Dabar – vasara, o vasara yra neatskiriama nuo ledų. Šis šaltas desertas atgaivina karščiausią dieną ir gerina nuotaiką. Ledais gardžiuojamės beveik kasdien, kiekvienas turi savo mėgstamiausią skonį. Bet ką apie ledus žinome? Šį vakarą pristatome 10 įdomių faktų apie ledus, kurių galbūt nežinojote.

Įdomių faktų dešimtukus Nodum publikuoja kiekvieną pirmadienį. Štai praeitą savaitę siūlėme paskaityti apie Islandiją. Tai – puiki kryptis jūsų kitoms atostogoms, todėl siūlome paskaityti tą straipsnį. Na, o dabar – apie ledus.

Ledams – tūkstančiai metų. Senovės Graikijoje dar prieš 2500 metų buvo valgomas sniegas, sumaišytas su medumi ir vaisiais. Kiek vėliau Persijoje atsirado panašus desertas, tik medų keitė šafranas ir rožių vanduo. Maždaug 200 metų prieš mūsų erą Kinijoje jau gamintas šaldyto pieno ir ryžių desertas, primenantis šiuolaikinius ledus. 16-ame jau mūsų eros amžiuje indai gamino kulfį – tradicinius indiškus ledus. O 1668 metais užrašytas pirmasis ledų receptas.

Štai tokiuose pastatuose Irane kadaise buvo laikomi šalti produktai. (Pastaitaken, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Ledai ne visada buvo populiarūs. 19 amžiaus pabaigoje ledai po truputį ėmė populiarėti tarp vidurinės klasės europiečių, tačiau tikrasis populiarumas nebuvo pasiektas iki 20 amžiaus vidurio. Kodėl? Nes būtent tuomet šaldytuvai tapo pigūs ir prieinami visiems. Maždaug tuo metu šaldytuvas tapo įprasta kiekvienų namų dalimi, paplito ledainės ir ledų gamyklos, imta eksperimentuoti su skoniais.

Ledai ypač paplito 20 amžiaus viduryje. ( U.S. National Archives and Records Administration, Wikimedia)

Ledai vafliniame puodelyje paplito visai atsitiktinai. Ledams nereikia nevalgomo indelio – jei laimingi sėdi vafliniuose puodeliuose ir rageliuose. Tačiau taip buvo ne visada. Ledai su vafliais ėmė draugauti tik 19 amžiaus pabaigoje, o ypač paplito 1904 metų Pasaulinės parodos metu, kuomet vienas ledų pardavėjas pritrūko kartoninių indelių, o šalia buvusiam vaflių kioskui prastai ėjosi prekyba.

Ledai vafliniame ragelyje paplito tik pritrūkus kartoninių puodelių. (Alexander Baranov, Wikimedia (CC BY 2.0)

Pirmasis ledų receptas – su banginių vėmalais. Pirmasis ledų receptas buvo išspausdintas 1668 metais. Jo turinys – stebina, nes ledams skonio raginama suteikti ambra. Jūs tikriausiai net nežinote, kas yra ambra, nes mūsų kraštuose ši keista medžiaga sutinkama retai. Tai – jūros žinduolių virškinamajame trakte susidarančios sankaupos. Ambra yra degi, ji dažnai randama plūduriuojanti jūroje ar išmesta ant kranto. Įprastai ji naudota kvepalams, rečiau – maistui.

Ambra (banginio vėmalai) naudoti skaninti ledus. (Peter Kaminski, Wikimedia (CC BY 2.0)

Kas pirmiau – šokoladiniai ar vaniliniai ledai? Kadangi vaniliniai ledai tapo ne vieno kito skonio pagrindu, įprasta manyti, kad būtent vaniliniai ledai buvo pirmieji. Tačiau tai nėra tiesa – pirmiau atsirado šokoladiniai ledai. Dar prieš tai – vaisiniai ir medaus ledai. Vaniliniai ledai dabar yra populiariausi.

Kanadiečiai turi keistą požiūrį į ledus. Ledai populiariausi tropinio klimato šalyse, ypač Naujojoje Zelandijoje ir Australijoje. Visame pasaulyje, kaip ir Lietuvoje, daugiau ledų suvalgoma vasarą, kai lauke labai šalta. Išskyrus Kanadą – čia daugiau ledų suvalgoma žiemą, kai spigina stiprus šaltis.

Ledų kioskas Kanadoje – jis darbuojasi ištisus metus. (Rick Harris, Wikimedia (CC BY-SA 2.0)

Ledai turi ir sveikatos privalumų. Ledai, kaip ir kiti desertai, aišku, nėra sveikas maistas. Juose daug cukraus, saldiklių, kitų priedų, kurie gali būti žalingi žmogaus organizmui. Tačiau leduose taip pat yra nemažai kalcio, jie padeda apsisaugoti nuo perkaitimo ir suteikia energijos. Ledai taip pat gali nuraminti sudirgusią gerklę ir suteikti žvalumo.

Morkų ledai. (Joy, Wikimedia (CC BY 2.0)

Ledai ant pagaliuko buvo išrasti dėl patogumo. Nemažai ledų rūšių ilgą laiką buvo pardavinėjami nedideliuose kartoniniuose indeliuose, net po to, kai ėmė plisti vafliniai puodeliai. Tai reiškė, kad norint pasigardžiuoti ledais, reikalingos abi rankos. Todėl 1923 metais užpatentuoti šaldytų sulčių ledai ant pagaliuko, o po kelių savaičių – ir šokoladu dengti vaniliniai ledai ant pagaliuko.

Tokius ledus galima valgyti ir nepasitelkus abiejų rankų. (Santeri Viinamäki, Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

Minkšti ledai kadaise kėlė riziką sveikatai. Minkšti ledai, kokie yra pardavinėjami įvairiose mugėse tiesiai iš aparatų, yra labai populiarūs visame pasaulyje. Jie yra purūs, jų skonis lengviau atsiskleidžia burnoje. Visgi, anksčiau minkštuose leduose buvo žalių kiaušinių. Tai, žinoma, nebuvo pati geriausia idėja ir nemažai žmonių susirgo. Dabar produktai atrenkami atsakingiau ir ledai yra visiškai saugūs.

Minkšti ledai greičiau tirpsta, tačiau dėl to jų skonis greičiau atsiskleidžia. (Famartin, Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

Pigesni ledai yra lengvesni. Pirkdami pigesnius ledus jūs dažnai perkate mažiau ledų. Į ledus pučiamas oras, taip jie tampa puresni, juos lengviau valgyti ką tik ištrauktus iš šaldiklio. Kartu taip indeliui užpildyti reikia mažiau ledų. Būtent todėl pigiausi ledai yra minkštesni, o ant pakuotės rašomas ne svoris, o tūris.

Taip pat kviečiame skaityti:

10 įdomių faktų apie Islandiją;

10 įdomių faktų apie orus;

10 įdomių faktų apie kates;

10 įdomių faktų apie šunis;

10 įdomių faktų apie Formula Junior ;

10 įdomių faktų apie medžius;

10 įdomių faktų apie arklius;

10 įdomių faktų apie kruizinius laivus;

10 įdomių faktų apie motociklus;

10 įdomių faktų apie traukinius;

PALIKTI ATSILIEPIMĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia