Ford Nucleon – atominis automobilis, kuris egzistuoti negalėjo

Ford Nucleon – atominis automobilis, kuris egzistuoti negalėjo

Mūsų automobiliai yra varomi elektra, dyzelinu, benzinu ir dujomis. Kažkur pasaulyje išsibarstė ir keletas vandeniliu varomų automobilių. Tačiau visi jie turi vieną trūkumą – kartais tenka sustoti pasipildyti energijos atsargoms. O kas jei dėl to reikėtų sustoti tik kartą kas kelis metus?

Atominiai lėktuvnešiai ir povandeniniai laivai žmonių nestebina, tačiau tai iš tikrųjų yra rimtas technologinis pasiekimas. Pagaminti mažą, bet saugų ir lengvai prižiūrimą branduolinį reaktorių tikrai nėra lengva. O kas jei jis būtų dar mažesnis? Ford kadaise manė, kad tai įmanoma pasiekti ir ateityje visi važinėsime atominiais automobiliais.



6-ajame ir 7-ajame dešimtmečiuose branduolinė energetika vis dar buvo pakankamai naujas dalykas. Kaip ir visos naujienos, branduoliniai reaktoriai kaitino žmonių vaizduotę. 1955 metais į vandenį buvo nuleistas USS Nautilus – pirmasis atominis povandeninis laivas pasaulyje. Tai buvo išties didžiulis pasiekimas, vertęs žmones galvoti, kad ateityje reaktoriai tik mažės ir paprastės. Ford 1957 metais nusprendė dar labiau pakurstyti žmonių vaizduotę ir pristatė Nucleon koncepciją – automobilį su branduoliniu reaktoriumi.

Ford Nucleon kabina buvo pastumta toli į priekį, nes gale buvo sunkus urano branduolinis reaktorius ir dvi garo turbinos. (Ford nuotrauka)

Ford Nucleon pagal savo paskirtį turėjo būti paprastas lengvasis automobilis. Jo kabina buvo nustumta toli į priekį – vairuotojas ir vienas keleivis būtų sėdėję priešais priekinę automobilio ašį. Tuo tarpu gale būtų buvęs urano branduolinis reaktorius ir dvi garo turbinos – panaši sistema, kokią turi atominiai povandeniniai laivai. Viena garo turbina būtų sukusi ratus, kita būtų tarnavusi kaip generatorius – ji būtų gaminusi elektros energiją žibintams ir kitiems prietaisams. Nucleon būtų buvęs lengvai atpažįstamas dėl savo futuristinio dizaino ir tos matomos garo turbinos gale.

Žinoma, Ford Nucleon vairuotojai apie degalinęs būtų pamiršę. Tiksliau sakant, apie degalines turėjome pamiršti visi – Ford teigė, kad ateityje degalinių apskritai nebeliks, nes visi važinėsime atominiais automobiliais. Vietoje jų turėjo būti įsteigti specialūs aptarnavimo centrai, galintys pakeisti automobilių reaktorius.

Ford Nucleon turėjo būti ne tik pažangus, bet ir gražus automobilis – jis turėjo parodyti, kuo važinėsime ateityje. (Ford nuotrauka)

Ford Nucleon tokiame aptarnavimo centre turėjo lankytis pakankamai retai – maždaug kas 5000 mylių (8047 km). Ar galite įsivaizduoti, kad degalinėje reikėtų sustoti tik 1-2 kartus per metus? Galėtumėte pasikeisti reaktorių Kaune, nulėkti į Lisaboną, sugrįžti ir tik tada vėl reikėtų kreiptis į specialistus.

Ir taip – pasikeisti reaktorių. Ford neketino tiesiai automobilyje pildyti branduolinio kuro atsargas ar vykdyti techninė aptarnavimą. Nucleon reaktorius būtų atskirame, lengvai keičiamame modulyje. Vėliau kiekvienas reaktorius galėtų būti restauruojamas ir vėl paruošiamas naudojimui. Įdomu ir tai, kad Ford svajojo kada nors siūlyti skirtingas reaktorių versijas – vairuotojai galėtų rinktis tarp vienos versijos, kuri leidžia nuvažiuoti toliau, ir kitos, kuri automobiliui suteiktų daugiau galios. Nucleon nebūtų varomas elektra – jo ratus turėjo sukti garo turbina, naudojanti urano branduolinio reaktoriaus energiją.

Ford Nucleon maketas Vokietijos technikos muziejuje Berlyne. (EmptyTerms, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Tačiau Ford Nucleon taip niekada ir netapo realybe. Ford sukūrė tik sumažintą atominio automobilio modelį ir rimtai niekada nesvarstė imtis šių mašinų gamybos. Priežastis labai paprasta – tokie maži reaktoriai taip ir nebuvo sukurti – tokių neturime ir dabar. JAV karinės pajėgos norėtų turėti itin mažą branduolinį reaktorių, kad galėtų jį panaudoti kaip priežiūros ir degalų nereikalaujantį generatorių tolimoms bazėms, tačiau kol kad nieko panašaus nėra.

Žinoma, atominis automobilis yra neįmanomas ir dėl kitų priežasčių. Visų pirma, kainos. Net jei tokio dydžio branduolinis reaktorius ir būtų sukurtas, jis būtų tiesiog per brangus. Nerimą keltų ir saugumas – kiekviena avarija galėtų sukelti radiacinį užterštumą. Galiausiai, Nucleon yra tiesiog nereikalingas.

Kas 5000 mylių branduolinis Nucleon reaktorius turėjo būti pakeistas. (EmptyTerms, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Tiek energijos nereikia jokiam automobiliui – mums visiškai pakanka tų 500-1000 km. Niekas nesiryžtų pirkti tokį brangų ir įtartiną automobilį, kad galėtų važiuoti tuos 8000 km. Elektriniai, benzininiai ir dyzeliniai automobiliai yra pranašesni už Nucleon, todėl atominio automobilio tikriausiai niekada neturėsime.



Taip pat skaitykite:

Kodėl dauguma ilgųjų limuzinų yra sukurti Lincoln Town car pagrindu?

Ford 1966 metais pristatė naikintuvų įkvėptą pikapo prototipą;

Naujasis Land Rover Defender turi keistą kvadratą ant šono;

Ką bendro turi kibiras ir Citroën Méhari visureigis?

Didžiausias Toyota visureigis, apie kurį nesate girdėję – koks yra Mega Cruiser?

Milžiniškas Antarktidos visureigis, palaidotas po storu sniego sluoksniu;

Charkovianka – didžiuliai sovietų sniegaeigiai, pasiekę Pietų Ašigalį;

100 tonų sveriančių ALMA radijo teleskopo antenų transporteriai.

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.