Elektrifikuota klasika ateičiai – nauja kompanija seniems britų automobiliams suteikia 21-ojo amžiaus technologijas

Elektrifikuota klasika ateičiai – nauja kompanija seniems britų automobiliams suteikia 21-ojo amžiaus technologijas

Jonas Hiltonas yra žinomas automobilių sporto pasaulyje. Anksčiau jis buvo vienas iš Renault Formulės 1 komandos vadovų, tvarkęs klausimus, susijusius su lenktynių technika. Tačiau dabar Hiltonas pasuko kita linkme – jo įkurta įmonė Lunaz gražiausius klasikinius britiškus automobilius vers moderniais elektromobiliais.

Senų automobilių virsmas elektromobiliais nėra naujiena. Tai daro ne viena kompanija. Net ir Volkswagen Käfer yra verčiamas elektriniu Vabalu. Tačiau tai, ką daro Lunaz, vis tiek yra verta dėmesio.



Silverstone įsikūrusi bendrovė šiuo metu ruošia tris elektromobilius. Visų pirma – 1953-ųjų Jaguar XK120 – šis sportinis gražuolis savo laiku buvo greičiausias pasaulyje. Lunaz taip pat elektrifikuos ir porą Rolls-Royce automobilių – 1961-ųjų Phantom V ir 1956-ųjų Cloud. Kaip galite įsivaizduoti, šie automobiliai taip paprastai elektrifikacijai nepasiduoda.

Pirmasis Lunaz automobilis gatvėse bus Jaguar XK120. (Lunaz nuotrauka)

Lunaz iš pradžių mašinas restauruoja, o tik tada jas paverčia elektromobiliais. Pašalinami vidaus degimo varikliai, transmisijos ir viskas, kas susiję su šiais agregatais. Tuomet, aišku, pašalinamos rūdys, kurių seniems britiškiems automobiliams netrūksta. Tuomet prasideda sudėtingoji dalis – 3D skenavimas, modeliavimas ir elektrinės sistemos talpinimas į senamadišką automobilio kėbulą. Lunaz teigia, kad jei šių automobilių pirkėjai labai norės, savo mašinas galės konvertuoti atgal į daugmaž originalią būklę, tačiau tai nebus lengva, nes konversijos metu keičiama ir automobilio konstrukcija.

Rolls-Royce Phantom V gaus 120 kWh baterijas. (Lunaz nuotrauka)

Rolls-Royce Cloud dar ruošiamas, o štai kiti du Lunaz modeliai jau reklamuojami ir siūlomi klasikinio britiško automobilių dizaino entuziastams. Didžiulis aštuonvietis limuzinas Phantom V gaus 120 kWh baterijas. palyginimui, naujas Jaguar I-Pace turi 90 kWh elementus. Tuo tarpu lengvesnis Jaguar XK120 turės 80 kWh talpos baterijas, išdėstytas po kapotu ir po bagažinės grindimis. Gamintojas teigia, kad visi Lunaz automobiliai su vienu įkrovimu galės nuvažiuoti bent 400 km.

Baterijas Lunaz surinks pats. Tiesą sakant, didžiąją dalį elektronikos sistemų britai ketina kurti patys. Kiek stebina tai, kad Lunaz į savo mašinas įdiegs ir kitas modernias technologijas – greitą įkrovimą, regeneracinį stabdymą (lėtėjant dalis energijos sugrįžta į baterijas), autopilotą, elektroninę stabilumo sistemą ir taip toliau.

Išoriškai automobiliai išlaikys originalią išvaizdą. (Lunaz nuotrauka)

Lunaz Jaguar XK120 į gatves išdriedės pirmas. Kompanija žada, kad automobilis bus labai sportiškas – galinius automobilio ratus suks 280 kW (380 AG) varikliai. Aišku, visi Lunaz automobiliai taip pat turės modernias važiuokles, kurios galės susitvarkyti su papildomu svoriu ir galia. Juk originalus XK120 išvystė 119-164 kW galią.

Lunaz XK120 bus sportiškas ir turės 80 kWh baterijas. (Lunaz nuotrauka)

Lunaz išsaugojo nemažai XK120 interjero elementų. Tiesa, šis įspūdis gali būti kiek apgaulingas. Riešutmedžio panelė slepia lietimui jautrų ekraną, o tarp klasikinės išvaizdos prietaisų yra ir baterijų lygio indikatorius. Tuo tarpu išoriškai Lunaz automobiliai praktiškai nesiskiria nuo originalų – išsaugota ir degalų bako anga, ir visos grotelės.

Tai, ką daro Lunaz, patiks ne visiems – ne vienas automobilių entuziastas manys, kad tai – šventvagystė. Tačiau Lunaz modifikuoti automobiliai nėra labai reti. Jiems bet kuriuo atveju reikia restauracijos, o elektrifikuoti jie, tikėkimės, važinės dažniau. Jonas Hiltonas teigė, kad tai ir yra jo motyvacija – jis nori suteikti galimybę žmonėms klasikinius automobilius naudoti kasdien. Tiesa, ta galimybė bus brangi – Lunaz automobiliai kainuos nuo maždaug 400 tūkstančių eurų.



Taip pat skaitykite:

Naujas senas Volkswagen eKäfer – legendinis vabalas virto elektromobiliu;

Estiškas elektromobilis Nobe 100 yra keistas ir toks mielas;

L’Œuf Electrique – elektrinis kiaušinio formos automobilis, sukurtas dar 1942 metais;

100 m/h ribą pirmasis įveikė elektromobilis;

Pirmieji elektromobiliai pasirodė prieš pirmuosius automobilius su vidaus degimo varikliais;

Amazon užsakė neįsivaizduojamą daugybę Rivian elektrinių furgonų;

7 įdomiausi faktai apie naująjį elektrinį Porsche Taycan;

Elektriniai sunkvežimiai važinėjo dar prieš 100 metų.

Kišeninį peiliuką galima pasiimti į lėktuvą – 5 priežastys, kodėl jo gali prireikti, ir ką būtina žinoti

Kišeninį peiliuką galima pasiimti į lėktuvą – 5 priežastys, kodėl jo gali prireikti, ir ką būtina žinoti

Prie saugos patikros punktų oro uostuose dažnai yra plakatai su draudžiamais daiktais. Tai – įvairūs įrankiai, ginklai, narkotinės medžiagos. Tarp jų dažnai pamatysite ir peilio atvaizdą. Bet ar žinojote, kad mažą kišeninį peiliuką į lėktuvą įsinešti galima? Jei žinosite taisykles, tokį naudingą įrankį galėsite vežtis į kitą savo kelionę.

Iš karto būtina pasakyti, kad šis straipsnis neturėtų būti vienintelis jūsų informacijos šaltinis šiuo klausimu. Prieš keliaudami pasitikrinkite oro linijų ir visų oro uostų, kuriuose lankysitės, taisykles. Tai, kas leidžiama mūsų kraštuose, gali būti griežtai draudžiama kitur. Jei nesate užtikrinti, peilį geriau palikite stalčiuje arba įdėkite į registruotą bagažą.



Akivaizdu, kad rankiniame bagaže draudžiamų daiktų sąrašas yra sukurtas galvojant apie saugumą. Juk iš tikrųjų būtų nemalonu, jei kas nors į lėktuvą atvirai neštųsi kirvį aš mačetę. Peiliai gali būti pavojingi, tačiau Europos Sąjungos ir Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) taisyklės nurodo, kad peilius, kurių geležtės ilgis neviršija 6 cm, galima įsinešti į lėktuvą.

Daiktai, kuriuos draudžiama įsinešti į orlaivio saloną – atkreipkite dėmesį į peilio atvaizdą. (VNO nuotrauka)

Aišku, tai reiškia, kad peilį reikia parodyti saugos patikros punkte, kad jo geležtė galėtų būti pamatuota, tačiau jei oro uostas ar oro linijos neturi kokių nors ypatingų taisyklių, problemų kilti neturėtų. 6 cm geležtė tikrai nėra didelė, tačiau ji gali būti labai naudinga. Pažvelkite į šį Opinel peiliuką.

http://nodum.lt/wp-content/uploads/2019/10/opinel.jpg
Šio Opinel peiliuko geležtės ilgis – maždaug 5 cm.

Šį Prancūzijoje pagamintą kišeninį peiliuką mums atsiuntė draugai iš Kelioniukai.lt – šioje internetinėje parduotuvėje surasite daug įvairių naudingų daiktų keliautojams. Opinel mažylio geležtės ilgis – vos 5 cm, todėl jį galima su savimi pasiimti ir į lėktuvą. Jis yra visai mažas, tačiau toks peilis geriau nei jokio. Dėl jo dydžio jį lengva nešioti kaip raktų pakabutį. Tik kam jo gali prireikti kelionėje? Štai 5 priežastys, kodėl į kitą kelionę lėktuvu galite norėti pasiimti tokį mažą kišeninį peiliuką.

Erzinančios pakuotės

Peiliukas gali praversti dar net neįžengus į lėktuvą. Laukdami skrydžio neretai susigundome pirkiniais. Kietos plastikinės pakuotės gali būti tikra rakštis panagėje, bet net ir mažas peilis gali padėti išlaisvinti jūsų pirkinį. Juo taip pat nupjausite etiketes nuo čia pat įsigytų drabužių ar kitų daiktų. Galiausiai, jei esate vieni iš tų, kurie mėgsta lagaminus suvynioti į plastikinę plėvelę, atvykę į kelionės tikslą tikrai džiaugsitės kišenėje turėdami peilį.

Maisto dalybos

Norėtumėte prie išvykimo vartų ar lėktuve suvalgyti obuolį, bet nenorite valgyti jo odelės? Mažas kišeninis peiliukas leis ne tik nusilupti, bet ir suraikyti obuolį, perpjauti bandelę ar vaikams padalinti paskutinį šokoladinį batonėlį.

Tiesa, airBaltic primena, kad lėktuvuose pateikiamas maistas yra supakuotas taip, kad peiliai keleiviams nebūtų reikalingi. Kita vertus, kai kurie žmonės maisto kelionei pasiima patys, todėl jums spręsti, ar peilis jums praverstų.

Peilis kelionėje labai praverčia.

Gyvenimas viešbutyje

Savuose namuose turime daugybę peilių, o štai viešbučio kambaryje šio nepaprastai naudingo įrankio galite ir nerasti. Aišku, viešbučio darbuotojai visada yra pasirengę padėti, tačiau kai vidurnaktį sugalvosite atsipjauti neseniai nusipirkto sūrio, tikriausiai nenorėsite toli ieškoti tinkamų įrankių. Arba jei ryte pastebėsite, kad iš megztinio išlindo įkyrus siūlas.

Nenumatytos situacijos

Atsilaisvino akinių kojelė? Piršte įstrigo rakštis? Sulūžo krepšio užtrauktukas? Mažytis kišeninis peiliukas tokiose situacijose gali tapti tikru gelbėtoju. Juolab, kad peiliukas kartais gali būti panaudotas ir kaip yla, šakutė ar butelių atidarytuvas. Peiliai apskritai yra vieni iš universaliausių įrankių, kokius tik galima turėti.

Mažylis Opinel gali pasitarnauti kaip praktiškas raktų pakabutis.

Išgyvenimas

Taip taip – toks mažas peiliukas gamtoje nebūtų pats naudingiausias įrankis. Tačiau juo galėtumėte perpjauti drabužius, jei reikėtų padėti sužeistajam, iš marškinėlių pagaminti tvarsliavos, nupjauti automobilio saugos diržą. 5 cm ilgio geležtė yra pakankamai trumpa, tačiau vieną dieną ji gali tapti pačiu svarbiausiu pirmos pagalvos ar net savigynos įrankiu. Žinoma, kalbame ne apie oro uostus ar lėktuvus, o svečias šalis, į kurias nuskridę galite stovyklauti ar leistis į žygius.

O gal neverta?

Apie tokius kelioninius peiliukus pasikalbėjome su Lietuvos oro uostų bei AirBaltic atstovais. Abi organizacijos patvirtino, kad peiliai, kurių geležtės ilgis neviršija 6 cm ilgio, lėktuvuose nėra draudžiami.

„Peilį, kurio geležtė yra ilgesnė nei 6 cm, vežti rankiniame bagaže draudžia tiek Europos Sąjungos, tiek ICAO taisyklės. Tačiau daug šalių ir net kai kurios aviakompanijos neleidžia rankiniame bagaže ar prie savęs gabenti bet kokio ilgio peilių. Todėl esminė rekomendacija keleiviams rankiniame bagaže iš viso negabenti jokių peilių, o jeigu juos būtina gabenti – tai daryti tik registruotame bagaže“, pataria Lietuvos oro uostų atstovas.

„Jei tik peilis atitinka ES bei ICAO reikalavimus, airBaltic leidžia jį naudoti savo lėktuvuose. Visgi mes rekomenduotume su savimi neimti ir mažo kišeninio peilio, kad jis neužkliūtų oro uosto apsaugai.“, pakomentavo airBaltic atstovai.

Galiausiai, jums teks spręsti, ar į kelionę verta pasiimti peilį.

Pabaigai…

Jūs patys geriau už visus žinote, ar kelionėje jums praverstų toks mažas kišeninis peiliukas. Aš pats ne kartą esu patekęs į situaciją, kuomet toks mažas peiliukas būtų labai pravertęs. Tačiau būtinai atsiminkite:

  • į lėktuvą pasiimti peilį, kurio geležtės (ne ašmenų) ilgis neviršija 6 cm ilgio, ES ir ICAO taisyklės nedraudžia, tačiau kai kurie oro uostai ar net oro linijos gali turėti kitokias taisykles – apie tai pasidomėkite prieš kelionę;
  • jei norėtumėte tokio kišeninio peiliuko, rekomenduojame Kelioniukai.lt parduotuvę;
  • kišeninį peiliuką turėsite parodyti saugos patikros punkte, kad jis galėtų būti išmatuotas;
  • geriau rinkitės mažesnį kišeninį peiliuką su nefiksuojama geležte – jie atrodo ne tokie grėsmingi;
  • rinkitės pigesnį peiliuką, jei netyčia jį pamestumėte ar jį tektų palikti saugos patikros punkte;
  • jokiu būdu be reikalo nemosikuokite savo peiliuku ar kitaip neverskite kitų keleivių jaustis nepatogiai;
  • jei kyla bent kokia abejonė, geriau peilį palikite namuose arba dėkite jį į registruotą bagažą.



Taip pat skaitykite:

Ar lėktuvų pilotai taip pat turi pereiti oro uostų saugos patikras?

Ką įdomaus pamatysite Estijos aviacijos muziejuje?

JAWA muziejus Konopištėje;

Nacionalinis technikos muziejus Prahoje, pritrenkęs vertingų eksponatų gausa;

10 įdomių faktų apie Islandiją, kurių galbūt nežinojote;

Ekskursija po „Tomark Aero“ aviacijos gamyklą;

Irbenė – apleistas karinis miestelis Latvijoje;

Skrunda – garsiausias apleistas miestelis Latvijoje.

Atbulomis manevruojantys sunkvežimiai vis rečiau skleidžia tą erzinantį pypsėjimą, tik kuo jis pakeistas? (Video)

Atbulomis manevruojantys sunkvežimiai vis rečiau skleidžia tą erzinantį pypsėjimą, tik kuo jis pakeistas? (Video)

Tas ritmiškas pypsėjimas, kurį skleidžia kai kurie atbulomis manevruojantys sunkvežimiai, jau seniai tapo miesto akustinio fono dalimi. Ryte išgirdę tokį pypsėjimą žinote, kad atvažiavo atliekų surinkimo sunkvežimis, eidami pro parduotuvę girdite, kaip pristatomos prekės, o jei gyvenate netoli statybų aikštelės, tą pypsėjimą girdite kasdien. Na, bent jau girdėjote anksčiau – jis po truputį nyksta.

Turbūt net nereikia aiškinti, kam sunkvežimiams reikalingas tas atbulinės eigos signalas. Šios mašinos yra pakankamai didelės, dažnai neturi galinio lango, todėl vairuotojai tikrai negali pasidžiaugti puikiu apžvalgos kampu – sunkvežimiai įprastai turi dideles akląsias zonas. Tai ir pats sunkvežimio ilgis apsunkina manevravimą atbulomis, todėl būtina laikytis tam tikrų saugumo taisyklių. Tas garsinis signalas perspėja aplinkinius, kad sunkvežimis manevruoja atbulomis ir jo vairuotojas gali nematyti tiesiai už jo esančių žmonių.



Būtent su tokia mintimi tą atbulinės eigos signalą ir išrado japonų inžinierius Matsusaburo Yamaguči. Pirmasis toks prietaisas pagamintas dar 1963 metais ir netruko tapti sunkvežimių pramonės standartu. Niekas nėra suskaičiavęs, kiek gyvybių yra išgelbėjęs tas paprastas pypsėjimas, tačiau tikrai nemažai. Netoli sunkiosios technikos besisukiojantys žmonės atkreipia dėmesį, kai išgirsta tą lengvai atpažįstamą garsą, ir, jei reikia, pasitraukia iš kelio.

Atbuli važiuojantys sunkvežimiai pypsi tikrai ne šiaip sau – taip jie perspėja netoliese esančius žmones. (MobiusDaXter, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Tačiau tas garsas yra ir nemenka problema. Reikalas tame, kad jis kelia labai didelį triukšmą – tas pypsėjimas lengvai pasiekia 97-112 decibelų. Šis garsas privalo būti intensyvus, kad būtų lengvai girdimas ir per statybų aikštelės triukšmą, tačiau jį girdi ne tik sunkvežimio kelyje galintys pasimaišyti žmonės. Skaičiuojama, kad atbulinės eigos signalas yra girdimas net už 3 kilometrų, todėl jis erzina aplinkinių namų gyventojus. 1000 Hz pypsėjimas yra ne tik erzinantis, bet ir nereikalingas – ar devintame daugiabučio aukšte įsitaisęs studentas turi žinoti, kad kažkur netoli sunkvežimis atvežė žvyro? Atbulinės eigos signalas nepatinka ir patiems sunkvežimių vairuotojams bei šalia šių mašinų triūsiantiems darbininkams. Taip, tai yra saugumo įrangos dalis, bet tas pypsėjimas tikrai rėžia ausį ir, kaip rodo mokslininkų nustatytos normos, kenkia klausai.

Pypsėjimas važiuojant atbulomis buvo labai svarbus triukšmingose statybų aikštelėse ir karjeruose. (Scania nuotrauka)

Negana to, tas pypsėjimas su laiku praranda veiksmingumą. Aplink šį garsą skleidžiančias mašinas besisukiojantys darbininkai su laiku pripranta prie pypsėjimo ir į jį nebereaguoja.  Juolab, kad kartais sunku nustatyti, iš kurios pusės perspėjimo signalas sklinda – kas vien iš pypsėjimo pasakys, ar pradėjo judėti šalia esantis sunkvežimis, ar kažkas pristatė medžiagas visai kitame statybų aikštelės gale.

Pypsėjimas girdimas 3 km spinduliu aplink sunkvežimį, o štai baltasis triukšmas – tik tiesiai už jo. (Scania nuotrauka)

Šiais laikais su akustine tarša miestuose kovojama itin aktyviai. Štai Londone ir kituose Jungtinės Karalystės miestuose toks senamadiškas atbulinės eigos signalas dabar yra itin retas reiškinys. Pasikeitę standartai jį pavertė nepageidaujamu. Tiesą sakant, ne viename Europos mieste atbuli manevruojantys sunkvežimiai jau nebepypsi, o šnypščia.

Iš pradžių buvo bandoma sukurti išmanias atbulinės eigos signalų sistemas. Jų pagrindas – garsinio signalo pritaikymas prie aplinkos sąlygų. Tai yra, ne tokioje jau triukšmingoje statybų aikštelėje sunkvežimiai pypsėdavo šiek tiek tyliau. Nors ši technologija yra geriau nei tas senas visus erzinantis atbulinės eigos signalas, ji irgi nebuvo tobula. Todėl dabar sunkvežimiai vis dažniau naudoja baltojo triukšmo generatorius.

Čia galite išgirsti, kokį baltąjį triukšmą skleidžia sunkvežimiai:

Baltasis triukšmas, labai paprastai tariant, yra šnypštimas. Bangų muša, seno televizoriaus ar radijo imtuvo šnypštimas, lėktuvo variklių ūžimas – tai keli baltojo triukšmo pavyzdžiai. Toks garsas neturi būti labai intensyvus – jis gerai girdimas net ir riaumojant didžiajai statybų technikai, jį sunkiai blokuoja garsą slopinančios ausinės. Svarbiausia, darbininkai ne tik girdi šį perspėjimo signalą, bet gali lengvai pasakyti, iš kurios pusės jis sklinda. Tiesiai už sunkvežimio šis garsas yra ryškiausias, todėl saugumas dėl šių sistemų nenukenčia.

Baltojo triukšmo generatoriai į sunkvežimius montuojami vis dažniau. Tiesa, kartais jie ne pakeičia, bet papildo įprastus pypsėjimo aparatus. Tai efektyviai slopina akustinę miestų taršą ir tausoja darbininkų sveikatą, todėl tai yra labai pozityviai vertinamas senos problemos sprendimas.



Taip pat skaitykite:

Kodėl kai kurie šakiniai krautuvai nešioja baltas padangas?

Kas yra keičiamo kėbulo sunkvežimiai?

Nauja Volvo sunkvežimių funkcija padės sutaupyti degalų;

Kodėl taip keistai atrodo oro uostų autobusai?

Ilgakojai konteinerių sunkvežimiai;

Kodėl sunkvežimiai kartais važinėja pakeltais ratais;

Kam reikalingos kartais ant sunkvežimių ratų matomos plastikinės rodyklės?

Kodėl skiriasi europietiški ir amerikietiški sunkvežimiai? Kurie geresni?

Keistas superautomobilis ir mažytės Alpių valstybės – Jehle Saphier mėtėsi tarp VW Golf ir Ford Mustang

Keistas superautomobilis ir mažytės Alpių valstybės – Jehle Saphier mėtėsi tarp VW Golf ir Ford Mustang

Lichtenšteinas – tai mažytė valstybė Alpėse, turinti 38,5 tūkstančius gyventojų. Įspūdingo grožio kraštovaizdžiu, pilimis ir ekonomikos pažanga garsėjančioje šalyje registruotų įmonių yra daugiau nei gyventojų, tačiau tarp jų nėra automobilių gamyklų. O buvo – dabar mažai kam žinoma Jehle gamino ne pačius gražiausius automobilius.

Jehle kompanija buvo įkurta dar aštuntajame dešimtmetyje. Jos įkūrėjas Xaveras Jehle iki tol tobulino kitų žmonių automobilius. Tarp jų neišvengiamai pasitaikė ir Volkswagen Käfer,  Citroën 2CV ir panašių automobilių. Jie Jehle žavėjo savo paprastumu ir įkvėpė sukurti nuosavą automobilių markę.



Jehle niekada neketino tapti rimtu ir dideliu automobilių gamintoju, tačiau norėjo kurti išskirtines mašinas, kurios būtų retos ir geidžiamos. Jehle pristatė konstruktorių Safari – Citroën 2CV pagrindu gaminamą visureigį, kurį entuziastai turėtų surinkti patys. Buvo galima rinktis iš 0,6 ir 1,0 litro variklių. Safari buvo lengvas, įdomus, tačiau juokingai primityvus. Jei gatvėje toks pravažiuotų pro šalį, tikriausiai net nepasuktumėte galvos.

Tuo tarpu Jehle Saphier buvo visiškai kitoks. 1982 metais pasirodęs prototipas buvo dėmesį traukiantis kompaktišas sportinis automobilis. Žemas pleišto formos automobilis priminė kažką tarp marsaeigio, superautomobilio ir dykumų bagio. Kaip ir Safari, Saphier turėjo plastikinį kėbulą, tačiau jis buvo kur kas išraiškingesnis – daug kas pasakytų, kad šis automobilis buvo pakankamai baisus.

Keistuoje Jehle Saphier turėjo būti unikalus sportinis automobilis – jo su niekuo nesupainiosi. (Book-t, Wikimedia)

Saphier neturėjo įprastų durelių – jas pakeitė didelis aviacinio stiliaus gaubtas, apėmęs priekinį ir šoninius stiklus bei dalį stogo. Šoniniai veidrodėliai buvo puikiai integruoti į automobilio formas – iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad Saphier jų tiesiog neturi. Automobilio ilgis buvo šiek tiek didesnis nei 4 metrai, tačiau Saphier buvo labai žemas – gamintojas nurodo 1,3 metrų aukštį. Po lengvu plastikiniu kėbulu įprastai slėpėsi Volkswagen Käfer bazė, tačiau galingesnės versijos buvo kuriamos ant unikalaus aliumininio karkaso.

Kalbėbami apie Jehle Saphier turime suprasti, kad nedidelė kompanija kūrė prototipus ir konstruktorius, kuriuos žmonės galėjo surinkti namuose. Saphier buvo parduodamas ir kaip užbaigtas gamyklinis automobilis, tačiau niekas tiksliai nežino, kiek automobilių jiems pavyko parduoti ir kurie iš jų taip ir liko tik prototipais.

Bazinis Jehle Saphier buvo surenkamas ant Volkswagen Käfer platformos, tačiau turėjo Golf variklį. (Book-t, Wikimedia)

1984 metais bazinis Jehle Saphier modelis nešiojo Volkswagen Golf variklį, išvystantį 75 ag, tačiau netrukus pasirodė 90 ag, o 1985-aisais ir 150 ag versija. 1988 metais gamintojas pasiūlė 5,6 litrų Ford V8 variklį, montuojamą automobilio viduryje ir išvystantį 350 ag, tačiau ir to Jehle nebuvo gana.

1991 metais kataloge pasirodė Super Saphier su 500-1000 AG V12 varikliu ir maksimaliu 400 km/val. greičiu (kai kurie šaltiniai nurodo net 440 km/val. greitį) Aišku, kaip galite įsivaizduoti, geriausios Super Sapheir savybės egzistavo tik popieriuje. Jehle teigė, kad Super Saphier turės unikalų V12 variklį ir 100 km/val. pasieks vos per 3,2 sekundes. Žinoma, tai tebuvo pasakos, kurios niekada realybe ir netapo. Ir negalėjo tapti dėl akivaizdaus aerodinamikos dėsnių ignoravimo. 1991 metais Jehle Saphier istorija oficialiai baigėsi.

Jehle Saphier ir dabar yra labai retas automobilis. Žmonės negraibstė šių safyrų, nes jie nepasižymėjo aukšta surinkimo kokybe, buvo palyginti brangūs ir ne tokie jau smagūs vairuoti.



Taip pat skaitykite:

Ford Nucelon – atominio automobilio koncepcija;

Toyota Mega Cruiser – japoniškas Hummer;

Alfa Romeo Montreal nešiojo ironišką vardą ir keistus žibintų gaubtus;

Ferrari 308 GTB Vetroresina numerio apšvietimas yra sumontuotas nuimame variklio dangtyje, bet jokių laidų ten nėra;

Estiškas Nobe 100 yra vienas iš mieliausių elektromobilių pasaulyje;

Škoda 110 Super Sport – mažytis koncepcinis automobilis su superautombilio charakteriu;

L’Œuf Electrique – Antrojo pasaulinio karo laikų elektrinis kiaušinis;

Prancūziškasis italas Vespa 400;

Keisčiausių durelių savininkas lenkų SMYK;

Į sūrį panašus Bond Bug.

Kodėl kai kurie šakiniai krautuvai nešioja baltas arba geltonas padangas? Kuo jos ypatingos?

Kodėl kai kurie šakiniai krautuvai nešioja baltas arba geltonas padangas? Kuo jos ypatingos?

Šakiniai krautuvai yra svarbesnės mašinos, nei gali pasirodyti. Daugelis iš toliau atvežtų prekių vienu ar kitu metu yra keliavusios ir tokios mašinos glėbyje. Šakinių krautuvų būna labai įvairių – skiriasi galia, dydis, pajėgumas, naudojamas galios šaltinis ir net paskirtis. Kartais skiriasi net padangų spalva – ne viename sandėlyje surasite baltas padangas dėvintį šakinį krautuvą. Tik kam reikalingos šviesios padangos?

Baltas padangas kadaise nešiojo ir automobiliai. Tiesa, dėl visiškai kitų priežasčių. Padangos baltais bortais kadaise buvo laikomos stilinga automobilio detale, kurią vėliau išstūmė pasikeitusios mados ir naujos automobilių dizaino tendencijos. Tuo tarpu šakiniai krautuvai baltas ar geltonas padangas nešioja ir dabar, ir tai tikrai nėra mados ar dizaino reikalas.



Šviesaus gumos mišinio padangos yra brangesnės, tačiau turi vieną privalumą – ant sandėlio grindų jos nepalieka juodų žymių. Tikriausiai prisimenate, kaip mokykloje ant sporto salės parketo nebuvote leidžiami su juodapadžiais batais, nes slysdami jie palikdavo sunkiai pašalinamas linijas. Dažname sandėlyje tai nėra labai didelė problema – juk tai nėra reprezentacinės patalpos, kurių išvaizda būtų labai svarbi. Tačiau kartais investicijos į brangesnes šviesaus gumos mišinio padangas yra tiesiog neišvengiamos.

Baltos padangos yra brangesnės, tačiau kartais kitos pasirinkimo nėra, kai svarbu išvengti juodų padangų žymių ant sandėlio grindų. (Tennen-Gas, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Maisto produktų, vaistų, gyvūnų pašaro ir panašių gaminių sandėliai yra nuolat valomi. Pašalinti tas juodas gumos žymes nuo grindų tikrai nėra lengva, prie jų lengviau kimba kiti nešvarumai, jos trukdo grindų plovimo technikai. Tai, beje, priklauso ir nuo grindų dangos – juodos žymės dažniau papuošia labai lygias grindis (parketą, epoksidinę dervą), o štai betoninės grindys tam yra atsparesnės. Taigi, kai kurie sandėliai stengiasi išvengti tų erzinančių žymių savo šakinius krautuvus apaudami šviesesnėmis padangomis.

Šviesios padangos pačios greitai susitepa, tačiau bent jau nepalieka sunkiai išvalomų žymių ant grindų. (Patsy Lynch, Wikimedia)

Baltos šakinių krautuvų padangos įprastai yra brangesnės už juodas. Juodų padangų mišinį sudaro natūrali guma, cinko oksidas bei juodoji anglis (dažnai ne visai teisingai vadinama suodžiais). Juodoji anglis padangoms suteikia tvirtumo ir apsaugo nuo žalingo ultravioletinių spindulių poveikio. Kitaip tariant, anglis sulėtina padangų dėvėjimąsi ir prailgina jų tarnavimo laiką. Gaminant šviesaus mišinio padangas, kurios įprastai yra baltos, geltonos ar šviesiai pilkos, anglis pakeičiama silicio dioksidu ar net kreida – šios dalelės gumai suteikia reikiamas savybes, tačiau padangos yra baltos ir nepalieka jokių žymių ant grindų. Kainą didina ir papildomų apsauginių priemonių nuo UV spindulių poreikis.

Baltomis padangomis apsiavę šakiniai krautuvai įprastai dirba viduje, tačiau niekas nedraudžia jiems išriedėti ir į lauką. (Snowmanradio, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Šviesios krautuvų padangos turi ir kitų trukumų. Jos nepalieka žymių, tačiau tai nereiškia, kad jos nedyla. Iš tikrųjų, tokios padangos dyla net 25 % greičiau. Dildamas toks gumos mišinys pavirsta dulkėmis – nors prie grindų prilipusių žymių ir nėra, tenka tvarkytis su kitokiais padangų dėvėjimosi produktais. Žinoma, dulkės yra lengvai sušluojamos su kitais nešvarumais. Įdomu ir tai, kad tokias šviesias padangas dėvinti technika yra mažiau apsaugota nuo statinės elektros iškrovų, todėl rekomenduojama pasirūpinti įžeminimo įtaisais.

Šviesaus mišinio padangos greičiausiai turi daugiau trūkumų nei privalumų. Tačiau kartais jos yra tiesiog būtinos ir gerai, kad yra gamintojų, kurie siūlo tokį reikalingą gaminį. Rinkoje nesunku surasti įvairių tipų baltų padangų šakiniams krautuvams – ir vientiso mišinio, ir pneumatinių. Baltos padangos praverčia ir oro uostų viduje važinėjantiems apsaugos automobiliams bei kitai technikai.



Taip pat skaitykite:

Scania pristatė autonominį karjerų sunkvežimį;

Kodėl rekordinį greitį pasiekusio Bugatti Chiron padangos buvo peršviestos Rentgeno spinduliais?

Koks slėgis palaikomas didžiųjų karjerų sunkvežimių padangose?

Kodėl anksčiau automobiliai nešiodavo padangas su baltais kraštais?

Kam skirtas šis ilgakojis sunkvežimis?

Kas yra vakuuminiai ekskavatoriai ir kokiais privalumais jie pasižymi?

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.