Didelių lėktuvų vagysčių pasitaiko ir jos niekada nesibaigia gerai (Video)

Didelių lėktuvų vagysčių pasitaiko ir jos niekada nesibaigia gerai (Video)

Apie šį incidentą girdėjo visi. Horizon Air oro linijų darbuotojas Richardas B. Russellas penktadienį prieš pat saulėlydį pavogė kompanijos Bombardier Q400 ir kurį laiką juo skraidė, kol galiausiai rėžėsi į netoliese esančią salą. Nepadėjo nei pokalbiai su oro eismo kontrolieriais bei tikrais pilotais, nei prie uodegos prilipęs naikintuvas. Šis atvejis šokiravo ne vieną, tačiau, reikia pasakyti, nebuvo unikalus. Štai dar kelios istorijos apie pavogtus didžiuosius lėktuvus.

Russellas pilotuoti lėktuvą išmoko žaisdamas kompiuterinius žaidimus. Savaime aišku, nepaisant visų atliktų triukų, jis nebuvo geras pilotas. Tačiau patekti į lėktuvą jam nebuvo jokių kliūčių – didieji lėktuvai neturi jokių spynų ar užvedimo raktų. Priešingai nei mažieji, kurie yra vagiami gerokai dažniau.



1969 metų gegužės 23 dieną JAV oro pajėgų seržantas Paulas Meyeras, kuris tuo metu buvo dislokuotas Anglijoje, pavogė transportinį lėktuvą C-130. Meyeras neseniai turėjo problemų dėl girtuokliavimo, o, kaip spėjama, ir santuoka nesiėjo tobulai. Iš pavogto lėktuvo vyras dar paskambino žmonai pranešti, kad grįžta namo, tačiau ore išsilaikė tik 1 valandą ir 45 minutes, o tada jo lėktuvas sudužo.

Neseniai buvo pavogtas štai toks Bombardier DASH-8 Q400 (Ken Fielding, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

1979 metais pasikartojo šiek tiek panaši istorija. Neseniai atleistas Kolumbijoje dirbęs oro linijų mechanikas Armando Nieto Jaramillo pavogė karinį transportinį lėktuvą HS-748 ir žuvo jį sudaužęs. Blogiausia, kad avarija nusinešė ir poros ant žemės buvusių žmonių gyvybes.

Verta paminėti ir Rusiją. Vienas Rusijos Karinių oro pajėgų inžinierius iš netoli Maskvos esančios Kubinkos bazės pavogė transportinį lėktuvą Antonov An-26 ir juo skrido, kol baigėsi degalai. O tada sudužo ir žuvo.

Pavogti tokį Antonov An-26 – ne juokas. (Igor Dvurekov, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Civiliniai lėktuvai taip pat kartais yra pavagiami. Vienas keisčiausių atvejų nutiko 2003 metais, kuomet Angoloje taip buvo nuvarytas trijų variklių Boeing 727-223. Prieš tai lėktuvas buvo remontuojamas, o tada į jį įlipo JAV mechanikas ir pilotas Benas C. Padilla bei Johnas M. Mutantu, mechanikas iš Kongo. Lėktuvas šiaip ne taip pakilo iš oro uosto Luandoje net nesusisiekęs su oro uosto pareigūnais ar oro eismo kontrolieriais.  Boeing 727 yra senesnio modelio lėktuvas, kuriam reikia trijų žmonių įgulos. Tačiau realybėje nei Padilla, nei Mutantu neturėjo reikalingos licencijos šiam lėktuvo tipui valdyti.  Boeing 727-223 vis tiek pakilo ir nuskrido link Atlanto vandenyno. Jis taip niekada ir nebuvo surastas. Tai – viena iš didžiausių aviacijos mįslių.

Beje, Malaysian Airlines skrydis 370 taip pat galimai buvo lėktuvo vagystė siekiant nusižudyti. Tai – tik teorija, kuri niekada taip ir nebus patvirtinta, jei dingęs lėktuvas nebus surastas. Aišku, šis 2014 metais įvykęs incidentas yra kitoks nei anksčiau paminėti atvejai, nes pilotai lėktuvą valdė legaliai ir jame buvo keleivių, nepriklausomai nuo to, ar tikrai buvo įvykdyta savižudybė.

Dingęs Malaysian Airlines Boeing 777-200ER. (Laurent ERRERA, Wikimedia (CC BY-SA 2.0)

Ir taip prieiname prie praeito penktadienio įvykio. Horizon Air oro linijų darbuotojas Richardas B. Russellas buvo aistringas keliautojas, kuris domėjosi aviacija ir žaidė daug simuliacinių žaidimų. Jis buvo vedęs nuo 2012 metų ir buvo sveikas žmogus, turintis svajonių ir gražią šeimą. Kiek žinoma, jis neturėjo piloto licencijos, tačiau jis pavogė  Bombardier Dash 8 Q400, nuriedėjo su juo iki pakilimo tako ir pakilo.

 

Vėliau susisiekė su skrydžių kontrolieriais, kurie bandė vyrą įtikinti nusileisti. Jis šių raginimų nesiklausė. Vietoj to ėmė atlikinėti triukus – apsivertimus ore, pusines kilpas, labai aštrius posūkius. Netoliese buvę pilotai teigė, kad triukai buvo atlikti labai profesionaliai, turint omenyje turbopropelerinio keleivinio lėktuvo savybes.

 

Į teritoriją atskubėjo pora F-15 naikintuvų, tačiau jų neprireikė – galiausiai po 75 minučių skrydžio Russello pilotuojamas lėktuvas sudužo Ketrono saloje. Russellas žuvo, tačiau daugiau aukų incidentas nepareikalavo.



Taip pat skaitykite:

Kodėl didžiųjų lėktuvų padangos nėra pripildomos oru?

Ar įmanoma įsigyti dėvėtų didžiųjų lėktuvų?

Ar kabinose sėdintys pilotai gali matyti lėktuvo sparnų galus?

Kokiais degalais varomi reaktyviniai lėktuvai?

Kodėl saugos diržai lėktuvuose yra visai kitokie nei automobiliuose? 

Kodėl šis lėktuvas turi tris variklius po vienu sparnu ir du po kitu? 

Kodėl sunkvežimiai kartais važinėja pakeltais ratais? Kam jiems apskritai tiek daug ratų?

Kodėl sunkvežimiai kartais važinėja pakeltais ratais? Kam jiems apskritai tiek daug ratų?

Šį vaizdą esate matę ne kartą – greitkeliu lekiantis sunkvežimis turi daugybę ratų, tačiau pora jų net neliečia asfalto. Jie yra pakelti ir važiuoja tarsi papildomas krovinys, nedirbantis jokio darbo. Kodėl taip daroma? Kodėl sunkvežimiai kartais važinėja pakeltais ratais, o kartais juos visus nuleidžia ant kelio?

Sunkvežimių vairuotojai tikriausiai juokiasi net išgirdę šį klausimą. Tačiau iš tikrųjų yra žmonių, kuriems tai – nežinoma sritis. Jų smalsumą ir stengiamės patenkinti tokiais straipsniais.



Visų pirma, ar žinote, kodėl sunkvežimiai apskritai turi tiek daug ratų? Jūsų automobiliui pakanka dviejų ašių, tai kodėl kai kurie vilkikai turi net 6? O dar puspriekabė gali turėti 3 ar net gerokai daugiau ašių. Viskas daroma dėl svorio pasiskirstymo. Sunkvežimiai veža sunkius krovinius, kurie spaudžia jų platformas prie žemės. Kuo didesniame plote šis spaudimas paskirstytas, tuo jis į vieną kvadratinį centimetrą yra mažesnis. Tai yra, ant šešių ašių išdėstytas svoris žemę slegia santykinai mažiau nei tas pats svoris ant keturių ašių. Dėl tos pačios priežasties sunkvežimiai naudoja sudvigubintus ratus – tiesiog svoris pasiskirsto didesniame plote.

Toks vaizdas yra gana dažnas – sunkvežimiai dažnai važinėja su viena pakelta ašimi. ( Lav Ulv, Wikimedia (CC BY 2.0)

Tai svarbu dėl kelių priežasčių. Visų pirma, padangos spaudžiamos mažiau. Taigi, nereikia ypatingai tvirtų padangų ir jos tarnauja ilgiau. Tas pats pasakytina ir apie pačias ašis ir ant jų sumontuotą platformą – visi mechaniniai komponentai gyvens ilgiau, jei svoris bus tolygiai paskirstytas ir tvirtai remsis į žemę keliuose atramos taškuose. Juk jei atsisėstumėte ant ilgo stalo su keturiomis kojomis vidurio jis įlinktų kur kas labiau, nei stalas su papildoma pora kojų pačiame centre.

Tiek daug ratų nereikia, kai sunkvežimis veža mažesnį svorį. ( Lav Ulv, Wikimedia (CC BY 2.0)

Tuo pačiu tausojama ir kelio danga. Leistinos apkrovos vienai ašiai yra griežtai reglamentuotos, nes stiprus spaudimas į asfaltą jį gadina. Tolygiai paskirstytas svoris taip stipriai nekraipo kelio dangos. Tai puikiai žino ūkininkai, kurie renkasi sudvigubintas padangas, siekdami svorio pasiskirstymo didesniame plote – taip laukuose neišsimina gilios vėžios.

Tai kodėl kartais pora ratų yra pakeliama, jei turėti daug ratų sunkvežimiams yra taip svarbu? Viskas labai paprasta – kai sunkvežimis nėra sunkiai pakrautas, tiek daug ratų jam nereikia, nes kiekvienai ašiai ir taip tenka nedidelis svoris. Todėl pneumatinė sistema leidžia pakelti nevaromus sunkvežimio ratus. Taip sumažinamas pasipriešinimas ir sunkvežimis sunaudoja mažiau degalų. Kartu be reikalo nedėvimos padangos.

Ratų poros pakėlimas leidžia sutaupyti degalų ir be reikalo nedėvi padangų. ( Lav Ulv, Wikimedia (CC BY 2.0)

Tokią galimybę turi beveik visi didesni sunkvežimiai. Pavyzdžiui, trijų ašių vilkikai gali pakelti vidurinę arba paskutinę ašį. Taip sutaupoma nemažai pinigų degalams ir padangoms.




Taip pat skaitykite:

SEAT Ispanijoje išbando greitkelių traukinius;

Kodėl skiriasi europietiški ir amerikietiški sunkvežimiai? Kurie geresni?

10 faktų apie sunkvežimius, kurių galbūt nežinojote;

Shell pademonstravo vilkiką, kuris suvartoja rekordiškai mažai degalų;

Kodėl sunkvežimiai ir autobusai nėra tokie aerodinamiški kaip automobiliai?

Kam reikalingos ant sunkvežimių ratų matomos spalvotos rodyklės?

Kas pirmiau atsirado – višta ir kiaušinis? Tūkstančių metų senumo filosofija ir paprastas mokslo atsakymas

Kas pirmiau atsirado – višta ir kiaušinis? Tūkstančių metų senumo filosofija ir paprastas mokslo atsakymas

Tikriausiai esate girdėję šį klausimą ne kartą – kas pirmiau atsirado: višta ar kiaušinis? Bet ar žinojote, kad jam jau keli tūkstančiai metų? Filosofai laužo galvas apie šį paradoksą, ginčijasi ir rašo apie tai ilgiausius straipsnius. O tuo tarpu mokslas turi paprastą atsakymą. Tai kodėl apie tai vis dar galvojama?

Viskas labai paprasta – kai apie vištos ir kiaušinio paradoksą dar prieš mūsų erą rašė Aristotelis, jis iš tikrųjų nekalbėjo apie naminius paukščius. Filosofus domina aukštesnės, didesnės temos, pačios savyje nešančios didžiulę svarbą. Aristotelis ir visi po jo sekę mąstytojai galvodami apie kiaušinį ir vištą norėjo išsiaiškinti paties pasaulio pradžią. Aristotelis nusprendė, kad atsakymo nėra – be vieno nebūtų kito, todėl pasaulis neturi pradžios. Vėliau filosofai vis iš naujo tvirtino, kad šį klausimą būtina įveikti ir jis yra labai svarbus. O tada prasidėjo krikščionybės era.



Krikščionys šį klausimą įminė labai lengvai. Pasaulį sukūrė Dievas, todėl jis turi pradžią. Tuo pačiu Biblijoje rašoma, kad Dievas sukūrė gyvūnus, todėl vištos atsiradimui kiaušinis nebuvo reikalingas. Dievas sukūrė gyvūnus tokius, kokie jie yra, o ne jauniklius, kiaušinius ir taip toliau. Tikintieji tai žino, nes kiaušiniai be mamos vištos nebūtų išsiperėję. Tai toks tas krikščioniškas požiūris, kuris, aišku, nesutampa su mokslo faktais.

Iš tiesų pirmiau atsirado kiaušinis. Kiaušinis – tai kietas kiautas, kuriame įvyksta paskutinės jauniklio vystymosi stadijos. Kiaušinius deda ne tik paukščiai, bet ir ropliai. Taigi, dinozaurai dėjo kiaušinius dar iki vištų atsiradimo. Vėliau kiaušinius dėjo vištų protėviai, o tik tada vištos. Pirmieji kiaušiniai atsirado daugiau nei prieš 300 milijonų metų. Pirmosios vištos – maždaug prieš 8 tūstančius metų. Vištos yra naminiai paukščiai, o žmonės žemdirbyste ir gyvūnų jaukinimu užsiima ne taip jau ilgai.

Kiaušiniai atsirado gerokai prieš vištas. (Wikimedia)

Jei kalbame apie vištos kiaušinius, vis tiek pirmiau atsirado kiaušinis, tik jį padėjo ne višta. Kaip vištos kiaušinis atsirado be vištos yra sudėtingas klausimas. Višta yra griežtai naminis paukštis – žmonės jas, galima sakyti, išvedė ilgo proceso metu kryžmindami skirtingų porūšių bankivines vištas – paukščius, kurie ir dabar gyvena Pietryčių Azijoje ir primena namines vištas. Taigi, šio proceso metu kažkur buvo pasiektas taškas, kuomet laukinė višta padėjo kiaušinį iš kurio išsiritęs paukštis buvo artimesnis naminei vištai nei bankivinei vištai. Lygiai taip atsirado ir skirtingos šunų veislės – kadaise nebuvo prancūzų buldogų, o pirmojo prancūzų buldogo tėvai nebuvo prancūzų buldogai.

Tačiau yra situacija, kuomet atsakymas į šį amžinąjį klausimą gali būti ir kitoks. Jei kalbame apie vištos kiaušinius, kokius turime šiandien, juos deda vištos. Kiaušinis, iš kurio išsirito pirmoji višta, savo sudėtimi vis dar buvo kitoks nei naminių vištų kiaušiniai. Pavyzdžiui, kai kurie baltymai, tokie kaip OC-17, yra būdingi tik naminių vištų kiaušiniams, o bakvinių vištų kiaušiniuose jų nėra.



Taip pat skaitykite:

Kodėl žinduoliai turi tik 4 pagrindines galūnes ir jokių ratų?

10 įdomių faktų apie pasaulio medžius;

10 įdomių faktų apie Islandiją;

Kas nutinka, kai lėktuvas atsitrenkia į paukščius?

Ar Tesla Semi kada nors virs elektriniu autobusu? O gal Tesla tiesiog nesidomi autobusais?

Ar Tesla Semi kada nors virs elektriniu autobusu? O gal Tesla tiesiog nesidomi autobusais?

Užsakovai laukia Tesla Semi elektrovilkikų, kurie į gatves turėtų išriedėti jau kitais metais. Jei viskas bus taip, kaip svajoja kompanijos vadovas Elonas Muskas, logistika pasikeis visame pasaulyje. Tuo nesunku patikėti, nes elektrinius sunkvežimius ruošia ne tik Tesla, bet ir tokie gigantai kaip Daimler, Renault, Volvo, Cummins ir kiti. Bet kodėl krovininio transporto dar niekada negaminusi Tesla negamina elektrinio autobuso? Negi Musko nedomina greiti, našūs ir ekologiški elektriniai autobusai?

Iš tiesų yra daug priežasčių, kodėl autobusas su Tesla Semi savybėmis yra logiškas. Didelis kėbulas leistų įrengti daugiau baterijų arba plačiau paskleisti esamas. Tai pagerintų aušinimą ir sukurtų autobusą su itin žemu svorio centru. Tesla Semi vienu su įkrovimu galės nuvažiuoti apie 900 km – elektriniam autobusui tai būtų daugiau nei pakankamai. Greitis, patogi tyla ir ekologiškas keliavimas tikrai sudomintų ir žmones. Tai kodėl Tesla apie tai negalvoja?



Nereikėtų sakyti, kad Tesla apie tai niekada nėra pagalvojusi. Dar 2016 metais, kai dar nebuvo pasirodęs ir Tesla Semi vilkikas, Elonas Muskas prasitarė, kad Tesla gamins ne tik elektrinius sunkvežimius, bet ir autobusus. Tuomet Muskas autobusui skyrė šiek tiek daugiau dėmesio nei vilkikui. Jis teigė, kad Tesla autobusas bus šiek tiek trumpesnis nei įprasti, tačiau jame tilps daugiau žmonių. Kaip? Bus atsisakyta plataus tako autobuso viduryje. Tikėtina, kad vietoje to sėdynių eilės būtų išdėstytos išilgai autobuso ir keleiviai žiūrėtų pro šoninius langus. Muskas taip pat teigė, kad autobuse būtų vietos neįgaliųjų ir kūdikių vežimėliams. Labai sunku įsivaizduoti, kaip būtų išdėstytas tokio autobuso vidus, nes nuo to laiko ši idėja toliau ir nepasistūmėjo.

Varantieji Tesla Semi komponentai galėtų būti panaudoti autobusui (Tesla nuotrauka)

Tai buvo dar 2016 metai. Pernai Muskas pristatė vilkiką Semi. Šiuo metu jis yra bandomas, bet panašu, kad dinaminės savybės bus įspūdingos. Pilnai pakrautas sunkvežimis iki 96 km/h įsibėgės per 20 sekundžių. Muskas teigia, kad vienu įkrovimu Semi įveiks ir didesnį nei 960 km atstumą. Autobusas būtų lengvesnis ir, tikėtina, aptakesnis, tačiau niekas iš vilkikų autobusų negamina (beveik niekas). Autobuso bazė yra visiškai kitokia nei vilkiko, jam reikalinga geresnė važiuoklės sistema, patogumo įranga. Iš esmės autobusui tiktų tik Semi varikliai ir baterijos. Tikriausiai būtų panaudoti ir kai kurie dizaino elementai, galbūt net vairuotojas sėdėtų viduryje, tačiau autobusą tektų kurti nuo nulio. Tai kodėl to nesiimama? Pasirodo, yra net keturios priežastys.

Kodėl Tesla nekuria autobuso?

Laukiama autonominių technologijų patobulėjimo. Dar tais 2016 metais Muskas teigė, kad autobusas privalės būti pilnai autonominis. Žmonės galės autobusus išsikviesti mobiliosiomis programėlėmis arba paspaudę mygtuką stotelėje. Autobusai privalės tikslą pasiekti greičiau nei dabartiniai. Tai kartu reiškė, kad Muskas pirmiausia galvoja apie miesto autobusą, nors lengva įsivaizduoti, kaip jis kursuotų ir tarp miestų. Taigi, laukiama, kol autonominės technologijos įrodys savo patikimumą ir bus įteisintos.

Integracija su Boring tuneliais. Boring Company yra dar viena Musko kompanija, kurianti trimates viešojo transporto sistemas. Po miestais bus įrengtos naujos transporto arterijos, kuriomis važinės specialūs vežimėliai automobiliams. Į numatytą vietą atvykęs automobilis bus nuleistas ant vežimėlio ir tuneliu labai greitai pasieks norimą stotelę, taip apeidamas transporto spūstis, keliaudamas po pastatais, parkais ir taip toliau. Gali būti, kad dėl to Muskas ir nori, kad jo autobusas būtų trumpesnis – Boring kompanija jau buvo skelbusi, kad tuneliais keliaus ir viešasis transportas. Kol tai tik koncepcija autobusai nėra kuriami.

Konkurencija. Itin pažangių elektrovilkikų gatvėse dar nėra, o štai elektrinių autobusų – pilna. Juos gamina Volvo, labai gerai sekasi kinų kompanijai BYD, ką pasiūlyti turi ir kiti gamintojai. Aišku, visi elektriniai autobusai yra skirti miestams, tačiau šios kompanijos jau turi patirties ir Teslai būtų sunku įsilieti į rinką, nes nebūtų to nuostabos faktoriaus.

Problemos trūkumas. Tesla visada stengiasi išspręsti problemas, susijusias su transporto našumu, saugumu ir ekologija. Tačiau autobusai didelių bėdų nesudaro, net jei yra varomi dyzelinu. Absoliuti dauguma žmonių naudojasi asmeniniu transportu, kuris, nes yra populiaresnis, ir teršia labiau. Be to, šalia dyzelinių autobusų yra ir tramvajai, troleibusai, gamtinėmis dujomis varomi autobusai ir kitos alternatyvos, o tarp miestų važinėja elektriniai traukiniai. Taigi, Tesla elektrinis autobusas neturėtų kur sukelti revoliucijos, todėl Musko tiesiog taip nejaudina kaip Semi.

Bet ką gali žinoti. Jei ne artimiausiu metu, galbūt kada nors Tesla autobusą pamatysime ir jis turės kuo nustebinti. Tačiau artimiausiuose Tesla planuose – Semi vilkikas, Roadster superautomobilis, Model Y kompaktiškas krosoveris ir pikapas. Todėl bent metus ar du žinių apie autobusą, tikėtina, nebus.



Taip pat skaitykite:

10 įdomių faktų apie autobusus;

Semi turės Pašėlusio Makso režimą, bet kam jis skirtas?

Tesla semi vienu įkrovimu nuvažiuos dar toliau nei planuota iš pradžių;

Tesla Semi lanko savo pirkėjus;

Pirmasis tikras darbinis Tesla Semi reisas;

Ar Tesla Semi yra per brangus?

Kuo Tesla vilkiko dizainas neįtiko patyrusiems vairuotojams?

Žaibo smūgis – kokius sužeidimus iš tiesų patiria žaibo pakirsti žmonės?

Žaibo smūgis – kokius sužeidimus iš tiesų patiria žaibo pakirsti žmonės?

Kasmet žaibas nusineša bent kelias gyvybes. Pakilusios audros gena žmones po aukštais medžiais, žaibai kartais išsirenka ir namus ar net pavienius žmones. Tai – siaubinga gamtos stichija, nuo kurios tikrai būtina saugotis. Tačiau kokius sužeidimus iš tiesų palieka žaibo iškrova? Kaip kai kurie žmonės išgyvena ir tiesioginį smūgį?

Savaime aišku, kad žaibo iškrova yra pakankamai stipri žmogui nužudyti. Tokių atvejų pasitaiko kiekvienais metais. Nemažai šių nelaimių įvyksta ne dėl tiesioginio smūgio į žmogų, o į šalia esančius vandens telkinius ar medžius. Žmonės žūva ir dėl žaibo sukeltų gaisrų. Tai tikrai nėra juokas – nuo žaibo būtina saugotis.



Žaibas, kaip ir bet kokia kita elektros iškrova, ieško tiesiausio ir lengviausio kelio į žemę. Žmogui stovint po medžiu, iškrova gali peršokti nuo medžio į žmogų, nes mūsų kūnuose tiesiog yra daugiau drėgmės. Todėl žaibo smūgis į šalia stovintį medį gali sukelti ir padarinius, panašius į tiesioginę iškrovą.

Beje, nemažai žmonių yra išgyvenę tiesioginius žaibo smūgius. Tai įmanoma todėl, kad kartais žaibo iškrova žemyn nukeliauja šlapia oda ar net drabužiais, apeidama gyvybinius organus. Tačiau sužeidimų išvengti neįmanoma – beveik visi žaibo smūgį patyrę žmonės netenka sąmonės ir stipriai nudega. Skaičiuojama, kad žaibo temperatūra siekia 28 tūkstančius laipsnių pagal Celsijų – žaibas yra penkis kartus karštesnis už Saulės paviršių. Nors žaibo iškrova trunka labai trumpai, to pakanka sukelti stiprius nudegimus. Kartais suradus negyvą žmogų būtent pagal nudegimus ir vadinamąjį Lichtenbergo raštą suvokiama, kas jam nutiko.

Žaibas yra 5 kartus karštesnis už Saulės paviršių. (Fir0002, Wikimedia)

Lichtenbergo raštas – tai tarsi žaibo formos piešinys, kuris atsiranda ant odos po žaibo smūgio. Manoma, kad Lichtenbergo raštą sukuria sprogę paviršiniai kapiliarai. Jei žmogus lieka gyvas, šis piešinys nuo jo odos pasišalina per kelias dienas, o štai nudegimų žymės dažnai palieka randus visam gyvenimui.

Šalia nudeginimų patiriama ir mechaninė trauma – žaibo smūgis iš tikrųjų yra smūgis. Didelis karštis gali staiga išplėsti plaučiuose esantį orą, taip stipriai juos pažeisdamas. Pats žaibas sukuria ir stiprią akustinę bangą, kurią mes girdime kaip griaustinį. Ši banga gali sukelti smegenų sutrenkimą ir ausų bugnelių pažeidimus, net kai žaibas trenkia tik kur nors netoliese.

Mokslininkai yra atlikę eksperimentus su avimis, kurie parodė, kad žaibas yra linkęs į kūną įeiti per veido ertmes – burną, nosį, akis. Kelios iškrovos susijungia už kvėpavimą atsakingame smegenų centre ir jį, galima sakyti, išjungia. Šie eksperimentai parodė, kad žaibo aukos gali paprasčiausiai uždusti ir dirbtinis kvėpavimas yra tinkama taktika šiems žmonėms padėti. Elektros iškrova taip pat gali sustabdyti širdį, todėl būtina greitai suteikti pagalbą – imtis širdies masažo. Liesti žaibo pakirstą žmogų galima iš karto – jo kūnas krūvio neišlaiko ir jam galima iš karto suteikti pagalbą.

Išgyvenę žmonės dažnai kenčia nuo visą gyvenimą lydinčių neurologinių problemų. Juos lydi suprastėjusi atmintis, juslės, kartais depresija, paranoja, nuotaikų kaitos sutrikimai. Stipriau gali nukentėti ir širdis, ausys bei akys. Nemažai žaibo nutrenktų žmonių turėjo iš naujo mokytis vaikščioti ar liko dalinai suparalyžiuoti.



Taip pat skaitykite:

10 įdomių faktų apie orus;

Kas nutinka, kai į lėktuvą trenkia žaibas?

Kodėl žinduoliai neturi ratų?

5 keisčiausi senoviniai gydymo būdai.

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.