Kodėl pakilimo takai oro uostuose neturi tokių į viršų riestų galų kaip lėktuvnešiuose?

Kodėl pakilimo takai oro uostuose neturi tokių į viršų riestų galų kaip lėktuvnešiuose?

Jei pažvelgtumėte į Jungtinės Karalystės lėktuvnešį Queen Elizabeth pastebėtumėte, kad jo pakilimo tako galas yra riestas į viršų. Panašiai atrodo ir ne vieno kito lėktuvnešio pakilimo takas, įskaitant rusų Admiral Kuznetsov, italų Giuseppe Garibaldi ir kinų Type 001A. Į viršų pakreiptas pakilimo tako galas iš tikrųjų padeda lėktuvams pakilti – pakanka trumpesnio pakilimo tako. Tai kodėl panašus sprendimas neįgyvendinamas oro uostuose?

Iš tiesų, šis klausimas pasigirsta kaskart, kai kas nors pirmą kartą pamato lėktuvnešio denį. Ir iš tikrųjų į viršų pakreiptas lėktuvnešio pakilimo takas turi privalumų. Toks sprendimas dažniausiai naudojamas lėktuvnešiuose, kurie neturi katapultų. Trumpame pakilimo take lėktuvai nesuspėja pasiekti skrydžiui reikalingo greičio, tačiau gale pastatyta rampa lėktuvą nukreipia į viršų. Tuomet orlaivis vis tiek dar nėra išvystęs pakilimui tinkamo greičio (kai kurie lėktuvai nuriedėję nuo rampos praranda šiek tiek aukščio), tačiau šį trūkumą jau ištaiso ore, neribojamas trinties su pakilimo taku.



Tai kodėl toks sprendimas nenaudojamas oro uostuose? Visų pirma dėl to, kad nėra tokio poreikio. Oro uostai projektuojami ten, kur vietos pakanka. Vienintelė tokios rampos paskirtis – padėti lėktuvams pakilti nuo trumpesnio pakilimo tako. Tačiau oro uostai gali sau leisti turėti ilgus pakilimo takus ir dideles saugumo zonas už jų.

Sea Harrier kyla nuo Indijos INS Viraat. (U.S. Navy, Wikimedia)

Antra, rampos turėtų būti labai aukštos. Nuo lėktuvnešio nuvažiavęs lėktuvas jau yra ganėtinai dideliame aukštyje virš vandens. Taigi, jis turi pakankamai laiko ir vietos pasiekti reikiamą greitį. Oro uostų pakilimo takai yra lygūs su žemės paviršiumi, todėl pakilimai galuose turėtų būti labai aukšti, kad turėtų kokios nors naudos. Būdami labai aukšti jie galėtų trukdyti leistis ir užimtų vietą, reikalingą riedėjimui žeme link terminalų.

Jungtinės Karalystės lėktuvnešis Queen Elizabeth. Galite pamatyti, kaip aukštai virš vandens yra pakilimo tako rampa. (Ministry of Defence, Wikimedia)

Galiausiai, oro uostuose leidžiasi daugybė skirtingų lėktuvų tipų. Skirtingiems lėktuvams reikia skirtingo ilgio pakilimo takų. Tai kur reikėtų statyti rampas – ar ten, kur jų reikia Boeing 777, ar ten kur jų reikia Airbus A319? Ten, kur jos padėtų vieniems, jos trukdytų kitiems. Labiausiai nukentėtų itin maži lėktuvai, kuriems tokios rampos apskritai nėra reikalingos. Aišku, būtų galima visą pakilimo taką šiek tiek pakreipti į viršų ar net pasinaudoti gamtiniu reljefu, tačiau tuomet kyla rizika, jog pakilimo takas taps vienkryptis.

Visgi, šaltojo karo metu JAV svarstė Europoje įrengti laikinus aerodromus su į viršų nukreiptais pakilimo takais. Jie būtų buvę skirti naikintuvams kilti, tačiau vėliau to tiesiog neprireikė.

Madeiros oro uosto pakilimo-tūpimo takas stovi ant polių, tačiau vis tiek yra pastatytas taip, kad paviršius būtų tiesus. (Koshelyev, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Taigi, pakilimo takai su į viršų riestais galais būtų brangūs ir nereikalingi. Tačiau kodėl juos turi ne visi lėktuvnešiai?

JAV Nimitz neturi į viršų riesto pakilimo tako galo, bet turi katapultą. Katapulta leidžia lėktuvui pasiekti didesnį greitį ant trumpesnio tako. Katapultos mechanizmas yra labai greitas, todėl visus savo 90 naikintuvų Nimitz gali paleisti per pusvalandį. Rampos šiuo požiūriu yra lėtesnės, o ir su sunkesniais orlaiviais nedraugauja.



Taip pat skaitykite:

5 Oro uostų gudrybės – kaip paskatinti keleivius pirkti ir jaustis patogiai?

Ar lėktuvų pilotai oro uostose turi pereiti saugumo patikrą?

Kodėl į lėktuvus keleiviai dažniausiai laipinami iš kairės pusė?

Kam reikalingi skaičiai ant pakilimo-nusileidimo takų?

Trumpiausias reguliarus skrydis pasaulyje – kodėl oro linijos vykdo šį maršrutą?

10 įdomių faktų apie orus, kurių galbūt nežinojote: rekordinis sniegas, kiek spalvų turi vaivorykštė ir kodėl sniegas yra baltas?

10 įdomių faktų apie orus, kurių galbūt nežinojote: rekordinis sniegas, kiek spalvų turi vaivorykštė ir kodėl sniegas yra baltas?

Pastaruoju metu orais tikrai negalime skųstis. Šviečia saulė, šilta,  vandens temperatūra taip pat jau tinkama maudynėms. Tačiau kai kuriems žmonėms labiau patinka žiema, kai taip gražiai sninga ir sėdėti namie su karšto gėrimo puodeliu, atrodo, yra jaukiau. Štai 10 įdomių faktų apie orus, kurių galbūt nežinojote.

Įdomius faktus skaitytojams siūlome kiekvieną pirmadienį. Praeitą savaitę kvietėme paskaityti apie kates , o prieš tai publikavome 10 įdomių faktų apie į Lietuvą atvykstančias Formula Junior lenktynes. O šiandien paskaitykime apie orus.



Tai eiti ar bėgti lyjant lietui? Dažnai ginčijamasi, kas sušlaps mažiau – tas, kuris per lietų bėga, ar tas, kuris ramiai eina. Manoma, kad bėgantis žmogus pagauna daugiau lietaus lašų, tačiau ne vienas eksperimentas įrodė, kad mažiau visada sušlampa tie, kurie lietuje praleidžia mažiau laiko. Todėl reikia bėgti.

Nenorite sušlapti? Bėkite nuo lietaus. (Inge Maria, Wikimedia )

Didžiausia pasaulio dykuma. Sacharos dykuma pasaulyje tikrai nėra didžiausia. Dykuma vadinamos tos vietos, kur iškrenta itin mažai kritulių, todėl tikroji didžiausia pasaulio dykuma yra Antarktida. Taip, ją dengia iš vandens sudarytas ledas ir sniegas, tačiau kritulių ten per metus sulaukiama vos 200 mm. Palei krantus sninga dažniau, o štai žemyno centre krituliai visai reti.

Antarktidoje krituliai yra itin reti. (Wikimedia)

Debesys nėra besvoriai. Lėtai dangumi plaukiantys balti debesys patinka svajotojams ir dainų autoriams. Tačiau jie nėra besvoriai. Kamuoliniai debesys dažnai sveria daugiau nei 500 tonų. Tai – didžiulis svoris, kurį sunku suvokti. Tačiau atsiminkite, kad debesys yra dideli, todėl jų tankis yra visai nedidelis.

Kamuoliniai debesys yra labai sunkūs. Tuo pačiu jie yra dideli ir reti. (Bidgee, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Halai susidaro dėl kristalų. Saulės ir Mėnulio halai yra pakankamai reti reiškiniai. Tai – šviečiantys apskritimai aplink Saulę arba Mėnulį. Jie susidaro kai aukštai esančiuose debesyse būna ledo kristalų. Šviesa lūžta ir iš stebėtojo perspektyvos atrodo, kad vieną iš didžiųjų dangaus kūnų supa didelis šviečiantis žiedas.

Saulės ir Mėnulio halai susidaro dėl dideliame aukštyje esančių ledo kristalų. (CopyrightFreePhotos, Wikimedia)

Karščio bangos sudaro problemų infrastruktūrai. Dėl karščio gali išsikraipyti geležinkelių bėgiai, o ir elektros linijos nutįsta neįprastai žemai. Kai kurie keliai taip pat gali būti pažeisti dėl karščio. Asfaltas minkštėja ir garuoja, todėl oro užterštumas tik kyla, o automobiliai naudoja daugiau degalų. Tačiau daugelio šių problemų pavyksta išvengti tinkamai pasiruošus – tiltus, kelius ir geležinkelius galima paruošti temperatūros pokyčiams paliekant tarpus išsiplėtimui, laidai turi būti įrengiami pakankamai aukštai, o oro taršą galima sumažinti asfaltą laistant vandeniu. Aišku, jei tik jo netrūksta.




Kiek spalvų sudaro vaivorykštę? Greitai atsakykite – kiek spalvų galima suskaičiuoti vaivorykštėje? Tikriausiai atsakysite, kad 7, tačiau daugybė žmonių su jumis nesutiktų. Graikų poetas Homeras teigė, kad vaivorykštės būna tik violetinės, o tos pačios šalies filosofas Ksenofanas suskaičiavo net tris spalvas – violetinę, gelsvai žalią ir raudoną. Niutonas iš pradžių teigė matąs 5 spalvas, bet vėliau pridėjo dar porą. Kiek jų yra iš tikrųjų? Ogi tiek, kiek mato jūsų akys. Vaivorykštė yra nebloga spektro, kurį sudaro 100 žmogaus matomų spalvų, dalis. Taigi, ją būtų galima dalinti į daugybę dalių, priklausomai nuo to, kaip gerai jūsų akys skiria spalvas.

Vaivorykštės spalvų skaičius nėra galutinis – priklauso nuo to, kaip jos bus padalintos. (swinny.net, Wikimedia (CC BY 3.0)

Ar egzistuoja Mėnulio vaivorykštė? Vaivorykštės susidaro lūžtant Saulės šviesai, tačiau Mėnulis taip pat atspindi Saulės šviesą. Todėl Mėnulio vaivorykštės tikrai egzistuoja, tačiau jas labai sunku pamatyti dėl tamsos. Dažnai jos yra sukeliamos specialiai purškiant vandenį, kad nuotraukose pasimatytų gražus vaivorykštės efektas.

Mėnulio vaivorykštė, išgauta purškiant vandenį. (CalvinBradshaw, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Snaigės yra permatomos. Vanduo yra skaidrus, ledas yra skaidrus, tai kodėl sniegas yra baltas? Snaigės iš tikrųjų yra permatomos. Tačiau jų pakraščiai laužo šviesą tarsi įtrūkimas stikle. Sniego sluoksniai persidengia, todėl ledo kristalų netobulumai kuria visiškai balto paviršiaus įspūdį. Lygiai taip pat ir baltųjų meškų kailio plaukai yra permatomi, o pats kailis – baltas. Beje, visos snaigės turi 6 kraštines

Snaigės iš tiesų yra permatomos. (Michael, Wikimedia (CC BY-SA 2.0)

Stipriausias vėjas. Visi žino, kad uraganai ir tornadai sukelia stiprų vėją, bet ar žinojote, kokį greitį vėjas gali pasiekti per stiprų cikloną? Didžiausias vėjo greitis ne tornado ar uragano metu buvo užfiksuotas 1996 metais Australijoje, kur gūsis pasiekė 408 km/h greitį. Kaip galite įsivaizduoti, net paeiti prieš tokį vėją nėra įmanoma. Tačiau didžiuliai vėjai kartais kamuoja ir taikiąją Europą – štai kaip žmonėms Norvegijoje sekėsi vaikščioti miestų gatvėmis 2013 metais, kai siautė audra Ivar.

 

Sniego rekordas. Kaip manote, kuriame pasaulio krašte galėtų iškristi daugiausiai sniego? Gal kur nors Aliaskoje? O gal Skandinavijos šalyse? Visai ne – rekordas 2015 metais buvo užfiksuotas Kaprakotoje, Italijoje. Čia per 24 valandas iškrito 2,56 metrai sniego.



Tiek įdomių faktų šį pirmadienį. Taip pat kviečiame skaityti:

10 įdomių faktų apie kates;

10 įdomių faktų apie šunis;

10 įdomių faktų apie Formula Junior ;

10 įdomių faktų apie medžius;

10 įdomių faktų apie arklius;

10 įdomių faktų apie kruizinius laivus;

10 įdomių faktų apie tankus;

10 įdomių faktų apie motociklus;

10 įdomių faktų apie traukinius;

10 įdomių faktų apie traktorius;

5 Oro uostų gudrybės – kaip paskatinti keleivius pirkti ir jaustis patogiai?

5 Oro uostų gudrybės – kaip paskatinti keleivius pirkti ir jaustis patogiai?

Oro uostas – tai tarsi miestas mieste, su savomis gatvėmis, parduotuvėmis ir gyventojais. Kartu tai – didžiuliai verslai, kuriuose judantys žmonės yra potencialūs klientai. Todėl žmonių srautų valdymas, jų dėmesio kontrolė ir patogumas yra didžiuliai prioritetai. Ar kada susimąstėte, kodėl šiuolaikinių oro uostų langai tokie dideli? O kodėl juose dabar eksponuojami dideli meno dirbiniai ar lėktuvų dalys? O kodėl visi takai tokie vingiuoti?

Žinote, kaip jaučiasi žmonės, kurie perka daugiausiai? Jie yra beveik laimingi, o iki pilnos laimės jiems trūksta visai nedaug – ko nors parduodamo visai šalia. Oro uostams nereikia, kad visi juose esantys žmonės jaustųsi laimingi ir patenkinti (jei taip būtų, visur būtų minkšti suoliukai ir geriamo vandens fontanėliai). Svarbiausia, kad žmonės jaustųsi patogiai ir mėgautųsi teikiamomis paslaugomis ir parduotuvėmis.



Tai – didelis mokslas, todėl oro uostai pasitelkia kelias gudrybes. Apie vieną iš jų jau esame kalbėję – oro uostų terminalai dabar dažnai būna iškloti kilimais. Tačiau panašių paslapčių yra ir daugiau. Pavyzdžiui, jei kada apsilankysite naujesniame ar neseniai renovuotame oro uoste, pastebėsite, kad jis turi labai daug didelių langų.

Dideli langai

Natūrali šviesa žmones veikia raminančiai. Ji leidžia lengviau suvokti laiką ir kuria atvirumo įspūdį. Oro uostai yra tarsi labirintai – iš jų išeiti nėra lengva, ypač jei jau esate perėję apsaugą. Taigi, atsiranda uždaros erdvės įspūdis, kuris žmonėms nepatinka ir kelia stresą. Dideli langai padeda atsipalaiduoti, susiorientuoti erdvėje ir laike. Jau seniai pastebėta, kad žmonės mieliau valgo tose kavinėse, kurios yra išdėstytos palei didelius langus. Ypač gerai, jei jie nukreipti link pakilimo tako – žmonėms patinka matyti atvykstančius ir išvykstančius lėktuvus.

Tai, beje, yra viena iš priežasčių, kodėl lošimo namai dažnai neturi jokių langų – norima, kad klientai prarastų laiko pojūtį.

Natūrali šviesa leidžia žmonėms atsipalaiduoti (Kansai tarptautinis oro uostas Japonijoje). (Visa Kopu, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Meno dirbiniai, lėktuvų dalys ir fontanai

Ar galite įsivaizduoti, kiek kainuoja viduryje oro uosto pastatyti seno lėktuvo važiuoklę ar variklio korpusą? Tikrai nemažai. Kainuoja ir kartais matomi fontanai ar moderniojo meno skulptūros. Tačiau tai – būtina investicija.

Oro uostai yra labirintai, juose nesunku pasiklysti ir pasimesti. Tuo tarpu susitarti susitikti prie kokios nors skulptūros yra labai lengva. Kartu taip kuriamas prekybos centro įspūdis ir žmonių srautas yra šiek tiek sulėtinamas.

Meno dirbiniai – puikus atskaitos taškas, ypač jei jie aiškiai matomi iš toli (Singapūro Čangio oro uostas). (Sengkang, Wikimedia)

Auksinė valanda

Nors nieko blogo ir nedarome, saugumo patikra vis tiek erzina. Iš esmės, atvykimas į oro uostą yra nelabai malonus – minia atsisveikinėjančių žmonių, eilės prie saugumo patikros punktų, triukšmas ir stresas. Tačiau vos perėję saugumo patikrą atsipalaiduojame – kelionė oficialiai prasideda. Taigi, galima atsipalaiduoti.

Prieš akis iš karto išvysite ekraną su vartų uždarymo laikais. Tai – pranešimas, kiek laiko turite apsipirkimui ir pavalgymui. Paėjus į šalį iš karto pradėsite matyti reklamas su įvairiomis rodyklėmis. Verslas stengiasi atkreipti jūsų dėmesį būtent dabar, nes vos saugumo patikrą praėję žmonės apsipirkinėja labiausiai.

Vos perėję apsaugą žmonės atsipalaiduoja ir ima pirkti. (Marcela, Wikimedia)

Takai takeliai

Oro uostų koridoriai vingiuoja į visas puses taip pat ne veltui. Taip stengiamasi jums parodyti visas parduotuves. Kartais keleivių srautai vedami tiesiai per parduotuvės vidurį – tokios komercinės vietos yra pačios brangiausios, bet kartu ir pelningiausios. Oro uostai nenori, kad jūs savo vartus pasiektumėte greičiausiu keliu, todėl ir tenka keliauti kalnų serpantinus primenančiais takais.

Beje, takai link vartų dažnai suka į kairę. Taip yra todėl, kad dauguma žmonių yra dešiniarankiai ir jiems taip eiti tiesiog patogiau. Lėtai sukdami į kairę jie didesnį dėmesį atkreipia į parduotuves ir kavines.

Takai oro uostuose išdėstyti taip, kad keleiviai pamatytų kuo daugiau parduotuvių. (Sengkang, Wikimedia)

Svarbiausia judėkite

Oro uostose vietos pasėdėti rasite tik laukimo salėse bei prie vartų. Visur kitur teks būti ant kojų. Taip yra ne be reikalo. Oro uostams svarbu, kad jūs judėtumėte pirmyn, matytumėte parduotuves, o nusprendę pasėdėti atsisėstumėte ten, kur galite išgerti kavos ar ką nors suvalgyti. Aišku, prie vartų sėdimos vietos įrengtos keleivių patogumui ir atsipalaidavimui. Supratę, kad jūsų kojos jau pailsėjo ir jau galite atsipūsti, galbūt sugalvosite pasimėgauti ir kokiu nors gėrimu ar desertu.

Oro uostuose net ir platūs takai dažnai neturi suoliukų – jie trukdo žmonių judėjimui ir leidžia žmonėms įsitaisyti vienoje vietoje (Toronto Pirsono tarptautinis oro uostas). (Daniel Case, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Žmonių srautų judėjimas yra labai svarbus, todėl oro uostai nemėgsta ir eilių. Vis daugiau oro uostų įveda vienos eilės sistemą. Tai yra, prie kelių langelių vis tiek stovima vienoje eilėje. Tokios eilės juda greičiau, o ir streso kelia mažiau – nereikia rinktis ar bandyti palyginti, kuri eilė juda greičiau.



Taip pat skaitykite:

Kodėl oro uostų terminalai dažnai yra iškloti kilimais?

Kodėl oro uostai vis keičia pakilimo-tūpimo takų žymėjimą?

Ar lėktuvų pilotai oro uostose turi pereiti saugumo patikrą?

Kodėl į lėktuvus keleiviai dažniausiai laipinami iš kairės pusė?

Kam reikalingi skaičiai ant pakilimo-nusileidimo takų?

Trumpiausias reguliarus skrydis pasaulyje – kodėl oro linijos vykdo šį maršrutą?

Kombinuoti autobusai – nykstančios transporto priemonės, kurias tikriausiai esate matę ir jūs

Kombinuoti autobusai – nykstančios transporto priemonės, kurias tikriausiai esate matę ir jūs

Ką gautume suporavę sunkvežimį ir autobusą? Vienas iš variantų – kombinuotas autobusas. Tai – tikrų tikriausias sunkvežimis su keleiviams vežti skirtu moduliu. Tokie kombinuoti autobusai anksčiau buvo pakankamai plačiai paplitę Komunistinio  bloko šalyse – Sovietų Sąjungoje, Lenkijoje, Čekoslovakijoje, Jugoslavijoje ir t. t. Kombinuotus autobusus iki šiol naudoja besivystančios šalys ir įvairūs regionai su sunkiai įveikiamais keliais.

Iš tiesų, priežastis, kodėl kombinuoti autobusai paplito būtent Komunistinio bloko ir Trečiojo pasaulio šalyse, yra gana paprasta – pinigai. Autobusai yra pakankamai brangūs ir ne tokie jau universalūs. Sunkvežimiai uždirba kur kas daugiau pinigų, todėl jų gamybai anksčiau buvo teikiamas prioritetas. Ypač ten, kur gamybiniai pajėgumai buvo riboti.



Kombinuotas autobusas pakankamai greitai vėl gali tapti sunkvežimiu – tereikia pašalinti keleiviams skirtą modulį. Dažniausiai jis yra tiesiog varžtais tvirtinamas prie sunkvežimio rėmo, todėl jo pakeitimas įprasta krovinių platforma neužtrunka. Kombinuoti autobusai yra pigesni nei pagal paskirtį pagaminti autobusai, tačiau ne tokie patogūs ir talpūs. Visgi, kartais jie pasirenkami ne tik dėl kainos.

Toks sunkvežimis vežioja keleivius Kuboje – patogumo tikėtis neverta. (Sarang, Wikimedia)

Pažvelgę į kombinuotų autobusų nuotraukas pastebėsite, kad daugelis šių sunkvežimių platformų yra skirtos bekelei. Didieji autobusų gamintojai beveik be išimčių savo modelius skiria tik geriems keliams. Tačiau juk kartais keleivius tenka nuvežti ir į pakankamai sunkiai pasiekiamas vietas. Tuo tarpu pravažių sunkvežimių su aukštomis prošvaistomis tikrai netrūksta. Taigi, kartais tenka susikurti bekelei tinkantį autobusą, nes tokių nusipirkti yra beveik neįmanoma.

KAMAZ autobusas Rusijoje – tokiomis mašinomis dažnai vežami darbininkai. (ShavPS, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Pavyzdžiui, tose Tailando vietose, kur keliai yra itin prasti, važinėja vadinamieji Songthaew – autobusai sukurti ant pikapų ir sunkvežimių platformų. Dideliame Tailando kombinuotame autobuse telpa šiek tiek daugiau nei 40 keleivių. Tuo tarpu modofikuoti pikapai naudojami ir miestuose – taip verslūs vietiniai stengiasi minimaliomis investicijomis užsidirbti pinigų.

Iš pikapo pagamintas Songthaew Tailande. (Philipp L. Wesche, Wikimedia (CC BY-SA 2.5)

Kombinuoti autobusai labai populiarūs ir įvairiose Rusijos vietose. Pavyzdžiui, Anadyriuje, Čiukčių autonominėje apygardoje Rusijos pietuose, didelio pravažumo kombinuoti autobusai yra tiesiog būtini. Miestas verčiasi iš žvejybos ir naudingųjų iškasenų. Pasiekti atokias kasyklas darbininkams tikrai nėra lengva, ypač turint omenyje regione vyraujančias žemas temperatūras ir sniegą. Tačiau kombinuoti autobusai reikalingi ir norint Anadyrių palikti – miestas keliais nėra sujungtas su jokia kita gyvenviete. Egzistuoja tik visureigių praminti takai į aplink esančius kaimus, todėl didelio pravažumo keleivinis transportas yra būtinas.

Autobusas Anadyriuje. (Brendan Minish, Wikimedia (CC BY 2.0)

Rusijos policijos pajėgos ir kariuomenė kombinuotus autobusus naudoja nuolat ir miestuose. Informacinėse laidose galite pastebėti kaip dažnai į tokias transporto priemones grūdami suimti įvairių protesto akcijų dalyviai. Tačiau nepriklausomai nuo to, ar ten patekote savo noru, ar buvote suimtas, patogu tikrai nebus.

Tokiais sunkvežimiais atvyksta OMON pareigūnai Rusijoje. (Dickelbers , Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Kombinuoti autobusai pasižymi itin paprasta konstrukcija. Priešingai nei įprastuose autobusuose, perėjimo tarp vairuotojo vietos ir keleivių salono nėra. Sunkvežimio važiuoklė taip pat nesuteikia didelio patogumo, tačiau kai kurie modernūs kombinuoti autobusai turi netgi oro kondicionavimo sistemas. Na, o vairuotojai su dideliai iššūkiais nesusiduria – tereikia nepamiršti, kad sunkvežimis veža žmones, o ne krovinį.



Taip pat skaitykite:

10 įdomių faktų apie autobusus, kurių galbūt nežinojote;

Kodėl pasaulyje nėra triaukščių autobusų?

Kodėl sunkvežimiai ir autobusai nėra tokie aerodinamiški kaip automobiliai?

MAN autobusas, skirtas į turus po Europą važiuojantiems muzikantams;

Kodėl norint atsukti varžtą reikia mažiau jėgos nei panaudojote jam prisukti?

Kodėl norint atsukti varžtą reikia mažiau jėgos nei panaudojote jam prisukti?

Tikriausiai esate pastebėję šį fenomeną – norint atsukti varžtą reikia mažiau pastangų nei jį tinkamai priveržti. Lygiai tą patį patiriate ir kaskart atsukdami butelį – net jei jį patys labai stipriai užsukote, atsukti jį yra kur kas lengviau. Bet kodėl taip yra? Tai yra svarbesnis klausimas, nei jums atrodo.

Automobilių (ir kitos technikos) gamintojai nurodo, su kokia jėga turi būti prisukti įvairūs varžtai ir veržlės. Kai kurie žmonės mano, kad tos rekomendacijos nėra jau tokios svarbios – tiesiog reikia priveržti kiek įmanoma stipriau ir viskas – kaip atsisuks varžtas ar veržlė, jei juos priveržėte iš visų jėgų? Gamintojai reikalavimus nurodo ne šiaip sau. Jei priveršite per tvirtai, galite pažeisti detalę – gali neatlaikyti sriegis. Jei priveršite per silpnai – varžtas su laiku atsipalaiduos.



Iš tiesų, šis fenomenas atrodo keistas. Juk jei prisukote varžtą su, pavyzdžiui, 100 nm jėgos momentu, tai 100 nm turėtų reikėti ir norit varžtą atsukti. Tačiau taip toli gražu nėra. Įvairūs bandymai parodė, kad varžtui atsukti reikia 10-20 % mažiau pastangų nei jų reikėjo jam priveržti. Lygiai taip pat reikia daugiau pastangų norint tvirtai užsukti butelį, nei vėliau reikės jam atsukti. Tačiau jei gerai apie tai pagalvosime, iš tiesų tai visai logiška.

Atsukti varžtą (ar butelį) visada lengviau nei jį prisukti. (U.S. Navy photo, Wikimedia)

Sriegis yra ne kas kita kaip pleištas. Jei stebuklingai ištiestume varžto sriegį, gautume į viršų nukreiptą tiesę – kitaip tariant, paprastą pleištą. Taigi, kai varžtą priveržinėjame šį pleištą stumiame po kitų pleištu (veržlėje ar skylėje esančiais sriegiais). Tai yra tarsi kokio nors svorio stūmimas į kalną. Kai varžtą bandome atlaisvinti, šie pleištai vien dėl savo formos atsiskiria nesunkiai – tuomet tą svorį tarsi imame traukti žemyn.

Tarp suspaustų savo pirštų įstumkite smailų pieštuko galą, o tada jį ištraukite. Pastebėsite, kad jį ištraukti visada yra lengviau, nes tai taip pat yra pleištas. Lygiai toks pat principas veikia ir varžtus.

Tiesa, reikėtų nepamiršti ir medžiagų elastingumo. Priverždami varžtą mes suspaudžiame metalą – jį veikia stresas. Jei nepersistengėte, šis stresas nei varžto, nei kitų detalių pažeisti neturėtų, tačiau pats varžtas įsitempia, o metalas po varžto galvute – susispaudžia. Tai yra elastinė deformacija – medžiagos veikia kaip spyruoklės. Taigi, ir varžtas, ir metalas, į kurį jis yra įsuktas, nori sugrįžti į pirminę padėtį. Šis spyruoklės efektas tarsi stumia varžtą šalin ir padeda jį išjudinti – paleisti suspaustą spyruoklę yra lengviau nei ją suspausti.

Galiausiai, visi šie principai galioja tik su sąlyga, kad varžtai ir veržlės naudojami teisingai. Kartais norint atsukti per daug priveržtus varžtus reikia daugiau jėgos nei įprastai, nes sriegiai būna per daug įsitempę.



Taip pat skaitykite:

Automobilių galia prieš sukimo momentą – ką reiškia šie skaičiai ir į kurį reikėtų labiau atkreipti dėmesį?

Paprastai apie tai, kas yra hidrosmūgis;

Kodėl būtina paisyti gamintojo nurodytų tempiamo krovinio svorio apribojimų?

Ar galima vairuojant automobilį su mechanine transmisija praleidinėti pavaras? 

Ar stabdymas varikliu gadina jūsų automobilį ir trumpina variklio ar kitų detalių gyvenimą?

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.