10 įdomių faktų apie povandeninius laivus, kurių galbūt nežinojote: Šiaurės Korėjos laivas prieš žvejų tinklą, povandeninių laivų bazė ežere ir didžiausias žmogaus sukeltas garsas

10 įdomių faktų apie povandeninius laivus, kurių galbūt nežinojote: Šiaurės Korėjos laivas prieš žvejų tinklą, povandeninių laivų bazė ežere ir didžiausias žmogaus sukeltas garsas

Povandeniniai laivai yra mažai kam artimai pažįstamos transporto priemonės. Įprastus laivus yra matę visi, ne vienais yra ir keliavęs didesniu ar mažesniu laivu. O štai povandeninį laivą gyvai yra matę visai nedaug žmonių. Visgi, šie įspūdingi inžinerijos kūriniai yra labai įdomūs ir sudėtingi. Štai  10 įdomių faktų apie povandeninius laivus, kurių galbūt nežinojote.

Įdomius faktus NODUM skelbia kiekvieną pirmadienį. Praeitą savaitę kalbėjome apie pinigus. Tačiau, jei mėgstate skaityti apie ginkluotę, patariame užmesti akį į mūsų surinktus faktus apie tankus. Na, o jei jau mieliau paskaitytumėte apie taikius laivus, siūlome 10 įdomių faktų apie kruizinius lainerius. O dabar iškart prie povandeninių laivų.



Pirmasis povandeninis laivas. Povandeniniu reikėtų vadinti laivą, kuris gali ne tik panerti, bet ir sėkmingai plaukioti po vandeniu. Pirmieji tik paneriantys laivai pasirodė dar 16 amžiuje. Vienas toks buvo demonstruojamas pačiam imperatoriui Karoliui V. Tiesa, šis laivas, nors ir laido panerti ir viduje išlaikyti neužgesusią ugnį, niekur po vandeniu nuplaukti negalėjo. Jau 18 amžiaus pradžioje Anglijoje buvo užpatentuoti keli tikri povandeniniai laivai, kurie į priekį buvo irkluojami. Pirmasis kare panaudotas povandeninis laivas buvo Turtle, išrastas amerikiečių inžinieriaus Davido Bushnello dar 1775 metais. Tai buvo vienvietis povandeninis laivas, į priekį traukiamas žmogaus sukamo propelerio. Turtle jau kitais metai gavo užduotį prie britų laivų lipdyti minas, tačiau visos šios misijos buvo nesėkmingos. Kita vertus, jų pakako, kad Turtle įeitų į pasaulio istoriją kaip pirmasis mūšyje panaudotas povandeninis laivas. Rimčiau šios mašinos kaip ginklai paplito tik Pirmojo pasaulinio karo metu.

Davido Bushnello Turtle schema. (Wikimedia)

Ne tik karybai. Nors povandeninius laivus mes minime kaip ginklus, jie pasitarnauja ne tik karybai. Jūs tikriausiai jau žinote apie moksliniams tikslams naudojamus povandeninius laivus, kurie gali pasiekti didžiulį gylį ir leidžia mokslininkams stebėti vietinę fauną ir florą. Povandeniniai laivai taip pat praverčia ir nuskendusių laivų paieškai ir apžiūrai. Tačiau egzistuoja ir specialiai tam sukurtų turistinių apžvalginių laivų. Pavyzdžiui, Atlantis povandeniniai laivai plaukioja nuo 1986 metų. Jie Karibuose, prie Guamo ir Havajų krantų turistus plukdo pasižvalgyti į koralus, nuskendusius laivus ir kitus reginius. Aišku, laivas su tokiais dideliais langais giliai panirti negali, tačiau įspūdžiai vis tiek būna nepamirštami.

Atlantis povandeninio laivo viduje – keleiviai vaizdais mėgaujasi per didžiulius langus. (Leonard G., Wikimedia)

Įvairūs varikliai. Kuo į priekį varomi povandeniniai laivai? Panirus po vandeniu įprasti dyzeliniai varikliai tiesiog uždustų – vidaus degimo varikliams reikalingas oras. Todėl anksčiau buvo plačiai naudojamos dyzelinės-elektrinės sistemos. Plaukiant paviršiumi baterijos būdavo įkraunamos, kad vėliau jas būtų galima panaudoti po vandeniu. Įvairios šalys norėjo, kad jų povandeniniai laivai po vandeniu išbūtų ilgiau, todėl ieškojo, kuo pakeisti atmosferos orą. Buvo pradėtas naudoti vandenilio peroksidas kaip deguonies šaltinis, tačiau jis kėlė papildomą pavojų laivui nelaimės atveju. Švedijos povandeniniai laivai su savimi pasiima ir skysto deguonies, o vokiečiai savo Type 212 povandeniniuose laivuose naudojo ir vandenilio kuro elementus.

HMS Astute – vienas pažangiausių šių laikų atominių povandeninių laivų. (Paul Halliwell/MOD, Wikimedia)

Visgi, tikriausiai dažniausiai kalbama apie atominius povandeninius laivus. Jie turi daugybę pranašumų. Net ir keliaudamas maksimaliu greičiu atominis povandeninis laivas gali be sustojimų įveikti neribotą nuotolį. Dar daugiau – tokie laivai ir po vandeniu gali išbūti neribotą laiką, nes oras įgulos kvėpavimui yra perdirbamas ir filtruojamas, o geriamu vandeniu apsirūpinama distiliuojant jūros vandenį. Taigi, vienintelis atominius povandeninius laivus ribojantis veiksnys yra maisto atsargos. Kita vertus, reaktoriai yra gana didelis ir labai brangūs, todėl mažesni povandeniniai laivai vis dar plaukioja naudodami dyzelines-elektrines jėgaines.

Povandeninis laivas prieš povandeninį laivą? Povandeniniai laivai medžioja įprastus laivus ir patys yra medžiojami paviršinių laivų. Iš tiesų, per visą karybos istoriją pasitaikė tik vienas atvejis, kuomet vienas paniręs povandeninis laivas tyčia nuskandino kitą panirusį povandeninį laivą. Tai 1945 metų vasario pradžioje atliko britų HMS Venturer, paskandindamas vokiečių U-864, kuris plaukė į Bergeną variklio remontui. Visa U-864 įgula žuvo, o pats laivas buvo surastas tik 2003 metais. Jis iki šiol nėra iškeltas, nes jis gabeno didelį gyvsidabrio krovinį, kuris dabar jau yra ištekėjęs ir užteršęs nemažai grunto.

Dabartinė U-864 poilsio vieta. (NormanEinstein, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Lenkų valdomos torpedos. Yra viena povandeninių laivų rūšis, apie kurią šiais laikais kalbama kaip apie istorinę praeitį – valdomos torpedos. Tokios Antrojo pasaulinio karo metais gamintos Japonijoje – torpedos pilotas turėjo nukreipti savo ginklą į amerikiečių laivus, taip save paaukodamas. Kiek mažiau žinomas faktas, kad prieš pat prasidedant Antrajam pasauliniam karui ir jau ryškėjant grėsmei, kad Vokietija užpuls Lenkiją, beveik 5000 lenkų užsirašė savanoriais į mirtininkų dalinius (3000 vardų yra išsaugoti). Nors Lenkija tuomet neturėjo reikalingos įrangos, buvo sukurtas Lenkijos karinio jūrų laivyno Gyvųjų torpedų skyrius. Tačiau karas prasidėjo anksčiau nei bet kokie planai turėjo laiko pasistūmėti.




Povandeniniai laivai ežere. Viena iš slapčiausių JAV povandeninių laivų bazių yra Aidahe – valstijoje, kuri neturi prieigos prie vandenyno. Ten esančioje Akustikos tyrimų laboratorijoje bandomos įvairios technologijos. Ežere plaukioja sumažinti modeliai ir net tikri povandeniniai laivai-plaukiojančios laboratorijos, kuriose išbadomi nauji varikliai ir kitos technologijos.

Eksperimentinis povandeninis laivas ežere Aidahe. (U.S. Navy photo by Mr. John F. Williams, Wikimedia)

Geltoni povandeniniai laivai. Tikriausiai esate girdėję garsiąją The Beatles dainą Yellow Submarine. Tai yra bene vienintelė visame pasaulyje populiari dainą, kurioje minimas povandeninis laivas. Iš tiesų, kaip galite įsivaizduoti, kariniai povandeniniai laivai dažniausiai yra juodi arba pilki. Tačiau moksliniai povandeniniai laivai labai dažnai yra geltoni, nes geltona yra bene paskutinė spalva, kurią gar galima įžiūrėti dideliame gylyje. Ją taip pat lengva pastebėti, kai koks mokslinis batiskafas iškyla ir laukia, kol jį paims mokslinių tyrimų laivas. Taip pat naudojamos oranžinė ir raudona spalvos.

Gelbėjimo darbams skirtas povandeninis laivas. (Mass Communication Specialist 2nd Class Alexia M. Riveracorrea, Wikimedia)

Didžiausi povandeniniai laivai pasaulyje. Didžiausius povandeninius laivus pasaulyje statė Sovietų Sąjunga. Tai – Typhoon klasės laivai, kurių ilgis siekė 175 metrus. Šie povandeniniai laivai gaminti 1976–1986, o į tarnybą pateko 1981 metais. 2012 metais jie turėjo būti modernizuoti, tačiau buvo nuspręsta, kad tai – neekonomiškas sprendimas, todėl dabar šie povandeniniai laivai naudojami menkai. Viename tokiame atominiame povandeniniame laive įsikuria net 160 žmonių įgula, o vietos atsargoms yra tiek, kad po vandeniu galima praleisti net kelis mėnesius.

Акула (Ryklys) – didžiausias povandeninis laivas istorijoje. (Bellona Foundation, Wikimedia)

Garsiausias žmonių sukeltas garsas. Garsas vandenyje keliauja visai kitaip nei ore. Iš tikrųjų, net nelabai stebina faktas, kad didžiausią žmogaus sukeltą garsą rastume būtent vandenyje. Sonarai, naudojami kitiems povandeniniams laivams aptikti ir navigacijai, sukelia net 235 decibelų garsą. Jis iš proto varo vandenynų gyventojus – manoma, kad sonarai yra viena iš priežasčių, kodėl banginiai išplaukia ant kranto (iš kur negyvus juos tenka pašalinti)

Kaip veikia povandeninio laivo sonaras

 

Šiaurės Korėjos povandeninis laivas prieš Pietų Korėjos žvejų tinklus. 1998 metais 18 km nuo Pietų Korėjos krantų buvo pastebėti keisti veiksmai – Šiaurės Korėjos povandeninio laivo įgula stengėsi išlaisvinti į tinklus įsipainiojusį povandeninį laivą. Buvo informuotas Pietų Korėjos laivynas, kuris atvyko ir bandė nusitempti Šiaurės Korėjos laivą į uostą, tačiau šis netikėtai nuskendo. Vėliau paaiškėjo, kad viduje buvo 9 įgulos nariai – 5 buvo nužudyti, o 4 nusižudė. Viduje taip pat buvo Pietų Korėjos gėrimų, kas tikriausiai reiškia, jog buvo vykdoma šnipinėjimo misija.



Tiek įdomių faktų šį pirmadienį. Taip pat kviečiame skaityti:

10 įdomių faktų apie pinigus;

10 įdomių faktų apie tankus;

10 įdomių faktų apie keleivinius lėktuvus;

10 įdomių faktų apie sraigtasparnius;

10 įdomių faktų apie motociklus;

10 įdomių faktų apie sunkvežimius;

10 įdomių faktų apie traukinius;

10 įdomių faktų apie traktorius;

Pirmoji automobilio avarija pasaulyje įvyko dar prieš 247 metus – gerokai prieš vidaus degimo variklio išradimą

Pirmoji automobilio avarija pasaulyje įvyko dar prieš 247 metus – gerokai prieš vidaus degimo variklio išradimą

Dažnai sakoma, kad automobilį išrado Karlas Benzas. Šio žmogaus indėlio nuvertinti tikrai negalima, tačiau jis savo automobilį užpatentavo tik 1885 metai. Šiokios tokios mašinos be jokių arklių važinėjo kur kas anksčiau. Tiesą sakant, pirmoji automobilio avarija įvyko dar 1771 metais.

Nicolas-Joseph Cugnot – toks yra tikrasis automobilio išradėjo vardas. Šis prancūzų inžinierius tarnavo kariuomenėje, todėl dar 1765 metais jis pradėjo eksperimentuoti su garo varikliais, tikėdamasis sukurti mobilią transporto priemonę, kuri galėtų tempti pabūklus. 1769 metais Cugnot jau pagamino ir išbandė mažą triratį automobilį, kurį pavadino garo vežimu (fardier à vapeur). Pats didžiausias iššūkis tuomet ir buvo įveiktas – Cugnot keletą metų galvojo, kaip efektyviai priversti garo variklį sukti ratus. Kitaip tariant, kaip linijinį judesį paversti sukamuoju.



Jau 1970 metais buvo sukurta didelė fardier à vapeur versija. Šis triratis garo automobilis svėrė 2,5 tonas ir teoriškai galėjo pasiekti net 7,8 km/h greitį. Visgi, realybėje jo greitis su keturiais keleiviais siekė tik 3,6 km/h. Dar blogiau buvo tai, kad garo vežimas buvo labai nestabilus. Taip buvo dėl to, kad jis buvo varomas priekiniu ratu, ant kurio buvo sumontuotas visas garo variklis (panašiai kaip vienračių traktorių atveju). Taigi, svorio pasiskirstymas buvo tiesiog siaubingas ir automobilis buvo labai nestabilus net lygiame kelyje, o juk sukurtas buvo kariuomenei.

Muziejuje išsaugotas pirmasis pasaulio automobilis. Jei jį taip galima pavadinti. (Joe deSousa, Wikimedia)

Dar blogiau buvo tai, kad Cugnot panaudojo prastą garo variklį. Jis dažnai tiesiog važiuojant užgesdavo – tekdavo stoti maždaug kas 15 minučių ir krapštytis prie variklio. Tai buvo nepriimtina jau tais laikais. Visgi, nepaisant tokio pirminio įspūdžio bandymai tikrai buvo atliekami važinėjant tarp Paryžiaus ir Vinsenso. Jie, aišku, parodė tą pačią tiesą – fardier à vapeur buvo labai nerangus. Iš tikrųjų, juo padaryta ir pirmoji automobilio avarija pasaulio istorijoje.

Pirmoji automobilio avarija buvo atlikta pirmuoju automobiliu – pats Cugnot savo nerangiu garo vežimu Paryžiuje išvertė mūrinę sieną. (Wikimedia)

1771 metais antrasis fardier à vapeur prototipas Paryžiuje atsitrenkė į mūrinę sieną ir ją išvertė. Už vairo (kuris buvo tik pora valdymo svirčių) tuomet sėdėjo pats Cugnot, kuriam ir teko atsakyti už šį autoįvykį. Teigiama, kad jis buvo kaltinamas neatsargiu vairavimu. Visgi, kadangi prototipas buvo skirtas kariuomenei, didelių nuobaudų Cugnot išvengė, tačiau įvykis buvo įamžintas istoriniuose šaltiniuose ir net pavaizduotas raižiniuose.

Triratis Cugnot automobilis buvo labai nerangus jau vein dėl keisto svorio pasiskirstymo. (Lomita, Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

Kadangi Cugnot automobilis nepasirodė labai geras, jo Prancūzijos karinės pajėgos tuomet atsisakė. Visgi, prototipas buvo išsaugotas arsenale, iš kurio 1800 metais buvo perkeltas į Conservatoire national des arts et métiers muziejų Paryžiuje, kur tebėra iki šiol.

Pats Cugnot negalėjo pasigirti ramiu gyvenimu. Karalius Liudvikas XV Mylimasis inžinieriui už jo pasiekimus skyrė didelę pensiją, tačiau jis jos neteko iš karto po revoliucijos. Tada Cugnot persikėlė gyventi į Briusely, kuriame gyveno labai vargingai. Galiausiai, pensiją sugrąžino pats Napoleonas Bonapartas ir Cugnot sugrįžo į Paryžių, kuriame 1804 metais ir mirė.



Taip pat skaitykite:

Vienas iš pirmųjų Volkswagen automobilių Plattenwagen – apie jį tikrai nesate girdėję;

Pirmasis Honda automobilis – mažytis pikapas;

Pirmasis Mazda automobilis net nebuvo tikras automobilis;

Škodos vardo nenešiojęs pirmasis markės automobilis;

Kodėl automobilio stiklai turi tuos juodus rėmelius? Kam skirti šalia jų išdėstyti taškai?

Kodėl automobilio stiklai turi tuos juodus rėmelius? Kam skirti šalia jų išdėstyti taškai?

Juodą rėmelį ant automobilio stiklo tikrai esate pastebėję. Jį turi praktiškai visi automobiliai, autobusai, sunkvežimiai ir nemažai kitų ratinių transporto priemonių. Bet ar žinote, kam jis skirtas? Kodėl šalia jo visada yra ir kelios eilės taškų?

Net jei priekinis jūsų automobilio stiklas nėra originalus, jis šį storą juodą rėmelį tikrai turi. Net nesvarbu, kokios markės automobiliu važinėjate – tikimybė, kad priekiniame bei galiniame (o kartais ir kituose) stikle yra įkeptas toks juodas rėmelis yra beveik 100 %. Šio rėmelio neturi tik labai seni automobiliai. Tai kam jis reikalingas?



Stiklas yra labai kieta ir labai lygi medžiaga. Tai, žinoma, yra gerai, nes tai prisideda prie optinių stiklo savybių. Tačiau problemų kyla tuomet, kai automobilinius stiklus reikia kaip nors įtvirtinti į kėbulą. Prie stiklo sunkiai limpa klijai. Jie turi ne tik vietoje išlaikyti stiklą, tačiau ir atlaikyti vibracijas, kurias automobilis patiria kelyje. Stiklus laikantys klijai taip pat privalo išlaikyti salono sandarumą ir nepraleisti vandens. Kadangi sunku sukurti klijus, kurie gerai sukibtų su stiklu, pasitelkiamas juodas keraminis emalis. Senuose automobiliuose stiklus vietoje laikė specialus guminis rėmelis, todėl emalio nereikėjo.

Šie automobilių stiklų apvadai sukuria geresnį paviršių klijams bei juos uždengia. (Matti Blume, Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

Emalis, kuris tikrąja to žodžio prasme yra įkepamas į automobilio stiklų pakraščius, sukuria klijams tinkamesnį paviršių. Reikalo galvoti apie skaidrumą vis tiek nėra – taip arti pakraščių esantis juodas rėmelis matomumui tikrai netrukdo. Tuo pačiu keraminis emalis apsaugo klijus nuo ultravioletinių spindulių. Saulės klijai nemėgsta – su laiku jie pradėtų skeldėti ir nebeatliktų savo funkcijos. Taigi, keraminis emalis klijus apsaugo nuo ultravioletinių spindulių, o kartu ir pagerina estetinį vaizdą. Juk matomi klijai niekada neatrodo estetiškai maloniai.

JEEP sugalvojo šį rėmelį panaudoti kūrybiškai ir jo kampe įkurdino Willys MB – pirmąjį JEEP automobilį. (JEEP nuotrauka)

Tam skirti ir tie taškai, kurie yra išdėstyti prie to juodo rėmelio – estetiniam vaizdui kurti. Jie ten tik dėl grožio – padeda išvengti aštrios rėmelio linijos. Tiesa, kai kurie gamintojai yra kūrybiškesni už kitus ir šiuos taškus panaudoja kaip dizaino elementą. Pavyzdžiui, JEEP Renegade visureigio priekinis stiklas yra papuoštas pirmuoju JEEP – Willys MB. Šis nedidelis karinio visureigio siluetas, sukurtas pasitelkiant tą patį keraminį emalį, gali būti matomas apatiniame dešiniame priekinio stiklo kampe (tiesiai priešais keleivio vietą).

Tokius rėmelius turi ir šoniniai autobusų stiklai. Šoniniai automobilių stiklai jų neturi dėl akivaizdžios priežasties – jie yra atidaromi, todėl nėra priklijuoti prie kėbulo.



Daugiau apie automobilius:

Kodėl skirtingi automobiliai degalų bako užpildymo angas turi skirtingose pusėse?

Kodėl spidometrai sugraduoti iki didesnio greičio nei pasiekia patys automobiliai?

Kodėl po variklio dangčiu dabar matome tik plastiką, o ne patį variklį?

Paprastai apie tai, kas yra hidrosmūgis ir kodėl nereikėtų važiuoti net per menkai apsemtas gatves;

Ar stabdymas varikliu gadina jūsų automobilį ir trumpina variklio ar kitų detalių gyvenimą?

Atsargiai – lyja kosminėmis šiukšlėmis! Vienintelis užfiksuotas atvejis, kuomet į žmogų pataikė kosminė nuolauža

Atsargiai – lyja kosminėmis šiukšlėmis! Vienintelis užfiksuotas atvejis, kuomet į žmogų pataikė kosminė nuolauža

Loterijos bilietų, tikimės, neperkate, nes tikimybė laimėti yra nepaprastai maža. Tačiau net ir mažiausia tikimybė reiškia, kad kas nors gali nutikti. Tikimybė, kad į jus pataikys iš kosmoso krentanti kokio nors aparato nuolauža yra nepaprastai maža, tačiau vieną vėjuotą 1997 metų sausio dieną raketos gabalas iš tiesų pataikė į parke vaikštinėjusią moterį.

Toks atvejis yra vienintelis, apie kurį žinoma. Tačiau iš kosmoso atkeliavę daiktai yra pateikę į žmones ne kartą. Štai viena moteris patyrė ne šiaip kokios raketos nuolaužos, o tikro meteorito smūgį. Paskaitykite ir apie tą istoriją, o dabar sugrįžkime į 1997-uosius.



Lottie Williams 1997 metų sausio 22 dieną vaikštinėjo parke Talsoje, Oklahomoje. Diena buvo vėjuota, tačiau visai graži ir tinkama pasivaikščiojimams. Kritulių nebuvo, išskyrus vieną maždaug 15 cm dydžio metalinį daiktą, kuris atskriejo iš nežinia kur ir užkabino Williams petį. Tiesa, nestipriai – moteris buvo nesužeista, tačiau labai nustebinta. Apsižvalgiusi ji niekaip negalėjo suprasti, kas galėjo mesti kažkokį sulankstytą, atrodo, apdegusį metalinį daiktą. Jis, beje, buvo gana lengvas ir priminė sulankstytą plokštelę.

Kas tai buvo? Ogi raketos atplaiša. Tiesa, NASA to patvirtint taip ir negalėjo, nes gabalėlis buvo per mažas. Tačiau visi įrodymai veda į prieš kelis mėnesius paleistą Delta II raketą. Ji kurį laiką pasisukiojo aplink Žemę, o tada, kaip ir numatyta, sugrįžo ir sudužo Teksase. Vėlgi, kaip ir buvo numatyta. Didžiausia raketos nuolauža buvo surasta už kelių šimtų kilometrų nuo Lottie Williams pasivaikščiojimo vietos. Tačiau į Žemės atmosferą sugrįžusi raketa natūraliai subyra į šimtus gabalėlių, todėl beveik neabejojama, kad vienas iš jų ir pataikė į Williams petį. Sunku pasakyti, ar moteriai pasisekė, nes gavo tokį įspūdingą suvenyrą ir nebuvo sužeista, ar nepasisekė, nes niekas kitas tokių smūgių nėra patyręs.

Tokios Delta II raketos nuolauža tuomet ir pataikė į Lottie Williams petį. (NASA/KSC, Wikimedia)

Tai, kad į žmones kosminės nuolaužos beveik niekada nepataiko, yra kiek keista. Per 40 metų į Žemę jau nukrito daugiau nei 5 tonos įvairių nuolaužų. Didieji gabalai yra sekami ir jų nusileidimo vietos yra prognozuojamos gana (apy)tiksliai, tačiau juk mažesni galėtų pataikyti ir į žmones. Kaip to išvengiama?

Raketos ar palydovo sugrįžimas į Žemės atmosferą yra planuojamas. Žinoma, kad didžioji kokio nors objekto dalis atmosferoje sudega tiesiog dėl trinties – dideliu greičiu į atmosferą įskriejusio objekto paviršius greitai įkaista ir užsiliepsnoja. Didesnius šansus pasiekti planetos paviršių turi detalės, pagamintos iš aukštą temperatūrą atlaikančių medžiagų, pavyzdžiui, titano ar nerūdijančio plieno, tačiau tik jei yra pakankamai didelės. Jei žinoma, kad koks nors palydovas jau baigia savo darbą ir greitai nukris į Žemę, kosmoso agentūros dar gali pakeisti jo trajektoriją taip, kad ji driektųsi daugiausia virš vandens ar retai gyvenamų teritorijų. Tai ne visada pavyksta, tačiau Lottie Williams išlieka vienintelių žmogumi, į kurį pataikė kosminė šiukšlė.



Daugiau keistenybių:

Žymus chirurgas, kuris skalpelį laikė burnoje ir kartą pasiekė 300 % mirtingumą vienos operacijos metu;

1970-ųjų istorija parodo, kodėl negalima sprogdinti ant kranto išmestų banginių (Video)

Tokio pažadinimo nenori niekas – pirmasis pasaulyje užfiksuotas atvejis, kuomet meteoritas pataikė į žmogų;

Londono alaus potvynis, nusinešęs 8 žmonių gyvybes;

Vienas iš pirmųjų Volkswagen automobilių, apie kurį jūs net nesate girdėję: kam buvo skirtas Plattenwagen ir kuo jis toks svarbus?

Vienas iš pirmųjų Volkswagen automobilių, apie kurį jūs net nesate girdėję: kam buvo skirtas Plattenwagen ir kuo jis toks svarbus?

Volkswagen automobiliai yra mėgstami visame pasaulyje. Jūs tikriausiai nesunkiai atsakytumėte ir kokie šios markės modeliai buvo patys pirmieji – Volkswagen istorija prasidėjo nuo garsiojo Vabalo, o po to 1949 metais pasirodė Type 2 autobusiukas. Bet ar nieko nepraleidžiate? Juk Plattenwagen taip pat buvo labai svarbus!

Na gerai, Plattenwagen nebuvo labai svarbus ir markės istorijoje yra beveik pamirštas. Ir nesunku suprasti kodėl – šis automobilis niekada nebuvo pardavinėjamas. Tai kodėl apie jį apskritai verta rašyti?




Volkswagen Plattenwagen yra tikras automobilis, pagamintas ant Käfer bazės. Jis turi keturis ratus, įprastą Vabalo oru aušinamą variklį ir porą sėdynių dalinai uždaroje kabinoje. Neaišku, kada pasaulį išvydo pirmasis Plattenwagen – net nėra žinoma, kiek jų apskritai buvo pagaminta. Žinoma tik tiek, kad šis automobilis buvo labai naudingas ir svariai prisidėjo prie kitų Volkswagen kūrinių gimimo.

Plattenwagen – tai dalis išvežiojantis lengvasis sunkvežimis, ilgai dirbęs Volkswagen gamyklose. Jis buvo sukurtas vidiniam įmonės naudojimui, todėl apie pardavimą net nebuvo minčių. Kam reikalingas toks keistas pikapas su atviru krovinių skyriumi priekyje?  Tuo tarpu Volkswagen kompanijai jis buvo išties naudingas. Trumpas, labai lengvas ir patikimas sunkvežimis triūsė gamyklose, kuriose buvo surinkinėjami Käfer automobiliai. Plattenwagen vežiojo variklius, kitas dalis ir krovinius, zujo gamyklų vidinėse patalpose ir tarp skirtingų pastatų. Tai buvo gana greitas ir vikrus automobilis, nors savo konstrukciniais sprendimais jis ir buvo labai primityvus.

Plattenwagen gamykloje vežiojo dalis, todėl turėjo tvirtą plieno vamzdžių rėmą ir plokščią krovinių skyrių su mediniais borteliais. (Bundesstefan, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Kabina buvo įrengta tiesiai virš variklio skyriaus. Kaip žinote, Käfer oru aušinamas variklis buvo gale, todėl ir pati kabina su dviem vietomis, atsidūrė tiesiai virš galinės Plattenwagen ašies. Šis lengvasis sunkvežimis buvo varomas galiniais ratais ir turėjo paprastą mechaninę transmisiją. Plattenwagen platforma buvo sukurta iš paprastų plieninių vamzdžių, kurie buvo pakankamai tvirti išlaikyti plokščią krovinių skyrių su mediniais bortais automobilio priekyje. Šis sunkvežimis nešiojo didesnius ratus nei įprastas Käfer, o tarp ašių buvo ir didelis benzino bakas. Kai kurie Plattenwagen turėjo uždaras kabinas, o kiti – tik priekinį stiklą. Įdomu tai, kad visi šie sunkvežimiai, kurie nebuvo skirti važinėti gatvėmis, turėjo žibintus ir šoninius veidrodėlius.

Volkswagen Plattenwagen buvo sukurtas ant Käfer platformos, bet turėjo stipresnį rėmą ir didesnius ratus. (Hasse A, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Plattenwagen nėra kažkuo labai ypatingas sunkvežimis. Ir kiti automobilių gamintojai naudojo ką nors panašaus. Pavyzdžiui, BMW turėjo E30 M3 pikapą, kuriuo kelis dešimtmečius darbavosi savo gamykloje. Tačiau Plattenwagen istorijoje yra ir labai reikšmingas pasiekimas – šis lengvas mažytis sunkvežimis tapo paties Type 2  (žinomo kaip Transporter ar Kombi) įkvėpėju.

1947 metais Volkswagen gamykloje apsilankė olandų importuotojas Benas Ponas. Jis, žinoma, Volfsburge lankėsi neatsitiktinai – ketino įsigyti keletą Käfer importui į Nyderlandus. Pono akis gamykloje patraukė darbštuolis Plattenwagen. Jis iš karto suvokė, kad ką nors panašaus būtina pasiūlyti ir žmonėms. Jis greitai nubraižė primityvų eskizą, kuriame Plattenwagen suteikė pilnai uždarą kėbulą, pastumdamas kabiną į automobilio priekį. Kas vyko toliau – jau žinote – buvo sukurtas hipių labai pamėgtas Type 2 autobusiukas, padėjęs Volkswagen plėstis ir augti.

Iki šių dienų išliko tik keli originalūs Plattenwagen sunkvežimiai. (Rhin0, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Plattenwagen neįeis į automobilių šlovės galeriją. Tačiau tai buvo įdomus gamyklos darbininkas, kuriam likimas lėmė tapti vieno garsiausių Volkswagen automobilių įkvėpimo šaltiniu.



Taip pat skaitykite:

BMW M3 pikapas? (7 faktai apie BMW, kurių galbūt nežinojote);

Volkswagen parduoda automobilius su nuline rida (to beveik niekas kitas nedaro);

Kam turime būti dėkingi už Fiat Multipla dizainą? Ar šis žmogus buvo atleistas?

Goliath GD 750 – neįprastas vokiškas triratis pikapas;

Scammell Scarab mechaninis arklys-vilkikas

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.