Kodėl kai kurių automatinių transmisijų perjungimo svirtys turi tokią vingiuotą schemą?

Kodėl kai kurių automatinių transmisijų perjungimo svirtys turi tokią vingiuotą schemą?

Automatinės transmisijos skirtingiems vairuotojams kelia skirtingas emocijas – vieni jomis labai džiaugiasi, o kiti pasiilgsta to senamadiško pavarų perjunginėjimo vingiuotame užmiesčio kelyje. Automatinės transmisijos dažniausiai taip pat turi valdymo svirtis, bet ar pastebėjote, kiek daug skirtingų schemų šiam įtaisui sugalvojo automobilių gamintojai? Nors vis daugiau automatinių transmisijų svirčių juda daugmaž tiesia linija, vingiuota zigzago schema taip pat yra pakankamai populiari.

Žinoma, automatinės transmisijos valdymo svirtis apskritai nėra būtina. Ją galima pakeisti mygtukais ar kokiu stilingu jungikliu. Tačiau dauguma gamintojų vis dar neatsisakė šio paprasto ir visiems gerai pažįstamo komponento.



Vingiuotas pavarų svirties schemas yra išbandęs ne vienas gamintojas. Tokios schemos naudojamos jau labai ilgą laiką. Sunku surasti patį pirmąjį automobilį, kuriame panaudotas toks sprendimas, tačiau štai 1963-ųjų Mercedes-Benz SL-Class pavarų dėžės svirtis jau judėjo vingiuotais keliais. Tai, beje, parodo, kad tokia konstrukcija neturi finansinio pagrindo – juk Mercedes pinigų tikrai netaupė, o ieškojo geriausio sprendimo. Jaguar taip pat netaupė, tačiau pažiūrėkite į šios markės išradimą:

1995-ųjų Jaguar XJ pavarų perjungiklis – J raidės formos schema atrodo itin neįprastai. (Magnus Bäck, Wikimedia)

Jaguar inžinieriai nevengė savo smegenų vingių paversti įmantriomis pavarų dėžių svirčių schemomis. J formos schema, kuri tarsi turėjo simbolizuoti markės pavadinimą, išgarsėjo 20 amžiaus pabaigoje. Įdomu tai, kad tas zigzago raštas dažnai būna unikalus konkrečiam modeliui – tuo tarpu mechaninės transmisijos schema beveik visur yra vienoda. Tai kur šuo pakastas?

Šiais laikais naudojamos kur kas tiesesnės schemos. (The Car Spy, Wikimedia(CC BY 2.0)

Pavarų svirtis, vairas ir pedalai turi šį tą bendro – šiuos valdymo prietaisus jūs naudojate kaskart, kai kur nors važiuojate. Taigi, pojūčiai, kuriuos jie sukuria, yra labai svarbūs, nes jie formuoja ir jūsų nuomonę apie patį automobilį. Todėl kiekviena automatinės ar mechaninės transmisijų svirtis yra gerai apgalvota – jos naudojimas turi būti malonus ir negali erzinti. Tam, kad svirties nebūtų galima netyčia lengvai pastumti iš vienos padėties į kitą (nes tai labai erzintų vairuotoją), gamintojai kuria tas vingiuotas schemas, kurios verčia svirtį sustoti kiekvienoje padėtyje.

Dažnai automatinės transmisijos pavarų perjungimo svirtis pasižymi keista vingiuota schema. (天然ガ, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Pažvelkite į svirtį viršuje. Norint pasirinkti D padėtį, svirtį reikia patraukti atgal iki skydelio pabaigos – tai galima padaryti net nepažiūrėjus žemyn. Vėliau norint pasirinkti neutralią pavarą, svirtį tereikia šiek tiek pastumti į priekį – vėlgi, net nereikia į ją pažvelgti. Tuo tarpu netyčinis atbulinės pavaros (R) pasirinkimas yra praktiškai neįmanomas.

Mercedes Benz 420SEL pavarų svirties zigzagas. (The Car Spy, Wikimedia(CC BY 2.0)

Tokį patį funkcionalumą, beje, įmanoma užtikrinti ir su tiesia linija judančiomis svirtimis, tačiau toks mechanizmas yra šiek tiek sudėtingesnis ir nekuria tokio pasitikėjimo. Kitaip tariant, jungiant pavaras tiesia linija judančia svirtele, beveik visada norisi į ją pažiūrėti. Štai Maserati Ghibli nuo pat pradžių buvo kritikuojamas dėl erzinančio atbulinės pavaros pasirinkimo. Šiame automobilyje svirtelė apskritai buvo tik elektroninis jungiklis. Pastūmus ją į priekį atbulinė pavara dažnai būdavo peršokama ir jungiklis įjungdavo stovėjimo bėgį. Patraukus svirtelę atgal, ši vėl norėdavo praleisti R ir šokti prie N ar D. Tokių erzinančių nesklandumų lengva išvengti, kai naudojamas senas geras zigzagas.

Maserati Ghibli pavarų perjungimo bėdos (nuo 4:40)

Vingiuotas pavarų perjungimo takelis taip pat leidžia išvengti atbulinės pavaros užrakto, o pats mechanizmas yra pigesnis. Kita vertus, tiesia linija judanti svirtis daugeliui atrodo kaip gražesnis sprendimas – konsolėje nelieka tos neestetiškos skylės.



Taip pat skaitykite:

Kodėl kai kurių automobilių ratai tvirtinami varžtais, o kitų – veržlėmis?

Daugybę svirčių turinti transmisija iš tiesų yra automatinė;

Kodėl automobiliai JAV priekyje dažnai neturi valstybinių numerių ženklų?

Kodėl praktiškai visi nauji automobiliai turi plokščias ratų arkų briaunas?

Kaip veikia automobilinis garsinis signalas?

Kodėl automobilis su mechanine pavarų dėže važiuodamas atbulas skleidžia tą keistą garsą?

Ar galima vairuojant automobilį su mechanine transmisija praleidinėti pavaras? 

Galia prieš sukimo momentą – ką reiškia šie skaičiai ir į kurį reikėtų labiau atkreipti dėmesį?

Paprastai apie tai, kas yra hidrosmūgis ir kodėl nereikėtų važiuoti net per menkai apsemtas gatves

Ar stabdymas varikliu gadina jūsų automobilį ir trumpina variklio ar kitų detalių gyvenimą?

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.