Aviacijos istorijos pradžioje rastume kelis labai svarbius lėktuvus. Wright’ų Flyer, Santos-Dumont’o 14-bis ir dar daugybė kitų orlaivių pastūmėjo lėktuvų vystymąsi link technologijų, kurias turime šiandien. Visgi, skraidančių šių lėktuvų egzempliorių jau nebėra – dangų raižo tik gerai pagamintos jų replikos. Patys seniausi vis dar skraidantys lėktuvai tai pora prancūziškų Blériot XI. Ir, jei domitės aviacija, jums būtina žinoti kelis Blériot XI pasiekimus.
Be jokios abejonės, lėktuvų istorijos pradžia buvo labai įspūdinga ir intriguojanti. Tačiau technologiniu požiūriu šie lėktuvai buvo nepraktiški. Greičiausias 1905 metų lėktuvas išvystė vos didesnį nei 60 km/h greitį. Visgi, vienas monoplanas, pakilęs 1909-ųjų sausio 23 įrodė, kad net ir tuometinėmis technologijomis galima išvystyti pakankamai didelį greitį. Tai, žinoma, – prancūziškas Blériot XI .
Blériot XI iš karto tapo greičiausiu lėktuvu pasaulyje. Aišku, be didelės konkurencijos šis titulas reiškia nedaug. Rugpjūtį lėktuvas jau išvystė 76,99 km/h greitį, o 1910 metų spalį jau viršijo 109 km/h. Visgi, šį lėktuvą išgarsino ne greitis – ir kiti orlaiviai tuo metu jau nebebuvo tokie lėti – o skrydis per Lamanšo sąsiaurį.
1909 metų liepą The Daily Express laikraštis pasipuošė skambia antrašte – „Britanija nebėra sala“. Straipsnyje buvo nušviečiamas ypatingas žygdarbis – Blériot XI skrydis per Lamanšo sąsiaurį. Tai buvo varžybos 1000 svarų sterlingų laimėti. Pats Louis Blériot, lėktuvo kūrėjas, liepos 25 dieną pakilo iš Kalės. Pilotas vadovavosi tik tuo, ką mato, nes su savimi neturėjo kompaso. Visgi, jis sėkmingai nusigavo iki Anglijos krantų, kur, pakilus vėjui, šiurkščiai nusileido, sulaužydamas važiuoklę ir propelerį. Pats Blériot buvo nesužeistas. Skrydis truko vos daugiau nei 36 minutes ir iš karto išgarsino lėktuvą – pasipylė užsakymai įsigyti Blériot XI. Lamanšą įveikęs lėktuvas buvo suremontuotas, tačiau niekada nebeskraidė. Iš pradžių buvo demonstruojamas įvairiose vietose, o galiausiai nugulė vieno muziejaus ekspozicijoje.
(Bain News Service, publisher , Wikimedia)
Sėkmingas skrydis paskatino pardavimus – jau rugsėjį užsakymų skaičius viršijo 100 orlaivių. Blériot XI buvo daugiausiai naudojamas pilotų mokymui ar įvairioms lenktynėms, tačiau net kelios šalys matė šio lėktuvo potencialą karyboje. Iš tikrųjų, Blériot XI 1911 metais tapo pirmuoju kovinėje užduotyje panaudotu lėktuvu, kuomet Italija panaudojo šį lėktuvą turkų stovyklai Libijoje bombarduoti. Ir vėliau Blériot XI buvo naudojamas žvalgybos operacijose ar kaip nedidelis bombonešis, galintis gabenti 25 kg svorį.
Seniausias skraidantis lėktuvas pasaulyje
Nors atrodo, kaip trapus senas lėktuvas, Blériot XI yra atlikęs ir keletą kilpų. Adolphe Pégoud, pilotas išgarsėjęs kaip akrobatinių pasirodymų pradininkas, pirmasis įrodė, kad Blériot XI sparnai gali atlaikyti kilpos apkrovas. Šiam bandymui reikėjo drąsos – 1912 metais Prancūzija norėjo atsisakyti visų monoplanų būtent todėl, kad keli kariuomenės naudojami Blériot XI sudužo dėl skrydžio metu sulūžusių sparnų.
Blériot XI įvairiose karinėse pajėgose buvo naudojamas iki pat Pirmojo pasaulinio karo. Tačiau su gamybos ir kariavimo pabaiga Blériot XI pasiekimai nesibaigė. Du restauruoti pavyzdžiai (vienas JAV ir vienas Jungtinėje Karalystėje) yra laikomi seniausiais tebeskraidančiais lėktuvais pasaulyje. Šimtamečiai lėktuvai įprastai jau nebeskraido, todėl džiugu žinoti, kad kažkur pasaulyje Blériot XI sparnus vis dar glosto vėjas. Tik nelabai aukštai – orlaiviai per daug vertingi, kad juos būtų galima pakelti į didesnį aukštį.
