Bombos taip iš tikrųjų neatrodo, tai kodėl piešiniuose ir animaciniuose filmuose jos – juodi rutuliai su ilgais knatais? (Video)

Bombos taip iš tikrųjų neatrodo, tai kodėl piešiniuose ir animaciniuose filmuose jos – juodi rutuliai su ilgais knatais? (Video)

Šį daiktą animaciniuose filmuose esame matę galybę kartų. Tai – juodas kamuolį su ilgu rūkstančiu knatu. Vos pamatę šį daiktą visi supranta, kad tai – bomba. Tačiau realybėje sprogmenys niekada taip neatrodo – tokių niekas nėra matęs. Tai kodėl kadaise buvo nuspręsta bombas vaizduoti būtent taip?

Iš tiesų, animaciniai filmai ir netaiko į kažkokius tikroviškumo standartus – tai suvokia visi. Svarbu, kad matomi simboliai ir vaizdai būtų lengvai atpažįstami ir įsimenami, o tai, kaip jie atrodo, tėra tik detalės. Todėl bombos vaizduojamos visada daugmaž vienodai – tai visada būna juodi kamuoliai arba dinamito lazdelės. Tačiau visi simboliai turi kokias nors ištakas.



Apvalios juodos bombos vaizduojamos dar nuo 20 amžiaus pradžios, kuomet pasirodė pirmieji vaikams skirti animaciniai filmai. Tačiau ir tuomet realybėje tokių bombų niekas nebuvo matę. Dinamitas buvo išrastas dar 19 amžiaus viduryje, o ir ne toks stabilus nitroglicerinas vis dar buvo plačiai naudojamas. Tuo tarpu juodi sprogstantys kamuoliai simbolizuoja ne ką kitą, o parako sviedinius, kurie plačiau nebuvo naudojami nuo pat 19 amžiaus antrosios pusės.

Jūs neabejotinai atpažįstate šį simbolį – tai juk bomba. Bet realybėje tokių bombų nebūna. (Nevit Dilmen, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Parakas yra ypatingai degus mišinys. Jei papiltumėte saujelę parako ant stalo ir jį padegtumėte, jis vikriai sudegtų ir pavirstų į dūmų kamuolį – joks sprogimas neįvyktų. Parako bombos veikia tik tuomet, kai parakas (kartais ir papildomi užpildai) yra laikomas uždaroje talpoje. Tuomet joje gali susikaupti dujos, kurios tarsi suspausta spyruoklė į sudrasko talpą ir sukelia nemenką sprogimą. Tas juodas apvalus rutulys yra būtent tai – geležinė talpa, kurios viduje būna parakas. Per nedidelę skylę į ją įstatomas detonatorius, kuris sudega ir uždega paraką. Šios bombos buvo apvalios tik todėl, kad jomis buvo šaudoma iš patrankų, o gamybos technologijos dar neleido kurti pailgų sviedinių.

Tokius geležinius kamuolius reikėjo pripildyti paraku ir užkimšti mediniu detonatoriumi – jie naudoti JAV pilietiniame kare. (Mathew Brady, Wikimedia)

Sfera yra pakankamai aerodinamiška forma. Aišku, ne tokia aptaki kaip šiuolaikiniai artilerijos sviediniai, tačiau sferą lengva pagaminti iš dviejų pusrutulių – taip sukuriama tik viena siūlė, kurią būtina užsandarinti. Animaciniai filmukai teisingai pavaizdavo ir šių bombų spalvą – jos dažnai buvo tamsios, nes buvo liejamos iš geležies. Tačiau minkšto knato jose nebuvo. Vietoj jo buvo padegamas medinis detonatorius. Filmukuose knatas, tikriausiai pasiskolintas nuo dinamito lazdelių, tiesiog kūrė įtampą – buvo lengva matyti, kada bomba tuoj sprogs. Animacijos kūrėjai knatą dažnai įstato į nedidelį atsikišimą, kuris realybėje sukeltų nemažai problemų, jei tokią bombą kas pabandytų iššauti iš patrankos.

Tokie motyvai naudojami ir politinei kritikai, protesto plakatams, karikatūroms ir kitose vietose, kur reikia pabrėžti įtampą. (Pixabay, Wikimedia)

Jungtinių Valstijų pilietinis karas (1861–1865) buvo vienas iš paskutiniųjų didelių konfliktų, kuriuose dominavo parako užtaisai ir sviediniai. Šis įvaizdis labai giliai įstrigo amerikiečių sąmonėje, jį dar labiau sutvirtino tuo metu leisti komiksai ir karikatūros. Apvali juoda bomba tapo ne tik sprogmenų, bet ir įtampos simboliu. Todėl pasirodžiusiuose filmukuose ir vaizduotas toks juodas kamuolys su rūkstančiu knatu.

Tomas, Džeris ir Bučas žaidžia karštą bulvę su bomba

 

Iš tiesų, jei ne animaciniai filmukai, tikėtina, kad šis simbolis jau seniai būtų pamirštas, nes 20 amžiaus pradžioje artilerijos sviediniai jau atrodė visiškai kitaip. Tačiau šių vaikams skirtų kūrinių dėka apvalios parako bombos iki šiol vaizduojamos visur – ir moderniuose filmukuose, ir karikatūrose, ir protestų plakatuose. Nors dabar niekas net nežino, koks įrenginys matomas šiuose kūriniuose, nes tokios bombos naudotos tik daugiau nei prieš 150 metų.



Taip pat skaitykite:

Kaip (ne)tinkamai susitvarkyti su negyvu banginiu – sprogdinimas nėra gera išeitis;

Tokio pažadinimo nenori niekas – pirmasis pasaulyje užfiksuotas atvejis, kuomet meteoritas pataikė į žmogų;

Ar Antrojo pasaulinio karo metu buvo paplitęs kanibalizmas?

Motociklų karietų lenktynės – kas tai per sportas?

Londono alaus potvynis, nusinešęs 8 žmonių gyvybes;

Naikintuvas, kuris buvo toks greitas, kad pats save pašovė.

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.