7 įdomūs faktai apie Lexus, kurių galbūt nežinojote: LFA, markės pavadinimas, kam Toyotai jos reikėjo ir kas svarbiausia Lexus?

7 įdomūs faktai apie Lexus, kurių galbūt nežinojote: LFA, markės pavadinimas, kam Toyotai jos reikėjo ir kas svarbiausia Lexus?

Lexus vardas yra vienas iš tų prekinių ženklų, kuris automatiškai asocijuojasi su kokybe. Toyotai priklausantis automobilių gamintojas yra labai sėkminga markė ir net mūsų šalies keliuose yra gana nemažai Lexus markės atstovų. Bet ką iš tikrųjų žinome apie Lexus? Štai 7 įdomūs faktai, kurių galbūt nežinojote.

Nodum.lt publikuojami įvairūs įdomūs faktai apie skirtingas markes. Praeitą pirmadienį siūlėme paskaityti apie Honda. Jei norite sužinoti ką nors ne apie japoniškus automobilius, siūlome paskaityti 7 įdomius faktus apie Jeep. Pilnas tokių rinkinių sąrašas pateikiamas straipsnio apačioje. Na, o dabar – apie Lexus.



Kodėl Toyota sukūrė Lexus?

Kai viena markė priklauso didesnei korporacijai, įprastai tai reiškia, kad kažkada seniau buvo atliktas stambus pirkimas. Tačiau Lexus niekada nebuvo nepriklausomu gamintoju – tai yra tiesiog Toyota korporacijos 1989 metai į pasaulį paleista markė. Dažnai sakoma, kad Lexus – tai tik prabangi Toyota (kaip Audi yra prabangus Volkswagen). Viena vertus, Lexus automobiliai turi atskiras bazes (yra varomi galiniais ratais, priešingai nei Toyota), kitą dizaino kalbą ir sportines ambicijas. Tačiau kita vertus, daugybė Lexus detalių yra tiesiai iš Toyota gamos, įskaitant ir variklius.

Pirmasis Lexus automobilis buvo didelis sedanas LS, skirtas specialiai JAV rinkai. (Enigma3542002, Wikimedia)

Taigi, kodėl buvo sukurta Lexus markė? Septintojo dešimtmečio pabaigoje japoniškų automobilių pardavimai JAV šovė į viršų. Šios mašinos buvo pigesnės, naudojo mažiau degalų, o ir gesdavo rečiau nei amerikietiški konkurentai. Saugodama savo pramonę, JAV vyriausybė 1980 metais nustatė kvotą iš Japonijos importuojamiems automobiliams – buvo galima įvežti tik 1,68 milijonus automobilių per metus. 1985 metais šis apribojimas padidintas iki 2,3 milijonų, tačiau visiems Japonijos gamintojams tai vis tiek buvo per mažai. O kaip uždirbti daugiau kai galioja tokios taisyklės? Atsakymas paprastas – reikia brangesnių automobilių. Taip Toyota sukūrė Lexus, Honda – Acura, o Nissan – Infiniti. Lexus Japonijoje pristatyta tik 2005 metais.

Ką reiškia Lexus pavadinimas?

Įprastai automobilių markių pavadinimai turi kokią nors reikšmę. Dažnai spėliojama, kad prekės ženklas Lexus buvo sukurtas sujungiant du žodžius: luxury ir elegance (prabanga ir elegancija). Taip pat spėjama, kad šis pavadinimas galėjo būti sukurtas kaip luxury exports to the U.S. akronimas. Tačiau realybė yra paprastesnė už fantaziją. Kai Toyota nusprendė kurti naują prabangią markę, buvo pasamdyta amerikiečių įvaizdžio konsultantų įmonė Lippincott & Margulies, kuri pateikė 219 pavadinimo variantų. Iš karto buvo nuspręsta, kad geriausiai tinka Vectre, Verone, Chaparel, Calibre ir Alexis – Lexus vardo tarp geriausių kandidatų nebuvo. Toyota priėmė sprendimą naują markę pavadinti Alexis, tačiau šis žodis labiau asocijavosi su žmonėmis nei su automobiliais, todėl jis buvo šiek tiek pakeistas – dingo raidė A, o I virto U. Taip atsirado Lexus – geras, įsimintinas pavadinimas, pabrėžiantis technologinį mąstymą, bet be jokios gilios prasmės.

Logotipas taip pat daug nereiškia – tai yra tiesiog stilizuota L apvesta ovalu. Toyota teigia, kad logotipo kūrime buvo pasitelktos matematinės formulės, kad tik jis gražiau atrodytų.

Nei Lexus vardas, nei logotipas gilios reikšmės neturi. (mujitra,Wikimedia (CC BY 2.0)

Lexus hibridai

Toyota išpopuliarino hibridines jėgaines automobilių pasaulyje, tačiau šią estafetę nori perimti Lexus. 95 % Jungtinėje Karalystėje parduodamų Lexus yra hibridai. Dar daugiau – būtent Lexus RX 400h tapo pirmuoju hibridiniu automobiliu, sudalyvavusiu ilgose ištvermės lenktynėse. Tai įvyko 2005 Nürburgringo 24 valandų lenktynėse ir taip, Lexus RX 400h yra visureigis. Hibridinės jėgainės visiškai išstūmė dyzelinius variklius iš Lexus gamos.

Lexus RX400h – vienas iš daugelio populiarių Lexus hibridų. (Matthias93, Wikimedia)

Lexus LFA – vienas geriausių visų laikų superautomobilių

Lexus LFA – vienintelis tikras šios markės superautomobilis, pasirodė 2009 metais. Tai – priekyje sumontuotu 4,8 l V10 varikliu varomas superautomobilis, kuris kainavo daugiau nei kai kurie Ferrari modeliai, neturėjo puodelių laikiklių ir iki 100 km/h įsibėgėdavo per 3,8 sekundes. Visiems labiausiai patiko įstabus šio automobilio variklis. Maksimalūs jo sūkiai siekė 9500 apsisukimų per minutę – nuo laisvos eigos iki šių aukštumų variklis įsisukdavo per 0,6 sekundes. Dėl to LFA neturėjo rodyklinio tachometro – rodyklė tiesiog nebūtų spėjusi su tokia sparta. Maksimalus LFA greitis siekė 325 km/h.

Lexus LFA susišlavė visu įmanomus apdovanojimus – nuo geriausio garso iki geriausio variklio. Iš viso pagaminta 500 LFA superautomobilių, kiekvieno iš jų kaina viršijo 320 tūkstančių eurų. Tačiau ir tokia kaina neatpirko gamybos išlaidų – su kiekvienu parduotu automobiliu Lexus prarado ir šiek tiek pinigų.

 

Lexus vardu žymimi ne tik automobiliai

Daug kitų automobilių gamintojų savo vardu žymi ne tik automobilius ir Lexus nėra išimtis – Lexus taip pat gamina jachtas. Na, bent jau vieną. 2017 metais Lexus pristatė Lexus Sport Yacht Concept – atvirą 12,8 metrų ilgio jachtą (taip ją vadino gamintojas), varomą dviem Lexus 5 litrų V8 varikliais. Tai buvo tik koncepcinis modelis, tačiau visai neseniai pristatyta ir LY 650 jachta, kuri, tikriausiai, bus prieinama turtingiems pirkėjams. Ji yra varoma Volvo agregatais, kurie yra specialiai sukurti dideliems kateriams, siekia beveik 20 metrų ilgį ir turi 6 miegamas vietas. Aišku, svarbiausia tai, kad LY 650 atspindi Lexus dizaino kalbą L-finesse ir yra labai kokybiška.

LY 650 – neseniai pristatyta Lexus jachta. (Toyota)

Lexus 2054

Stevenas Spielbergas yra didelis Lexus automobilių gerbėjas. 2001 metais filmuodamas fantastinį filmą Įspėjantis pranešimas (Minority report) Spielbergas paklausė Lexus ar kompanija nenorėtų pabandyti įsivaizduoti, kokie automobiliai važinės 2054 metais. Taigi, Lexus sukūrė tokią koncepciją. Šis automobilis gali pats susirasti parkavimo vietą ir vėliau iš jos atvažiuoti pasiimti šeimininką. Jis atpažįsta savo savininką pagal jo DNR, o kompiuteris leidžia keisti net ir kėbulo spalvą.

Lexus 2054 koncepcija iš filmo Įspėjantis pranešimas (ilikewaffles11, Wikimedia) (CC BY 2.0)

Svarbiausia – kokybė

Norite dirbti Lexus? Sėkmės. Pirmiausia reikės dirbti Toyota automobilių surinkimo linijose ir įrodyti, kad savo užduotį galite atlikti nepriekaištingai. Jei tapsite dažų inspektoriumi (žmogumi, kuris ką tik nudažytuose kėbuluose ieško trūkumų), teks 4 kartus per metus laikyti egzaminą – viena klaida ir šio darbo neteksite. Dauguma Lexus automobilių salonų yra apsiūti oda, bet tik tų karvių, kurios užaugo fermose be spygliuotos vielos – taip užtikrinama, kad oda nebus sugadinta randais. Tokius reikalavimus naudojamai taiko tik pačių prabangiausių automobilių gamintojai – Ferrari, Bentley, Rolls-Royce ir kiti. Kuriant pirmąjį LS buvo nuspręsta, kad mygtukai salone turi būti aukščiausios kokybės, todėl inžinierius juos tikrino prisiklijavęs vis skirtingus dirbtinius nagus, kad įsitikintų, kad jie bus patogūs visiems. To paties automobilio variklio garsą tobulino instrumentų gamintojas Yamaha.

Lexus LFA interjeras. (Nan Palmero, Wikimedia) (CC BY 2.0)

Ir tai dar ne viskas. Dauguma Lexus automobilių naudoja įprastus Toyota variklius. Tačiau didesni varikliai – V6, V8 ir V10 – yra gaminami omenyje turint būtent Lexus, todėl jų blokai yra liejami naudojant vakuumo technologiją, kuri užtikrina, kad jokių trūkumų blokas neturės. Oro kondicionierius, kaip teigiama, džiovina odą ir plaukus, todėl Lexus sukūrė sistemą, kuri leidžia kondicionieriui pašalinti kvapus iš salono, bet kartu drėkinti ir žmonių odą bei plaukus. Ir šį sąrašą būtų galima tęsti ir tęsti – Lexus svarbiausia kokybė.



Taip pat siūlome 7 įdomius faktus apie:

Honda

Subaru

Audi

BMW

BMW E30

Peugeot

Jeep

Kodėl Mercedes-Benz EQC elektromobilis priekyje neturi bagažinės? Kas užima visą tą vietą?

Kodėl Mercedes-Benz EQC elektromobilis priekyje neturi bagažinės? Kas užima visą tą vietą?

Elektros varikliai ir baterijos yra gana sunkūs, tačiau kompaktiški. Elektros varikliai gali būti sumontuoti labai žemai prie ratų sukimosi ašies, o baterijos elektromobiliuose dažniausiai slepiasi po kėbulu. Tai automobiliui suteikia žemą svorio centrą ir daugiau erdvės viduje. Pavyzdžiui, Tesla automobiliai turi po du bagažo skyrius – vieną priekyje ir vieną gale. Tai kodėl naujas krosoveris Mercedes-Benz EQC neturi priekinės bagažinės?

Mercedes-Benz EQC bus pradėtas gaminti kitais metais. Jis yra pasiruošęs kibti į atlapus Audi E-tron ir Jaguar I-Pace elektriniams visureigiams, o ir Tesla Model X pirkėjai gerai pagalvos, ar nevertėtų pirkti Mercedes logotipu pažymėto automobilio. Tokia konkurencija yra geras ženklas, kuris padės kristi kainoms ir sparčiau vystytis technologijoms.




Jaguar I-Pace priekyje turi nedidelį skyrelį daiktams, tokį tikriausiai turės ir Audi E-tron (nors nėra aišku), o Tesla Model X apskritai priekyje turi patogaus dydžio bagažinę, į kurią galima įdėti ir nemažą krepšį. Miesto visureigiai ir turi tokie būti – jie turi būti praktiški. Elektros varikliams leidžiant sutaupyti tiek daug vietos, sunku suprasti, kodėl Mercedes-Benz savo EQC nenori matyti priekinės bagažinės. Tačiau tam yra priežasčių.

Tesla Model X priekinė bagažinė – čia telpa nemažas krepšys ar pirkinių maišas. (Jakub „flyz1“ Maciejewski, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Mercedes nusprendė likti prie daugiau-mažiau tradicinio automobilio silueto – tai diktuoja ir saugumo taisyklės, o ir žmonėms toks dizainas, panašu, patinka. Tačiau dar reikėtų nepamiršti, kad Mercedes-Benz automobilius gamina jau labai ilgą laiką – norėdama drastiškai keisti dizainą, kompanija turėtų gamyklas aprūpinti nauja įranga ir EQC krosoveriui skirti atskirą liniją. Mercedes tam nėra pasiruošusi, todėl šio automobilio surinkimas turi būti iš principo panašus kitiems markės modeliams.

Taigi, kas slepiasi po EQC kapotu? Priekinius ratus sukantis variklis su paprasta vieno laipsnio transmisija, bet viskas paslėpta po lygaus plastiko gaubtais:

EQC priekinės bagažinės neturės, nes ten bus priekinius ratus sukantis variklis ir transmisija. (Daimler nuotrauka)

Taigi, nors variklis galėjo būti sumontuotas žemiau ir kompaktiškiau, gamybos procesų požiūriu šiuos mazgus praktiškiau montuoti įprasto vidaus degimo variklio vietoje. Šis sprendimas leidžia likti prie įprastų automobilių surinkimo praktikų – EQC surinkimo procesas nedaug skirsis nuo to, naudojamo C-Class ar GLC gamyboje. Dar daugiau – šie automobiliai bus gaminami tose pačiose gamybos linijose. Tai reiškia, kad Mercedes-Benz galės EQC automobilius gaminti greičiau ir pigiau, nes nereikės papildomų investicijų ir dedikuotos gamybos linijos su savais darbuotojais ir įrankiais. Tiesa, dėl to nukenčia pirkėjas.

Mercedes-Benz EQC turės tik vieną bagažo skyrių automobilio gale. Taigi, šiuo požiūriu jis neprilygs Tesla Model X automobiliui, tačiau nemanoma, kad tai bus didelė problema. Galimybė greitai sumontuoti priekinį jėgos agregatų modulį leis išlaikyti žemesnę automobilio kainą, kad šis galėtų konkuruoti su artimiausiais automobiliais rinkoje. Dar daugiau – tai supaprastins remontą, jei jo kada prireiktų.

Mercedes-Benz EQC bus išties praktiškas automobilis ir be papildomos bagažinės. (Daimler nuotrauka)

Visgi Tesla fanai šypsosi – Mercedes-Benz patingėjo. Galbūt, tačiau Tesla padėtis visada buvo visiškai kitokia. Tesla niekada negamino automobilių su vidaus degimo varikliu, todėl jo gamybos linijos jiems niekada ir nebuvo pritaikytos. Kita vertus, tai vis tiek yra tik laikinas žingsnis – plečiantis Mercedes elektromobilių gamai tikriausiai atsiras ir specializuotos gamybos linijos, ir priekinė bagažinė.

Beje, tai taip pat yra priežastis, kodėl priekinės bagažinės gali neturėti ir Audi E-tron, o Jaguar I-Pace priekyje yra tik labai nedidelis skyrelis, kuriame tilps gal tik moteriškas rankinukas. Labai tikėtina, kad papildomos bagažinės priekyje neturės ir Bentley Speed 6. Šios senos gamyklos yra tiesiog parengtos kai kuriuos jėgos agregatus montuoti priekyje, o bagažinę – gale.



;

Taip pat skaitykite:

BMW dar praeitame amžiuje kūrė elektromobilius – mažylis E1;

Elektrinis mikroautomobilis Zele – bene prasčiausiai atrodantis Zagato kūrinys;

Elektriniai sunkvežimiai prieš 100 metų;

Bentley Speed 6 -prabangus elektrinis konceptas.

7 faktai apie Honda, kurių galbūt nežinojote: keturi vairuojami ratai, VTEC, lyderystė ir patikimiausias sportinis automobilis (Video)

7 faktai apie Honda, kurių galbūt nežinojote: keturi vairuojami ratai, VTEC, lyderystė ir patikimiausias sportinis automobilis (Video)

Japoniški automobiliai mūsų kraštuose yra visai mėgstami. Jie giriami už patikimumą, gražų dizainą, kokybiškus variklius ir technologijas. Honda yra vienas iš tų gamintojų, kurių vardas asocijuojasi su kokybe ir patikimumu. Bet ką iš tiesų žinome apie šią markę? Pristatome 7 faktus apie Honda, kurių galbūt nežinojote.

Anksčiau Nodum jau publikavo kelis panašius įdomių faktų rinkinius apie kitas markes – pilną sąrašą rasite straipsnio apačioje. Taip pat siūlome paskaityti ir apie patį pirmąjį Honda automobilį – mažytį pikapą. Na, o dabar – prie negirdėtų faktų.



Honda lyderiauja ne automobilių rinkoje

Honda yra vienas iš didžiųjų Japonijos automobilių gamintojų – būtent taip mūsų galvoje įsitvirtinęs šis prekinis ženklas. Tačiau Honda gamina kur kas daugiau nei automobilius. Visų pirma, Honda yra didžiausias motociklų gamintojas pasaulyje ir šiuo titulu gali pasigirti nuo pat 1959 metų. Honda taip pat gamina visą eilę katerių variklių, elektros generatorių, įrankių ir kitų daiktų, kuriems reikia variklio. Todėl nieko keisto, kad Honda yra didžiausias vidaus degimo variklių gamintojas pasaulyje – per metus jų surenka daugiau nei 14 milijonų vienetų. Nepaisant tokio kiekio, nepamirštama ir kokybė – Honda varikliai yra laikomi itin patikimais.

Tačiau Honda žvalgosi ir į dangų. HondaJet, pirmasis kompanijos serijinės gamybos lėktuvas, yra greičiausias ir ekonomiškiausias savo kategorijoje. Tiesa – ir brangiausias. Tai – itin mažas verslo klasės reaktyvinis lėktuvas su dviem varikliais, kuriame telpa 6-8 žmonės. 2017 metais net 43 HondaJet lėktuvai nukeliavo pas pirkėjus – pagal šį rodiklį Honda taip pat pirmavo šioje orlaivių kategorijoje. Na, o pagal automobilių gamybos apimtis Honda visada lieka antroje pirmo dešimtuko pusėje.

HondaJet yra ypatingai gražus, ekonomiškas ir greitas kompaktiškas verslo klasės reaktyvinis lėktuvas. (Honda)

Kas pagamino vieną patikimiausių visų laikų sportinių automobilių?

Honda – juk apie ją ir straipsnis. Honda S2000 – ne vieno automobilių entuziasto svajonė. Greitas, lengvas, gražus automobilis, kuris lengvai pasiduoda modifikacijoms. Tačiau ar žinojote, kad S2000 yra vienas patikimiausių visų laikų sportinių automobilių? Kai buvo gaminami, šie automobiliai gesdavo itin retai. Iš tiesų, pagal pirkėjų pasitenkinimą S2000 buvo pirmaujantis automobilis pasaulyje 2000-2006 metais. Vos tik S2000 gamyba buvo nutraukta 2009 metais, patikimiausiu sportiniu automobiliu tapo Porsche 911.

Honda S2000 – vienas patikimiausių visų laikų sportinių automobilių. (Rich Niewiroski Jr., Wikimedia (CC BY 2.5)

When VTEC kicks in..

VTEC – vienas geriausiai žinomų Honda kompanijos išradimų. VTEC technologiją išrado Honda inžinierius Ikuo Kajitani. Pirmasis automobilis su šia sistema Japonijoje buvo Honda Integra, Europoje –  Honda CRX. VTEC – tai hidrauliškai valdoma mechaninė vožtuvų kontrolės sistema. Gana grubus apibrėžimas, tačiau iš esmės, VTEC technologija pasižymintys varikliai turi paskirstymo veleną su dviem ar net trimis profiliais, kurie yra hidrauliškai parenkami pagal variklio sūkius. Tikriausiai jums tai neįdomu. Kas yra įdomu, tai VTEC sumažina variklio degalų sąnaudas prie žemų apsukų, ir padidina galią prie aukštų. Tai Honda automobiliams suteikė unikalų charakterį – bėgėjantis buvo galima pajusti momentą, kai vožtuvai staiga atsidaro plačiau ir automobilis įgyja daugiau galios.

 

Honda į modelių pavadinimus įdeda daug darbo

A6, E220, 530, 607 – kuris iš šių automobilių pavadinimų jums atrodo gražiausias? Visi jie yra vienodi – tik numeriai ir raidės, kuriuos lengva interpretuoti, o gamintojams nereikia kūrybiškumo. Honda į savo modelių vardus visais laikais įdėjo šiek tiek daugiau darbo. Accord šį pavadinimo gavo, nes Honda norėjo pabrėžti harmoniją tarp automobilio ir jo vairuotojo (lotyniškai accordāre reiškia širdis į širdį). Tuo tarpu Civic taip pavadintas siekiant pabrėžti jo miestietišką charakterį ir visuomenę kaip bendrą grupę (lotyniškas cīvicus reiškia miestą arba piliečius). Tiesa, pavadinimai kuriami ne visada. NSX reiškia tiesiog Naujas Sportinis automobilis X, o S2000 – Sportinis 2000 (nuoroda į variklio darbinį tūrį).

Pirmos kartos Honda Accord – šis pavadinimas pabrėžia žmogaus ir automobilio harmoniją. (Kieran White, Wikimedia (CC BY 2.0)

Beje, Honda visada mėgo muzikinius automobilių pavadinimus – Accord, Jazz, Concerto, Ballade. Prelude į šią eilę labai tiko, tačiau Prelude vardas 1978 metais priklausė Toyota kompanijai. Visgi, pastaroji leido taip pavadinti naują Honda sportinį automobilį, nes šis vardas tiesios tiko.

Prie Ayrton Senna pergalių prisidėjo Honda varikliai

Honda visais laikais siekė gaminti sportiškus automobilius, todėl dalyvavo lenktynėse. Honda turėjo nuosavą Formulės 1 komandą, tačiau su ja nepasiekė didžių pergalių. Kita vertus, McLaren bolidai su Honda varikliais važiavo net labai neprastai. Visos trys (1988, 1990, ir 1991 metais) legendinio brazilų lenktynininko Ayrton Senna čempionato pergalės buvo pasiektos su Honda varikliais.

Ayrton Senna McLaren bolide, su kuriuo 1991 metais iškovojo čempiono titulą. (Stuart Seeger, Wikimedia (CC BY 2.0)

Kam vairuoti dviem ratais, jei galima keturiais?

Visais keturiais ratais vairuojamų automobilių turėjo kelios markės dar iki Honda bandymų devintojo dešimtmečio pabaigoje. Tačiau beveik visos šios sistemos buvo labai sudėtingos ir brangios, todėl buvo naudojamos tik sportiniuose automobiliuose. 1987 metais pasirodęs Honda Prelude tapo pirmuoju masinės gamybos automobiliu su mechanine keturių vairuojamų ratų sistema. Tiesa, ji buvo tik papildomos įrangos dalis ir Honda prognozavo, kad tik 30 % naujojo Prelude pirkėjų susidomės šia sistema. Iš tikrųjų šią varnelę papildomos įrangos užsakymo lape pažymėjo net 80 % pirkėjų.

Trečiosios kartos Honda Prelude – pirmasis masinės gamybos automobilis su mechanine keturių vairuojamų ratų sistema. (Jeremy, Wikimedia (CC BY 2.0)

Šviesi ateitis

Honda praeitis yra nusėta didžiais inžineriniais pasiekimais, tačiau ir kompanijos ateitis yra labai šviesi. Iš kur tai žinome? Dėl vis dar gyvo inovatyvaus požiūrio. Honda tapo pirmuoju neamerikietišku automobilių gamintoju įsikūrusiu JAV. Honda taip pat toli pasistūmėjo vandenilio kuro elementų technologijose. Jau po truputį kalbama ir apie pamainą sportiniam S2000, o jau visai netolimoje ateityje į gatves išriedės štai tokie elektriniai miesto automobiliai:

Honda Urban EV į gatves išriedėti gali jau kitais metais. (MB-one, Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

Honda visada išsilaikė su naujausiomis automobilių pasaulio tendencijomis ir atsispyrė pagundai jungtis į dideles korporacijas. Nesupraskite klaidingai – Honda yra antras pagal dydį Japonijos automobilių gamintojas. Tačiau nei glaudūs finansiniai ryšiai su Toyota, nei aljansai su Europos gamintojais Honda nesudomino.



Taip pat siūlome 7 įdomius faktus apie:

Subaru

Audi

BMW

BMW E30

Peugeot

Jeep

7 faktai apie Subaru: keistuolis Brat, orlaiviai, ralio karaliaus mitas ir nepralenkiamas patikimumas (Video)

7 faktai apie Subaru: keistuolis Brat, orlaiviai, ralio karaliaus mitas ir nepralenkiamas patikimumas (Video)

Subaru – tai gerai žinoma automobilių markė, garsėjanti visais ratais varomomis mašinomis. Subaru vardas yra asocijuojamas su patikimumu, pravažumu ir pergalėmis ralio trasose. Tačiau ko apie šią markę jūs galbūt nesate girdėję? Štai 7 įdomūs faktai.

Anksčiau Nodum jau publikavo kelis panašius įdomių faktų rinkinius apie kitas markes – pilną sąrašą rasite straipsnio apačioje. Taip pat siūlome paskaityti ir apie patį pirmąjį Subaru automobilį. Na, o dabar – prie negirdėtų faktų.



Subaru – didžiulės korporacijos dalis

Kažkodėl Subaru markė yra laikoma palyginti maža. Gamybos apimtimis Subaru, žinoma, nusileidžia didiesiems gamintojams, o ir modelių gamoje turi visai nedaug – šiuo metu Lietuvoje siūlomi tik 7 (Japonijoje dar parduodama eilė Subaru kei automobilių). Tačiau Subaru markė iš tikrųjų yra didžiulės Subaru Corporation, anksčiau vadintos Fuji Heavy Industries, dalis. Kitos Subaru korporacijos dalys gamina lėktuvų detales Boeing ir Airbus, surinkinėja  karinius sraigtasparnius, gamina šiukšlių surinkimo sunkvežimius, gatves šluojančius robotus ir kitą įrangą. Iki 2003 metų Subaru korporacija gamino ir autobusus. Beje, 16,48 % Subaru korporacijos akcijų priklauso Toyota.

Šis bepilotis sraigtasparnis yra Subaru motininės korporacijos divizijos kūrinys. (Hunini, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Kuklios Subaru pergalės Pasaulio Ralio Čempionate

Subaru yra laikomas ralio trasų užkariautoju, tačiau tai yra kiek perdėtas mitas. Subaru Pasaulio Ralio Čempionatą laimėjo tik tris kartus, paskutinį kartą – 2003 metais. Palyginimui, Mitsubishi, Peugeot, Volkswagen ir Toyota nuskynė po 4 pergales, Lancia – 5, Citroën – 9. Tačiau Subaru su Pasaulio Ralio Čempionatu siejamas ne be reikalo. Subaru Impreza WRX modeliai šį vardą gavo būtent dėl šių lenktynių – WRX raidės reiškia World Rally eXperimental. Tuo pačiu paminėsime, kad STI raidės reiškia Subaru Tecnica International – sportinę markės diviziją.

Subaru automobilis tikrina trasą prieš Pasaulio Ralio Čempionato etapą Portugalijoje 2017 metais. (Caio Reinhardt, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Subaru automobiliai yra neįtikėtinai patikimi

Egzistuoja kelios markės, galinčios pasigirti itin patikimais automobiliais. Tarp jų tikrai būtų Toyota ir Mercedes, bet šalia jų turėtume įrašyti ir Subaru. Iš visų per pastaruosius 16 metų pagamintų Subaru automobilių, 96 % vis dar yra kelyje. Įsivaizduokite, kiek automobilių patenka į autoįvykius, yra prastai prižiūrimi ar važinėja ekstremaliomis sąlygomis. Aišku, 12 metų nėra labai daug, tačiau pagal šį rodiklį Subaru lenkia visus konkurentus (aišku, neskaitant itin brangių automobilių gamintojų, tokių kaip Bugatti ar Rolls-Royce). Beje, mechanikai teigia, kad daugiausia bėdų kyla su automatinėmis transmisijomis, o anksčiau – rūdijančiais kėbulais.

Subaru automobiliai – vieni patikimiausių gatvėse. (Aero7, Wikimedia (CC BY-SA 2.5 my)

Keistuolis Subaru pikapas

Subaru 1978-1994 metais gamino mažytį pikapą Brat. Žinote, kas mėgsta pikapus? Amerikiečiai, tačiau lengviems sunkvežimiams, koks Brat ir buvo, tuomet taikytas gana didelis 25 % tarifas. Subaru suvokė, kad pigus automobilis JAV kainuos per daug, jei teks mokėti šį mokestį. Todėl buvo nuspręsta į krovinių skyrių sumontuoti porą plastikinių atbulai atsuktų sėdynių. Tai leido Brat importuoti kaip įprastą keleivinį automobilį. Tiesa, ne viena draudimo kompanija savo keleiviams uždraudė šiomis sėdynėmis naudotis. Jas pamatyti galite šioje Brat apžvalgoje, o štai kaip atrodė pikapas be jų:

Subaru Brat – JAV ir Kanadoje šie automobiliai turėjo papildomas plastikines sėdynes krovinių skyriuje gale. (Ferjim, Wikimedia)

Subaru ir Boxer varikliai

Priešingai nei kartais teigiama, Subaru Boxer tipo variklių neišrado. Boxer tipo varikliuose cilindrai yra išdėstyti horizontaliai, priešingai vienas kitam. Tai reiškia, kad automobilio svorio centras gali būti žemiau, o pats variklis yra geriau subalansuotas. Subaru Boxer tipo variklius naudoja nuo pat 1966 metų – jie buvo siūlomi beveik visuose šios markės modeliuose. Nors Boxer variklius naudojo ir kiti gamintojai, tokie kaip Porsche, Volkswagen ar Toyota, būtent Subaru juos naudoja plačiausiai. Tai yra lygiai toks pat išskirtinumas kaip ir visų varančiųjų ratų pavara, kurią Subaru taip pat siūlo beveik visuose savo modeliuose.

Subaru Boxer dyzelinis variklis. (160SX, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Subaru visų varomų ratų pavara

Subaru sukūrė naujovišką Simetrinę Visų Varomų Ratų sistemą (Symmetrical All Wheel Drive arba SAWD). Ją sudaro Boxer variklis, centre sumontuoti velenai ir vienodo ilgio pusašiai. Ši sistema, ne kartą apdovanota už savo patikimumą ir pravažumą, gali pasigirti ir tuo, kad padeda išlaikyti žemą automobilio svorio centrą. Nuo 1996 metų beveik visi Subaru automobiliai yra siūlomi su SAWD sistema – jos neturi tik sportinis BRZ ir kei klasės mažyliai.

Subaru SAWD ir Audi Quattro palyginimas

 

Subaru – stebėtinai japoniška markė

Sakysite, kad tai nesąmonė, bet nemažai mūsų perkamų japoniškų automobilių yra pagaminti ne Japonijoje. Tikėtina, kad jūsų įsigyta Toyota Auris ar Avensis yra pagaminta Jungtinėje Karalystėje, C-HR ar Corolla – Turkijoje, Yaris – Prancūzijoje. Lygiai taip pat yra ir su kitomis markėmis. Tačiau net 75 % tarptautinėje rinkoje parduodamų Subaru automobilių yra iš tikrųjų surinkti Japonijoje. Tai – labai aukštas skaičius, lenkiantis didžiąją dalį visų Japonijos automobilių gamintojų.

Subaru Dias Wagon – vienas iš markės kei automobilių, kurių Lietuvoje nesutiksime. (DY5W-sport, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Subaru yra įdomi ir palyginti jauna markė. Bus įdomu pažiūrėti, ką Subaru gali pasiūlyti ateityje, kurioje daugelis įsivaizduoja elektra varomus elektromobilius ir hibridus. Subaru ruošiasi gaminti didelį visureigį, nes jie yra gana populiarūs, taip pat kalbasi su Toyota dėl naujų elektromobilių. Tuo tarpu entuziastai norėtų energingų sportinių automobilių, kurių pasirodymas gatvėse yra tikrai laukiamas.



Taip pat siūlome 7 įdomius faktus apie:

Audi

BMW

BMW E30

Peugeot

Jeep

Didelę ankstyvojo automobilizmo problemą buvo norima išspręsti diskus barstančiu mechanizmu

Didelę ankstyvojo automobilizmo problemą buvo norima išspręsti diskus barstančiu mechanizmu

20 amžiaus pradžioje automobiliai dar tik kilo į viršūnes. Kai kurie į juos žiūrėjo skeptiškai, o kiti juos iš karto pamilo. Automobilis tapo prestižo klausimu – kurį laiką bet koks automobilis gatvėje atkreipė praeivių žvilgsnius. Atsiminkite – juk pačioje 20 amžiaus pradžioje net ir miestuose dominavo arklių traukiami vežimai. Tačiau būta problemų. Kuo daugiau automobilių buvo gatvėse, tuo dažnesnės buvo avarijos. Bet kaip sustabdyti žmones nuo pasišalinimo iš įvykio vietos?

Nors laikai buvo kiti, automobilių vairuotojai nešė didžiulę atsakomybę. Jie privalėjo važinėti lėtai ir praleisti pėsčiuosius. Tačiau atsiminkite, kad 20 amžiaus pradžioje automobiliai populiarėjo retai. Tai reiškia, kad 2-4 dešimtmečiuose gatvėse buvo daug nepatyrusių vairuotojų.



Čia galime atsiminti įdomų fenomeną – pirmasis vairuotojas, pirmasis pilotas, pirmasis chirurgas ir kiti pirmieji specialistai neturėjo instruktorių. Patirties stoka lėmė, kad miestų gatvėse buvo nemažai eismo įvykių. Niujorkas jau tada buvo didelis ir svarbus megapolis, galimybių miestas, kuriame iš avarijų vietos vairuotojai masiškai pasišalindavo vengdami atsakomybės. Problema buvo tokia akivaizdi, kad ją išspręsti ryžosi vienas Naujojo Džersio teisininkas, pasiūlęs specialų įrenginį, kuris neleistų palikti eismo įvykio vietos nepalikus įrodymų.

Pabirusius diskus su valstybiniu numeriu turėjo būti labai sunku surinkti.

Šis išradimas buvo paprastas už bamperio montuojamas indas su apvaliais metaliniais diskais. Ant disko turėjo būti užrašytas automobilio valstybinis numeris. Idėja buvo tiesiog genialiai paprasta – avarijos metu bamperis sulaužytų indą ir diskai pabirtų kelyje. Jų būtų tiek daug, kad išlipęs vairuotojas jų nespėtų surinkti. Jei jis pabėgtų, vietoje liktų diskas, kuris leistų jį identifikuoti. Idėjos sumanytojas teigė, kad įmanoma sukurti tokį mechanizmą, kuris diskus išbarstytų ir po smūgio į pėsčiajį. Nors žurnalas Modern Mechanix šį išradimą vadino ateitimi, iš tikrųjų jis neprigijo.

Ir nelabai galėjo prigyti, nes tokia sistema turi rimtų problemų. Visų pirma, kažkas ją turėtų sumontuoti. Galėtų automobilių gamintojai, tačiau tuomet ant tokio disko būtų ne valstybiniai numeriai, o kėbulo numeris. Antra, tokio mechanizmo reikia tik ribotam vairuotojų skaičiui ir ji nesuteikia saugumo. Trečia, nedrausmingi vairuotojai rastų būdų kaip šį daiktą pašalinti. Aišku, jį galėtų tikrinti techninės apžiūros darbuotojai, tačiau pats mechanizmas nėra patikimas. Šiais laikais naudojamos kameros veikia kur kas geriau.

Taigi, šis mechanizmas nebuvo pritaikytas. Iš eismo įvykių bėgančių vairuotojų sumažėjo dėl didžiulių baudų, visuomenės sąmoningumo ir stebėjimo technologijų.



Taip pat skaitykite:

7 išradimai į mūsų laikus atkeliavę iš Antrojo pasaulinio karo laikų;

Robotai-užpakaliai – kam kažkas juos sukūrė?

Kokie dronai skraidė Antrojo pasaulinio karo metais?

Kaip buvo išrasti arbatos maišeliai?

Ar tikrai bėgimo takeliai buvo išrasti žmonėms kankinti?

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.