Tragedijos įkvėptas automobilis nebijo jokių potvynių – mažas elektromobilis plūduriuoja

Tragedijos įkvėptas automobilis nebijo jokių potvynių – mažas elektromobilis plūduriuoja

2011 metais Japoniją užklupo mirtį nešantis cunamis. Žmonės, matydami grėsmingai kylantį vandenį, bandė bėgti savo automobiliais, tačiau banga buvo greitesnė ir juo tiesiog nuplovė. Buvęs Toyota darbuotojas, tuomet stebėjęs šią tragediją, nusprendė pasauliui pasiūlyti tokią transporto priemonę, kuri vandens ir jokių potvynių nebijo. Taip gimė Fomm Concept One – mažiausias pasaulyje keturvietis elektromobilis.

Automobiliai vandens šiaip jau nemėgsta. Vidaus degimo variklius gali ištikti hidrosmūgis, o elektromobilių sistemose gali įvykti trumpasis jungimas. Tačiau kur kas didesnė problema yra tai, kad vanduo lengvai patenka į automobilio saloną ir jis pradeda skęsti kartu su jame esančiais žmonėmis. Hideo Tsurumaki, Fomm automobilio kūrėjas, 2011-aisiais pats matė kaip cunamis nusineša skęstančius automobilius su žmonėmis, todėl ir įkūrė šią markę.



Fomm kompanija įkurta su vienu tikslu – kurti vandens į vidų neįsileidžiančius plūduriuojančius elektromobilius. Concept One yra pirmasis markės kūrinys, gaminamas Tailande. Pietryčių Azija yra viena iš tų vietų pasaulyje, kur cunamiai nusineša daugiausiai gyvybių. Taigi, čia plūduriuojantys automobiliai ir būtų naudingiausi. Tačiau Concept One nėra amfibija – valdyti jo vendnyje nėra įmanoma. Tačiau jis nenuskęsta, o tai žmonėms suteikia didesnes galimybes išgyventi.

Fomm testuoja ir naujoviškas beores padangas. (Fomm Corp.)

Concept One taip pat yra mažiausias keturvietis elektromobilis pasaulyje. Jis turi vienas slankiojančias duris, didelius langus ir nedaug vietos bagažui. Jos tikriausiai ir neprireiks, nes Concept One yra sukurtas būti miesto automobiliu. Jis gali pasiekti tik 80 km/h greitį ir turi keičiamas baterijas, kurios leidžia nuvažiuoti 160 km vienu įkrovimu. Taigi, Tesla konkurentu Fomm savęs nemato.

Dizainas jau yra užbaigtas, automobilio kūrėjas mano, kad jis jau yra pasiruošęs gamybai. Jei viskas vyks kaip planuota, Fomm iki metų pabaigos surinks 10 tūkstančių šių automobilių. Vėliau Tsurumaki planuoja atverti kompaniją investuotojams, kad ji galėtų plėstis ir, galbūt, sukurti dar kelis modelius. Klausimas tik ar pati idėja prigis rinkoje.

Vien pažvelgus nepamanysite, kad šis automobilis neskęsta. (Fomm Corp.)

Pats Tsurumaki mano, kad Fomm automobiliai bus tarsi draudimas. Tai bene vienintelė transporto priemonė, kuri gali stovėti nenaudojama prie namų, o vėliau išgelbėti gyvybę. Potvyniai siaubia pasaulį, todėl galbūt Fomm automobilių gebėjimas plūduriuoti pritrauks nemažai dėmesio. Tankiai apgyvendintų Azijos miestų gyventojai turėtų maloniai sutikti ir kompaktišką elektromobilio dydį.



Taip pat skaitykite:

Kas yra hidrosmūgis?

Senas, bjaurus Zagato elektromobilis

Triratis mažylis Brütsch Mopetta

Automobilių pasaulio varlė Baldi Frog

Gatvių užtrauktukas Zoe Zipper

Kodėl Dakaro ralis nebevyksta Dakare? Kaip vienas didžiausių automobilių sporto renginių persikėlė į Pietų Ameriką?

Kodėl Dakaro ralis nebevyksta Dakare? Kaip vienas didžiausių automobilių sporto renginių persikėlė į Pietų Ameriką?

Dakaro ralis prikaustė daugelio Lietuvos sporto gerbėjų dėmesį. Dakaro dalyviai iš mūsų šalies kol kas demonstruoja neblogus rezultatus ir mes jiems linkime tik sėkmės ir ištvermės. Visgi, kad ir kaip dažnai linksniuotume Dakaro vardą, reikia prisiminti, kad Senegalo sostinėje ralio finišo nėra nuo 2007 metų. Kodėl? Kaip buvo nuspręsta ralį perkelti iš Afrikos į Pietų Ameriką?

Dakaro ralis visuomet vykdavo tarp Europos ir Afrikos. Dakaro miestas, Senegalo sostinė, būdavo visaip inkorporuojamas į maršrutą, kuris niekada nebuvo toks pat. 2004 metais lenktynės prasidėjo Klermone-Ferane, Prancūzijoje, 2005-aisiais – Barselonoje, o 2006 ir 2007 metais – Lisabonoje. Ten daugiau nei 500 dalyvių prie starto linijos turėjo stoti ir 2008 metais, tačiau tuomet renginys buvo apskritai atšauktas.



2007 metų gruodžio 24 dieną Mauritanijoje buvo užpulta prancūzų turistų grupė. Penki žmonės surengė iškylą, tačiau užpuolikai nušovė keturi iš jų ir penktąjį stipriai sužeidė. Incidentas susilaukė didelio tarptautinės žiniasklaidos dėmesio, iš karto pasigirdo įtarimai dėl suaktyvėjusių teroristinių grupuočių. Jie, beje, ir pasitvirtino, – vėliau sulaikyti įtariamieji buvo siejami su al-Qaida grupuote. Baiminantis galimų teroristinių išpuolių, 2008 metų Dakaro ralis buvo visiškai atšauktas.

Tai buvo didžiulis smūgis Dakarui. Tapo aišku, kad protestų lydimas renginys nėra saugus, o juk kaip tik tuomet Dakaro populiarumas buvo pasiekęs iki tol neregėtas aukštumas. Sprendimas 2008-aisiais ralio nerengti apskritai buvo sveikintinas, nes situacija regione nebuvo pakankamai saugi. Juk akivaizdu, kad ralio dalyviai buvo viliojantys taikiniai teroristų atakoms ir kriminalinių grupuočių veiklai. Tačiau visiškai atsisakyti jau legenda tapusio renginio niekas nenorėjo.

Dakaro ralis Patagonijoje 2009 metai. ( Oficial site of Rally Dakar, Wikimedia)

Dar 2008 metais Čilė ir Argentina pasisiūlė savo šalyse rengti Dakaro ralį. Gamtinės sąlygos, nors jos toli gražu nėra identiškos Afrikos smėlynams, raliui tiko, tačiau buvo baiminamasi, kad renginys tiesiog nesutrauks tiek žiūrovų ir dalyvių. Kritikai netgi teigė, kad 2009-2010 metais Dakarui bus paskutiniai. Visgi, organizatoriai ryžosi pokyčiui ir 2009 metais Dakaras startavo Buenos Airėse.

Smėlio netrūksta ir Pietų Amerikoje. (Frederic le Floc’h / DPPI, Wikimedia(CC BY 3.0)

2009 metų Dakare dalyvavo 501 dalyvis (palyginti su 595 dalyviais 2004 metų ralyje). Sumažėjęs dalyvių skaičius buvo siejamas su nauja vieta, kuri buvo toli gražu ne taip lengvai pasiekiama kaip Europos miestai. Įdomu tai, kad renginys išlaikė savo pavadinimą. Aišku, patys aršiausi ralio mėgėjai kabinėjosi ir prie to. Buvo svarstoma pavadinimą keisti į Odisėja, tačiau Dakaro vardas su šiuo renginiu jau yra per daug suaugęs, kad jį būtų galima taip lengvai pakeisti.



Taip pat skaitykite:

10 įdomių faktų apie Dakaro ralį, kurių galbūt nežinojote;

„500 šiknaskylių prie starto linijos“ – kodėl kas nors taip pavadintų dainą? (Video);

Naujasis BMW M5 savo istorijoje jau turi pasaulio rekordą – 8 valandų driftas ir daugiau nei 370 nuslystų kilometrų (Video)

Naujasis BMW M5 savo istorijoje jau turi pasaulio rekordą – 8 valandų driftas ir daugiau nei 370 nuslystų kilometrų (Video)

Vienas geras būdas reklamuoti naują automobilį – pasiekti kokį nors pasaulio rekordą. BMW garsėja savo supersedanais, kurie yra ir prabangūs, ir labai greiti. Naujausias M5 yra mėgstamas ne visų, nes yra varomas visais ratais. BMW teigia, kad keturių varomų ratų sistema iš legendinio modelio neatima jo pašėlusio charakterio. Tam pabrėžti buvo surengtas drifto maratonas – 8 valandos nepertraukiamo šonaslydžio. Kaip tiek laiko ištvėrė vairuotojas? Kaip buvo papildomas automobilio degalų bakas?

Mercedes-AMG C63 dar 2011 metais pasiekė nepertraukiamo drifto rekordą – nuslydo daugiau nei 2,3 km. Tiesa, tuomet trasa buvo sausa. Kai buvo pradėtas naudoti vanduo, vėsinantis padangas ir mažinantis trintį, automobiliai nuslysdavo kur kas toliau. 2013 metais BMW M5 nuslydo daugiau nei 82,5 km, o 2014 metais Toyota GT86 sugebėjo išlaikyti driftą net 144 km. Tačiau šiemet BMW nusprendė nejuokauti ir iš tikrųjų parodyti, kaip turi atrodyti drifto rekordas.



Buvo nuspręsta, kad automobilis turės nepetraukiamai slysti net 8 valandas. Gineso Rekordų atstovai pareiškė, kad pauzės yra leistinos, kad automobilis galėtų pasipildyti kuru. Tačiau BMW to daryti nenorėjo – geriausi rekordai pasiekiami be pertraukų. Todėl naująjį BMW M5 teko modifikuoti.

Buvo pašalinta galinė sėdynė, o bagažinėje sumontuotas papildomas degalų bakas. Kairėje automobilio pusėje buvo išvesta degalų bako papildymo žarna. Idėja buvo paprasta – automobilis turėjo pasipildyti degalais kaip naikintuvai daro ore. Privažiavęs kitas M5 turėjo kažkaip susijungti su rekordo siekiančiu automobiliu ir perduoti jam kurą. Tai, žinoma, yra ne tik  sudėtinga techniškai, bet ir gana pavojinga.

Degalus vežantis automobilis turi taip pat slysti šonu, o per langą išlindęs žmogus turi prijungti degalų tiekimo žarną taip, kad kuras neišsilietų. Jis taip pat ją privalo atjungti vos pajutęs, kad automobiliai gali išsiskirti, nes nutraukta žarna būtų didžiulė nesėkmė. Galiausiai, vairuotojai turi koordinuoti savo veiksmus ir slysti labai arti vienas kito, bet nesusiglausti, kad degalų tiekimą prižiūrintis specialistas nebūtų sutraiškytas. Tačiau galiausiai viskas buvo gerai.

 

BMW M5, vairuojamas Johano Schwartzo ant šlapios trasos nenutrūkstamai slydo 8 valandas, per kurias nuvažiavo 374,2 km. Per šį laiką BMW baką teko papildyti 5 kartus. Sunkiausia buvo tai, kad kaskart papildyti baką buvo labai sunku, pavykdavo perduoti tik nedidelį kiekį degalų. Galiausiai, bandymui artėjant į pabaigą vairuotojas taip pat susidūrė su problemomis  – jam ėmė skaudėti kaklą, kamuoti mieguistumas.

Štai kaip rekordo bandymas atrodė iš komandos narių perspektyvos

 

BMW šie metai yra ypatingi. Ruošiama visa eilė naujienų, tarp kurių – ir įspūdingas 8 klasės kupė. Naujienų sulauks ir kitos BMW korporacijos markės – šiemet turėtume išvysti Rolls Royce Cullinan visureigį, naujus MINI modelius, tikriausiai ir keletą elektromobilių. Visgi, smagu, kad net tokiu laiku BMW randa būdų pradžiuginti markės gerbėjus senu geru entuziastingu vairavimo – šonaslydis visais laikais buvo BMW charakterio dalis.



Taip pat skaitykite:

7 faktai apie BMW, kurių galbūt nežinojote;

7 faktai apie BMW E30 – M3 pikapas?;

Martyno E30. Įdomus restauracijos projektas – dabartinė automobilio būklė ir vizija.

Kodėl dalis pasaulio važinėja dešiniąja kelio puse, o dalis – kairiąja? Eismo kryptį nulėmė istorinės aplinkybės

Kodėl dalis pasaulio važinėja dešiniąja kelio puse, o dalis – kairiąja? Eismo kryptį nulėmė istorinės aplinkybės

Dabar Lietuvoje jau galima registruoti automobilius su dešinėje pusėje sumontuotu vairu. Aišku, reikės papildomos įrangos, o mūsų keliuose tokį automobilį vairuoti vis tiek nebus labai patogu. Bet ar kada susimąstėte, kodėl mes važinėjame dešiniąja kelio puse? O kodėl Jungtinėje Karalystėje, Japonijoje, Australijoje ir ne vienoje kitoje šalyje važinėjama kairiąja puse? Kas nulėmė tokį pasirinkimą? Kaip visada, atsakymą rasime istorijoje.

Pasirodo, eismo kryptis buvo apspręsta dar gerokai iki automobilio išradimo. Iš tikrųjų, šių skirtingų tradicijų ištakos atsekamos iki Senovės Romos. Ten vadeliotojai vadžias laikę kaire ranka, kad dešiniąja galėtų laikyti ginklą. Natūraliai tai lėmė, kad buvo važinėjama kairiąja kelio puse, kad kitus žmones būtų galima sutikti iš dešinės – iš kardą laikančios rankos pusės.



Tokia logika tiko ne tik Antikos laikams, bet ir viduramžiams. Vyrai kardus laikė dešinėse rankose, todėl vadeles buvo patogiau laikyti kairėje. 1773 metais Didžioji Britanija išleido įstatymą, kuriuo galutinai įtvirtino savo dabartinę eismo kryptį. Visgi, Prancūzijoje tuo metu jau prasidėjo pokyčiai.

Eismas Londone – tereikia prisiminti, jog pavaros perjungiamos kairiąja ranka. (Daniel Case, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Prancūzai buvo linkę važinėti dešiniąja kelio puse. Kodėl? Viena vertus, Napoleonas buvo kairiarankis, todėl jam norėjosi kardą laikyti kairėje, o vadeles – dešinėje rankoje. Tačiau prancūzai taip pat suvokė, kad didžioji dalis kitų šalių kareivių juda kairiąja kelio puse. Taigi, judėdami dešiniąja kelio puse prancūzų kariai atrodė bauginančiai, juos pasitikti buvo sunkiau. Visgi, buvo ir kitų priežasčių.

Didžioji dalis pasaulio yra įpratę važinėti dešiniąja kelip puse. (Axion23, Wikimedia(CC BY 2.0)

Prancūzija ir Didžioji Britanija savo eismo kryptis išpopuliarino savo kolonijose – taip šios tradicijos paplito visame pasaulyje. Visgi, JAV dar 18 amžiuje pradėjo važinėti dešiniąja kelio puse. Tai lėmė krovininių vežimų vilkstinės. Sunkius vežimus tempė trys ir daugiau arklių. Vadeliotojas įsitaisydavo ant kairėje įkinkyto arklio, kad dešinia, dominuojančią, ranka lengviau kontroliuotų kitus arklius. Kairiarankiai, galima numanyti, būtų mieliau įsitaisę ant dešinėje įkinkyto arklio, tačiau dauguma žmonių visais laikais buvo dešiniarankiai. Taigi, įsitvirtino eismas dešiniąja kelio puse.

Raudonai žymimo šalys, kuriose eismas vykdomas dešiniąja kelio puse, o mėlynai žymimos tos, kuriose važinėjama kairia kelio puse. (Benjamin D. Esham, Wikimedia)

Didžioji pasaulio dalis važinėja dešiniąja kelio puse, kaip ir mes. Prisitaikyti prie naujos eismo krypties visais laikais buvo sudėtinga, ypač, važinėjant tam nepritaikytais automobiliais. Visgi, kai kurios mažesnės šalys vis dar ryžtasi tokiems pokyčiams. 2009 metais buvo paskelbta, kad Samoa, nedidelė sala Okeanijoje, keičia eismo kryptį. Priežastis – norima importuoti pigesnius automobilius iš Naujosios Zelandijos ir Australijos. Šiuo metu pasaulyje yra 76 šalys ir teritorijos, kuriose važinėjama kairiąja kelio puse.



Taip pat skaitykite:

5 įdomūs automobiliai, kuriuos dabar bus galima registruoti Lietuvoje;

Keisčiausias vilkikas pasaulio istorijoje?;

Kodėl seni filmų projektoriai skleidė tą tratėjimo garsą?

Galijotas pastatęs pokario verslininkus ant kojų – triratis pikapas Goliath GD 750

Galijotas pastatęs pokario verslininkus ant kojų – triratis pikapas Goliath GD 750

Šiuolaikiniai sunkvežimiai yra labai panašūs vienas į kitą. Žinoma, dar yra šiek tiek erdvės įdomiam dizainui, tačiau gamintojai seka efektyvumo, aplinkosaugos ir saugumo normas. Visgi, istorijoje buvo ir visai kitokių sunkvežimių, kurie šiais laikais yra labai vertingi kolekcijų eksponatai. Štai Goliath GD 750 buvo labai įdomus vokiškas sunkvežimis, kurio šiandien jau beveik niekas neprisimena.

Goliath GD 750 buvo triratis sunkvežimis kaip ir Scammell Scarab. Skirtumas tas, kad Goliath buvo vientisas sunkvežimis, ne vilkikas ir turėjo kur kas mažesnį variklį. Visgi, trijų ratų kombinacija šį sunkvežimį pastūmėjo ir į istorijos puslapius, ir į kolekcionierių taikiklį.



Goliath – tai Vokietijoje, Bremene, 1928 metais įkurta kompanija. Iki karo buvo gaminami triračiai automobiliai. Pavyzdžiui, Goliath Pionier, pristatytas 1931 metais, buvo vienas iš geriausių savo klasės automobilių. Goliath sugebėjo parduoti kelis tūkstančius šių mažų triračių automobilių. Verslas sekėsi neblogai, tačiau, kaip idaugeliui kitų įmonių, Goliath karas nepadėjo.

Toks vaizdas pokario Vokietijos miestuose nebuvo labai retas. (Wouter Duijndam, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Vokietija po Antrojo pasaulinio karo atrodė prastai. Žmonėms trūko vilties, ekonomika taisėsi lėtai, o trūko beveik visko. Šiame kontekste 1949 metais pasirodė triratis Goliath GD 750 sunkvežimis. Tai – iš esmės pikapo formos mašina, su vienu ratu priekyje ir labiau įprasta ašimi gale. Goliath GD 750 buvo skirtas smulkiems verslams, kuriems kaip tik ir trūko prieinamo krovininio transporto.

Goliath GD750 šiais laikais labai geidžiamas grobis kolekcionieriams.
(Lothar Spurzem, Wikimedia(CC BY-SA 2.0 de)

Goliath GD 750 buvo varomas 398 kubinių centimetrų dviejų cilindrų dvitakčiu varikliu, kuris per keturių pavarų mechaninę transmisiją suko galinius ratus. Nedidelis variklis išvystė maždaug 14 ag, kurių pakako 50 km/h greičiui pasiekti, tačiau labiau pasiturintys žmonės galėjo rinktis 465 kubinių centimetrų variklį, išvystantį 15 ag ir leidžiantį pasiekti 55 km/h. Vis šiek tiek daugiau.

Tokių kietašonių furgonų buvo pagaminta mažiau nei 100. (RudolfSimon, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Pirkėjai galėjo rinktis iš 26 kėbulo kombinacijų. Populiariausia išliko paprasta pikapo forma, tačiau smulkūs verslininkai domėjosi ir furgonais, o ūkininkai – specialiai galvijams pervežti sukurtais sunkvežimiais. Tiesa, Goliath GD 750 nebuvo labai galingas sunkvežimis – galėjo pavežti vos 750 kg.

Triračio sunkvežimio vidus buvo funkcionalus ir paprastas. (Eckhard Henkel, Wikimedia(CC BY-SA 3.0 de)

Visgi, Goliath GD 750 paplito po Vokietijos miestus. Iš viso buvo parduota daugiau nei 30 tūkstančių įvairių modifikacijų sunkvežimių. Vienas Goliath GD 750  kainavo 3,6-4,4 tūkstančius markių – palyginti nedaug, todėl tiek daug smulkių verslininkų galėjo pasinaudoti šiuo nedideliu ir taupiu sunkvežimiu. Goliath GD 750  buvo gaminamas iki 1955 metų, 1958 metais pranyko ir pati markė.

Šiandien pamatyti tokį sunkvežimį pasitaiko retai. (AlfvanBeem, Wikimedia)

Iki šių dienų išliko labai nedaug Goliath GD 750 sunkvežimių, nors būtų visai įdomu tokį turėti savo kolekcijoje. Teigiama, kad jis buvo pakankamai stabilus ir patikimas, nors labai lėtas. Šiais laikais triratis krovininis transportas yra kur kas mažesnis ir nuobodesnis (kaip Piaggio Ape), todėl senuosius triračius tik dar įdomiau prisiminti.



Daugiau triračių transporto priemonių:

Scammell Scarab mechaninis arklys-vilkikas

Triratis mažylis Brütsch Mopetta



Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.