Vienoje valstybėje važinėjama kairiąja kelio puse, kitoje – dešiniąja – kaip atrodo siena tarp jų? (Video)

Vienoje valstybėje važinėjama kairiąja kelio puse, kitoje – dešiniąja – kaip atrodo siena tarp jų? (Video)

Didžiojoje pasaulio dalyje eismas vyksta dešiniąja kelio puse, kaip ir Lietuvoje. Tačiau yra valstybių, kuriose važinėjama kairiąja kelio puse. Jos dažnai turi kaimynes, kuriose eismas vyksta priešinga kryptimi, todėl sienos kirtimas tarp tokių valstybių tikrai yra neįprastas. Kaip atrodo tokias šalis jungiantys greitkeliai?

Klausimas išties yra neeilinis ir labai svarbus. Į skirtingas puses judantys eismo srautai negali tiesiog susiduri automobiliams stengiantis pervažiuoti į kitą kelio pusę. Reikalingi unikalūs, speciliai sukurti eismo valdymo sprendimai. Pavyzdžiui, gana įdomiai atrodantys tiltai.



Iš tiesų, tokių sienų nėra daug. Jungtinėje Karalystėje važinėjama kairiąja kelio puse, tačiau į Prancūziją persikeliama keltu arba traukiniu, todėl į teisingas puses nukreipti eismo srautus nėra sunku. O štai Makao administracinį regioną su likusia Kinijos dalimi jungia tiltas, todėl atskirti ir į teisingas puses nukreipti automobilius yra kiek sunkiau. Makao yra palyginti nedidelė teritorija, kurioje eismas vyksta kairiąja kelio puse, kaip ir kaimyniniame Honkonge. Štai, kaip atrodo siena tarp Makao ir likusios Kinijos dalies:

Lotuso tiltas tarp žemyninės Kinijos ir Makao. (Google Earth)

Tai – Lotuso tiltas. Jis atrodo surištas tarsi mazgas, tačiau jį kirsti nėra labai sunku. Ši inžinerinė konstrukcija efektyviai ir saugiai atskiria eismo srautus ir leidžia automobiliams be ypatingų vairuotojo pastangų atsidurti reikiamoje kelio pusėje.

Kairiąja kelio puse važinėjama ir Gajanoje. Taip susiklostė istoriškai – tai buvusi britų kolonija. Aplinkinėse valstybėse, tarp jų ir Brazilijoje, važinėjama dešiniąja kelio puse. Taigi, sienos kirtimas reiškia ir eismo krypties pasikeitimą. Štai kaip tai atrodo:

 

Tokių pavyzdžių, žinoma, yra ir daugiau, tačiau inžineriniai sprendimai dažniausiai yra panašūs. Beje, Švedijoje iki 1967 metų rugsėjo 3 dienos taip pat buvo važinėjama kairiąja kelio puse. Eismo krypties pasikeitimas įvyko gana sklandžiai, daug avarijų nebuvo užfiksuota. Tačiau vairuotojams tikrai reikėjo priprasti, nes pasikeitimas įvyko staiga. Vieną dieną vairuotojai važinėja kairiąja kelio puse, o kitą turėjo atsiminti važiuoti dešiniąja. Reikėjo pakeisti ir kelio ženklus bei žymėjimą, iš naujo mokyti pėsčiuosius, ypač vaikus – juk svarbu, į kurią pusę pirmiausia pasižiūrima prieš kertant kelią.

1967 metų rugsėjo 3-ioji Stokholme, kuomet Švedijoje buvo pakeista eismo kryptis. (Jan Collsiöö, Wikimedia)

Beje, vairuotojai, kuriems dažnai tenka važinėti tarp valstybių, kuriose eismas vyksta skirtinga kryptimi, teigia, kad priprasti prie pasikeitimo nėra sunku. Padeda tai, kad galima sekti kitų eismo dalyvių pavyzdžiu, o automobilio pedalų eilės tvarka bei pavarų perjungimo schema automobiliuose su mechanine pavarų dėže yra tokios pat.



Taip pat skaitykite:

Kodėl dalis pasaulio važinėja dešiniąja kelio puse, o dalis – kairiąja?

5 įdomūs automobiliai, kuriuos dabar bus galima registruoti Lietuvoje;

Keisčiausias vilkikas pasaulio istorijoje?;

Kodėl seni filmų projektoriai skleidė tą tratėjimo garsą?

Keisčiausios durelės, jokios bagažinės ir 470 kg svoris – toks lenkų Smyk dabar randamas tik muziejuje

Keisčiausios durelės, jokios bagažinės ir 470 kg svoris – toks lenkų Smyk dabar randamas tik muziejuje

Istoriškai mikroautomobiliai visada buvo gaminami su vienu tikslu – suteikti masėms daugiau mobilumo. Nieko keisto, kad gaminti mikroautomobilį siekį ir mūsų kaimynė Lenkija. 1956-1957 metais Lenkijos Vyriausybė suformulavo naujo automobilio reikalavimus. Jis turėjo būti labai mažas ir labai pigus, bet jame vis tiek turėjo tilpti 4 žmonės. Taip 1957 metais atsirado Smyk prototipas – galbūt keisčiausias dureles turintis automobilis visame pasaulyje.

Smyk dizainą sukūrė Varšuvos automobilių pramonės biure dirbę inžinieriai Karol Wójcicki, Janusz Zygadlewicz ir Andrzej Zgliczyński. Tai buvo išties pigus automobilis, tačiau tai buvo matyti ir jo konstrukcijoje. Nors Smyk turėjo keturias sėdynes, jam pakako vienų durelių ir jos net nebuvo šone.



Atsidarė visas plokščias Smyk kėbulo priekis, kurį sudarė žibintai, priekinis stiklas ir didelė plokštė po juo. Tai nėra toks jau neįprastas sprendimas – pasaulyje buvo keli automobiliai su atsidarančiu priekiu. Tačiau Smyk durelės buvo ypatingos tuo, kad jos atsidarė iš viršaus į apačią – rankena buvo viršuje, o vyriai – apačioje. Taip tiesiog buvo pigiau. Durelės niekada visiškai nepasitraukė iš kelio, todėl patekti į automobilį buvo gana sunku. Vairuotojui šiek tiek padėjo tai, kad kartu su durelėmis į priekį pasitraukdavo ir vairas. O štai ant galinės sėdynės patekti buvo dar sunkiau – priekinę keleivio sėdynę reikėjo sulankstyti ant vairuotojo sėdynės. Taigi, įlipti reikėjo paeiliui – automobilis turėjo būti tuščias, kad vaikai galėtų įsitaisyti ant galine.

Smyk buvo mažas, neišvaizdus automobilis. (Dawid783, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Viduje jokių šiems laikams įprastų patogumų taip pat nebūtumėte radę. Priešais keleivio vietą priekyje buvo vieta atsarginiam ratui. Prietaisų skydelis taip pat buvo retai apgyvendintas – jame buvo tik spidometras, akumuliatoriaus įkrovos indikatorius bei mygtukai šviesoms ir posūkių signalams įjungti. Na, o gale nebuvo praktiškai nieko – vietos ten pakako tik porai vaikų. Smyk visiškai neturėjo bagažinės – šią funkciją atliko galinė sėdynė, kai joje niekas nesėdėjo.

Smyk durelių vyriai buvo apačioje, todėl patogaus būdo patekti į automobilį nebuvo. (Anwar2, Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

Smyk ilgis siekė vos 2,95 metrus, o plotis – 1,3 metrus. Automobilis puikiai tiko siauriems Lenkijos keliams, tačiau jis tikrai nebuvo praktiškas. Smyk taip pat buvo pakankamai negražus. Plokščias priekis buvo šiek tiek pasviręs atgal, o štai gale buvo sedaną primenantis atsikišimas, kur slėpėsi oru aušinamas variklis. Smyk turėjo 12 colių ratlankius, pagamintus iš dviejų dalių.

Smyk galas buvo ne ką gražesnis. Čia slėpėsi oru aušinamas variklis, o bagažo skyriaus automobilis apskritai neturėjo. (Dawid783, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Mažam automobiliui pakako ir motociklo variklio – buvo pasiskolintas Junak M07 vieno cilindro galios agregatas. Smyk svėrė tik 470 kg, todėl 349 kubinių centimetrų variklis, išvystantis 11 kW, nebuvo toks jau mažas. Variklis buvo sujungtas su keturių pavarų mechanine transmisija. Maksimalus Smyk greitis siekė gerbtinus 70 km/h. Tačiau inžinieriai labiausiai džiaugėsi tuo, kad automobilis 100 km nuvažiuoti pareikalaudavo tik 5 litrų benzino. Jis taip pat buvo pakankamai patogus, nes turėjo pilnai nepriklausomą važiuoklę.

Stipriai modifikuotas Smyk: pailgintas kėbulas, sumontuotos galinės durelės, du valytuvai ir dideli posūkių signalai. (Kapitel, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Automobilis buvo kuriamas nuo 1957 iki 1959 metų. Per tą laiką buvo pagaminta 17 prototipų, tačiau masinės gamybos šis mažytis automobilis taip ir nepasiekė. Priežastis, kodėl taip įvyko, labai paprasta – Smyk pralaimėjo konkurencinę kovą pranašesniam Mikrus MR-300 – buvo nuspręsta gaminti praktiškesnį automobilį. Smyk potencialiai galėjo būti pigesnis už MR-300, tačiau pastarasis automobilis turėjo įprastas dureles, geresnį saloną ir šiek tiek vietos bagažui.

Visgi, Smyk galima atsiminti kaip nepraktiškiausių ir keisčiausių durelių savininką automobilių pasaulyje.



Taip pat skaitykite:

Mikrus MR-300 – kolekcionierius viliojantis Lenkijos automobilių pramonės pasididžiavimas;

Neįprastas vokietis Zündapp Janus

Į sūrį panašus Bond Bug

Triratis mažylis Brütsch Mopetta

Automobilių pasaulio varlė Baldi Frog

Gatvių užtrauktukas Zoe Zipper

Zagato Zele – itališkas, negražus ir varomas elektra

Kurios spalvos automobiliai dažniau patenka į avarijas? O kuriuos labiau mėgsta vagys?

Kurios spalvos automobiliai dažniau patenka į avarijas? O kuriuos labiau mėgsta vagys?

Kokios spalvos automobilį vairuojate? Lietuvoje populiarūs juodi, mėlyni, sidabriniai, pilki, šiek tiek mažiau – žalių ar raudonų atspalvių automobiliai. Dažnai spalva nėra pats svarbiausias faktorius renkantis naują transporto priemonę, o gal į ją reikėtų labiau atkreipti dėmesį? Tyrimai rodo, kad vienos spalvos automobiliai į autoįvykius patenka dažniau nei kiti.

Iš tiesų automobilio spalvą žmonės renkasi skirtingai. Kai kurie nori praktiškos spalvos kėbulo, kuris maskuotų dulkes ir kitą ant automobilio besikaupiantį purvą. Šiltuose kraštuose populiarūs baltos ir kitų šviesių spalvų automobiliai, nes jie saulėkaitoje taip stipriai neįkaista kaip juodi. Tuo tarpu kiti žmonės nori, kad jų automobilis būtų ryškio spalvos ir traktų dėmesį, o dar kiti mano, kad juodas automobilis yra statuso simbolis ir atrodo solidžiau. Kad ir kaip ten bebūtų, mokslininkai mano, kad automobilio spalva daro įtaką avarijos rizikai.



Ne vienas tyrimas parodė, kad juodi automobiliai į avarijas patenka dažniau. Mokslininkai išnagrinėjo 850 tūkstančių avarijų, įvykusių per 20 metų. Per šį laiką keitėsi automobilių mados ir eismo kultūra. Paaiškėjo, kad tikimybė, jog juodas automobilis pateks į autoįvykį yra 47 % didesnė. Manote, kad taip yra vien dėl to, kad juodi automobiliai yra populiaresni? Ne visai taip – Naujojoje Zelandijoje buvo vykdomas analogiškas tyrimas, kuris pateikė tą patį rezultatą, o sidabriniai automobiliai, kurie taip pat yra labai dažni, yra vieni saugiausių. Tai kodėl taip yra?

Yra du galimi šio fenomeno paaiškinimai. Visų pirma, gali būti, kad už autoįvykius atsakinga ne automobilio spalva, o vairuotojų asmenybės. Galbūt juodus automobilius renkasi prastesni vairuotojai, kurie per daug pasitiki savo įgūdžiais ar tiesiog ne visada gerai įvertina situaciją? O gal priešingai – juodą spalvą mėgsta tie vairuotojai, kurie mėgsta automobilius, todėl jie tiesiog dažniau važinėja nei tie, kurie renkasi sidabrinę.

Juodi automobiliai į avarijas patenka kur kas dažniau, bet kodėl? (Ryanandlenny, Wikimedia (CC BY 3.0)

Kitas paaiškinimas yra susijęs su matomumu. Juodus automobilius iš tiesų yra sunkiau pastebėti. Pirmasis tyrimas nurodė, kad saugiausi automobiliai kelyje yra balti ir geltoni, o Naujojoje Zelandijoje atliktas tyrimas prie jų pridėjo ir sidabrinius. Galima sakyti, kad šviesių spalvų automobilius pilkai-juodose gatvėse tiesiog lengviau pastebėti iš toliau. Tai patvirtina ir autoįvykių statistika dienos ir nakties metu. Dieną juodi automobiliai į avarijas patenka tik 12 % dažniau, o naktį šis skaičius pakyla iki 47 %.

Beje, draudimo bendrovės teigia, kad galimai egzistuoja ryšys ir tarp kėbulo spalvų ir vagysčių iš automobilių. Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas parodė, kad vagių dėmesį dažniau patraukia mėlyni ir raudoni automobiliai. Tiesa, skirtumas yra visai nedidelis.



Taip pat skaitykite:

Ar rankos laikymas ant pavarų perjungimo svirties gadina automobilio mazgus?

Ar galima automobiliu su mechanine transmisija iš vietos pajudėti antra pavara?

Kodėl būtina paisyti gamintojo nurodytų tempiamo krovinio svorio apribojimų?

Ar galima vairuojant automobilį su mechanine transmisija praleidinėti pavaras? 

Galia prieš sukimo momentą – ką reiškia šie skaičiai ir į kurį reikėtų labiau atkreipti dėmesį?

Paprastai apie tai, kas yra hidrosmūgis ir kodėl nereikėtų važiuoti net per menkai apsemtas gatves

Ar stabdymas varikliu gadina jūsų automobilį ir trumpina variklio ar kitų detalių gyvenimą?

Ar tiesa, kad rankos laikymas ant pavarų perjungimo svirties gadina automobilį?

Ar tiesa, kad rankos laikymas ant pavarų perjungimo svirties gadina automobilį?

Vienas iš dažniausiai kartojamų patarimų automobilių su mechaninėmis transmisijomis vairuotojams – nelaikykite rankos ant pavarų perjungimo svirties. Apskritai jos nelieskite, jei neketinate perjungti pavaros. Bet ar toks patarimas tikslus? Ką iš tiesų galite sugadinti?

Mechaninės pavarų dėžės po truputį nyksta iš mūsų kelių ir gatvių. Tiesa yra ta, kad daugelis modernių automatinių pavarų dėžių garantuoja žemesnes degalų sąnaudas, o jas ypač įvertina tie vairuotojai, kuriems tenka pastovėti kamščiuose. Jos tiesiog patogesnės. Tačiau nemažai ir tokių, kuriems mechaninės pavarų dėžės patinka labiau. Tiesa, nemažai jų vairuoja vieną ranką nuolat laikydami ant pavarų dėžės svirties.



Taigi, ar tiesa, kad ant pavarų dėžės svirties laikoma ranka gadina kokius nors automobilio mazgus? Ir taip, ir ne. Šis faktas skleidžiamas dėl labai paprastos mechaninės priežasties – pavarų sinchronizatorius stumdančios šakutės, prijungtos prie perjungimo svirties, yra gaminamos iš fosforinės bronzos arba turi šio metalo intarpus. Fosforinė bronza yra gana minkštas lydinys, kuris pasižymi itin maža trintimi. Problema ta, kad net ir nedidelis spaudimas (pavyzdžiui, rankos svoris) gali tą šakutę pastūmėti į netinkamą padėtį ir ji pradės šiek tiek trintis ir dilti. Būtent todėl ir sakoma, kad važiuojant pavarų svirtį reikėtų liesti tik kai ketinate perjungti pavaras.

Audi 6 pavarų mechaninės transmisijos schema. (Audi nuotrauka)

Visa tai yra tiesa. Tačiau reikėtų nepamiršti ir to, kad gamintojai gerai pažįsta savo vairuotojus ir žino, kad šis įprotis yra pakankamai dažnas. Todėl stengiamasi išvengti nereikalingo mazgų dilimo. Transmisijos yra pripildytos greičių dėžės alyva, o ir pačios šakutės yra pagamintos iš itin maža trintimi pasižyminčių metalų. Todėl dėvėjimasis nuo ant pavarų svirties paliktos rankos yra minimalus. Tačiau šio įpročio vis tiek reikėtų vengti.

Geriau jau rankas laikyti ant vairo. (Vernon Chan, Wikimedia (CC BY 2.0)

Vairą reikėtų laikyti abiem rankomis. Taip tiesiog saugiau – išlaikysite geresnę automobilio kontrolę. Tikriausiai pastebėjote, kad automobilių lenktynininkai vairą visada laiko abiem rankomis. Daugelis automobilių vis tiek turi patogius porankius, ant kurių padėjus alkūnes vairuoti yra patogu net ir ilgose kelionėse.



Taip pat skaitykite:

Ar galima automobiliu su mechanine transmisija iš vietos pajudėti antra pavara?

Kodėl būtina paisyti gamintojo nurodytų tempiamo krovinio svorio apribojimų?

Ar galima vairuojant automobilį su mechanine transmisija praleidinėti pavaras? 

Galia prieš sukimo momentą – ką reiškia šie skaičiai ir į kurį reikėtų labiau atkreipti dėmesį?

Paprastai apie tai, kas yra hidrosmūgis ir kodėl nereikėtų važiuoti net per menkai apsemtas gatves

Ar stabdymas varikliu gadina jūsų automobilį ir trumpina variklio ar kitų detalių gyvenimą?

Ar galima automobiliu su mechanine transmisija iš pradėti važiuoti įjungus antrą pavarą? Ar taip be reikalo nedėvimi automobilio mazgai?

Ar galima automobiliu su mechanine transmisija iš pradėti važiuoti įjungus antrą pavarą? Ar taip be reikalo nedėvimi automobilio mazgai?

Ar pastebėjote, kad kai kurie vairuotojai iš vietos pajuda įjungę antrą pavarą? Priežasčių, kodėl taip daroma, yra įvairių, tačiau visada išlieka klausimas – ar taip nekenkiama automobilio transmisijai ar kitiems mazgams? Ar tikrai visada būtina pradėti važiuoti įjungus pirmą pavarą? O gal yra situacijų, kuomet antroji yra tiesiog geresnis pasirinkimas?

Kai kurie automobiliai turi labai trumpą pirmą pavarą – vos pradėjus važiuoti tenka jungti antrą. Tuomet vairuotojai dažnai pirmą pavarą apskritai pamiršta, kol nereikia pajudėti į įkalnę ar tempti kokio nors svorio. Kiti žmonės yra įsitikinę, kad žiemą, kuomet keliai yra slidūs, pajudėti geriausia įjungus būtent antrą pavarą, nes į ratus perduodamas mažesnis sukimo momentas ir jie taip lengvai neprasisuka. Galiausiai, kai kuriems vairuotojams tai – tiesiog įprotis ir priežasčių, kodėl prieš pradėdami važiuoti jie nepasirenka pirmos pavaros, jie racionaliai paaiškinti negali. Ar tokie vairuotojai kenkia savo automobiliui?



Iš tiesų objektyvių priežasčių pradėti važiuoti įjungus antrąją pavarą beveik nėra.  Žinoma, labai žema pirmoji pavara erzina, tačiau prie to galima priprasti. O slidžiuose keliuose visada galima atsargiau atleisti sankabos pedalą, kad iš vietos pajudėtumėte tolygiai ir neagresyviai – tai yra įgūdis, kurį turėtų įvaldyti visi vairuotojai. Tačiau iš tikrųjų pajudėjimas iš vietos įjungus antrą pavarą katastrofiškų padarinių sukelti negali, nebent tai taps nuolatine praktika.

Jei pradėsite važiuoti antra pavara, variklis ar pavarų dėžė nuo to tikrai greičiau nesidėvės. Vienintelis mazgas, kuris dėl to nukentės, yra sankaba. Tiesiog sankabos pedalą atleisite kur kas lėčiau nei įprasta, todėl greičiau dils sankabos diskas. Jei tai netaps įpročiu, tikriausiai greitesnio detalių susidėvėjimo net nepastebėsite (pavyzdžiui, jei tai darysite tik ant slidaus kelio). Visgi, reikėtų išsiugdyti įprotį sklandžiai pajudėti naudojant pirmąją pavarą – juk tam ji ir skirta.

Automobilio sankabai bus sveikiau, jei iš vietos pajudėsite pirma pavara. (steve lyon, Wikimedia (CC BY-SA 2.0)

Tiesa, įdomumo dėlei paminėsime, kad kai kurie nauji automobiliai su automatinėmis transmisijomis turi specialų sniego režimą. Jis dažnai reiškia, kad automobilis iš vietos pajudės būtent su įjungta antra pavara. Pavyzdžiui, tokią sistemą naudoja JEEP – ji padeda užtikrinti geresnį sukibimą ir tolygesnį pajudėjimą iš vietos. Tai kodėl automobiliuose su mechanine pavarų dėže patartina vengti pajudėjimo su antra pavara, o automatinės transmisijos tai atlieka pačios?

Automatinę transmisiją ir variklį dažniausiai jungia hidraulinė sankaba, kuri neturi tokių greitai susidėvinčių detalių kaip sankabos diskas. Taigi, gamintojai gali drąsiai pasiūlyti nustatymą, kuris leidžia automobiliui iš vietos pajudėti su antra pavara. Tačiau tokį sprendimą ir reikėtų palikti protingoms naujų automobilių automatinėms transmisijoms – jei vairuojate automobilį su mechanine pavarų dėže, geriau jau naudokitės pirmąja pavara.



Taip pat skaitykite:

Kodėl būtina paisyti gamintojo nurodytų tempiamo krovinio svorio apribojimų?

Ar galima vairuojant automobilį su mechanine transmisija praleidinėti pavaras? 

Galia prieš sukimo momentą – ką reiškia šie skaičiai ir į kurį reikėtų labiau atkreipti dėmesį?

Paprastai apie tai, kas yra hidrosmūgis ir kodėl nereikėtų važiuoti net per menkai apsemtas gatves

Ar stabdymas varikliu gadina jūsų automobilį ir trumpina variklio ar kitų detalių gyvenimą?

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.