7 faktai apie Honda, kurių galbūt nežinojote: keturi vairuojami ratai, VTEC, lyderystė ir patikimiausias sportinis automobilis (Video)

7 faktai apie Honda, kurių galbūt nežinojote: keturi vairuojami ratai, VTEC, lyderystė ir patikimiausias sportinis automobilis (Video)

Japoniški automobiliai mūsų kraštuose yra visai mėgstami. Jie giriami už patikimumą, gražų dizainą, kokybiškus variklius ir technologijas. Honda yra vienas iš tų gamintojų, kurių vardas asocijuojasi su kokybe ir patikimumu. Bet ką iš tiesų žinome apie šią markę? Pristatome 7 faktus apie Honda, kurių galbūt nežinojote.

Anksčiau Nodum jau publikavo kelis panašius įdomių faktų rinkinius apie kitas markes – pilną sąrašą rasite straipsnio apačioje. Taip pat siūlome paskaityti ir apie patį pirmąjį Honda automobilį – mažytį pikapą. Na, o dabar – prie negirdėtų faktų.



Honda lyderiauja ne automobilių rinkoje

Honda yra vienas iš didžiųjų Japonijos automobilių gamintojų – būtent taip mūsų galvoje įsitvirtinęs šis prekinis ženklas. Tačiau Honda gamina kur kas daugiau nei automobilius. Visų pirma, Honda yra didžiausias motociklų gamintojas pasaulyje ir šiuo titulu gali pasigirti nuo pat 1959 metų. Honda taip pat gamina visą eilę katerių variklių, elektros generatorių, įrankių ir kitų daiktų, kuriems reikia variklio. Todėl nieko keisto, kad Honda yra didžiausias vidaus degimo variklių gamintojas pasaulyje – per metus jų surenka daugiau nei 14 milijonų vienetų. Nepaisant tokio kiekio, nepamirštama ir kokybė – Honda varikliai yra laikomi itin patikimais.

Tačiau Honda žvalgosi ir į dangų. HondaJet, pirmasis kompanijos serijinės gamybos lėktuvas, yra greičiausias ir ekonomiškiausias savo kategorijoje. Tiesa – ir brangiausias. Tai – itin mažas verslo klasės reaktyvinis lėktuvas su dviem varikliais, kuriame telpa 6-8 žmonės. 2017 metais net 43 HondaJet lėktuvai nukeliavo pas pirkėjus – pagal šį rodiklį Honda taip pat pirmavo šioje orlaivių kategorijoje. Na, o pagal automobilių gamybos apimtis Honda visada lieka antroje pirmo dešimtuko pusėje.

HondaJet yra ypatingai gražus, ekonomiškas ir greitas kompaktiškas verslo klasės reaktyvinis lėktuvas. (Honda)

Kas pagamino vieną patikimiausių visų laikų sportinių automobilių?

Honda – juk apie ją ir straipsnis. Honda S2000 – ne vieno automobilių entuziasto svajonė. Greitas, lengvas, gražus automobilis, kuris lengvai pasiduoda modifikacijoms. Tačiau ar žinojote, kad S2000 yra vienas patikimiausių visų laikų sportinių automobilių? Kai buvo gaminami, šie automobiliai gesdavo itin retai. Iš tiesų, pagal pirkėjų pasitenkinimą S2000 buvo pirmaujantis automobilis pasaulyje 2000-2006 metais. Vos tik S2000 gamyba buvo nutraukta 2009 metais, patikimiausiu sportiniu automobiliu tapo Porsche 911.

Honda S2000 – vienas patikimiausių visų laikų sportinių automobilių. (Rich Niewiroski Jr., Wikimedia (CC BY 2.5)

When VTEC kicks in..

VTEC – vienas geriausiai žinomų Honda kompanijos išradimų. VTEC technologiją išrado Honda inžinierius Ikuo Kajitani. Pirmasis automobilis su šia sistema Japonijoje buvo Honda Integra, Europoje –  Honda CRX. VTEC – tai hidrauliškai valdoma mechaninė vožtuvų kontrolės sistema. Gana grubus apibrėžimas, tačiau iš esmės, VTEC technologija pasižymintys varikliai turi paskirstymo veleną su dviem ar net trimis profiliais, kurie yra hidrauliškai parenkami pagal variklio sūkius. Tikriausiai jums tai neįdomu. Kas yra įdomu, tai VTEC sumažina variklio degalų sąnaudas prie žemų apsukų, ir padidina galią prie aukštų. Tai Honda automobiliams suteikė unikalų charakterį – bėgėjantis buvo galima pajusti momentą, kai vožtuvai staiga atsidaro plačiau ir automobilis įgyja daugiau galios.

 

Honda į modelių pavadinimus įdeda daug darbo

A6, E220, 530, 607 – kuris iš šių automobilių pavadinimų jums atrodo gražiausias? Visi jie yra vienodi – tik numeriai ir raidės, kuriuos lengva interpretuoti, o gamintojams nereikia kūrybiškumo. Honda į savo modelių vardus visais laikais įdėjo šiek tiek daugiau darbo. Accord šį pavadinimo gavo, nes Honda norėjo pabrėžti harmoniją tarp automobilio ir jo vairuotojo (lotyniškai accordāre reiškia širdis į širdį). Tuo tarpu Civic taip pavadintas siekiant pabrėžti jo miestietišką charakterį ir visuomenę kaip bendrą grupę (lotyniškas cīvicus reiškia miestą arba piliečius). Tiesa, pavadinimai kuriami ne visada. NSX reiškia tiesiog Naujas Sportinis automobilis X, o S2000 – Sportinis 2000 (nuoroda į variklio darbinį tūrį).

Pirmos kartos Honda Accord – šis pavadinimas pabrėžia žmogaus ir automobilio harmoniją. (Kieran White, Wikimedia (CC BY 2.0)

Beje, Honda visada mėgo muzikinius automobilių pavadinimus – Accord, Jazz, Concerto, Ballade. Prelude į šią eilę labai tiko, tačiau Prelude vardas 1978 metais priklausė Toyota kompanijai. Visgi, pastaroji leido taip pavadinti naują Honda sportinį automobilį, nes šis vardas tiesios tiko.

Prie Ayrton Senna pergalių prisidėjo Honda varikliai

Honda visais laikais siekė gaminti sportiškus automobilius, todėl dalyvavo lenktynėse. Honda turėjo nuosavą Formulės 1 komandą, tačiau su ja nepasiekė didžių pergalių. Kita vertus, McLaren bolidai su Honda varikliais važiavo net labai neprastai. Visos trys (1988, 1990, ir 1991 metais) legendinio brazilų lenktynininko Ayrton Senna čempionato pergalės buvo pasiektos su Honda varikliais.

Ayrton Senna McLaren bolide, su kuriuo 1991 metais iškovojo čempiono titulą. (Stuart Seeger, Wikimedia (CC BY 2.0)

Kam vairuoti dviem ratais, jei galima keturiais?

Visais keturiais ratais vairuojamų automobilių turėjo kelios markės dar iki Honda bandymų devintojo dešimtmečio pabaigoje. Tačiau beveik visos šios sistemos buvo labai sudėtingos ir brangios, todėl buvo naudojamos tik sportiniuose automobiliuose. 1987 metais pasirodęs Honda Prelude tapo pirmuoju masinės gamybos automobiliu su mechanine keturių vairuojamų ratų sistema. Tiesa, ji buvo tik papildomos įrangos dalis ir Honda prognozavo, kad tik 30 % naujojo Prelude pirkėjų susidomės šia sistema. Iš tikrųjų šią varnelę papildomos įrangos užsakymo lape pažymėjo net 80 % pirkėjų.

Trečiosios kartos Honda Prelude – pirmasis masinės gamybos automobilis su mechanine keturių vairuojamų ratų sistema. (Jeremy, Wikimedia (CC BY 2.0)

Šviesi ateitis

Honda praeitis yra nusėta didžiais inžineriniais pasiekimais, tačiau ir kompanijos ateitis yra labai šviesi. Iš kur tai žinome? Dėl vis dar gyvo inovatyvaus požiūrio. Honda tapo pirmuoju neamerikietišku automobilių gamintoju įsikūrusiu JAV. Honda taip pat toli pasistūmėjo vandenilio kuro elementų technologijose. Jau po truputį kalbama ir apie pamainą sportiniam S2000, o jau visai netolimoje ateityje į gatves išriedės štai tokie elektriniai miesto automobiliai:

Honda Urban EV į gatves išriedėti gali jau kitais metais. (MB-one, Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

Honda visada išsilaikė su naujausiomis automobilių pasaulio tendencijomis ir atsispyrė pagundai jungtis į dideles korporacijas. Nesupraskite klaidingai – Honda yra antras pagal dydį Japonijos automobilių gamintojas. Tačiau nei glaudūs finansiniai ryšiai su Toyota, nei aljansai su Europos gamintojais Honda nesudomino.



Taip pat siūlome 7 įdomius faktus apie:

Subaru

Audi

BMW

BMW E30

Peugeot

Jeep

7 faktai apie Subaru: keistuolis Brat, orlaiviai, ralio karaliaus mitas ir nepralenkiamas patikimumas (Video)

7 faktai apie Subaru: keistuolis Brat, orlaiviai, ralio karaliaus mitas ir nepralenkiamas patikimumas (Video)

Subaru – tai gerai žinoma automobilių markė, garsėjanti visais ratais varomomis mašinomis. Subaru vardas yra asocijuojamas su patikimumu, pravažumu ir pergalėmis ralio trasose. Tačiau ko apie šią markę jūs galbūt nesate girdėję? Štai 7 įdomūs faktai.

Anksčiau Nodum jau publikavo kelis panašius įdomių faktų rinkinius apie kitas markes – pilną sąrašą rasite straipsnio apačioje. Taip pat siūlome paskaityti ir apie patį pirmąjį Subaru automobilį. Na, o dabar – prie negirdėtų faktų.



Subaru – didžiulės korporacijos dalis

Kažkodėl Subaru markė yra laikoma palyginti maža. Gamybos apimtimis Subaru, žinoma, nusileidžia didiesiems gamintojams, o ir modelių gamoje turi visai nedaug – šiuo metu Lietuvoje siūlomi tik 7 (Japonijoje dar parduodama eilė Subaru kei automobilių). Tačiau Subaru markė iš tikrųjų yra didžiulės Subaru Corporation, anksčiau vadintos Fuji Heavy Industries, dalis. Kitos Subaru korporacijos dalys gamina lėktuvų detales Boeing ir Airbus, surinkinėja  karinius sraigtasparnius, gamina šiukšlių surinkimo sunkvežimius, gatves šluojančius robotus ir kitą įrangą. Iki 2003 metų Subaru korporacija gamino ir autobusus. Beje, 16,48 % Subaru korporacijos akcijų priklauso Toyota.

Šis bepilotis sraigtasparnis yra Subaru motininės korporacijos divizijos kūrinys. (Hunini, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Kuklios Subaru pergalės Pasaulio Ralio Čempionate

Subaru yra laikomas ralio trasų užkariautoju, tačiau tai yra kiek perdėtas mitas. Subaru Pasaulio Ralio Čempionatą laimėjo tik tris kartus, paskutinį kartą – 2003 metais. Palyginimui, Mitsubishi, Peugeot, Volkswagen ir Toyota nuskynė po 4 pergales, Lancia – 5, Citroën – 9. Tačiau Subaru su Pasaulio Ralio Čempionatu siejamas ne be reikalo. Subaru Impreza WRX modeliai šį vardą gavo būtent dėl šių lenktynių – WRX raidės reiškia World Rally eXperimental. Tuo pačiu paminėsime, kad STI raidės reiškia Subaru Tecnica International – sportinę markės diviziją.

Subaru automobilis tikrina trasą prieš Pasaulio Ralio Čempionato etapą Portugalijoje 2017 metais. (Caio Reinhardt, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Subaru automobiliai yra neįtikėtinai patikimi

Egzistuoja kelios markės, galinčios pasigirti itin patikimais automobiliais. Tarp jų tikrai būtų Toyota ir Mercedes, bet šalia jų turėtume įrašyti ir Subaru. Iš visų per pastaruosius 16 metų pagamintų Subaru automobilių, 96 % vis dar yra kelyje. Įsivaizduokite, kiek automobilių patenka į autoįvykius, yra prastai prižiūrimi ar važinėja ekstremaliomis sąlygomis. Aišku, 12 metų nėra labai daug, tačiau pagal šį rodiklį Subaru lenkia visus konkurentus (aišku, neskaitant itin brangių automobilių gamintojų, tokių kaip Bugatti ar Rolls-Royce). Beje, mechanikai teigia, kad daugiausia bėdų kyla su automatinėmis transmisijomis, o anksčiau – rūdijančiais kėbulais.

Subaru automobiliai – vieni patikimiausių gatvėse. (Aero7, Wikimedia (CC BY-SA 2.5 my)

Keistuolis Subaru pikapas

Subaru 1978-1994 metais gamino mažytį pikapą Brat. Žinote, kas mėgsta pikapus? Amerikiečiai, tačiau lengviems sunkvežimiams, koks Brat ir buvo, tuomet taikytas gana didelis 25 % tarifas. Subaru suvokė, kad pigus automobilis JAV kainuos per daug, jei teks mokėti šį mokestį. Todėl buvo nuspręsta į krovinių skyrių sumontuoti porą plastikinių atbulai atsuktų sėdynių. Tai leido Brat importuoti kaip įprastą keleivinį automobilį. Tiesa, ne viena draudimo kompanija savo keleiviams uždraudė šiomis sėdynėmis naudotis. Jas pamatyti galite šioje Brat apžvalgoje, o štai kaip atrodė pikapas be jų:

Subaru Brat – JAV ir Kanadoje šie automobiliai turėjo papildomas plastikines sėdynes krovinių skyriuje gale. (Ferjim, Wikimedia)

Subaru ir Boxer varikliai

Priešingai nei kartais teigiama, Subaru Boxer tipo variklių neišrado. Boxer tipo varikliuose cilindrai yra išdėstyti horizontaliai, priešingai vienas kitam. Tai reiškia, kad automobilio svorio centras gali būti žemiau, o pats variklis yra geriau subalansuotas. Subaru Boxer tipo variklius naudoja nuo pat 1966 metų – jie buvo siūlomi beveik visuose šios markės modeliuose. Nors Boxer variklius naudojo ir kiti gamintojai, tokie kaip Porsche, Volkswagen ar Toyota, būtent Subaru juos naudoja plačiausiai. Tai yra lygiai toks pat išskirtinumas kaip ir visų varančiųjų ratų pavara, kurią Subaru taip pat siūlo beveik visuose savo modeliuose.

Subaru Boxer dyzelinis variklis. (160SX, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Subaru visų varomų ratų pavara

Subaru sukūrė naujovišką Simetrinę Visų Varomų Ratų sistemą (Symmetrical All Wheel Drive arba SAWD). Ją sudaro Boxer variklis, centre sumontuoti velenai ir vienodo ilgio pusašiai. Ši sistema, ne kartą apdovanota už savo patikimumą ir pravažumą, gali pasigirti ir tuo, kad padeda išlaikyti žemą automobilio svorio centrą. Nuo 1996 metų beveik visi Subaru automobiliai yra siūlomi su SAWD sistema – jos neturi tik sportinis BRZ ir kei klasės mažyliai.

Subaru SAWD ir Audi Quattro palyginimas

 

Subaru – stebėtinai japoniška markė

Sakysite, kad tai nesąmonė, bet nemažai mūsų perkamų japoniškų automobilių yra pagaminti ne Japonijoje. Tikėtina, kad jūsų įsigyta Toyota Auris ar Avensis yra pagaminta Jungtinėje Karalystėje, C-HR ar Corolla – Turkijoje, Yaris – Prancūzijoje. Lygiai taip pat yra ir su kitomis markėmis. Tačiau net 75 % tarptautinėje rinkoje parduodamų Subaru automobilių yra iš tikrųjų surinkti Japonijoje. Tai – labai aukštas skaičius, lenkiantis didžiąją dalį visų Japonijos automobilių gamintojų.

Subaru Dias Wagon – vienas iš markės kei automobilių, kurių Lietuvoje nesutiksime. (DY5W-sport, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Subaru yra įdomi ir palyginti jauna markė. Bus įdomu pažiūrėti, ką Subaru gali pasiūlyti ateityje, kurioje daugelis įsivaizduoja elektra varomus elektromobilius ir hibridus. Subaru ruošiasi gaminti didelį visureigį, nes jie yra gana populiarūs, taip pat kalbasi su Toyota dėl naujų elektromobilių. Tuo tarpu entuziastai norėtų energingų sportinių automobilių, kurių pasirodymas gatvėse yra tikrai laukiamas.



Taip pat siūlome 7 įdomius faktus apie:

Audi

BMW

BMW E30

Peugeot

Jeep

Didelę ankstyvojo automobilizmo problemą buvo norima išspręsti diskus barstančiu mechanizmu

Didelę ankstyvojo automobilizmo problemą buvo norima išspręsti diskus barstančiu mechanizmu

20 amžiaus pradžioje automobiliai dar tik kilo į viršūnes. Kai kurie į juos žiūrėjo skeptiškai, o kiti juos iš karto pamilo. Automobilis tapo prestižo klausimu – kurį laiką bet koks automobilis gatvėje atkreipė praeivių žvilgsnius. Atsiminkite – juk pačioje 20 amžiaus pradžioje net ir miestuose dominavo arklių traukiami vežimai. Tačiau būta problemų. Kuo daugiau automobilių buvo gatvėse, tuo dažnesnės buvo avarijos. Bet kaip sustabdyti žmones nuo pasišalinimo iš įvykio vietos?

Nors laikai buvo kiti, automobilių vairuotojai nešė didžiulę atsakomybę. Jie privalėjo važinėti lėtai ir praleisti pėsčiuosius. Tačiau atsiminkite, kad 20 amžiaus pradžioje automobiliai populiarėjo retai. Tai reiškia, kad 2-4 dešimtmečiuose gatvėse buvo daug nepatyrusių vairuotojų.



Čia galime atsiminti įdomų fenomeną – pirmasis vairuotojas, pirmasis pilotas, pirmasis chirurgas ir kiti pirmieji specialistai neturėjo instruktorių. Patirties stoka lėmė, kad miestų gatvėse buvo nemažai eismo įvykių. Niujorkas jau tada buvo didelis ir svarbus megapolis, galimybių miestas, kuriame iš avarijų vietos vairuotojai masiškai pasišalindavo vengdami atsakomybės. Problema buvo tokia akivaizdi, kad ją išspręsti ryžosi vienas Naujojo Džersio teisininkas, pasiūlęs specialų įrenginį, kuris neleistų palikti eismo įvykio vietos nepalikus įrodymų.

Pabirusius diskus su valstybiniu numeriu turėjo būti labai sunku surinkti.

Šis išradimas buvo paprastas už bamperio montuojamas indas su apvaliais metaliniais diskais. Ant disko turėjo būti užrašytas automobilio valstybinis numeris. Idėja buvo tiesiog genialiai paprasta – avarijos metu bamperis sulaužytų indą ir diskai pabirtų kelyje. Jų būtų tiek daug, kad išlipęs vairuotojas jų nespėtų surinkti. Jei jis pabėgtų, vietoje liktų diskas, kuris leistų jį identifikuoti. Idėjos sumanytojas teigė, kad įmanoma sukurti tokį mechanizmą, kuris diskus išbarstytų ir po smūgio į pėsčiajį. Nors žurnalas Modern Mechanix šį išradimą vadino ateitimi, iš tikrųjų jis neprigijo.

Ir nelabai galėjo prigyti, nes tokia sistema turi rimtų problemų. Visų pirma, kažkas ją turėtų sumontuoti. Galėtų automobilių gamintojai, tačiau tuomet ant tokio disko būtų ne valstybiniai numeriai, o kėbulo numeris. Antra, tokio mechanizmo reikia tik ribotam vairuotojų skaičiui ir ji nesuteikia saugumo. Trečia, nedrausmingi vairuotojai rastų būdų kaip šį daiktą pašalinti. Aišku, jį galėtų tikrinti techninės apžiūros darbuotojai, tačiau pats mechanizmas nėra patikimas. Šiais laikais naudojamos kameros veikia kur kas geriau.

Taigi, šis mechanizmas nebuvo pritaikytas. Iš eismo įvykių bėgančių vairuotojų sumažėjo dėl didžiulių baudų, visuomenės sąmoningumo ir stebėjimo technologijų.



Taip pat skaitykite:

7 išradimai į mūsų laikus atkeliavę iš Antrojo pasaulinio karo laikų;

Robotai-užpakaliai – kam kažkas juos sukūrė?

Kokie dronai skraidė Antrojo pasaulinio karo metais?

Kaip buvo išrasti arbatos maišeliai?

Ar tikrai bėgimo takeliai buvo išrasti žmonėms kankinti?

Sukiojamos sėdynės padėdavo įlipti ir išlipti iš automobilio, bet dabar jos yra itin retos – kodėl?

Sukiojamos sėdynės padėdavo įlipti ir išlipti iš automobilio, bet dabar jos yra itin retos – kodėl?

Pirkdami dėvėtą automobilį su odinėmis sėdynėmis jau žinote, kad vairuotojo pusėje ji bus gerokai aptrinta. Taip sėdynė nudėvima ne šiaip sėdint, bet nuolat sėdant į automobilį ir lipant iš jo. Situacija dar prastesnė, jei automobilis yra labai žemas ir į jį sunkiau įlipti. Todėl šeštajame-aštuntajame dešimtmetyje JAV sukiojamos sėdynės labai išpopuliarėjo. Tai leido lengviau įsėsti į automobilį ir apsaugojo apmušalus nuo per greito susidėvėjimo. Tai kodėl toks sprendimas neprigijo?

Principas yra labai paprastas. Lipdami iš automobilio jūs į išorę pasisuktumėte su visa sėdyne. Priklausomai nuo automobilio pločio ir dizaino, tikriausiai ją galėtumėte ir palikti pasuktą, uždaryti dureles ir nueiti tvarkyti reikalų. Vėliau sugrįžę jūs patogiai atsisėstumėte ant sėdynės vidurio ir pasisukę kartu su ja į automobilį įkeltumėte kojas. Taip nereikėtų trinti šoninių atramų, kaip dabar, kai į automobilį lipame pirmiau įkeldami vieną koją ir labiau sėsdamiesi ant sėdynė krašto.



Šis sprendimas, beje, net nereikalauja didelių inžinierių ir dizainerių pastangų. Besisukiojančios sėdynės jau labai ilgą laiką buvo montuojamos nameliuose ant ratų. Pats mechanizmas yra labai paprastas, o norint padėti žmonėms įlipti ir išlipti net nereikia, kad sėdynė pasisuktų 90 laipsnių kampu. Tokios sėdynės buvo kartas nuo karto naudojamos praktiškai nuo pat Antrojo pasaulinio karo, tačiau labiausiai jas išpopuliarino JAV gamintojai šeštajame-septintajame praeito amžiaus dešimtmečiuose.

Labai raudonas Chevrolet Chevelle Laguna salonas su pasukamomis priekinėmis sėdynėmis. (nakhon100, Wikimedia (CC BY 2.0)

Besisukiojančios sėdynės ėmė populiarėti šeštajame dešimtmetyje. Jas turėjo 1959-ųjų Dodge Custom Royal, to meto Plymouth automobiliai, o vėliau ir septintojo dešimtmečio Chrysler 300F bei kiti modeliai. Jos ne tik padėdavo į automobilį įlipti vairuotojui ir keleiviui, bet ir sukurdavo didesnę angą norint patekti ant galinės kupė sėdynės. Chevrolet Chevelle Laguna taip pat turėjo tokias sėdynes. Toks sprendimas buvo pasirinktas tik dėl patogumo – net odinės dangos šios sėdynės neturėjo. Besisukiojančios sėdynės ypač padėdavo siaurėjančius sijonus nešiojusioms moterims. Aišku, bandoma buvo ir Europoje. Štai Fiat 1200 TV Spider, pasirodęs 1957 metais, taip pat turėjo besisukiojančias sėdynes, kurias buvo galima ir visiškai apsukti.

Fiat 1200 Spyder su 180 laipsnių besisukiojančiomis sėdynėmis. (Craig Howell, Wikimedia (CC BY 2.0)

General Motors išlaikė besisukiojančias sėdynes kai kuriuose savo automobiliuose iki pat 1978-ųjų metų. Tačiau po to šis bruožas tiesiog išnyko, nors patogus įlipimas į automobilį tebėra labai svarbus. Tai kas nutiko?

Iš tiesų, gerai paieškoję ir šiandien rastume besisukiojančių sėdynių. Aišku, daugiausia, nameliuose ant ratų, bet tai parodo, kad jos nėra kaip nors uždraustos ar neįmanomos dėl saugumo taisyklių. Įrodymų tam toli ieškoti nereikia – 2010 metais Renault tokias sėdynes pasiūlė Clio pirkėjams. Jos pasisuko 75 laipsnių kampu ir palengvino įlipimą ir išlipimą. Tačiau tai daugiau išimtis nei taisyklė.

Pasukamos Chrysler 300G sėdynės padėjo moterims su sijonais, bet kartu tausojo ir vinilinę dangą. (Greg Gjerdingen, Wikimedia (CC BY 2.0)

Šiandieniniai saugumo standartai nėra uždraudę besisukiojančių sėdynių, tačiau dėl jų automobiliuose joms trūktų vietos. Slenksčiai dabar yra gerokai platesni, automobiliai turi didelius ir stiprius statramsčius, o viduryje – daiktadėžę, pavarų perjungimo svirtį, kompiuterio valdymo įrenginius, porankį ir taip toliau. Taigi, vietos sėdynei apsisukti dabar yra gerokai mažiau.

Besisukiojančios sėdynės geriau tiko tiems laikams, kai jos buvo nelanksčios. Dabar skirtingi žmonės mėgsta skirtingą nugaros atlošo pokrypį. Ar norėtumėte kaskart ištiesinti atlošą lipdami iš automobilio, kad galėtumėte pasukti sėdynę? Tikriausiai niekas to nedarytų ir liptų taip, kaip lipa dabar.

1961-ųjų Buick Flamingo koncepcinis automobilis su 180 laipsnių besisukiojančia sėdyne – buvo teigiama, kad taip galima lengvai bendrauti su gale sėdinčiais keleiviais (GM nuotrauka).

Galiausiai, pačios sėdynės yra sunkesnės nei anksčiau. Jose dabar kartais būna šildymo elementai, sensoriai, rečiau – masažuokliai ir ekranai gale sėdintiems keleiviams. Norint išlaikyti saugumą, ir pats besisukiojančios sėdynės mechanizmas turėtų būti labai tvirtas. Taigi, sunkus. Niekas to papildomo svorio nenori, o jo reikėtų. Renault tada siūlė besisukiojančias sėdynes, tačiau pabrėžė, kad jos tinka tik žmonėms, kurie sveria mažiau nei 130 kg – sunkesni avarijos metu gali patirti rimtų sužalojimų dėl šio mechanizmo lūžio.



Taip pat skaitykite:

TOP10 mėgstamiausių išnykusių automobilių dizaino elementų;

Kodėl automobiliai vietoj durelių nenaudoja aviacijos stiliaus kabinos gaubtų?

Kodėl seniau automobiliai turėjo ilgas teleskopines antenas, o dabar jos yra nereikalingos?

Kodėl anksčiau kai kurie automobiliai turėjo ant sparnų sumontuotus veidrodėlius, o dabar jų neliko?

Atsarginis ratas nebūtinai turi būti po bagažu – kiti atsarginio rato vietos sprendimai;

Kam ant senų automobilių buvo montuojami maži metaliniai strypeliai?

10 mūsų mėgstamiausių išnykusių automobilių dizaino bruožų, kurių vis dar ilgimės: nuo variklių iki pelekų

10 mūsų mėgstamiausių išnykusių automobilių dizaino bruožų, kurių vis dar ilgimės: nuo variklių iki pelekų

Automobilių dizainas per daugiau nei 100 metų nuolat keitėsi ir tobulėjo. Tačiau ar tikrai dabartiniai automobiliai yra patys gražiausi? Taip mano retas žmogus, nes šiuolaikinius automobilius labai riboja saugumo taisyklės, aerodinamikos siekis, reikalavimai žibintams ir kitiems dizaino komponentams. Yra daug dizaino elementų, kurie tiesiog išnyko, nors mes jų vis tiek ilgimės – štai 10 iš jų.

Apie dingusius automobilių dizaino elementus Nodum.lt rašė ne kartą. Šiame straipsnyje susumuosime 10 tų, kurių pasigendame labiausiai, tačiau jų yra gerokai daugiau ir apie juos dar ne kartą rašysime ateityje. Tiesa, reikia pasakyti, kad žodis ilgėtis čia naudojamas sąlyginai – daugelis šių dizaino elementų jau neprisimena.



Variklis

Tikriausiai nustebsite apie ką mes čia – juk varikliai niekur nedingo. Tačiau kadaise jie taip pat buvo dizaino elementas. Gamintojai stengėsi juos parodyti, todėl vaizdas po variklio gaubtu buvo tiesiog mielas akiai. Visi mažiau gražūs komponentai buvo slepiami, buvo apgalvojama skirtingų detalių spalva, paviršiaus tekstūra ir taip toliau. Dabar po variklio gaubtu matome tik plastiko lygumą, kuri ten, aišku, yra ne be reikalo, tačiau išvaizdai grožio nesuteikia.

Net ir Bentley V8 variklis yra beveik visiškai uždengtas lengvai nuimamu plastikiniu dangčiu. (Autoviva, Wikimedia(CC BY 2.0)

Atsimerkiantys žibintai

Dar vienas automobilių dizaino elementas, kurio gatvėse vis mažiau – naujų tokių automobilių tiesiog nėra. Paslepiami žibintai atsirado todėl, kad jie buvo apvalūs ir gana negražūs, o automobiliui juos užmerkus jis tapdavo aptakesniu. Vėliau patys žibintai tapo dizaino elementu ir pradėta eksperimentuoti su jų forma. Tai, aišku, irgi gera dizaino kryptis, tačiau atsimerkiančių priekinių žibintų pasiilgstame. Modernios versijos juk irgi galėtų būti gražios ir įdomios.

Porsche 968 žibintai nebuvo iš tikrųjų paslepiami – jie tiesiog atsilenkdavo atgal ir įsiliedavo į automobilio kapoto siluetą. (Atlant, Wikimedia(CC BY 2.5)

Veidrodėliai ant sparnų

Mes žinome, kad šis dizaino elementas niekada nebuvo labai populiarus. Tačiau jis kai kuriems automobiliams suteikė išskirtinumo. Tokie veidrodėliai buvo ypač pastebimi tarp japoniškų automobilių, net jei nebuvo tokie saugūs ar praktiški.

Datsun 240Z su toli priekyje sumontuotais veidrodėliais. (Wikimedia)

3D logotipai ir statulėlės virš grotelių

Jaguar jaguaras nebešoka nuo automobilio priekio dėl saugumo ir aerodinamikos. O juk toks gražus simbolis tai buvo. Labai mažai jų atsidūrė metalo lauže, nes savininkai net nuo sudaužytų automobilių šiuos suvenyrus nusirinkdavo. Dabar iškilūs logotipai ir statulėlės yra itin reti – juos turi Mercedes-Benz, Rolls-Royce, dar keli gamintojai. Tačiau įdomesnių jų tarp kasdieniškų automobilių jau kaip ir nebeliko.

Ford išbandė visą eilę kapoto papuošimų. Tarp jų buvo ir toks šuoliais lekiantis šuo. (Alf van Beem, Wikimedia)

Vientisos priekinės sėdynės

Daugelis jaunų vairuotojų vientisų priekinių sėdynių net nėra matę. Tačiau anksčiau jos buvo gana populiarios, ypač tarp amerikietiškų automobilių ir pikapų. Nors tokios sėdynės nesuteikė reikiamos atramos ir saugumo, jos buvo patogios ir leido susėsti greta. Automobilio priekyje galėjo važiuoti trys žmonės. Nors dabar sunku pasakyti, ar greitai nepakeistume nuomonės, jei su tokiomis sėdynėmis tektų gyventi kasdien.

Vientisos sėdynės labiau tiko pasimatymams įvažiuojamame kino teatre. (That Hartford Guy, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)




Padangos baltais borteliais

Padangos baltais borteliais ir šiandien istoriniams automobiliams suteikia elegantiško kontrasto. Aišku, jas reikia prižiūrėti, kad jos liktų baltos, tačiau atrodo jos itin gražiai. Neblogai atrodo ir padangos su baltomis raidėmis ar plonesne balta juostele – taip ir pačios padangos buvo šioks toks dizaino elementas, o ne tik juoda tuštuma.

Balti padangų šonai reikalauja priežiūros.

Visureigiai su išorėje pritvirtintais atsarginiais ratais

Atsarginiai ratai apskritai nyksta, tačiau visureigiai jų netenka greičiausiai. Anksčiau visureigiai būdavo skirti prastiems keliams ir bekelei. Dabar jais važinėjama miestuose. Todėl nieko keisto, kad dideli atsarginiai ratai kažkur dingo, nors kadaise buvo labai reikalingi. Kartu jie tarnavo ir kaip stiliaus komponentas, pabrėžiantis automobilio charakterį ir galimybes nuvažiuoti bet kur ir bet kada.

Land Rover Defender buvo pakankamai didelis, tačiau ratą vis tiek vežėsi automobilio išorėje – kam viduje tas purvas, jei ratą tektų keisti? (DeFacto, Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

Smailios automobilių nosys

Sportinių automobilių gamintojai visomis priemonėmis stengdavosi savo kūriniams suteikti agresyvią išvaizdą ir pabrėžti dinamišką jų charakterį. Tam dažnai buvo pasitelkiamos smailios nosys ir itin žemas siluetas. Tokį turėjo Ferrari Daytona, Lancia Stratos, Saab Sonnet, Porsche 924 ir visa eilė kitų sportinių ir kasdieniškų automobilių. Žinoma, keitėsi mados, keitėsi grožio suvokimas ir šis dizaino elementas tiesiog buvo pamirštas. Tačiau mums labiausiai nepatinka tai, kad automobilių gamintojai net norėdami dabar tokį dizainą sunkiai atkartotų

Smaili Ferrari Daytona nosis. (Motohide Miwa, Wikimedia (CC BY 2.0)

Pelekai

Vėlgi, apie ką mes? Apie JAV kadaise po Antrojo pasaulinio karo pradėtą pelekų madą. Tai – vertikalūs, pavadinkime stabilizatoriai, pirmą kartą pasirodę 1948 metų Cadillac dizaine. Šio automobilio kūrėjas Frankas Hershe buvo įkvėptas karo laikų Lockheed P-38 Lightning. Vėliau ši mada tik populiarėjo ir peržengė valstybių sienas, kol galiausiai išnyko dėl to, kad tokie pelekai nėra reikalingi aerodinamine prasme ir kenkia automobilio saugumui.

Cadillac pelekai. (Christer Johansson, Wikimedia(CC BY-SA 2.5)

Gale sumontuota degalų bako užpildymo anga

Dabar degalų bako užpildymo anga gali būti ir kairėje, ir dešinėje, priklausomai nuo to, kokį automobilį vairuojate. Tačiau anksčiau nemažai gamintojų rinkosi degalus užpildyti per angą automobilio gale. Taip, jei buvo noro, tą angą buvo galima paslėpti po logotipu ar net valstybiniais numeriais. O ir pasiekti ją buvo galima vienodai lengvai iš abiejų pusių.

Pirmos kartos Ford Mustang degalų bako užpildymo anga buvo kėbulo gale. (Adam Jones , Wikimedia (CC BY-SA 2.0)



Taip pat skaitykite:

10 įdomių faktų apie degalų sąnaudas;

10 linksmų faktų apie automobilius;

10 įdomių faktų apie pasaulinio garso korporacijas;

10 įdomių faktų apie sunkvežimius;

10 įdomių faktų apie pasaulio greitkelius;

10 įdomių faktų apie Islandiją;

10 įdomių faktų apie hidroenergiją;

10 įdomių faktų apie vėjo jėgaines.

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.