Pirmasis Subaru automobilis – paprastas, negražus ir nesėkmingas Subaru 1500

Pirmasis Subaru automobilis – paprastas, negražus ir nesėkmingas Subaru 1500

Subaru – gerai žinomas Japonijos automobilių gamintojas, įkurtas 1953 metų liepos 15 dieną. Subaru garsėja savo keturiais ratais varomais automobiliais, kurie anksčiau draskė ralio trasas, o dabar drąsiai įveikia žiemos ir bekelės negandas. Visgi, kaip ir galite numanyti, Subaru ne visada gamino tokius automobilius. Iš tikrųjų, pirmoji markės mašina net nebuvo sėkminga.

Šis straipsnis yra serijos apie pirmuosius automobilius dalis. Taip pat kviečiame paskaityti apie pirmąjį Honda automobilį ir Škoda istorijos pradžią.



Iš tikrųjų Subaru automobilių markė visada buvo didesnės korporacijos dalis. Fuji Heavy Industries, kaip anksčiau ši korporacija vadinosi, iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos didžiausią dėmesį skyrė lėktuvų gamybai. Po karo iš turėtų dalių buvo surinkinėjami motoroleriai Rabbit. Karo pabaiga stipriai pakeitė Japonijos pramonę. Iš vienos pusės, atsirado finansinių sunkumų, dingo ginkluotės užsakymai, visuomenėje atsirado naujų poreikių. Korporacija ne kartą išgyveno reorganizaciją, dalijosi ir vėl būrėsi į krūvą. Šeštojo dešimtmečio viduryje Kenji Kita, Fuji Heavy Industries vadovas, prasitarė, kad norėtų, jog kompanija įsilietų į automobilių pramonę.

Fuji Rabbit – pirmasis kompanijos žingsnis į ratuotą techniką. (Eric, Wikimedia(CC BY 2.0)

Buvo pradėtas projektas, kodiniu pavadinimu P1. Tai turėjo būti praktiškas automobilis, tinkantis masėms. Aišku, jam reikėjo rimtesnio vardo – tai labai svarbu naujai markei žengiant į rinką. Todėl Kita pasiūlė Subaru – japonišką Sietyno žvaigždžių spiečiaus pavadinimą. Stilizuotas Sietynas (dar žinomas Plejadžių vardu) tapo ir markės logotipu.

 

Senas Subaru logotipas ir Sietyno žvaigždžių spiečius. (Clément Bucco-Lechat, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

P1 buvo keturių durų sedanas su varikliu priekyje ir galiniais varomais ratais. Buvo pasitelkti1,5 litrų keturių cilindrų varikliai – vienas, kurio konstrukcija buvo pasiskolinta iš Peugeot 202, išvystė 35.3 kW, kitas, sukurtas Japonijoje – 40.5 kW. P1 buvo pradėtas gaminti 1954 metais, kuomet dėl savo variklio darbinio tūrio buvo pavadintas Subaru 1500.

Subaru 1500 buvo nedidelis keturių durų sedanas. (PekePON, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Subaru 1500 pasižymėjo kompaktišku kėbulu, vientisa monokoko konstrukcija ir palyginti erdviu salonu. Iš katto tapo aišku, kad šis automobilis puikiai tiks taksi firmoms. Taip nuspręsta 1500 ir išbandyti – 6 tokie automobiliai pateko į taksi įmonių rankas Isezakio, Otos ir Hondžo miestuose. Pasakojama, kad šį vaidmenį pirmasis Subaru atliko neblogai, tačiau modeliui vis tiek buvo lemta žlugti.

Pirmasis Subaru automobilis nebuvo labai išvaizdus, bet puikiai tiko taksi. (PekePON, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Kompanija nebuvo pasiruošusi masinei gamybai. Tik apie 20 Subaru 1500 buvo pagaminta, visi 1954 metais. Tiekimo grandinė nebuvo tinkamai sureguliuota, o pati kompanija nebuvo visiškai įsitikinusi savo naujuoju produktu. Visgi, būtent neišvaizdusis ir lėtas Subaru 1500 buvo pirmasis garsiosios markės automobilis ir, iki pasirodant BRZ, vienintelis su varikliu priekyje ir galiniais varomais ratais.

Subaru 360 buvo pirmasis sėkmingas markės automobilis. JAV jis reklamuotas kaip „pigus ir bjaurus“. (TTTNIS, Wikimedia)

Antrasis markės automobilis, kurio dizainą sukūrė tas pats Šinroku Momose, Subaru 360 dažnai klaidingai laikomas pirmuoju. Jis pasirodė gerokai vėliau – tik 1958 metais. Subaru 360 buvo gerokai sėkmingesnis automobilis, vienu metu Japonijoje tapęs vienu iš populiariausių. Net JAV krantus pasiekė ne vienas tūkstantis šių automobilių. Iš esmės būtent Subaru 360 ir įtvirtino Subaru vardą automobilių istorijoje, bet, kadangi tai yra įdomus mikroautomobilis, apie jį papasakosime kitame straipsnyje.



Kiti automobilių pasaulio pirmieji:

Škodos vardo nenešiojęs pirmasis markės automobilis;

Pirmasis Honda pikapas.



Nusėdo automobilio akumuliatorius? Viskas gerai – jums padės grandininis pjūklas (Video)

Nusėdo automobilio akumuliatorius? Viskas gerai – jums padės grandininis pjūklas (Video)

Mums visada kartoja, kad būtina pasirūpinti geru automobilio akumuliatoriumi. Tai, aišku, tiesa, tačiau kartais pritingime, neturime laiko ar tiesiog nusprendžiame, kad akumuliatorius yra tol geras, kol automobilis užsiveda. Visgi, jei jau taip nutiko, kad palikote įjungtus žibintus, o sugrįžę radote išsikrovusį akumuliatorių, apsižvalgykite – gal kažkur turite grandininį pjūklą?

Na taip, situacija labai specifinė – mažai tikėtina, kad jūs vežiojatės grandininį pjūklą. Šis akumuliatoriaus įkrovimo būdas taip pat tiks ne visiems automobilių modeliams. Ir apskritai, jei gerai neišmanote to, ką matote po savo automobilio variklio gaubtu, verčiau to net nebandykite.



Populiarus YouTube kanalas Wranglerstar, kuriame įprastai galima pamatyti sodybos priežiūros, miško tvarkymo, medžio darbų, įrankių apžvalgų ir kitų vaizdo įrašų, dar prieš 4 metus publikavo vaizdo įrašą, pamokantį, kaip pakrauti nusėdusį automobilio akumuliatorių naudojant benzininį grandininį pjūklą. Vaizdo įrašas sulaukė gausybės komentarų ir daugiau nei 1,4 milijono peržiūrų.

Iš esmės, metodas yra gana paprastas. Nuo generatoriaus nuimamas dirželis, o nuo pjūklo nuimama grandinė bei juosta. Dar reikės atsarginio dirželio, nedidelės virvės ar ko nors panašaus, kas galėtų sukti generatoriaus skridinį. Na, o kaip visa tai veikia pamatysite vaizdo įraše

 

Prireiks šiek tiek laiko, kol akumuliatorius bus pakankamai įkrautas, kad užvestų variklį. Kai kurie žmonės komentaruose pastebi, kad norint, jog šis metodas suveiktų, reikia, kad būtų įjungtas degimas. Taip pat negalima supainioti generatoriaus sukimosi krypties, o viską užbaigus reikia atgal uždėti generatoriaus dirželį ir surinkti pjūklą.

Savaime aišku, kad šis metodas pravers labai nedideliam žmonių ratui, kurie savo automobiliu vyksta į mišką. Visgi, vaizdo įrašas tiek daug peržiūrų surinko neatsitiktinai. Jis parodo, kad pasitelkus kūrybišką mąstymą ir paprastus įgūdžius galima išsisukti iš bet kokios situacijos.

Jei jums įdomi veikla lauke, darbas prie sodybos, seni įrankiai ir medžio darbai, rekomenduojame prenumeruoti Wranglerstar. Nors kai kurie vaizdo įrašai būna labai ilgi, juos vis tiek įdomu pažiūrėti.





5 keisti automobiliai gaminti tik su vairu dešinėje – Lietuvoje bus įmanoma juos užregistruoti jau nuo sausio 1-osios (Video)

5 keisti automobiliai gaminti tik su vairu dešinėje – Lietuvoje bus įmanoma juos užregistruoti jau nuo sausio 1-osios (Video)

Nuo sausio 1 dienos Lietuvoje bus galima registruoti automobilius su vairu dešinėje. Būtų galima ilgai ginčytis, kodėl tai yra geras ar blogas pokytis. Viena vertus, šalyje atsiras pigesnių automobilių, tačiau ar nenukentės eismo saugumas? Tačiau į viską galima pažvelgti ir iš kitos pusės – kai kurie modeliai niekada nebuvo gaminami su vairu kairėje pusėje. Šiame straipsnyje pateikiame 5 automobilius, kurie kairiavairių versijų neturėjo.

Pasaulyje yra kelios šalys, kuriose automobiliai važinėja neteisinga kelio puse ir dėl to turi vairus dešinėje. Pagrindinės iš jų yra Jungtinė Karalystė, Japonija ir Australija. Tai, kad galėsite Lietuvoje registruoti automobilius su vairu dešinėje nereiškia, kad tai padaryti bus lengva. Reikės papildomos įrangos, o, jei automobilis atkeliavo iš kokios nors ne Europos ekonominės erdvės valstybės, gali prireikti ir ekspertizės. Visgi, dėl kai kurių automobilių galima ir pasistengti. Šiame straipsnyje vardijame keistesnius automobilius, apie kuriuos daugelis nepagalvoja – čia nepamatysite Skyline ar kitų legendinių japoniškų sportinių automobilių. Tuo tarpu kei klasės atstovų – būtinai.



Honda Beat

Jūs žinote, kaip mums patinka maži automobiliai. Honda Beat – populiarus japoniškas kei klasės automobilis su 656 kubinių centimetrų varikliu, sumontuotu viduryje, nuimamu stogu ir sportišku Pininfarina dizainu. Mažas Beat variklis išvysto tik 63 ag (47 kW), bet jų pakanka 135 km/h greičiui pasiekti.

Honda Beat yra visai mažas, bet pasižymi sportinio automobilio dizainu. (Mick, Wikimedia(CC BY 2.0)

Važiuoti Beat yra malonu dėl soportiškos 5 pavarų transmisijos, neblogo balanso ir labai aukštas apsukas pasiekiančio variklio. Honda Beat buvo gaminamas 1991-1996 metais, geras pavyzdys dabar Europoje kainuoja maždaug 13 tūkstančių eurų, bet gali pasisekti šį automobilį įsigyti ir pigiau.

Holden HSV Maloo GTS

Daugelis automobilių mėgėjų dievina Amerikietiškus Muscle Car, tačiau australai turi pasiūlyti kai ką labai panašaus, bet kartu ir unikalaus. HSV Maloo GTS – palyginti naujas sportinis pikapas su 6,2 litro V8 varikliu, išvystančiu 430 kW. Galia per penkių pavarų mechaninę transmisiją perduodama galiniams ratams, tačiau buvo galima rinktis ir automatinę transmisiją. Maloo GTS gali pavežti 400 kg svorį savo kėbule.

 

Maloo GTS yra palyginti jaunas automobilis, todėl jis Europoje kainuoja daugiau nei 40 tūkstančių eurų.

Londono taksi

Gerai, tai jau labai specifinis automobilis, kuris tikrai daugelio nedomina. Visgi, tai yra tikra kolekcinė vertybė, kuri mūsų gatvėse būtų pastebima ne ką mažiau nei koks sportinis automobilis. Beje, juodieji Londono taksi nebūtinai turi būti juodi – tai tik bendrinis pavadinimas, primenantis laikus, kuomet visi taksi automobiliai buvo juodi.

Londono taksi Lietuvoje atrodytų įdomiai. (MunBill, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Priklausomai nuo būklės senesni Austin FX4 gali kainuoti nuo poros iki maždaug 12 tūkstančių eurų.

Mazda AZ-1

Tai – dar vienas kei klasės automobilis. Šioje klasėje daug išskirtinių modelių, todėl šiame penketuke verta paminėti bent du. Autozam AZ-1 (arba Mazda AZ-1, arba Suzuki Cara) – tai mažas sportinis kei automobilis su į viršų atsidarančiomis durelėmis ir 657 kubinių centimetrų varikliu viduryje. Mažytis variklis išvystė 63 ag (47 kW), kurie buvo perduodami galiniams ratams. Šis neįprastas automobilis svėrė vos 720 kg ir, kaip tikriausiai galite nuspėti, buvo labai tinkamas tiuningui.

Kišeninis superautomobilis su į viršų atsidarančiomis durelėmis ir varikliu viduryje. (Akinori YAMADA, Wikimedia(CC BY 2.0)

Tebėra ir šiandien, tik mums įsigyti tokį automobilį yra labai sunku. Mažiau nei 5000 tokių automobilių buvo pagaminta, šiuo metu Europoje parduodamo automobilio skelbimo surasti nepavyko. Tačiau iš senesnių skelbimų galima spėti, kad AZ-1 kainuotų 15-20 tūkstančių.

Mitsubishi Pajero Mini

Jau paminėjome porą sportinių automobilių, pikapą ir taksi. Taigi, pabaigai liko visureigis. Tai – Mitsubishi Pajero Mini – sumažinta įprasto Pajero versija. Taip, šis automobilis turi tik 659 kubinių centimetrų variklį, išvystantį 63 ag (47 kW), tačiau tai yra tikras visureigis.

Mitsubishi Pajero Mini buvo didžiojo brolio Pajero kopija – netgi buvo varomas keturiais ratais. (Tennen-Gas, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Pajero Mini buvo varomas visais ratais, turėjo papildomą veidrodėlį, aukštesnę važiuoklę ir visureigiui tinkantį dizainą. Pajero Mini buvo gana populiarus, jį Mitsubishi gamino nuo 1994 iki 2012 metų.

Aišku, kad į sąrašą nepateko galybė kitų automobilių, kuriuos būtų įdomu turėti Lietuvoje. Kuo papildytumėte šį straipsnį Jūs? Komentuokite po šiuo pranešimu mūsų Facebook puslapyje.



Dar keli keisti maži automobiliai:

Triratis mažylis Brütsch Mopetta

Automobilių pasaulio varlė Baldi Frog

Gatvių užtrauktukas Zoe Zipper

Zagato Zele – itališkas, negražus ir varomas elektra

Pirmasis Honda automobilis – mažytis T360 pikapas

Aplink pasaulį žaisliniu automobiliu su valstybiniais numeriais: bene vienintelis automobilis išriedėjęs iš žaidimų aikštelės

Aplink pasaulį žaisliniu automobiliu su valstybiniais numeriais: bene vienintelis automobilis išriedėjęs iš žaidimų aikštelės

„Kaip žaislinis“ – taip sakoma apie neįprastai mažus daiktus ar gyvūnus. Visgi, jei kada pamatę Rytecraft Scootacar taip pasakytumėte, nebūtumėte neteisus. Šis keistas mikroautomobilis istoriją pradėjo kaip paprastas vaikų žaislas, tačiau iš žaidimų aikštelės galiausiai išriedėjo kaip tikrų tikriausia legenda. Kuo Rytecraft Scootacar buvo toks ypatingas?

Kadaise britų vaikai galėjo žaisti tokiomis sumažintų tikrų automobilių kopijomis. Jos buvo varomos elektrinių variklių, buvo lėtos ir pakankamai saugios. Tačiau nežinia kodėl 1934 metais konstruktorius Jackas Shillanas nusprendė į vieną tokį automobilį sumontuoti vidaus degimo variklį. Taip ir prasidėjo Rytecraft Scootacar legenda.



Įgavęs 98 kubinių centimetrų variklį, kuris neišvystė nei vienos arklio galios, Rytecraft Scootacar tapo tikru automobiliu. Tiksliau, mikroautomobiliu, tačiau galėjo išdidžiai nešioti valstybinius numerius ir būti važinėjamas keliais. Vieno cilindro variklis buvo paimtas iš Villers mopedo. Savaime aišku, žaislo konstrukcijos per daug tobulinti nebuvo įmanoma – toks nebuvo ir Scootacar tikslas, todėl šis mikroautomobilis yra tiesiog genialiai paprastas.

Rytecraft Scootacar – paaukštinimą gavęs žaislinis automobilis. (sv1ambo, Wikimedia(CC BY 2.0)

Scootacar turėjo vos vienos pavaros transmisiją ir automatinę sankabą (panaši ir šiandien naudojama ir kartuose). Automobilis buvo varomas galiniais ratais, o stabdomas – priekiniais. Viduje, aišku, nebuvo jokių patogumų – tik viena sėdynė, neproporcingai didelis vairas ir vienas pedalas. Nuspaudus pedalą automobilis greitėdavo, o jį atleidus – stabdydavo. Ši sistema buvo gana pavojinga, nes norint riedėti į priekį reikėjo nuolat laikyti nuspaustą akceleratorių. Aišku, gal tai ir nedidelė problema, kuomet maksimalus automobilio greitis siekia 25 km/h.

Scootacar turėjo vos vieną pedalą. (Buch-t, Wikimedia(CC BY-SA 3.0 de)

1939 metais pradėta gaminti patobulinta versija – ji, lyginant su pirmaisiais Scootacar, buvo labai prabangi. Atnaujintas automobilis turėjo 250 kubinių centimetrų variklį, trijų pavarų transmisiją, įprastą pedalų konfigūraciją ir elektrinius žibintus. Šiame modelyje jau tilpo du suaugę žmonės, tačiau maksimalus 65 km/h greitis buvo pasiekiamas tik be keleivių.

Pasaulyje yra išlikusių Scootacar automobilių. (Biswarup Ganguly, Wikimedia(CC BY 3.0)

Stebėtina, tačiau šie mikroautomobiliai nebuvo visai ignoruojami. Iki 1940 metų buvo pagaminta maždaug 1000 Rytecraft Scootacar mašinų. Tarp jų buvo ir kelios sumažintų pikapų versijos, kurios įkvėpimo sėmėsi iš Vauxhall and Chrysler sunkvežimių. Žmonėms labiau patiko greitesnė, didesnį variklį turinti versija, tačiau vienas nuotykių ieškotojas į kelionę aplink pasaulį leidosi su 98 kubinių centimetrų varikliu.

Jimas Parkinsonas su automobiliu, su kuriuo apkeliavo pasaulį. (Wikimedia)

1966 metais Jimas Parkinsonas Rytecraft Scootacar automobiliu iškeliavo aplink pasaulį. Šis neįprastas nuotykis buvo detaliai aprašomas automobilių kultūros žurnaluose, nors daugelis Parkinsoną laikė pamišėliu. Mažas automobilis nebuvo nei saugus, nei patogus, bet 421 dieną trukusi kelionė, per kurią Parkinsonas ir Scootacar įveikė daugiau nei 24 tūkstančius kilometrų, baigėsi sėkmingai. Tiesa, šiandiena ją pakartoti būtų sunku.

Rytecraft Scootacar pasižymėjo medine konstrukcija, o ir laikmečio sunkumai didelio šių mašinų skaičiaus išsaugoti neleido. Visgi, mikroautomobilių muziejuose yra keli eksponatai, o keli restauruoti modeliai netgi važiuoja.



Dar keli keisti maži automobiliai:

Triratis mažylis Brütsch Mopetta

Automobilių pasaulio varlė Baldi Frog

Gatvių užtrauktukas Zoe Zipper

Zagato Zele – itališkas, negražus ir varomas elektra

Pirmasis Honda automobilis – mažytis T360 pikapas

Keisčiausias vilkikas krovininio transporto istorijoje – kam buvo reikalingas „mechaninis arklys“?

Keisčiausias vilkikas krovininio transporto istorijoje – kam buvo reikalingas „mechaninis arklys“?

Praktiškai viskas, ką mes nusiperkame, vienu ar kitu metu yra pabuvojęs sunkvežimyje. Šios transporto priemonės mūsų civilizacijai yra neįtikėtinai svarbios. Šiuolaikiniuose vilkikuose yra sumontuota geriausia komforto ir saugumo įranga, jie yra ekonomiški, funkcionalūs ir beveik visiškai vienodi. Reikalavimai ir maksimalaus efektyvumo siekis gamintojus verčia kurti išoriškai beveik identiškus sunkvežimius, tačiau taip buvo ne visada. Šiame straipsnyje aprašomas Scammell Scarab – vienas keisčiausių vilkikų krovininio transporto istorijoje.

Praeitą savaitę parodytas Tesla elektrovilkikas stebina savo išvaizda jau vien dėl to, kad yra gana siauras ir labai aerodinamiškas. Savo kėbulu jis nėra panašus nei į tradicinius amerikietiškus, nei europietiškus vilkikus. Tačiau Tesla Seminet negalima laikyti keistu, nes jis atspindi ateities krovininį transportą. Tuo tarpu Scammell Scarab buvo išties neįprastas jau vien dėl to, kad turėjo tris ratus.



20 amžiaus pirmoje pusėje geležinkelių kompanijos trumpiems krovinių pervežimams turėjo naudoti arklius, o tai, žinoma, nebuvo labai efektyvu. Dideli sunkvežimiai šioms reikmėms netiko dėl siaurų pravažiavimų dokuose ir geležinkelių terminaluose, nereikia net minėti, kad ir gatvės buvo labai siauros. Todėl 1929 buvo sugalvota puspriekabes traukianti mašina su trimis ratais – Karrier Colt. Ši konstrukcija buvo sutikta labai džiugiai – Karrier naują savo mašiną pagarbiai vadino mechaniniu arkliu.

Pirmasis Scammell mechaninis arklys, gamintas nuo 1934 iki 1948 metų. (Hugh Llewelyn, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Triratis vilkikas iš tikrųjų buvo ne tokia jau keista idėja kaip mums šiandien atrodo. Vienintelis ratas garantavo manevringumą. Aišku, posūkiuose Colt buvo nestabilus, tačiau juk jam vis tiek reikėjo važinėti labai retai. Geležinkelių kompanijoms labiausiai patiko galimybė greitai keisti priekabas – kiti sunkvežimiai tuo pasigirti negalėjo. 1930 metais pasirodė patobulinta versija Cob, o kiek vėliau dar geresnę konstrukciją sukūrė Napier & Son kompanija, kuri ją pardavė žinomam sunkvežimių gamintojui Scammell.

Štai taip atrodytų nuo darbų pavargęs Scarab. (Don O’Brien, Wikimedia(CC BY 2.0)

Scammell 1934 metais pradėjo gaminti patobulintą mechaninio arklio versiją. Šio vilkiko priekinis ratas galėjo apsisukti 360 laipsnių kampu, o automatinis puspriekabės prikabinimo mechanizmas susilaukė didžiausių pagyrų. Šio vilkiko kabina buvo medinė, o pirmosios versijos net neturėjo kietų durų. Buvo siūlomi du variklių variantai – 1125 kubinių centimetrų variklis tempė 3 tonų krovinius, o 2043 cc – 6 tonų svorį.

Nesunku pastebėti, kad Scarab buvo sukurtas važinėti arkliams skirtais keliais – net ir puspriekabės buvo labai trumpos. (Supermac1961, Wikimedia(CC BY 2.0)

Scammell Mechanical Horse buvo naudojamas geležinkelių kompanijose, smulkiose siuntinių pristatymo bendrovėse, o Jungtinės Karalystės karinės pajėgos šiuos vilkikus naudojo sandėliuose ir netgi ant lėktuvnešių. Visgi, mechaninis arklys turėjo trūkumų. Pagrindinis jų – aukštai sumontuotas variklis. Jis ne tik kėlė svorio centrą, bet ir darė įtaką vairavimui – variklis buvo sumontuotas arčiau kairės pusės, todėl vilkikas elgėsi skirtingai sukant į dešinę ar kairę. 1948 metais pasirodė atnaujinta triračio vilkiko versija, kuri šią problemą išsprendė pažemindama svorio centrą.

Automatinis prikabinimo mechanizmas buvo viena iš Scarab sėkmės paslapčių. (BazzaDaRambler, Wikimedia(CC BY 2.0)

Scarab, gamintas 1948-1967 metais, jau buvo pilnai metalinis. Jis naudojo tik 2 litrų variklį tiek 3, tiek 6 tonų versijse, galėjo pasiekti kiek didesnį nei 32 km/h greitį ir, kaip ir pirmtakas, turėjo aplinkui apsisukantį priekinį vairuojamą ratą. Plieninis kėbulas buvo kur kas apvalesnis ir modernesnis, o žemesnis rėmas ir arčiau centro sumontuotas variklis Scarab suteikė daugiau stabilumo.




Scammell Scarab buvo labai paprasta mašina, kuri nedaug skyrėsi nuo pirmtako. Ji dažniausiai turėjo vieną priekinį žibintą, vieną veidrodėlį, o viduje tikrai nebuvo labai patogu. Visgi, to tiems laikams pilnai pakako. Šis vilkikas buvo lengvai prižiūrimas ir patikimas. Plius, jis dar buvo ir gana nebrangus, o manevringumu jam neprilygo niekas. Scarab lengvai važinėjo arkliams skirtais pravažiavimais, o inovatyvi jungtis leido labai greitai prisikabinti ar atkabinti priekabas ir puspriekabes. Įmonės šių sunkvežimių per daug netausojo, jie dirbo sunkiai, tačiau taip kartu ir įrodė, jog yra labai patikimi ir tvirti.

Variklis ir pavarų dėžė buvo lengvai prieinami, nes slėpėsi už kabinos galo. (Andrew Bone, Wikimedia(CC BY 2.0)

1967 metais atėjo laikas pakeisti ir Scarab – jam tuomet jau buvo 19 metų. Laikai keitėsi ir šiam vilkikui jau nebereikėjo tampyti 6 tonų svorio – šį darbą atliko kiti sunkvežimiai. Taigi, tuomet pasirodė Scammell Townsman – triratis vilkikas su stiklo pluošto kėbulu.

Karališkųjų oro pajėgų naudotas Scarab – tokie važinėjo sandėliuose ir ant lėktuvnešių denių. (Roland Turner, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Scammell Townsman turėjo du veidrodėlius, pasižymėjo moderniomis kėbulo linijomis, lengvai prižiūrimu variklio ir pavarų dėžės mazgu, geresniais vairavimo mechanizmais ir didesniu maksimaliu greičiu – Townsman išvystė daugiau nei 80 km/h. Nepaisant visų patobulinimų ir kelių užsakymų iš pašto tarnybų ir geležinkelio bendrovių, artėjo mechaninio arklio eros pabaiga. Taip nutiko dėl naujų reikalavimų dviejų dalių sunkvežimių stabdžiams. Townsman gamyba nutrūko jau 1968 metais.

Scammell Townsman jau turėjo stiklo pluoštu sustiprinto plastiko kėbulą. (Mikey, Wikimedia(CC BY 2.0)

Nuo 1934 iki 1968 metų Scammell surinko daugiau nei 30 tūkstančių mechaninių arklių. Aišku, Scarab buvo populiariausi. Deja, iki šių dienų šių mašinų išliko visai nedaug. Taip nutiko todėl, kad įrankiai niekada nėra saugomi – jie naudojami tol, kol yra naudingi, o vėliau yra išmetami. Niekas neįsivaizdavo, kad tokia populiari mašina gali būti laikoma istoriškai vertinga.



Taip pat skaitykite:

Pirmasis Honda automobilis – mažytis T360 pikapas

Triratis mažylis Brütsch Mopetta

Gatvių užtrauktukas Zoe Zipper



Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.