Martyno E30 – paruošimas ir dažymas garažo sąlygomis

Martyno E30 – paruošimas ir dažymas garažo sąlygomis

Martyno BMW E30 – tai įdomus restauracijos projektas. Mes jį sekame nuo pat pradžių ir jau galime pasidžiaugti, kad automobilis atrodo puikiai. Jis visai ką tik buvo nudažytas, o greitai matuosis ir naujus ratus. Šis straipsnis apie tai, kaip senas BMW buvo paruoštas ir nudažytas namų sąlygomis.

Tai – antrasis serijos straipsnis. Kviečiame pirmiau būtinai perskaityti pirmąjį, kuriame aprašėme Martyno E30 būklę ir viziją. Trumpai – automobilis buvo gana stipriai parūdijęs, dugne buvo atsivėrusios skylės, spalva buvo nublukusi.



Martynas yra automobilių entuziastas, didelis E30 fanas, tačiau mechaniko ar kėbulų meistro patirties tikrai neturi. Tai – pirmasis automobilis, kurį jis ryžosi nudažyti pats ir tam nenaudojo kokių nors ypatingai brangių profesionalių priemonių. Štai, kaip viskas vyko.

Pirmiausia reikėjo išnaikinti automobilį užpuolusias rūdis

Visų pirma reikėjo įvertinti automobilio būklę. Neperdėdami galime pasakyti, kad automobilio dugne buvo atsivėrusios skylės – jis buvo stipriai surūdijęs. Martynas jį sutvarkė ir suvirino pirmiausia. Po to sekė kėbulo šveitimas.

Nušveitus automobilį pasimatė keli didelį įlinkimai, kuriuos reikėjo užglaistyti

Norint gerai paruošti automobilį dažymui, reikia pašalinti senus dažus, panaikinti rūdis ir užglaistyti prasčiau atrodančias vietas. Kovojant su rūdimis buvo nuimti kai kurie kėbulo elementai. Šveitimas atskleidė iki tol dar nematytų defektų – keletą stiprių rūdžių kolonijų ir daugybę smulkių įlinkimų. Visi šie trūkumai buvo užglaistyti automobiliams skirtu glaistu ir nušveisti taip, kad kėbulas būtų kiek įmanoma lygesnis.

Atliktos smulkios kėbulo modifikacijos ruošiantis naujai išmetimo sistemai.

Tuomet ateina laikas gruntui. Daug žmonių, galvojančių apie automobilio restauraciją, įsivaizduoja, kad gruntuoti automobilį būtina tam pritaikytose patalpose ar kad šį darbą apskritai geriau patikėti profesionalams. Tačiau iš tikrųjų grunto sluoksnio lygumas nėra toks kritiškai svarbus, nes nutekėjimus ar prilipusias didesnes nepageidaujamas daleles galima nušveisti. Martynas užmaskavo stiklus, ratus ir kitus automobilio elementus, kurių gruntuoti nereikia, ir viską nupurškė gruntu tiesiog lauke ant pievos.

E30 buvo nugruntuotas lauko sąlygomis.

Rezultatas nebuvo idealus – prilipo šiek tiek dulkių bei keletas vabzdžių. Tačiau šveitimas viską ištaisė ir automobilis buvo paruoštas dažymui. Aišku, to daryti lauke jau tikrai negalima.

Savadarbėje dažymo kameroje – svarbiausia, kad nepūstų vėjas ir netupinėtų vabzdžiai.

Profesionaliai automobiliai dažomi specialiose kamerose, kuriose galima kontroliuoti temperatūrą bei oro švarumą. Tai garantuoja gerą rezultatą, tačiau Martynas viską norėjo atlikti pats. Todėl jis įsigijo geros kokybės dažymo pistoletą, „Extra Black“ juodų dažų ir lako, o dažymo kabiną įsirengė tiesiog sename garaže. Nuo dulkių, vėjo ir vabzdžių apsaugojo paprasta plastiko plėvelė.




Geri automobilių dažytojai savo įgūdžius formuoja ne vienus metus. Martynui – tai pirmas automobilio dažymas. E30 buvo nupurkštas vienu dažų ir pora lako sluoksnių. Aišku, keli nutekėjimai visgi pasitaikė, tačiau nieko dramatiško ir nepataisomo. Po poliravimo E30 atrodys išties puikiai. Lako sluoksniui išdžiūvus buvo sudėti žibintai, grotelės ir kiti kėbulo elementai.

Nudažytas automobilis prieš sugrąžinant apdailos elementus ir žibintus.

Štai kaip atrodo pilnai surinktas šviežiai nudažytas E30 –

Tuo pačiu buvo patobulinta išmetimo sistema. Pokytis labiau kosmetinis, tačiau ir garsas pasikeitė į gerąją pusę.

E30 jau važinėja gatvėmis. Jo techninė būklė dabar yra pakankamai gera, kad automobilį būtų galima saugiai naudoti. Po dažymo buvo atlikti dar keli patobulinimai. Štai kas atkeliavo paštu –

Ratai jau garaže.

Martyno E30 su naujais ratais – jau kitame serijos straipsnyje. Automobilio išorė jau beveik užbaigta. Galutinai sukietėjus lako sluoksniui, automobilis bus poliruojamas. Tai bus skoningai restauruotas klasikinis BMW be didelių patobulinimų. Jau artėja laikas, kuomet reikės po truputį žiūrėti ir į saloną – jis yra gana prastos būklės.




Kviečiame paskaityti ir pirmąjį serijos straipsnį bei užduoti klausimus mūsų Facebook puslapyje.

Ar galima vairuojant automobilį su mechanine transmisija praleidinėti pavaras? (Video)

Ar galima vairuojant automobilį su mechanine transmisija praleidinėti pavaras? (Video)

Automobilis su mechanine pavarų dėže yra tikras džiaugsmas vairavimo entuziastui. Smagu jausti, kaip tu pats kontroliuoji automobilį, renkiesi pavaras ir, žinoma, darai klaidas. Tačiau mechaninės transmisijos, deja, nyksta ir vis daugiau žmonių jomis net nemoka naudotis. Kita vertus, žinias pagilinti verta visiems – ar galima praleidinėti pavaras vairuojant automobilį su mechanine pavarų dėže?

Klausimas ne toks jau paprastas, kaip atrodo. Nors pačiam perjunginėti pavaras tikrai yra smagu, tai ir nemaža atsakomybė. Apgadinti mechaninius automobilio mazgus yra labai lengva, o nepatyrimas stipriai sumažins ir sankabos disko gyvavimo laiką. Nesunku įsivelti ir į pavojingas situacijas. Tačiau iš tikrųjų praleisti pavaras galima, jei tai daroma protingai.



Tarkime, kad jūs ką tik pradėjote važiuoti ir greitėjate. Tikrai nieko baisaus nenutiks, jei iš, tarkim, pirmos pavaros šoksite į ketvirtą. Reikės lėčiau atleisti sankabos pedalą, nes kitaip automobilis gali sutrūkčioti. Iš esmės, nieko blogo tikrai nenutiks. Jei sankabos pedalą praleisdami pavarą paleisite greičiau, automobilis sutrūkčios todėl, kad variklis suksis kur kas greičiau nei pavarų dėžė. Atleidžiant sankabą ir leidžiant varikliui ir pavarų dėžei susijungti, variklio greitis staiga nukris ir, jei apsukos bus per žemos, jis paprasčiausiai užges.

Apie pavarų praleidinėjimą papasakojo pats Jason Fenske, YouTube kanalo Engineering Explained kūrėjas:

 

Tuo tarpu jungiant žemesnes pavaras reikia būti atsargesniems. Daugelis vairuotojų lėtėdami pavaras praleidžia be didesnių bėdų, tačiau važiuojant labiau entuziastingai problemų tikrai gali kilti. Visų pirma, jei važiuojate didelėmis apsukomis ir staiga nuspręsite pasirinkti kur kas žemesnę pavarą, galite stipriai apgadinti variklį, nes pavaros sukimosi greitis bus kur kas didesnis už variklio.

Tačiau taip gali nutikti tik netyčia, dažniau žemesnės pavaros jungiamos tik lėtėjant. Tuomet svarbu prieš atleidžiant sankabą truputį kilstelti variklio apsukas, kad jos sutaptų su pavaros sukimosi greičiu – anglų kalboje ši praktika vadinama rev matching. Tai – įgūdis, kurį reikėtų suprasti visiems vairuotojams, bet geriau nesipraktikuoti bendro naudojimo keliuose.

 

Taigi, praleidinėti pavaras tikrai galima, bet tik tuomet, kai žinote, ką darote. Jei jau vairuojate automobilį su mechanine pavarų dėže, tai geriau juo ir mėgaukitės, tobulinkite įgūdžius ir gilinkite žinias.




Audi S1 pasimatavo vikšrus ir išvažiavo padraskyti paplūdimio (Video)

Audi S1 pasimatavo vikšrus ir išvažiavo padraskyti paplūdimio (Video)

Net ir keturiais varomais ratais ginkluoti automobiliai tikrai negali važinėti bet kur. Ypač maži, asfaltui pritaikyti automobiliai, tokie kaip Audi S1. Visgi, nėra tokio dalyko, kurio entuziastai negalėtų pasiekti. Internete jau porą mėnesių sukasi vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas Audi S1 su ratus pakeitusiais vikšrais.

Automobiliai vikšrus aunasi ne taip jau retai. Dažniausiai jie montuojami ant didelių pikapų ir visureigių. Tai suteikia didesnį pravažumą, todėl galima pasiekti užpustytas ar kitomis gamtinėmis kliūtimis apsuptas vietas. Visgi, daugelis žmonių vikšrus ant automobilių montuoja tik iš smalsumo ar norėdami papramogauti.




Taip nutiko ir šiam S1. Popularmechanics.com spėja, kad tai – standartinis automobilis su smulkiomis važiuoklės modifikacijomis. Matyti, kad bamperiai yra šiek tiek nupjauti, kad vikšrai už jų nekliūtų. O visa kita, tikriausiai, yra labai arti originalo.

Šiame vaizdo įraše užfiksuotas po paplūdimį besidraskantis vikšrinis Audi S1

Šie vikšrai iš tikrųjų yra skirti važinėti sniegu. Tikriausiai šio automobilio pasirodymas ant sniego ir atrodytų įspūdingiau – tame paplūdimyje laisvai galėtų važinėti ir įprastas Audi su Quattro keturių varomų ratų sistema. Kita vertus, kito tokio S1 nepamatysi, o už tai savininką galima ir pagirti.




Sunkvežimių saugumas: amerikietiškas prieš europietišką (Video)

Sunkvežimių saugumas: amerikietiškas prieš europietišką (Video)

Prieš kelias dienas rašėme apie amerikietiškų ir europietiškų sunkvežimių skirtumus. Abu tipai turi savų trūkumų ir privalumų, kurie straipsnyje buvo išvardinti, stengiantis paaiškinti, kodėl vienas tipas taip plačiai naudojamas JAV, o kitas – Europoje. Visgi, Facebook grupėse atsirado žmonių, kurie šias mašinas pažįsta iš arti, su jomis dirba ir todėl pastebėjo dar vieną skirtumą – amerikietiški sunkvežimiai yra saugesni avarijos atveju. Bet ar tikrai?

Amerikietiško tipo sunkvežimiai turi ilgas nosis, taip atitolindami vairuotoją nuo vilkiko priekio. Tai bent jau turėtų reikšti, kad amerikietiški sunkvežimiai yra saugesni – tarp vairuotojo ir smūgio taško yra pakankamai didelis atstumas. Tačiau samprotavimai be specialistų skaičiavimų ir bandymų ir lieka tik samprotavimais. Todėl mes paieškojome keleto saugumo bandymų, kad galėtume bent jau vizualiai, neprofesionaliai palyginti, kuriame sunkvežimyje avarijos metu būti yra saugiau.



Visgi, čia yra problema. Internete ne taip jau lengva surasti amerikietiškų sunkvežimių saugumo bandymų ir jų rezultatų. Įvairūs saugumo bandymai, kuriuose specialiai tam skirtose laboratorijose daužomi automobiliai, autobusai ir kitos transporto priemonės, internete yra gana populiarūs, todėl juos į tokius portalus kaip YouTube kelia ir gamintojai, ir už eismo saugumą atsakingos agentūros. Visgi, amerikietiško tipo sunkvežimių saugumo bandymų rasti nėra taip jau lengva. Štai vienas, kurį pavyko aptikti:

Sunkvežimis visai be krovinio, tačiau deformacijas salone tikrai galima pastebėti. Taip pat atkreipkite dėmesį į tai, kad šiame vilkike nėra oro pagalvių. Tai – visai ne atsitiktinumas, o valstybės politikos rezultatas. JAV įrengti oro pagalves sunkiosiose komercinėse transporto priemonėse tiesiog nereikalaujama – tik Volvo sunkvežimiai jas turi. Kiti gamintojai nesivargina montuoti oro pagalvių, taip taupydami lėšas, o galbūt ir nematydami jų naudos tokiuose dideliuose vilkikuose.

Taigi, nors pateiktas vaizdo įrašas nebuvo pakankamai detalus, galime jį palyginti su šiuo:

Viena iš priežasčių, kodėl sunku rasti gerų, nesenų amerikietiškų sunkvežimių saugumo bandymų yra ta, kad jie retai kada bandomi. Reikalavimų įvertinti sunkiųjų sunkvežimių saugumą avarijų metu nėra. Čia veikia ir amerikietiškas saugumo supratimas – kuo daugiau metalo supa vairuotoją ir keleivius, tuo jis saugesnis. Tuo tarpu europiečiai galvoja kitaip.

Europietiškų sunkvežimių gamintojai patys nuolat išbando savo vilkikus saugumo testuose ir siekia smūgio jėgą nukreipti šalin nuo kabinos. Kitaip tariant, europietiškų sunkvežimių konstrukcija yra kuriama ir tobulinama turint omenyje kurios vilkiko dalys gali sugerti smūgio jėgą, o kurios turi ją nukreipti. Toks europietiškas saugumo supratimas kartais randa kelią ir į JAV greitkelius.

Volvo garsėja savo dėmesiu transporto priemonių saugumui, todėl išbando visus savo sunkvežimius, tarp jų – ir amerikietiško tipo. Bet tai – labiau išimtis nei taisyklė. Juk, kaip minėjome, amerikietiško tipo Volvo vilkikai yra vieninteliai turintys oro pagalves.

Volvo VNL saugumo bandymas

Tai kurie saugesni? Amerikietiškų sunkvežimių gamintojai saugumu perdėtai tikrai nesirūpina – jokių saugumo bandymų, jokių oro pagalvių, jokių saugumo zonų (crumple zones) -, tačiau yra masyvūs ir tvirti. Manoma, kad to turėtų pakakti atlaikyti stiprius smūgius. Tuo tarpu europietiški sunkvežimiai neturi ilgos nosies, bet yra nuolat išbandomi, dažniau turi oro pagalves, naujausias saugumo sistemas, smūgio jėgą sugeriančias zonas.

Šį klausimą uždavėme ir Linui Brazauskui – itin didelę patirtį turinčiam sunkvežimių vairuotojui. Jis tolimųjų reisų vairuotoju dirba nuo 1984 metų, nuo 2001 metų važinėja JAV. Jo nuomone, svarbiausios saugumo sistemos yra vairuotojų galvose – jos padeda avarijų išvengti apskritai. Visgi, jei reikėtų rinktis, kuriame sunkvežimyje būti avarijos metu, Linas mieliau rinktųsi amerikietiško tipo vilkiką. Tiesiog jie atrodo saugesni, o juk įspūdžio ir psichologinio pasitikėjimo naudos negalima nuvertinti.




Tai tokie tat pamąstymai – be išvadų. Galima tik pasakyti, kad sunkvežimių saugumas susiveda į visą eilę faktorių, kurių negalima nuvertinti. Galbūt europietiško tipo sunkvežimiu lengviau avarijų išvengti? O galbūt jie yra saugesni kitiems eismo dalyviams – tai taip pat yra labai svarbu. O galbūt europietiški sunkvežimiai yra saugesni važiuojant lėtesniu, o amerikietiški – didesniu greičiu?

Ką manote Jūs?

7 faktai apie BMW E30, kurių galbūt nežinojote: M3 pikapas? (Video)

7 faktai apie BMW E30, kurių galbūt nežinojote: M3 pikapas? (Video)

BMW E30 markės fanams yra ypatingas automobilis. Sunku pasakyti kodėl, bet automobilių entuziastai mėgsta tiesias, griežtas E30 kėbulo linijas, kompaktišką formą, aštrius kampus ir vairavimo pojūtį. Tokie automobiliai yra modifikuojami, restauruojami ir prižiūrimi, nors niekada nebuvo labai reti ar vertingi. Šiame straipsnyje surinkome 7 įdomiausius faktus apie E30, kurių galbūt nežinojote.

E30 – tai trečios serijos BMW, gamintas 1982–1994 metais. Iš viso buvo pagaminta daugiau nei 2,3 milijonų E30 automobilių, todėl jų laikyti retais tikrai negalima. Tačiau tai nėra blogai – E30 entuziastai noriai modifikuoja savo automobilius, žinodami, kad jokios žalos automobilių istorijai tikrai nedaro. O ir detalių gauti nesunku. Apie vieną E30 projektą rašome ir mes – kviečiame paskaityti apie Martyno E30 ir jo dabartinę būklę.



Visame pasaulyje veikia gausybė aktyvių E30 bendruomenių. Ne vienas automobilių entuziastas svajoja turėti E30 ir jį restauruoti pagal savo skonį. Todėl šiandien pristatome keletą mažai girdėtų faktų apie E30 automobilius.

Pirmasis Z serijos automobilis

Z serija – tai sportiški kabrioletai, tokie kaip visiems gerai pažįstamas mažylis Z3 ar kiek didesnis ir sportiškesnis Z4. Z1 buvo pirmasis serijos automobilis, pasižymėjęs plastikiniu kėbulu ir į apačią nusileidžiančiomis durelėmis. Šis automobilis buvo sukurtas naudojant E30 325i variklį ir transmisiją.

BMW Z1, pirmasis Z serijos automobilis,buvo sukurtas naudojant E30 dalis. (Lothar Spurzem, Wikimedia(CC BY-SA 2.0 de)

Pirmasis M3

M3 šiais laikais yra jau kultiniu tapęs automobilis. Jo šaknys – E30. Pirmasis M3 buvo sukurtas dėl sportinių BMW ambicijų – norint dalyvauti lenktynėse reikėjo pereiti homologaciją – turėjo būti gaminami automobiliai skirti važinėti gatvėmis. Pirmieji M3 iš gamyklos išriedėjo 1985 metais ir buvo gaminami iki pat 1992. Jie mėgstami ir dėl greičio, ir dėl kėbulo linijų – išpūstos arkos neprarado tiesių, griežtų formų. Daugiausia galios turintis E30 M3 turėjo 2,5 l 175 kW variklį (Sport Evolution modelis) ir iki 100 km/h įsibėgėjo per maždaug 6 sekundes.

E30 M3 kėbulas yra išplatintas ir atrodo tikrai atletiškai, nors patinka ne visiems. (Rudolf Stricker, Wikimedia)

M3 pikapas

Ar norėtumėte BMW pikapo? BMW įvaizdis nesiderina su komerciniais ar krovininiais automobiliais, tačiau E30 M3 pikapas egzistavo ir buvo reguliariai naudojamas. Jis buvo sukurtas 1986 metais panaudojus įprastos trečios serijos BMW kabrioleto kėbulą ir 2 litrų variklį. Jį M Divizija naudojo dalims pervežti – tai buvo tiesiog puikus įrankis gamyklai. Ilgainiui M3 pikapas gavo 2,3 litrų variklį, kuris turėjo daugiau galios. Stebėtina, tačiau šis automobilis gamykloje buvo naudojamas iki 2012 metų.

Vienas svarbiausių automobilių BMW istorijoje

Dabar istorikai ir entuziastai sutaria, kad E30 padėjo BMW pereiti nuo mažų sportiškų automobilių prie didesnių  prabangių sedanų. E30 buvo pirmasis trečios serijos BMW, siūlomas ir kaip universalas, ir kaip sedanas. Taip pat tai buvo pirmasis trečios serijos BMW su dyzeliniu varikliu, pirmasis, turėjęs keturių varomų ratų pavarą, pirmasis dideliais kiekiais parduotas JAV.




Draugystė su E36

Ne visi žino, bet dažnai skirtingų kartų modeliai yra gaminami vienu metu. Šiais laikais to stengiamasi išvengti, bet E30 gamybos metu tai buvo normalu. E30 buvo gaminamas iki 1994, o E36 gamyba prasidėjo jau 1990 metais. Kaip? Iš pradžių E36 pakeitė E30 kupė modelius, o laikui bėgant ir kitus. Paskutinis E30 palikęs gamyklą buvo universalas. Taigi, 1990-1994 metais (net keturis metus) galėjote nusipirkti naują E36 arba E30 – pagal skonį ir poreikius.

E36 ir E30 buvo gaminami kartu net 4 metus. (OSX, Wikimedia)

Modifikuoti E30 reikia protingai

Labai daug E30 savininkų nori savo automobilius modifikuoti. Nors ir originalios išvaizdos jie yra gražūs ir smagūs vairuoti, modifikacijos juos gali paversti unikaliais ir labai sportiškais. Visgi, ne visi patobulinimai atliekami protingai. Kadangi E30 kainuoja nedaug, juos įsigyja ir tie, kurie neturi didelio noro susikurti puikiai valdomą mašiną. Viena iš liūdniausiai pagarsėjusių E30 modifikacijų – plytos ar betono blokai bagažinėje.

Top Gear laidoje surengtame iššūkyje susigrūmė trys E30 kabrioletai. Du iš jų buvo labai prastai modifikuoti, todėl laimėjo tas, kuris buvo mažiausiai nutolęs nuo originalo.

Claus Luthe

E30 dizainą sukūrė Clausas Luthe – vokiečių automobilių kūrėjas. Jo biografija yra išmarginta svarbiais automobiliais, kurių dizainą jis kūrė: Audi 50, BMW E28, Volkswagen K70. Ar esate sėdėję Audi 100 C2? Šio automobilio interjerą taip pat kūrė Luthe. Vėliau, jau užimdamas aukštesnes pareigas BMW jis prižiūrėjo ir legendinio 8-os serijos E31 kūrimą. The Guardian Luthe pavadino viena svarbiausių asmenybių, formavusių pokario Europos automobilių dizainą.

Tiek faktų apie E30 šį kartą. Dar kartą paraginsime pasižiūrėti į Martyno E30 projektą.




Ar ką nors praleidome? Kokių dar įdomių faktų apie BMW E30 žinote?

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.