Bombonešis, naikintuvai, sraigtasparniai ir lietuviškas pėdsakas – ką galima pamatyti Estijos aviacijos muziejuje?

Bombonešis, naikintuvai, sraigtasparniai ir lietuviškas pėdsakas – ką galima pamatyti Estijos aviacijos muziejuje?

Aviacijos muziejai niekada nenuvilia. Jie visada yra pilni turistų ir tikrai ne be reikalo – visada smagu iš arti pasižiūrėti į senus lėktuvus. Estijos aviacijos muziejus, įsikūręs į pietus nuo Tartu, turi nuostabią kolekciją, kurioje – gausybė keleivinių ir karinių lėktuvų. Į keletą jų verta pažiūrėti iš arčiau.

Estijos aviacijos muziejus buvo įkurtas dar 1999-aisiais, o duris atvėrė jau 2002 metais. Tai yra vienintelis aviacijos muziejus šalyje ir, greičiausiai, didžiausias tokio tipo muziejus Baltijos šalyse. Jis yra lengvai pasiekiamas iš Lietuvos, bet kelionė ilga, todėl nusiteikite tuo pačiu apžiūrėti Tartu ir, galbūt, Taliną. Jei ketinate savaitgaliui vykti į Estiją, tikrai rekomenduojame aplankyti ir Estijos aviacijos muziejų.



Visko, ką ten galite pamatyti, net nevardinsime ir nerodysime, kad nesugadintume to atradimo džiaugsmo, patiriamo pirmą kartą įžengus pro muziejaus vartus. Bilietas suaugusiajam kainuoja tik 10 eurų.

Estijos aviacijos muziejaus ekspozicija yra įkurta šalia veikiančio aerodromo. Muziejus yra išsidėstęs per kelis pastatus, keletas eksponatų stovi ir lauke. Teritorija yra išties didelė, todėl lapkričio-gegužės mėnesiais muziejus nedirba – pasiruošimas lankytojų priėmimui kainuotų labai daug pastangų, o turistų tuo metu ir taip yra mažai.

Keli Estijos aviacijos muziejaus eksponatai – teritorija yra išties didelė, todėl muziejus žiemą neveikia.

Estijos aviacijos muziejus turi didžiulę modelių kolekciją – čia pamatysite daugiau nei 400 įvairių lėktuvų modelių. Įdomu tai, kad muziejuje yra ir lėktuvnešių, ir antžeminės technikos modelių.

Estijos Aviacijos muziejuje – daugiau nei 400 įvairių orlaivių modelių.

Tačiau, žinoma, ne modeliai labiausiai traukia turistus. Tikriausiai labiausiai į akį krenta didžiausias muziejaus eksponatas – Tu-134A, kadaise skraidęs po ELK Airways vėliava.

Tu-134A – didžiausias Estijos aviacijos muziejaus eksponatas.

Tu-134 dabar atrodo kaip senas dvimotoris siauro fiuzeliažo lėktuvas, tačiau savo laiku jis buvo pats populiariausias savo klasėje. Jis, beje, buvo pritaikytas tūpimui ir ant žvyrinių takų.

Aukštai sumontuoti varikliai ir tvirta važiuoklė leido Tu-134A tūpti ir ant žvyrinių takų.

Į šį keleivinį lėktuvą galite įlipti ir neblogai jame pasižvalgyti. Galėsite įsivaizduoti, kaip žmonės keliavo prieš kelis dešimtmečius.

Tu-134A viduje.

Taip pat galėsite apžiūrėti pilotų darbo vietą ir pamatyti, kur sėdėjo navigatorius (jo vieta buvo stiklinėje nosyje). Prisiminkite, kad Tu-134 lėktuvai buvo gaminami dar 1966–1989 metais.

Tu-134A pilotų darbo vieta – toli nosyje sėdėjo navigatorius.

Tas Tu-134A nėra vienintelis keleivinis lėktuvas Estijos aviacijos muziejuje. Dėmesio vertas ir Yak-40, turintis tris variklius.

Yak-40, į kurį taip pat galima įlipti.

Šis Yak įdomus tuo, kad turi prabangiai įrengtą saloną. Na, pagal tų anų laikų standartus.

Yak-40 viduje.

Muziejuje civilinių lėktuvų yra gana daug.

 

Antonov An-2.

 

Pora mažesnių lėktuvų – mokomasis PZL-104 Wilga ir žemės ūkio paskirties Zlín Z 37.

 

Lietuviškas pėdsakas – sklandytuvas LAK-12.

Estijos aviacijos muziejus turi ir keletą įdomių karinių lėktuvų. Visų tikrai nerodysime ir apie visus tikrai nepasakosime – teks nuvykti ir pasižiūrėti patiems. Ir tai daryti tikrai verta – prie kiekvieno lėktuvo yra laipteliai, kuriais palipus galima pažvelgti į pilotų kabiną.

Saab J32 Lansen žvalgybos lėktuvas  (priklauso Švedijos oro pajėgų muziejui).

 

Saab J35 Draken (priklauso Švedijos oro pajėgų muziejui).

 

Saab JA 37 Viggen (priklauso Švedijos oro pajėgų muziejui)

 

Žvalgybinis Yak-28PP.

 

Naikintuvas MiG-23MLD.

 

Su-22M4

O štai šis Sukhoi Su-24 yra gana įdomus. Su-24 yra viršgarsinis bombonešis su keičiamo strėliškumo sparnais, galintis suduoti ir branduolinį smūgį. Iš tikrųjų, būtent dėl to jis ir yra baltas.

Su-24 muziejuje stovi suglaustais sparnais.

 

Su-24 kadaise buvo labai svarbus karinis lėktuvas.

 

F-4 Phantom II

 

Pora mokomųjų lėktuvų.

Ir tai – tik dalis karinių lėktuvų – muziejuje dar pamatysite Mirage IIIRS, MiG-21bis, Harrier GR3. Taip pat turėsite galimybę iš arti pamatyti kelis sraigtasparnius.

Robinson R22 muziejuje stovi be variklio.

 

Mil Mi-2RL.

 

Žemės ūkio paskirties Kamov Ka-26 – daugiau apie šį orlaivį galite paskaityti čia.

Ir nemažai kitos technikos…

Priešlėktuviniai kulkosvaidžiai.

 

Mobilus radaras.

 

Antrojo pasaulinio karo laikų vidutinis tankas T-34.

Atrodo, parodėme tiek daug, tačiau tai – tik nedidelė dalis. Prie visko galima prieiti, visur įrengti laipteliai ir kopetėlės. Lankytojai taip pat gali pašokinėti ant tramplino, išbandyti šuolių parašiutu treniruoklį ar simuliatorių. Tai yra išties nuostabus muziejus, kurį verta įtraukti į savo kelionių planus. Birželį čia vyksta Estijos Aviacijos Dienos – didžiausias aviacinis renginys Baltijos šalyse – tai puiki dingstis ištrūkti pas kaimynus estus.

Estijos Aviacijos Muziejus

Adresas – Veskiorg 1, Lange, Tartu apskritis, Estija

Internete – www.lennundusmuuseum.ee/en/

Darbo laikas – 10:00 – 18:00, spalį – 11:00 – 16:00, vėlyvą rudenį ir žiemą nedirba



Taip pat skaitykite:

JAWA muziejus Konopištėje;

Nacionalinis technikos muziejus Prahoje, pritrenkęs vertingų eksponatų gausa;

Pokalbis su estiško elektromobilio Nobe 100 kūrėju;

10 įdomių faktų apie Islandiją, kurių galbūt nežinojote;

Ekskursija po „Tomark Aero“ aviacijos gamyklą;

Irbenė – apleistas karinis miestelis Latvijoje;

Skrunda – garsiausias apleistas miestelis Latvijoje.

Apsilankymas Irbenėje – ką galima pamatyti apleistame Latvijos vaiduoklių mieste?

Apsilankymas Irbenėje – ką galima pamatyti apleistame Latvijos vaiduoklių mieste?

Apleistų miestų lankymas nėra užsiėmimas kiekvienam. Griuvėsiai, šiukšlių kalnai ir išplėšti gyventojų seniai palikti namai domina tikrai ne visus. Tačiau jei esate vienas iš tų nuotykių ieškotojų, kurie nori pamatyti, kaip gamta atsiima, kas jai priklauso, siūlome kada nors apsilankyti Irbenėje – Latvijoje esančiame apleistame kariniame miestelyje.

Tai nėra pirmasis apleistas miestelis, kuriame lankėmės. 2017-aisiais tyrinėjome Skrundos, kito karinio miestelio Latvijoje, teritoriją. Jei jums patinka tokie objektai, siūlome aplankyti abu. Juolab, kad Irbenė turi ir šį tą išskirtinio – vieną didžiausių radioteleskopų pasaulyje.



1971 metais Sovietų Sąjunga į šiaurę nuo Venspilio esančiame pušyne pastatė slaptą radarų bazę, pavadintą Žvaigždutės (Звезда) vardu. Tai buvo radioteleskopų sistema, skirta šnipinėjimui – didžiuliais teleskopais buvo bandoma prasibrauti į komunikacijos linijas tarp JAV ir Europos. Šalia Žvaigždutės buvo pastatytas ir palyginti nedidelis slaptas karinis miestelis Irbenė, pavadintas netoliese esančios Irbės upės vardu. Irbenė nebuvo pažymėta žemėlapiuose, o į ją buvo galima patekti tik turint specialų leidimą. Čia buvo mokykla, kocncertų salė, garažai, parduotuvė, administraciniai ir techniniai pastatai. 1993 metais sovietų kariuomenei teko palikti Latviją, todėl Irbenė buvo apleista. Gyvenvietėje iš karto pasirodė metalo vagys ir vandalai, tačiau pastaruosius kelerius metus Irbenė nesikeičia.

Irbenė buvo apleista 1993 metais ir ją iš karto užplūdo metalo, statybinių medžiagų ir kitokio turto ieškotojai.

Iš tikrųjų, pasiekti Irbenę yra labai paprasta. Kelionė iš Kauno su sustojimu papietauti Ventspilyje trunka vos šešias valandas. Keliai yra pakankamai geros būklės, taip ir nereikėjo važiuoti jokiu žvyrkeliu. Paskutinė kelio atkarpa yra senasis betoninis Irbenės kelias, dabar pažymėtas Ventspilio tarptautinio radioastronomijos centro buvimo vietą žyminčiu kelio ženklu. Čia pasukę Irbenę surasite pirmiausia, tačiau prieš tai pažvelkime į išlikusį radioteleskopą.

Radioteleskopas RT-32 kadaise buvo ypatingai slaptas objektas, o dabar jį lanko turistai.

Tai – parabolinis radioteleskopas RT-32, kadaise pagamintas laivų statykloje Ukrainoje. Įdomu tai, kad pagrindinis teleskopo korpusas dėl savo kilmės turi akivaizdžių laivų bruožų. 32 metrų skersmens lėkštė yra vairuojama – nors prie jos stovėjome vos kelias minutes, ji tyrimų kryptį pakeitė gal 5 ar 6 kartus.

Sunku įvertinti šio daikto dydį – lėkštės skersmuo yra 32 metrai, ji sukasi ant 25 metrų aukščio bokšto.

Teritorijoje yra ir dar vienas mažesnis 16 metrų radioteleskopas RT-16. Abu jie buvo suremontuoti ir yra naudojami moksliniams tikslams, tačiau jie taip pat yra prieinami turistams. Galite užsiregistruoti (pageidaujama, bent trys dienos prieš vizitą) ir būsite pakviesti apžiūrėti šio mokslinio centro vidaus. Na, o jei jums įspūdžių pakanka pažiūrėjus ir tik iš lauko, laikas judėti link Irbenės.

 

Irbenės daugiabučiai vis dar stovi, tačiau nėra geriausios būklės.

Irbenę ištiko toks pat likimas kaip ir daugelį kitų apleistų miestų. Čia nematėme nei vieno sveiko lango, baldų ar namų apyvokos daiktų. Tiesą sakant, kai kur pastatų vietoje liko tik plytų krūvos, kurių žmonėms tikriausiai neprireikė. Žmonės pasakoja, kad ne vienas apylinkių gyventojas savo namų langus įsistiklino iš Irbenės parsivežtais stiklais. Ir iš tikrųjų – čia nėra ne tik sveikų, bet ir sulaužytų daiktų, nes didžioji jų dalis, greičiausiai, buvo panaudoti kažkieno kito namuose.

Betoninius kelius baigia atsiimti gamta, todėl nereikėtų važiuoti neįsitikinus, kad tai saugu.

Automobilį galima palikti tiesiog betoninėje gatvėje. Važinėti tarp pastatų būtų tiesiog neprotinga, nes augalai dengia nemažai pavojų – metalo laužo gabalų, duobių, aštrių betono luitų. Irbenė yra pakankamai maža, kad ją būtų galima apeiti pėsčiomis, todėl palikite automobilį saugioje vietoje ir pasivaikščiokite.

Daugiabučiuose – nei vieno sveiko stiklo, turėklų ar daiktų.
Automobilį galima palikti ant betoninio kelio prie užaugusių kadaise Irbenėje pasodintų medžių.

 

Užkalti vieno ir daugiabučių langai – viduje kadaise glaudėsi metalo ir visokio turto ieškotojai. Irbenėje, beje, iki šiol kartais stovyklauja keliautojai.

 

Kai kurie daugiabučiai atrodo prasčiau už kitus.

Aptrupėję įėjimai į balkonus toli gražu nėra didžiausios Irbenės daugiabučių bėdos.

 

Iš toli matyti, kad šis pastatas yra stipriai apgriautas.

 

Priėjus arčiau galima pamatyti apgriovimų mastą.

 

Rusų turistai smagiai filmavosi ir fotografavosi prie apgriauto pastato.

Daugiabučių viduje – tik išdaužytos plytelės, metalo laužo medžiotojų paliktos skylės ir nuo drėgmės griūvančios lubos. Jei smalsumas jus veda į vidų, būkite kiek įmanoma atsargesni ir žiūrėkite po kojomis. Bent du daugiabučiai yra stipriai apgriauti, todėl į juos lįsti nepatartina.

Išgriautas penkiaaukščio kampas. Tai nėra gamtos darbas.]

 

Lankytis Irbenėje reikėtų atsakingai – patys esate atsakingi už savo saugumą.




Viskas Irbenės butuose yra sunaikinta, tačiau kai kur dar galima įžvelgti buvusio gyvenimo pėdsakų.

 

Tai – bene didžiausias sveikų tapetų lopas, kokį Irbenėje tik matėme.

 

Gartraukio liekanos.

 

Tai kažkada buvo virtuvė.

Vieno daugiabučio rūsio viduje – gausybė senų laikraščių, butelių ir kitų šiukšlių. Įdomu tai, kad šiuos laikraščius fotografuoja visi apsilankę Irbenėje, tačiau per metų metus niekas jų taip ir nepasiėmė su savimi. Greičiausiai todėl, kad jie nėra vertingi.

Vieno iš daugiabučių rūsyje.

 

Nuo pat 1993-ųjų niekam taip ir nekilo ranka išsinešti senų laikraščių.

 

Šiam laikraščiui – beveik lygiai 30 metų.

 

Autentiškas Sovietų sąjungoje gaminto putojančio vyno butelis.

Tačiau Irbenėje yra ne tik daugiabučių. Išliko ir kai kurie garažai bei administraciniai pastatai.

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad šis pastatas metalo ieškotojų nesudomino, tačiau viduje nieko nebelikę.

 

Negyvenamosios paskirties pastatas – viduje yra pora didelių salių, gali būti, kad tai – pirtis.

 

Šiose salėse buvo kūrenami laužai – taip buvo šalinama laidų izoliacija, kad būtų galima parduoti vario laužą.

 

Antrosios salės sienos ir lubos yra dar labiau aprūkusios.

 

Techniniai pastatai buvo Irbenės miestelio gale. Iki jų galima prieiti tik pėsčiomis, nes aplink yra didžiulės buvusių pastatų nuolaužų krūvos.

 

Didelis garažas. Gyventojų garažai buvo kiek toliau, tačiau iš jų beveik nieko nebeliko.

 

Tai – mokyklos vidus. Kartu tai – tikriausiai įdomiausias pastatas visoje Irbenėje. Galima įsivaizduoti, kaip ši mokykla atrodė prieš 30-35 metus. Mokyklos sienos ne kartą buvo perdažytos, todėl skirtingos spalvos dabar išduoda, kur klasėse kabojo lentos.

Mokykloje dar galima įžiūrėti, kur kabėjo lentos. Pati mokykla yra dviaukštė, gana nemaža.

Mokyklos sporto salė.

Irbenėje daug įvairių peckionių ant sienų, tačiau kažkodėl jų ypač daug mokykloje.

Taigi, jums reikės spręsti, ar verta lankyti Irbenę. Tai – apleistas miestas, tačiau nieko labai ypatingo čia nepamatysite. Kita vertus, nuotykių ieškotojams šis objektas turėtų patikti. Gerai ir tai, kad Irbenei apžiūrėti nereikia labai daug laiko. Mes čia praleidome apie porą valandų, o tuomet sukome atgal link Ventspilio.



Taip pat skaitykite:

Skrundos karinis miestelis Latvijoje (lankėme 2017 metais);

JAWA muziejus Konopištėje;

Nacionalinis technikos muziejus Prahoje, pritrenkęs vertingų eksponatų gausa;

10 įdomių faktų apie Islandiją, kurių galbūt nežinojote;

Ekskursija po „Tomark Aero“ aviacijos gamyklą.

Čekijos Nacionalinis technikos muziejus – 7 aukštai pilni įdomių, retų ar visai unikalių eksponatų

Čekijos Nacionalinis technikos muziejus – 7 aukštai pilni įdomių, retų ar visai unikalių eksponatų

Visada sakiau, kad kelionės yra būtina išsilavinimo dalis. Norite būti protingesnis, tvirtesnis ir įdomesnis? Daugiau keliaukite. Būtent kelionė ir buvo priežastis, kodėl pastarąją savaitę Nodum.lt nesuradote jokio naujo turinio. Buvome Čekijoje, o dabar galima papasakoti, ką matėme. Štai Nacionalinis technikos muziejus Prahoje buvo neįtikėtinai įspūdinga staigmena.

Staigmena todėl, kad į jį vykti neplanavome. Tačiau šią vietą būtina aplankyti visiems, kurie domisi technika. Ypač šis muziejus sudomins tuos, kuriems patinka automobiliai, motociklai, dviračiai, lėktuvai ir kitos transporto priemonės. Tačiau ką pamatyti čia suras ir tie, kurie domisi sena moksline technika, buitiniais prietaisais, laikrodžiais, kalnakasybos ir metalurgijos istorija.



Nacionalinis technikos muziejus ne tik saugo istorines vertybes, bet ir pats toks yra. Jis įkurtas dar 1908 metais. Tai reiškia, kad jis yra senesnis už daugelį jame saugomų eksponatų. Muziejaus pastatas 2003-2013 metais buvo renovuojamas, kad visuose septyniuose (!) jo aukštuose galėtų įsikurti net 14 nuolatinių ekspozicijų: architektūra, statybos ir dizainas, žaislai ir žaidimai, astronomija, buitinė technika, spausdinimas, transportas, fotografija ir videografija, fotostudija, chemija, laiko matavimas, Merkur žaidimų kambarys, metalurgija ir kalnakasyba.

Dėl laiko ir energijos trūkumo bei mano asmeninių pomėgių daugiausia laiko praleidome transporto salėje. Ir, manau, kad čia yra daugiausia įdomių eksponatų ir jums. Ši salė yra tiesiog didžiulė – apeiti ją per valandą yra tiesiog neįmanoma. Čia – ir JAWA motociklai, ir istoriniai sklandytuvai bei lėktuvai, Tatra automobiliai, garvežiai, dviračiai.

Transportui skirtoje salėje – lėktuvai, garvežiai, motociklai, orlaiviai ir automobiliai.

 

Jau vien ši transporto priemonių ekspozicija yra išdėstyta per kelis aukštus – iš viso Nacionalinis technikos muziejus užima net 7 aukštus.

 

Hildebrand & Wolfmüller – pirmasis serijinės gamybos motociklas pasaulyje.

 

Vienas iš dabartinių motorolerių protėvių motociklų ekspozicijoje.

 

Keletas sportinių motociklų.

 

Čekoslovakiškas VBŠ Kuňkadlo, pirmam skrydžiui pakilęs dar 1926 metais.

 

Retas sraigtasparnis Aero HC-2 Heli Baby – tokių pagaminta tik 23.

 

Supermarine Spitfire – britiška Antrojo pasaulinio karo legenda. Airiai Spitfire lėktuvus į poilsį išleido paskutiniai tik 1961 metais. Šalia šio lėktuvo – Mercedes-Benz, Aero ir Tatra automobiliai.

 

Aviacinis fotoaparatas – tokiais buvo daromos žvalgybinės nuotraukos.

 

Keletas iš aukščiau užfiksuotų automobilių. Raudonas – unikalus lenktyninis Jawa 750.

 

Vienas iš kelių ekspozicijoje stovinčių garvežių.

 

Šalia kito garvežio stovinti švediška Stridsvagn m/37 tanketė. Tai buvo čekoslovakiškos AH-IV kopija.

 

Keletas ypatingų automobilių, prie kurių galima prieiti labai arti.

 

Bugatti 13 – pirmasis tikras Bugatti modelis. Ir tai – ne replika, o tikras kadaise Čekijoje važinėjęs Bugatti automobilis.

 

Audi Type A. Ši mašina, pagaminta dar 1911 metais, kaip manoma, yra seniausias išlikęs Audi automobilis.

 

Tatra 77A – šio automobilio gale plakė oru aušinama V8 širdis.

Prieš kitą automobilį reikia papasakoti šį tą paminėti. Tarp visų Tatra, Bugatti, Audi, Mercedes-Benz, JAWA, Aero ir kitų retų ir labai retų automobilių stovi ir vienas Renault  21. Tiesa, jis čia atsidūrė beveik naujas. Tai 1989 metų Portugalijos prezidento Mario Soareso dovana rašytojui Václavui Havelui. Tuo metu Čekoslovakija vadovosi iš komunistinio pragaro ir šalyje vyko labai greiti pokyčiai. Nors dovana buvo skirta rašytojui ir visuomeniniam veikėjui Havelui, ji atkeliavo jau pas Čekoslovakijos prezidentą Havelą. Toks kuklus automobilis prezidentui netinka – jam buvo paruošti ZIL ir Tatra automobiliai. Tačiau dovanos sulaukęs Havelas šiuo Renault 21 TSE važinėjo visus keturis metus. Tada automobilis atiteko Nacionaliniam technikos muziejui.

Václavo Havelo Renault 21 TSE.

 

Lenktyninis automobilis Wikov 7/28 Sport. Tokie buvo gaminami 1929-1931 metais.

 

1931-ųjų Bugatti 51. Jei manėte, kad tas Bugatti 13 yra labai išskirtinis eksponatas, tai tik pažvelkite į šį. Tai – ypatingai retas automobilis.

 

1938-1939 Mercedes-Benz W154 – tai Grand Prix automobilis. Iš esmės, tai yra senas Formulės 1 bolidas, nors savo laiku taip nebuvo vadinamas.

 

Ir visa tai – tik labai maža dalis Nacionalinio technikos muziejaus ekspozicijos. Tiesiog juokingai maža dalis. Kur dar senovinė mokslinė įranga, fotografijos aparatūra, seni sportiniai dviračiai…

Sportinių dviračių ekspozicija.

… kalnakasybai ir metalurgijai dedikuota salė, architektūros, dizaino, statyboms skirtos ekspozicijos, seni namų apyvokos daiktai…

Senai buitinei technikai skirta dar viena milžiniška salė.

… astronomijos įranga, su chemijos mokslu susiję eksponatai, istorinė laiko skaičiavimo technika…

Laikrodžių kolekcija tiesiog atima žadą tiek dėl eksponatų unikalumo, tiek dėl jų gausos.

… ir visko dar daug, ko net negaliu išvardinti. Tai yra muziejus, kurį būtina pamatyti, jei esate technikos mėgėjas. Galiu duoti tik kelis patarimus – į šį muziejų vykite iš pačio ryto, nes jame drąsiai praleisite 4-5 valandas. Turite tam nusiteikti, būti pavalgę ir pasiruošę. Ir vaikai muziejuje tikrai suras ką veikti, tačiau jis labiau patiks suaugusiems. Bilietas kainuoja 250 kronų – beveik 10 eurų. Tai yra beprotiškai pigu, turint omenyje muziejaus dydį ir eksponatų unikalumą.

Nacionalinis technikos muziejus Prahoje

Adresas – Kostelní 42, 170 78 Praha 7, Čekija.

Internete – www.ntm.cz/en

Nedirba tik pirmadieniais.



Taip pat skaitykite:

Skrundos karinis miestelis Latvijoje (lankėme 2017 metais);

10 įdomių faktų apie Islandiją, kurių galbūt nežinojote;

Įdomus faktas apie senuosius Bentley automobilius – kodėl jie beveik neturi slenksčių?

Ar atpažįstate šį Volkswagen automobilį? Tokių mūsų kraštuose nebūna;

Pirmojo Lamborghini Countach karta turėjo periskopą;

Blériot XI – seniausias tebeskraidantis lėktuvas pasaulyje;

Breguet Deux-Ponts – pirmasis tikrai dviaukštis lėktuvas aviacijos istorijoje.

Laisvė ant virtuvės stalo – du įspūdingiausi Kauno Bienalės 2017 kūriniai (Video)

Laisvė ant virtuvės stalo – du įspūdingiausi Kauno Bienalės 2017 kūriniai (Video)

Skulptūra „Laisvė“ Kaune, Vienybės aikštėje, yra vienas iš miesto simbolių. Nuo savo 12 metrų aukščio pjedestalo sparnuota „Laisvė“ išdidžiai žvelgia į aplink skubančius miestiečius. Būdama taip aukštai ji yra tarsi atskirta nuo mūsų, tačiau tuo pačiu tokia artima. Tačiau šių metų Kauno bienalė padovanojo unikalią progą pažvelgti „Laisvei“ į akis – skulptūra buvo pastatyta ant sovietinio stiliaus virtuvės stalo.

Kauno bienalė – tai kas dvejus metus vykstantis tarptautinis meno renginys. Tiesą sakant, jo lengva nepastebėti, jei nesidomi menu. Visgi, jei norisi išvysti kažką neįprasto ir malonaus, tereikia apsidairyti aplinkui. Šiais metais Kauno bienalę ypatingai praturtino du japonų menininko Tatzu Nishi darbai. Jie ne tik stebina originalumu, bet ir savyje slepia labai gilias mintis apie mūsų visų Laisvę.



Tai nuo Laisvės ir verta pradėti. Juozo Zikaro skulptūra „Laisvė“ buvo sukurta dar 1921 metais, pastatyta ir atidengta 1928-aisiais. Tai – ant aukšto pjedestalo pastatyta angeliška moters figūra su nutrauktomis grandinėmis ir vėliava. Savaime aišku, kad okupaciniam sovietiniam režimui „Laisvė“ nepatiko (kaip ir pats Zikaras), todėl šis meno kūrinys buvo pašalintas dar 1950 metais. „Laisvė“ į savo vietą sugrįžo 1989-aisiais.

Juozas Zikaras “Laisvė”. (Algirdas, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Persikėlus į dabartinius laikus matome link „Laisvės“ į viršų besistiebiančius statybininkų pastolius ir, atrodo, nedidelį namelį ant jų. Tai – japonų menininko Tatzu Nishi kūrinys. Tačiau iš lauko nėra ko žiūrėti – reikia palipėti laiptais, kurie neabejotinai nepatiks bijantiems aukščio, ir iš karto atsidursite laiko mašinoje. Nedidelio namelio viduje – sovietinio stiliaus virtuvė, ant kurios stalo ir stovi „Laisvė“.

Tatzu Nishi „Laisvę“ įkurdino ant sovietinio stiliaus virtuvės stalo.

Aišku, pati skulptūra nebuvo judinta – virtuvė sukurta aplink ją. Tai unikali galimybė susitikti su „Laisve“ akis į akį. Meno kūrinį prižiūrinčios savanorės paaiškino, kad aplinka sukurta neatsitiktinai. Okupacijos metais net garsiai kalbėti apie laisvę nebuvo galima. Visos šios kalbos persikėlė į privačias erdves – į paprastų žmonių virtuves, kur neišvaizdžioje buityje plėtėsi didingos sparnuotos istorijos. Laisvė augo ant virtuvinių stalų prie standartinių sovietinių virtuvinių komplektų, kol tapo tokia didelė, kad šios energijos neatlaikę griuvo svetimi primesti simboliai.

Šis virtuvinis komplektas ne vienam bus pažįstamas.

Griuvo ir Lenino statulos. Kitas Tatzu Nishi kūrinys, sukurtas 2017-ųjų Kauno bienalei, vadinasi „Butas nuomai“. Tai – šiuolaikiškai įrengtas kambarys, kuriame įprastai apsistoja turistai. Vos įžengus pro duris sunku patikėti savo akimis – nuvirtusi skersai kambario guli Lenino statula – tokia, kokia anksčiau ir buvo Kaune.

Nugriautas, pamirštas, bet vis dar čia.

Realistiškai atrodanti putplasčio statula užima nemažą dalį kambario ir iš tiesų stebina. Ji simbolizuoja mūsų šių dienų mąstyme išlikusias sovietinio mentaliteto detales.

Štai keli įspūdžiai trumpame video siužete

Kauno bienalė baigiasi Lapkričio 30 dieną. Telieka laukti 2019-ųjų ir pažiūrėti, kokiais meno kūriniais miestas pasipuoš tuomet.






Ekskursija po „Tomark Aero“ aviacijos gamyklą: kaip gaminami mažieji lėktuvai? (Video)

Ekskursija po „Tomark Aero“ aviacijos gamyklą: kaip gaminami mažieji lėktuvai? (Video)

Kai esi aviacijos entuziastas, tavo kelionės yra kitokios nei daugelio. Ruošdamiesi kelionei žmonės internete ieško patarimų, domisi vietiniu maistu, turistinėmis vietomis, paplūdimiais ir kitais įprastais keliautojų rūpesčiais. Tuo tarpu aš gerai pašniukštinėju keletą sričių, kurios mane domina labiausiai – gal kur rasiu aviacijos muziejų su kokiais nors unikaliais eksponatais? O gal pavyks keliauti per kokį oro uostą, kuriame dar nesu buvęs? O gal pasiseks skristi laineriu, kuriame dar nesu sėdėjęs?

Visi mano „O gal?“ nublanko prieš kelionę po Slovakiją, nes jos metu turėjau galimybę apsilankyti „Tomark Aero“ lėktuvų gamykloje Prešove. Čia gaminami du dviviečių lėktuvų modeliai – aukštasparnis „Skyper GT9“ ir žemasparnis „Viper SD4“. Vos tik sužinojęs, kad gamykloje mane priims ir viską aprodys, labai nekantravau, nes žinojau, kad trumpa ekskursija, vedama kompanijos tinkamumo skraidyti specialisto Róbert Benetin, bus labai įdomi.




Pirmasis „Tomark Aero“ lėktuvas į orą pirmajam skrydžiui pakilo tik 2006 metais, todėl tai – jauna, bet rinkoje jau žinoma kompanija. Norėjosi pamatyti kaip atrodo gamybos procesas ir iš arti apžiūrėti „Skyper GT9“ ir „Viper SD4“ lėktuvus.

Skyper kyla. (Tomark Aero)

„Tomark Aero“ iš tikrųjų yra didelės „TOMARK“ įmonės dalis. Ji gamina sunkvežimių priekabų, žemės ūkio technikos dalis, pramoninę įrangą ir dar daugybę kitų metalo pramonės produktų. Įmonės vadovas yra senas aviacijos entuziastas, todėl norėjo turėti gražų, lengvai valdomą lėktuvą. Jis subūrė inžinierių komanda, kuri pradėjo dirbti prie jo asmeninio lėktuvo konstrukcijos. Visgi, greitai buvo nuspręsta, kad ultralengvasis lėktuvas gali būti pasiūlytas rinkai, todėl buvo įsteigta „Tomark Aero“ gamykla.

Pora žemasparnių Viper. (Tomark Aero, vipersd4.com)

Pirmasis 2006 metais į orą kilo žemasparnis „Viper SD4“, o 2014 metais dangų raižyti pradėjo ir „Skyper GT9“. Apie lėktuvų skirtumus vėliau, o dabar pasižvalgykime vietoje, kurioje jie gimsta.

Ekskursija lėktuvų gamykloje

 „TOMARK“ kompanijos pobūdį paminėjome ne be reikalo – lėktuvų ir sunkvežimių priekabų gamyklos dalijasi kai kuria įranga ir patalpomis. „Tomark Aero“ lėktuvų konstrukcija yra metalinė, todėl pirmiausia iš aliuminio ir nerūdijančio plieno lakštų kompiuteriu valdomu lazeriu išpjaunamos atskiros detalės. Šis darbas atliekamas taip, kad vėliau darbuotojams nebereikėtų gręžti ar pjaustyti atskirų dalių, bandant jas sumontuoti gaminamame lėktuve.

Slovakijoje, Prešove, įsikūrusi Tomark Aero gamykla iš išorės atrodo kaip bet koks kitas pramoninis pastatas.

Tuomet šios plokščios detalės yra lankstomos kitomis staklėmis ir padengiamos antikorozine danga. Žmogui, kuris niekada anksčiau nėra buvęs panašioje gamykloje įspūdį palieka kontrolė – gamybos procesas yra tobulai atsekamas, nes kiekviena detalė yra pažymėta, o darbuotojai gauna lapus su nurodymais, koks procesas kokiam komponentui turi būti taikomas.

Įėjus į vidų galima iš karto pamatyti nebaigtą žemasparnį Viper.

„Viper SD4“ konstrukcija yra labai tvirta ir standi. Ji paremta metalinėmis sijomis, kurios gaunamos sulanksčius plokščias detales. O štai „Skyper GT9“ kabina yra sukonstruota iš suvirintų metalinių vamzdelių – pamačius net šiek tiek priminė lietuviškų eksperimentinių orlaivių konstrukciją. Abiejų lėktuvų fiuzeliažų išorė ir sparnai yra pilnai metaliniai. Įdomu tai, kad paklaustas apie „Tomark Aero“ konkurencinius pranašumus R. Benetin nesutriko ir išskyrė būtent aliumininius lėktuvų korpusus – konkurentai kur kas labiau remiasi kompozitinėmis medžiagomis.

Čia į rėmus montuojami varikliai – visos lėktuvo rėmą sudarančios detalės yra išpjaunamos vietoje.

Kuomet dalis lėktuvo konstrukcijos yra surinkta, priekyje kabinamas rėmas, prie kurio tvirtinamas „Rotax 912“ variklis. Prasideda daug kruopštumo reikalaujantis gamybos etapas, kuomet išvedžiojami laidai, variklio valdymo linijos, sumontuojamas parašiutas avariniam nusileidimui. Tuo pat metu yra gaminami ir sparnai.

Šiek tiek vaizdų iš ekskursijos po Tomark Aero gamyklą:

„Viper SD4“ sparnai yra storesni ir tvirtesni nei „Skyper GT9“, tačiau konstrukciniais sprendimais jie iš esmės nesiskiria. „Viper SD4“ sparnų galai yra elegantiškai riesti į viršų ir atgal – tai leidžia sumažinti oro pasipriešinimą ir, bent jau mano akims, pagražina sparnų linijas.

Naudojami patikimi ir gerai mažojoje aviacijoje žinomi Rotax varikliai (daugiau informacijos apačioje pateikiamoje lentelėje)

Tuomet kniedijamos išorinės korpuso plokštės ir viskas paruošiama dažymui. „Tomark Aero“ gamykloje yra didžiausia uždara dažymo kamera Centrinėje Europoje. Čia telpa visas lėktuvo fiuzeliažas ir sparnai. Pirkėjai gali pasirinkti vieną iš siūlomų spalvų kombinacijų ar susikurti unikalų lėktuvą puošiantį raštą – „Tomark Aero“ yra tekę įgyvendinti ir pačias keisčiausias klientų fantazijas.

Visa aplinka išduoda, kad čia dirba aviaciją mylintys žmonės.

Tik nudažius lėktuvą galima pereiti prie galutinės gamybos stadijos – montuojami avionikos prietaisai, sėdynės, kilimėliai, lipdukai ir viskas, ko trūksta iki galutinai užbaigto lėktuvo. Dalis galutinio surinkimo atliekama netoliese esančiame aerodrome, kur „Tomark Aero“ lėktuvai ir yra išbandomi.

Surinkinėjamas lėktuvas. Čia jam suteikiama elektros instaliacija.

Iš pradžių ant žemės tikrinamas lėktuvo įrangos veikimas bei surinkimo kokybė, o vėliau ateina laikas pirmajam skrydžiui, kurį atlieka pilotas-bandytojas. Skrydžio metu jis tiksliai laikosi numatyto plano ir fiksuoja esminius parametrus, bandydamas aptikti problemas ir trūkumus, kurie yra iš karto čia pat ištaisomi. „Tomark Aero“ užtikrina, kad klientai gaus saugų ir patikimą lėktuvą, kuris bus lengvai valdomas ir tarnaus ilgus metus.

Pagrindinė Viper surinkimo salė, kurioje kabo visų Tomark lėktuvų sparnai.

Įdomu ir tai, kad užsakytas lėktuvas pagaminamas gana greitai – klientas gali tikėtis skraidyti savo nauju lėktuvu jau po keturių mėnesių, o jei labai reikia – ir gerokai greičiau. Trumpą gamybos laiką garantuoja ištobulinta gamybos grandinė ir vietoje saugomos detalės, kurių visuomet pagaminama daugiau nei reikia. Įprastai į kitas šalis lėktuvas atsiunčiamas dėžėje – klientui lieka užsidėti sparnus ir išbandyti naują savo orlaivį. Tačiau, „Tomark Aero“ sudaro galimybę pasiimti naują lėktuvą ir tiesiai iš gamintojo – pirkėjas gali atvykti į gamyklą ir savo lėktuvu parskristi namo. Beje, „Viper SD4“ galima įsigyti ir kaip rinkinį. Nemažai aviacijos entuziastų mėgsta savo lėktuvus surinkti patys, todėl „Tomark Aero“ suteikia tokią galimybę.

Dažymui ruošiamas Skyper.

„Viper SD4“ ir „Skyper GT9“ lėktuvai yra labai skirtingi ir Lietuvoje beveik nematyti, todėl galime užmesti akį ir į juos.

 „Viper SD4“ ir „Skyper GT9“

 Nors „Skyper GT9“ yra naujesnis susidarė įspūdis, kad kompanija ir jos klientai labiau mėgsta „Viper SD4“. Tai – tvirtesnis, sportiškesnis ir, jei jums kaip ir man patinka žemasparnių lėktuvų išvaizda, gražesnis lėktuvas. Jis, beje, turi Europos aviacijos saugumo agentūros sertifikatą, leidžiantį jį naudoti pilotų mokymui – sertifikuota versija vadinama „Viper SD-4 RTC“.

Skyper pasižymi metalinių vamzdžių konstrukcija, dažnai sutinkama ir savadarbiuose lėktuvuose.

Tuo tarpu „Skyper GT9“ yra labiau turistinis lėktuvas, pasižymintis plačiu apžvalgos kampu, dideliu bagažo skyriumi, puikiomis skrydžio charakteristikomis. Šiam lėktuvui nebūtinas ilgas pakilimo takas, jį paprasta prižiūrėti, todėl jis puikiai tiks pilotams-entuziastams, kurie mėgsta leistis į ilgas keliones.




Abu lėktuvai gaminami ir pagal UL, ir pagal LSA klasės reikalavimus, o jų charakteristikas galima susumuoti į tokią lentelę:

  „Viper SD-4 RTC“ „Viper SD-4 LSA“ „Viper SD4 UL“ „Skyper GT9 UL“
Sparnų mojis 8,4 m 8,4 m 8,4 m 9 m
Ilgis 6,4 m 6,4 m 6,4 m 6,3 m
Aukštis 2,2 m 2,2 m 2,2 m 2,1 m
Variklis Rotax 912 S / ULS (100 ag) Rotax 912 UL/A/F (80 ag)

Rotax 912 S / ULS (100 ag)

Rotax 914 UL / F (115 ag)

Rotax 912 UL/A/F

(80 ag)

Rotax 912 S / ULS

(100 ag)

Rotax 912 UL

(80 ag)

Rotax 912 ULS

(100 ag)

Maksimalus svoris 600 kg 600 kg 472,5 kg
Kreiserinis greitis 195 km/h 195 km/h 195 km/h 220 km/h
Maksimalus greitis 240 km/h 240 km/h 240 km/h 250 km/h
Maksimalus aukštis 4 725 m 5000 m
Pakilimo tako ilgis (kilimas/tūpimas) 240/ 176 240/ 176 150/140 m 120/80 m
Degalų bako talpa 100 l 70 / 100 l 70 / 100 l 88 l

 

Taigi, „Skyper GT9“ yra greitesnis, pasižymi platesniu apžvalgos kampu, į jį lengviau įlipti. „Viper SD4“ yra šiek tiek lengviau valdomas, sportiškesnis ir tvirtesnis, o su EASA sertifikatu puikiai tinka pilotų mokymui. Beje, prie „Viper SD4“ gali būti montuojamas kablys, skirtas reklamoms ar sklandytuvams tempti.

Skyper uodega, surinkinėjama kitame gamyklos pastate

Po apsilankymo gamykloje galiu patvirtinti, kad abu lėktuvai gaminami su ypatingu kruopštumu ir dėmesiu kiekvienai smulkmenai, todėl galutinis produktas yra labai aukštos kokybės.

Lėktuvai išbandomi ir užbaigiami netoliese esančiame aerodrome.

Beje, paklausiau ir dėl šių lėktuvų saugumo. Ne visai mandagus klausimas apie avarijas, į kurias kada yra patekę „Tomark Aero“ orlaiviai, buvo priimtas su šypsena. Nors net labai skaudžių incidentų tikrai yra pasitaikę, „Tomark Aero“ lėktuvai yra sudužę tik dėl pilotų kaltės. Nei vienas kompanijos lėktuvas dar nėra pakliuvęs į rimtą bėdą dėl mechaninio gedimo ar gamyklinio defekto.

Tomark Aero lėktuvuose montuojama avarinio nusileidimo parašiutu sistema.



 Apibendrinimui

Tai – pirmoji lėktuvų gamykla, kurioje esu buvęs. Nors net nežinojau, ko reikėtų tikėtis, keletas dalykų tikrai nustebino. Visų pirma, atmosfera gamykloje neprimena aukštųjų technologijų įmonės. Robotų čia nėra ir tik žmogaus prisilietimas kiekvienam metalo dalių kratiniui tiesiogine to žodžio prasme suteikia sparnus.

Tomark lėktuvai turi gražius riestus sparnų galus.

Besižvalgydamas po gamyklą pastebėjau ir tai, kad „Tomark Aero“ darbuotojai yra atsipalaidavę, juokauja ir šypsosi. Susidaro įspūdis, kad jiems patinka lėktuvas, kurį jie tuo metu gamina ir jie mėgaujasi procesu. Aistrą aviacijai mačiau kiekvienoje gamybos stadijoje. Pati gamykla atsirado todėl, kad „TOMARK“ vadovas myli lėktuvus. Interjero įrengimo skyriaus sienos yra apkabinėtos reaktyvinių naikintuvų plakatais, o ir prie kompiuterių sėdintys inžinieriai nepailsdami nardo po lėktuvų brėžinius, ieškodami silpnų vietų ir galimybių konstrukciją dar šiek tiek patobulinti.

Jau planuoju apsilankymus kitose lėktuvų gamyklose. Tai tiesiog labai geras būdas šio to išmokti ir pamatyti lėktuvus tada, kai jų sparnų dar neglostė vėjas.

Kviečiame apsilankyti Tomarkaero.com ir sužinoti daugiau apie šios kompanijos lėktuvus.

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.