10 įdomių faktų apie šunis, kurių galbūt nežinojote: kurie šunys protingiausi, ar jie jaučia kaltę ir kokį neįprastą įgūdį turi šunys-vedliai?

10 įdomių faktų apie šunis, kurių galbūt nežinojote: kurie šunys protingiausi, ar jie jaučia kaltę ir kokį neįprastą įgūdį turi šunys-vedliai?

Šuo – geriausias žmogaus draugas. Jis saugo mūsų namus, mus pralinksmina ir leidžiasi su mumis į nuotykius. Kartu šuo – didelė atsakomybė, nes juo reikia tinkamai pasirūpinti. Šunys su žmonėmis gyvena jau tūkstančius metų, bet ką apie juos žinome? Pristatome 10 įdomių faktų apie šunis, kurių galbūt nežinojote.

Įdomių faktų dešimtukus publikuojame kiekvieną pirmadienį. Dažniausiai rašome apie įvairią techniką. Pavyzdžiui, praeitą savaitę siūlėme paskaityti 10 įdomių faktų apie vandens motociklus. Kviečiame paskaityti ir tą straipsnį, bet jei mieliau paskaitytumėte apie gamtą, užmeskite akį į keletą faktų apie pasaulio medžius. Na, o dabar – iš karto prie šunų.



Žmonės šunis prisijaukino ne šiaip sau. Dabar su žmonėmis gyvena visa gyvūnų rūšių eilė. Tačiau šunis žmonės prisijaukino pirmiausia. Seniausi žmogaus ir šuns draugystės įrodymai – prieš 14700 metų kartu su žmogumi palaidoti šuns palaikai, surasti Oberkaselyje, Bonoje. Tačiau žinoma, kad šunis žmonės prisijaukino gerokai anksčiau. Akivaizdu, kad žmogaus ir šuns draugystė yra senesnė nei mūsų žemdirbystė. Todėl tikėtina, kad žmonės šunis prisijaukino medžioklei, o vėliau juos naudojo ir apsaugai. Artimiausi šunų giminaičiai dabar yra pilkieji vilkai.

Šunys žmonės jau tūkstančius metų lydi į medžioklę. (August Carl Vilhelm Thomsen, Wikimedia)

Šuo pasaulį pažįsta visai kitaip nei žmogus. Šuns pojūčiai veikia visai kitaip nei žmogaus. Tai, kad šunys pasaulį mato juodai-baltą, tėra mitas. Iš tiesų jie mato spalvas, tik ne taip ryškiai kaip mes – aplinka jiems yra kur kas labiau mėlynas ir žaliai-geltonas. Tačiau šunys puikiai mato prietemoje – kur kas geriau nei žmogus. O štai su skonio receptoriais jiems nepasisekė – šuo turi tik 1700 skonio receptorių, kai žmogus turi apie 9000. Tuo tarpu šuns klausa yra neįtikėtinai puiki – jie ne tik girdi menkesnius garsus, bet ir aukštesnius tonus – šuo gali išgirsti ir 8000 Hz garsą, kai žmogui pasiseka, jei jis girdi 2000 Hz skambesį. Na, o uosle žmonės su šunimis negali lygintis nei iš tolo. Šunys turi papildomą Jacobsono organą ir skirtingai kvapą jaučia skirtingose šnervėse. Tai reiškia, kad jie gali lengviau nustatyti, iš kur sklinda kvapas. Įvairiais skaičiavimais šuns uoslė yra apie 100 000 kartų geresnė nei žmogaus.

Žmonės išmoko pasinaudoti neįtikėtina šuns uosle. (Bjwhite66212, Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

Kai kurie pirmykščiai instinktai dar nepamiršti. Šunys yra prijaukinti, visiškai naminiai gyvūnai, tačiau kai kurie jų laukinės prigimties bruožai tebėra lengvai pastebimi. Pavyzdžiui, jie dažnai miega susirietę į kamuoliuką – taip jie stengiasi išlaikyti kūno šilumą ir apsaugoti vidaus organus. Namie tai nėra būtina, o štai laukinėje gamtoje toks įprotis kadaise pravertė. Naminių šunų protėviai miegojo žolėje, todėl prieš miegą kelis kartus apsisukdavo, kad išmintų sau patogų guolį – nemažai naminių šunų iki šiol sukasi prieš atsiguldami. Net jei turite tik vieną šunį, jis tikriausiai mėgsta užkasti savo maistą ar žaislus – tai jis daro instinktyviai bandydamas apsaugoti tai, kas jam brangu. Galiausiai, šunys iki šiol mėgsta voliotis purve – kadaise taip buvo maskuojamas kvapas ir naikinami parazitai.

Šunys miegodami dažnai susisuka į kamuoliuką – kadaise jų protėviai taip tausojo šilumą ir saugodavosi nuo kitų plėšrūnų. (Lisa Risager, Wikimedia (CC BY-SA 2.0)

Dalmatino dėmelės. Dalmatinai puikiai atpažįstami dėl savo ypatingos išvaizdos – jie yra balti su ryškiais juodais taškais. Bet taip jie atrodo ne visada. Neseniai gimę itin jauni dalmatinai yra visiškai balti – dėmelės išryškėja tik vėliau. Jos taip pat neprivalo būti juodos – daugybė dalmatinų turi rudos spalvos dėmeles. Beje, dalmatinai kadaise buvo išvesti lydėti karietoms, todėl jie yra labai energingi – juk bėgti šalia eiklių žirgų nėra lengva. Todėl jiems reikia aktyvių, sportiškų šeimininkų.

Būna dalmatinų ir su šviesiai rudomis dėmelėmis. (Edult, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Šuns sąkandžio jėgos pakaktų jūsų delno kaulams sulaužyti. Vidutinis šuo gali sukąsti savo žandikaulius 145 kg jėga. Turint omenyje, kad saugę šunys turi 42 aštrius dantis, to daugiau nei pakaktų jūsų rankos kaulams sutrupinti. Kitaip tariant, jei kada sugalvosite užsimoti prieš savo šunį, prisiminkite, kad jam tereikia priimti sprendimą, kad jus sunkiai sužeistų.




Šunims dažnai karšta. Šunys turi pakankamai tankų kailį, todėl jiems šiltuoju metų laiku būna gana karšta. Jie vėsinasi dviem būdais – prakaituoja per pėdas ir lekuoja. Šunys negali prakaituoti per visą kūną, kaip žmonės, todėl jie prakaituoja tik per pėdų pagalvėles. Na ir, žinoma, jie lekuoja. Įprastai šuo įkvepia ir iškvepia 30-40 kartų per minutę, tačiau lekuojant šis skaičius gali pasiekti ir visus 400. Visgi, jei aplinka nėra labai karšta, o jūsų šuo vis tiek lekuoja, reikėtų sunerimti – tai gali būti ligos ar apsinuodijimo požymis.

Šunys prakaituoja tik per pėdų pagalvėles, todėl jiems tenka lekuoti, kad atsivėsintų. (xlibber, Wikimedia (CC BY 2.0)

Protingiausias šuo. Įvairiais skaičiavimais, suaugusio šuns intelektas prilygsta 2-4 metų vaikui. Protingiausi šunys atskiria net 200-250 žodžių ir išmoksta daugybę komandų. Jie netgi gali atlikti paprastas matematines užduotis. Patys protingiausi šunys pasaulyje – borderkoliai, kilę iš Didžiosios Britanijos. Tai – aviganiai, gebantys savarankiškai valdyti galvijų bandas.

Borderkoliai – protingiausių pasaulio šunų veislė. (Lenkahol, Wikimedia)

Šuns vilna – nepaprastai šilta. Šunys turi tankų kailį, kurį nusimeta keičiantis metų laikams. Savaime aišku, žmonės jau seniai norėjo pasinaudoti šiuo resursu, todėl šunų vilną pradėjo verpti. Ji, pasirodo, yra neelastinga ir net iki 80 % šiltesnė nei avies vilna. Geriausia vilna išgaunama iš šiaurinių veislių šunų kailio – niufaundlendų, čiau-čiau, norvegų elkhundų, samojedų. Iš šunų vilnos gaminami megztiniai, kojinės, kiti aprangos elementai, antklodės.

Samojedų veislės šunų kailis yra tinkamas vilnai verpti. (Alexander Patrikeev, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Šunys vedliai yra išmokyti ir atlikti reikalus pagal komandą. Šunys žmonėms labai padeda ne tik saugodami namus, ieškodami bombų ar ganydami avis, bet ir lydėdami akluosius. Tačiau šunys vedliai turi būti specialiai apmokyti – šie kursai prasideda kai jie būna dar visai maži. Viena iš pamokų – gamtinių reikalų atlikimas pagal komandą. Tai reikalinga tam, kad nematantys šeimininkai galėtų surinkti ir išmesti atliekas.

Šuo-vedlys darbe. (Hurricane Omega, Wikimedia)

Šunys nejaučia kaltės, bet jaučia pavydą. Manote, kad sugėdinę savo šunį privertėte jį jausti kaltę? Kartais taip atrodo – šuo nuleidžia galvą, nežiūri į šeimininką ir tikrai atrodo susigėdęs. Tačiau jis toks tikrai nėra – jam tiesiog liūdna, kad šeimininkas yra nepatenkintas. Šunys nejaučia kaltės ar gėdos jausmo. Tačiau jie jaučia pavydą – jiems gali būti nemalonu, kai šeimininkas kam nors kitam skiria daugiau dėmesio nei jiems.



Tiek įdomių faktų šį pirmadienį. Taip pat kviečiame skaityti:

10 įdomių faktų apie vandens motociklus;

10 įdomių faktų apie medžius;

10 įdomių faktų apie arklius;

10 įdomių faktų apie kruizinius laivus;

10 įdomių faktų apie povandeninius laivus;

10 įdomių faktų apie tankus;

10 įdomių faktų apie motociklus;

10 įdomių faktų apie sunkvežimius;

10 įdomių faktų apie traukinius;

10 įdomių faktų apie traktorius;

10 įdomių faktų apie vandens motociklus, kurių galbūt nežinojote: kas sukūrė pirmąjį, kur Lietuvoje galima jais pramogauti ir kaip dar naudojami vandens motociklai? (Video)

10 įdomių faktų apie vandens motociklus, kurių galbūt nežinojote: kas sukūrė pirmąjį, kur Lietuvoje galima jais pramogauti ir kaip dar naudojami vandens motociklai? (Video)

Lauke jau taip šilta, kad skaičiuojame dienas, kada savaitgaliais įsikursime prie vandens telkinių. Juose kartais pasirodys ir įdomios transporto priemonės – vandens motociklai. Vieniems jie – puiki pramoga, o kitiems – ramybės drumstėjų instrumentai. Tačiau ką apie juos žinome? Pristatome 10 įdomių faktų apie vandens motociklus, kurių galbūt nežinojote.

Įdomių faktų dešimtukus skelbiame kiekvieną pirmadienį. Štai praeitą savaitę pateikėme 10 linksmų faktų apie automobilius. Kviečiame prisiminti ir tą straipsnį, o jei norite paskaityti apie kitokį vandens transportą, užsukite pasižiūrėti į mūsų 10 faktų apie kruizinius laivus. Na, o dabar apie vandens motociklus.



Pirmasis vandens motociklas. Pirmąjį vandens motociklą sukūrė labai garsus, legendos statusą turintis britų motociklų gamintojas Vincent. Šeštajame dešimtmetyje jis pristatė sraigtu varomą vandens motociklą Amanda. Maždaug tuo pat metu panašią transporto priemonę sukūrė ir vokiečių inžinieriai. Keli tūkstančiai Amanda vandens motociklų iškeliavo į Australiją ir Aziją. Australijoje, kurioje paplūdimių kultūra yra labai stipri, vandens motociklai iš karto prigijo ir buvo patobulinti – ten pavojingas sraigtas buvo pakeistas vidiniu pompiniu varikliu.

Vincent Amanda – vienas pirmųjų vandens motociklų pasaulyje. (meriden.triumph, Wikimedia (CC BY 2.0)

Ant ankstyvų vandens motociklų reikėjo stovėti. Vienus populiariausių vandens motociklų pasaulyje gamina Kawasaki priklausanti Jet Ski markė. Pirmieji Jet Ski vandens motociklai, pasirodę 1972 metais, stipriai skyrėsi nuo šiuolaikinių – ant jų reikėjo stovėti. Toks sprendimas pasirinktas norint palengvinti vandens motociklų transportavimą – stovimas vandens motociklas susilankstydavo į gana kompaktišką korpusą. Tačiau lengviau valdyti įprastus sėdimus vandens motociklus ir tai yra kur kas saugiau.

Anksčiau vandens motociklų vairuotojams tekdavo stovėti. (Cdw1952, Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

Linksmintis vandens motociklu – sveika. Vandens motociklas valdomas ne tik vairu, bet ir visu kūnu. Vairuotojas sukiojasi į šalis, reaguoja į bangas, reikiamu metu turi pasvirti, kad posūkiai būtų atliekami sklandžiai ir saugiai. Tai – nebloga mankšta, sudeginanti nemažai kalorijų ir auginanti pilvo raumenis. Dar daugiau – specialistai teigia, kad energingas važinėjimas vandens motociklu gerina širdies sveikatą.

Vandens motociklas yra nebloga mankšta. (Milosspsnd, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Vandens motociklai kartais sukelia siaubingas traumas. Visi greitai lekiantys daiktai gali sukelti traumas – tai jums ne naujiena. Tačiau vandens motociklai kartais sukelia siaubingas traumas dėl savo variklio subtilybių. Vandens motociklas išstumia aukšto slėgio vandens srovę – taip jis stumiasi pirmyn. Yra pasitaikę atvejų, kuomet ši srovė pateko į žmogaus kūno angas, sukeldama labai sunkias traumas. Dėl to yra buvę ir teisminių procesų. 2006 metais teismas Kalifornijoje nusprendė, kad Polaris Industries turės sumokėti žmogui net 3,7 milijonus dolerių, nes vandens srovė iš vidaus išdraskė jo dubens organus. Žmogus išgyveno, tačiau visą likusį gyvenimą liks neįgalus.

Perspėjimas ant vandens motociklo apie aukšto slėgio vandens srovės pavojus. (Coolcaesar, Wikimedia)

Plaukioti vandens motociklu galima ne bet kur. Vandens motociklas yra greita, triukšminga ir aplinkai žalinga transporto priemonė, todėl juo pramogauti galima tikrai ne bet kur. Reikia, kad vandens telkinys būtų pakankamai didelis. Lietuvos Aplinkos apsaugos ministerija nurodo, kad mūsų šalyje vandens motociklu plaukioti legalu tik keturiuose vandens telkiniuose: Baltijos jūroje, Drūkšių ežere, Elektrėnų ir Kauno mariose. Tiesa, jei nusprendėte vandens motociklu pramogauti mažesniame telkinyje, jūs ne tik pažeidžiate įstatymus, bet tikriausiai dar ir erzinate kitus poilsiautojus.




Ne tik pramogoms. Vandens motociklas – puiki priemonė papramogauti, tačiau ar žinojote, kad juos naudoja ne tik poilsiautojai ir gelbėtojai? Jungtinių Valstijų karinės jūrų pajėgos vandens motociklus naudoja kaip taikinius pratybose, o štai Venecijoje jais patruliuoja policija.

Italijos policija Venecijoje. (111Alleskönner, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Keturatis vandens motociklas. Įprastai vandens motociklus reikia pervežti ant priekabų, tačiau egzistuoja ir tokių, kurie turi ratus. Tai – keturačių ir vandens motociklų hibridai. Jie kainuoja kelias dešimtis tūkstančių eurų, tačiau gali judėti ir žeme, ir vandeniu. Vienas toks buvo pasirodęs ir Top Gear laidoje.

Quadski prieš Alfa Romeo 4c

 

Akrobatika. Vandens motociklais galima atlikti ir paprastus akrobatinius triukus, pavyzdžiui, apsiversti salto. Daugiausia apsivertimų atgal be sustojimo atliko Rachel Macclugage – 2014 metais apsivertė net 36 kartus.

Vandens motociklu galima atlikti ir paprastus triukus. (Hounslow23, Wikimedia)

Vairavimui reikalingas akceleratorius. Žmonės, pastebėję, kad lekia į pavojų, instinktyviai nori stabdyti ar bent jau paleisti akceleratorių. Tačiau vandens motociklo vairo mechanizmas tiesiog nukreipia išstumiamo vandens srovę. Jei paleisite akceleratorių, motociklas niekur nepasisuks, kad ir kokiu greičiu lėksite ir kad ir kaip judinsite vairą. Tai pirmasis patarimas, kurį išgirsta pradedantieji vandens motociklų vairuotojai. Antrasis – atpalaiduokite rankas – taip mažiau skaudės ir galėsite plaukioti ilgiau.

Vandens motociklas plaukimo kryptį keičia tik su nuspaustu akceleratoriumi. (Барвенковский, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Vandens motociklai – švaresni nei bet kada anksčiau. Žaliosios tendencijos neaplenkia ir tokių nišinių transporto priemonių kaip vandens motociklai. Dabar jų išmetamosios dujos yra 75 % švaresnės nei prieš 20 metų. Dar daugiau – rinkoje jau pasirodė ir pirmieji elektriniai vandens motociklai, tačiau ir be jų vandens motociklai yra net 70 % tylesni nei 1998 metais. Taigi, kai kitą kartą skųsitės vandens motociklų keliamu triukšmu, prisiminkite, kad prieš porą dešimtmečių jie skleidė kur kas didesnį triukšmą.



Tiek įdomių faktų šį pirmadienį. Taip pat kviečiame skaityti:

10 linksmų faktų apie automobilius;

10 įdomių faktų apie kruizinius laivus;

10 įdomių faktų apie povandeninius laivus;

10 įdomių faktų apie arklius;

10 įdomių faktų apie tankus;

10 įdomių faktų apie motociklus;

10 įdomių faktų apie sunkvežimius;

10 įdomių faktų apie traukinius;

10 įdomių faktų apie traktorius;

10 linksmų faktų apie automobilius, kurių tikrai nežinojote: kiek anties jėgų turi Aventador, kas pagavo pirmą greičio viršytoją ir kaip automobiliai važiuotų tunelio lubomis? (Video)

10 linksmų faktų apie automobilius, kurių tikrai nežinojote: kiek anties jėgų turi Aventador, kas pagavo pirmą greičio viršytoją ir kaip automobiliai važiuotų tunelio lubomis? (Video)

Nodum.lt kiekvieną pirmadienį publikuojami įdomių faktų dešimtukai. Stengiamės į juos surinkti įvairios negirdėtos informacijos trupinių ir dažniausiai renkamės su technika susijusias temas. Šiame straipsnyje surasite 10 linksmų faktų apie automobilius, kurių tikrai nežinojote. Nors jie gali pasirodyti juokingi, visi šiame straipsnyje paminėti faktai iš tiesų yra tikri.

Įdomių faktų dešimtukus skelbiame kiekvieną pirmadienį. Praeitą savaitę kvietėme paskaityti apie pasaulio medžius, bet jei jums įdomiau skaityti apie techniką, siūlome užmesti akį į straipsnį apie traukinius. Na, o dabar – 10 juokingų faktų apie automobilius.



Kiek anties jėgų turi Lamborghini Aventador SV? Automobilių galia matuojama arklio jėgomis. Tai – labai senas matavimo vienetas, pradėtas naudoti dar garo variklių laikais. Jamesas Wattas 18 amžiuje aktyviai tobulino garo variklį. Tuomet tai buvo technologinių pasiekimų viršūnė, todėl nemažai žmonių buvo skeptiški. Wattas norėjo garo variklius priartinti visiems žinomam darbo įrankiui (arkliui) ir parodyti, kad garo variklis yra kur kas geresnis. Tačiau galią galima matuoti ir kitais gyvūnais. Pavyzdžiui, Lamborghini Aventador SV turi 2137209,2 anties galias (552 kW). Manote, kad išsigalvojame? Į Google paieškos langelį įveskite 750 horsepower to duckpower ir sistema suskaičiuos už jus.

Ypatingai gražus 2137209,2 anties galių automobilis. (emperornie, Wikimedia (CC BY-SA 2.0)

Blogiausias automobilio pavadinimas. Žinote kaip anglų kalboje vadinamas medicininis zondas, skirtas minimaliai invazyviai tirti įvairius kūno organus? Probe. Todėl mums keista, kad būtent taip savo automobilį pavadino ne kokie anglų kalbos artimai nepažinę azijiečiai, o amerikiečiai – Ford Probe kadaise laikytas Mustang pasekėju. Aišku, Ford galvojo apie kitokį, kosminį zondą, tačiau vardas vis tiek buvo siaubingas. Kiti prasti automobilių pasaulio vardai: Studebaker Dictator, Isuzu Mysterious Utility Wizard, Honda That’s, Nissan Homy Super Long, Mazda Scrum Wagon ir tik mūsų kraštuose prastai skambantis Lexus NX.

Ford Probe – vienas blogiausių automobilių vardų pasaulyje. (Rudolf Stricker, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Sovietų melas prieš amerikiečių automobilius. Automobilis anksčiau buvo tikra prabangos prekė, tačiau masinė gamyba juos taip atpigino, kad juos sau galėjo leisti daugelis. Tiesa, ne visose šalyse. 1940-ųjų filmas Rūstybės kekės (The Grapes of Wrath) vaizdavo šeimą, kuri Didžiosios ekonominės krizės metu prarado savo ūkį. Šeimos nariai keliavo į Kaliforniją, ieškodami nors kokių galimybių užsidirbti. Tai buvo rūstūs laikai, o pats filmas iki šiol laikomas vienu geriausių amerikietiškų filmų pasaulyje. 1948 metais Rūstybės kekės pasiekė ir Sovietų sąjungos kino teatrus. Tai buvo neįprastas įvykis, nes vakarietiški filmai buvo įsileidžiami retai. Tačiau sovietų pareigūnai manė, kad filmas nepakenks ideologiniams žiūrovų įsitikinimams, nes jame vaizduojami tamsūs, vargingi laikai. Visgi, viskas pasisuko kita linkme – žiūrovai negalėjo nustoti stebėtis, kad net sunkiausiais laikais neturtingi amerikiečiai gali sau leisti važinėti nuosavais automobiliais, kai tuo tarpu net po poros dešimtmečių tai Sovietų sąjungoje nebuvo pasiekta. Rūstybės kekės greitai dingo iš Sovietų sąjungos kino teatrų ekranų.

Rūstybės kekių plakatas. (Carol M. Highsmith, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Visada svarbu apsiginti. Lietuvoje techninės apžiūros reikalavimų neatitinka ir tie automobiliai, kurių kėbulas turi aštrių kampų, susidariusių sulūžus bamperiams ant dėl rūdžių. Tokie reikalavimai sukurti dėl saugumo – niekas nenori, kad aplink važinėtų aštriu šaltuoju ginklu virtęs automobilis. Tačiau Afrikoje viskas kitaip. Pietų Afrikos Respublikoje legalu prie automobilio tvirtinti liepsnosvaidžius, skirtus užpuolikams atbaidyti.

Štai kaip toks liepsnosvaidis veikia

 

Pirmasis greičio viršytojas. Ar esate buvę nubausti už greičio viršijimą? Tai – labai sena praktika. Pirmasis vairuotojas už tai buvo nubaustas dar 1899 metais. Jis Niujorko gatve lėkė neįtikėtinai greitai – didesniu nei 19,3 km/h greičiu. Toje vietoje buvo leidžiamas 12,9 km/h greitis. Vairuotojas buvo trumpam pasiųstas į kalėjimą. Beje, jį sustabdė dviračiu patruliavęs pareigūnas.




Ką darytumėte, jei jus taip įžeistų? Vienas turtingas italų verslininkas 1963 metais buvo nepatenkintas savo Ferrari 250GT savybėmis. Automobilis, kaip jam pasirodė, buvo sukurtas trasai, todėl turėjo labai kietą važiuoklę, o salonas paskęsdavo triukšme. Pyktį kėlė ir tai, kad sankabos mechanizmas nuolat gesdavo, o Ferrari mechanikai tik gūžčiojo pečiais – visi automobiliai turi šią bėdą. Šiuos skundus išgirdęs Enzo Ferrari atšovė, kad tokie komentarai iš vidutinio amžiaus traktorių gamintojo jam nerūpi. Šis įžeidimas buvo toks stiprus, kad verslininkas nusprendė pagerinti savo 250GT, o vėliau pradėjo pats gaminti automobilius. Taip atsirado iki šiol garsi Lamborghini markė.

Lamborghini 350GT – pirmasis garsios markės modelis. (Simon Davison, Wikimedia (CC BY 2.0)

Populiariausias dešimtojo dešimtmečio automobilis. Spėkite, koks automobilis JAV beveik kasmet galėjo didžiuotis populiariausio titulu  1990-2000 metais. Ogi Little Tikes Cozy Coupe. Tai – plastikinis žaislinis automobilis, pradėtas gaminti dar 1979 metais. Apie 1991-uosius jis pasiekė savo populiarumo viršūnę ir kasmet pardavimai siekė apie 500 000 vienetų – daugiau nei tikrų automobilių. Aišku, dešimtmečio pabaigoje žaislo populiarumas pradėjo blėsti, nes iškilo elektroniniai žaidimai. Beje, LEGO labai ilgą laiką buvo produktyviausias padangų gamintojas pasaulyje. Aišku, tai nebuvo labai sunku, nes LEGO padangos yra labai mažos, kaip ir patys automobiliai.

Cozy Coupe buvo toks populiarus, kad dabar šie žaislai dažnai sutinkami ir automobilių muziejuose. (Andrew Bone, Wikimedia (CC BY 2.0)

Karalienė aerodinamika. Automobilių aerodinamika yra labai svarbi. Aptakūs automobiliai yra greitesni, sunaudoja mažiau degalų. Tuo tarpų įvairūs spoileriai ir kiti aerodinaminiai elementai kuria prispaudžiamąją jėgą, kuri leidžia greičiau įveikti posūkius. Tačiau spoileris yra ne kas kito kaip apverstas sparnas – lėktuvų sparnai juos kelia aukštyn, o automobilių – spaudžia žemyn. Todėl, kaip tikriausiai ir įsivaizduojate, Formulės 1 bolidas teoriškai galėtų važiuoti ir tunelio lubomis, jei tik įsibėgėtų iki daugiau nei 200 km/h. Tą patį galėtų padaryti ir iki 305 km/h įsibėgėjęs Aston Martin Vulcan.

Aston Martin Vulcan sukuria daugiau prispaudžiamosios galios nei sveria pats, todėl galėtų važiuoti ir tunelio lubomis. (Edvvc, Wikimedia (CC BY 2.0)

Patikimiausias automobilių gamintojas. Automobilių žurnalistai sudarinėja įvairius reitingus, skirtingų markių gerbėjai aistringai diskutuoja ir pykstasi, savo nuomonės neslepia ir draudimo bendrovės bei mechanikai – tai kuris gamintojas kuria patikimiausius automobilius? Viršūnėje rastume Hondą, Toyotą, Mercedes-Benz, Porsche ir dar keletą gamintojų, tačiau nei vienas iš jų nėra pats patikimiausias. Iš tiesų patikimiausius automobilius kuria Rolls-Royce – jie rečiausiai patiria didelius gedimus, rečiausiai yra išardomi dalims ar metalo laužui. Iš kur tai žinome? Rolls-Royce markė buvo sukurta 1906 metais. Savininkai keitėsi, kompaniją ne karto ištiko finansiniai sunkumai, tačiau Rolls-Royce automobiliai iki šiol važinėja. Tiksliau, iki šiol važinėja net 75 % kada nors sukurtų Rolls-Royce automobilių.

Rolls Royce Phantom, pagamintas 1928 metais. (Charles01, Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

Geriausia tai – kas nauja. Šiais laikais į automobilius su vidaus degimo varikliais žiūrima kreivai – jie teršia orą. Tačiau tiesa yra ta, kad šiuolaikiniai automobiliai teršia kur kas mažiau nei gaminti prieš 20-30 metų. Dar daugiau – automobilinė tarša yra niekis palyginti su tuo, ką į aplinką išmetą didieji laivai. Ar arkliai. Taip, 20 amžiaus pradžioje automobiliai ėmė staigiai populiarėti ir žmonės džiaugėsi būtent būtent dėl to, kad sumažėjo tarša – miestų gatvėse buvo mažiau arklių.



Tiek įdomių faktų šį pirmadienį. Taip pat kviečiame skaityti:

10 įdomių faktų apie pasaulio medžius;

10 įdomių faktų apie povandeninius laivus;

10 įdomių faktų apie arklius;

10 įdomių faktų apie tankus;

10 įdomių faktų apie motociklus;

10 įdomių faktų apie sunkvežimius;

10 įdomių faktų apie traukinius;

10 įdomių faktų apie traktorius;

10 įdomių faktų apie pasaulio medžius: ar istorija apie Niutono obelį yra tiesa, ar inkilas su metais kils į viršų ir kas nudažo eukalipto kamieną?

10 įdomių faktų apie pasaulio medžius: ar istorija apie Niutono obelį yra tiesa, ar inkilas su metais kils į viršų ir kas nudažo eukalipto kamieną?

Vienas iš maloniausių vaizdų pavasarį yra pradedantys žaliuoti medžiai. Žiemos pilkuma pasitraukia ir viskas nusidažo žaliai. Pasaulyje yra galybė skirtingų medžių rūšių, tarp kurių yra ir neįprastų savybių turinčių augalų. Šiame straipsnyje pateikiame 10 įdomių faktų apie pasaulio medžius, kurių galbūt nežinojote.

Įdomių faktų dešimtukus publikuojame kiekvieną pirmadienį. Praeitą savaitę siūlėme paskaityti apie povandeninius laivus. Kviečiame prisiminti ir tą straipsnį, o jei norėtumėte perskaityti daugiau įdomybių apie gamtą, siūlome paskaityti 10 įdomių faktų apie arklius. Na, o dabar – apie medžius.



Seniausias pasaulio medis. Seniausias pasaulio medis nėra medis, o visa medžių sistema. Genetiniai tyrimai parodė, kad Pando, augantis Jutoje, JAV, yra vienas didžiulis organizmas. Tai – drebulė (Populus tremuloides), turinti daugybę kamienų, kurie nėra labai seni. Pando amžius yra daugiau nei 80 tūkstančių metų – tokia sena yra šio medžio šaknų sistema. Įdomu tai, kad ilgą laiką buvo manoma, kad Pando yra atskiri medžiai, miškelis, ir tik genetiniai tyrimai parodė, kad tai – vienas labai senas organizmas, nors skirtingos jo dalys nėra labai senos. Pando taip pat yra sunkiausias žinomas gyvas organizmas, sveriantis 6000 tonų. Seniausias medis, turintis vieną kamieną, yra gajoji pušis, auganti Kalifornijoje, JAV. Jos amžius – 5 067 metai – buvo nustatytas gręžiant skylę iki centro ir skaičiuojant rieves, todėl šio medžio amžių galima pasakyti labai tiksliai. Medžiai yra ilgiausiai gyvenantys organizmai ir niekada nemiršta nuo senumo – juo visada pakerta ligos, kenkėjai, žaibai arba žmonės.

Pando – vienas organizmas, nors apie tai buvo nežinoma ilgus metus. Nors kamienai atrodo jauni, šaknys yra dešimčių tūkstančių metų senumo. (J Zapell, Wikimedia)

Paplitusi pušis. Nieko keisto, kad skirtingi žemynai ir ypač skirtingo klimato zonos pasižymi skirtinga augmenija. Tačiau kai kurios rūšys yra paplitusios (beveik) visuose žemynuose. Pavyzdžiui, pušys auga šešiuose žemynuose iš septynių ir jų nesutiktumėte tik Antarktidoje. Tiesa, Pietų Amerikoje ir Australijoje sutinkamos pušys turi mažai bendro su mūsiškėmis. Pušies mediena yra labai vertinama pramonėje, nes pušys auga gana greitai. Pušinės lentos ir rąstai puikiai tinka statyboms, fanerai, įvairioms smulkmenoms gaminti, tačiau netinka ten, kur reikia ypatingo tvirtumo ir atsparumo, nes pušies mediena yra pakankamai minkšta. Kai kurios pušų rūšys turi labai dideles sėklas, kurios yra vadinamos pušų riešutais ir yra valgomos. Beje, pušies kvapo oro gaiviklis automobiliuose visais laikais buvo vienu populiariausių.

Japonijos raudonoji pušis Šiaurės Korėjoje. (yeowatzup, Wikimedia (CC BY 2.0)

Niutono obelis. Tikriausiai visiems yra tekę girdėti istoriją, kaip ant galvos nukritęs obuolys Izaokui Niutonui padėjo suprasti gravitaciją. Ši istorija, deja, yra tik iš dalies tiesa. Pats Niutonas pasakojo, kad sukurti gravitacijos teoriją jį įkvėpė būtent pamatytas obuolio kritimas nuo obels, tačiau vaisius ant fiziko galvos tikrai nenukrito. Įdomu tai, kad, panašu, ta obelis tebėra gyva, tik neaišku, kur. Viena mokykla Grantame, Anglijoje, teigia, kad obelį įsigijo būtent ji ir pasodino direktoriaus sode, kur ji ir tebėra. Kita versija teigia, kad obelis tebeauga prie vieno dvaro netoli Grantamo. Bent keliose vietose auga ir medžiai, kurie, kaip teigiama, yra tiesioginiai Niutono obels palikuonys, bet dabar tai jau sunku patvirtinti. Juk minėtas obuolio kritimas įvyko 18 amžiaus pirmoje pusėje, todėl tikrai neįtikėtina, kad ta obelis tebėra gyva.

Niutono obelis Woolsthorpe Manor sode netoli Grantamo. (Arthurmarris, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Samanos ant medžių nurodys kryptį. Samanos nemėgsta tiesioginės saulės šviesos, todėl jų tiek ir daug miške, kur tiek daug pavėsio. Tai reiškia, kad samanos gausiau auga ant šiaurinė medžių kamienų pusės. Šis faktas yra įtrauktas į visus išgyvenimo gamtoje vadovėlius. Tiesa, atkreipkite dėmesį, kad samanos šiaurinėje pusėje auga būtent todėl, kad ten – mažiau šviesos. Jei medis yra kitų medžių pavėsyje, visas jo kamienas gali būti apaugęs samanomis. Kelmai taip pat padės nustatyti kryptį – pietinėje pusėje medžio rievės bus storesnės. Taip pat nepamirškite, kad pietiniame Žemės pusrutulyje šios taisyklės veikia atvirkščiai.

Skirtumas tarp šiaurinės ir pietinės medžio pusės kartais gali būti labai subtilus. Kairėje pusėje vaizduojama šiaurinė medžio pusė. (V. van Zeijst, Wikimedia (CC BY 3.0)

Nuodingiausias pasaulio medis. Manoma, kad Hippomane mancinella yra nuodingiausių pasaulio medžių rūšis. Jei suvalgysite šio medžio vaisių, galite mirti (nors mirčių šiais laikais dar nebuvo užregistruota). Jei lyjant lietui atsistosite po šiuo medžiu, jūsų odą nusės didelės skausmingos pūslės. Šio medžio sakai gali sukelti negyjančias žaizdas ir net pažeidžia automobilių dažus. Į akis patekę degančios Hippomane mancinella medienos dūmai apakina. Gerai tai, kad šie medžiai niekur šalia mūsų neauga – jie paplitę tik pietinėje Šiaurės Amerikos ir šiaurinėje Pietų Amerikos dalyse.




Iš ko užauga bonsai? Bonsai – tai ypatingai gražūs, maži medžiai, pasodinti sekliuose induose. Jie, nors yra maži, pasižymi didelių medžių proporcijomis ir estetika. Tai – meno rūšis ir hobis, kadaise atsiradęs Kinijoje ir iš jos paplitęs į Japoniją. Bonsai yra įprasti medžiai, o ne kokios nors ypatingos veislės. Jei nebūtų prižiūrimi ir augtų įprastame grunte, jie užaugtų į įprasto dydžio medžius. Tačiau bonsų prižiūrėtojai karpo jų šaknis ir lapus, formuoja šakas, šalina žievę ir naudoja įvairius metodus, kurie leidžia užauginti šios mažus, bet labai gražius medelius. Egzistuoja keli skirtingi bonsai stiliai. Pavyzdžiui, jin pabrėžia negyvo medžio šakas, o shari – negyvą kamieną. Tai – labai sudėtingi metodai, nes reikia stengtis, kad augalo dalys atrodytų negyvos, tačiau iš tiesų išliktų ir išlaikytų žaliuojančius lapus.

Jin ir shari stiliai patinka ne visiems, tačiau tokie bonsai atrodo ypatingai. (Ragesoss, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Tikras vaivorykštinis eukaliptas. Egzistuoja eukaliptų rūšis Eucalyptus deglupta, kuri pasižymi ypatingai spalvota žieve. Ji susidaro labai įdomiai. Medžio žievės lopai kasmet nusilupa ir krenta ant žemės, atverdami žalią požievinį sluoksnį. Jis po kiek laiko tampa mėlynų, violetiniu, o tada – raudonu. Žievės lopeliai krenta skirtingu laiku, todėl to paties eukalipto kamienas nusidažo pačiomis įvairiausiomis spalvomis. Beje, pats vaivorykštinis eukaliptas yra naudojamas popieriui gaminti.

Vaivorykštinis eukaliptas pasižymi spalvinga žieve. (Paxson Woelber, Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

Banano medis nėra medis. Nors daugybė žmonių mano, kad bananai auga ant medžių, iš tiesų tai yra žolinių augalų gentis. Kitaip tariant, banano augalo stiebas, kuris gali pasiekti ir 15 metrų aukštį, savyje neturi medienos. Vienu metu tik nedidelė bet kurio medžio dalis iš tiesų yra gyva, o štai bananai yra kitokie augalai – jie neturi negyvos medienos šerdies. Bambukas taip pat yra žolė, tačiau jo stiebai gali turėti gana storas sieneles, kurios yra nepaprastai kietos. Todėl bambuko mediena, nors bambukas nėra medis, iš tiesų egzistuoja.

Išvirtęs bananas – net ant žemės jis atrodo kaip medis. (Scot Nelson, Wikimedia (CC BY 2.0)

Kur surasite savo inkiliuką? Įsivaizduokite, kad šį pavasarį ant medžio šakos pakabinsite inkiliuką. Praeis pora derlingų ir drėgnų metų ir jūs prie jo sugrįšite – ar inkiliukas medžiui augant atsidurs didesniame aukštyje? Nuojauta kužda, kad jis turėtų atsidurti aukščiau, nes medis tikrai bus aukštesnis, tačiau iš tikrųjų jį surasite tame pačiame aukštyje, kur ir palikę. Taip yra dėl to, kad medžio apimtis auga tik šakų galuose sprogstant pumpurams. Kitaip tariant, šakos išlieka tame pačiame aukštyje, tik storėja, o auga tik jų galai. Taigi, jūsų inkiliukas bus tame pačiame aukštyje, tačiau šaka gali pradėti augti aplink paukščių namelį laikantį kablį.

Šis inkilas ir po daugelio metų išliks tame pačiame aukštyje. (CapCase, Wikimedia (CC BY 2.0)

Svastikų miškai. Pasirodo, Hitlerio šalininkai mėgo sodinti miškus. 1938 metais viename miške Brandenburge Adolfo Hitlerio gimtadienio proga buvo pasodinti keli maumedžiai. Jie buvo išrikiuoti taip, kad šviesūs medžiai sudarytų svastiką, pastebimą tik skrendant lėktuvu. Bent jau taip pasakojama, nes ši svastika, kuri ryškiai matėsi iš oro, buvo netyčia aptikta tik 1992 metais, kuomet buvo daromos visos suvienytos Vokietijos aeronuotraukos. 1995 metais buvo iškirsti 43 maumedžiai iš 100, tačiau 2000 metais buvo pastebėta, kad svastika vis dar lengvai įžiūrima. Todėl buvo nukirsti dar 25 medžiai. Dar vienas nežinia kada ir kieno svastika panašiai paženklintas miškas buvo aptiktas Hesene, o 2006 – ir Kirgizijoje. Visi šie miškai buvo praretinti taip, kad simboliai nebebūtų įžiūrimi, bet svastikos likučius Kirgizijoje dar galite įžiūrėti Google Maps suvedę šias koordinates – 41.448°N 76.391°E.



Tiek įdomių faktų šį pirmadienį. Taip pat kviečiame skaityti:

10 įdomių faktų apie povandeninius laivus;

10 įdomių faktų apie arklius;

10 įdomių faktų apie pinigus;

10 įdomių faktų apie tankus;

10 įdomių faktų apie motociklus;

10 įdomių faktų apie sunkvežimius;

10 įdomių faktų apie traukinius;

10 įdomių faktų apie traktorius;

10 įdomių faktų apie povandeninius laivus, kurių galbūt nežinojote: Šiaurės Korėjos laivas prieš žvejų tinklą, povandeninių laivų bazė ežere ir didžiausias žmogaus sukeltas garsas

10 įdomių faktų apie povandeninius laivus, kurių galbūt nežinojote: Šiaurės Korėjos laivas prieš žvejų tinklą, povandeninių laivų bazė ežere ir didžiausias žmogaus sukeltas garsas

Povandeniniai laivai yra mažai kam artimai pažįstamos transporto priemonės. Įprastus laivus yra matę visi, ne vienas yra ir keliavęs didesniu ar mažesniu laivu. O štai povandeninį laivą gyvai yra matę visai nedaug žmonių. Visgi, šie įspūdingi inžinerijos kūriniai yra labai įdomūs ir sudėtingi. Štai 10 įdomių faktų apie povandeninius laivus, kurių galbūt nežinojote.

Įdomius faktus NODUM skelbia kiekvieną pirmadienį. Praeitą savaitę kalbėjome apie pinigus. Tačiau, jei mėgstate skaityti apie ginkluotę, patariame užmesti akį į mūsų surinktus faktus apie tankus. Na, o jei jau mieliau paskaitytumėte apie taikius laivus, siūlome 10 įdomių faktų apie kruizinius lainerius. O dabar iškart prie povandeninių laivų.



Pirmasis povandeninis laivas. Povandeniniu reikėtų vadinti laivą, kuris gali ne tik panerti, bet ir sėkmingai plaukioti po vandeniu. Pirmieji tik paneriantys laivai pasirodė dar 16 amžiuje. Vienas toks buvo demonstruojamas pačiam imperatoriui Karoliui V. Tiesa, šis laivas, nors ir laido panerti ir viduje išlaikyti neužgesusią ugnį, niekur po vandeniu nuplaukti negalėjo. Jau 18 amžiaus pradžioje Anglijoje buvo užpatentuoti keli tikri povandeniniai laivai, kurie buvo irkluojami. Pirmasis kare panaudotas povandeninis laivas buvo Turtle, išrastas amerikiečių inžinieriaus Davido Bushnello dar 1775 metais. Tai buvo vienvietis povandeninis laivas, į priekį traukiamas žmogaus sukamo propelerio. Turtle jau kitais metai gavo užduotį prie britų laivų lipdyti minas, tačiau visos šios misijos buvo nesėkmingos. Kita vertus, jų pakako, kad Turtle įeitų į pasaulio istoriją kaip pirmasis mūšyje panaudotas povandeninis laivas. Rimčiau šios mašinos kaip ginklai paplito tik Pirmojo pasaulinio karo metu.

Davido Bushnello Turtle schema. (Wikimedia)

Ne tik karybai. Nors povandeninius laivus mes minime kaip ginklus, jie pasitarnauja ne tik karybai. Jūs tikriausiai jau žinote apie moksliniams tikslams naudojamus povandeninius laivus, kurie gali pasiekti didžiulį gylį ir leidžia mokslininkams stebėti vietinę fauną ir florą. Povandeniniai laivai taip pat praverčia ir nuskendusių laivų paieškai ir apžiūrai. Tačiau egzistuoja ir specialiai tam sukurtų turistinių apžvalginių laivų. Pavyzdžiui, Atlantis povandeniniai laivai plaukioja nuo 1986 metų. Jie Karibuose, prie Guamo ir Havajų krantų turistus plukdo pasižvalgyti į koralus, nuskendusius laivus ir kitus reginius. Aišku, laivas su tokiais dideliais langais giliai panirti negali, tačiau įspūdžiai vis tiek būna nepamirštami.

Atlantis povandeninio laivo viduje – keleiviai vaizdais mėgaujasi per didžiulius langus. (Leonard G., Wikimedia)

Įvairūs varikliai. Kuo varomi povandeniniai laivai? Panirus po vandeniu įprasti dyzeliniai varikliai tiesiog uždustų – vidaus degimo varikliams reikalingas oras. Todėl anksčiau buvo plačiai naudojamos dyzelinės-elektrinės sistemos. Plaukiant paviršiumi baterijos būdavo įkraunamos, kad vėliau jas būtų galima panaudoti plaukimui po vandeniu. Įvairios šalys norėjo, kad jų povandeniniai laivai po vandeniu išbūtų ilgiau, todėl ieškojo, kas variklyje galėtų pakeisti orą. Kaip deguonies šaltinis buvo pradėtas naudoti vandenilio peroksidas, tačiau jis kėlė papildomą pavojų laivo įgulai avarijos atveju. Švedijos povandeniniai laivai su savimi pasiima ir skysto deguonies, o vokiečiai savo Type 212 povandeniniuose laivuose naudojo ir vandenilio kuro elementus.

HMS Astute – vienas pažangiausių šių laikų atominių povandeninių laivų. (Paul Halliwell/MOD, Wikimedia)

Visgi, tikriausiai dažniausiai kalbama apie atominius povandeninius laivus. Jie turi daugybę pranašumų. Net ir keliaudamas maksimaliu greičiu atominis povandeninis laivas gali be sustojimų įveikti neribotą nuotolį. Dar daugiau – tokie laivai ir po vandeniu gali išbūti neribotą laiką, nes oras įgulos kvėpavimui yra perdirbamas ir filtruojamas, o geriamu vandeniu apsirūpinama distiliuojant jūros vandenį. Taigi, vienintelis atominius povandeninius laivus ribojantis veiksnys yra maisto atsargos. Kita vertus, reaktoriai yra gana dideli ir labai brangūs, todėl mažesni povandeniniai laivai vis dar plaukioja naudodami dyzelines-elektrines jėgaines.

Povandeninis laivas prieš povandeninį laivą? Povandeniniai laivai medžioja įprastus laivus ir patys yra medžiojami paviršinių laivų. Iš tiesų, per visą karybos istoriją pasitaikė tik vienas atvejis, kuomet vienas paniręs povandeninis laivas tyčia nuskandino kitą panirusį povandeninį laivą. Tai 1945 metų vasario pradžioje atliko britų HMS Venturer, paskandindamas vokiečių U-864, kuris plaukė į Bergeną variklio remontui. Visa U-864 įgula žuvo, o pats laivas buvo surastas tik 2003 metais. Jis iki šiol nėra iškeltas, nes gabeno didelį gyvsidabrio krovinį, kuris dabar jau yra išsiliejęs ir užteršęs nemažai grunto.

Dabartinė U-864 poilsio vieta. (NormanEinstein, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Lenkų valdomos torpedos. Yra viena povandeninių laivų rūšis, apie kurią šiais laikais kalbama kaip apie istorinę praeitį – valdomos torpedos. Tokios Antrojo pasaulinio karo metais gamintos Japonijoje – torpedos pilotas turėjo nukreipti savo ginklą į amerikiečių laivus, taip save paaukodamas. Kiek mažiau žinomas faktas, kad prieš pat prasidedant Antrajam pasauliniam karui ir jau ryškėjant grėsmei, kad Vokietija užpuls Lenkiją, beveik 5000 lenkų užsirašė savanoriais į mirtininkų dalinius (3000 jų vardų yra išsaugoti). Nors Lenkija tuomet neturėjo reikalingos įrangos, buvo sukurtas Lenkijos karinio jūrų laivyno Gyvųjų torpedų skyrius. Tačiau karas prasidėjo anksčiau nei bet kokie panašūs planai galėjo pasistūmėti.




Povandeniniai laivai ežere. Viena iš slapčiausių JAV povandeninių laivų bazių yra Aidahe – valstijoje, kuri neturi prieigos prie vandenyno. Ten esančioje Akustikos tyrimų laboratorijoje bandomos įvairios technologijos. Ežere plaukioja sumažinti modeliai ir net tikri povandeniniai laivai-plaukiojančios laboratorijos, kuriuose išbadomi nauji varikliai ir kitos technologijos.

Eksperimentinis povandeninis laivas ežere Aidahe. (U.S. Navy photo by Mr. John F. Williams, Wikimedia)

Geltoni povandeniniai laivai. Tikriausiai esate girdėję garsiąją The Beatles dainą Yellow Submarine. Tai yra bene vienintelė visame pasaulyje populiari daina, kurioje minimas povandeninis laivas. Iš tiesų, kaip galite įsivaizduoti, kariniai povandeniniai laivai dažniausiai yra juodi arba pilki. Tačiau moksliniai povandeniniai laivai labai dažnai yra geltoni, nes geltona yra bene paskutinė spalva, kurią gar galima įžiūrėti dideliame gylyje. Ją taip pat lengva pastebėti, kai koks mokslinis batiskafas iškyla ir laukia, kol jį paims mokslinių tyrimų laivas. Dėl tų pačių priežasčių kartais naudojamos oranžinė ir raudona spalvos.

Gelbėjimo darbams skirtas povandeninis laivas. (Mass Communication Specialist 2nd Class Alexia M. Riveracorrea, Wikimedia)

Didžiausi povandeniniai laivai pasaulyje. Didžiausius povandeninius laivus pasaulyje statė Sovietų Sąjunga. Tai – Typhoon klasės laivai, kurių ilgis siekė 175 metrus. Šie povandeniniai laivai gaminti 1976–1986 metais, o į tarnybą pateko 1981-aisiais. 2012 metais jie turėjo būti modernizuoti, tačiau buvo nuspręsta, kad tai – neekonomiškas sprendimas, todėl dabar šie povandeniniai laivai naudojami menkai. Viename tokiame atominiame povandeniniame laive įsikuria net 160 žmonių įgula, o vietos atsargoms yra tiek, kad po vandeniu galima praleisti net kelis mėnesius.

Акула (Ryklys) – didžiausias povandeninis laivas istorijoje. (Bellona Foundation, Wikimedia)

Garsiausias žmonių sukeltas garsas. Garsas vandenyje keliauja visai kitaip nei ore. Iš tikrųjų, net nelabai stebina faktas, kad didžiausią žmogaus sukeltą garsą rastume būtent vandenyje. Sonarai, naudojami kitiems povandeniniams laivams aptikti ir navigacijai, sukelia net 235 decibelų garso bangas. Sonarai iš proto varo vandenynų gyventojus – manoma, kad būtent jie yra viena iš priežasčių, kodėl banginiai išplaukia ant kranto (iš kur negyvus juos tenka pašalinti)

Kaip veikia povandeninio laivo sonaras

 

Šiaurės Korėjos povandeninis laivas prieš Pietų Korėjos žvejų tinklus. 1998 metais 18 km nuo Pietų Korėjos krantų buvo pastebėti keistas reginys – Šiaurės Korėjos povandeninio laivo įgula stengėsi išlaisvinti į tinklus įsipainiojusį povandeninį laivą. Apie tai buvo informuotas Pietų Korėjos laivynas, kuris atsiuntė savo laivus. Jie pabandė nusitempti Šiaurės Korėjos povandeninį laivą į uostą, tačiau šis netikėtai nuskendo. Vėliau paaiškėjo, kad viduje buvo 9 įgulos nariai – 5 buvo rasti nužudyti, o 4 – nusižudę. Viduje taip pat buvo gėrimų iš Pietų Korėjos , kas tikriausiai reiškia, jog šiaurės korėjiečiai vykdė šnipinėjimo misiją.



Tiek įdomių faktų šį pirmadienį. Taip pat kviečiame skaityti:

10 įdomių faktų apie pinigus;

10 įdomių faktų apie tankus;

10 įdomių faktų apie keleivinius lėktuvus;

10 įdomių faktų apie sraigtasparnius;

10 įdomių faktų apie motociklus;

10 įdomių faktų apie sunkvežimius;

10 įdomių faktų apie traukinius;

10 įdomių faktų apie traktorius;

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.