10 įdomių faktų apie povandeninius laivus, kurių galbūt nežinojote: Šiaurės Korėjos laivas prieš žvejų tinklą, povandeninių laivų bazė ežere ir didžiausias žmogaus sukeltas garsas

10 įdomių faktų apie povandeninius laivus, kurių galbūt nežinojote: Šiaurės Korėjos laivas prieš žvejų tinklą, povandeninių laivų bazė ežere ir didžiausias žmogaus sukeltas garsas

Povandeniniai laivai yra mažai kam artimai pažįstamos transporto priemonės. Įprastus laivus yra matę visi, ne vienais yra ir keliavęs didesniu ar mažesniu laivu. O štai povandeninį laivą gyvai yra matę visai nedaug žmonių. Visgi, šie įspūdingi inžinerijos kūriniai yra labai įdomūs ir sudėtingi. Štai  10 įdomių faktų apie povandeninius laivus, kurių galbūt nežinojote.

Įdomius faktus NODUM skelbia kiekvieną pirmadienį. Praeitą savaitę kalbėjome apie pinigus. Tačiau, jei mėgstate skaityti apie ginkluotę, patariame užmesti akį į mūsų surinktus faktus apie tankus. Na, o jei jau mieliau paskaitytumėte apie taikius laivus, siūlome 10 įdomių faktų apie kruizinius lainerius. O dabar iškart prie povandeninių laivų.



Pirmasis povandeninis laivas. Povandeniniu reikėtų vadinti laivą, kuris gali ne tik panerti, bet ir sėkmingai plaukioti po vandeniu. Pirmieji tik paneriantys laivai pasirodė dar 16 amžiuje. Vienas toks buvo demonstruojamas pačiam imperatoriui Karoliui V. Tiesa, šis laivas, nors ir laido panerti ir viduje išlaikyti neužgesusią ugnį, niekur po vandeniu nuplaukti negalėjo. Jau 18 amžiaus pradžioje Anglijoje buvo užpatentuoti keli tikri povandeniniai laivai, kurie į priekį buvo irkluojami. Pirmasis kare panaudotas povandeninis laivas buvo Turtle, išrastas amerikiečių inžinieriaus Davido Bushnello dar 1775 metais. Tai buvo vienvietis povandeninis laivas, į priekį traukiamas žmogaus sukamo propelerio. Turtle jau kitais metai gavo užduotį prie britų laivų lipdyti minas, tačiau visos šios misijos buvo nesėkmingos. Kita vertus, jų pakako, kad Turtle įeitų į pasaulio istoriją kaip pirmasis mūšyje panaudotas povandeninis laivas. Rimčiau šios mašinos kaip ginklai paplito tik Pirmojo pasaulinio karo metu.

Davido Bushnello Turtle schema. (Wikimedia)

Ne tik karybai. Nors povandeninius laivus mes minime kaip ginklus, jie pasitarnauja ne tik karybai. Jūs tikriausiai jau žinote apie moksliniams tikslams naudojamus povandeninius laivus, kurie gali pasiekti didžiulį gylį ir leidžia mokslininkams stebėti vietinę fauną ir florą. Povandeniniai laivai taip pat praverčia ir nuskendusių laivų paieškai ir apžiūrai. Tačiau egzistuoja ir specialiai tam sukurtų turistinių apžvalginių laivų. Pavyzdžiui, Atlantis povandeniniai laivai plaukioja nuo 1986 metų. Jie Karibuose, prie Guamo ir Havajų krantų turistus plukdo pasižvalgyti į koralus, nuskendusius laivus ir kitus reginius. Aišku, laivas su tokiais dideliais langais giliai panirti negali, tačiau įspūdžiai vis tiek būna nepamirštami.

Atlantis povandeninio laivo viduje – keleiviai vaizdais mėgaujasi per didžiulius langus. (Leonard G., Wikimedia)

Įvairūs varikliai. Kuo į priekį varomi povandeniniai laivai? Panirus po vandeniu įprasti dyzeliniai varikliai tiesiog uždustų – vidaus degimo varikliams reikalingas oras. Todėl anksčiau buvo plačiai naudojamos dyzelinės-elektrinės sistemos. Plaukiant paviršiumi baterijos būdavo įkraunamos, kad vėliau jas būtų galima panaudoti po vandeniu. Įvairios šalys norėjo, kad jų povandeniniai laivai po vandeniu išbūtų ilgiau, todėl ieškojo, kuo pakeisti atmosferos orą. Buvo pradėtas naudoti vandenilio peroksidas kaip deguonies šaltinis, tačiau jis kėlė papildomą pavojų laivui nelaimės atveju. Švedijos povandeniniai laivai su savimi pasiima ir skysto deguonies, o vokiečiai savo Type 212 povandeniniuose laivuose naudojo ir vandenilio kuro elementus.

HMS Astute – vienas pažangiausių šių laikų atominių povandeninių laivų. (Paul Halliwell/MOD, Wikimedia)

Visgi, tikriausiai dažniausiai kalbama apie atominius povandeninius laivus. Jie turi daugybę pranašumų. Net ir keliaudamas maksimaliu greičiu atominis povandeninis laivas gali be sustojimų įveikti neribotą nuotolį. Dar daugiau – tokie laivai ir po vandeniu gali išbūti neribotą laiką, nes oras įgulos kvėpavimui yra perdirbamas ir filtruojamas, o geriamu vandeniu apsirūpinama distiliuojant jūros vandenį. Taigi, vienintelis atominius povandeninius laivus ribojantis veiksnys yra maisto atsargos. Kita vertus, reaktoriai yra gana didelis ir labai brangūs, todėl mažesni povandeniniai laivai vis dar plaukioja naudodami dyzelines-elektrines jėgaines.

Povandeninis laivas prieš povandeninį laivą? Povandeniniai laivai medžioja įprastus laivus ir patys yra medžiojami paviršinių laivų. Iš tiesų, per visą karybos istoriją pasitaikė tik vienas atvejis, kuomet vienas paniręs povandeninis laivas tyčia nuskandino kitą panirusį povandeninį laivą. Tai 1945 metų vasario pradžioje atliko britų HMS Venturer, paskandindamas vokiečių U-864, kuris plaukė į Bergeną variklio remontui. Visa U-864 įgula žuvo, o pats laivas buvo surastas tik 2003 metais. Jis iki šiol nėra iškeltas, nes jis gabeno didelį gyvsidabrio krovinį, kuris dabar jau yra ištekėjęs ir užteršęs nemažai grunto.

Dabartinė U-864 poilsio vieta. (NormanEinstein, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Lenkų valdomos torpedos. Yra viena povandeninių laivų rūšis, apie kurią šiais laikais kalbama kaip apie istorinę praeitį – valdomos torpedos. Tokios Antrojo pasaulinio karo metais gamintos Japonijoje – torpedos pilotas turėjo nukreipti savo ginklą į amerikiečių laivus, taip save paaukodamas. Kiek mažiau žinomas faktas, kad prieš pat prasidedant Antrajam pasauliniam karui ir jau ryškėjant grėsmei, kad Vokietija užpuls Lenkiją, beveik 5000 lenkų užsirašė savanoriais į mirtininkų dalinius (3000 vardų yra išsaugoti). Nors Lenkija tuomet neturėjo reikalingos įrangos, buvo sukurtas Lenkijos karinio jūrų laivyno Gyvųjų torpedų skyrius. Tačiau karas prasidėjo anksčiau nei bet kokie planai turėjo laiko pasistūmėti.




Povandeniniai laivai ežere. Viena iš slapčiausių JAV povandeninių laivų bazių yra Aidahe – valstijoje, kuri neturi prieigos prie vandenyno. Ten esančioje Akustikos tyrimų laboratorijoje bandomos įvairios technologijos. Ežere plaukioja sumažinti modeliai ir net tikri povandeniniai laivai-plaukiojančios laboratorijos, kuriose išbadomi nauji varikliai ir kitos technologijos.

Eksperimentinis povandeninis laivas ežere Aidahe. (U.S. Navy photo by Mr. John F. Williams, Wikimedia)

Geltoni povandeniniai laivai. Tikriausiai esate girdėję garsiąją The Beatles dainą Yellow Submarine. Tai yra bene vienintelė visame pasaulyje populiari dainą, kurioje minimas povandeninis laivas. Iš tiesų, kaip galite įsivaizduoti, kariniai povandeniniai laivai dažniausiai yra juodi arba pilki. Tačiau moksliniai povandeniniai laivai labai dažnai yra geltoni, nes geltona yra bene paskutinė spalva, kurią gar galima įžiūrėti dideliame gylyje. Ją taip pat lengva pastebėti, kai koks mokslinis batiskafas iškyla ir laukia, kol jį paims mokslinių tyrimų laivas. Taip pat naudojamos oranžinė ir raudona spalvos.

Gelbėjimo darbams skirtas povandeninis laivas. (Mass Communication Specialist 2nd Class Alexia M. Riveracorrea, Wikimedia)

Didžiausi povandeniniai laivai pasaulyje. Didžiausius povandeninius laivus pasaulyje statė Sovietų Sąjunga. Tai – Typhoon klasės laivai, kurių ilgis siekė 175 metrus. Šie povandeniniai laivai gaminti 1976–1986, o į tarnybą pateko 1981 metais. 2012 metais jie turėjo būti modernizuoti, tačiau buvo nuspręsta, kad tai – neekonomiškas sprendimas, todėl dabar šie povandeniniai laivai naudojami menkai. Viename tokiame atominiame povandeniniame laive įsikuria net 160 žmonių įgula, o vietos atsargoms yra tiek, kad po vandeniu galima praleisti net kelis mėnesius.

Акула (Ryklys) – didžiausias povandeninis laivas istorijoje. (Bellona Foundation, Wikimedia)

Garsiausias žmonių sukeltas garsas. Garsas vandenyje keliauja visai kitaip nei ore. Iš tikrųjų, net nelabai stebina faktas, kad didžiausią žmogaus sukeltą garsą rastume būtent vandenyje. Sonarai, naudojami kitiems povandeniniams laivams aptikti ir navigacijai, sukelia net 235 decibelų garsą. Jis iš proto varo vandenynų gyventojus – manoma, kad sonarai yra viena iš priežasčių, kodėl banginiai išplaukia ant kranto (iš kur negyvus juos tenka pašalinti)

Kaip veikia povandeninio laivo sonaras

 

Šiaurės Korėjos povandeninis laivas prieš Pietų Korėjos žvejų tinklus. 1998 metais 18 km nuo Pietų Korėjos krantų buvo pastebėti keisti veiksmai – Šiaurės Korėjos povandeninio laivo įgula stengėsi išlaisvinti į tinklus įsipainiojusį povandeninį laivą. Buvo informuotas Pietų Korėjos laivynas, kuris atvyko ir bandė nusitempti Šiaurės Korėjos laivą į uostą, tačiau šis netikėtai nuskendo. Vėliau paaiškėjo, kad viduje buvo 9 įgulos nariai – 5 buvo nužudyti, o 4 nusižudė. Viduje taip pat buvo Pietų Korėjos gėrimų, kas tikriausiai reiškia, jog buvo vykdoma šnipinėjimo misija.



Tiek įdomių faktų šį pirmadienį. Taip pat kviečiame skaityti:

10 įdomių faktų apie pinigus;

10 įdomių faktų apie tankus;

10 įdomių faktų apie keleivinius lėktuvus;

10 įdomių faktų apie sraigtasparnius;

10 įdomių faktų apie motociklus;

10 įdomių faktų apie sunkvežimius;

10 įdomių faktų apie traukinius;

10 įdomių faktų apie traktorius;

Atsargiai – lyja kosminėmis šiukšlėmis! Vienintelis užfiksuotas atvejis, kuomet į žmogų pataikė kosminė nuolauža

Atsargiai – lyja kosminėmis šiukšlėmis! Vienintelis užfiksuotas atvejis, kuomet į žmogų pataikė kosminė nuolauža

Loterijos bilietų, tikimės, neperkate, nes tikimybė laimėti yra nepaprastai maža. Tačiau net ir mažiausia tikimybė reiškia, kad kas nors gali nutikti. Tikimybė, kad į jus pataikys iš kosmoso krentanti kokio nors aparato nuolauža yra nepaprastai maža, tačiau vieną vėjuotą 1997 metų sausio dieną raketos gabalas iš tiesų pataikė į parke vaikštinėjusią moterį.

Toks atvejis yra vienintelis, apie kurį žinoma. Tačiau iš kosmoso atkeliavę daiktai yra pateikę į žmones ne kartą. Štai viena moteris patyrė ne šiaip kokios raketos nuolaužos, o tikro meteorito smūgį. Paskaitykite ir apie tą istoriją, o dabar sugrįžkime į 1997-uosius.



Lottie Williams 1997 metų sausio 22 dieną vaikštinėjo parke Talsoje, Oklahomoje. Diena buvo vėjuota, tačiau visai graži ir tinkama pasivaikščiojimams. Kritulių nebuvo, išskyrus vieną maždaug 15 cm dydžio metalinį daiktą, kuris atskriejo iš nežinia kur ir užkabino Williams petį. Tiesa, nestipriai – moteris buvo nesužeista, tačiau labai nustebinta. Apsižvalgiusi ji niekaip negalėjo suprasti, kas galėjo mesti kažkokį sulankstytą, atrodo, apdegusį metalinį daiktą. Jis, beje, buvo gana lengvas ir priminė sulankstytą plokštelę.

Kas tai buvo? Ogi raketos atplaiša. Tiesa, NASA to patvirtint taip ir negalėjo, nes gabalėlis buvo per mažas. Tačiau visi įrodymai veda į prieš kelis mėnesius paleistą Delta II raketą. Ji kurį laiką pasisukiojo aplink Žemę, o tada, kaip ir numatyta, sugrįžo ir sudužo Teksase. Vėlgi, kaip ir buvo numatyta. Didžiausia raketos nuolauža buvo surasta už kelių šimtų kilometrų nuo Lottie Williams pasivaikščiojimo vietos. Tačiau į Žemės atmosferą sugrįžusi raketa natūraliai subyra į šimtus gabalėlių, todėl beveik neabejojama, kad vienas iš jų ir pataikė į Williams petį. Sunku pasakyti, ar moteriai pasisekė, nes gavo tokį įspūdingą suvenyrą ir nebuvo sužeista, ar nepasisekė, nes niekas kitas tokių smūgių nėra patyręs.

Tokios Delta II raketos nuolauža tuomet ir pataikė į Lottie Williams petį. (NASA/KSC, Wikimedia)

Tai, kad į žmones kosminės nuolaužos beveik niekada nepataiko, yra kiek keista. Per 40 metų į Žemę jau nukrito daugiau nei 5 tonos įvairių nuolaužų. Didieji gabalai yra sekami ir jų nusileidimo vietos yra prognozuojamos gana (apy)tiksliai, tačiau juk mažesni galėtų pataikyti ir į žmones. Kaip to išvengiama?

Raketos ar palydovo sugrįžimas į Žemės atmosferą yra planuojamas. Žinoma, kad didžioji kokio nors objekto dalis atmosferoje sudega tiesiog dėl trinties – dideliu greičiu į atmosferą įskriejusio objekto paviršius greitai įkaista ir užsiliepsnoja. Didesnius šansus pasiekti planetos paviršių turi detalės, pagamintos iš aukštą temperatūrą atlaikančių medžiagų, pavyzdžiui, titano ar nerūdijančio plieno, tačiau tik jei yra pakankamai didelės. Jei žinoma, kad koks nors palydovas jau baigia savo darbą ir greitai nukris į Žemę, kosmoso agentūros dar gali pakeisti jo trajektoriją taip, kad ji driektųsi daugiausia virš vandens ar retai gyvenamų teritorijų. Tai ne visada pavyksta, tačiau Lottie Williams išlieka vienintelių žmogumi, į kurį pataikė kosminė šiukšlė.



Daugiau keistenybių:

Žymus chirurgas, kuris skalpelį laikė burnoje ir kartą pasiekė 300 % mirtingumą vienos operacijos metu;

1970-ųjų istorija parodo, kodėl negalima sprogdinti ant kranto išmestų banginių (Video)

Tokio pažadinimo nenori niekas – pirmasis pasaulyje užfiksuotas atvejis, kuomet meteoritas pataikė į žmogų;

Londono alaus potvynis, nusinešęs 8 žmonių gyvybes;

4 būdai, kaip iš paplūdimių šalinami negyvi banginiai: sprogdinimas yra tik vienas iš jų (Video)

4 būdai, kaip iš paplūdimių šalinami negyvi banginiai: sprogdinimas yra tik vienas iš jų (Video)

Banginiai, kaip ir kiti gyvūnai, turi ribotą gyvenimo laiką. Jie jį praleidžia skrosdami pasaulio vandenynus ir suteikdami juos pamačiusiems žmonėms daug džiaugsmo. Tačiau negyvi banginiai dažnai yra išplaunami ant paplūdimių. Tai yra didelė problema, nes jie pūva, skleidžia nemalonų kvapą ir trukdo paplūdimiuose besilankantiems žmonėms. Jau vien dėl jų padėties ir dydžio banginius šalinti nėra lengva. Tai kaip tai daroma?

Tiesa, reikia paminėti, kad banginiai sausumoje atsiranda ne tik po mirties. Kai kurie banginiai dėl ne iki galo žinomų priežasčių ant seklumos užplaukia ir būdami gyvi. Tuomet gelbėtojai įvairiomis priemonėmis bando juos sugrąžinti į gilesnius vandenis. Jei to padaryti nepavyksta arba į krantą išplaunamas jau negyvas banginis tenka pasinaudoti vienu iš keturių metodų.



1.  Sprogdinimas

Skamba kaip prasta mintis? Ji tokia tikrai ir yra, tačiau 1970 metais Oregone būtent tai ir buvo padaryta. Apie tai plačiau galite paskaityti čia. Tik pasakysime, kad operacija buvo nesėkminga – gyvūno dalys tarsi blogiausia pasaulio kruša krito į priešingą pusę nei buvo numatyta, nusėjo žmones, sutraiškė automobilį ir apteršė netoliese stovėjusius pastatus. Didelė dalis banginio taip ir liko ten, kur buvo. Iššvaistytas dinamitas buvo didelis nuostolis (kaip ir sutraiškytas praktiškai naujas automobilis), bet šį sumanymą įvykdęs inžinierius atleistas nebuvo ir nemanė, kad padarė klaidą.

2. Nutempimas atgal į vandenį

Daugelis banginių, kurie pastimpa vandenynuose, ten ir pasilieka. Jų kūnai nugrimzta gilyn, kur tampa kitų gyvių maistu. Tačiau kartais šie kūnai atsiranda paplūdimiuose, kuomet su jais žmonėms ir tenka tvarkytis. Natūraliausias būdas – nutempti gyvūno liekanas atgal į vandenį.

Ir nedideli banginiai sveria kelias tonas. (Merzperson, Wikimedia)

Tai padaryti niekada nėra lengva. Reikalingas galingas kateris, visureigiai, dažnai tenka pasidarbuoti kastuvais. Tačiau nutemptas gilyn banginis pamaitina kitus vandenyno gyvūnus, todėl tai yra natūrali jo baigtis. Kita vertus, jei tai atliekama netinkamai, bangos banginį ir vėl gali išplauti į krantą. Todėl kartais geriau pasinaudoti kitais būdais.

3. Kompostavimas

Viena iš priežasčių, kodėl banginių lavonai nuo krantų turi būti pašalinami kiek įmanoma greičiau, yra jų skleidžiamas kvapas. Banginių viduje puvimo metu kaupiasi dujos. Jų spaudimas gali pasiekti tokį lygį, kad banginio kūnas tiesiog sprogsta. Žmonėms nemalonu lankytis taip smirdinčiame paplūdimyje. Tačiau puvimas kitose vietose gali būti ir teigiamas dalykas.

Negyvo banginio sprogimas dėl susikaupusių dujų

 

Jei banginį pavyksta išvežti, jis gali būti kompostuojamas. Ūkininkai sako, kad banginio kompostas yra puikios trąšos. Kai banginis supūva, jo kaulus galima išrinkti ir atiduoti muziejams ar mokslo institucijoms. Mokslininkai dažnai banginius pasiima ir patys, kad juos galėtų analizuoti, o vėliau atskiras jų dalis išsaugoti. Visgi, kur kas dažniau banginiai supūdomi sąvartynuose  – jie ten tiesiog nuvežami, supjaustomi ir sumaišomi su kitomis atliekomis. Taip nelieka nei vertingo komposto, nei griaučių.

4. Užkasimas

Labai dažnai banginiai yra palaidojami tiesiog vietoje. Dėl paplūdimio specifikos į juos ne visada lengva įvažiuoti sunkvežimiais, kad banginį pavyktų kur nors išvežti. Tempti banginio lavoną į jūrą taip pat nėra lengva – iš tiesų tai gana brangu. Todėl kartais pasirenkamas paprasčiausias variantas – netoliese iškasama didžiulė duobė, į kurią banginis ir įverčiamas supūti.

Dažnai išplaunami jau gerokai papuvę ir kitų gyvūnų apgraužti banginiai. (Brocken Inaglory, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Tai – daug darbo reikalaujanti procedūra, nes reikalinga išties milžiniška duobė. Todėl tie paplūdimiai, ant kurių negyvi banginiai išplaunami dažniau, turi sunkvežimiams skirtus privažiavimus ir kitą infrastruktūrą, leidžiančią kūnus pašalinti.



Taip pat skaitykite:

1970-ųjų istorija parodo, kodėl negalima sprogdinti ant kranto išmestų banginių (Video)

10 įdomių faktų apie arklius;

Tokio pažadinimo nenori niekas – pirmasis pasaulyje užfiksuotas atvejis, kuomet meteoritas pataikė į žmogų;

Ar Antrojo pasaulinio karo metu buvo paplitęs kanibalizmas?

Motociklų karietų lenktynės – kas tai per sportas?

Londono alaus potvynis, nusinešęs 8 žmonių gyvybes;

10 įdomių faktų apie pinigus ir kaip jie uždirbami: pirmasis pasaulio trilijonierius, iš ko gaminami banknotai ir kodėl monetų atbrailos yra dantytos?

10 įdomių faktų apie pinigus ir kaip jie uždirbami: pirmasis pasaulio trilijonierius, iš ko gaminami banknotai ir kodėl monetų atbrailos yra dantytos?

Pinigai yra tai, kas verčia pasaulį suktis. Jais matuojamas mūsų laikas, mūsų turtas, o dažnai – ir mūsų svajonės. Žmonės labai daug dirba vedini noro turėti daugiau pinigų, bet ką apie pinigus iš tiesų žinome? O ko nežinome? Štai 10 įdomių faktų apie pinigus ir kaip jie uždirbami.

Įdomius faktus skelbiame beveik kiekvieną pirmadienį. Praeitą savaitę šventėme Velykas, o prieš tai siūlėme paskaityti apie keleivinius lėktuvus. Siūlome prisiminti ir tą straipsnį, o dabar – iš karto prie pinigų.



Kas išrado pinigus? Niekas tiksliai nežino, kada atsirado pinigai. Senovės žmonės prieš kelis šimtus tūkstančių metų neturėjo jokio turto. Kai niekas neturėjo ko parduoti, niekas neturėjo už ką mokėti. Visgi, istorikai mano, kad maždaug prieš 100 000 tūstančių metų prasidėjo mainų ekonomika. Tai – tikrosios pinigų šaknys. Mainai niekada nėra labai patogūs – su savimi temptis maišo grūdų norint ką nors nusipirkti yra nesąmonė. Todėl Mesopotamijoje prieš 5000 metų buvo sugalvotas šekelis – piniginis vienetas vertas maždaug 160 granų (ne gramų) kviečių. Manoma, kad pirmosios kaltinės monetos pasirodė 650-600 metų prieš mūsų erą – jas sukūrė lydai, gyvenę dabartinėje Turkijoje.

Lydų monetos, nukaldintos maždaug 640 metais prieš Kristų. (Classical Numismatic Group, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Didžiausios vertės banknotas. Ar esate rankoje vartę 500 eurų banknotą? Atrodo, toks mažas popierėlis, o dėl jo tenka tiek daug dirbti. Tačiau 500 eurų banknotas nėra toks jau vertingas, palyginti su vertingiausiu pasaulio banknotu. Jį surastumėte Singapūre. Tai – 10 000 Singapūro dolerių banknotas. Tektų jo ieškoti banke išsigryninant dideles sumas pinigų. 10 000 Singapūro dolerių yra verti maždaug 6 181,5 eurų. O štai 1 Uzbekijos sumo centas yra praktiškai bevertis – jo vertė yra 10 000 kartų mažesnė nei euro cento. Tiesa, ši moneta sutinkama labai retai.

Tai – vertingiausias banknotas pasaulyje. Tiesa, 10 000 Singapūro dolerių banknotai naudojami itin retai. (Wikimedia)

Turtingiausias pasaulio žmogus – būsimas trilijonierius? Turtingiausias pasaulio žmogus yra Jeffas Bezosas, Amazon įkūrėjas. Šiuo metu jo turtas vertinamas daugiau nei 116 milijardų JAV dolerių. Net sunku įsivaizduoti, koks milžiniškas tai yra turtas, tačiau antroje turtingiausių pasaulio žmonių sąrašo vietoje rastume Billą Gatesą, kurio turtai vertinami daugiau nei 90 milijardų dolerių. Taigi, tarp dviejų turtingiausių pasaulio žmonių turtų yra net 26 milijardų dolerių skirtumas. Beje, prognozuojama, kad Jeffas Bezosas per 25 metus gali tapti pirmuoju trilijonieriumi – pasieks 1000 milijardų dolerių ribą.

Grafitis, vaizduojantis Jeffą Bezosą. (Thierry Ehrmann, Wikimedia (CC BY 2.5)

Nukaldinti centus dažnai kainuoja daugiau nei jie yra verti. Kaip manote, kiek kainuoja nukaldinti 1 Euro centą? Italijoje – apie 4 centus, tačiau visur maždaug panašiai. Ir tai nėra taip jau neįprasta – smulkiausių monetų kaina dažnai 2-4 kartus viršija jų vertę. Skaičiuojama, kad 1 JAV cento nukaldinimas kainuoja apie 2,4 centus. Tik kaldinant 5 centų monetas kaina susilygina su verte.

Kaldinti mažo nominalo monetas yra santykinai brangu. (Santeri Viinamäki, Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

Grynieji pinigai – labai nešvarūs. Didelė dalis smulkių nelegalių sandorių yra vykdomi grynaisiais pinigais – taip nusikaltėliai sumažina pinigų srautų atsekimo galimybes. Tačiau grynieji yra labai nešvarūs ne tik dėl to. Jie nuolat keliauja ir yra liečiami daugybe rankų: nuo žmogaus, kuris pasinaudojęs tualetu nenusivalė rankų, iki jūsų mėsos pardavėjo. Skaičiuojama, kad bent 90 % JAV dolerių turi kokaino pėdsakų. Gal ir gerai, kad tik apie 8 % pasaulio pinigų yra grynieji.




Kodėl monetos turi dantytas atbrailas? Tais laikais, kai pinigai buvo gaminami iš brangiųjų metalų, žmonės visai bandydavo juos pasisavinti neprarasdami pinigų vertės. Taigi, nuo auksinių ir sidabrinių monetų buvo nukerpamos briaunos. Nuo saujos monetų pavykdavo surinkti nemažai vertingo metalo, o pačios monetos sumažėdavo taip nežymiai, kad prekeiviai skirtumo net nepastebėdavo. Todėl kadaise buvo sugalvota monetų atbrailas paversti dantytomis – taip iš karto buvo galima pastebėti, kad kažkas monetą sumažino. Dabar šie įvairūs raštai ant monetų kraštų šiek tiek padeda neregiams.

Skirtingo nominalo monetos dabar yra dantytos skirtingai – tai šiek tiek padeda neregiams, nors jie lengvai susigaudo ir pagal monetos dydį. (www.elbpresse.de, Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

Popieriniai pinigai nėra popieriniai. Mes esame įpratę banknotus vadinti popieriniais pinigais, tačiau jie nėra pagaminti iš popieriaus. Medienos popierius nėra labai tvirta medžiaga – perlenktas vos kelis kartus jis plyšta, nusitrina jo paviršius. Eurų banknotai yra gaminami iš šimtaprocentinės medvilnės, kuri yra auginama įvairiuose pasaulio regionuose. Banknotų popieriui panaudojamas trumpas medvilnės pluoštas, kuris netinka tekstilės pramonei. JAV dolerių banknotų sudėtis yra šiek tiek kitokia – 75 % sudaro medvilnė, o likusius 25 % – lino pluoštas. Beje, tai reiškia, kad atgyvenę banknotai gali būti kompostuojami. O štai nauji Jungtinės Karalystės svarai yra plastikiniai

JAV dolerių banknotai yra labiau medžiaginiai, o ne popieriniai. (Wikimedia)

Pinigai gali nupirkti laimę. Dažnai sakoma, kad pinigais laimės nenupirksi, tačiau tai nėra tiesa. Taip, yra ir daugiau būdų laimei pasiekti. Kiekvienas žmogus savo laimę supranta individualiai ir tikrai yra tokių, kuriems iki laimės trūksta tik pinigų. Kodėl taip yra? Ne vienas tyrimas parodė, kad žmogus jaučiasi laimingiausias tada, kai jo gyvenime vyksta pokyčiai – naujas darbas, naujas automobilis, nauji namai, naujos kelionės ir nauji pasiekimai. Kai esate jauni, tokių pokyčių daug – įgyjate vairuotojo pažymėjimą, baigiate mokyklą, įstojate į universitetą, pradedate daryti karjerą, kuriate šeimą ir taip toliau – viskas vyksta nedideliame laiko tarpe. Turint pinigų naujų dalykų galima prasimanyti greitai – nauji verslai, naujos didelės kelionės, nuotykiai ir taip toliau. Taigi, galbūt jūsų laimė nepriklauso nuo pinigų, tačiau kiti žmonės gali jaustis kitaip.

Pinigai teoriškai gali atnešti laimę, bet ne visiems, o kai kurie laimę gali pasiekti ir būdami visai neturtingi. (Radik14, Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

Kieno alga didžiausia? Futbolininkai ir kiti profesionalūs sportininkai, didžiausių pasaulio įmonių vadovai, pasauliniai politikos lyderiai – jūs žinote, kad šie žmonės, pasiekę aukštumų savo profesinėse srityse gauna pakankamai didelį užmokestį už darbą. Bet jei šias nelabai žemiškas pozicijas atmestume, kurie specialistai įprastai gauna didžiausius atlyginimus per visą savo karjeros laikotarpį? Ogi chirurgai, tačiau ir kitų specializacijų medikai gali pasigirti didžiausiomis algomis pasaulyje.

Chirurgai gali pasigirti geriausiai apmokama profesija pasaulyje. (Pfree2014, Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

Kiek laiko taupytumėte, kol taptumėte milijonieriumi? Iš karto visiems aišku, kad iš itin mažo atlyginimo sutaupyti milijono nėra įmanoma. Milijonieriais tampama ne dėl to, kad atlyginimas yra taupomas. Milijonieriais dažniausiai tampa verslininkai, kurie geba optimizuoti savo pajamas ir verslo augimą. Tačiau tik dėl įdomumo – kiek laiko reikėtų taupyti, kad taptumėte milijonierius? Vidutinis atlyginimas Europos Sąjungoje svyruoja apie 1500 eurų (apie vidutines lietuviškas pajamas kalbėti šiuo atveju nėra prasmės). Tikriausiai sutiksite, kad vienišo žmogaus pragyvenimui Lietuvoje pakaktų ir 500 eurų – tai turėtų padengti išlaidas maistui, būstui ir transportui. Taigi, galima tikėtis, kad apie 1000 eurų kas mėnesį pavyktų atsidėti. Taip po 1000 mėnesių galėtumėte save laikyti milijonieriumi. Problema ta, kad 1000 mėnesių yra daugiau nei 83 metai. Todėl, jei norite tapti milijonieriumi, kurkite verslo planus, protingai investuokite ir planuokite savo ateitį.



Tiek įdomių faktų šį pirmadienį. Taip pat kviečiame skaityti:

10 įdomių faktų apie keleivinius lėktuvus;

10 įdomių faktų apie pasaulio greitkelius;

10 įdomių faktų apie vėjo jėgaines;

10 įdomių faktų apie sraigtasparnius;

10 įdomių faktų apie motociklus;

10 įdomių faktų apie sunkvežimius;

10 įdomių faktų apie traukinius;

10 įdomių faktų apie traktorius;

10 įdomių faktų apie keleivinius lėktuvus: seniausios pasaulio oro linijos, ar lėktuvai gali važiuoti atbuli ir ar tikrai pilotams ruošiamas atskiras valgiaraštis? (Video)

10 įdomių faktų apie keleivinius lėktuvus: seniausios pasaulio oro linijos, ar lėktuvai gali važiuoti atbuli ir ar tikrai pilotams ruošiamas atskiras valgiaraštis? (Video)

Žmonės labiau mėgsta keliauti šiltuoju metų laiku. Viena vertus, vaikštinėti svetimų miestų gatvėmis tiesiog maloniau, kai nereikia rūpintis paltais ir skėčiais. Kita vertus – šilta apranga lagaminuose užima per daug vietos. Keleiviniai lėktuvai ir oro linijos nuolat keičia žmonių keliavimo įpročius. Kadangi artėja tam pats tinkamiausias sezonas, kviečiame paskaityti 10 faktų apie keleivinius lėktuvus, kurių galbūt nežinojote.

Įdomių faktų rinkinius siūlome kiekvieną pirmadienį. Dažniausiai jie būna susiję su kokia nors technine tema. Pavyzdžiui, praeitą savaitę siūlėme paskaityti apie tankus. Jei to dar nepadarėte, kviečiame paskaityti ir tą straipsnį, o dabar pakelkime akis į dangų.



Jūs negalite visiškai užrakinti tualetų durų, o peleninė ten yra ne jums. Gerai, žinoma, kad tualeto duris galite užrakinti ir niekas jūsų privatumo nepažeis. Visgi, lėktuvo įgula tualeto duris gali labai greitai atrakinti ir užrakinti. Dažnai kylant ir leidžiantis tualetai būna užrakinti dėl jūsų pačių saugumo. Jei tualete užsidaręs žmogus sugalvotų parūkyti ar kitaip pažeistų saugumo taisykles, skrydžio palydovai duris kaip mat atidarytų. Beje, atkreipkite dėmesį į tai, kad durų apačioje dažnai yra nedidelis tarpas. Jis yra labai svarbus, nes tualetas veikia kaip siurblys. Jis įsiurbia ir nemažai oro, todėl, jei nebūtų to nedidelio tarpelio ar kitokių angų, tualete stipriai nukristų slėgis ir duris būtų labai sunku atidaryti. Galiausiai, kai kuriuose lėktuvuose tualetuose rasite ir peleninę. Ji nėra skirta jums, nes jūs esate geras, taisyklių paisantis keleivis. Daugelis pasaulio oro linijų rūkyti draudžia, tačiau kai kurie žmonės vis tiek pažeidžia taisykles. Kad jie neapgadintų kilimo ar kitų paviršių, jiems įrengtos peleninės. Jos, beje, nuo tūkstantinės baudos neapsaugo.

Tualetas Boeing 747. (Wrightbus, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Kodėl lėktuvai nevažiuoja atgal naudodami atbulinę trauką? Daugelio didesnių keleivinių lėktuvų varikliai turi atbulinės traukos funkciją – išmetamosios dujos yra nukreipiamos į priekį. Tai padeda nusileidus greičiau sustoti. Teoriškai ši atbulinė trauka gali būti naudojama ir norint tiesiog pavažiuoti atbulomis – tokių atvejų būta. Tai kodėl tuomet lėktuvų nuo įlaipinimo vartų atgal stumia tam skirti sunkvežimiai? Dėl labai paprastos priežasties – variklių sukeltas oro srautas išdaužytų visus terminalo langus. Kita vertus, juk ir veidrodėlių lėktuvai neturi, todėl stumiantis sunkvežimis yra tiesiog paprastesnė išeitis.

Boeing 757 savarankiškai pavažiuoja atbulomis

 

Lėktuvai gali skristi ir su vienu varikliu, bet ir jam užgesus katastrofa nėra garantuota. Teigiama, kad apie 20 % žmonių turi skrydžio baimę. Ore gali nutikti pačių netikėčiausių dalykų. Pavyzdžiui, gali sugesti vienas iš variklių. Tačiau to bijoti nereikėtų, nes visi keleiviniai dvimotoriai lėktuvai gali skristi ir su vienu užgesusiu varikliu. Kas nutinka, kai užgęsta ir tas? Sklendimas ir avarinis nusileidimas. Pavyzdžiui, Boeing 747 dar gali nusklęsti 150 km, jei 10 km aukštyje užgestų visi keturi varikliai. Nusileidimas nebūtų gražus, bet jis gali būti saugus.

Gimli Glider – labai garsus sklendžiančio lėktuvo atvejis. Šis Boeing 767 12 km aukštyje pritrūko degalų, bet saugiai nusileido nebenaudojamame aerodrome. (Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Pilotai valgo kitokį maistą nei keleiviai? Tai – labai dažnai kartojamas mitas, kuris iš tikrųjų turi pagrindą. Apsinuodijimas maistu sukeltų didžiulių saugumo problemų – tokių atvejų yra buvę, tačiau visi jie įvyko tais laikais, kai maisto paruošimo standartai nebuvo tokie aukšti kaip dabar. Jokių taisyklių, nurodančių, kad pilotai ir keleiviai turi valgyti skirtingą maistą, nėra. Visgi, daugelis oro linijų nurodo, kad du pilotai turi valgyti skirtingus patiekalus, bet abu jie vis tiek imami iš įprasto keleivių valgiaraščio. Įprastai kapitonas renkasi pirmas.

Maistas lėktuve yra neskanus dėl to, kad oras yra labai sausas ir tai sumažina mūsų skonio pojūtį. (Rcsprinter123, Wikimedia (CC BY 3.0)

Tas garsas, kurį girdite virš galvos skriejant lėktuvui nėra tik varikliai. Ramiai sau sėdite ant pievelės, aplink tylu, o tada pasigirsta jau gerai pažįstamas ūžimas. Ir taip – pakeliate galvą ir maždaug 10 km aukštyje pamatote lėktuvą. Tačiau didžiąją šio garso dalį sudaro ne lėktuvo varikliai, o oras. Lėktuvai sukelia turbulenciją – oras sūkuriuoja ir maišosi (įsivaizduokite orą skrodžiantį botagą – lėktuvų keliamas triukšmas susidaro labai panašiai). Prie to dar pridėkite išmetamųjų dujų poveikį ir gausite didžiąją dalį lėktuvų keliamo triukšmo.




Oro linijos stengiasi jus nuraminti. Skrydžio baimę turintys žmonės gali sukelti sumaištį lėktuve ir erzinti kitus keleivius. Todėl lėktuvų aplinka sukurta taip, kad ramintų – prigesinamas apšvietimas, tačiau salone niekada nebūna visiškai tamsu, dažnai pasirenkama mėlyna spalva, kuri, kaip sako psichologai, ramina. Jei bijote skrydžio, reikėtų sėstis netoli lėktuvo sparnų, nes ten turbulencija jaučiama silpniausiai. Taip pat reikėtų pasiruošti skrydžiui psichologiškai – jūs žinote, ko reikia tikėtis, todėl galite išmokti tai ignoruoti.

Mėlyna spalva lėktuvų salonuose veikia raminančiai. (Wikimedia)

Jūsų pilotai miega. Ką veikia lėktuvo pilotai, kol jūs ramiai snaudžiate savo vietoje? Jie tikriausiai taip pat miega. Didesniuose lėktuvuose yra įrengti ir specialūs kambariai, kuriuose gali pamiegoti įgulos nariai. Tačiau pilotai dažnai užmiega ir neplanuotai. Atlikti tyrimai rodo, kad 43-54 % pilotų yra netyčia užsnūdę savo darbo vietoje. Dar daugiau – jie pabudę dažnai suvokia, kad miega ir jų kolegos. Tačiau tai didelių problemų skrydžio saugumui nekelia, nes lėktuvą patikimai valdo autopilotas, o ir gilus miegas ten tikriausiai nėra įmanomas.

Įgulos poilsio vieta Boeing 787 lėktuve. (Shahram Sharifi, Wikimedia)

Seniausios pasaulio oro linijos jau kitais metais švęs 100 metų jubiliejų. Civilinė aviacija jau seniai nebėra jauna. Štai seniausios veikiančios pasaulio oro linijos buvo įkurtos dar 1919 metų spalį. Tai reiškia, kad jau kitų metų rudenį jos švęs 100 metų jubiliejų. Kas tai? Nyderlandų KLM. Antroje vietoje rastume australų Qantas.

KLM Douglas DC-2 1934 metais. (Tropenmuseum, part of the National Museum of World Cultures, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Kiek kainuoja Airbus A380? Tai – milžiniškas dviaukštis lėktuvas, kuris pirmą kartą pakilo dar 2005 metais. Šis didžiulis inžinerinis pasiekimas tuomet žadėjo pakeisti žmonių keliavimo būdus ir pačią aviaciją, tačiau greitai tapo aišku, kad Airbus bus sunku parduoti šį lėktuvą. Priežastis labai paprasta – jis labai brangus ir sunaudoja labai daug degalų. Tai reiškia, kad reikia parduoti visus bilietus į ilgą maršrutą, kad jis apskritai būtų pelningas. Mažesnės alternatyvos yra taupesnės, todėl jos labiau vilioja pasaulio oro linijas. Ir nieko keisto – Airbus A380 kainuoja daugiau nei 360 milijonų eurų. Užsakymų taip mažai, kad jau kelis kartus Airbus galvojo programą nutraukti, tačiau kai kurios oro linijos šiuos lėktuvus mėgsta. Juk viduje tiek daug vietos, kad net įrenginėjami kambariai.

Airbus A380 salone telpa 544 keleiviai. (Ienac, Wikimedia)

Didžiausias pasaulio medinis lėktuvas Hughes H-4 Hercules. Tai – skraidantis laivas su 8 varikliais, sukurtas Antrojo pasaulinio karo reikmėms. Dėl aliuminio trūkumo Hercules buvo pagamintas iš medžio. Tačiau projektas negavo didelio prioriteto, nes jo vaidmenį išpildė kiti orlaiviai. Todėl pirmą kartą Hughes H-4 Hercules trumpam pakilo tik 1947 metais ir nuo to laiko yra saugomas muziejuje.

Super Žąsis – skraidantis laivas H-4 Hercules skrydžiui kilo tik kartą, bet iki šiandien išlieka didžiausiu pasaulio lėktuvu pagal sparnų mojį. (Wikimedia)

Hughes H-4 Hercules iki pirmojo Stratolaunch skrydžio išlieka didžiausiu lėktuvu pagal sparnų mojį, kuris siekia net 97,54 metrus. Nors ir skrido tik kartą, Hughes H-4 Hercules išlieka didžiuliu techniniu pasiekimu.



Tiek įdomių faktų šį pirmadienį. Taip pat kviečiame skaityti:

10 įdomių faktų apie tankus;

10 įdomių faktų apie pasaulio greitkelius;

10 įdomių faktų apie vėjo jėgaines;

10 įdomių faktų apie sraigtasparnius;

10 įdomių faktų apie motociklus;

10 įdomių faktų apie sunkvežimius;

10 įdomių faktų apie traukinius;

10 įdomių faktų apie traktorius;

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.