10 įdomių faktų apie ledus, kurių galbūt nežinojote: kas ledus išrado, kaip su jais susiję banginiai ir šokoladiniai ar vaniliniai atsirado pirmiau?

10 įdomių faktų apie ledus, kurių galbūt nežinojote: kas ledus išrado, kaip su jais susiję banginiai ir šokoladiniai ar vaniliniai atsirado pirmiau?

Dabar – vasara, o vasara yra neatskiriama nuo ledų. Šis šaltas desertas atgaivina karščiausią dieną ir gerina nuotaiką. Ledais gardžiuojamės beveik kasdien, kiekvienas turi savo mėgstamiausią skonį. Bet ką apie ledus žinome? Šį vakarą pristatome 10 įdomių faktų apie ledus, kurių galbūt nežinojote.

Įdomių faktų dešimtukus Nodum publikuoja kiekvieną pirmadienį. Štai praeitą savaitę siūlėme paskaityti apie Islandiją. Tai – puiki kryptis jūsų kitoms atostogoms, todėl siūlome paskaityti tą straipsnį. Na, o dabar – apie ledus.



Ledams – tūkstančiai metų. Senovės Graikijoje dar prieš 2500 metų buvo valgomas sniegas, sumaišytas su medumi ir vaisiais. Kiek vėliau Persijoje atsirado panašus desertas, tik medų keitė šafranas ir rožių vanduo. Maždaug 200 metų prieš mūsų erą Kinijoje jau gamintas šaldyto pieno ir ryžių desertas, primenantis šiuolaikinius ledus. 16-ame jau mūsų eros amžiuje indai gamino kulfį – tradicinius indiškus ledus. O 1668 metais užrašytas pirmasis ledų receptas.

Štai tokiuose pastatuose Irane kadaise buvo laikomi šalti produktai. (Pastaitaken, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Ledai ne visada buvo populiarūs. 19 amžiaus pabaigoje ledai po truputį ėmė populiarėti tarp vidurinės klasės europiečių, tačiau tikrasis populiarumas nebuvo pasiektas iki 20 amžiaus vidurio. Kodėl? Nes būtent tuomet šaldytuvai tapo pigūs ir prieinami visiems. Maždaug tuo metu šaldytuvas tapo įprasta kiekvienų namų dalimi, paplito ledainės ir ledų gamyklos, imta eksperimentuoti su skoniais.

Ledai ypač paplito 20 amžiaus viduryje. ( U.S. National Archives and Records Administration, Wikimedia)

Ledai vafliniame puodelyje paplito visai atsitiktinai. Ledams nereikia nevalgomo indelio – jei laimingi sėdi vafliniuose puodeliuose ir rageliuose. Tačiau taip buvo ne visada. Ledai su vafliais ėmė draugauti tik 19 amžiaus pabaigoje, o ypač paplito 1904 metų Pasaulinės parodos metu, kuomet vienas ledų pardavėjas pritrūko kartoninių indelių, o šalia buvusiam vaflių kioskui prastai ėjosi prekyba.

Ledai vafliniame ragelyje paplito tik pritrūkus kartoninių puodelių. (Alexander Baranov, Wikimedia (CC BY 2.0)

Pirmasis ledų receptas – su banginių vėmalais. Pirmasis ledų receptas buvo išspausdintas 1668 metais. Jo turinys – stebina, nes ledams skonio raginama suteikti ambra. Jūs tikriausiai net nežinote, kas yra ambra, nes mūsų kraštuose ši keista medžiaga sutinkama retai. Tai – jūros žinduolių virškinamajame trakte susidarančios sankaupos. Ambra yra degi, ji dažnai randama plūduriuojanti jūroje ar išmesta ant kranto. Įprastai ji naudota kvepalams, rečiau – maistui.

Ambra (banginio vėmalai) naudoti skaninti ledus. (Peter Kaminski, Wikimedia (CC BY 2.0)

Kas pirmiau – šokoladiniai ar vaniliniai ledai? Kadangi vaniliniai ledai tapo ne vieno kito skonio pagrindu, įprasta manyti, kad būtent vaniliniai ledai buvo pirmieji. Tačiau tai nėra tiesa – pirmiau atsirado šokoladiniai ledai. Dar prieš tai – vaisiniai ir medaus ledai. Vaniliniai ledai dabar yra populiariausi.




Kanadiečiai turi keistą požiūrį į ledus. Ledai populiariausi tropinio klimato šalyse, ypač Naujojoje Zelandijoje ir Australijoje. Visame pasaulyje, kaip ir Lietuvoje, daugiau ledų suvalgoma vasarą, kai lauke labai šalta. Išskyrus Kanadą – čia daugiau ledų suvalgoma žiemą, kai spigina stiprus šaltis.

Ledų kioskas Kanadoje – jis darbuojasi ištisus metus. (Rick Harris, Wikimedia (CC BY-SA 2.0)

Ledai turi ir sveikatos privalumų. Ledai, kaip ir kiti desertai, aišku, nėra sveikas maistas. Juose daug cukraus, saldiklių, kitų priedų, kurie gali būti žalingi žmogaus organizmui. Tačiau leduose taip pat yra nemažai kalcio, jie padeda apsisaugoti nuo perkaitimo ir suteikia energijos. Ledai taip pat gali nuraminti sudirgusią gerklę ir suteikti žvalumo.

Morkų ledai. (Joy, Wikimedia (CC BY 2.0)

Ledai ant pagaliuko buvo išrasti dėl patogumo. Nemažai ledų rūšių ilgą laiką buvo pardavinėjami nedideliuose kartoniniuose indeliuose, net po to, kai ėmė plisti vafliniai puodeliai. Tai reiškė, kad norint pasigardžiuoti ledais, reikalingos abi rankos. Todėl 1923 metais užpatentuoti šaldytų sulčių ledai ant pagaliuko, o po kelių savaičių – ir šokoladu dengti vaniliniai ledai ant pagaliuko.

Tokius ledus galima valgyti ir nepasitelkus abiejų rankų. (Santeri Viinamäki, Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

Minkšti ledai kadaise kėlė riziką sveikatai. Minkšti ledai, kokie yra pardavinėjami įvairiose mugėse tiesiai iš aparatų, yra labai populiarūs visame pasaulyje. Jie yra purūs, jų skonis lengviau atsiskleidžia burnoje. Visgi, anksčiau minkštuose leduose buvo žalių kiaušinių. Tai, žinoma, nebuvo pati geriausia idėja ir nemažai žmonių susirgo. Dabar produktai atrenkami atsakingiau ir ledai yra visiškai saugūs.

Minkšti ledai greičiau tirpsta, tačiau dėl to jų skonis greičiau atsiskleidžia. (Famartin, Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

Pigesni ledai yra lengvesni. Pirkdami pigesnius ledus jūs dažnai perkate mažiau ledų. Į ledus pučiamas oras, taip jie tampa puresni, juos lengviau valgyti ką tik ištrauktus iš šaldiklio. Kartu taip indeliui užpildyti reikia mažiau ledų. Būtent todėl pigiausi ledai yra minkštesni, o ant pakuotės rašomas ne svoris, o tūris.



Tiek įdomių faktų šį pirmadienį. Taip pat kviečiame skaityti:

10 įdomių faktų apie Islandiją;

10 įdomių faktų apie orus;

10 įdomių faktų apie kates;

10 įdomių faktų apie šunis;

10 įdomių faktų apie Formula Junior ;

10 įdomių faktų apie medžius;

10 įdomių faktų apie arklius;

10 įdomių faktų apie kruizinius laivus;

10 įdomių faktų apie motociklus;

10 įdomių faktų apie traukinius;

10 įdomių faktų apie Islandiją, kurių galbūt nežinojote: vienjuosčiai tiltai, vienintelis žinduolis ir ar tikrai Islandijoje nėra uodų?

10 įdomių faktų apie Islandiją, kurių galbūt nežinojote: vienjuosčiai tiltai, vienintelis žinduolis ir ar tikrai Islandijoje nėra uodų?

10 dienų, 3081 kilometras ir nesuskaičiuojama daugybė įspūdžių – taip trumpai galima susumuoti mūsų atostogas Islandijoje praėjusio birželio pabaigoje. Islandija jau yra pamėgta lietuvių atostogų kryptis – iš Vilniaus į Reikjaviką galima nuskristi tiesiogiai. Jei patys nesate buvę šioje nedidelėje įstabios gamtos šalyje, tikriausiai turite draugų, kurie yra ją aplankę, tačiau tikrai dar yra stebinančių faktų, kurių tikriausiai nežinote – štai 10 tokių.

Įdomių faktų dešimtukus publikuojame kiekvieną savaitę. Praeitą pirmadienį atostogavome, o prieš tai siūlėme paskaityti apie orus. Siūlome paskaityti ir tą straipsnį, o dabar – iš karto prie Islandijos.



Vienintelis vietinis sausumos žinduolis. Islandija visų pirma garsėja savo gamta. Ten dažnai lyja, temperatūra retai kada pakyla į mums įprastą vasarinį aukštį, o ugnikalnių suformuotas reljefas stebina savo formomis ir nuolat besikeičiančiu peizažu. Tačiau gamtinės sąlygos ir salos atskirtis nulėmė, kad vienintelis vietinis Islandijos sausumos žinduolis yra arktinė lapė – visus kitus žinduolius atsivežė žmonės. Dabar Islandijoje galite sutikti elnių, daugybę avių ir ožkų, kurios dažnai sukiojasi ant kelio, islandiškų arklių ir kitų gyvūnų. Lapę matėme ir mes, tačiau tai pavyksta retam turistui – jos dažnai vaikosi paukščius atokiau nuo žmonių.

Arktinės lapės vasarą yra rudos. Image credit: Andreas Tille via Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

Islandijoje nėra uodų? Mokslininkai nėra įsitikinę kodėl, bet Islandijoje nėra uodų. Manoma, kad tai nulėmė nepastovios žiemos, kuomet dėl Golfo srovės įtakos temperatūra staiga pakyla, o tada lygiai taip pat staiga nukrenta. Grenlandijoje uodų yra, o štai Islandijoje jų nerasite. Bet per daug nesidžiaukite – vabzdžių čia tikrai yra. Šalia vandens telkinių gyvena įvairių mažų muselių, tarp kurių yra ir tokių, kurios gelia žmonėms. Turistai taip pat dažnai nustemba pamatę kitus vabzdžius, kurie atrodo panašūs į uodus, tačiau tai nėra uodai ir jie dažniausiai negelia. Islandijoje taip pat nėra laumžirgių, sraigių ir varlių.

Šalia nedidelių vandens telkinių galima sutikti vabzdžių, bet tarp jų nėra uodų.

Vanduo iš čiaupo gali smirdėti, bet yra saugus gerti. Islandija naudojasi savo geoterminiais šaltiniais, kurie, kaip tikriausiai žinote, yra prisotinti siera. Tai reiškia, kad jie kvepia panašiai kaip supuvę kiaušiniai. Reikjavike karštas vanduo iš čiaupo turi pakankamai nemalonų sieros kvapą, kuris vėliau nepaleidžia bent porą valandų, nes lieka įsigėręs į plaukus. Šaltas vanduo taip pat gali smirdėti, dėl sieros likučių vamzdžiuose, tačiau jis yra visiškai saugus gerti. Jei kvapas labai stiprus, leiskite šaltam vandeniui šiek tiek nubėgti, o tada galite jį gerti. Kituose miestuose karšto vandens kvapo nepastebėjome.

Karštosios versmės kvepia siera, tuo kvapu pasižymi ir karštas vanduo iš čiaupo.

Islandijoje yra viena arklių veislė. Važinėdami Islandijoje pastebėsite, kad joje – labai daug arklių. Jie ganosi didelėmis bandomis ir pasižymi spalvingu kailiu. Visgi, visi šie arkliai yra vienos veislės, tai – Islandijos puskraujai arkliai. Jie buvo išvesti darbui avių fermose, yra gana žemo ūgio, bet pakankamai greiti. Jie gali išgyventi pakankamai atšiaurias žiemas, yra tinkami jodinėjimui ir darbui. Turistai jais noriai jodinėja, tačiau dažnai šie arkliai yra skirti tiesiog pievoms prižiūrėti ir dėl grožio. Islandijoje ir tėra šios veislės arklių – įvežti arklius į Islandiją griežtai draudžiama. Net ir išvežti arkliai sugrįžti nebegali.

Islandijos puskraujai arkliai buvo specialiai išvesti Islandijos klimatui.

Islandiška kava dažnai būna neskani. Šis faktas rašomas tik iš patirties ir gali nepasitvirtinti kai Islandijoje lankysitės patys. Islandijoje daug važinėjome automobiliu, lankėmės įvairiose kavinėse, restoranuose, valgėme maistą iš degalinių, prekybos centrų. Iš karto pastebėjome, kad kava labai dažnai būna neskani ir net prastai paruošta. Įprasta juoda kava iš degalinės buvo tokio pat prasto skonio kaip ir juoda kava restorane. Meniu pastebėję Swiss Mocha užrašą, dažnai rinkomės šį gėrimą, nes jis pasirodė esąs skaniausias. Tačiau viename prabangiame restorane darbuotojas vėliau atskleidė, kad jis nežinojo, kaip šią kavą paruošti, nes niekas anksčiau jos nebuvo užsisakęs.




Islandijoje visai nedaug žmonių. Islandija yra nedidelė šalis – nieko tai nestebina. Tačiau jei lankysitės toje šalyje, mažą gyventojų tankumą tikrai pastebėsite. Sostinės regione, kuris užima apie 1 % šalies ploto, gyvena 60 % šalies gyventojų. Todėl tolstant nuo Reikjaviko gyventojų darosi vis mažiau. Dar daugiau – mažėja ir turistų. Daugelis keliautojų atvyksta tik kelioms dienoms, todėl apsilanko tik labiausiai aprašytose turistinėse vietose šalies pietuose – vykdami į šiaurę turistų sutiksite gerokai mažiau ir kartais kelyje pasijausite visai vieniši.

Reikjavike vietinių ir turistų yra labai daug, o išvažiavus šiauriau tampa tuščia.

Vairavimo iššūkiai. Islandijoje yra vienas iš pavojingiausių pasaulio kelių – 622 maršrutas šalies šiaurės vakaruose. Jam būtinas pasiruošimas, visureigis ir patyręs vairuotojas. Tačiau Islandijoje ir daugiau sudėtingų kelių. Kartais kalnuotose vietovėse žvyrkeliai pasižymi itin stačiomis įkalnėmis, dažnai nusėtomis ženklais apie prastą matomumą. Islandiją geriausia pažinti nuomotu automobiliu ir mes rekomenduojame visureigį, net jei į pačius pavojingiausius kelius nevažiuosite. Keliuose taip pat dažnai pasitaiko vienos juostos tiltų be jokių pirmenybės ženklų – pirmenybę įveikti tiltą turi tas automobilis, kuris jį pasiekia pirmas. Galiausiai, reikia saugotis ant kelio vaikštinėjančių avių bei saugoti paukščius.

Siauri, dažnai statūs žvyrkeliai su prastu matomumu reikalauja koncentracijos, nes ant jų dažnai vaikštinėja avys.

Sudužęs lėktuvas visiškai atiduotas turistams. 1973 metu lapkričio 24 dieną Jungtinių Valstijų karinių jūrų pajėgų lėktuvas DC-3 buvo priverstas leistis avariniu būdu juodajame paplūdimyje netoli Viko. Visi įgulos nariai išgyveno, bet lėktuvas buvo nepataisomas. Dar daugiau – jis buvo paprasčiausiai apleistas, nes pasiimti lėktuvą iš atokios vietos buvo tiesiog per sunku. Dabar DC-3 yra gausiai lankomas turistų.

DC-3 liekanos dabar kasdien yra naikinamos turistų.

Prie tako, vedančio link lėktuvo liekanų, yra įspėjimas ant lėktuvo nelipti, tačiau turistai ne tik griauna šį istorinį objektą, bet dar ir pasižymi – ant lėktuvo liekanų yra ir užrašas Lietuva 100. Tik nei Lietuvai, nei sau garbės tokie turistai nedaro.

Gėdingas mūsų šalies vardo naudojimas.

Islandija – krioklių žemė. Kažin, ar pasaulyje yra kita tokia vieta, kurioje taip koncentruotai būtų tokia galybė krioklių. Jų tiesiog neįmanoma suskaičiuoti – tikslus skaičius iš tikrųjų nėra žinomas, nes mažesni kriokliai atsiranda ir dingsta tirpstant sniegui.

Vienas iš tūkstančių Islandijos krioklių.

Google nekonvertuoja Islandijos kronų į eurus. Jei dabar į Google įvestumėte 1500 EUR to BRL, sužinotumėte, kad 1500 eurų yra verti 4 515 Brazilijos realų. Taip konvertuoti galima daugybę valiutų, bet ne Islandijos kroną (ISK). Teks atsiminti, kad 1000 Islandijos kronų yra maždaug 8 eurai. Popieriniai banknotai Islandijoje yra beveik nereikalingi – visur galite atsiskaityti kortelėmis. Pagrindinė bėda yra monetos – mažiausios jos yra bevertės. Ir taip, gandai apie aukštas kainas Islandijoje yra tiesa – ten viskas brangu. Beje, alkoholio įprastose parduotuvėse nerasite – alkoholiniai gėrimai parduodami tik valstybei priklausančiose specializuotose parduotuvėse.



Tiek įdomių faktų šį pirmadienį. Taip pat kviečiame skaityti:

10 įdomių faktų apie orus;

10 įdomių faktų apie kates;

10 įdomių faktų apie šunis;

10 įdomių faktų apie Formula Junior ;

10 įdomių faktų apie medžius;

10 įdomių faktų apie arklius;

10 įdomių faktų apie kruizinius laivus;

10 įdomių faktų apie motociklus;

10 įdomių faktų apie traukinius;

10 įdomių faktų apie traktorius;

10 įdomių faktų apie orus, kurių galbūt nežinojote: rekordinis sniegas, kiek spalvų turi vaivorykštė ir kodėl sniegas yra baltas?

10 įdomių faktų apie orus, kurių galbūt nežinojote: rekordinis sniegas, kiek spalvų turi vaivorykštė ir kodėl sniegas yra baltas?

Pastaruoju metu orais tikrai negalime skųstis. Šviečia saulė, šilta,  vandens temperatūra taip pat jau tinkama maudynėms. Tačiau kai kuriems žmonėms labiau patinka žiema, kai taip gražiai sninga ir sėdėti namie su karšto gėrimo puodeliu, atrodo, yra jaukiau. Štai 10 įdomių faktų apie orus, kurių galbūt nežinojote.

Įdomius faktus skaitytojams siūlome kiekvieną pirmadienį. Praeitą savaitę kvietėme paskaityti apie kates , o prieš tai publikavome 10 įdomių faktų apie į Lietuvą atvykstančias Formula Junior lenktynes. O šiandien paskaitykime apie orus.



Tai eiti ar bėgti lyjant lietui? Dažnai ginčijamasi, kas sušlaps mažiau – tas, kuris per lietų bėga, ar tas, kuris ramiai eina. Manoma, kad bėgantis žmogus pagauna daugiau lietaus lašų, tačiau ne vienas eksperimentas įrodė, kad mažiau visada sušlampa tie, kurie lietuje praleidžia mažiau laiko. Todėl reikia bėgti.

Nenorite sušlapti? Bėkite nuo lietaus. (Inge Maria, Wikimedia )

Didžiausia pasaulio dykuma. Sacharos dykuma pasaulyje tikrai nėra didžiausia. Dykuma vadinamos tos vietos, kur iškrenta itin mažai kritulių, todėl tikroji didžiausia pasaulio dykuma yra Antarktida. Taip, ją dengia iš vandens sudarytas ledas ir sniegas, tačiau kritulių ten per metus sulaukiama vos 200 mm. Palei krantus sninga dažniau, o štai žemyno centre krituliai visai reti.

Antarktidoje krituliai yra itin reti. (Wikimedia)

Debesys nėra besvoriai. Lėtai dangumi plaukiantys balti debesys patinka svajotojams ir dainų autoriams. Tačiau jie nėra besvoriai. Kamuoliniai debesys dažnai sveria daugiau nei 500 tonų. Tai – didžiulis svoris, kurį sunku suvokti. Tačiau atsiminkite, kad debesys yra dideli, todėl jų tankis yra visai nedidelis.

Kamuoliniai debesys yra labai sunkūs. Tuo pačiu jie yra dideli ir reti. (Bidgee, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Halai susidaro dėl kristalų. Saulės ir Mėnulio halai yra pakankamai reti reiškiniai. Tai – šviečiantys apskritimai aplink Saulę arba Mėnulį. Jie susidaro kai aukštai esančiuose debesyse būna ledo kristalų. Šviesa lūžta ir iš stebėtojo perspektyvos atrodo, kad vieną iš didžiųjų dangaus kūnų supa didelis šviečiantis žiedas.

Saulės ir Mėnulio halai susidaro dėl dideliame aukštyje esančių ledo kristalų. (CopyrightFreePhotos, Wikimedia)

Karščio bangos sudaro problemų infrastruktūrai. Dėl karščio gali išsikraipyti geležinkelių bėgiai, o ir elektros linijos nutįsta neįprastai žemai. Kai kurie keliai taip pat gali būti pažeisti dėl karščio. Asfaltas minkštėja ir garuoja, todėl oro užterštumas tik kyla, o automobiliai naudoja daugiau degalų. Tačiau daugelio šių problemų pavyksta išvengti tinkamai pasiruošus – tiltus, kelius ir geležinkelius galima paruošti temperatūros pokyčiams paliekant tarpus išsiplėtimui, laidai turi būti įrengiami pakankamai aukštai, o oro taršą galima sumažinti asfaltą laistant vandeniu. Aišku, jei tik jo netrūksta.




Kiek spalvų sudaro vaivorykštę? Greitai atsakykite – kiek spalvų galima suskaičiuoti vaivorykštėje? Tikriausiai atsakysite, kad 7, tačiau daugybė žmonių su jumis nesutiktų. Graikų poetas Homeras teigė, kad vaivorykštės būna tik violetinės, o tos pačios šalies filosofas Ksenofanas suskaičiavo net tris spalvas – violetinę, gelsvai žalią ir raudoną. Niutonas iš pradžių teigė matąs 5 spalvas, bet vėliau pridėjo dar porą. Kiek jų yra iš tikrųjų? Ogi tiek, kiek mato jūsų akys. Vaivorykštė yra nebloga spektro, kurį sudaro 100 žmogaus matomų spalvų, dalis. Taigi, ją būtų galima dalinti į daugybę dalių, priklausomai nuo to, kaip gerai jūsų akys skiria spalvas.

Vaivorykštės spalvų skaičius nėra galutinis – priklauso nuo to, kaip jos bus padalintos. (swinny.net, Wikimedia (CC BY 3.0)

Ar egzistuoja Mėnulio vaivorykštė? Vaivorykštės susidaro lūžtant Saulės šviesai, tačiau Mėnulis taip pat atspindi Saulės šviesą. Todėl Mėnulio vaivorykštės tikrai egzistuoja, tačiau jas labai sunku pamatyti dėl tamsos. Dažnai jos yra sukeliamos specialiai purškiant vandenį, kad nuotraukose pasimatytų gražus vaivorykštės efektas.

Mėnulio vaivorykštė, išgauta purškiant vandenį. (CalvinBradshaw, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Snaigės yra permatomos. Vanduo yra skaidrus, ledas yra skaidrus, tai kodėl sniegas yra baltas? Snaigės iš tikrųjų yra permatomos. Tačiau jų pakraščiai laužo šviesą tarsi įtrūkimas stikle. Sniego sluoksniai persidengia, todėl ledo kristalų netobulumai kuria visiškai balto paviršiaus įspūdį. Lygiai taip pat ir baltųjų meškų kailio plaukai yra permatomi, o pats kailis – baltas. Beje, visos snaigės turi 6 kraštines

Snaigės iš tiesų yra permatomos. (Michael, Wikimedia (CC BY-SA 2.0)

Stipriausias vėjas. Visi žino, kad uraganai ir tornadai sukelia stiprų vėją, bet ar žinojote, kokį greitį vėjas gali pasiekti per stiprų cikloną? Didžiausias vėjo greitis ne tornado ar uragano metu buvo užfiksuotas 1996 metais Australijoje, kur gūsis pasiekė 408 km/h greitį. Kaip galite įsivaizduoti, net paeiti prieš tokį vėją nėra įmanoma. Tačiau didžiuliai vėjai kartais kamuoja ir taikiąją Europą – štai kaip žmonėms Norvegijoje sekėsi vaikščioti miestų gatvėmis 2013 metais, kai siautė audra Ivar.

 

Sniego rekordas. Kaip manote, kuriame pasaulio krašte galėtų iškristi daugiausiai sniego? Gal kur nors Aliaskoje? O gal Skandinavijos šalyse? Visai ne – rekordas 2015 metais buvo užfiksuotas Kaprakotoje, Italijoje. Čia per 24 valandas iškrito 2,56 metrai sniego.



Tiek įdomių faktų šį pirmadienį. Taip pat kviečiame skaityti:

10 įdomių faktų apie kates;

10 įdomių faktų apie šunis;

10 įdomių faktų apie Formula Junior ;

10 įdomių faktų apie medžius;

10 įdomių faktų apie arklius;

10 įdomių faktų apie kruizinius laivus;

10 įdomių faktų apie tankus;

10 įdomių faktų apie motociklus;

10 įdomių faktų apie traukinius;

10 įdomių faktų apie traktorius;

10 įdomių faktų apie kates, kurių galbūt nežinojote: kodėl katės taip mėgsta dėžes, kodėl jos neatsiliepia šaukiamos ir kodėl jų vyzdžiai yra vertikalūs?

10 įdomių faktų apie kates, kurių galbūt nežinojote: kodėl katės taip mėgsta dėžes, kodėl jos neatsiliepia šaukiamos ir kodėl jų vyzdžiai yra vertikalūs?

Katės – gana juokingi gyvūnai, kuriuos labai myli ir vaikai, ir suaugusieji. Katės yra vieni iš populiariausių augintinių visame pasaulyje – jos kasdien įsitaiso ant milijonų pasaulio gyventojų kelių ir saldžiai murkdamos užmiega. Bet ką apie jas žinome? Pristatome 10 įdomių faktų apie kates, kurių galbūt nežinojote.

Įdomių faktų dešimtukus publikuojame kiekvieną savaitę. Štai praeitą pirmadienį dalinomės 10 įdomių faktų apie į Lietuvą atvykstančias Formula Junior lenktynes. Anksčiau esame kalbėję ir apie šunis – kviečiame paskaityti 10 įdomių faktų ir apie juos. Na, o dabar laikas katėms.



Kam žmonės prisijaukino kates? Tiksliai nėra žinoma, kada žmonės prisijaukino kates, tačiau manoma, kad tai įvyko maždaug prieš 9500-10 000 metų. Kadangi panašu, jok pirmiausia kates prisijaukino žemdirbiai, jos tikriausiai buvo auginamos graužikų kontrolei – šį vaidmenį jos vaidina visą šį laiką. Įdomu tai, kad priešingai nei šunys, katės jaukinimo proceso metu pasikeitė nedaug – naminių kačių elgesys skiriasi nedaug nuo, pavyzdžiui, laukinės Afrikos katės.

Tai – laukinė Afrikos katė. Panaši į naminę katę? Taip yra todėl, kad prijaukinimas jas pakeitė nedaug. (Vassil, Wikimedia)

Kodėl kačių akių vyzdžiai yra vertikalūs? Vienas iš labiausiai išskirtinių kačių bruožų yra jų akys su vertikaliais vyzdžiais – jos nė iš tolo neprimena žmonių ar net šunų akių. Kalifornijos Universiteto Berklyje mokslininkai nemažai laiko tyrinėjo įvairių gyvūnų akis, bandydami išsiaiškinti, kaip jos yra susijusios su gyvūnų elgesiu. Pasirodo, gyvūnai, kurie savo grobį puola iš pasalų dažnai turi vertikalius vyzdžius. Katės, kaip tikriausiai žinote, dažnai tyko savo grobio, o ne aktyviai jo ieško. Vertikalūs vyzdžiai taip pat yra labiau dinamiški – jie greičiau prisitaiko prie apšvietimo pokyčių.

Vertikalūs vyzdžiai gali greitai susiaurėti, kai aplink labai šviesu, ir išplatėti, kai tenka medžioti tamsoje. (Hisashi, Wikimedia (CC BY-SA 2.0)

Katės yra geresni medžiotojai nei šunys. Akivaizdu, kad naminis šuo gali būti didesnis už naminę katę. Neskaitant labai mažų veislių, šunys yra stipresni ir, dažnai, greitesni už kates. Tačiau evoliucine prasme kačių šeimos gyvūnai yra geresni medžiotojai už šuniškus konkurentus. Labai ilgą laiką laukinės katės sugebėjo susimedžioti tiek daug grobio, kad laukinių šunų skaičius nuolat mažėjo. Tai mokslininkai išsiaiškino ištyrę daugiau nei 2000 fosilijų. Laukinės katės (tiek didžiosios, tiek mažosios) teritorine prasme yra labiau paplitusios nei laukiniai šunys.

Katės turi labai daug kantrybės ir yra labai vikrios, todėl jos – puikios medžiotojos. (Jennifer Barnard, Wikimedia (CC BY 2.0)

Katės negali jausti saldumo. Katės yra vieni iš tų nedaugelio žinduolių, kurie negali pajusti saldumo. Tuo, beje, pasižymi ne tik naminė katė, bet ir tigrai, liūtai ir kitos kačių šeimos rūšys. Sunku pasakyti, dėl ko taip yra, bet katėms saldumo pojūčio ir nereikia, nes jos minta beveik vien mėsa. Tai kodėl tuomet kai kurios katės mielai sudoroja ne vietoje paliktus sausainius ar lyžteli neprižiūrimą pyragą? Dažnai jos užuodžia pieną ar kitas valgomas medžiagas. Tai, kad jos nejaučia saldumo, nereiškia, kad saldus maistas joms yra beskonis – jo skonis katėms tiesiog atrodo kitoks.

Katės liežuvis nėra pritaikytas jausti saldumui. (flickr.com/photos/amiebea, Wikimedia (CC BY 2.0)

Katę turintis vyras moterims atrodo patrauklesnis. Gerai, šis faktas yra kiek keistokas, tačiau jį patvirtina vienas tyrimas. Moterims patinka rūpestingi ir švelnūs vyrai, o šias savo būdo savybes galima pademonstruoti rūpinantis kate. Šunis laikantys vyrai moterims taip pat patinka, tačiau tai demonstruoja kitas būdo savybes.




Jūsų katė žino savo vardą, bet jai nerūpi. Ar pasitaiko, kad kviečiate savo katę vardu, o ji nei akių nepakelia? Šuo iš karto pastato ausis ir atbėga, o katė nesijudina, kad ir kiek laiko kartotumėte jos vardą. Vienas tyrimas parodė, kad katės iš tiesų žino savo vardus, tačiau jos nesivargina jūsų klausyti. Kates taip pat dresiruoti kur kas sunkiau (bet įmanoma). Taip yra todėl, kad katės nebuvo prijaukintos, kad klausytų žmonių. Šunys turėjo klausyti komandų ir sekti žmones į medžioklę. Tuo tarpu katės tiesiog turėjo gyventi šalia ir saugoti atsargas nuo graužikų – jos dirbo savarankiškai ir nebuvo visiškai priklausomos nuo žmonių suteikiamo maisto. Prieš tūkstančius metų katėms žmonių reikėjo tiek pat, kiek žmonėms kačių, todėl jos taip ir neišmoko stengtis patenkinti jūsų įgeidžių.

Katė žino, kad ją kviečiat. Jei tiesiog nerūpi. (Matteooettam , Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

Katės įkandimai – itin pavojingi. Naminė katė galbūt yra nedidelis gyvūnas, tačiau jos gali lengvai perkąsti žmogaus odą. Kačių dantys yra labai aštrūs, todėl jie prasiskverbia gana giliai, palikdami greitai užgyjančias durtines žaizdas. Tai, kad šios žaizdos greitai užsitraukia, nėra gerai – taip įkalinamos kačių burnos bakterijos. Kačių seilėse randama streptokokų ir stafilokokų bakterijų, kurios sukelia pavojingas infekcijas. Todėl kačių įkandimus būtina kruopščiai išplauti, dezinfekuoti ir užtvarstyti. Katė gali įkąsti ir žaisdama, todėl be reikalo jų erzinti tikrai nereikėtų.

Katės dantys yra aštrūs, o sąkandis – stiprus. Jos nesunkiai perkanda žmogaus odą. (Kevin Dooley, Wikimedia (CC BY 2.0)

Kodėl katės taip mėgsta žaisti? Tikriausiai pastebėjote, kad katės ir šunys žaidžia skirtingai. Šunys tiesiog dūksta ir laksto aplinkui, su šeimininku grumiasi dėl kokios virvės ar pagalio, kasa ar voliojasi purve. Tuo tarpu katės praktikuojasi savo medžioklės įgūdžius – jos vikriai griebia žaislus, juos kandžioja ir spardo. Katėms labiausiai patinka tie žaislai, kurie bent jau savo dydžiu ir forma primena grobį, todėl didžiausios sėkmės sulauksite įsigiję pūkuotą nedidelį už virvelės tampomą žaislą. Katės taip pat mielai vaikosi ir lazerio tašką – taip yra todėl, kad katės dažnai medžioja ir ryškius vabalus.

Katės žaidžia ne šiaip sau – jos treniruojasi medžioklei. (Stephan Czuratis, Wikimedia (CC BY-SA 2.5)

Kodėl katės mėgsta miegoti dėžėse? Norite tikėkite, norite ne, bet mokslininkai tiksliai nežino, kodėl katės taip mėgsta miegoti dėžėse. Kartais žmonės sako, kad taip yra todėl, kad maži kačiukai dažnai dėžėse užauga. Tačiau dėžes dievina ir didžiosios laukinės katės, įskaitant liūtus ir tigrus. Mokslininkai turi kelias teorijas. Pirma, katės mėgsta slėptis, nes yra tykančios plėšrūnės – jos geriausiai jaučiasi tada, kai yra nematomos. Antra, uždaros erdvės sumažina streso lygį. Katė yra gyvūnas, kuris vaikšto vienas, todėl kartais joms maloniau atsiskirti. Trečia, joms gali būti šalta – katės nemėgsta vėjo ir didelio šalčio (atsiminkite, kad katės kilo iš Afrikos). Susispaudus nedidelėje dėžėje galima išlaikyti aukštesnę kūno temperatūrą.

Dėžė – tai tarsi asmeninė katės erdvė, kurioje ji gali pasislėpti ir atsiskirti. (Lenora, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Seniausia pasaulio katė. Naminės katės įprastai sulaukia apie 15 metų amžiaus. Tai priklauso nuo daugelio faktorių – kiek jauniklių jos susilaukia (jei yra patelės), kuo minta, ar yra paskiepytos, ar turi galimybių būtų fiziškai aktyviomis ir taip toliau. Seniausia visų laikų pasaulio katė buvo Creme Puff – Teksase, JAV gyvenusi katė sulaukė net 38 metų amžiaus. Įdomu tai, kad prieš tai šį rekordą laikiusi katė priklausė tam pačiam savininkui.



Tiek įdomių faktų šį pirmadienį. Taip pat kviečiame skaityti:

10 įdomių faktų apie šunis;

10 įdomių faktų apie Formula Junior ;

10 įdomių faktų apie medžius;

10 įdomių faktų apie arklius;

10 įdomių faktų apie kruizinius laivus;

10 įdomių faktų apie tankus;

10 įdomių faktų apie motociklus;

10 įdomių faktų apie sunkvežimius;

10 įdomių faktų apie traukinius;

10 įdomių faktų apie traktorius;

10 įdomių faktų apie Formula Junior, kurių turbūt nežinojote: kam sukurta ši klasė, kokį vaidmenį ji vaidina dabar ir kokią galią išvysto Formula Junior bolidas?

10 įdomių faktų apie Formula Junior, kurių turbūt nežinojote: kam sukurta ši klasė, kokį vaidmenį ji vaidina dabar ir kokią galią išvysto Formula Junior bolidas?

Pirmąjį birželio savaitgalį Lietuvoje įvyks įdomus automobilių sporto renginys – Nemuno Žiedo trasoje Kačerginėje lenktyniaus Formula Junior bolidai. Formula Junior – tai lenktynės istoriniais vienviečiais bolidais atvirais ratais. Kadaise šis čempionatas buvo sugalvotas kaip pradedantiesiems skirtas būdas įžengti į formulių lenktynes be didžiulio biudžetai, tačiau Formula Junior nuolat keitėsi ir augo. Štai 10 faktų, kurių apie šią lenktynių klasę turbūt nežinojote.

Nodum.lt įdomiais faktais dalinasi kiekvieną pirmadienį. Štai praeitą savaitę kvietėme paskaityti apie šunis – siūlome prisiminti ir tą straipsnį. Bet jei norite daugiau žinių apie skirtingas automobilių sporto šakas, kviečiame paskaityti 10 įdomių faktų apie Dakaro ralį. Na, o dabar – iškart prie Formula Junior.



Pirminė idėja – pigi formulė. Formulės bolidai – tai vienviečiai lenktyniniai automobiliai su atvirais ratais. Savaime aišku, Formulės 1 lenktynės yra labai brangios, o į jas patenka tik geriausi. Tai ką daryti mėgėjams, kurie taip pat nori pasivaržyti? Šis klausimas sukosi italų grafo Giovanni Lurani galvoje, kuomet jam kilo mintis sukurti naują, lengvai prieinamą lenktyninių bolidų klasę. Taip 1958 metais buvo sukurta Formula Junior – paprasčiausia formulių kategorija, skirta mėgėjams ir pradedantiesiems. Pagrindinės taisyklės visuomet išliko tokios pat – pagrindiniai variklio komponentai, stabdžiai ir transmisija turėjo būti paimti iš įprastų masinės gamybos automobilių. Taip siekta išlaikyti žemą bolidų kainą.

Viduje vietos nedaug. (Duke le palois, Wikimedia)

Versijų – daugybė. Formula Junior nėra toks pat renginys kaip, tarkim, Formulė 1. Rengiamos įvairios lenktynės su savais niuansais. Rengti ir nacionaliniai Formula Junior čempionatai, ir regioninės lenktynės. Dabar Formula Junior yra tik istorinių automobilių lenktynės. Vyksta ir čempionatų etapai, ir parodomosios lenktynės, ir visiškai atskiri renginiai.

Kai kurie Formula Junior bolidai turi priekyje sumontuotą variklį, tačiau daug bolidų variklį turi viduryje. (Iain Cameron, Wikimedia (CC BY 2.0)

Septintojo dešimtmečio iššūkis. Formula Junior dabar nebėra tai, kas buvo anksčiau – tai jau supratote iš ankstesnio fakto. Taip nutiko todėl, kad septintajame dešimtmetyje keitėsi ir Formulė 1. Bolidų variklio tūris buvo sumažintas iki 1,5 litrų, dingo Formulė 2. Taip netikėtai Formula Junior tapo vienintele žemiau Formulės 1 esančia klase. Ką tai reiškia? Formula Junior staiga tapo profesionaliomis lenktynėmis, nepasiekiamomis mėgėjams. Garsūs gamintojai vis labiau veržėsi į čempionatą, kilo bolidų kaina. Mažesniems pavieniams gamintojams jau kurį laiką buvo sunku konkuruoti su dominuojančiais Lotus ir Cooper bolidais iš Didžiosios Britanijos. SAAB taip pat sukūrė savo Formula Junior bolidą, skirtą naujiems varikliams bandyti. Problema buvo labai ryški – mėgėjams ir pradedantiesiems ir vėl neliko lengviau pasiekiamos formulės. Todėl buvo sugrąžinta Formulė 2, kurios bolidams buvo leidžiama naudoti lenktyninių automobilių variklius, ir Formulė 3 – sušvelninta Formula Junior versija, kurioje lenktyniavo pradedantieji ir mėgėjai. Formula Junior galėjo išnykti, bet bolidų buvo tiek daug, kad jie ir toliau lenktyniavo kaip istorinių automobilių klasė.

Lotus 22 – vienas pajėgiausių visų laikų Formula Junior bolidų. (Richard Taylor, Wikimedia (CC BY 2.0)

Augino ir Formulės 1 pilotus. Gali atrodyti, kad Formula Junior – tik vaikams skirtas žaidimas. Tačiau kadaise šios lenktynės tapo pirmuoju laipteliu gana garsiems Formulės 1 pilotams. Pavyzdžiui, Jimas Clarkas karjerą formulėje pradėjo būtent nuo Formula Junior, o 1963 ir 1965 metų sezonuose tapo Formulės 1 čempionu.  Peter Arundell ir John Surtees, tikriausiai ne tokie garsūs vardai, taip pat lenktyniavo Formula Junior prieš pereidami į Formulę 1.

Jimas Clarkas Lotus Formulės 1 bolide Vokietijoje 1962 metais. (Lothar Spurzem, Wikimedia (CC BY-SA 2.0 de)

Lietuvoje Formula Junior lankosi švęsdama jubiliejų. Lietuvoje Formula Junior lankosi pasaulinio turo metu. Diamond Jubilee of Formula Junior prasidėjo dar 2016 metais ir yra skirtas deimantiniam FJ jubiliejui paminėti – šiemet šiai lenktynių klasei sukanka 60 metų. Pirmąjį birželio savaitgalį Formula Junior lankysis Kaune, 8-10 dieną – Rygoje, o 15-17 dieną Karlskogoje Švedijoje. Formula Junior įprastai pasirenka mažesnes trasas, tačiau kasmet apsilanko ir tokiose legendinėse vietose kaip Silverstonas ir Gudvudas.




Reikalavimai pakankamai laisvi. Formula Junior yra istorinių bolidų lenktynės, todėl reikalavimai yra gana laisvi. Formula Junior priskiriami bet kada istorijoje važinėję šios klasės bolidai, todėl tarp jų yra ir su varikliais priekyje, ir su varikliais gale, ir su 1, ir su 1,1 litro varikliais. Dabar į specialius Formula Junior renginius priimami ir istoriniai Formulės 4 bolidai. Aišku, čempionato dalyvių techninės charakteristikos yra labiau apibrėžiamos, kad kova būtų lygesnė ir iš tiesų Formula Junior lenktynėse gausu artimų lenkimų ir greičio.

Bandini Formula Junior bolidas. (Mr.choppers, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Savo benzino Formula Junior bolidams nesiūlykite. Nors šie bolidai naudoja įprastus masinės gamybos variklius, jie yra stipriai modifikuoti. Formula Junior bolidai įprastai degina benziną, kurio sudėtyje yra švino, o oktaninis skaičius siekia 100. Jokie priedai nėra leidžiami, nebent benzinas su švinu nėra prieinamas.

Lola Mk.5 Formula Junior bolidas. (kogo, Wikimedia (CC BY-SA 3.0 de)

Lotus dominavimas. Garsus britų sportinių automobilių gamintojas Lotus visa galva pasinėrė į Formula Junior lenktynes, kuriose ir dominavo. Lotus bolidus į rikiuotės viršų kėlė pažangios važiuoklės sistemos, puikiai sureguliuoti varikliai ir profesionalūs vairuotojai. Lotus taip pat anksti suprato aerodinamikos svarbą, todėl mažieji bolidai buvo labai aptakūs. Lotus padėjo ir technologijos vystomos Formulei 1. Kiti dominuojantys vardai buvo Lola, Brabham, Cooper, Stanguellini ir kiti.

Brabham bolidai iki šiol finišuoja aukštose pozicijose (Richard Taylor, Wikimedia (CC BY 2.0)

Jūsų automobilis yra galingesnis už Formula Junior bolidą. Kadangi Formula Junior bolidai sveria tik apie 400 kilogramų, jiems daug galios nereikia. Štai vienas sėkmingiausių Formula Junior bolidų Lotus 22 turi 1 litro variklį išvystantį lygiai 100 ag (70 kW). Jūsų automobilis beveik garantuotai turi daugiau galios. Kita vertus, Formula Junior bolidas iki 100 km/h įsibėgėja per maždaug 4,5 sekundes ir posūkius įveikia itin greitai.

Formula Junior bolidai yra greiti, bet nelabai galingi. (kogo, Wikimedia (CC BY-SA 3.0 de)

Formula Junior istorija – kupina paslapčių. Būta tiek daug įvairių Formula Junior komandų ir bolidų, kad visų jų neįmanoma suskaičiuoti. Tiesą sakant, net pati organizacija negali atpažinti kai kurių bolidų. Formulajunior.com yra skiltis pavadinta Mysteries, kurioje yra net keli iki šiol neatpažinti kažkur surasti bolidai.



Tiek įdomių faktų šį pirmadienį. Taip pat kviečiame skaityti:

10 įdomių faktų apie šunis;

10 įdomių faktų apie Dakaro ralį;

10 linksmų faktų apie automobilius;

10 įdomių faktų apie vandens motociklus;

10 įdomių faktų apie arklius;

10 įdomių faktų apie kruizinius laivus;

10 įdomių faktų apie povandeninius laivus;

10 įdomių faktų apie tankus;

10 įdomių faktų apie motociklus;

10 įdomių faktų apie sunkvežimius;

10 įdomių faktų apie traukinius;

10 įdomių faktų apie traktorius;

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.