10 linksmų faktų apie automobilius, kurių tikrai nežinojote: kiek anties jėgų turi Aventador, kas pagavo pirmą greičio viršytoją ir kaip automobiliai važiuotų tunelio lubomis? (Video)

10 linksmų faktų apie automobilius, kurių tikrai nežinojote: kiek anties jėgų turi Aventador, kas pagavo pirmą greičio viršytoją ir kaip automobiliai važiuotų tunelio lubomis? (Video)

Nodum.lt kiekvieną pirmadienį publikuojami įdomių faktų dešimtukai. Stengiamės į juos surinkti įvairios negirdėtos informacijos trupinių ir dažniausiai renkamės su technika susijusias temas. Šiame straipsnyje surasite 10 linksmų faktų apie automobilius, kurių tikrai nežinojote. Nors jie gali pasirodyti juokingi, visi šiame straipsnyje paminėti faktai iš tiesų yra tikri.

Įdomių faktų dešimtukus skelbiame kiekvieną pirmadienį. Praeitą savaitę kvietėme paskaityti apie pasaulio medžius, bet jei jums įdomiau skaityti apie techniką, siūlome užmesti akį į straipsnį apie traukinius. Na, o dabar – 10 juokingų faktų apie automobilius.



Kiek anties jėgų turi Lamborghini Aventador SV? Automobilių galia matuojama arklio jėgomis. Tai – labai senas matavimo vienetas, pradėtas naudoti dar garo variklių laikais. Jamesas Wattas 18 amžiuje aktyviai tobulino garo variklį. Tuomet tai buvo technologinių pasiekimų viršūnė, todėl nemažai žmonių buvo skeptiški. Wattas norėjo garo variklius priartinti visiems žinomam darbo įrankiui (arkliui) ir parodyti, kad garo variklis yra kur kas geresnis. Tačiau galią galima matuoti ir kitais gyvūnais. Pavyzdžiui, Lamborghini Aventador SV turi 2137209,2 anties galias (552 kW). Manote, kad išsigalvojame? Į Google paieškos langelį įveskite 750 horsepower to duckpower ir sistema suskaičiuos už jus.

Ypatingai gražus 2137209,2 anties galių automobilis. (emperornie, Wikimedia (CC BY-SA 2.0)

Blogiausias automobilio pavadinimas. Žinote kaip anglų kalboje vadinamas medicininis zondas, skirtas minimaliai invazyviai tirti įvairius kūno organus? Probe. Todėl mums keista, kad būtent taip savo automobilį pavadino ne kokie anglų kalbos artimai nepažinę azijiečiai, o amerikiečiai – Ford Probe kadaise laikytas Mustang pasekėju. Aišku, Ford galvojo apie kitokį, kosminį zondą, tačiau vardas vis tiek buvo siaubingas. Kiti prasti automobilių pasaulio vardai: Studebaker Dictator, Isuzu Mysterious Utility Wizard, Honda That’s, Nissan Homy Super Long, Mazda Scrum Wagon ir tik mūsų kraštuose prastai skambantis Lexus NX.

Ford Probe – vienas blogiausių automobilių vardų pasaulyje. (Rudolf Stricker, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Sovietų melas prieš amerikiečių automobilius. Automobilis anksčiau buvo tikra prabangos prekė, tačiau masinė gamyba juos taip atpigino, kad juos sau galėjo leisti daugelis. Tiesa, ne visose šalyse. 1940-ųjų filmas Rūstybės kekės (The Grapes of Wrath) vaizdavo šeimą, kuri Didžiosios ekonominės krizės metu prarado savo ūkį. Šeimos nariai keliavo į Kaliforniją, ieškodami nors kokių galimybių užsidirbti. Tai buvo rūstūs laikai, o pats filmas iki šiol laikomas vienu geriausių amerikietiškų filmų pasaulyje. 1948 metais Rūstybės kekės pasiekė ir Sovietų sąjungos kino teatrus. Tai buvo neįprastas įvykis, nes vakarietiški filmai buvo įsileidžiami retai. Tačiau sovietų pareigūnai manė, kad filmas nepakenks ideologiniams žiūrovų įsitikinimams, nes jame vaizduojami tamsūs, vargingi laikai. Visgi, viskas pasisuko kita linkme – žiūrovai negalėjo nustoti stebėtis, kad net sunkiausiais laikais neturtingi amerikiečiai gali sau leisti važinėti nuosavais automobiliais, kai tuo tarpu net po poros dešimtmečių tai Sovietų sąjungoje nebuvo pasiekta. Rūstybės kekės greitai dingo iš Sovietų sąjungos kino teatrų ekranų.

Rūstybės kekių plakatas. (Carol M. Highsmith, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Visada svarbu apsiginti. Lietuvoje techninės apžiūros reikalavimų neatitinka ir tie automobiliai, kurių kėbulas turi aštrių kampų, susidariusių sulūžus bamperiams ant dėl rūdžių. Tokie reikalavimai sukurti dėl saugumo – niekas nenori, kad aplink važinėtų aštriu šaltuoju ginklu virtęs automobilis. Tačiau Afrikoje viskas kitaip. Pietų Afrikos Respublikoje legalu prie automobilio tvirtinti liepsnosvaidžius, skirtus užpuolikams atbaidyti.

Štai kaip toks liepsnosvaidis veikia

 

Pirmasis greičio viršytojas. Ar esate buvę nubausti už greičio viršijimą? Tai – labai sena praktika. Pirmasis vairuotojas už tai buvo nubaustas dar 1899 metais. Jis Niujorko gatve lėkė neįtikėtinai greitai – didesniu nei 19,3 km/h greičiu. Toje vietoje buvo leidžiamas 12,9 km/h greitis. Vairuotojas buvo trumpam pasiųstas į kalėjimą. Beje, jį sustabdė dviračiu patruliavęs pareigūnas.




Ką darytumėte, jei jus taip įžeistų? Vienas turtingas italų verslininkas 1963 metais buvo nepatenkintas savo Ferrari 250GT savybėmis. Automobilis, kaip jam pasirodė, buvo sukurtas trasai, todėl turėjo labai kietą važiuoklę, o salonas paskęsdavo triukšme. Pyktį kėlė ir tai, kad sankabos mechanizmas nuolat gesdavo, o Ferrari mechanikai tik gūžčiojo pečiais – visi automobiliai turi šią bėdą. Šiuos skundus išgirdęs Enzo Ferrari atšovė, kad tokie komentarai iš vidutinio amžiaus traktorių gamintojo jam nerūpi. Šis įžeidimas buvo toks stiprus, kad verslininkas nusprendė pagerinti savo 250GT, o vėliau pradėjo pats gaminti automobilius. Taip atsirado iki šiol garsi Lamborghini markė.

Lamborghini 350GT – pirmasis garsios markės modelis. (Simon Davison, Wikimedia (CC BY 2.0)

Populiariausias dešimtojo dešimtmečio automobilis. Spėkite, koks automobilis JAV beveik kasmet galėjo didžiuotis populiariausio titulu  1990-2000 metais. Ogi Little Tikes Cozy Coupe. Tai – plastikinis žaislinis automobilis, pradėtas gaminti dar 1979 metais. Apie 1991-uosius jis pasiekė savo populiarumo viršūnę ir kasmet pardavimai siekė apie 500 000 vienetų – daugiau nei tikrų automobilių. Aišku, dešimtmečio pabaigoje žaislo populiarumas pradėjo blėsti, nes iškilo elektroniniai žaidimai. Beje, LEGO labai ilgą laiką buvo produktyviausias padangų gamintojas pasaulyje. Aišku, tai nebuvo labai sunku, nes LEGO padangos yra labai mažos, kaip ir patys automobiliai.

Cozy Coupe buvo toks populiarus, kad dabar šie žaislai dažnai sutinkami ir automobilių muziejuose. (Andrew Bone, Wikimedia (CC BY 2.0)

Karalienė aerodinamika. Automobilių aerodinamika yra labai svarbi. Aptakūs automobiliai yra greitesni, sunaudoja mažiau degalų. Tuo tarpų įvairūs spoileriai ir kiti aerodinaminiai elementai kuria prispaudžiamąją jėgą, kuri leidžia greičiau įveikti posūkius. Tačiau spoileris yra ne kas kito kaip apverstas sparnas – lėktuvų sparnai juos kelia aukštyn, o automobilių – spaudžia žemyn. Todėl, kaip tikriausiai ir įsivaizduojate, Formulės 1 bolidas teoriškai galėtų važiuoti ir tunelio lubomis, jei tik įsibėgėtų iki daugiau nei 200 km/h. Tą patį galėtų padaryti ir iki 305 km/h įsibėgėjęs Aston Martin Vulcan.

Aston Martin Vulcan sukuria daugiau prispaudžiamosios galios nei sveria pats, todėl galėtų važiuoti ir tunelio lubomis. (Edvvc, Wikimedia (CC BY 2.0)

Patikimiausias automobilių gamintojas. Automobilių žurnalistai sudarinėja įvairius reitingus, skirtingų markių gerbėjai aistringai diskutuoja ir pykstasi, savo nuomonės neslepia ir draudimo bendrovės bei mechanikai – tai kuris gamintojas kuria patikimiausius automobilius? Viršūnėje rastume Hondą, Toyotą, Mercedes-Benz, Porsche ir dar keletą gamintojų, tačiau nei vienas iš jų nėra pats patikimiausias. Iš tiesų patikimiausius automobilius kuria Rolls-Royce – jie rečiausiai patiria didelius gedimus, rečiausiai yra išardomi dalims ar metalo laužui. Iš kur tai žinome? Rolls-Royce markė buvo sukurta 1906 metais. Savininkai keitėsi, kompaniją ne karto ištiko finansiniai sunkumai, tačiau Rolls-Royce automobiliai iki šiol važinėja. Tiksliau, iki šiol važinėja net 75 % kada nors sukurtų Rolls-Royce automobilių.

Rolls Royce Phantom, pagamintas 1928 metais. (Charles01, Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

Geriausia tai – kas nauja. Šiais laikais į automobilius su vidaus degimo varikliais žiūrima kreivai – jie teršia orą. Tačiau tiesa yra ta, kad šiuolaikiniai automobiliai teršia kur kas mažiau nei gaminti prieš 20-30 metų. Dar daugiau – automobilinė tarša yra niekis palyginti su tuo, ką į aplinką išmetą didieji laivai. Ar arkliai. Taip, 20 amžiaus pradžioje automobiliai ėmė staigiai populiarėti ir žmonės džiaugėsi būtent būtent dėl to, kad sumažėjo tarša – miestų gatvėse buvo mažiau arklių.



Tiek įdomių faktų šį pirmadienį. Taip pat kviečiame skaityti:

10 įdomių faktų apie pasaulio medžius;

10 įdomių faktų apie povandeninius laivus;

10 įdomių faktų apie arklius;

10 įdomių faktų apie tankus;

10 įdomių faktų apie motociklus;

10 įdomių faktų apie sunkvežimius;

10 įdomių faktų apie traukinius;

10 įdomių faktų apie traktorius;

10 įdomių faktų apie pasaulio medžius: ar istorija apie Niutono obelį yra tiesa, ar inkilas su metais kils į viršų ir kas nudažo eukalipto kamieną?

10 įdomių faktų apie pasaulio medžius: ar istorija apie Niutono obelį yra tiesa, ar inkilas su metais kils į viršų ir kas nudažo eukalipto kamieną?

Vienas iš maloniausių vaizdų pavasarį yra pradedantys žaliuoti medžiai. Žiemos pilkuma pasitraukia ir viskas nusidažo žaliai. Pasaulyje yra galybė skirtingų medžių rūšių, tarp kurių yra ir neįprastų savybių turinčių augalų. Šiame straipsnyje pateikiame 10 įdomių faktų apie pasaulio medžius, kurių galbūt nežinojote.

Įdomių faktų dešimtukus publikuojame kiekvieną pirmadienį. Praeitą savaitę siūlėme paskaityti apie povandeninius laivus. Kviečiame prisiminti ir tą straipsnį, o jei norėtumėte perskaityti daugiau įdomybių apie gamtą, siūlome paskaityti 10 įdomių faktų apie arklius. Na, o dabar – apie medžius.



Seniausias pasaulio medis. Seniausias pasaulio medis nėra medis, o visa medžių sistema. Genetiniai tyrimai parodė, kad Pando, augantis Jutoje, JAV, yra vienas didžiulis organizmas. Tai – drebulė (Populus tremuloides), turinti daugybę kamienų, kurie nėra labai seni. Pando amžius yra daugiau nei 80 tūkstančių metų – tokia sena yra šio medžio šaknų sistema. Įdomu tai, kad ilgą laiką buvo manoma, kad Pando yra atskiri medžiai, miškelis, ir tik genetiniai tyrimai parodė, kad tai – vienas labai senas organizmas, nors skirtingos jo dalys nėra labai senos. Pando taip pat yra sunkiausias žinomas gyvas organizmas, sveriantis 6000 tonų. Seniausias medis, turintis vieną kamieną, yra gajoji pušis, auganti Kalifornijoje, JAV. Jos amžius – 5 067 metai – buvo nustatytas gręžiant skylę iki centro ir skaičiuojant rieves, todėl šio medžio amžių galima pasakyti labai tiksliai. Medžiai yra ilgiausiai gyvenantys organizmai ir niekada nemiršta nuo senumo – juo visada pakerta ligos, kenkėjai, žaibai arba žmonės.

Pando – vienas organizmas, nors apie tai buvo nežinoma ilgus metus. Nors kamienai atrodo jauni, šaknys yra dešimčių tūkstančių metų senumo. (J Zapell, Wikimedia)

Paplitusi pušis. Nieko keisto, kad skirtingi žemynai ir ypač skirtingo klimato zonos pasižymi skirtinga augmenija. Tačiau kai kurios rūšys yra paplitusios (beveik) visuose žemynuose. Pavyzdžiui, pušys auga šešiuose žemynuose iš septynių ir jų nesutiktumėte tik Antarktidoje. Tiesa, Pietų Amerikoje ir Australijoje sutinkamos pušys turi mažai bendro su mūsiškėmis. Pušies mediena yra labai vertinama pramonėje, nes pušys auga gana greitai. Pušinės lentos ir rąstai puikiai tinka statyboms, fanerai, įvairioms smulkmenoms gaminti, tačiau netinka ten, kur reikia ypatingo tvirtumo ir atsparumo, nes pušies mediena yra pakankamai minkšta. Kai kurios pušų rūšys turi labai dideles sėklas, kurios yra vadinamos pušų riešutais ir yra valgomos. Beje, pušies kvapo oro gaiviklis automobiliuose visais laikais buvo vienu populiariausių.

Japonijos raudonoji pušis Šiaurės Korėjoje. (yeowatzup, Wikimedia (CC BY 2.0)

Niutono obelis. Tikriausiai visiems yra tekę girdėti istoriją, kaip ant galvos nukritęs obuolys Izaokui Niutonui padėjo suprasti gravitaciją. Ši istorija, deja, yra tik iš dalies tiesa. Pats Niutonas pasakojo, kad sukurti gravitacijos teoriją jį įkvėpė būtent pamatytas obuolio kritimas nuo obels, tačiau vaisius ant fiziko galvos tikrai nenukrito. Įdomu tai, kad, panašu, ta obelis tebėra gyva, tik neaišku, kur. Viena mokykla Grantame, Anglijoje, teigia, kad obelį įsigijo būtent ji ir pasodino direktoriaus sode, kur ji ir tebėra. Kita versija teigia, kad obelis tebeauga prie vieno dvaro netoli Grantamo. Bent keliose vietose auga ir medžiai, kurie, kaip teigiama, yra tiesioginiai Niutono obels palikuonys, bet dabar tai jau sunku patvirtinti. Juk minėtas obuolio kritimas įvyko 18 amžiaus pirmoje pusėje, todėl tikrai neįtikėtina, kad ta obelis tebėra gyva.

Niutono obelis Woolsthorpe Manor sode netoli Grantamo. (Arthurmarris, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Samanos ant medžių nurodys kryptį. Samanos nemėgsta tiesioginės saulės šviesos, todėl jų tiek ir daug miške, kur tiek daug pavėsio. Tai reiškia, kad samanos gausiau auga ant šiaurinė medžių kamienų pusės. Šis faktas yra įtrauktas į visus išgyvenimo gamtoje vadovėlius. Tiesa, atkreipkite dėmesį, kad samanos šiaurinėje pusėje auga būtent todėl, kad ten – mažiau šviesos. Jei medis yra kitų medžių pavėsyje, visas jo kamienas gali būti apaugęs samanomis. Kelmai taip pat padės nustatyti kryptį – pietinėje pusėje medžio rievės bus storesnės. Taip pat nepamirškite, kad pietiniame Žemės pusrutulyje šios taisyklės veikia atvirkščiai.

Skirtumas tarp šiaurinės ir pietinės medžio pusės kartais gali būti labai subtilus. Kairėje pusėje vaizduojama šiaurinė medžio pusė. (V. van Zeijst, Wikimedia (CC BY 3.0)

Nuodingiausias pasaulio medis. Manoma, kad Hippomane mancinella yra nuodingiausių pasaulio medžių rūšis. Jei suvalgysite šio medžio vaisių, galite mirti (nors mirčių šiais laikais dar nebuvo užregistruota). Jei lyjant lietui atsistosite po šiuo medžiu, jūsų odą nusės didelės skausmingos pūslės. Šio medžio sakai gali sukelti negyjančias žaizdas ir net pažeidžia automobilių dažus. Į akis patekę degančios Hippomane mancinella medienos dūmai apakina. Gerai tai, kad šie medžiai niekur šalia mūsų neauga – jie paplitę tik pietinėje Šiaurės Amerikos ir šiaurinėje Pietų Amerikos dalyse.




Iš ko užauga bonsai? Bonsai – tai ypatingai gražūs, maži medžiai, pasodinti sekliuose induose. Jie, nors yra maži, pasižymi didelių medžių proporcijomis ir estetika. Tai – meno rūšis ir hobis, kadaise atsiradęs Kinijoje ir iš jos paplitęs į Japoniją. Bonsai yra įprasti medžiai, o ne kokios nors ypatingos veislės. Jei nebūtų prižiūrimi ir augtų įprastame grunte, jie užaugtų į įprasto dydžio medžius. Tačiau bonsų prižiūrėtojai karpo jų šaknis ir lapus, formuoja šakas, šalina žievę ir naudoja įvairius metodus, kurie leidžia užauginti šios mažus, bet labai gražius medelius. Egzistuoja keli skirtingi bonsai stiliai. Pavyzdžiui, jin pabrėžia negyvo medžio šakas, o shari – negyvą kamieną. Tai – labai sudėtingi metodai, nes reikia stengtis, kad augalo dalys atrodytų negyvos, tačiau iš tiesų išliktų ir išlaikytų žaliuojančius lapus.

Jin ir shari stiliai patinka ne visiems, tačiau tokie bonsai atrodo ypatingai. (Ragesoss, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Tikras vaivorykštinis eukaliptas. Egzistuoja eukaliptų rūšis Eucalyptus deglupta, kuri pasižymi ypatingai spalvota žieve. Ji susidaro labai įdomiai. Medžio žievės lopai kasmet nusilupa ir krenta ant žemės, atverdami žalią požievinį sluoksnį. Jis po kiek laiko tampa mėlynų, violetiniu, o tada – raudonu. Žievės lopeliai krenta skirtingu laiku, todėl to paties eukalipto kamienas nusidažo pačiomis įvairiausiomis spalvomis. Beje, pats vaivorykštinis eukaliptas yra naudojamas popieriui gaminti.

Vaivorykštinis eukaliptas pasižymi spalvinga žieve. (Paxson Woelber, Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

Banano medis nėra medis. Nors daugybė žmonių mano, kad bananai auga ant medžių, iš tiesų tai yra žolinių augalų gentis. Kitaip tariant, banano augalo stiebas, kuris gali pasiekti ir 15 metrų aukštį, savyje neturi medienos. Vienu metu tik nedidelė bet kurio medžio dalis iš tiesų yra gyva, o štai bananai yra kitokie augalai – jie neturi negyvos medienos šerdies. Bambukas taip pat yra žolė, tačiau jo stiebai gali turėti gana storas sieneles, kurios yra nepaprastai kietos. Todėl bambuko mediena, nors bambukas nėra medis, iš tiesų egzistuoja.

Išvirtęs bananas – net ant žemės jis atrodo kaip medis. (Scot Nelson, Wikimedia (CC BY 2.0)

Kur surasite savo inkiliuką? Įsivaizduokite, kad šį pavasarį ant medžio šakos pakabinsite inkiliuką. Praeis pora derlingų ir drėgnų metų ir jūs prie jo sugrįšite – ar inkiliukas medžiui augant atsidurs didesniame aukštyje? Nuojauta kužda, kad jis turėtų atsidurti aukščiau, nes medis tikrai bus aukštesnis, tačiau iš tikrųjų jį surasite tame pačiame aukštyje, kur ir palikę. Taip yra dėl to, kad medžio apimtis auga tik šakų galuose sprogstant pumpurams. Kitaip tariant, šakos išlieka tame pačiame aukštyje, tik storėja, o auga tik jų galai. Taigi, jūsų inkiliukas bus tame pačiame aukštyje, tačiau šaka gali pradėti augti aplink paukščių namelį laikantį kablį.

Šis inkilas ir po daugelio metų išliks tame pačiame aukštyje. (CapCase, Wikimedia (CC BY 2.0)

Svastikų miškai. Pasirodo, Hitlerio šalininkai mėgo sodinti miškus. 1938 metais viename miške Brandenburge Adolfo Hitlerio gimtadienio proga buvo pasodinti keli maumedžiai. Jie buvo išrikiuoti taip, kad šviesūs medžiai sudarytų svastiką, pastebimą tik skrendant lėktuvu. Bent jau taip pasakojama, nes ši svastika, kuri ryškiai matėsi iš oro, buvo netyčia aptikta tik 1992 metais, kuomet buvo daromos visos suvienytos Vokietijos aeronuotraukos. 1995 metais buvo iškirsti 43 maumedžiai iš 100, tačiau 2000 metais buvo pastebėta, kad svastika vis dar lengvai įžiūrima. Todėl buvo nukirsti dar 25 medžiai. Dar vienas nežinia kada ir kieno svastika panašiai paženklintas miškas buvo aptiktas Hesene, o 2006 – ir Kirgizijoje. Visi šie miškai buvo praretinti taip, kad simboliai nebebūtų įžiūrimi, bet svastikos likučius Kirgizijoje dar galite įžiūrėti Google Maps suvedę šias koordinates – 41.448°N 76.391°E.



Tiek įdomių faktų šį pirmadienį. Taip pat kviečiame skaityti:

10 įdomių faktų apie povandeninius laivus;

10 įdomių faktų apie arklius;

10 įdomių faktų apie pinigus;

10 įdomių faktų apie tankus;

10 įdomių faktų apie motociklus;

10 įdomių faktų apie sunkvežimius;

10 įdomių faktų apie traukinius;

10 įdomių faktų apie traktorius;

10 įdomių faktų apie povandeninius laivus, kurių galbūt nežinojote: Šiaurės Korėjos laivas prieš žvejų tinklą, povandeninių laivų bazė ežere ir didžiausias žmogaus sukeltas garsas

10 įdomių faktų apie povandeninius laivus, kurių galbūt nežinojote: Šiaurės Korėjos laivas prieš žvejų tinklą, povandeninių laivų bazė ežere ir didžiausias žmogaus sukeltas garsas

Povandeniniai laivai yra mažai kam artimai pažįstamos transporto priemonės. Įprastus laivus yra matę visi, ne vienas yra ir keliavęs didesniu ar mažesniu laivu. O štai povandeninį laivą gyvai yra matę visai nedaug žmonių. Visgi, šie įspūdingi inžinerijos kūriniai yra labai įdomūs ir sudėtingi. Štai 10 įdomių faktų apie povandeninius laivus, kurių galbūt nežinojote.

Įdomius faktus NODUM skelbia kiekvieną pirmadienį. Praeitą savaitę kalbėjome apie pinigus. Tačiau, jei mėgstate skaityti apie ginkluotę, patariame užmesti akį į mūsų surinktus faktus apie tankus. Na, o jei jau mieliau paskaitytumėte apie taikius laivus, siūlome 10 įdomių faktų apie kruizinius lainerius. O dabar iškart prie povandeninių laivų.



Pirmasis povandeninis laivas. Povandeniniu reikėtų vadinti laivą, kuris gali ne tik panerti, bet ir sėkmingai plaukioti po vandeniu. Pirmieji tik paneriantys laivai pasirodė dar 16 amžiuje. Vienas toks buvo demonstruojamas pačiam imperatoriui Karoliui V. Tiesa, šis laivas, nors ir laido panerti ir viduje išlaikyti neužgesusią ugnį, niekur po vandeniu nuplaukti negalėjo. Jau 18 amžiaus pradžioje Anglijoje buvo užpatentuoti keli tikri povandeniniai laivai, kurie buvo irkluojami. Pirmasis kare panaudotas povandeninis laivas buvo Turtle, išrastas amerikiečių inžinieriaus Davido Bushnello dar 1775 metais. Tai buvo vienvietis povandeninis laivas, į priekį traukiamas žmogaus sukamo propelerio. Turtle jau kitais metai gavo užduotį prie britų laivų lipdyti minas, tačiau visos šios misijos buvo nesėkmingos. Kita vertus, jų pakako, kad Turtle įeitų į pasaulio istoriją kaip pirmasis mūšyje panaudotas povandeninis laivas. Rimčiau šios mašinos kaip ginklai paplito tik Pirmojo pasaulinio karo metu.

Davido Bushnello Turtle schema. (Wikimedia)

Ne tik karybai. Nors povandeninius laivus mes minime kaip ginklus, jie pasitarnauja ne tik karybai. Jūs tikriausiai jau žinote apie moksliniams tikslams naudojamus povandeninius laivus, kurie gali pasiekti didžiulį gylį ir leidžia mokslininkams stebėti vietinę fauną ir florą. Povandeniniai laivai taip pat praverčia ir nuskendusių laivų paieškai ir apžiūrai. Tačiau egzistuoja ir specialiai tam sukurtų turistinių apžvalginių laivų. Pavyzdžiui, Atlantis povandeniniai laivai plaukioja nuo 1986 metų. Jie Karibuose, prie Guamo ir Havajų krantų turistus plukdo pasižvalgyti į koralus, nuskendusius laivus ir kitus reginius. Aišku, laivas su tokiais dideliais langais giliai panirti negali, tačiau įspūdžiai vis tiek būna nepamirštami.

Atlantis povandeninio laivo viduje – keleiviai vaizdais mėgaujasi per didžiulius langus. (Leonard G., Wikimedia)

Įvairūs varikliai. Kuo varomi povandeniniai laivai? Panirus po vandeniu įprasti dyzeliniai varikliai tiesiog uždustų – vidaus degimo varikliams reikalingas oras. Todėl anksčiau buvo plačiai naudojamos dyzelinės-elektrinės sistemos. Plaukiant paviršiumi baterijos būdavo įkraunamos, kad vėliau jas būtų galima panaudoti plaukimui po vandeniu. Įvairios šalys norėjo, kad jų povandeniniai laivai po vandeniu išbūtų ilgiau, todėl ieškojo, kas variklyje galėtų pakeisti orą. Kaip deguonies šaltinis buvo pradėtas naudoti vandenilio peroksidas, tačiau jis kėlė papildomą pavojų laivo įgulai avarijos atveju. Švedijos povandeniniai laivai su savimi pasiima ir skysto deguonies, o vokiečiai savo Type 212 povandeniniuose laivuose naudojo ir vandenilio kuro elementus.

HMS Astute – vienas pažangiausių šių laikų atominių povandeninių laivų. (Paul Halliwell/MOD, Wikimedia)

Visgi, tikriausiai dažniausiai kalbama apie atominius povandeninius laivus. Jie turi daugybę pranašumų. Net ir keliaudamas maksimaliu greičiu atominis povandeninis laivas gali be sustojimų įveikti neribotą nuotolį. Dar daugiau – tokie laivai ir po vandeniu gali išbūti neribotą laiką, nes oras įgulos kvėpavimui yra perdirbamas ir filtruojamas, o geriamu vandeniu apsirūpinama distiliuojant jūros vandenį. Taigi, vienintelis atominius povandeninius laivus ribojantis veiksnys yra maisto atsargos. Kita vertus, reaktoriai yra gana dideli ir labai brangūs, todėl mažesni povandeniniai laivai vis dar plaukioja naudodami dyzelines-elektrines jėgaines.

Povandeninis laivas prieš povandeninį laivą? Povandeniniai laivai medžioja įprastus laivus ir patys yra medžiojami paviršinių laivų. Iš tiesų, per visą karybos istoriją pasitaikė tik vienas atvejis, kuomet vienas paniręs povandeninis laivas tyčia nuskandino kitą panirusį povandeninį laivą. Tai 1945 metų vasario pradžioje atliko britų HMS Venturer, paskandindamas vokiečių U-864, kuris plaukė į Bergeną variklio remontui. Visa U-864 įgula žuvo, o pats laivas buvo surastas tik 2003 metais. Jis iki šiol nėra iškeltas, nes gabeno didelį gyvsidabrio krovinį, kuris dabar jau yra išsiliejęs ir užteršęs nemažai grunto.

Dabartinė U-864 poilsio vieta. (NormanEinstein, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Lenkų valdomos torpedos. Yra viena povandeninių laivų rūšis, apie kurią šiais laikais kalbama kaip apie istorinę praeitį – valdomos torpedos. Tokios Antrojo pasaulinio karo metais gamintos Japonijoje – torpedos pilotas turėjo nukreipti savo ginklą į amerikiečių laivus, taip save paaukodamas. Kiek mažiau žinomas faktas, kad prieš pat prasidedant Antrajam pasauliniam karui ir jau ryškėjant grėsmei, kad Vokietija užpuls Lenkiją, beveik 5000 lenkų užsirašė savanoriais į mirtininkų dalinius (3000 jų vardų yra išsaugoti). Nors Lenkija tuomet neturėjo reikalingos įrangos, buvo sukurtas Lenkijos karinio jūrų laivyno Gyvųjų torpedų skyrius. Tačiau karas prasidėjo anksčiau nei bet kokie panašūs planai galėjo pasistūmėti.




Povandeniniai laivai ežere. Viena iš slapčiausių JAV povandeninių laivų bazių yra Aidahe – valstijoje, kuri neturi prieigos prie vandenyno. Ten esančioje Akustikos tyrimų laboratorijoje bandomos įvairios technologijos. Ežere plaukioja sumažinti modeliai ir net tikri povandeniniai laivai-plaukiojančios laboratorijos, kuriuose išbadomi nauji varikliai ir kitos technologijos.

Eksperimentinis povandeninis laivas ežere Aidahe. (U.S. Navy photo by Mr. John F. Williams, Wikimedia)

Geltoni povandeniniai laivai. Tikriausiai esate girdėję garsiąją The Beatles dainą Yellow Submarine. Tai yra bene vienintelė visame pasaulyje populiari daina, kurioje minimas povandeninis laivas. Iš tiesų, kaip galite įsivaizduoti, kariniai povandeniniai laivai dažniausiai yra juodi arba pilki. Tačiau moksliniai povandeniniai laivai labai dažnai yra geltoni, nes geltona yra bene paskutinė spalva, kurią gar galima įžiūrėti dideliame gylyje. Ją taip pat lengva pastebėti, kai koks mokslinis batiskafas iškyla ir laukia, kol jį paims mokslinių tyrimų laivas. Dėl tų pačių priežasčių kartais naudojamos oranžinė ir raudona spalvos.

Gelbėjimo darbams skirtas povandeninis laivas. (Mass Communication Specialist 2nd Class Alexia M. Riveracorrea, Wikimedia)

Didžiausi povandeniniai laivai pasaulyje. Didžiausius povandeninius laivus pasaulyje statė Sovietų Sąjunga. Tai – Typhoon klasės laivai, kurių ilgis siekė 175 metrus. Šie povandeniniai laivai gaminti 1976–1986 metais, o į tarnybą pateko 1981-aisiais. 2012 metais jie turėjo būti modernizuoti, tačiau buvo nuspręsta, kad tai – neekonomiškas sprendimas, todėl dabar šie povandeniniai laivai naudojami menkai. Viename tokiame atominiame povandeniniame laive įsikuria net 160 žmonių įgula, o vietos atsargoms yra tiek, kad po vandeniu galima praleisti net kelis mėnesius.

Акула (Ryklys) – didžiausias povandeninis laivas istorijoje. (Bellona Foundation, Wikimedia)

Garsiausias žmonių sukeltas garsas. Garsas vandenyje keliauja visai kitaip nei ore. Iš tikrųjų, net nelabai stebina faktas, kad didžiausią žmogaus sukeltą garsą rastume būtent vandenyje. Sonarai, naudojami kitiems povandeniniams laivams aptikti ir navigacijai, sukelia net 235 decibelų garso bangas. Sonarai iš proto varo vandenynų gyventojus – manoma, kad būtent jie yra viena iš priežasčių, kodėl banginiai išplaukia ant kranto (iš kur negyvus juos tenka pašalinti)

Kaip veikia povandeninio laivo sonaras

 

Šiaurės Korėjos povandeninis laivas prieš Pietų Korėjos žvejų tinklus. 1998 metais 18 km nuo Pietų Korėjos krantų buvo pastebėti keistas reginys – Šiaurės Korėjos povandeninio laivo įgula stengėsi išlaisvinti į tinklus įsipainiojusį povandeninį laivą. Apie tai buvo informuotas Pietų Korėjos laivynas, kuris atsiuntė savo laivus. Jie pabandė nusitempti Šiaurės Korėjos povandeninį laivą į uostą, tačiau šis netikėtai nuskendo. Vėliau paaiškėjo, kad viduje buvo 9 įgulos nariai – 5 buvo rasti nužudyti, o 4 – nusižudę. Viduje taip pat buvo gėrimų iš Pietų Korėjos , kas tikriausiai reiškia, jog šiaurės korėjiečiai vykdė šnipinėjimo misiją.



Tiek įdomių faktų šį pirmadienį. Taip pat kviečiame skaityti:

10 įdomių faktų apie pinigus;

10 įdomių faktų apie tankus;

10 įdomių faktų apie keleivinius lėktuvus;

10 įdomių faktų apie sraigtasparnius;

10 įdomių faktų apie motociklus;

10 įdomių faktų apie sunkvežimius;

10 įdomių faktų apie traukinius;

10 įdomių faktų apie traktorius;

Atsargiai – lyja kosminėmis šiukšlėmis! Vienintelis užfiksuotas atvejis, kuomet į žmogų pataikė kosminė nuolauža

Atsargiai – lyja kosminėmis šiukšlėmis! Vienintelis užfiksuotas atvejis, kuomet į žmogų pataikė kosminė nuolauža

Loterijos bilietų, tikimės, neperkate, nes tikimybė laimėti yra nepaprastai maža. Tačiau net ir mažiausia tikimybė reiškia, kad kas nors gali nutikti. Tikimybė, kad į jus pataikys iš kosmoso krentanti kokio nors aparato nuolauža yra nepaprastai maža, tačiau vieną vėjuotą 1997 metų sausio dieną raketos gabalas iš tiesų pataikė į parke vaikštinėjusią moterį.

Toks atvejis yra vienintelis, apie kurį žinoma. Tačiau iš kosmoso atkeliavę daiktai yra pateikę į žmones ne kartą. Štai viena moteris patyrė ne šiaip kokios raketos nuolaužos, o tikro meteorito smūgį. Paskaitykite ir apie tą istoriją, o dabar sugrįžkime į 1997-uosius.



Lottie Williams 1997 metų sausio 22 dieną vaikštinėjo parke Talsoje, Oklahomoje. Diena buvo vėjuota, tačiau visai graži ir tinkama pasivaikščiojimams. Kritulių nebuvo, išskyrus vieną maždaug 15 cm dydžio metalinį daiktą, kuris atskriejo iš nežinia kur ir užkabino Williams petį. Tiesa, nestipriai – moteris buvo nesužeista, tačiau labai nustebinta. Apsižvalgiusi ji niekaip negalėjo suprasti, kas galėjo mesti kažkokį sulankstytą, atrodo, apdegusį metalinį daiktą. Jis, beje, buvo gana lengvas ir priminė sulankstytą plokštelę.

Kas tai buvo? Ogi raketos atplaiša. Tiesa, NASA to patvirtint taip ir negalėjo, nes gabalėlis buvo per mažas. Tačiau visi įrodymai veda į prieš kelis mėnesius paleistą Delta II raketą. Ji kurį laiką pasisukiojo aplink Žemę, o tada, kaip ir numatyta, sugrįžo ir sudužo Teksase. Vėlgi, kaip ir buvo numatyta. Didžiausia raketos nuolauža buvo surasta už kelių šimtų kilometrų nuo Lottie Williams pasivaikščiojimo vietos. Tačiau į Žemės atmosferą sugrįžusi raketa natūraliai subyra į šimtus gabalėlių, todėl beveik neabejojama, kad vienas iš jų ir pataikė į Williams petį. Sunku pasakyti, ar moteriai pasisekė, nes gavo tokį įspūdingą suvenyrą ir nebuvo sužeista, ar nepasisekė, nes niekas kitas tokių smūgių nėra patyręs.

Tokios Delta II raketos nuolauža tuomet ir pataikė į Lottie Williams petį. (NASA/KSC, Wikimedia)

Tai, kad į žmones kosminės nuolaužos beveik niekada nepataiko, yra kiek keista. Per 40 metų į Žemę jau nukrito daugiau nei 5 tonos įvairių nuolaužų. Didieji gabalai yra sekami ir jų nusileidimo vietos yra prognozuojamos gana (apy)tiksliai, tačiau juk mažesni galėtų pataikyti ir į žmones. Kaip to išvengiama?

Raketos ar palydovo sugrįžimas į Žemės atmosferą yra planuojamas. Žinoma, kad didžioji kokio nors objekto dalis atmosferoje sudega tiesiog dėl trinties – dideliu greičiu į atmosferą įskriejusio objekto paviršius greitai įkaista ir užsiliepsnoja. Didesnius šansus pasiekti planetos paviršių turi detalės, pagamintos iš aukštą temperatūrą atlaikančių medžiagų, pavyzdžiui, titano ar nerūdijančio plieno, tačiau tik jei yra pakankamai didelės. Jei žinoma, kad koks nors palydovas jau baigia savo darbą ir greitai nukris į Žemę, kosmoso agentūros dar gali pakeisti jo trajektoriją taip, kad ji driektųsi daugiausia virš vandens ar retai gyvenamų teritorijų. Tai ne visada pavyksta, tačiau Lottie Williams išlieka vienintelių žmogumi, į kurį pataikė kosminė šiukšlė.



Daugiau keistenybių:

Žymus chirurgas, kuris skalpelį laikė burnoje ir kartą pasiekė 300 % mirtingumą vienos operacijos metu;

1970-ųjų istorija parodo, kodėl negalima sprogdinti ant kranto išmestų banginių (Video)

Tokio pažadinimo nenori niekas – pirmasis pasaulyje užfiksuotas atvejis, kuomet meteoritas pataikė į žmogų;

Londono alaus potvynis, nusinešęs 8 žmonių gyvybes;

4 būdai, kaip iš paplūdimių šalinami negyvi banginiai: sprogdinimas yra tik vienas iš jų (Video)

4 būdai, kaip iš paplūdimių šalinami negyvi banginiai: sprogdinimas yra tik vienas iš jų (Video)

Banginiai, kaip ir kiti gyvūnai, turi ribotą gyvenimo laiką. Jie jį praleidžia skrosdami pasaulio vandenynus ir suteikdami juos pamačiusiems žmonėms daug džiaugsmo. Tačiau negyvi banginiai dažnai yra išplaunami ant paplūdimių. Tai yra didelė problema, nes jie pūva, skleidžia nemalonų kvapą ir trukdo paplūdimiuose besilankantiems žmonėms. Jau vien dėl jų padėties ir dydžio banginius šalinti nėra lengva. Tai kaip tai daroma?

Tiesa, reikia paminėti, kad banginiai sausumoje atsiranda ne tik po mirties. Kai kurie banginiai dėl ne iki galo žinomų priežasčių ant seklumos užplaukia ir būdami gyvi. Tuomet gelbėtojai įvairiomis priemonėmis bando juos sugrąžinti į gilesnius vandenis. Jei to padaryti nepavyksta arba į krantą išplaunamas jau negyvas banginis tenka pasinaudoti vienu iš keturių metodų.



1.  Sprogdinimas

Skamba kaip prasta mintis? Ji tokia tikrai ir yra, tačiau 1970 metais Oregone būtent tai ir buvo padaryta. Apie tai plačiau galite paskaityti čia. Tik pasakysime, kad operacija buvo nesėkminga – gyvūno dalys tarsi blogiausia pasaulio kruša krito į priešingą pusę nei buvo numatyta, nusėjo žmones, sutraiškė automobilį ir apteršė netoliese stovėjusius pastatus. Didelė dalis banginio taip ir liko ten, kur buvo. Iššvaistytas dinamitas buvo didelis nuostolis (kaip ir sutraiškytas praktiškai naujas automobilis), bet šį sumanymą įvykdęs inžinierius atleistas nebuvo ir nemanė, kad padarė klaidą.

2. Nutempimas atgal į vandenį

Daugelis banginių, kurie pastimpa vandenynuose, ten ir pasilieka. Jų kūnai nugrimzta gilyn, kur tampa kitų gyvių maistu. Tačiau kartais šie kūnai atsiranda paplūdimiuose, kuomet su jais žmonėms ir tenka tvarkytis. Natūraliausias būdas – nutempti gyvūno liekanas atgal į vandenį.

Ir nedideli banginiai sveria kelias tonas. (Merzperson, Wikimedia)

Tai padaryti niekada nėra lengva. Reikalingas galingas kateris, visureigiai, dažnai tenka pasidarbuoti kastuvais. Tačiau nutemptas gilyn banginis pamaitina kitus vandenyno gyvūnus, todėl tai yra natūrali jo baigtis. Kita vertus, jei tai atliekama netinkamai, bangos banginį ir vėl gali išplauti į krantą. Todėl kartais geriau pasinaudoti kitais būdais.

3. Kompostavimas

Viena iš priežasčių, kodėl banginių lavonai nuo krantų turi būti pašalinami kiek įmanoma greičiau, yra jų skleidžiamas kvapas. Banginių viduje puvimo metu kaupiasi dujos. Jų spaudimas gali pasiekti tokį lygį, kad banginio kūnas tiesiog sprogsta. Žmonėms nemalonu lankytis taip smirdinčiame paplūdimyje. Tačiau puvimas kitose vietose gali būti ir teigiamas dalykas.

Negyvo banginio sprogimas dėl susikaupusių dujų

 

Jei banginį pavyksta išvežti, jis gali būti kompostuojamas. Ūkininkai sako, kad banginio kompostas yra puikios trąšos. Kai banginis supūva, jo kaulus galima išrinkti ir atiduoti muziejams ar mokslo institucijoms. Mokslininkai dažnai banginius pasiima ir patys, kad juos galėtų analizuoti, o vėliau atskiras jų dalis išsaugoti. Visgi, kur kas dažniau banginiai supūdomi sąvartynuose  – jie ten tiesiog nuvežami, supjaustomi ir sumaišomi su kitomis atliekomis. Taip nelieka nei vertingo komposto, nei griaučių.

4. Užkasimas

Labai dažnai banginiai yra palaidojami tiesiog vietoje. Dėl paplūdimio specifikos į juos ne visada lengva įvažiuoti sunkvežimiais, kad banginį pavyktų kur nors išvežti. Tempti banginio lavoną į jūrą taip pat nėra lengva – iš tiesų tai gana brangu. Todėl kartais pasirenkamas paprasčiausias variantas – netoliese iškasama didžiulė duobė, į kurią banginis ir įverčiamas supūti.

Dažnai išplaunami jau gerokai papuvę ir kitų gyvūnų apgraužti banginiai. (Brocken Inaglory, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Tai – daug darbo reikalaujanti procedūra, nes reikalinga išties milžiniška duobė. Todėl tie paplūdimiai, ant kurių negyvi banginiai išplaunami dažniau, turi sunkvežimiams skirtus privažiavimus ir kitą infrastruktūrą, leidžiančią kūnus pašalinti.



Taip pat skaitykite:

1970-ųjų istorija parodo, kodėl negalima sprogdinti ant kranto išmestų banginių (Video)

10 įdomių faktų apie arklius;

Tokio pažadinimo nenori niekas – pirmasis pasaulyje užfiksuotas atvejis, kuomet meteoritas pataikė į žmogų;

Ar Antrojo pasaulinio karo metu buvo paplitęs kanibalizmas?

Motociklų karietų lenktynės – kas tai per sportas?

Londono alaus potvynis, nusinešęs 8 žmonių gyvybes;

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.