10 faktų apie Dakaro ralį, kurių galbūt nežinojote – kodėl keitėsi pavadinimas, kuris bolidas laimėjo daugiausiai kartų ir kaip su Dakaru susijusi Margaret Thatcher šeima?

10 faktų apie Dakaro ralį, kurių galbūt nežinojote – kodėl keitėsi pavadinimas, kuris bolidas laimėjo daugiausiai kartų ir kaip su Dakaru susijusi Margaret Thatcher šeima?

Dakaro ralis jau sutraukė minias automobilių sporto gerbėjų. Lietuvoje Dakaras pastaraisiais metais neįtikėtinai išpopuliarėjo. Realiai, reikėtų sakyti, kad Dakaras dabar yra antras po krepšinio mūsų sporto gerbėjų širdyse. Tai – labai įdomu, nes pergalių šiose sudėtingose ištvermės lenktynėse neturime. Tai įrodo, kad mūsų sporto sirgalius vilioja ne tik tviskantis auksas – mokame pasidžiaugti ir dalyvavimu. Bet ar viską žinote apie Dakaro ralį? Iš atostogų sugrįžęs Nodum.lt pristato 10 faktų apie Dakaro ralį, kurių galbūt nežinojote.

Įdomių faktų dešimtukus vardinome kiekvieną pirmadienį jau praeitais metais. Nuo šios savaitės taip darysime ir šiemet. Tikimės, kad 2018-ieji mums atneš augimą, o Jums – įdomius skaitinius, pramogas ir naujus hobius. O dabar iš karto prie faktų apie Dakarą.



Paryžius-Dakaras. Dakaro ralis prasidėjo 1979 metais. Pavadinimas, aišku, pasirinktas neatsitiktinai – originaliai tai buvo lenktynės iš Prancūzijos sostinės į Dakarą, Senegalo sostinę. Pirmąsias lenktynes laimėjo Yamaha motociklas. Beje, prancūzai ilgą laiką dominuoja Dakaro ralyje, net jam persikėlus į Pietų Ameriką – jau vien Stéphane Peterhansel laimėjo 38 greičio ruožus motociklu ir 33 – automobiliu – iš viso 13 čempiono titulų sunkiausiose pasaulio lenktynėse dvejose klasėse. Tačiau net ir neskaičiuojant šios įstabios biografijos akivaizdžiai matyti, kad prancūzai jose dominuoja.

Lenktynėms paruošti automobiliai 1993 metais Paryžiuje. (Christos Vittoratos, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Mėgėjų ralis? Dažnai pabrėžiama, kad Dakaras – sunkiausios lenktynės planetoje, tačiau ar patikėtumėte, kad ten dalyvauja ne tik profesionalai? Skaičiuojama, kad apie 80% dalyvių rikiuotės sudaro mėgėjai. Tačiau nereikėtų į juos žiūrėti kreivai – jei jie sugeba surinkti komandą, treniruojasi ir į lenktynes žiūri rimtai, jie pasirodo pakankamai gerai.

Dakaro ralis – sunkiausios lenktynės planetoje. (Oficial site of Rally Dakar, Wikimedia)

Žuvo 70 žmonių. Nuo Dakaro lenktynių istorijos pradžios jau žuvo 70 žmonių – 28 dalyviai ir 42 lenktynėse nedalyvaujantys žmonės – daugiausia žiūrovai ir žurnalistai. Tarp žuvusiųjų – ir lenktynių sumanytojas  Thierry Sabine, kuris dar 1978 metais dalyvaudamas kitame ralyje pasiklydo Tenerės dykumoje ir sumanė ten surengti lenktynes. Sabine žuvo 1986 metais Malyje sudužus sraigtasparniui – tragedijoje iš viso žuvo 5 žmonės. Teigiama, kad staigiai prasidėjusi smėlio audrą sraigtasparnį nubloškė į smėlio kopą.

Pasiklydo net Margaret Thatcher sūnus. Kažin, ar garsioji Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Margaret Thatcher domėjosi automobilių lenktynėmis. Visgi, jos sūnus Markas Thatcheris buvo net 6 dienoms pasiklydęs 1982 metais. Visa trijų vyrų komanda rasta tik išžvalgius teritoriją lėktuvu, nei vienas įgulos narys nenukentėjo, nors, galima įsivaizduoti, tos kelios dienos buvo neramios.




Keturračių kategorija – palyginti jauna. Anksčiau keturračiai motociklai laikyti motociklų kategorijos dalimi, tačiau po to, kai Dakaras išsikėlė į Pietų Ameriką jie gavo atskirą kategoriją. Yamaha laimėjo visas lenktynes nuo pat 2009 metų. Antroje vietoje įprastai lieka Honda. Yra ir dar viena klasė, kurioje šturmanas ir vairuotojas sėdi vienas šalia kito – čia geriausiai pasirodė Polaris.

 

Kodėl Dakaras nebevyksta Dakare? Lenktynės iš įvairių Europos taškų į Dakarą vyko iki pat 2008 metų. Tuomet buvo planuojama, kad lenktynės prasidės Lisabonoje, tačiau dėl nerimo dėl saugumo Mauritanijoje buvo nuspręsta lenktynes apskritai atšaukti. Tuo pačiu metu Čilė ir Argentina pačios pasisiūlė rengti lenktynes jų teritorijose – šis pasiūlymas ir buvo priimtas. Tiesa, dėl to ne visi liko patenkinti – Europos komandoms dabar kelionė yra kur kas tolimesnė ir sudėtingesnė, o lenktynės dažnai vyksta tokiame aukštyje virš jūros lygio, kad automobilių galia sumažėja net 20 %.

Dakaras dažnai kritikuojamas dėl poveikio aplinkai. (Oficial site of Rally Dakar, Wikimedia)

Kodėl Dakaras kritikuojamas? Dakaras patinka ne visiems. Visų pirma, jį, aišku, kritikuoja aplinkosaugininkai, teigdami, kad transporto priemonės kai kuriuose gamtos kampeliuose važinėti neturėtų dėl daugelio priežasčių, įskaitant šiukšlinimą. Kai ralis vis dar vyko Afrikoje, vietiniai nelabai suprato, kokia jiems iš to turėtų būti nauda, nes dalyviai retai kada turėjo laiko ką nors nusipirkti. Kai kurie aktyvistai tai laikė likutinio kolonializmo ženklu. Tačiau Dakaras dažniausiai kritikuojamas dėl dviejų dalykų – gamyklinių komandų palaikymo ir saugumo.

Kelios Dakaro istorijoje įvykusios avarijos

 

Didžiausia legenda? Kokius gamyklinius Dakaro automobilius prisimenate? Tikrai atsiminsite dabar važiuojančius MINI, Peugeot, Toyota, galbūt atmintyje iškils ir Volkswagen Touareg, kurie kadaise skynė pergales. Bet ar kas atsimena Mitsubishi Pajero Evolution? Tai – automobilis, kuriam Dakaro ralį laimėti pavyko daugiausiai kartų – net 12. Tiesa, automobiliai visąlaik tobulėjo ir paskutinį kartą Mitsubishi laimėjo tik 2007 metais.

Mitsubishi Pajero Dakaro ralį laimėjo net 12 kartų. (Semnoz, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Kiek sveria Dakaro sunkvežimiai? Pagal taisykles – nuo 3500 kg. Tikriausiai pastebėjote ir dar vieną dalyką – automobilyje važiuoja vairuotojas ir šturmanas, o sunkvežimiuose būna net po tris žmones. Taip yra todėl, kad susitvarkyti su sunkvežimio gedimais ar įstrigimu reikia daugiau jėgos ir rankų, todėl įguloje būna ir mechanikas.

KAMAZ laimėjo 13 iš 17 pastarųjų Dakaro lenktynių. (Daniel Peppes Gauer, Wikimedia(CC BY 2.0)

Dakaras 2018. Šiemet lenktynes sudaro 14 ruožų, beveik 9000 km, 5 dienas dalyviams teks praleisti didesniame nei 3000 metrų aukštyje virš jūros lygio. Tai – 40-asis Dakaras apskritai ir 10-asis Dakaras Pietų Amerikoje.


Tiek įdomių faktų šį pirmadienį. Taip pat kviečiame skaityti:

10 įdomių faktų apie oro balionus;

10 įdomių faktų apie kruizinius laivus;

10 įdomių faktų apie traukinius;

10 įdomių faktų apie traktorius;

7 įdomūs faktai apie Audi.

10 įdomių faktų apie oro balionus: rekordinis aukštis, pirmieji keleiviai ir dvikova (Video)

10 įdomių faktų apie oro balionus: rekordinis aukštis, pirmieji keleiviai ir dvikova (Video)

Vėl pirmadienis ir vėl Jums atsipalaidavimui po darbų paruošėme įdomių techninių faktų rinkinį. Šįkart jis yra apie oro balionus. Šie lėtai ir grakščiai dangumi slenkantys orlaiviai vilioja į viską pažvelgti iš aukščiau. Bet ką apie juos žinome?

Šis straipsnis – tai serijos dalis, kurioje vardiname įvairius įdomių faktų dešimtukus. Taip pat kviečiame paskaityti 10 faktų apie traktorius, traukinius ir kruizinius laivus.




Pirmieji keleiviai – gaidys, antis ir avis. 1783 metais Prancūzijoje buvo bandomas brolių Joseph-Michel ir Jacques-Étienne Montgolfier sukurtas karšto oro balionas. Nors iš karto buvo planuojama, kad juo skraidys žmonės, pirmieji bandymai buvo atlikti su gyvūnais – gaidžiu, avimi ir antimi. Vėliau, kuomet pagaliau atėjo laikas naująją transporto priemonę išbandyti žmonėms, buvo siūloma, kad garbė atitektų kaliniams – jų gyvybė buvo vertinama mažiau nei mokslininkų.

Šiuolaikiniai karšto oro balionai pasižymi ryškiomis spalvomis ir išskirtinėmis formomis. (Tomas Castelazo, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Garsiosios Naskos linijos. Oro balionų, kaip transporto priemonių, išradimas tikriausiai pelnytai priskiriamas prnacūzams. Visgi, gali būti, kad senovės gentys, gyvenusios dabartinės Peru teritorijoje, turėjo karšto oro balionus. Toks spėjimas atsirado išnagrinėjus jų turėtas technologijas. Karšto oro balionai būtų padėję taip tiksliai nupiešti Naskos linijas – tik iš aukštai matomus piešinius.

Naskos piešiniai lengviausiai matomi pakilūs į didelį aukštį. (Wikimedia(CC BY-SA 2.5 es)

Geri išradimai – tiesiai į karą. Taigi, 1783 metų rugsėjį į dangų kilo ūkių gyvūnai, o žmonės – spalį-lapkritį. Iš pradžių nedrąsiai, pasinaudodami virvėmis ir kildami tik į nedidelį aukštį, o vėliau – vis aukščiau ir ilgiau. Jau 1784 metais karšto oro balionas pirmą kartą panaudotas karyboje – vykdė pirmąją žvalgybos iš oro operaciją Fleriuso mūšyje.

Paveikslas, vaizduojantis Fleriuso mūšį. Ar matote karšto oro balioną? (Jean-Baptiste Mauzaisse, Wikimedia)

Stiklinės grindys. 2010 metais viename renginyje buvo pademonstruotas oro balionas su stiklinėmis krepšio grindimis. Tai – tikriausiai šiurpiausias būdas kilti oro balionu, kuomet po kojomis matosi tolstanti žemė. Kartu tai ir psichologinės žmogaus tvirtybės išbandymas, nes sąmoningai suvokiama, kad stiklas tikrai nesubyrės.

 

Ne visi balionai turi krepšį. 19 amžiaus pabaigoje – 20 amžiaus pradžioje įvairiose mugėse išpopuliarėjo dūmų balionų pasirodymai. Jie buvo labai paprasti. Virš laužo buvo išskleidžiamas karšto oro balionas, prie kurio buvo pririšamas savamokslis kaskadininkas su parašiutu. Kuomet balionas prisipildydavo, jis būdavo atkabinamas nuo žemės ir šaudavo į viršų. Adrenalino mėgėjas aukščiausiame taške atsikabindavo ir parašiutu nusileisdavo žemyn, girdėdamas minios plojimus.




Yra ir kitokių balionų, kurie neturi krepšio. Štai vadinamieji Hopper tipo balionai yra vienviečiai, todėl mažesni ir manevringesni.

Hopper – vienvietis oro balionas be krepšio. (Rescher, Wikimedia(CC BY 2.5)

Balionų dvikova. Kaip jau esame rašę, dvikovos nėra toks jau senas reiškinys, ypač Prancūzijoje. Visgi, dviejų vyrų dvikova dėl operos dainininkės Tirevit širdies Paryžiuje 1808 metais sutraukė minias žiūrovų. Vyrai pakilo į miestą ir paleido po vieną šūvį. Vienas balionas buvo prakiurdytas ir nukrito, su savimi nusinešdamas keleivių gyvybes. Kito pilotas buvo nesužeistas ir saugiai nusileido.

Šampanas po nusileidimo. Jei kada ryšitės tokiam nuotykiui, pastebėsite, kad nusileidus geriamas šampanas. Tai – sena tradicija. Anksčiau šampanas buvo skirtas žemės savininkui už ištryptus laukus ar javus. Dabar tai  – tik sena istorinė tradicija.

 

Aukščiausiai pakilęs oro balionas. 2005 metais Dr Vijaypat Singhania pakilo į 21 027 metrų aukštį virš Mumbajaus.

Karšto oro balionai nekenčia lietaus. Vanduo ant karšto baliono gali stipriai įkaisti ir per kurį laiką net apgadinti jo medžiagą. Kompanijos taip pat atsisako vykdyti skrydžius lyjant, nes baiminamasi, kad audra įsismarkuos, o ir prastas matomumas trukdo mėgautis skrydžiu.

Geriausiai oro balionai jaučiasi giedrame ore be kritulių. (Tiia Monto, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Kaip pilotuojamas oro balionas? Beveik niekaip. Pilotas gali įjungti degiklius, kad dar labiau įkaitintų orą ir paskatintų balioną kilti. Jis taip pat gali atidaryti angą balione, kuri išleidžia dalį oro ir padeda balionui leistis. O apie krypties keitimą galvoti sunku. Tereikia mokytis meteorologijos ir klausytis orų prognozių – beveik viskas priklauso nuo vėjo.



Tiek įdomių faktų šį pirmadienį. Taip pat kviečiame skaityti:

10 įdomių faktų apie kruizinius laivus;

10 įdomių faktų apie traukinius;

10 įdomių faktų apie traktorius;

7 įdomūs faktai apie Audi;

7 faktai apie Voyager 1 kosminį zondą.

10 faktų apie kruizinius laivus, kurių galbūt nežinojote: kuris didžiausias ir kodėl Titanikas turėjo netikrą kaminą?

10 faktų apie kruizinius laivus, kurių galbūt nežinojote: kuris didžiausias ir kodėl Titanikas turėjo netikrą kaminą?

Kaip atrodo jūsų tobulos atostogos? Trumpas skrydis lėktuvu ir savaitė, praleista prie viešbučio baseino? O gal ilga kelionė automobiliu, suteikianti laisvę ir lankstumą jūsų pasirinktiems maršrutams? Nemažai žmonių tikriausiai pagalvojo ir apie kruizus. Lietuva – jūrinė valstybė, tačiau kruizinius laivus savo atostogoms renkasi nedaug žmonių. Galbūt šis straipsnis paragins pagalvoti apie tokią galimybę. Pristatome 10 įdomių faktų apie kruizinius laivus, kurių galbūt nežinojote.

Įdomių faktų rinkiniais pradedame kiekvieną darbo savaitę. Praeitą kartą vardinome 10 įdomių faktų apie traukinius – kviečiame paskaityti ir šį straipsnį.



Morgai. Stereotinis kruizinio laivo keleivis yra pagyvenęs žmogus. Tai nėra mitas – ramios kelionės patogiu laivu vyresniems nuotykių ieškotojams labai patinka. Kuo ilgesnė kelionė, tuo vidutinis laivo keleivių amžius yra didesnis. Taip yra todėl, kad senjorai turi mažiau įsipareigojimų, susijusių su darbu ar kita veikla ir gali sau leisti atostogauti ilgiau. Tačiau tai kartu reiškia, kad kartais įvyksta kai kas neišvengiamo.

Teigiama, kad per metus miršta maždaug 200 kruizinių laivų keleivių. Kruiziniai laivai turi morgus, juose yra vietos 1-3 kūnams. Visgi, juose jie laikomi tik laikiniai. Priklausomai nuo laivo padėties, jo paimti gali atskristi sraigtasparnis, kuris mirusįjį nugabena į paskutinį kruizinio laivo aplankytą uostą. Kartais aplinkybės susiklosto kitaip ir kūną tenka gabentis į kitą uostą maršrute.

Kruiziniai laivai yra viena iš alternatyvų ramių atostogų ieškotojams. (kees torn , Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Ligos. Žinau, kad straipsnis buvo skirtas paskatinti žmones pagalvoti apie poilsį kruiziniuose laivuose, tačiau pirmi du faktai vis tiek yra kiek tamsūs smalsumui patenkinti. Kruiziniuose laivuose žmonės gyvena labai arti vienas kito. Uždaros erdvės, susitikimai ir koncertai bei dalijimasis maistu yra puiki terpė virusams plisti. Aišku, medikų komandos budi pasiruošusios, tačiau kartais virusai nusiaubia ištisus laivus.

2013 metais noro virusas užklupo porą laivų. Šimtai keleivių viduriavo ir vėmė taip, kad keletą jų teko izoliuoti, kad virusas daugiau nebeplistų.

Įstabiais piešiniais papuoštas Norwegian Escape. (Arno Redenius, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Pasaulis. Egzistuoja privati gyvenamoji jachta The World (Pasaulis), kuri yra kiek kitoks kruizinis laivas. Visi 165 jos butai priklauso žmonėms, o ne laivą administruojančiai kompanijai. Laive galima gyventi, kol jis tiesiog keliauja aplink pasaulį. Kai kurie žmonės taip ir daro – tai jų gyvenamoji vieta.

The World turi keletą nuolatinių gyventojų, kurie taip ir gyvena keliaudami iš vieno uosto į kitą. (VirtualSteve, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Keturi Titaniko kaminai. Jei atsimenate garsųjį filmą, žinote, kad Titanikas turėjo keturis kaminus. Visgi, tikriausiai nežinojote, kad ketvirtasis buvo netikras – per jį dūmai nerūko. Pastatytas jis buvo tik dėl išvaizdos – su juo laivas atrodė simetriškesnis ir labiau subalansuotas.

Garsusis Titanikas su keturiais kaminais, paskutinis iš kurių buvo netikras. (Wikimedia)

Visgi, egzistavo ir kita paskirtis – marketingas. Laivas su keturiais kaminais žmonių sąmonėje buvo geresnis, galingesnis ir greitesnis. Na, o inžinieriai surado, kaip naudingai išnaudoti šią erdvę – kaminas buvo naudojamas ventiliacijai, o jo viduje buvo ir kopėčios, leidžiančios įgulos nariams pasiekti laivo viršų ir apsižvalgyti.

Vėliavos – ne tik papuošimas. Kruiziniai laivai dažnai plaukia su Liberijos, Panamos ar kitų neturtingų valstybių vėliavomis. Taip yra todėl, kad šiose šalyse galioja mažesni reikalavimai taršai ar žmonių atlyginimui. Buvo pasirodę pranešimų, kad kai kuriuose kruiziniuose laivuose žmonės dirba vergiškomis sąlygomis. Taip nutinka todėl, kad laivai yra registruojami tose šalyse, kur darbuotojų teisės yra ginamos silpniau.



Didžiausias kruizinis laivas. Harmony of the Seas yra didžiausias kruizinis laivas, kurio ilgis siekia 362,12 metrus. Įdomiausia tai, kad 1,2 milijardus dolerių kainavęs laivas buvo statomas pagal tas pačias specifikacijas kaip ir kitas tos pačios klasės laivas Oasis of the Seas, kuris yra šiek tiek trumpesnis. Per valandą toks laivas sudegina daugiau nei 9000 litrų kuro.

Didžiausias kruizinis laivas pasaulyje. (kees torn, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Išėjimas į pensiją. Ne vienas žmogus šiuo metu planuoja būtent taip išeiti į pensiją – išsikelti į kruizinį laivą. Tai – saugu ir ne daug brangiau nei gyvenimas prabangiuose slaugos namuose. Kasdien keičiama patalynė, tvarkomi kambariai, laive vyksta pramogos, o ką jau bekalbėti apie vietas, kurias galima lankyti iki gyvenimo pabaigos. Kai kurie skaičiuoja, kad gyvenimas kruiziniame laive gali būti net ir pigesnė alternatyva, tačiau, aišku, tai vis tiek sau leisti gali ne visi, o daugumai baugu parduoti namus ar kitą turtą.

Kruiziniuose laivuose būna įvairiausių pramogų. (Trondheim Havn, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Atliekos. Didieji kruiziniai laivai – tai miestai ant vandens. Jiems reikalinga visa infrastruktūra, įskaitant ir atliekų tvarkymą. Nors daugelis šalių turi įstatymus, kurie nurodo, kaip laivai turi valyti savo atliekas, dažnai leidžiama toliau nuo kranto kanalizacijos turiniu atsikratyti paprasčiausiu būdu. JAV ši riba yra vos 3 mylios nuo pakrantės laivybos zonos.

Prietarai. Jau vien pažiūrėję šias nuotraukas matote, kad kruiziniai laivai turi kelių aukštų (denių) struktūras. Jų gali būti ir 16, ir daugiau. Visgi, kildami liftu pastebėtumėte, kad skaičiaus 13 čia nėra. Nėra ir 13 numeriu pažymėto denio. Net nereikia aiškinti kodėl.

Liftai Costa Luminosa laive. (Trondheim Havn, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

O ar žinote, kodėl krikštijant laivus į jų korpusus daužomi šampano buteliai? Tai – sena tradicija. Anksčiau alkoholis arba kraujas buvo liejamas ant korpuso ir stiebų, o dabar pakanka šampano butelio. Reikėtų pasakyti, kad tai – auka, tačiau patys žmonės turi nuspręsti, kam ji skirta. Laikoma, kad nesudužęs butelis reiškia nelaimę, todėl visuomet stengiamasi šiam veiksmui jėgų negailėti.

Saugumo pamokos. Prieš kiekvieną skrydį palydovės rankų mostais parodo duris, pamoko užsisegti saugos diržą, kaip užsidėti kaukę ar gelbėjimosi liemenę, jei to prireiktų. Tai trunka vos porą minučių ir jums reikėtų atkreipti dėmesį. Tuo tarpu kruizinių laivų keleiviai turi išklausyti kur kas detalesnes pamokas, įsiminti gelbėjimosi laivų pozicijas, evakuacijos kelius ir procedūras. Kartais gali būti surengiamos ir pratybos. Tai – nejuokai. Už pažeidimus gali būti taikomos baudos, todėl, jei pakliūsite į tokias pamokas, klausykitės, mokykitės, ir darykite, kas jums pasakyta.



Tiek faktų šiam pirmadieniui. Siūlome paskaityti ir šiuos įdomių faktų rinkinius:

10 įdomių faktų apie traukinius;

10 įdomių faktų apie traktorius;

7 įdomūs faktai apie Audi;

7 faktai apie Voyager 1 kosminį zondą.

Kodėl žmonės dažnai susipyksta per šventinį laikotarpį? Kaip to išvengti?

Kodėl žmonės dažnai susipyksta per šventinį laikotarpį? Kaip to išvengti?

Artėja Kalėdos ir Naujieji metai. Tai – labai linksmas laikotarpis, kuomet turime daugiau laiko susitikti su draugais, pasidalinti šiltais prisiminimais, dovanomis ir maloniomis akimirkomis. Visgi, ne vienas pastebi, kad Kalėdos ne visada atneša džiaugsmą. Net mokslininkai teigia, kad tikimybė susipykti su savo romantiniu partneriu per šventinį laikotarpį yra kur kas didesnė. Kodėl taip yra?

Aišku, pirmasis spėjimas būtų stresas. Prieš šventes žmonės vis dažniau skuba. Reikia pirkti dovanas, maistą, organizuoti vakarėlius, atsakyti į pakvietimus, užbaigti metų darbus ir pasiruošti atostogoms. Laiko dar mažiau, jei šeimoje yra vaikų. Tačiau, pasirodo, šventes gadina ne stresas dėl laiko trūkumo ar nuovargio, bet rūpestis dėl pinigų.

Per šventes išleidžiame daugiau. Kai kuriems tai yra natūrali Kalėdinio laikotarpio dalis – linksminamės daugiau, tai daugiau ir kainuoja. Tačiau tyrimai rodo, kad nemažai žmonių nerimauja dėl pinigų. JAV atliktas tyrimas parodė, kad dėl šventinių išlaidų pykstasi net 61 % porų. Dar daugiau – kitas tyrimas parodė, kad būtent finansiniai nesutarimai yra pagrindinė skyrybų priežastis, o jų padaugėja sausį. Tokia statistika įtraukia tik oficialias skyrybas, kurios užbaigia santuokas, nežinoma, kiek nesusituokusių porų išsiskiria būtent po švenčių.

Šventiniame laikotarpyje prekybos centruose padaugėja ne tik dekoracijų ir nuolaidų, bet ir šeimyninių dramų. (Rachmaninoff, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Dažniausiai nesutariama dėl išlaidų dovanoms. Vienam žmogui atrodo, kad dovana gali būti ir brangesnė, o kitas mano, kad reikėtų pataupyti. Tai prisideda prie ir taip intensyvaus šventinio ritmo ir gali išvesti iš pusiausvyros. Situacija dar prastesnė jei pinigų trūksta. Kylanti įtampa kai kurioms poroms yra tiesiog per didelė, ypač jei atrodo, kad partneris nesistengia surasti kompromiso.

Kompromisas yra vienas iš problemos sprendimo būdų. Tačiau bene geriausias internete sutinkamas patarimas – biudžeto planavimas. Nereikia ginčytis parduotuvėje. Viską suplanuoti dar prieš einant apsipirkti yra kur kas geriau. Reikėtų surašyti visas dovanas, kurias reikia nupirkti, ir joms priskirti konkrečią pinigų sumą. Jei tiksliai nežinote, kokia dovana artimą žmogų pradžiugintų labiausiai, užsirašykite tik jo vardą ir priskirkite sumą. Vėliau teliks laikytos šio biudžeto. Tai irgi yra iššūkis, tačiau jei pasieksite susitarimą ir vienas kito atžvilgiu būsite ramūs, pakantūs ir geranoriški, turėtų pavykti.

Šventės turi nešti tik teigiamas emocijas. Tačiau kartais tam reikia šiek tiek pastangų. Išeitį visada galima surasti ir kvaili barniai ar šventinis stresas neturėtų sugriauti jūsų ilgai puoselėtų santykių.

Taip pat skaitykite:

Kaip Kalėdinė muzika kenkia sveikatai?

 





10 faktų apie traukinius, kurių galbūt nežinojote: kaip Maskvoje keliauja benamiai šunys ir kas iš tikrųjų yra vaiduoklių traukiniai? (Video)

10 faktų apie traukinius, kurių galbūt nežinojote: kaip Maskvoje keliauja benamiai šunys ir kas iš tikrųjų yra vaiduoklių traukiniai? (Video)

Jei pagal svarbumą išdėliotumėte transporto priemones, kurioje vietoje atsidurtų traukiniai? Tai – labai patogi transporto priemonė, svarbi tiek keleiviams, tiek kroviniams, tačiau mažiau kas traukinius laiko nepakeičiamai svarbiais. Visgi, jų istorija yra labai ilga ir įdomi, o ir pačios technologijos stebina. Todėl šiandien pristatome 10 įdomių faktų apie traukinius.

Įdomius faktus Nodum.lt vardina kiekvieną pirmadienį. Praeitą savaitę žvilgtelėjome į darbščiuosius traktorius – siūlome perskaityti ir tą straipsnį. Na, o dabar iškart prie traukinių.




Nevėluojantys Japonijos traukiniai net per kieno nors lavoną. Tikriausiai esate girdėję, kad Japonijos traukiniai yra neprilygstamai tikslūs ir niekada nevėluoja. Bet juk negalima sakyti niekada, nes kartais pasitaiko ir liūdnų nelaimingų atsitikimų. Pavyzdžiui, savižudybių. Tai, aišku, stabdo traukinių linijos darbą ir traukinys yra priverstas vėluoti, nepriklausomai nuo to, kokia naši būtų sistema. Todėl tokias savižudybes būtina atgrasyti.

L0 Series – greičiausias traukinys pasaulyje, aišku, važinėjantis Japonijoje. ( Saruno Hirobano, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Pranešama, kad kai kurios traukinių stotys ir kompanijos į teismą paduoda nusižudžiusiojo šeimą. Kad ir kaip siaubingai tai skambėtų, didžiulė bauda ir nuostolių atlyginimas yra skirti atbaidyti žmones nuo tokių veiksmų. Manoma, kad atsakomybė prieš artimuosius yra geriausias būdas tai padaryti.

Hogvartso ekspresas. Pamenate tą ypatingą traukinį, kuris filmuose apie Harį Poterį vežį į Hogvartsą? Tai nėra koks išgalvotas garvežys. Tai – tikrų tikriausia geležinkelio linija Škotijoje, kuria vasarą važinėja tikras garvežys. Tai visada buvo populiari turistų atrakcija, bet dabar šios vietos populiarumas yra tiesiog neprilygstamas. Žmonėms ypač patinka ruožas, kuomet garvežys važiuoja Glenfinano viaduku.

Hogvartso ekspresas yra tikrų tikriausia geležinkelio linija, kuria vasara rieda garvežys. (de:Benutzer:Nicolas17, Wikimedia(CC BY-SA 2.5)

Tyčinis nuvažiavimas nuo bėgių. Kuomet per žinias išgirstate pranešimą, kad nuo bėgių nuvažiavo traukinys, žinote, kad įvyko didelė nelaimė. Taip visada ir būna, tačiau geležinkelio linijose yra prietaisų, kurie traukinius nuo bėgių nukreipia specialiai. Jie sumontuojamo tose vietose, į kurias traukiniai negali įvažiuoti. Pavyzdžiui, tokie įrenginiai montuojami prieš įvairias sienas, pakeliamus tiltus ar ruožus, kuriuose dirba darbininkai. Kai kurie jų būna valdomi elektroniškai, o kai kurie yra nejudantys. Jų paskirtis labai paprasta – laikoma, kad nuo bėgių nuvažiavęs traukinys yra mažesnė problema nei, tarkim, įvažiavęs į sieną ar nušlavęs linijoje triūsiančius darbininkus.

Vienintelė šio mechanizmo paskirtis – nukreipti traukinį nuo bėgių. (Sean Lamb, Wikimedia(CC BY-SA 2.5)

Vaiduokliški traukiniai. Traukiniai-vaiduokliai nėra tik kokia nors juokinga pasaka vaikams, jie iš tikrųjų egzistuoja ir atlieka tam tikrą paskirtį. Kartais geležinkelio linijos būna labai mažai naudojamos, tačiau jų oficialiai uždaryti nenorima. Tuomet ir pasitelkiami be tvarkaraščio važiuojantys traukiniai, kurie neima keleivių – taip nepažeidžiamos taisyklės, nurodančios, kad kurį laiką nenaudojamos geležinkelio linijos turi būti paskelbiamos uždarytomis. Kartais vienas traukinys per savaitę, riedantis tokia beveik apleista linija, kainuoja mažiau nei kainuotu ją uždaryti.

Protingieji Maskvos benamiai šunys. Maskvos metro tinklas yra labai painus jo gerai nepažįstantiems žmonėms. Visgi, jį, panašu, perprato benamiai šunys, kurių Rusijos sostinėje yra daugiau nei 35 tūkstančiai. Jie išmoko vykti į tas vietas, kuriose gali lengviau rasti maisto. Panašu, kad žmonės jų metro vagonuose jau ir nepastebi – kartais šunys sausakimšame vagone užima net kelias sėdimas vietas, tačiau atkreipia tik turistų dėmesį.




Japonų gestai. Jei kada važiuosite traukiniu Japonijoje, kurio viduje iš keleivio pozicijos galėsite stebėti mašinisto darbą, pastebėkite jo judesius. Mašinistai Japonijoje mojuoja, bado pirštais į ženklus ir į prietaisus, net jei jų niekas nemato. Tokia sistema yra sukurta tam, kad darbuotojai lengviau atsimintų veiksmų seką ir nieko nepraleistų.

 

Audi geležinkeliai. Kartais sunku įsivaizduoti, kokios didelės gali būti automobilių gamyklos. Audi gamykla Ingolštate turi 18 km linijų, kurioje dirba 17 mašinistų ir galybė kitų specialistų. Jomis važinėjasi hibridiniai lokomotyvai, kurie yra skirti CO2 taršai sumažinti. Daugiau faktų apie Audi – šiame straipsnyje.

Hibridinis lokomotyvas Audi gamykloje. (Audi)

Bambukiniai Kambodžos traukiniai. Neramios Kambodžos istorijos pasekmė – apleistos geležinkelių linijos, kurios yra arba nenaudojamos, arba naudojamos itin lėtai riedančių traukinių. Vietiniai nusprendė išnaudoti vietines linijas ir iš bambuko pradėjo gaminti savadarbius traukinius, varomus arba žmogaus jėga, arba nedideliu motociklo varikliu. Primityvūs traukiniai labai traukia turistus ir net atgaivinus pagrindines linijas jie bus perkelti kur nors, kur jais ir toliau galės mėgautis nuotykių ištroškę keliautojai.

Taip atrodo savadarbis traukinys Kambodžoje. (Henry Flower, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Greičiausias traukinys pasaulyje. L0 Series, magnetinės levitacijos principu veikiantis elektrinis traukinys 2015 metais pasiekė 603 km/h greitį. Tai – aerodinaminių traukinio savybių ir itin mažos trinties rezultatas. Tačiau nestebina tai, kad rekordas pasiektas Japonijoje – ten buvo pasiekti 7 iš 10 pastarųjų traukinių greičio rekordų.

 

Garvežiai ir arklio galios. Ir šiandien variklio galią dažnai apibrėžiame arklio galiomis, bet ar žinojote, kad tai Jameso Watto darbo vaisius? Jis 18-ame amžiuje dirbo tobulindamas garo variklius. Tačiau jie, kaip ir visos naujos technologijos, tuomet atrodė nepatikimi. Reikėjo geros marketingo strategijos, todėl Wattas apytiksliai apskaičiavo kiek galio turi vienas gamykloje dirbantis arklys. Taip atsirado arklio galios, kurios tikrąją reikšmę įgavo 1804 metais pasirodžius pirmiesiems garvežiams.



Tiek įdomių faktų šį kartą. Kviečiame paskaityti ir šiuos straipsnius:

10 įdomių faktų apie traktorius;

7 įdomūs faktai apie Audi;

7 faktai apie Voyager 1 kosminį zondą.

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.