Nėra blogos reklamos? Geležinkelių kompanijos renginys baigėsi dviejų žiūrovų žūtimi

Nėra blogos reklamos? Geležinkelių kompanijos renginys baigėsi dviejų žiūrovų žūtimi

Visais laikais žmonės norėjo duonos ir žaidimų. Kapitalizmo eroje tuo suskubo naudotis kompanijos, siekdamos žinomumo ir pinigų. Tačiau kartais įspūdingi reginiai baigiasi nelaime. Taip nutiko ir 1896 metais Teksase, kai buvo įvykdyta tyčinė dviejų garvežių avarija. Tuomet du žmonės žuvo, dar keli žmonės buvo sužeisti, tačiau atsakinga kompanija gavo savo dėmesį.

Missouri-Kansas-Texas Railroad geležinkelio kompanijoje dirbo paprastas keleivių agentas Williamas Georgeas Crushas. Nepaisant paprasto darbo, Crushas turėjo įdomių idėjų. Kompanija 19 amžiaus pabaigoje sparčiai plėtėsi ir 30 tonų lokomotyvai buvo pakeisti 60 tonų garvežiais. Crushas pasiūlė senuosius lokomotyvus panaudoti išradingai – surenkti poros tokių traukinių kaktomūšą, kuri taptų dideliu renginiu, sudominančiu žmones kompanijos siūlomais maršrutais.




Tuščioje vietoje Teksase buvo pastatytas netikras laikinas miestas pavadinimu Crush idėjos autoriaus garbei. Čia atsirado laikina traukinių stotis, buvo išgręžti du šuliniai, pastatyta cirko palapinė, pakviesti prekeiviai. Apie traukinių sudaužymo šventą paskelbta per įvairius laikraščius, o siekiant suburti didesnę minią žmonių traukinių bilietai į Crush miestą kainavo vos 2 dolerius, nepriklausomai nuo to, iš kurios Teksaso vietos buvo važiuojama.

Laikiname Crush mieste susirinko 40 tūkstančių žmonių – tas kelias valandas, tai buvo antras pagal dydį miestas Teksaso valstijoje. (Darrylpearson, Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

Specialiai šiai progai buvo ruošti ir seni Baldwin garvežiai. Vienas buvo nudažytas žaliai su raudonais elementais, o kitas – raudonai su žaliomis detalėmis. Šie garvežiai kelis mėnesius važinėjosi po Teksasą reklamuodami renginį. Renginys buvo planuojamas rugsėjo 15 dienai, todėl renginio išvakarėse buvo rūpinamasi saugumu. Buvo atlikti greičio bandymai, apskaičiuota tiksli susidūrimo vieta. Vagonai prie garvežių ir tarpusavyje buvo papildomai pritvirtinti grandinėmis. Inžinieriai prognozavo, kad susidūrimas tiesiog pavers garvežius metalo laužo krūva, bet sprogimo nebus – garo variklių boileriai buvo sukurti išvengti sprogimo.

Rugsėjo 15 dieną į Crush miestą susirinko maždaug 40 tūkstančių žmonių – gerokai daugiau nei prognozavo kompanija. Tvarką prižiūrėjo 300 policininkų, žiūrovams nebuvo leista prieiti prie bėgių arčiau nei per 180 metrų. Tuo tarpu žurnalistams riba buvo nubrėžta ties 90 metrų. Visi įtemptai laukė didžiojo renginio finalo ir atrodė, kad viskas įvyks gerai. Inžinieriai atliko skaičiavimus, netoliese laukė ir atsarginis garvežys. Renginį teko atidėti visai valandai, nes žiūrovai būriavosi per arti. Tačiau valanda vėliau nei planuota traukiniai susitiko bėgių viduryje kelioms nuotraukoms ir atbuli pajudėjo į starto pozicijas.

Akimirka prieš susidūrimą – seni garvežiai spėjo pasiekti 72 km/h greitį.

Idėjos autorius Crushas aplink sukiojosi ant arklio ir galiausiai maždaug penktą valandą popiet davė starto signalą. Mašinistai paleido traukinius visu greičiu ir iššoko laukan. Traukiniai bėgėjosi per ant bėgių paliktas petardas, judėdami vis greičiau ir greičiau. Prieš pat susidūrimą jie pasiekė mažiausiai 72 km/h greitį, o tuomet BUM! Garvežiai susidūrė ir iš karto po to pasigirdo garsus sprogimas – priešingai nei buvo planuota, sprogo abu boileriai.

Susidūrimo metu sprogo abu boileriai, į šalis pasiųsdami daugybę nuolaužų.

Boileriai sprogo maždaug vienu metu, į orą pasiųsdami dideles metalo šukes ir boilerio vamzdžius. Daug nuolaužų pakilo į kelių dešimčių metrų aukštį, žmonės ėmė panikuoti ir bėgti tolyn. Tačiau dideli geležies gabalai krito ant žmonių, užmušė du (kai kur rašoma, kad tris), rimtai sužeidė dar kelis žmones. Žinomas fotografas Jarvis Deane dėl iššovusio varžto tądien prarado akį. Žurnalistai užfiksavo, kad iš traukinių neliko nieko vertingo, o žmonės rinko gabalėlius ir nešėsi juos namo tarsi suvenyrus. Kai tuo metu netoliese buvo bent du negyvi.

Pasklidus garsui apie nelaimę Williamas Crushas buvo atleistas. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad neigiamų atsiliepimų apie reginį yra ne tiek jau daug, todėl Crushas buvo pasamdytas iš naujo. Kompanijai šis marketingo triukas išėjo į naudą – apie Missouri-Kansas-Texas Railroad buvo kalbama nuolat ir visur, pagerėjo bilietų pardavimai. Nieko keisto, kad panašius reginius ėmė planuoti ir kitos geležinkelių kompanijos.



Taip pat skaitykite:

Ką paskutiniais savo gyvenimo metais veikė seniausias pasaulio žmogus?

Vienas keisčiausių eksperimentų mokslo istorijoje – kaip gyvą katę paversti telefonu?

Žymus chirurgas, kuris skalpelį laikė burnoje ir kartą pasiekė 300 % mirtingumą vienos operacijos metu;

1970-ųjų istorija parodo, kodėl negalima sprogdinti ant kranto išmestų banginių (Video)

Tokio pažadinimo nenori niekas – pirmasis pasaulyje užfiksuotas atvejis, kuomet meteoritas pataikė į žmogų;

Londono alaus potvynis, nusinešęs 8 žmonių gyvybes.

 

10 įdomių faktų apie degalų sąnaudas: kuris automobilis sunaudoja daugiausia degalų, ar svarbus automobilio amžius ir kodėl gamintojų nurodytos specifikacijos yra nesąmonė?

10 įdomių faktų apie degalų sąnaudas: kuris automobilis sunaudoja daugiausia degalų, ar svarbus automobilio amžius ir kodėl gamintojų nurodytos specifikacijos yra nesąmonė?

Keliauti automobiliu yra labai smagu, ypač, kai lauke geras oras, darbai netrumpina kelionių, o ir bendražygiai vis pasiūlo įdomią temą pokalbiui. Jei jums rūpi jūsų piniginė, tikriausiai norėtumėte, kad jūsų automobilis sunaudotų kiek įmanoma mažiau degalų. Aišku, geriausias patarimas ekonomiškai mąstantiems žmonėms būtų įsigyti ekonomišką automobilį. Tačiau nemažai priklauso ir nuo to, kaip naudojate turimą. Štai  faktų apie degalų taupymą, kurių galbūt nepatyrę vairuotojai dar nežinojo.

Įdomių faktų dešimtukus Nodum.lt publikuoja kiekvieną pirmadienį. Štai praeitą savaitę kalbėjome apie pasaulinio garso korporacijas – siūlome prisiminti ir tą straipsnį. O dabar – prie degalų taupymo.



Užtikrintas būdas sumažinti degalų sąnaudas – numesti svorio. Ne, neskubėkite laikytis dietos. Tiesiog apžiūrėkite automobilio bagažinę ir saloną – ar jums tikrai reikia visų šių daiktų? Atsikratykite nereikalingo balasto ir degalų sąnaudos iš karto sumažės. Aišku, reikėtų svorį sumažinti pakankamai pastebimai, kad pastebėtumėte kaip sulėtėja degalų lygio rodyklė, bet tvarka dar niekam nepakenkė. Volkswagen stengėsi sukurti automobilį, kuris sunaudoja labai mažai degalų. Pagrindiniai uždaviniai buvo svoris, aerodinamika ir jėgainės darbas. Volkswagen XL-1 svėrė vos 795 kg.

Volkswagen XL-1 sveria vos 795 kg ir 100 km sunaudoja mažiau nei 2 litrus dyzelino. (RudolfSimon, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Karalienė aerodinamika. Aptakesni automobiliai gali įdėti mažiau darbo stumdamiesi per tankų mūsų planetos orą. Jie praslysta lengviau, lengviau rieda ir sunaudoja mažiau degalų. Pagerinti jau turimo automobilio aerodinamiką nėra taip paprasta, tačiau galite pasirūpinti, kad kėbulas neturėtų suskilusių plastikų, tuščios stogo bagažinės ar kitų priedų. Aerodinamika pagerėja ir sekant sunkvežimius, bet toks degalų taupymo būdas yra tiesiog bet daug pavojingas. Minėtas Volkswagen XL-1 yra pats aptakiausias šiuolaikinis gatvėmis riedantis automobilis (koeficientas siekia 0,19). O iš populiaresnių automobilių šiuos laurus tektų atiduoti Mercedes-Benz CLA 180 BlueEfficiency, kurio aerodinaminio pasipriešinimo koeficientas siekia 0,22.

Mercedes-Benz CLA – vienas aptakiausių automobilių rinkoje. (Tokumeigakarinoaoshima, Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

Pasitikrinkite slėgį padangose. Kas kiek laiko tikrinate slėgį padangose? Ar žinote, kad jis vienodas ir tinkamas? Net ir nedidelis nukrypimas nuo normos gali stipriai atsiliepti degalų sąnaudoms. Skaičiuojama, kad nepakankamai pripūstos padangos degalų sąnaudas gali padidinti nuo 3,3 %, kraštutiniais atvejais – ir dar daugiau. Tinkamą padangų slėgį dažnai galima rasti ant lipduko prie vairuotojo pusės durelių ar automobilio naudotojo vadove. Beje, tinkamas slėgis padangose padės sutaupyti ir pačias padangas – jos dėvėsis žymiai lėčiau, jei bus tinkamai pripūstos.

Tai – įrankis, kurį verta turėti – padangų slėgio matuoklis leidžia įsitikinti, kad padangose netrūksta slėgio. (Antti, Wikimedia (CC BY 2.0)

Tai, kad senstančio automobilio apetitas auga, tėra mitas. Kažkodėl manoma, kad su laiku seno automobilio degalų sąnaudos tik auga. Jei laiku keičiami tepalai ir filtrai taip tikrai nėra – sendamas automobilis turėtų išlaikyti įprastas degalų sąnaudas. Dar įdomiau yra tai, kad visiškai naujų automobilių degalų sąnaudos su laiku sumažėja. Tai yra, vos iš salono išriedėjęs automobilis degalų suvartos daugiau nei nuvažiavęs 8000 km. Taip yra todėl, kad variklis turi prasimankštinti, turi pasišalinti gamybos metu palikti cilindrų defektai, susireguliuoti skysčių apykaita. JAV Energijos Departamentas teigia, kad naujų automobilių degalų sąnaudos stabiliai po truputį krenta pirmus kelerius metus.

Pirmos kartos Škoda Octavia yra senas, bet vis dar labai taupus automobilis. (Miloslav Rejha, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Nuo kalno – su įjungta pavara. Ar esate sėdėję automobilyje, kurio vairuotojas kaskart riedant nuo kalno išjungia pavarą ir taip bando sutaupyti degalų? Iš tikrųjų daugiau degalų sutaupysite ir saugiau važiuosite riedėdami su įjungta pavara. Teorija labai paprasta – riedant su įjungta pavara variklį suks ratai automobiliui važiuojant žemyn. Kitaip tariant, variklio darbą palaikys ratų sukimasis, gravitacija, o ne deginami degalai. Tuo tarpu riedant su išjungta pavara variklis suksis laisva eiga ir degins kurą. Plačiau apie tai – šiame straipsnyje.




Degalus taupančios padangos – gera investicija. Degalus taupančios padangos pasižymi mažesniu svoriu, mažesniu pasipriešinimu riedėjimui, geresniu šilumos atidavimu aplinkai ir net geresne aerodinamika. Aišku, yra ir trūkumų – tokios padangos pasižymi prastesniu sukibimu ir turi plonesnes sienas, todėl posūkiuose labiau deformuojasi, kenkia automobilio dinaminėms charakteristikoms. Apie tai – šiame straipsnyje.

Degalus taupančios padangos gaminamos ir sunkvežimiams. (USEPA Environmental-Protection-Agency, Wikimedia)

Gamintojų nurodomos degalų sąnaudos – nesąmonė. Jei pasižiūrėtumėte į savo automobilio gamintojo nurodytas vidutines degalų sąnaudas, nustebtumėte – jos yra gerokai mažesnės nei rodo automobilio kompiuteris. Ir nekaltinkite savęs – patyrę automobilių žurnalistai irgi negali pasiekti gamintojų nurodytų reikšmių. Taip yra dėl labai paprastos priežasties – gamintojai savo automobilius testuoja idealiomis sąlygomis, kiek įmanoma sumažinę svorį, pasirinkę geriausią kelio dangą, bandymus mieste atlieka esant optimaliai temperatūrai ir kuomet eismas nėra toks intensyvus. Beje, aukščiau minėtos degalus tausojančios padangos anskčiau buvo kur kas ekstremalesnės, balansavo ant nesaugumo ribos ir buvo prieinamos tik automobilių gamintojams, kurie su jomis atlikdavo oficialius degalų sąnaudų bandymus.

Degalų lygio rodyklė beveik visada juda greičiau nei jums teigia gamintojas. (Thomas doerfer, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Taupiausias automobilis. Pasak Consumerreports.org atliktų tyrimų, mažiausiai degalų sunaudoja naujasis Toyota Prius, kurio vidutinės degalų sąnaudos siekia 4,52 l/100 km. Tai – realių bandymų duomenys, atlikti JAV mišriomis sąlygomis, todėl jais galima pasikliauti. Tačiau reikia turėti omenyje, kad bandymuose nedalyvavo JAV nepopuliarūs dyzeliniai automobiliai.

Consumerreports.org bandymai parodė, kad Toyota Prius sunaudoja mažiausiai benzino. (Kārlis Dambrāns, Wikimedia (CC BY 2.0)

Daugiausiai degalų suryjantis automobilis. Bugatti Chiron turi 8 litrų W16 variklį su keturiomis turbinomis išvystantį beveik 1500 arklio galių. Bugatti Chiron taip pat sveria beveik 2 tonas. Ar nustebsite sužinoję, kad pasak Roadandtrack.com surinkto reitingo šio automobilio degalų sąnaudos šiuo metu yra didžiausios rinkoje? Bugatti Chiron 100 km įveikia surydamas maždaug 21,4 litrus benzino.

Bugatti Chiron degalų tikrai netaupo. (Andrew Basterfield, Wikimedia (CC BY-SA 2.0)

Visada laiku keiskite variklio alyvą. Kaip manote, ar nuo variklio alyvos priklauso degalų sąnaudos? Žinoma, kad taip! Sendama alyva praranda savo lubrikacines savybes, joje padaugėja mikroskopinių metalo gabalėlių, suprastėja terminės savybės. Tai reiškia, kad varikliui tenka sunkiau dirbti, jis greičiau dėvisi, didėja degalų sąnaudos. Ekspertai teigia, geriausios degalų sąnaudos yra pasiekiamos naudojant pilnai sintetinę alyvą, kuri yra brangesnė. Tačiau svarbiausia sekti gamintojo specifikacijas ir rekomendavcijas ir laiku keisti tepalus.



Taip pat skaitykite:

10 įdomių faktų apie pasaulinio garso korporacijas;

10 įdomių faktų apie sunkvežimius;

10 įdomių faktų apie pasaulio greitkelius;

10 įdomių faktų apie Islandiją;

10 įdomių faktų apie hidroenergiją;

10 įdomių faktų apie vėjo jėgaines.

10 įdomių faktų apie pasaulinio garso korporacijas: kas gamina jūsų akinius, kurios oro linijos didžiausios ir kur dirba daugiausiai žmonių?

10 įdomių faktų apie pasaulinio garso korporacijas: kas gamina jūsų akinius, kurios oro linijos didžiausios ir kur dirba daugiausiai žmonių?

Kasdien mes naudojame įvairių gamintojų produktus ir per daug apie juos nesusimąstome. Kas pagamino įrenginį, kuriuo naudodamiesi skaitote šį straipsnį? Kam priklauso jūsų automobilio markė? O kas sukūrė jūsų prabangių akinių nuo saulės dizainą? Šiame straipsnyje pateiksime 10 stebinančių faktų apie didžiausias ir geriausiai žinomas korporacijas, kurių galbūt nežinojote.

Įdomių faktų rinkinius skelbiame kiekvieną pirmadienį. Štai praeitą savaitę kvietėme paskaityti apie hidroenergiją. Tai yra įdomi atsinaujinančios energetikos rūšis, todėl tikrai kviečiame paskaityti ir tą straipsnį. Tuo tarpu kelis įdomius faktus apie pasaulinį verslą neseniai publikavo ir Technologijos.lt – užmeskite akį ir ten. Na, o dabar iš karto prie korporacijų.



Jūsų prabangius akinius pagamino Lucottica. Ar esate girdėję apie kompaniją, vadinamą Luxottica? Tikriausiai, kad ne, bet ši Italijoje įsikūrusi bendrovė tikriausiai pagamino jūsų prabangius akinius nuo saulės. Iš kur tai žinome? Šiai korporacijai priklauso 80 % prabangių akinių rinkos. Ray Ban, Oakley, Persol ir kiti garsiausi vardai priklauso jai. Dar daugiau – būtent ji gamina dizainerių akinius – Dolce & Gabbana, Prada, Miu Miu, Polo, Chanel, Emporio Armani, Versace – visus šiuos ir daugybę kitų akinių kuria ir gamina Lucottica. Skamba kaip žiaurus monopolis? Na, ne visai taip, yra daug ir kitų gamintojų, o pigesni akiniai dažnai yra tokie pat geri kaip ir brangesni, todėl rinktis tikrai yra iš ko.

 

Volkswagen markės. Jūs žinote, kad Volkswagen korporacijai priklauso Audi, Škoda, Seat. Galbūt net prisimintumėte, kad jai priklauso Bentley ar Bugatti. Tačiau tai – tik ledkalnio viršūnė. Volkswagen taip pat priklauso Lamborghini, Scania, Ducati, MAN, Porsche, Italdesign Giugiaro. Tačiau tai yra įprasta. Pavyzdžiui, Fiat-Chrysler grupei priklauso ne tik pavadinime paminėtos markės, bet ir Abarth, RAM, SRT, JEEP, Ferrari, Maserati, Lancia ir Alfa Romeo. Automobilių rinkoje dominuoja vos kelios korporacijos.

Ne visi žino, kiek daug markių priklauso Volkswagen grupei. (Duhon, Wikimedia (CC BY 3.0)

Hyundai juokiasi iš Tesla bėdų. Tesla yra palyginti nauja automobilių kompanija, todėl jai reikia laiko įsitvirtinti. Tikslas pasiekti 5000 automobilių per savaitę ribą buvo pasiektas labai sunkiai ir iki šiol yra trapus. Palyginimui, pagrindinė Hyundai gamykla Pietų Korėjoje gali per dieną pagaminti 5600 automobilių. Teritorija tokia didelė ir užimta, kad čia veikia ligoninė, priešgaisrinė tarnyba, nuotėkų valymo įrenginiai. Hyundai priklauso ir uostas, kuriame vienu metu gali būti pakraunami net trys vandenynų autovežiai (apie juos rašėme čia).

Pagrindinė Hyundai gamykla Pietų Korėjoje per dieną gali pagaminti kelis tūkstančius automobilių. (Hyundai Motor Group, Wikimedia (CC BY 3.0)

Man sekasi! o Google – ne. Žinote mygtuką Google paieškos variklyje Man sekasi!? Jis leidžia apeiti paieškos langus ir nuveda tiesiai į geriausią rezultatą. Šis mygtukas kompanijai kasmet kainuoja daugiau nei 100 milijonų dolerių, nes apeidami paieškos rezultatų langą jūs nepamatote ir nemažai reklamų. Visgi, šis menkas nuostolis ir taip traukiasi, nes daugiau žmonių naudojasi paieška per naršyklės adreso langelį ar kitais būdais.

„Man sekasi!“ mygtukas Google neša tik nuostolius.

Facebook – viena didžiausių valstybių? Antrame šių metų ketvirtyje Facebook sulaukdavo 2,23 milijardus aktyvių naudotojų per mėnesį. Aišku, nemažai žmonių turi po kelias anketas, dažnai jos yra skirtos verslui. Tačiau ne mažiau įspūdinga yra tai, kad apie 1,15 milijardus žmonių savo Facebook tikrina kasdien mobiliuosiuose įrenginiuose. Kitaip tariant, jei Facebook būtų valstybė, ji būtų trečia pasaulyje pagal dydį. Beje, ketvirtadieniais ir penktadieniais Facebook naudotojai suaktyvėja, labiau spaudžia nuorodas, jomis dalijasi, komentuoja. Tikriausiai tai yra su artėjančiu savaitgaliu ir planais.




Amerikiečių oro linijos yra didžiulės. Keturios didžiausios oro linijos pagal naudojamų orlaivių skaičių yra amerikietiškos. Tarp jų yra ir trys pelningiausios oro linijos pasaulyje. American Airlines Group per metus susikrauna 41 milijardą dolerių pajamų, turi 950 orlaivių. Pagal pastarąjį rodiklį American Airlines yra didesnės už daugelį pasaulio karinių oro pajėgų.

American Airlines yra didžiausios oro linijos pagal pelną, keleivių skaičių ir flotilės dydį. (Sergey Kustov, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Zara – tikra pinigų kalykla. Amancio Ortega – antrasis Europietis pagal sukauptus turtus. Kadaise jis metė mokslus ir ėmėsi dirbti dvejose parduotuvėse, kur mokėsi mados ir verslo paslapčių. Vėliau jis ėmėsi verslo – gamino ir pardavinėjo vonios chalatus. Po to prasidėjo Zara era, sukrovusi jam 70 milijardų dolerių turtą. Beje, Zara jis savo prekės ženklą pavadino ne šiaip sau – įkvėpimo Ortega sėmėsi iš Kroatijos miesto Zadaro, kur su žmona leido medaus mėnesį. Tiesa, iš pradžių jis savo parduotuves norėjo pavadinti Zorba, bet taip jau vadinosi vienas netoli Ortegos namų buvęs pabas.

Zara parduotuvės jų savininką patalpino į turtingiausių pasaulio žmonių sąrašą. (Lollasp, Wikimedia)

Nafta – vis dar yra didžiulis verslas. Iškastinis kuras vis dar neša didžiulius pinigus. Saudi Aramco pernai gavo 455,5 milijardus dolerių pajamų ir pagal šį rodiklį jos niekas neaplenkė. 10 didžiausių naftos ir gamtinių dujų kompanijų pasaulyje pernai gavo 2,829 trilijonus dolerių. Tačiau tarp pačių turtingiausių pasaulio žmonių naftos pramonės atstovų beveik nėra – viršūnėje dominuoja technologinių kompanijų įkūrėjai.

Naftos pramonė yra labai pelninga, bet turtingiausių pasaulio žmonių nekuria. (Flcelloguy, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Kur dirba daugiausiai žmonių? Daugiausiai žmonių turi įdarbinęs Amerikietiškas parduotuvių tinklas Walmart – jam dirba 2,3 milijono žmonių. Tačiau tikrasis didžiausias darbdavys yra Jungtinių Valstijų gynybos departamentas, kuriam dirba daugiau nei 3 milijonai žmonių. Tačiau kitos įmonės darbuotojus dažnai keičia. Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad bent 1 iš 8 darbingo amžiaus žmonių JAV yra dirbęs McDonalds.

Walmart – didžiausias privatus darbdavys pasaulyje. (Walmart Corporate, Wikimedia(CC BY 2.0)

Seniausios pasaulio kompanijos veikia Japonijoje. Kongō Gumi – tai 578 metais Japonijoje įkurta kompanija, žinoma, kaip ilgiausiai nepriklausomai veikęs verslas. Kongō Gumi užsiėmė statybomis ir kaskart keliavo iš kartos į kartą. Sunkūs laikai Kongō Gumi 2006 metais pasiuntė į naujas rankas, todėl nepriklausoma dabar jos pavadinti negalima. Japonijoje veikia daugiau nei 60 % visų kompanijų, senesnių nei 200 metų. Kodėl? Dėl to, kad verslas ten siejamas su garbe ir dideli ekonominiai lūžiai vyksta retai. Net ir karai nenutraukė verslo istorijos.



Taip pat skaitykite:

10 įdomių faktų apie hidroenergiją;

10 įdomių faktų apie vėjo jėgaines;

10 įdomių faktų apie ledus;

10 įdomių faktų apie kruizinius laivus;

10 įdomių faktų apie motociklus;

10 įdomių faktų apie Islandiją;

10 įdomių faktų apie traukinius;

10 įdomių faktų apie tankus;

10 įdomių faktų apie sunkvežimius;

10 įdomių faktų apie pasaulio greitkelius.

10 įdomių faktų apie hidroenergiją, kurių galbūt nežinojote: kuo hidroelektrinės lenkia atomines jėgaines, kada pirmoji pastatyta Lietuvoje ir kaip hidroenergija virsta dyzelinu?

10 įdomių faktų apie hidroenergiją, kurių galbūt nežinojote: kuo hidroelektrinės lenkia atomines jėgaines, kada pirmoji pastatyta Lietuvoje ir kaip hidroenergija virsta dyzelinu?

Atsinaujinanti energetika mums yra labai svarbi. Jai skiriamos didžiulės investicijos, ji nuolat auga, o ir technologijos vis tobulėja. Pastebimiausia atsinaujinančios energetikos rūšis yra vėjo energija, tačiau ne ką mažiau svarbios yra ir hidroelektrinės. Štai 10 įdomių faktų apie hidroenergiją, kurių tikriausiai nežinojote.

Įdomius faktus NODUM stengiasi pateikti kiekvieną pirmadienį. Praeitą kartą siūlėme paskaityti kelias įdomybes apie ledus. Kviečiame prisiminti ir tą straipsnį. O jei norėtumėte daugiau sužinoti apie vėjo energiją, siūlome 10 įdomių faktų apie vėjo jėgaines. Na, o dabar – prie hidroenergijos.



Hidroenergija naudojama jau labai ilgą laiką. Hidroenergija – tai bet koks vandens judėjimo mechaninės energijos panaudojimas darbui dirbti. Dabar tą darbą suprantame tik kaip elektros energijos gamybą, tačiau anksčiau tai buvo malūnų, siurblių, kūlimo ir kitokių mašinų sukimas. Pirmieji duomenys apie hidroenergijos panaudojimą yra bent 2500 metų senumo – Indijoje vandens malūnuose buvo malami grūdai. Romos Imperijoje hidroenergija buvo naudojama ne tik miltams gaminti, bet ir medienai pjauti. Senovės Kinijoje vandens ratai suko primityvias vandens pompas. Buvo naudojami ne tik vandens ratai – prieš beveik 2000 metų iš vandens rezervuaro paleistos bangos leido atskirti iš kasyklų ištrauktus mineralus. Pirmosios hidroelektrinės pastatytos 1876-1881 metais Laufene, Vokietijoje ir Greisaide, Jungtinėje Karalystėje.

Anksčiau hidroenergija daugiau naudota malūnams ir kitiems įrengimams sukti. (Lisa Jarvis, Wikimedia (CC BY-SA 2.0)

Kada hidroenergija panaudota Lietuvoje? Lietuvoje nestinga upių ir upelių, bet jie nėra labai sraunūs. Visgi, jų pilnai pakanka nedideliems mechanizmams sukti. Pirmieji vandens malūnai tikriausiai atsirado 14 amžiuje, o 1841 metais Lietuvoje buvo 532 hidrojėgainės, sukančios įvairių fabrikų mechanizmus. Pirmoji prie tinklo prijungta hidroelektrinė Lietuvoje pastatyta 1910 metais Anykščiuose. Tačiau pirmasis hidrogeneratorius įrengtas dar 1903 metais prie Virvytės upės Kairiškių dvaro popieriaus fabrike.

Šiuo metu Lietuvoje galingiausia hidroelektrinė yra Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė. Ji naktį, kai elektros poreikis yra sumažėjęs, panaudoja perteklinę kitų elektrinių energiją vandeniui į viršutinį rezervuarą pumpuoti. Dienos metu vanduo per turbinas leidžiamas žemyn ir taip gaminama elektros energija. Įrengta Kruonio HAE galia siekia 900 megavatų.

Kruonio HAE yra galingiausia hidroelektrinė Lietuvoje. (Shimatonis, Wikimedia)

Ne visoms hidroelektrinėms reikia užtvankų. Įprastai hidroelektrinės turi dideles užtvankas, kurios suformuoja didelius dirbtinius rezervuarus. Iš šių tvenkinių bėgantis vanduo ir suka uždaras turbinas, kurios suka elektros generatorius. Tokios elektrinės turi daug privalumų. Visų pirma, dažnai jos yra labai galingos, o jų elektros gamybos apimtis galima reguliuoti. Kai elektros poreikis yra mažesnis, galima mažiau vandens nukreipti per turbinas, taip po truputį keliant vandens lygį rezervuare. Padidėjus elektros energijos poreikiui, šis vanduo būtų nukreipiamas į turbinas gaminant daugiau elektros. Kitaip tariant, galima elektros energiją pakeisti potencialia vandens energija.

Tačiau užtvankos kenkia gamtai, trukdo žuvų migracijai, užlieja didelius protus. Todėl egzistuoja ir natūralios upės tėkmės jėgainės. Jų turbinas suka tiesiog sraunios upės, dažnai be jokio tvenkinio

Upės tėkmės elektrinė Mičigane, JAV. (Chris857, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Hidroelektrinės gali prisidėti prie klimato kaitos. Atsinaujinanti energetika dažnai vadinama tiesiog žaliąja energetika, tačiau yra ne visai taip. Gerai apskaičiuota, suplanuota ir tinkamai įrengta hidroelektrinė gali padėti sumažinti klimato kaitą skatinančių dujų išsiskyrimą. Tačiau dauguma dabartinių tvenkinių yra seni ir, kaip tikriausiai galite atspėti, prastai suplanuoti. Tai reiškia, kad tvenkiniuose kaupiasi augmenija, kuri kuria netolygius, nereguliarius metano išsiskyrimus. Kitaip tariant, ne visos hidroelektrinės yra žaliosios. O ką kalbėti apie dažnai sudarkytą kraštovaizdį, prarastus miškus, natūralius krantus ir taip toliau.

Kavanakos hidroelektrinės rezervuaras Japonijoje. (Qurren, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Hidroenergija yra labiausiai naudojamas atsinaujinančios energetikos šaltinis. Ir tai nieko keisto – pasaulyje vis dar veikia nemažai įvairių mechaninių hidrojėgainių, kurios suka kokius nors mechanizmus. Šalia to dar pridėkite visas hidroelektrines, kurių gausu ir mūsų šalyje, ir suprasite, kad hidroenergija yra labiausiai naudojamas atsinaujinančios energijos šaltinis. Visgi, elektros energijos iš hidroelektrinių pakanka tik 28,3 milijonams žmonių visame pasaulyje. Skaičiuojama, kad panaudojus visą hidroenergijos potencialą, būtų galima užtikrinti net 40 % viso pasaulinio elektros energijos poreikio.




Niagaros kriokliai – ne tik turizmo objektas. Tikriausiai esate girdėję apie Niagaros krioklius – tai gražus gamtos objektas, gausiai lankomas turistų. Tačiau čia turizmas ir gamtosauga yra derinami su komercine veikla – čia yra kelios hidrojėgainės. Kartu jos gamina 4,4 gigavatus elektros energijos.

Viena iš hidroelektrinių Niagaros kriokliuose JAV pusėje. (Busfahrer, Wikimedia (CC BY 3.0)

Paragvajus eksportuoja nemažai savo hidroenergijos. Paragvajus beveik 100 % savo energijos poreikio patenkina vien tik hidroenergija ir labai daug jos eksportuoja į Argentiną ir Braziliją. Paragvajus yra vienas didžiausių elektros energijos eksportuotojų pasaulyje. Tai įmanoma dėl itin sraunių ir vandeniu turtingų upių. Europoje pagal šį požiūrį pirmauja Norvegija, kuri hidroenergija patenkina 98 % savo poreikių. Vėlgi, nemažai energijos yra eksportuojama į kaimyninę Švediją.

Yacyretá užtvanka – viena didžiausių hidroelektrinių Paragvajuje. (Eby gov py, Wikimedia (CC BY-SA 2.5)

Didžiausios hidroelektrinės yra nepalyginamai galingesnės už didžiausias atomines jėgaines. Manote, kad atominės jėgainės pagamina daug energijos? Žinoma. Štai Kashiwazaki-Kariwa, Japonijoje veikiančios galingiausios atominės elektrinės, galingumas siekia 7965 megavatų – tai yra išties daug. Tačiau galingiausia hidroelektrinė Trijų tarpeklių užtvanka Kinijoje gali pasigirti kur kas didesne galia – net 22500 MW. Galingiausių elektrinių sąraše Kashiwazaki-Kariwa užima šeštą vietą – pirmosios penkios priklauso hidroelektrinėms.

Trijų tarpeklių užtvanka savo galingumu daugiau nei dvigubai lenkia galingiausią pasaulio atominę jėgainę. (Le Grand Portage, Wikimedia (CC BY 2.0)

Kitokios hidroelektrinės. Energiją įmanoma išgauti ir iš kitokio vandens judėjimo, nebūtinai natūralios ūkių tėkmės. Egzistuoja potvynių, bangavimo ir povandeninių srovių jėgainės, kurios gali būti įrengiamos vandenynuose ir jūrose. Tiesa, šios technologijos sunkiai skinasi kelią, nes tokias jėgaines sunku prižiūrėti, jos nepasižymi dideliu efektyvumu.

Video reportažas apie bangų energetikos kilimą ir technologijas

 

Hidroenergija gali būti panaudota ir dyzeliui gaminti. Audi yra užsispyrusiai stengiasi gaminti sintetinius degalus, tačiau jiems reikia nemažai energijos. Laufenburge, Šveicarijoje, atliekami bandymai su hidroenergija. Kadangi hidrojėgainės nuolat gamina energiją, kurios poreikis naktį yra mažesnis, Audi nori ją panaudoti sintetiniam dyzelinui gaminti. Elektros energija elektrolizės būdų vandenį padalina į deguonį ir vandenilį. Vėliau vandenilis reaguoja su CO2, kurį galima paimti iš atmosferos ar gamtinių dujų. Galutiniame etape susidaro e-dyzelis (sintetinis dyzelinas) ir vaškai, kurie gali būti panaudoti kitose pramonės šakose.

Audi sintetinio dyzelino gamybos schema. (Audi nuotrauka)

Perteklinę hidrojėgainių energiją taip pat galima panaudoti hidroakumuliacinėmis elektrinėmis pumpuojant vandenį į aukštuminį rezervuarą. Taip pat galima įkrauti baterijas, tačiau šie būdai dažnai yra brangūs ir komerciškai nepelningi. Audi sumanymas, jei, aišku, jis veiktų kaip planuojama, leistų ne tik panaudoti perteklinę energiją, bet iš jos iš užsidirbti. Kartu dyzeliniai automobiliai mažiau kenktų aplinkai ir sumažėtų priklausomybė nuo iškastinio kuro.



Taip pat skaitykite:

10 įdomių faktų apie vėjo jėgaines;

10 įdomių faktų apie ledus;

10 įdomių faktų apie kruizinius laivus;

10 įdomių faktų apie motociklus;

10 įdomių faktų apie traukinius;

10 įdomių faktų apie traktorius;

10 įdomių faktų apie tankus;

10 įdomių faktų apie sunkvežimius;

10 įdomių faktų apie pasaulio greitkelius;

10 įdomių faktų apie ledus, kurių galbūt nežinojote: kas ledus išrado, kaip su jais susiję banginiai ir šokoladiniai ar vaniliniai atsirado pirmiau?

10 įdomių faktų apie ledus, kurių galbūt nežinojote: kas ledus išrado, kaip su jais susiję banginiai ir šokoladiniai ar vaniliniai atsirado pirmiau?

Dabar – vasara, o vasara yra neatskiriama nuo ledų. Šis šaltas desertas atgaivina karščiausią dieną ir gerina nuotaiką. Ledais gardžiuojamės beveik kasdien, kiekvienas turi savo mėgstamiausią skonį. Bet ką apie ledus žinome? Šį vakarą pristatome 10 įdomių faktų apie ledus, kurių galbūt nežinojote.

Įdomių faktų dešimtukus Nodum publikuoja kiekvieną pirmadienį. Štai praeitą savaitę siūlėme paskaityti apie Islandiją. Tai – puiki kryptis jūsų kitoms atostogoms, todėl siūlome paskaityti tą straipsnį. Na, o dabar – apie ledus.



Ledams – tūkstančiai metų. Senovės Graikijoje dar prieš 2500 metų buvo valgomas sniegas, sumaišytas su medumi ir vaisiais. Kiek vėliau Persijoje atsirado panašus desertas, tik medų keitė šafranas ir rožių vanduo. Maždaug 200 metų prieš mūsų erą Kinijoje jau gamintas šaldyto pieno ir ryžių desertas, primenantis šiuolaikinius ledus. 16-ame jau mūsų eros amžiuje indai gamino kulfį – tradicinius indiškus ledus. O 1668 metais užrašytas pirmasis ledų receptas.

Štai tokiuose pastatuose Irane kadaise buvo laikomi šalti produktai. (Pastaitaken, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Ledai ne visada buvo populiarūs. 19 amžiaus pabaigoje ledai po truputį ėmė populiarėti tarp vidurinės klasės europiečių, tačiau tikrasis populiarumas nebuvo pasiektas iki 20 amžiaus vidurio. Kodėl? Nes būtent tuomet šaldytuvai tapo pigūs ir prieinami visiems. Maždaug tuo metu šaldytuvas tapo įprasta kiekvienų namų dalimi, paplito ledainės ir ledų gamyklos, imta eksperimentuoti su skoniais.

Ledai ypač paplito 20 amžiaus viduryje. ( U.S. National Archives and Records Administration, Wikimedia)

Ledai vafliniame puodelyje paplito visai atsitiktinai. Ledams nereikia nevalgomo indelio – jei laimingi sėdi vafliniuose puodeliuose ir rageliuose. Tačiau taip buvo ne visada. Ledai su vafliais ėmė draugauti tik 19 amžiaus pabaigoje, o ypač paplito 1904 metų Pasaulinės parodos metu, kuomet vienas ledų pardavėjas pritrūko kartoninių indelių, o šalia buvusiam vaflių kioskui prastai ėjosi prekyba.

Ledai vafliniame ragelyje paplito tik pritrūkus kartoninių puodelių. (Alexander Baranov, Wikimedia (CC BY 2.0)

Pirmasis ledų receptas – su banginių vėmalais. Pirmasis ledų receptas buvo išspausdintas 1668 metais. Jo turinys – stebina, nes ledams skonio raginama suteikti ambra. Jūs tikriausiai net nežinote, kas yra ambra, nes mūsų kraštuose ši keista medžiaga sutinkama retai. Tai – jūros žinduolių virškinamajame trakte susidarančios sankaupos. Ambra yra degi, ji dažnai randama plūduriuojanti jūroje ar išmesta ant kranto. Įprastai ji naudota kvepalams, rečiau – maistui.

Ambra (banginio vėmalai) naudoti skaninti ledus. (Peter Kaminski, Wikimedia (CC BY 2.0)

Kas pirmiau – šokoladiniai ar vaniliniai ledai? Kadangi vaniliniai ledai tapo ne vieno kito skonio pagrindu, įprasta manyti, kad būtent vaniliniai ledai buvo pirmieji. Tačiau tai nėra tiesa – pirmiau atsirado šokoladiniai ledai. Dar prieš tai – vaisiniai ir medaus ledai. Vaniliniai ledai dabar yra populiariausi.




Kanadiečiai turi keistą požiūrį į ledus. Ledai populiariausi tropinio klimato šalyse, ypač Naujojoje Zelandijoje ir Australijoje. Visame pasaulyje, kaip ir Lietuvoje, daugiau ledų suvalgoma vasarą, kai lauke labai šalta. Išskyrus Kanadą – čia daugiau ledų suvalgoma žiemą, kai spigina stiprus šaltis.

Ledų kioskas Kanadoje – jis darbuojasi ištisus metus. (Rick Harris, Wikimedia (CC BY-SA 2.0)

Ledai turi ir sveikatos privalumų. Ledai, kaip ir kiti desertai, aišku, nėra sveikas maistas. Juose daug cukraus, saldiklių, kitų priedų, kurie gali būti žalingi žmogaus organizmui. Tačiau leduose taip pat yra nemažai kalcio, jie padeda apsisaugoti nuo perkaitimo ir suteikia energijos. Ledai taip pat gali nuraminti sudirgusią gerklę ir suteikti žvalumo.

Morkų ledai. (Joy, Wikimedia (CC BY 2.0)

Ledai ant pagaliuko buvo išrasti dėl patogumo. Nemažai ledų rūšių ilgą laiką buvo pardavinėjami nedideliuose kartoniniuose indeliuose, net po to, kai ėmė plisti vafliniai puodeliai. Tai reiškė, kad norint pasigardžiuoti ledais, reikalingos abi rankos. Todėl 1923 metais užpatentuoti šaldytų sulčių ledai ant pagaliuko, o po kelių savaičių – ir šokoladu dengti vaniliniai ledai ant pagaliuko.

Tokius ledus galima valgyti ir nepasitelkus abiejų rankų. (Santeri Viinamäki, Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

Minkšti ledai kadaise kėlė riziką sveikatai. Minkšti ledai, kokie yra pardavinėjami įvairiose mugėse tiesiai iš aparatų, yra labai populiarūs visame pasaulyje. Jie yra purūs, jų skonis lengviau atsiskleidžia burnoje. Visgi, anksčiau minkštuose leduose buvo žalių kiaušinių. Tai, žinoma, nebuvo pati geriausia idėja ir nemažai žmonių susirgo. Dabar produktai atrenkami atsakingiau ir ledai yra visiškai saugūs.

Minkšti ledai greičiau tirpsta, tačiau dėl to jų skonis greičiau atsiskleidžia. (Famartin, Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

Pigesni ledai yra lengvesni. Pirkdami pigesnius ledus jūs dažnai perkate mažiau ledų. Į ledus pučiamas oras, taip jie tampa puresni, juos lengviau valgyti ką tik ištrauktus iš šaldiklio. Kartu taip indeliui užpildyti reikia mažiau ledų. Būtent todėl pigiausi ledai yra minkštesni, o ant pakuotės rašomas ne svoris, o tūris.



Tiek įdomių faktų šį pirmadienį. Taip pat kviečiame skaityti:

10 įdomių faktų apie Islandiją;

10 įdomių faktų apie orus;

10 įdomių faktų apie kates;

10 įdomių faktų apie šunis;

10 įdomių faktų apie Formula Junior ;

10 įdomių faktų apie medžius;

10 įdomių faktų apie arklius;

10 įdomių faktų apie kruizinius laivus;

10 įdomių faktų apie motociklus;

10 įdomių faktų apie traukinius;

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.