Toyota žengė dar vieną žingsnelį iki švaresnių sunkvežimių – pristatė vandenilinį vilkiką Beta (Video)

Toyota žengė dar vieną žingsnelį iki švaresnių sunkvežimių – pristatė vandenilinį vilkiką Beta (Video)

Dabar jau visiškai aišku, kad ateityje sunkvežimiai važinės neteršdami aplinkos. Žinome, kad šį procesą skatina tokie vardai kaip Tesla, Cummins, Daimler, Volvo, Scania ir Nicola, bet ar žinojote, kad ir Toyota nori šios naujos rinkos dalies? Liepos pabaigoje Toyota žengė dar vieną labai didelį žingsnį link aplinkai nežalingų sunkvežimių – parodė vilkiką su savo vandenilio kuro elemento technologija.

Aišku, Toyota kol kas didžiųjų vilkikų negamina – šį pagamino Kenworth. Originaliai jis turėjo naudoti įprastą dyzelinį variklį, tačiau Toyota jau eilė metų dirba prie vandenilio kuro elementų kūrimo. Pernai buvo bandomas panašus sunkvežimis Alfa, tačiau šiuometinė laboratorija ant ratų yra kur kas pažangesnė.



Alfa vandenilio stotelėse turėjo apsilankyti maždaug kas 322 km. Šiuometinis neseniai pristatytas vilkikas Beta nuvažiuojamą atstumą išplečia iki daugiau nei 480 km. Tai, aišku, nėra daug, lyginant su įprastais sunkvežimiais, kurie tarp apsilankymų degalinėse įveikia ir daugiau nei 1000 km, ar su Tesla Semi, kuris vienu įkrovimu turėtų įveikti apie 900 km. Tačiau tai – tik pirmieji Toyota žingsniai ir bandymai įrodyti, kad vandeninio technologija turi ateitį, apie tokių sunkvežimių pardavimą kol kas net negalvojama.

Toyota Beta vandeniliu varomas sunkvežimis yra sukurtas naudojant Kenworth bazę, važiuoklę ir kėbulą – tik jėgainė yra pagaminta Toyota rankomis. (Toyota nuotrauka)

Alfa per metus nuvažiavo beveik 16 tūkstančių kilometrų, per kuriuos išryškėjo technologijos trūkumai. Naujasis vilkikas Beta yra pažangesnis ir turi vietą vairuotojo poilsiui. Tai reiškia, kad su juo bus galima leistis ir į kur kas ilgesnes keliones, vykdyti realių logistikos operacijų bandymus. Toyota teigia, kad kompanijoje yra daug entuziastų, kurie nori pamatyti šį projektą tampant realybe. Inžinierių komanda tobulino Alfa projekto mazgus, gerino sunkvežimio elektroniką, kad tik Beta priartėtų prie svajonės. Darbai vyksta JAV, kuri šiuo metu yra tarsi ekologiškų sunkvežimių vystymo centras – čia veikia ir Nikola kompanija, kuri greitai ketina į gatves paleisti savo vandenilinius sunkvežimius bei plėsti stotelių tinklą.

Toyota Beta sunkvežimio gamyba sukoncentruota į 47 sekundes:

 

Tik Toyota kol kas negalvoja apie konkurenciją su Nikola – dabar domina tik technologijos patikimumas ir jos pritaikymo galimybės. Iš esmės Beta sunkvežimis yra varomas dviem Mirai automobilio kuro elementais. Beta, kaip ir Alfa, išvysto 1795,6 Nm sukimo momentą ir daugiau nei 500 arklio galių. Maksimalus Beta sunkvežimio svoris – 36,3 tonos. Bent šiek tiek apie sunkvežimius išmanantis žmogus iš karto pasakys, kad to tikrai negana ir Toyota su tuo sutinka. Beta vilkikas tėra vienas nedidelis žingsnelis į priekį, dar viena bandymų mašina.

Štai kas dabar slepiasi po sunkvežimio variklio gaubtu. (Toyota nuotrauka)

Beta yra patogesnis, labiau rafinuotas ir išbaigtas projektas. Jis padės toliau vykdyti technologinius bandymus JAV keliuose, o šie testai ilgainiui turėtų leisti sukurti ir komerciškai naudingus sunkvežimius. Vandenilio kuro elementas yra įrenginys, kuriame vandenilis susijungia su deguonimi iš aplinkos. Reakcijos metu išsiskiria energija, kuri yra paverčiama elektra ir gali sukti automobilio ar sunkvežimio ratus. Tuo pačiu gali būti įkraunamos ir baterijos – Beta turi 12 kWh bateriją.

Tarp sustojimų užsipildyti vandenilio bakus Beta gali nuvažiuoti daugiau nei 480 km. (Toyota nuotrauka)

Vandeninio kuro elementų technologija transportui turi keletą trūkumų. Visų pirma, vandenilio gamybai reikia nemažai energijos, kurią būtų galima panaudoti tiesiogiai baterijoms įkrauti. Šią problemą Toyota sprendžia kurdama atsinaujinančios energetikos centrus, kuriuose vandenilis bus išskiriamas ne iš vandens, o iš mėšlo. Procesui gali būti naudojama žaliaisiais metodais sukurta elektra. Antra, vandenilio atomai yra tokie maži, kad jie tiesiog pasprunka iš bako ir su laiku net nenaudojamas automobilis ar sunkvežimis po truputį prarastų savo degalus. Galiausiai, vandenilio kolonėlių nėra tiek daug, o ir intensyviai plėtrai reikia daug investicijų.

Tačiau Toyota nėra vienintelė tikinti vandenilinių sunkvežimių ateitimi. Nikola taip pat kuria vandeniliu varomą vilkiką ir žada iki 2019 metų pabaigos JAV pastatys 364 vandenilio kolonėles. Vandenilio užsipilti yra lengviau nei įkrauti baterijas, o vienintelis šalutinis vandenilio kuro elementų produktas yra vanduo. Todėl bus įdomu pamatyti, kas išeis iš Toyota ir Nikola projektų.



Taip pat skaitykite:

Nikola jau išsirinko vietą savo įspūdingų hibridinių sunkvežimių gamyklai;

Tesla Semi elektrinis vilkikas;

Daimler elektriniai sunkvežimiai;

Cummins elektrinis vilkikas;

Volvo mano, kad elektriniai sunkvežimiai padės sumažinti kamščius miestų gatvėse;

Volvo dujomis varomi vilkikai aplinkai gali nekainuoti papildomo CO2.

Kodėl didžiųjų lėktuvų padangos nėra pripildomos oru? Kokios dujos naudojamos vietoj jo?

Kodėl didžiųjų lėktuvų padangos nėra pripildomos oru? Kokios dujos naudojamos vietoj jo?

Didžiųjų lėktuvų padangos yra labai svarbus inžinerinis kūrinys, svariai prisidedantis prie skrydžio saugumo. Šios didelės padangos į pakilimo taką atsiremia labai dideliu greičiu ir patiria didelį krūvį tiek lėktuvui stabdant, tiek bėgėjantis. Todėl jos niekada nėra pripildomos oru. Kas naudojama vietoj to?

Azotas. Tai – dujos, sudarančios apie 78 % mūsų kvėpuojamo oro, todėl jų tikrai netrūksta. Lėktuvų padangoms jos tinka idealiai, o štai oras kelia problemų.



Oras padangoms pripūsti turi vieną labai didelį trūkumą – jis yra drėgnas. Vanduo padangose tikrai nėra pageidaujamas, net jei jo yra nedaug. Pašalinti drėgmę iš oro įmanoma, bet pakankamai sunku, o ir reikalo nėra. Oras taip pat stipriai plečiasi ir traukiasi priklausomai nuo temperatūros pokyčių. O juk lėktuvų padangos dirba tokį sunkų darbą.

Pakilus į įprastą 9-11 km aukštį padangos turi susidoroti su didesniu nei 50 laipsnių šalčiu ir stipriai nukritusiu slėgiu. Jei jos būtų pripūstos oru, viduje susidarytų ledo kristalai. Jie iš tikrųjų gadintų padangas, nes vanduo šaldamas plečiasi. Dar blogiau tai, kad vos nusileidus padangos stipriai įkaista lėktuvui stabdant. Tokie staigūs temperatūros pokyčiai padangas gali išbalansuoti, ypač jei jos iš vidaus turėtų storesnį ledo sluoksnį, kuris žiemą leidžiantis nespėtų ištirpti.

Didžiųjų lėktuvų padangos yra pripūstos azoto, nes jis yra pastovesnis. ( Dmirty A. Mottl, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Azotas yra labai stabilios dujos, todėl slėgis padangose keičiantis temperatūrai kinta minimaliai. Tai reiškia, kad iš šaltesnio klimato į tropinius kraštus atskridę lėktuvai ant žemės elgiasi nuspėjamai, slėgis jų padangose yra daugmaž toks, koks ir buvo išskrendant. Tačiau yra ir kitų privalumų.

Leidžiantis lėktuvo važiuoklė patiria dideles apkrovas ir stipriai įkaista. Ugnies tikimybė yra nedidelė, tačiau tokių atvejų pasitaiko. Azotas nedega, o štai ore esantis deguonis yra labai degus. Tai reiškia, kad sprogusi azoto pripildyta padanga gaisro nepakursto.

Galiausiai, lėktuvų padangos yra labai brangios, jas sunku numonuoti ir sumontuoti. Taigi, daroma viskas, kad jų tarnavimo laikas būtų prailgintas. Deguonis skatina oksidacinius procesus, kurie po truputį silpnina padangų mišinį. Deguonies pakeitimas azotu eliminuoja bent vieną punktą iš neigiamai lėktuvų padangas veikiančių faktorių.

Beje, azotu pildomos ne tik lėktuvų, bet ir kai kurių sportinių automobilių padangos. Joms kaistant trasoje slėgis jose nesikeičia, todėl automobilis posūkiuose elgiasi nuspėjamai ir gali važiuoti greičiau.



Taip pat skaitykite:

Ar lėktuvas gali pakilti papūtus labai stipriam vėjui?

Kodėl lėktuvų variklių centruose piešiama balta spiralė?

Kodėl į lėktuvus keleiviai dažniausiai laipinami iš kairės pusė?

Kas nutiktų, jei skrydžio metu kas nors atidarytų lėktuvo duris?

Ar lėktuvai tikrai ore išbarsto tai, ką keleiviai palieka tualetuose?

Kada ir kodėl lėktuvuose uždegama įspėjimas užsisegti saugos diržus? 

Greitkelių traukiniai jau Europoje? SEAT su partneriais vykdo 31,7 metrų ilgio sunkvežimio bandymus

Greitkelių traukiniai jau Europoje? SEAT su partneriais vykdo 31,7 metrų ilgio sunkvežimio bandymus

Europos Sąjungoje maksimalus leistinas sunkvežimio su priekaba ilgis siekia 18,75 m. Žinoma, yra išimčių ir net dvigubų junginių, tačiau tikrų greitkelių traukinių čia nėra. Tiksliau, nebuvo – ispanų automobilių gamintojas SEAT kartu su logistikos bendrove Grupo Sesé vykdoilgų autotraukinių bandymus – vienu vilkiku tempiamos net dvi 13,6 metrų ilgio priekabos.

13,6 metrų ilgio puspriekabė yra pakankamai geras standartas, suderinamas su krovininiais traukiniais. Tačiau kol kas nėra įprasta pamatyti už tokios puspriekabės prikabintą ir dar tokio pat ilgio priekabą. SEAT turi tikslą prisidėti prie efektyvesnės ateities logisitikos, todėl nusprendė vykdyti šį projektą. Pirmojo bandymo metu toks greitkelių traukinys nuriedėjo iš Saragosos iki SEAT būstinės Martorelyje.



Šis Scania vilkiko tempiamas junginys šiuo metu yra didžiausias ir efektyviausias sunkvežimis Europos greitkeliuose. Bendras junginio ilgis siekia 31,7 metrus, o maksimalus svoris – 70 tonų. Savaime aišku, vos tik bus įrodyta, kad pats principas pasiteisina, krovinys galės būti bet koks. Kad ir SEAT automobilių dalys. Ir taip, toks junginys kol kas prasilenkia su Europos Sąjungos reikalavimais ir net išimtimis taikomoms Švedijos ir Suomijos keliuose. Tačiau bandymams buvo gauti specialūs leidimai, siekiant įrodyti, kad toks sunkvežimis padėtų sutaupyti ir pagerintų ekologinę situaciją.

Tokio ilgio autotraukinių Europoje įprastai nebūna, tačiau šis turi svarbią misiją (SEAT nuotrauka)

Pirminiai bandymai įrodė naudą. CO2 emisijas pavyko sumažinti net 20 % tam pačiam kroviniui pergabenti. Logistikos kaštai sumažėjo net 25 %. Svarbiausia, tokie dvigubi junginiai padėtų sumažinti sunkvežimių skaičių itin užimtuose greitkeliuose ir kituose tarpmiestiniuose keliuose. Tai sumažins ir akustinę taršą, ir pagerins saugumą.

SEAT su partneriais tikisi, kad pavyks standartizuoti tokį sunkvežimį Ispanijoje. Tai reikštų kaštų sumažinimus Ispanijos logistikos įmonėms. SEAT viceprezidentas gamybai ir logistikai Dr. Christianas Vollmeras atvirai teigia, kad vienas toks sunkvežimis su dviem 13,6 metrų ilgio priekabomis galėtų pakeisti du įprastus vilkikus su puspriekabėmis. Mažesnis sunkvežimių skaičius kelyje reikštų didesnį saugumą, o sumažintos emisijos padėtų ir aplinkosauginiams tikslams.

Tiesa, neaišku, ar tokie autotraukiniai prigytų kitose Europos šalyse. Ispanijos kelių tinklas yra puikiai išvystytas, o ir didžiosios logistikos bendrovės turi tam tinkamus privažiavimus. SEAT ir Grupo Sesé dar prieš du metus Ispanijoje pristatė sunkvežimį, kurio bendras ilgis siekė daugiau nei 25 metrus. Jis tuo metu buvo ilgiausias šalyje, kol nepasirodė šis dvigubas junginys, kurio bendras ilgis yra dar 6 metrais didesnis, o maksimalus krovinio svoris išaugo net 10 tonų.

Bendras ilgis siekia 31,7 metrus, o maksimalus krovinio svoris – 70 tonų. (SEAT nuotrauka)

Dvigubi junginiai Europoje jau egzistuoja. Pavyzdžiui, Švedijoje ir Suomijoje vienas vilkikas gali traukti 13,6 metrų ilgio puspriekabę ir 7,82 metrų ilgio priekabą, maksimalus tokio junginio ilgis gali siekti 25,25 metrus, o krovinio svoris – 60 tonų. Kitaip tariant, SEAT numatytas sunkvežimis būtų ilgiausias Europos keliuose, neskaitant negabaritinių krovinių. Aišku, greitkelių traukiniu jį vadiname tik perkeltine prasme – Australijoje tikri kelių traukiniai yra gerokai ilgesni. Tačiau sutikti tokį ilgą junginį greitkelyje būtų tikrai įdomu, jei tik pasikeis galiojantys įstatymai ir taisyklės.



Taip pat skaitykite:

Vokietijos valdžia sutiko prisidėti prie elektrinių greitkelių projekto;

Shell pademonstravo vilkiką, kuris suvartoja rekordiškai mažai degalų;

Tesla Semi nuvažiuojamas nuotolis bus dar didesnis nei planuota anksčiau;

Kodėl skiriasi europietiški ir amerikietiški sunkvežimiai? Kurie geresni?

10 faktų apie sunkvežimius, kurių galbūt nežinojote.

Kokio iš tikrųjų dydžio yra didžiausi karjerų ekskavatoriai? Tik pažvelkite į Liebherr R9800!

Kokio iš tikrųjų dydžio yra didžiausi karjerų ekskavatoriai? Tik pažvelkite į Liebherr R9800!

Mūsų šalyje nėra didelių gamtinių išteklių klodų, kuriuos būtų verta įsisavinti. Todėl kasyklos ir karjerai mums nėra labai artima pramonės sritis. Tačiau įdomumo dėlei, ar kada susimąstėte, kas pakrauna tuos milžiniškus karjerų sunkvežimius? Kuris ekskavatorius yra pats didžiausias?

Tikriausiai ką nors apie šią temą girdėję žmonės iš karto pirštu parodys į Krupp Bagger 288. Tai – milžiniška mašina, su besisukančiu kaušų ratu. Apie ją dar kada nors parašysime, tačiau šįkart mums įdomesni hidrauliniai ekskavatoriai su vienu kaušu, kurie pakrauna didžiuosius karjerų sunkvežimius.



Didžiausias pasaulio karjero sunkvežimis yra Baltarusijoje gaminamas BelAZ 75710. Jis gali pavežti 450 tonų krovinį. Egzistuoja dar keli sunkvežimių modeliai, galintys pavežti apie 350-400 tonų svorį. Taigi, kasybos kompanijos nori, kad sunkvežimiai su naudingosiomis iškasenomis judėtų greitai, todėl jie turi būti greitai pakraunami. Sunkvežimiai sustoja į eilę, o ekskavatorius greitai vieną po kito juos pripildo. Jei šis procesas užtrunka, sunkvežimiai stovi be darbo, o tai yra laiko ir resursų švaistymas.

Taigi, pažvelkime į vieną iš didžiausių pasaulio hidraulinių ekskavatorių Liebherr R9800. Šis milžinas sveria 800-810 tonų, priklausomai nuo to, koks kaušas yra naudojamas. Kalbant apie kaušą, šis ekskavatorius gali vienu metu pakelti net 42 tonų svorį. Taigi, jam prireiktų tik maždaug dešimties kaušų, kad pripildytų vieną BelAZ. Tokiam darbui reikalingas ir didelis variklis, todėl Liebherr R9800 turi net du 16 cilindrų Cummins QSK 60 variklius, kurie kartu išvysto 2984 kW galią. Pirkėjai gali rinktis ir 12 cilindrų MTU variklius, kurie yra šiek tiek mažiau galingi. Liebherr taip pat siūlo elektrinę sistemą, kurią galima sumontuoti prie bet kurio dyzelinio variklio. Aišku,  Liebherr R9800 yra įspūdingai didelis.

Liebherr R 9800 vos keliais kaušo mostais gali prikrauti pilną savivartį. (Liebherr nuotrauka)

Tik pažvelkite į  Liebherr R9800 vikšrus – jų ilgis siekia 10,8 metrus. Vieno vikšro plotis – 1,63 m – vienas vikšras yra platesnis nei Suzuki Jimny automobilis. Šio ekskavatoriaus aukštis siekia daugiau nei 11 metrų. Vien iki kabinos vairuotojui tenka lipti 7 metrų aukščio laiptais – kaip į kokį trečią aukštą. Vairuotojo akys atsiduria maždaug 8,8 metrų aukštyje. Kad geriau įsivaizduotumėte šio ekskavatoriaus dydį, pažvelkite kaip atrodo jo važiuoklę tikrinantis žmogus.

R 9800 vikšrų aukštis siekia 3,26 m. (Liebherr nuotrauka)

Šis Prancūzijoje gaminamas milžinas iš tikrųjų atrodo įspūdingai ir gali greitai pakrauti didžiausius karjerų sunkvežimius. Tačiau Liebherr jį reklamuoja ne kaip didelį, o kaip našų ir ekonomišką ekskavatorių. Žinoma, kad jis sunaudoja labai daug degalų, tačiau svarbiausia tai, kad jis su tuo pačiu kiekiu kuro nudirba daugiau darbo nei artimiausi konkurentai.

Liebherr R 9800 tikrai nėra greita mašina. Su dyzeliniais varikliais šis ekskavatorius pirmyn gali judėti 2-2,6 km/h greičiu. Hibridinis variantas juda vos 1,7 km/h greičiu. Tačiau ekskavatoriaus operatoriui dirbti yra gana patogu.

Sunku patikėti, kad tai – tik vienas iš didžiausių pasaulio ekskavatorių.(Liebherr nuotrauka)

Kabina turi didelius langus, pneumatinę sėdynę, apsaugą nuo krentančių daiktų, oro kondicionierių, galinio vaizdo kamerą ir dar keletą privalumų. Vienas svarbiausių jų yra oro filtravimo sistema. Šie ekskavatoriai dirba dulkėtoje aplinkoje, o jų operatoriai sėdi pakankamai švariame ore. Viduje tvyro maždaug 78 dB triukšmas.

Liebherr R9800 kabinoje vietos tikrai netrūksta. (Liebherr nuotrauka)

Tai toks tas prancūziškas Liebherr R9800 milžinas. Tiesa, jis nėra didžiausias pasaulyje. Šis titulas priklauso  Caterpillar gaminamam Bucyrus RH400, kuris sveria 889 tonas. Savo išmatavimais Bucyrus RH400 nestipriai lenkia Liebherr R9800, tačiau gali pakelti daugiau.



Taip pat skaitykite:

10 faktų apie sunkvežimius, kurių galbūt nežinojote;

Kadaise karjeruose bei kasyklose dirbo ir milžiniški ūsuoti sunkvežimiai;

Kuo ypatingi į jūrą brendantys traktoriai?

Kodėl Challenger Terra Gator TG 8333 turi tik tris ratus?

Betmeno traktorius? Kodėl šio traktoriaus ratai buvo perkelti taip toli į priekį? (Video)

Betmeno traktorius? Kodėl šio traktoriaus ratai buvo perkelti taip toli į priekį? (Video)

Jau beveik 10 metų internete vis kas nors pasidalina ta pačia keistai atrodančio Valtra T171 Advance traktoriaus nuotrauka. Betmobiliu pravardžiuojamas traktorius iš tikrųjų atrodo keistai. Priekiniai ratai sumontuoti šalia vienas kito, o visa priekinė ašis yra perkelta priešais traktoriaus nosį. Net nereikia sakyti, kad tokia modifikacija pareikalavo daug pastangų, bet kodėl tai buvo padaryta?

Šis traktorius tikrai nėra vienintelis keistuolis ūkiuose (tik pažiūrėkite į šį Ferrari), bet įdomu tai, kad jis taip buvo brangiai modifikuotas. Valtra T171 Advance yra varomas visais ratais ir šis keista versija to neatsisakė. Taigi, į priekį reikėjo nuvesti ir veleną, ir vairo mechanizmo svertis, o ašį teko stipriai modifikuoti. Tam reikėjo labai daug darbo ir pastangų, tačiau kitos išeities tikriausiai nebuvo – Valtra tokios versijos nesiūlo.



Su Betmenu ar kokiomis nors modifikacijomis dėl išvaizdos šis traktorius neturi nieko bendro. Tokius pokyčius paskatino grynai praktinės priežastys – noras išvengti dirvos suspaudimo. Dėl tų pačių priežasčių Challenger Terra Gator TG 8333 apskritai turi tik tris ratus.

Keistai atrodantis modifikuotas Valtra T171 Advance. (Flipperdeflap.blogspot.com)

Šis Valtra T171 Advance buvo modifikuotas Nyderlanduose, kad galėtų dirbti morkų, gėlių ir kitų augalų, kurie mėgsta purią dirvą, laukuose. Įprastai ūkininkai norėdami per daug nesuminti žemės susimontuoja dvigubus ratus. Taip svoris paskirstomas didesniame plote ir traktorius ne taip giliai smenga į dirvą. Tačiau dvigubi ratai didina degalų sąnaudas ir kenkia traktoriaus manevringumui. Todėl šio Valtra T171 Advance atveju pasirinktas kitas sprendimas.

Modifikuotas Valtra T171 Advance dirba laukuose

 

Kuomet abiejų ašių ratai važiuoja vienas paskui kitą, jie išmina gilias vėžias, nes tą patį žemės plotelį sumina du dideli ratai. Kai priekinių ratų vėžės yra tarp galinių, žemė nėra pakartotinai suminama, todėl dirva lieka puresnė, nesusidaro gilios ir dažnai nederlingos vėžios. Taigi, šio traktoriaus savininkai nusprendė priekinius ratus sumontuoti šalia vienas kito. Kadangi po varikliu tam tikrai nėra vietos, ratai buvo iškelti toliau į priekį. Šis Valtra T171 Advance toli gražu nėra vienintelis taip modifikuotas traktorius pasaulyje, tačiau išpopuliarėjo būtent jis.

Panašiai modifikuotas Case IH 1455 XL

 

Tai kodėl jūs tiek kartų internete matėte Valtra T171 Advance, o ne kitus panašiai modifikuotus traktorius. Tikriausiai, kad dėl spalvos. Juodas traktorius su arti vienas kito sumontuotais ir į priekį iškeltais ratais kažkam primena betmobilį The Tumbler. Bet ar jis tikrai panašus?

The Tumbler – legendinis Betmeno automobilis, kuris, galbūt, turi panašumų su aukščiau matomu traktoriumi. (Leitonmahillo, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Galbūt, tikrai nesiginčysime. Tikriausiai jei Betmenas būtų tikras jis savo ūkyje darbuotųsi būtent taip modifikuotu juodu traktoriumi. Ir sodintų gėles.



Taip pat skaitykite:

Challenger Terra Gator TG 8333 – keistas triratis milžinas;

Kuo ypatingi į vandenį brendantys paplūdimių traktoriai?

Kaip atrodė pirmasis pasaulio traktorius?

Vienračiai traktoriai – kaip jie atrodė ir kam buvo skirti?

10 įdomių faktų apie traktorius, kurių galbūt negirdėjote;

Teisė taisyti – ūkininkai JAV bando išsikovoti teisę taisyti savo traktorius.

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.