NASA raketų transporteriai yra nepaprastai dideli ir stiprūs – stebina net variklių skaičius (Video)

NASA raketų transporteriai yra nepaprastai dideli ir stiprūs – stebina net variklių skaičius (Video)

NASA – visame pasaulyje garsi kosmoso agentūra. Ne vienas didžiulis žygdarbis buvo pasiektas iš NASA Kenedžio skrydžių centro Floridoje. Iš čia kyla didžiulės raketos, kurios iškelia palydovus, padeda statyti kosmines stotis ar net gabena žmones į Mėnulį. Bet ar kada susimąstėte, kuo transportuojamos šios raketos? Juk jos tikrai nėra surenkamos paleidimo aikštelėse.

Iš tikrųjų, raketos yra surenkamos angaruose. Tuomet jos yra pakraunamos ant milžiniškų transporterių, kurie specialiai jiems nutiestu keliu vyksta iki paleidimo aikštelės. Šie transporteriai, švelniai vadinami Hansu ir Franzu, NASA dirba nuo 1965 metų.



Septintojo dešimtmečio pradžioje JAV kosmoso programa šuoliais judėjo pirmyn. Raketų technologijos taip pat nestovėjo vietoje. Reikėjo transporterių, kurie būtų pajėgūs saugiai ir efektyviai gabenti raketas iš raketų surinkimo cecho (Vehicle Assembly Building) į paleidimo aikštelę. Šis darbas buvo patikėtas kompanijai, kuri tuo metu garsėjo pramonine technika – transporterių gamybos ėmėsi  Marion Power Shovel Company.

Surenkamas vienas iš transporterių, 1964-ieji. (NASA/KSC, Wikimedia)

Transporterių konstravimas prasidėjo dar 1963 metais. Iš pradžių buvo svajojama, kad mobilios platformos taps ir raketų paleidimo aikštelėmis, tačiau vėliau šių planų buvo atsisakyta. 1964 metais transporteriai buvo užbaigti, o jau 1965 metų sausį vienas iš jų pirmą kartą pajudėjo naudodamas savo paties variklius. Prasidėjo visus metus trukę bandymai. 1966 metais abu transporteriai, oficialiai žinomi kaip Missile Crawler Transporter Facilities, buvo pripažinti tinkamais naudoti. Nepaisant to, kad nuo to momento praėjo jau 53 metai, jie tebėra naudojami iki šiol.

NASA raketų transporteriai yra labai didelės savaeigės mašinos. (NASA, Wikimedia)

1967 metais vienas iš NASA raketų transporterių į vietą pristatė Saturn V raketą, kuri pakilo į Apollo 8 misiją. Tai buvo pirmasis tikras darbas ir nuo to laiko Hansas ir Franzas ilsisi nedaug. Jie prisidėjo prie ne vienos į pasaulio istoriją įėjusios misijos. Ir jie veikia išties puikiai. Tiesa, nesklandumų būta. Štai 2003 metais NASA techniniai darbuotojai viename vikšro bloke pastebėjo įtrūkimą. Buvo nuspręsta, kad bus pakeisti visi blokai, o gamybos procesas bus atidžiai stebimas

Lenktynininkas Ryanas Newmanas pozuoja prie NASA raketų transporterio vairo, 2008-ieji. (Kim Shiflett, Wikimedia)

Įtrūkimai ir kitos smulkmenos yra labai svarbios. Juk krovinys yra labai brangus ir pavojingas. Todėl šios platformos privalo būti labai stabilios ir saugios. Net ir kelias, kuriuo juda tie NASA transporteriai, nėra koks paprastas žvyrkelis. Tai – 2 metrų storio Alabamos ir Tenesio upių uolienos sluoksniu dengtas kelias. Šie akmenys pasirinkti todėl, kad beveik niekada neskelia žiežirbos. Tačiau pažvelkime ir į pačių transporterių techninius parametrus.

Video reportažas apie įspūdinguosius NASA transporterius

Vienas toks transporteris yra 40 metrų ilgio, 35 metrų pločio ir 6-8 metrų aukščio. Aukštį galima keisti pagal poreikius – viršutinė platforma yra hidraulinė. Kelias link raketų paleidimo platformos nėra lygus, tačiau raketa visada išlieka taisyklingoje vertikalioje padėtyje. Tam transporteriai naudoja lazerinius jutiklius, kurie nustato platformos pokrypį ir leidžia hidraulinei sistemai jį kompensuoti. Be krovinio toks transporteris sveria 2721 toną. Po naujausio atnaujinimo vienas toks transporteris gali pavežti 8200 tonų krovinį, kurio svoris paskirstomas ant aštuonių vikšrų. Žinoma, išjudinti tokiam gigantui reikia rimtos galios.

NASA raketų transporteris su Atlantis erdvėlaiviu keliauja iki paleidimo aikštelės. (NASA/Kim Shiflett, Wikimedia)

Šie NASA transporteriai turi labai daug variklių, kuriuose lengva susipainioti. Pradėkime nuo didžiausių – Hansas ir Franzas turi po du 2750 ag (2050 kW) dyzelinius V16 variklius. Jie suka keturis 1000 kW generatorius, kurie tiekia energiją 16-ai elektros variklių, kurie ir stumia transporterį pirmyn. Ši įspūdinga mašina taip pat turi porą 1065 ag (794 kW) variklių, kurie suka du 750 kW generatorius, kurie yra reikalingi ventiliacijai, vairavimo sistemai, apšvietimui ir kitoms reikmėms. Degalų bake telpa 19 tūkstančių litrų dyzelino.

Vienas iš NASA transporterio kampų iš arčiau. (NASA, Wikimedia)

Kiekvienos kelionės metu transporterį lydi 30 inžinierių, kurie prižiūri sistemų darbą. Kiekvienas transporteris turi dvi vairuotojo kabinas – po vieną kiekvienoje pusėje. Darbus prižiūrintys žmonės taip pat gali vaikščioti aplink nutiestais takais. Su kroviniu toks transporteris gali judėti 1,6 km/h greičiu, todėl kelionė iki raketų paleidimo aikštelės trunka apie penkias valandas. Atgal be krovinio transporteris sugrįžta dvigubai greičiau.

Mobili raketų paleidimo platforma keliauja atgal po sėkmingo raketos starto (geriau įsižiūrėję galite pastebėti ir milžiniškus išmetimo vamzdžius). ( NASA/Kim Shiflett, Wikimedia)

NASA raketų transporteriai yra išties įspūdingos, žadą atimančios mašinos. Ne kartą atnaujintos ir sustiprintos šios mašinos labai efektyviai veikia iki šiol. Tikėtina, kad dar artimiausius kelis dešimtmečius NASA net nesižvalgys, kuo galėtų pakeisti Hansą ir Franzą – jie yra tokie geri.



Taip pat skaitykite:

100 tonų sveriančių ALMA radijo teleskopo antenų transporteriai;

Kaip pervežami milžiniški karjerų sunkvežimiai?

Stipriausias pasaulio kranas Taisun;

Liebherr LR 13000 – galingiausias vikšrinis kranas pasaulyje;

ZIL-2906 su sraigtine važiuokle buvo sukurtas kosmonautų gelbėjimui;

LARC-LX – neįtikėtinai didelė karinė amfibija;

Charkovianka – didžiuliai sovietų sniegaeigiai, pasiekę Pietų Ašigalį;

Antarctic Snow Cruiser turėjo ištirti Antarktidą, bet buvo palaidotas sniego ir gėdos.

Deutz-Fahr Agro XXL – įspūdingas aštuonratis beveik 9 metrų ilgio traktorius, kuris į rinką taip ir neatėjo (Video)

Deutz-Fahr Agro XXL – įspūdingas aštuonratis beveik 9 metrų ilgio traktorius, kuris į rinką taip ir neatėjo (Video)

Kiek ratų reikia traktoriui? Įprastai sakytume, kad reikia keturių. Žinoma, kartais pasitaiko ir šešiaračių, tokių kaip suomiškas Valmet 1502 ar Fendt Trisix. Tačiau ir tiek kartais nepakanka – 2009 metais Hanoveryje pristatytas Deutz-Fahr Agro XXL prototipas turėjo net 8 ratus ir daug kitų įdomių savybių. Bet kam jam tiek ratų ir kodėl šiandien šio traktoriaus ūkiuose nematome?

Iš tikrųjų, tada Agritechnica 2009 pasirodęs traktorius nustebino ne vieną. Jis buvo sukurtas 2007-ųjų Deutsche Traktorenunion DTU T 860 pagrindu. Pastarasis prototipas buvo specialiai vystomas dideliems ūkiams ir buvo visiškai funkcionalus, tačiau neatrodė kaip užbaigtas traktorius. Tuo tarpu Deutz-Fahr Agro XXL jau buvo panašus į masinei gamybai paruoštą žemės ūkio mašiną.



Deutz-Fahr Agro XXL traukė parodos lankytojų žvilgsnius jau vien dėl savo 8 ratų. Šis traktorius, žinoma, buvo varomas visais ratais, o vairuojamas lankstėsi per pusę. Ratai, beje, nebuvo labai dideli – ratlankio skersmuo siekė 30 colių. Gamintojai manė, kad 8 ratai mažiau suslėgs dirvožemį ir garantuos geresnes sukibimo bei pravažumo savybes.

Šio įspūdingo traktoriaus ilgis siekė 8,9, o plotis – 2,85 metrus. Žinoma, Deutz-Fahr Agro XXL buvo ir labai aukštas – aukštis iki kabinos viršaus siekė 3,51 m. Šio traktoriaus svoris – 19,5 tonos. Tai yra pakankamai nedaug, turint omenyje, kad svoris buvo paskirstytas net 8 ratams.

Deutz-Fahr Agro XXL buvo pristatytas 2009 metais ir susilaukė didžiulio susidomėjimo. (Hans-Christian Quick, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Po Deutz-Fahr Agro XXL variklio dangčiu slėpėsi Deutz TCD 2015 15,9 litrų V8 dyzelinis variklis, išvystantis 440 kW (600 ag). Jis buvo sujungtas su automatine transmisija. Didelis variklis išvystė 2800 Nm sukimo momentą. To, kartu su 8 varomais ratais, pakako, kad Deutz-Fahr Agro XXL galėtų tempti 18 metrų pločio kultivatorius ir kitus agregatus.

Deutz-Fahr Agro XXL pasižymėjo puikiu pravažumu ir mažu slėgiu į gruntą.

 

Kaip galite įsivaizduoti, Deutz-Fahr Agro XXL turėjo gana erdvią kabiną. Joje buvo visi modernūs patogumai – nuo klimato kontrolės sistemos, iki patogios sėdynės. Šis traktorius turėjo elektroninį stovėjimo stabdį, kokį turi daugelis modernių automobilių. Vairuotojas galėjo pasidžiaugti ir puikiu matomumu, nepaisant traktoriaus ilgio. Platforma virš galinių ratų buvo labai žema, todėl neribojo matomumo, užtikrino lengvą priėjimą prie hidraulinės sistemos ir leido montuoti įvairius priedus.

Tai kur Deutz-Fahr Agro XXL dabar? Nors nuo oficialaus Deutz-Fahr Agro XXL pristatymo praėjo 10 metų, apie šį traktorių nieko naujo nesužinosite. Nors tai yra įdomus prototipas, daugiaratės žemės ūkio mašinos nėra labai populiarios. Deutz-Fahr Agro XXL būtų labai brangus, o ir išlaikymas kainuotų brangiai – juk jame tiek daug mazgų, kurie gali sugesti. Jau vien padangų šis traktorius turi dvigubai daugiau nei konkurentai. Taigi, buvo nuspręsta, kad Deutz-Fahr Agro XXL nesurastų vietos rinkoje.



Taip pat skaitykite:

Šešiaratis suomiškas Valmet 1502;

Modernus šešiaratis Fendt Trisix prototipas;

Kuo Mercedes-Benz MB-trac skyrėsi nuo įprastų traktorių?

Kodėl traktoriai turi tokius aukštus priekyje sumontuotus išmetamuosius vamzdžius?

Iš reikalo gimęs tandemas – dvigubas traktorius su dviem varikliais buvo galingiausias rinkoje;

Kodėl Challenger Terra Gator TG 8333 turi tik tris ratus?

Vienračiai traktoriai – kaip jie atrodė ir kam buvo skirti?

10 įdomių faktų apie traktorius, kurių galbūt negirdėjote.

Ar sraigtasparniai gali sklęsti? Kaip jie gelbėjasi, kai dideliame aukštyje staiga nutyla varikliai? (Video)

Ar sraigtasparniai gali sklęsti? Kaip jie gelbėjasi, kai dideliame aukštyje staiga nutyla varikliai? (Video)

Jei skrydžio metu staiga sustotų lėktuvo variklis, katastrofa nebūtų garantuota. Lėktuvai gali neblogai sklęsti, todėl pilotas turi neblogas galimybes suvaldyti orlaivį. Juk sparnai keliamąją jėgą kuria tol, kol orlaivis juda pirmyn ir sparnus glosto oro srautai. O kaip sraigtasparniai? Kas nutinka jiems, kai dideliame aukštyje užgęsta varikliai?

Lėktuvo sparnai keliamąją jėgą kuria, kai orlaivis juda pirmyn. Tuo tarpu sraigtasparniai neprivalo judėti pirmyn, nes jų sraigtai keliamąją jėgą kuria greiti besisukdami apie savo ašį. Bet ar tai reiškia, kad sraigtasparnis su užgesusiu varikliu tampa plyta danguje? Tikrai ne – aukščio rekordą pasiekęs prancūzas Jeanas Boulet be veikiančio variklio nusileido iš didesnio 12 km aukščio. Bet kaip?



Jei paimtumėte popierinį malūnėlį ir į jį stipriai papūstumėte, pastebėtumėte, kad jis sukasi. Tačiau jei jį įsuktumėte pirštais, pastebėtumėte, kad jis pats pučia orą. Lygiai taip pat, veikiančio sraigtasparnio sraigtas pats generuoja oro srautus, bet kai variklis neveikia oro srautai gali palaikyti jo sukimąsi. Tai – autorotacijos principas ir įgūdis, kurio privalo išmokti visi nauji sraigtasparnių pilotai.

Sraigtasparniai turi specialius sankabos mechanizmus, kurie atjungia variklį nuo pagrindinio sraigto, jei variklis sukasi lėčiau už sraigtą. Taigi, kai variklis užgesta, jis yra atjungiamas nuo sraigto ir pastarasis gali laisvai suktis. Pilotas atpažįsta situacija ir švelniai pakreipia sraigtasparnio nosį žemyn – idealiu atveju autorotacinis nusileidimas yra atliekamas sraigtasparniui judant pirmyn. Kadangi uodegos rotorius yra sujungtas su pagrindiniu sraigtu, jis taip pat išlaiko sukimąsi ir leidžia valdyti orlaivio skrydžio kryptį.

Bet kaip tai veikia? Na, sraigtasparniui judant žemyn oro srautai palaiko pagrindinio sraigto sukimąsi. Kuo stipresni oro srautai, tuo greičiau sukasi sraigtai. Vėlgi, prisiminkite tą popierinio malūnėlio pavyzdį – jei į jį pūsite (sudarysite oro srautus), jis ims suktis. Lygiai taip sukasi ir sraigtasparnio sraigtas, kurdamas pastebimą oro pasipriešinimą – panašiai, kaip koks parašiutas.

Galimybės palaikyti stabilų ir saugų leidimosi  greitį užgesus sraigtasparnio varikliui priklauso nuo daugybės veiksnių. Minėtas pilotas Boulet iš tiesų pademonstravo neeilinius įgūdžius, nes leidosi iš 12 km aukščio, kur oras yra retesnis. Taip pat svarbus ir skrydžio greitis – kuo greičiau sraigtasparnis juda pirmyn, tuo greičiau sukasi jo sraigtas ir orlaivis leidžiasi lėčiau.

Lygiai kaip sraigtasparnio srautas gali kurti oro srautus, oro srautai gali įsukti sraigtą. (Andre Wadman, Wikimedia(GFDL 1.2)

Taigi, kiekvienas sraigtasparnis turi idealius autorotacijos parametrus, kuriuos pasiekus oro srautai palaiko pakankamą sraigto sukimosi greitį ir orlaivis leidžiasi lėtai ir stabiliai. Tokioje situacijoje sraigtasparnio sraigtas tampa šiek tiek panašus į parašiutą – besisukdamas jis kuria šiokią tokią keliamąją jėgą ir taip sulėtina orlaivio leidimosi greitį. Centrinė sraigto dalis tampa varančiąja, o išorinė – keliamąja. Ir taip net be veikiančio variklio sraigtasparnis gali savotiškai sklęsti žemyn.

Galbūt pasidarys aiškiau pažiūrėjus šį vaizdo įrašą apie autorotaciją

Jei jums sunku įsivaizduoti, kaip tai veikia, prisiminkite autožyrą. Šis orlaivis, geriau žinomas kaip malūnsparnis, taip pat turi didelį pagrindinį sraigtą, generuojantį keliamąją jėgą, tačiau variklis jo niekada nesuka. Malūnsparnio sraigtas net nėra sujungtas su varikliu, tačiau vis tiek greitai sukasi orlaiviui judanti pirmyn.

Autožyro sraigtas sukasi ir kuria keliamąją jėgą, bet neturi jokių mechaninių sąsajų su varikliu. (Stiopa, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Įdomu tai, kad autorotacija gali būti pasitelkiama ne tik sugedus varikliui. Pavyzdžiui, sulūžęs uodegos rotorius taip pat gali paskatinti pilotą leistis avariniu būdu pasitelkus autorotaciją, nes šiame procese sraigtas beveik nekuria sukimo momento. Jungtinių Valstijų sausumos pajėgų pilotai už sėkmingą autorotacijos panaudojimą kritinėse situacijose yra apdovanojami Lūžusio sparno apdovanojimu.



Taip pat skaitykite:

Mil Mi-10 – kam šiam sraigtasparniui tokios ilgos kojos?

Ka-26 – kodėl šis sraigtasparnis atrodo toks keistas?

10 įdomių faktų apie sraigtasparnius, kurių galbūt nežinojote;

Anksčiau ne vienas didelis keleivinis lėktuvas turėjo parašiutą;

Kontrarotaciniai propeleriai – kodėl tokia konstrukcija yra labai reta?

Mįslė technikos mėgėjams – kam skirta nuotraukoje matoma mašina?

Mįslė technikos mėgėjams – kam skirta nuotraukoje matoma mašina?

Pasaulyje yra daug įdomios pramoninės technikos. Pavyzdžiui, ši ratuota mašina- ar galite pasakyti, kokiam darbui ji skirta? Tai yra išties specializuota technika, dirbanti pakankamai sudėtingomis sąlygomis ir Lietuvoje tokių nebūna. Tačiau nuotraukoje yra pakankamai užuominų, kurios padės įveikti šią mįslę.

Mįsles technikos mėgėjams NODUM publikuoja gana dažnai. Praeitą kartą klausėme, ką smėlyje veikia keista triratė mašina. O prieš tai siūlėme pasidomėti, kokius darbus dirba pakankamai agresyviai atrodanti vikšrinė mašina. Jei jums įdomi įvairi technika, siūlome užmesti akį ir į tuos straipsnius. O dabar pažvelkime į šio straipsnio mįslę.



Gerai įsižiūrėkite į nuotrauką, atkreipdami dėmesį į detales. Kam, jūsų manymu, skirta ši ratuota mašina su ilga ranka priekyje? Kaip visada, atsakymą surasite po nuotrauka.

Kokiam darbui skirta ši mašina? (Gamintojo nuotrauka)

Tai – požeminė kalnakasybos gręžimo mašina. Ta ilga ranka priekyje – tai hidraulinis smūginis grąžtas. Konkrečiai šioje nuotraukoje – Švedijoje sukurtas Atlas Copco Boomer S1. Ši mašina yra skirta naudingųjų iškasenų gavybos pramonei, taip pat įvairių tunelių kasimui.

Prieš tokių ratinių savaeigių grąžtų atsiradimą kalnakasiai naudodavo įvairias ant laikinų bėgių važinėjančias mašinas, kurios buvo lėtos ir nerangios. Pagrindinis modernių mašinų privalumas yra greitis – jos gali mikliai pasitraukti iš darbo vietos, kad būtų atlikti sprogdinimai ar kasimas. Tuomet jos gali greitai sugrįžti ir gręžti toliau.

Senas kalnakasybos grąžtas, kuris būdavo stumdomas ant bėgių.

Iš tiesų Boomer S1 yra vienas iš mažesnių savaeigių kalnakasybos grąžtų. Žinoma, ne pats mažiausias – patys mažiausi net neturi kabinos. Aišku, jų būna ir gerokai didesnių, su keliais grąžtais, papildomomis atramomis ir įvairiais priedais. Tačiau šios mašinos dydis gali būti laikomas ir privalumu. Boomer S1 ilgis neskaitant priekyje sumontuotos gręžimo galvutės – vos daugiau nei 5,2 m, o plotis – 1,75 m. Ši mašina vairuojama lankstosi per pusę 40 laipsnių kampu, todėl jos apsisukimo spindulys tėra 4,4 m ir ji gali lengvai apvažiuoti ir pakankamai stačius kampus.

Boomer S1 pirkėjai gali pasirinkti vieną iš kelių siūlomų Deutz dyzelinių variklių. Pats didžiausias iš jų – 6 cilindrų 128 kW agregatas. Su juo komplektuojamas 160 litrų degalų bakas. Žinoma, ši mašina yra varoma visais ratais. Tiesioje vietoje ji gali judėti 14 km/h greičiu, įkalnėje – 8 km/h. Be vandens Boomer S1 sveria 12,8 tonas.

Kokio dar vandens? Tai susiję su gręžimo operacijomis – Boomer S1, kaip ir kiti tokio tipo savaeigiai grąžtai, turi kelių šimtų  litrų vandens talpas, skirtas gręžiamos skylės išplovimui ir grąžto galvutės vėsinimui. Ši mašina su savimi turi ir 70 metrų vandens žarną, kuri užtikrina nuolatinį vandens tiekimą. Aišku, reikalingos ir panašaus ilgio elektros linijos, kurių reikia galingam apšvietimui.

Atlas-Copco Boomer gręžia kasykloje. (Holger.Ellgaard, Wikimedia(CC BY 3.0)

Atlas Copco Boomer S1 gali gręžti tunelius, kurių pjūvio plotas neviršija 31 kvadratinio metro. Smūginis grąžtas yra hidraulinis, turi vandens purškimo sistemą ir dulkių išpūtimo oru funkciją. Skylės diametras ir ilgis priklauso nuo naudojamų antgalių. Įprastai Boomer S1 gręžia 45-48 mm skersmens ir iki 5 metrų ilgio skyles.

Boomer S1 gali turėti uždarą kabiną su oro kondicionieriumi ir garso izoliacija. Tačiau net tada viduje triukšmo lygis gali siekti 75 dB. Kita vertus, gamintojas siūlo ir audio sistemą. Kabina yra pakankamai tvirta atlaikyti apsivertimą ant šono ar smulkias akmenų įgriuvas. Čia taip pat yra kompiuterinių sistemų ekranai, leidžiantys stebėti gręžimo procesą, ir apšvietimo valdymo jungikliai.

Kitas populiarus savaeigis kalnakasybos grąžtas Sandvik DT1131i Suomijoje. (Cryonic07, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Tokios mašinos taip pat gali turėti integruotas ugnies slopinimo sistemas, įrangą darbui šaltame klimate, priedus pačios mašinos plovimui. Savaeigiai grąžtai yra labai naudingi ir universalūs įrankiai. Jie naudojami tiesiant tunelius, kasant kasyklų šachtas, renkant uolienų mėginius.



Taip pat skaitykite:

Ką smėlyje veikia ši triratė mašina?

Kokius darbus dirba ši agresyviai atrodanti vikšrinė mašina?

Ką veikia ši aukšta, plati, bet trumpa vikšrinė mašina?

Kokį darbą dirba šis prie frontalinių krautuvų tvirtinamas agregatas?

Kam skirta ši mašina su dantytais plieniniais ratais?

Kam skirta ši kelių tiesimo ir statybų mašina?

Kam skirti šie ilgakojai sunkvežimiai?

Kam skirta ši vikšrinė mašina su dantytu stumdytuvu?

Kam skirtas šis platus traktorius su didelėmis padangomis?

Ką veikia šis pramoninis sunkvežimis?

Kam skirta ši agresyviai atrodanti žemės ūkio mašina?

Kam reikalingas toks mažas lokomotyvas?

Kodėl ant A-10 Thunderbolt II papilvės yra tamsus ovalas? Ir kam ant nosies piešiami dantys ir akys?

Kodėl ant A-10 Thunderbolt II papilvės yra tamsus ovalas? Ir kam ant nosies piešiami dantys ir akys?

Fairchild Republic A-10 Thunderbolt II yra šturmo lėktuvas, kuris savo taikinius atakuoja iš palyginti nedidelio aukščio. Tai nėra koks ypatingai greitas ir slaptas viršgarsinis naikintuvas ir taip A-10 tikrai ir neatrodo. Tačiau šiokią tokią gudrybę jis tikrai turi – ar žinote, kam reikalingas šio lėktuvo papilvėje nupieštas tamsus ovalas?

Tai – jau trečiasis mūsų straipsnis apie A-10 Thunderbolt II. Pirmajame pasakojome, kodėl šio lėktuvo varikliai atrodo tarsi prilipdyti prie fiuzeliažo šono, o antrajame – koks stiprus yra šis lėktuvas. Kviečiame paskaityti ir tuos straipsnius, o dabar pažvelkime į keistai nudažytą A-10 fiuzeliažą.



Tikri viršgarsiniai naikintuvai skraido aukštai ir greitai. Patys naujausi yra sunkiai pastebimi radarams, o tamsios melsvai-pilkos spalvos puikiai įsilieja į dangaus foną. Žinoma, padeda ir tai, kad šie karo lėktuvai skraido taip greitai, kad turi nemažą galimybę priešlėktuvinių ginklų visiškai išvengti. A-10 yra visiškai kitoks – jis atakuoja iš nedidelio aukščio, skrenda palyginti lėtai ir dažnai yra pastebimas plika akimi. Taigi, kamufliažą tenka gerai apgalvoti.

A-10 apačia turi susilieti su dangumi ir trikdyti priešą. (Airwolfhound, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Priklausomai nuo dislokacijos vietos, A-10 Thunderbolt II gali prisidengti juodai-baltu žiemos, geltonai-rudu dykumos ar žalių kamufliažu. Įdomu tai, kad visuomet įvertinamos skirtingos grėsmės rūšys. Štai Europoje dislokuoti A-10 kadaise buvo dažomi keliais pilkos atspalviais apačioje ir keliais skirtingo tamsumo žalios spalvos lopais viršuje. Buvo manoma, kad didesnę grėsmę A-10 kelia kiti lėktuvai, o ne antžeminė priešlėktuvinė ginkluotė, todėl viršutinių paviršių kamufliažui buvo skiriamas didesnis dėmesys.

Žaliu kamufliažu prisidengęs A-10. (Master Sgt. Ed Boyce, Wikimedia)

Šiais laikais dauguma A-10 Thunderbolt II lėktuvų yra dažomi pilkai. Tai – pakankamai universali spalva, gerai slepianti dangaus fone. Dažnai apačioje, tiesiai po kabina galima pamatyti ir tamsesnės spalvos ovalą, kuris atrodo maždaug taip:

Ar tai A-10 apačia, ar viršus? (Air Combat Command United States Air Force, Wikimedia)

Kas juo žymima? Ogi nieko – jis yra skirtas apgauti priešui. Šis ovalas imituoja A-10 lėktuvo kabiną. Toks neįprastas kamufliažas turėtų suklaidinti lėktuvą stebinčius žmones, neleisti suprasti, ar jie mato orlaivio viršų ar apačią. Nors dabar jums tai gali pasirodyti kvaila, tačiau ši apgaulė veikia, nes lėktuvus žmonės gali pastebėti tik iš gana didelio atstumo. Taigi, pamačius tamsesnę dėmę tikrai galima pagalvoti, kad tai – lėktuvo gaubtas. Dėl tokio kamufliažo sunkiau suprasti, į kurią pusę suka lėktuvas, ne taip paprasta interpretuoti jo manevrus ir į juos atitinkamai reaguoti. Galbūt tai ir maža detalė, bet mūšyje ir jos yra svarbios.

A-10 yra pravardžiuojamas karpočiu ir pagal tai dažnai puošiamas nosies piešiniais. (Frank Kovalchek, Wikimedia(CC BY 2.0)

Beje, nemažai A-10 Thunderbolt II nosis yra papuošę išraiškingais, agresyviais piešiniais – akimis ir dantimis. Animacinio filmuko personažą primenantis piešinys iš tiesų yra karpotis – Afrikoje gyvenantis kiaulinių šeimos gyvūnas. Jis kaip tokio meno įkvėpimas pasirinktas neatsitiktinai – A-10 pravardžiuojamas anglišku žodžiu Warthog, kuris ir reiškia Karpotis.



Taip pat skaitykite:

Koks stiprus ir patvarus iš tiesų yra Fairchild Republic A-10 Thunderbolt II?

Kodėl Fairchild Republic A-10 Thunderbolt II varikliai yra sumontuoti tokioje keistoje vietoje?

Kodėl žvalgybinis lėktuvas Lockheed U-2 turi vieną šoninį veidrodėlį?

Kodėl strateginiai bombonešiai dažnai būdavo iš dalies ar visiškai balti?

Kodėl tankų pabūklų viduryje dažnai būna sustorėjimas? 

Kodėl kai kurių Boeing lėktuvų variklių korpusai turi dantytus galus? 

Kaip atrodo neasfaltuotiems takams paruoštas Boeing 737?

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.