Kodėl oro uostų autobusai atrodo taip keistai? Ar žinojote, kad jie varomi priekiniais ratais?

Kodėl oro uostų autobusai atrodo taip keistai? Ar žinojote, kad jie varomi priekiniais ratais?

Autobusas yra patogi susisiekimo priemonė, tačiau savo esme jis yra labai paprastas. Tai – tik ilga ratinė transporto priemonė su daug vietų keleiviams. Autobusų gamintojų pasaulyje yra nemažai, todėl ir skirtingų modelių – daugybė. Bet kodėl oro uostai dažnai naudoja keistai atrodančius autobusus? Kodėl jie negali naudoti įprastų miestų autobusų? Kuo jie skiriasi miesto autobusai nuo oro uostų autobusų?

Autobusai oro uostams yra labai reikalingi. Lėktuvai ne visada gali sustoti prie išvykimo vartų, nes ten susidaro orlaivių spūstys. Taip pat kartais tiesiog paprasčiau keleivius nuvežti prie lėktuvo nei lėktuvą prie keleivių. Aišku, atstumai dažnai būna nedideli, tačiau autobusai padeda užtikrinti keleivių saugumą ir patogumą – patys eidami link lėktuvo jie pavargtų nuo savo nešulių, o ir pagundų nuklysti yra apstu.



Jei jums yra tekę važiuoti oro uosto autobusu, tikriausiai pastebėjote, kad dažnai jie atrodo visiškai kitaip nei įprasti miesto autobusais. Jie yra žemi, viduje – mažiau sėdynių, galiniai ratai dažnai yra uždengti aptakais. Kodėl taip yra? Tiesa, kartais šiai užduočiai naudojami ir kur kas paprastesni autobusai, bet šis straipsnis ne apie juos. Štai kaip atrodo specializuotas Neoplan oro uosto autobusas:

Oro uostų autobusai yra žemesni ir platesni. (Bahnfrend, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Kai kuriuos skirtumus galima pastebėti iš karto. Šis autobusas yra kur kas žemesnis nei įprasti miesto autobusai. Jis ne tik turi žemą stogo liniją, bet ir mažesnę prošvaistą – autobusas rieda arčiau žemės. Šių bruožų paskirtis yra pakankamai aiški – į juos lengviau įlipti su lagaminais ir vaikų vežimėliais. Žemesnė stogo linija taip pat reiškia, kad šis autobusas gali važinėti po lėktuvų sparnais be pavojaus juos pažeisti. Beje, atkreipkite dėmesį į aptakais uždengtus autobuso ratus. Toks sprendimas būtų neįmanoma įprastuose miesto autobusuose, nes arkose rinktųsi sniegas. Oro uostų autobusai važinėja nuvalytais keliais, todėl dėl estetinių priežasčių gali nešioti tokius ratų dangčius.

Cobus oro uosto autobusas Kinijoje. (N509FZ, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Jei gerai įsižiūrėtumėte, pastebėtumėte, kad šie autobusai taip pat yra gerokai platesni. Įprasto autobuso plotis yra apie 2,5-2,6 metrus, o tokio oro uosto autobuso – apie 3 metrai. Patekę į vidų tai greitai pastebėtumėte. Taip yra dėl to, kad tokiame autobuse turi tilpti daugybė žmonių. Būtent dėl to ten tiek nedaug sėdynių. Kai kurie didesni oro uostų autobusai sutalpina 140-150 žmonių, tačiau tik 10 % jų gauna sėdimas vietas. Tai nėra didelė problema, nes kelionė šiuo autobusu trunka vos kelias minutes.

Senas, 1983 metais pagamintas oro uosto autobusas. (Tokyodesert, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Žinoma, šie autobusai taip pat turi daugiau durų ir visos jos yra pakankamai plačios, kad keleiviams būtų patogu įlipti ir išlipti. Nors iš išorės gali pasirodyti, kad šie autobusai nėra tokie jau ypatingi, iš tiesų dėl savo išmatavimų dažniausiai jie net negali važinėti gatvėmis – yra per platų ir per ilgi. Tačiau jie gatvėmis ir nevažinėja, todėl gali pasinaudoti ir tokiais netradiciniais dizaino sprendimais.

Toks žemas autobusas keliais tikrai negalėtų važinėti. (최광모, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Šiuolaikiniai oro uostų autobusai gali naudoti hibridines jėgaines, bet dyzeliniai varikliai vis dar yra labai populiarūs. Labai dažnai jie montuojami autobuso priekyje šalia vairuotojo. Taip keleiviams atlaisvinama daugiau vietos, o varantys ratai gauna geresnį sukibimą. Taip, tai tiesa – dauguma šių autobusų yra varomi priekiniais ratais. Tai yra išties neįprasta, nes praktiškai visi sunkvežimiai ir autobusai turi galinius varomus ratus, kurie leidžia pasiekti didesnį manevringumą ir sukibimą. Nevaromus priekinius ratus galima pasukti didesniu kampu, o tai įprastiems autobusams ir sunkvežimiams suteikia galimybę manevruoti siaurose aikštelėse. Tiek sunkvežimiai, tiek autobusai turi daugiau svorio ant galinės ašies, todėl galiniai varomi ratai turi geresnį sukibimą.

Oro uostų autobusai yra tokie žemi, kad po jais nėra vietos velenams. Kadangi siekiama keleiviams palikti kiek įmanoma daugiau vietos, variklio negalima montuoti autobuso viduryje ar gale. Šalia vairuotojo tokiame plačiame autobuse yra papildomos neišnaudotos erdvės, kur ir sumontuojamas priekinius ratus sukantis variklis. Dideliu greičiu šie autobusai nevažiuoja (įprastai iki 40 km/h), todėl tokie varantys mechanizmai per greitai nesusidėvi.

Dauguma oro uostų autobusų, kaip ir šis Neoplan N 9122 L, yra varomi priekiniais ratais. (Jarda 75, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Galiausiai, visas priežastis, kodėl šie autobusai atrodo taip neįprastai, galima susumuoti į vieną – todėl, kad jie nevažinėja keliais. Jiems nereikia atitikti įprastų ilgio ir pločio reikalavimų, jiems netenka sukiotis siaurose aikštelėse, o ir saugumo klausimai atrodo visiškai kitaip. Šie autobusai važinėja trumpais atstumais ir tik nedideliu greičiu.



Taip pat skaitykite:

Kombinuoti autobusai – kas tai ir kodėl jie nyksta?

10 įdomių faktų apie autobusus, kurių galbūt nežinojote;

Kodėl pasaulyje nėra triaukščių autobusų?

Kodėl sunkvežimiai ir autobusai nėra tokie aerodinamiški kaip automobiliai?

Ar Tesla Semi kada nors virs elektriniu autobusu?

Mįslė technikos mėgėjams – kam skirtas šis keistai atrodantis sunkvežimis? (Video)

Mįslė technikos mėgėjams – kam skirtas šis keistai atrodantis sunkvežimis? (Video)

Siūlome susipažinti su dar viena įdomia mašina ir pabandyti atspėti, kam ji skirta. Tokių sunkvežimių gatvėse nepamatysite. Ši geltona mašina dirba ten, kur pašaliniai užklysta retai. Bet kam skirtas šis sunkvežimis? Kokius krovinius ir kur jis veža?

Mįsles technikos mėgėjams Nodum siūlo gana dažnai, tačiau įprastai jos yra susijusios su žemės ūkio technika. Pavyzdžiui, praeitą kartą klausėme, kokį derlių nuima ši agresyviai atrodanti žemės ūkio mašina. Anksčiau esame klausę, kam galėtų būti skirtas KA-26 sraigtasparnis. Dabar pasidomėsime kiek labiau specializuota pramonine technika.



Pažvelkite į šį sunkvežimį ir pabandykite atspėti, kam jis skirtas? Kelias užuominas jau davėme – jis dirba gamyklose ir įprastai keliais nevažinėja. Atsakymą ir daugiau informacijos rasite po nuotrauka.

Kokį darbą dirba šis įdomiai atrodantis sunkvežimis? (Nathalie Micca, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Tai – Kamag sunkvežimis. Šis Vokietijos sunkiosios technikos gamintojas buvo įkurtas dar 1969 metais ir dabar yra įsikūręs Ulme Vokietijos pietuose. Kamag ir Scheuerle Fahrzeugfabrik priklauso tai pačiai Transporter Industry International grupei. Scheuerle Fahrzeugfabrik kompanija jums turėtų būti žinoma todėl, kad būtent ši įmonė pagamino 100 tonų sveriančių ALMA teleskopo antenų transporterius, apie kuriuos jau esame rašę

Taigi, Kamag gamina pramoninę techniką. Tai – modulinis transportas, platformos laivų statytojams, NASA raketų transporteriai, specializuoti sunkvežimiai ir kita itin sunkius krovinius pervežanti technika. Nemažai jos yra skirta metalurgijos pramonei. Štai nuotraukoje viršuje matomas sunkvežimis veža kibirą, kuriame – iki 1300 laipsnių įkaitęs šlakas.

Kamag šlako transporteris darbe. (KAMAG nuotrauka)

Tai – Kamag Schlackentransporter 2700. Jis dirba vario ir plieno gamyklose. Į gale montuojamą kibirą pilamas skystas šlakas, kuris vėliau yra išvežamas ir išpilamas tam numatytoje vietoje. Šlakas būna įkaitęs iki raudonumo, o išpilamas taškosi, todėl galinė padangų eilė yra apsaugota metaliniu tinklu. Būtent – ten yra padangų eilė, nes galinė šio sunkvežimio ašis turi net 8 ratus. Gaminamos dvi Schlackentransporter 2700 versijos – viena turi dvi, o kita – tris ašis.

Šlako transporterio darbas yra gana pavojingas, bet kartu iš principo paprastas. Šis sunkvežimis gali pat pakelti šlako kibirus. Juos užsikelia ant platformos ir važiuoja arba prisipildyti šlako, arba jį išpilti. Šlakas – tai metalurgijos pramonės šalutinis produktas, susidarantis ant išlydyto metalo paviršiaus. Daug šlako sukuriama gryninant metalą iš rūdos. Šlakas nėra atlieka, jį dar galima panaudoti, tačiau liejant metalą jį reikia pašalinti.

Kamag kibire – apie šimtas tonų iki 1300 laipsnių įkaitusio skysto šlako. (KAMAG nuotrauka)

Šis sunkvežimis vienodai sėkmingai gali važiuoti ir į priekį, ir atbulomis – turi po vairą abejose kabinos pusėse. Dviejų ašių versijos priekis gali pasisukti 90 laipsnių kampu – taip šis sunkvežimis vairuojamas. Kibiras yra išpilamas hidraulinės sistemos pagalba. Šis įspūdingas sunkvežimis gali pavežti iki 150 tonų skysto šlako. Vairuotojas gali sekti išpylimo progresą ekrane kabinoje, o pats yra apsaugotas metalinėmis žaliuzėmis. Įdomu tai, kad kabinoje yra ne tik oro kondicionierius, bet ir šildytuvas – juk gamyklos dirba ir žiemą. Vairuotojas taip pat gali pasimėgauti ir audio sistemos grojama muzika.

Kamag šlako transporterius pristatantis vaizdo įrašas

 

Kamag vienu iš didžiausių savo sunkvežimių privalumu prieš konkurentus laiko saugumą. Todėl visas Schlackentransporter  galas yra padengtas liepsnai atsparia medžiaga, o pats sunkvežimis turi integruotą gesintuvą. Vairuotojo kabina turi du avarinius išėjimus. Kabinoje yra visi valdymo įtaisai, tarp kurių yra ir rankenėlės, leidžiančios apeiti sunkvežimio kompiuterį, jei ištiktų elektroninės sistemos problemos. Net ir variklis yra apsaugotas po storu plieniniu gaubtu. Beje, gamintojas nenurodo variklio galios, nes ji parenkama kiekvienam klientui pagal poreikį.

Tai tikriausiai ir yra įdomiausia šių pramoninių mašinų gamybos detalė. Visos jos yra gaminamos pagal užsakymą. Bendro naudojimo keliais jos nevažinėja, todėl jos netaikomi tokie griežti reikalavimai. Pirkėjai gali keisti įvairias detales pagal savo poreikį.



Taip pat skaitykite:

Kam skirta ši agresyviai atrodanti žemės ūkio mašina?

Kam reikalingas toks mažas lokomotyvas?

Ką gėlių laukuose veikia šis neįprastai atrodantis traktorius?

Pellenc Optimum aukštas traktorius be jokių ašių, bet kam jis skirtas?

Ka-26 – kodėl šis sraigtasparnis atrodo toks keistas? Kam jis buvo skirtas?

Ypatingai modifikuotas John Deere 8295RT traktorius;

Betmeno traktorius – kodėl šio Valtra priekiniai ratai pastumti taip toli į priekį?

Kodėl Challenger Terra Gator TG 8333 turi tik tris ratus?

Kaip degalų pistoletai žino, kada prisipildo jūsų automobilio bakas? (Video)

Kaip degalų pistoletai žino, kada prisipildo jūsų automobilio bakas? (Video)

Atvykę į degalinę užpildyti automobilio bako daug negalvojate – įstatote pistoletą ir nuspaudžiate rankenėlę. Gali žvalgytis aplink, galvoti apie kitos dienos darbus, kalbėtis su automobilio keleiviais – degalai vis tiek nepradės bėgti ant žemės. Tačiau kaip degalų įpylimo pistoletas žino, kada prisipildo jūsų mašinos degalų bakas?

Bendrą principą tikrai suprantate. Degalų lygis kyla tol, kol ima liesti pistoleto galą. Tuomet jis kažkaip tai pajaučia ir staiga nutraukia degalų tiekimą. Bet kaip jis tai pajaučia? Pasirodo, jokia elektronika šiame mechanizme nedalyvauja.



Rinkoje yra daug įvairių drėgmės ir vandens lygio jutiklių ir dauguma jų yra elektroniniai. Jie veikia dviejų elektrodų principu – juos pasiekęs vanduo uždaro elektros grandinę ir taip jutiklis supranta, kad skysčio lygis pasiekė numatytą ribą. Tačiau benzinas ir dyzelinas yra prasi elektros laidininkai, o ir dėl saugumo į pistoletus elektronikos montuoti nenorima. Todėl naudojamas visai kitas mechanizmas.

Visi šiuolaikiniai degalų pistoletai sustoja pripylę pilną baką. (Rama, Wikimedia(CC BY-SA 2.0 fr)

Tikriausiai esate kada pastebėję degalų pistoleto vamzdyje esantį mažą vamzdelį – būtent tai yra yra jutiklis, apie kurį kalbame. Šis vamzdelis yra nuvestas per visą pistoleto ilgį iki jo viršuje esančios lanksčios oro talpos, šiek tiek primenančios balioną. Ši talpa yra tiesiai prieš degalų pistoleto rankeną – ant ją dengiančio korpuso dažnai klijuojama reklama ar informacija apie degalus. Pistoleto viduje, maždaug po minėta oro talpa, degalai turi pratekėti susiaurėjimą, kuris sudaro Venturi efektą – šioje vietoje susidaro žemo slėgio zona. Dėl to per tą mažytį vamzdelį į vidų siurbiamas oras. Dalis šio oro pasišalina atgal į išorę kartu su degalais, o dalis palaiko pripūstą minėtą oro talpą pistoleto viršuje.

Galiausiai degalai pasiekia pistoleto galą ir oras nebegali patekti į tą mažą vamzdelį. Taigi, per jį į vidų plūsteli degalai. Jie išlygina slėgį pistoleto viduje, dingsta ta žemo slėgio zona ir oro talpa ištuštėja. Susitraukdama ji paleidžia vožtuvo sklendę ir degalų tiekimas yra nutraukiamas. Skamba šiek tiek per daug sudėtingai?

Paprasčiau?

Galima pabandyti šį procesą paaiškinti ir kiek paprasčiau ir trumpiau. Kai pilami degalai, pistolete susidaro žemas slėgis, kuris į vidų per mažą vamzdelį siurbia orą. Kai degalai pasiekia pistoleto galą, oras nebėra siurbiamas, todėl oro talpa viduje susitraukia ir uždaro vožtuvą.

Jei ir šis paaiškinimas nepadėjo, pažiūrėkite šį vaizdo įrašą

 

Degalų kolonėlės yra gana sudėtingi mechanizmai, tobulinti per ilgus dešimtmečius. Dabar degalų pistoletų žarnos yra apsaugotos net nuo neapsižiūrėjusių vairuotojų, kurie nori išvažiuoti iš degalinės neištraukę pistoleto – žarnos lengvai nutrūksta ant žemės nepapildamos per daug degalų. Patys pistoletai taip pat ilgai tobulėjo. Anksčiau naktimis už degalus nenorintys mokėti paaugliai tiesios ištuštindavo degalų žarnas – dabar to padaryti nebėra įmanoma.  Pats mechanizmas yra gana sudėtingas, bet kartu ir patikimas.



Taip pat skaitykite:

10 įdomių faktų apie degalų taupymą;

Ar važiavimas paskui sunkvežimį ar autobusą padeda sutaupyti degalų?

Kuo ypatingos degalus taupančios padangos?

Kodėl skirtingi automobiliai degalų bako užpildymo angas turi skirtingose pusėse?

Kokį atstumą dar galima nuvažiuoti, kuomet degalų lygio rodyklė jau rodo nulį?

Keisčiausi pasaulio lėktuvai: ūsuotasis Piaggio P.180 Avanti – ar esate matę tokį verslo klasės lėktuvą?

Keisčiausi pasaulio lėktuvai: ūsuotasis Piaggio P.180 Avanti – ar esate matę tokį verslo klasės lėktuvą?

Verslo klasės privatūs lėktuvai daug kam yra nepasiekiama svajonė. Dažniausiai tai – nedideli dvimotoriai reaktyviniai lėktuvai su prabangiai įrengtais salonais. Tačiau yra ir propelerinių verslo klasės lėktuvų ir kai kurie iš jų yra labai keisti. Štai itališkas Piaggio P.180 Avanti atrodo tarsi būtų su ūsais, tačiau iš tiesų turi dvi poras sparnų ir du stumiančius turbopropelerinius variklius.

Nodum dažnai rašo apie aviacijos keistuolius. Praeitą savaitę kalbėjome apie Čeburaška pravardžiuotą An-72/74, kuris savo variklius tarsi nešėsi ant pečių. O kiek anksčiau trumpai pasakojome irapie sraigtasparnius pakeisti norėjusį Edgley EA-7 Optica. Siūlome paskaityti ir tuos straipsnius, o dabar pažvelkime į keistąjį itališką Piaggio P.180 Avanti.



Piaggio P.180 Avanti – tai itališkas verslo klasės lėktuvas, varomas dviem turbopropeleriniais varikliais. Jo prabangiame salone gali patogiai įsitaisyti 9 keliautojai, lėktuvą valdo vienas arba du pilotai. Iš tiesų, tai nėra labai keista. Turbopropeleriniai varikliai yra šiek tiek pigesni, tačiau jais varomi verslo klasės lėktuvai vis tiek yra labai prabangūs ir geidžiami. Tik Piaggio P.180 Avanti  neatrodo kaip joks kitas jums matytas verslo klasės lėktuvas.

Piaggio P.180 Avanti turi du stumiančius propelerius ir dvi poras sparnų. (Tibboh, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Piaggio Aerospace ėmėsi kurti naują lėktuvą dar 1979 metais. Tris metus lėktuvo modelis buvo bandomas vėjo tuneliuose Italijoje ir JAV. Šis darbas nebuvo lengvas palyginti nedidelei itališkai bendrovei, nes naujojo lėktuvo forma buvo gana neįprasta. Visgi, dizainas buvo užpatentuotas jau 1982 metais, o jau kitais metais Piaggio pasiekė susitarimą su Gates Learjet dėl fiuzeliažo gamybos. Piaggio P.180 Avanti pirmą kartą į orą kilo 1986 metais, nors prieš pat šį įvykį Gates Learjet pasitraukė iš projekto dėl finansinių bėdų. Piaggio P.180 Avanti greitai ėmė rinkti sertifikatus – 1990 metais gauti JAV ir Italijos sertifikatai, vėliau – Europos ir kiti tarptautiniai leidimai. Nors buvo nesklandumų ir tebėra gaminamas iki šiol.

Nors ir vadiname jį keistu, Avanti yra labai gražus lėktuvas. (Anton Bannikov, Wikimedia(GFDL)

Piaggio P.180 Avanti vietą šioje straipsnių serijoje apie keisčiausius lėktuvus užsitarnavo dėl to, kad turi du stumiančius turbopropelerinius variklius fiuzeliažo gale ir papildomą porą nedidelių sparnų lėktuvo priekyje. Taip, supratote teisingai –  Piaggio P.180 Avanti ūsai iš tikrųjų yra sparnai – jie kuria keliamąją jėgą, turi užsparnius ir padeda valdyti lėktuvą. Tai nėra tik pasyvūs konstrukcijos elementai. Dėl neįprasto dizaino šie sparnai yra tiesiog būtini, nes pagrindinių sparnų pora yra arti lėktuvo uodegos, nustumta visiškai už keleivių salono. Kadangi šis lėktuvas turi dvi sparnų poras, pagrindiniai sparnai gali būti net 34 % trumpesni.

Piaggio P.180 Avanti varikliai skleidžia specifinį dūzgesį, bet kabinoje yra pakankamai tylu. (John Taggart, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Lėktuvų su dviem stumiančiais turbopropeleriniais varikliais tikrai nėra daug, todėl Piaggio P.180 Avanti beveik neturi konkurentų. Kita vertus, šis lėktuvas savo charakteristikomis yra pakankamai artimas mažiems reaktyviniams lėktuvams, bet sunaudoja kur kas mažiau degalų. Prie to prisideda ir itin aerodinamiška orlaivio forma – fiuzeliažo pjūvis kinta per visą lėktuvo ilgį. Salone iš tiesų yra nemažai vietos – telpa 9 keleiviai. Palyginimui, HA-420 HondaJet gali susodinti 8 keleivius, pasiekia vos 41 km/h didesnį maksimalų greitį, bet kainuoja kelis kartus daugiau.

Piaggio P.180 Avanti pilotų kabina. (Shahram Sharifi , Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Avanti propeleriai, beje, skleidžia labai specifinį aukšto tono garsą – net keli nedideli oro uostai jį apkaltino esant triukšmingiausiu nedideliu lėktuvu pasaulyje. Tai nėra tiesa – matavimai parodė, kad Piaggio P.180 Avanti  kilimo metu skleidžiamas triukšmas neviršija standartų. Tačiau erzinantis aukšto tono garsas kyla dėl neįprastos variklių konfigūracijos – propeleriai ne tik plaka orą stumdami lėktuvą į priekį, bet ir maišo išmetamąsias lėktuvo dujas, taip išgaudami tą keistą aukšto tono zvimbesį. Beje, nors oro uostai pyksta, gamintojas džiaugiasi, nes salone triukšmo lygis yra žemesnis nei kituose šios klasės lėktuvuose – visas garsas skrydžio metu lieka už nugaros.

Piaggio P.180 Avanti priekyje matoma papildoma sparnų pora padeda valdyti orlaivį ir išlaiko jį stabilų. (Fabrizio Berni, Wikimedia(GFDL)

Egzistuoja kelios specializuotos Piaggio P.180 Avanti  versijos, tarp kurių ir privatūs verslo klasės lėktuvai, ligonių gabenimo, kartografijos, patruliavimo orlaiviai. Sukurtas ir karinis dronas Hammerhead, galintis gabenti 500 kg ginklų.

Na, o čia keli Piaggio P.180 Avanti techniniai faktai:

Ilgis – 14,4 m;
Sparnų mojis – 14 m;
Keleivių skaičius – iki 7-9.
Varikliai – Pratt & Whitney Canada PT6A-66B, po 630 kW;
Maksimalus greitis – 741 km/h;
Maksimalus skrydžio aukštis – 12 km;
Maksimalus skrydžio nuotolis – 2797 km (su 4 keleiviais).



Taip pat skaitykite:

Čeburaška pravardžiuotas An-72/74;

Keistuolis Edgley EA-7 Optica su pasislėpusiu varikliu ir stikline kabina;

Keistas, bet darbštus sraigtasparnis Ka-26;

Neįprastų proporcijų australų žemdirbių lėktuvas Transavia PL-12 Airtruk;

Mažas BAe 146 turi net 4 variklius;

Lėktuvas su sutinusia nosimi buvo sukurtas automobiliams gabenti;

Didžiausias NASA krovininis lėktuvas – propelerinis APK bombonešio palikuonis Super Guppy.

Mįslė technikos mėgėjams – kam skirta ši agresyviai atrodanti žemės ūkio mašina? (Video)

Mįslė technikos mėgėjams – kam skirta ši agresyviai atrodanti žemės ūkio mašina? (Video)

Žemės ūkis yra tuo įdomus, kad visame pasaulyje auginamos skirtingos kultūros. Lietuva yra vidutinio/šalto klimato šalis, todėl mes ne visada esame susipažinę su šiltuose kraštuose auginamomis kultūromis ir naudojama technika. Štai vienas iš pavyzdžių – ar vien pažvelgę galėtumėte pasakyti, kam naudojama ši žemės ūkio mašina? Kokiuose laukuose ji dirba?

Tai nėra pirmoji mūsų mįslė technikos mėgėjams. Jei žemės ūkio technika jums nėra prie širdies, pabandykite atspėti kam naudojama ši mažytė geležinkelių mašina. O jei visgi norėtumėte pamatyti daugiau Lietuvoje nesutinkamos žemės ūkio technikos, paspėliokite, ką veikia šis traktorius. Šie straipsniai yra pakankamai informatyvūs, tačiau detalės atskleidžiamos tik po nuotrauka, kad galėtumėte paspėlioti.



Pažvelkite į šią nuotrauką ir pabandykite suprasti, kam galėtų būti skirta ši neįprasti atrodanti žemės ūkio mašina. Kelias užuominas jau davėme – ji dirba šiltuose kraštuose. Taip pat atskleisime, kad tai nėra universalus traktorius ar kombainas – iš esmės ši mašina tinka vos vienam darbui. Kokiam?

Kam skirta ši agresyviai atrodanti žemės ūkio mašina? (Mariordo,Wikimedia (CC BY 3.0)

Iš tiesų tai yra cukranendrių kombainas. Cukranendrės auga šiltuose kraštuose didžiulėse plantacijose. Jos dažnai naudojamos ne tik cukraus, bet ir etanolio gamyboje. Cukranendrė iš tiesų yra žolė, kurios aukštis siekia 2-6 metrus, priklausomai nuo veislės. Pramonę domina tik kietas stiebas, kuris yra praturtintas sacharoze, kurią galima panaudoti cukraus gamyboje.

Cukranendrė mums yra praktiškai nepažintas augalas, tačiau pasaulyje tai yra didžiausią derlių duodantis kultūrinis augalas – vien 2016 metais visame pasaulyje surinkta 1,9 milijardai tonų šio augalo stiebų. Cukranendrės daugiausiai auginamos pietų valstybėse, nes joms reikia šilto ir drėgno klimato. Maždaug 80 % pasaulio cukraus yra pagaminama būtent iš cukranendrių. Daugiausia cukranendrių, maždaug 40 % viso pasaulio derliaus, užaugina Brazilija – būtent ten šis kombainas ir buvo nufotografuotas. Ten cukranendrės auginamos ne tik cukrui, bet ir etanolio kurui gaminti, kuris Brazilijoje yra nepaprastai populiarus.

Nupjauti cukranendrių stiebai keliauja į traktoriaus priekabą. (Bruno.karklis, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Cukranendrių kombaino darbas yra gana sudėtingas. Cukranendrės yra pakankamai kietos, jos auga šalia viena kitos ir turi ilgus lapus, kurie susipina tarpusavyje. Dar blogai ir tai, kad vos nupjauta cukranendrė po truputį ima prarasti sacharozę – ji ima tekėti per nupjauto stiebo galus, todėl su šiais augalais reikia elgtis atsargiai, tačiau tuo pačiu reikia dirbti greitai.

Cukranendrių kombaino darbas video siužete

 

Priekyje matomi smailėjantys įrenginiai sukasi ir padeda pakankamai švelniai atskirti susipynusias cukranendres. Dalis jų iš karto yra nukreipiamos į kombaino vidurį, kur yra toliau apdorojamos. Viršuje matoma diskinių pjūklų pora – jie nupjauna nevertinga cukranendrių viršūnę, kurią vis tiek sudaro tik lapai. Į kombaino vidų patekusios cukranendrės yra supjaustomos, atskiriami jų labai. Į vienodo ilgio lazdeles supjaustyti cukranendrių stiebai keliauja tiesiai į traktorių – priešingai nei kai įprasti kombainai, šios mašinos derliaus savyje nekaupia. O lapai yra susmulkinami ir paskleidžiami ant lauko.

Susmulkinti lapai paskleidžiami ant lauko ir veikia kaip trąša. (Mariordo, Wikimedia (CC BY 3.0)

Cukranendrių kombainai yra pakankamai sunkūs dėl savo kreiptuvų, konvejerių ir peilių, todėl dažnai naudojami vikšrai, kurie sumažina spaudimą į žemę. Visiems šiems įtaisams reikia ir daug galios. Pavyzdžiui, John Deere cukranendrių kombainas yra varomas 9 litrų 6 cilindrų varikliu. Vairuotojas sėdi pakankamai aukštai, kad galėtų tiksliai valdyti kombainą ir įsitikinti, kad nieko nepraleidžia, tačiau darbui vis tiek trukdo aukštų cukranendrių lapai – viršutinis pjautuvas bent šiek tiek padeda.

Šis pjautuvas, nuotraukoje nuleistas ant žemės, riedant į laukus yra pakeliamas. (Sudan Envoy, Wikimedia (CC BY 2.0)

Nupjautos cukranendrės greitai iškeliauja į perdirbimo gamyklas, kur yra nuplaunamos ir sumalamos. Tuomet iš jų išskiriamos sultys, kurios ir naudojamos cukraus gamyboje. Rafinuojant cukrų gaunami ir šalutiniai produktai, tokie kaip melasa ir minkštimas. Pastarasis produktas dažnai naudojamas popieriui gaminti ar tiesiog deginamas kaip kuras, ar pūdomas kaip trąšos.

Cukranendrių kombainai yra labai efektyvūs, bet jie turi ir kitą privalumą. Jie taip švariai nurenka cukranendrių laukus ir juos patręšia, kad nuostoliai, patiriami dėl stiebų pažeidimų, yra nebesvarbūs. Rankomis renkant cukranendres lauką pirmiau tenka padegti, kad būtų pašalinti lapai, o tai, žinoma, yra labai žalinga gamtai ir pavojinga žmonėms.



Taip pat skaitykite:

Kam reikalingas toks mažas lokomotyvas?

Ką gėlių laukuose veikia šis neįprastai atrodantis traktorius?

Pellenc Optimum aukštas traktorius be jokių ašių, bet kam jis skirtas?

Ka-26 – kodėl šis sraigtasparnis atrodo toks keistas? Kam jis buvo skirtas?

Ypatingai modifikuotas John Deere 8295RT traktorius;

Betmeno traktorius – kodėl šio Valtra priekiniai ratai pastumti taip toli į priekį?

Kodėl Challenger Terra Gator TG 8333 turi tik tris ratus?

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.