Pasaulinė ekonomika yra paremta efektyvia logistika. Pigiausias krovinių gabenimo tolimais atstumais būdas – laivyba, tačiau didžiuliais laivais keliauja ne tik automobiliai, elektronikos prekės ir kiti daiktai, bet ir gyvūnai. Tiesa, jiems skirti laivai turi daug unikalių savybių.

Specializuotų krovininių laivų būna įvairių. Štai automobilių laivuose telpa iki 8,5 tūkstančių mašinų. Jie turi reguliuojamo aukščio krovinių denius, ištobulintus pakrovimo ir iškrovimo metodus. Tačiau automobilis yra pakankamai paprastas daiktas. Jis nesiginčija, neserga ir kelionės metu neprašo maisto. Ir tai – tik dalis problemų, kurios gyvūnų laivuose turi būti sprendžiamos.

Gyvų gyvūnų laivai dažniausiai gabena avis, ožkas ir karves. Kiek rečiau juose atsiduria kupranugariai ir arkliai – šie gyvūnai yra labai brangūs, todėl į svečias šalis dažniau keliauja lėktuvais. Retas gyvūnų laivas buvo pastatytas šiai funkcijai. Daug daugiau gyvūnų laivų yra modifikuoti konteineriniai laivai su naujais atvirais arba uždarais antstatais.

Atviras gyvūnų laivas – vandenyno vėjas užtikrina natūralią ventiliaciją. (Bahnfrend, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Atviri gyvūnų laivai, kaip jau supratote, turi atvirus denius – pats jūros vėjas rūpinasi šių laivų ventiliacija. Švarus ir gaivus oras gyvūnams yra labai svarbus. Atviri gyvūnų laivai yra ventiliuojami natūraliai, todėl bent jau teoriškai yra saugesni. Sugedusi uždaro laivo ventiliacijos sistema visus gyvūnus gali išžudyti vos per 2-3 valandas.

Kita vertus, atviri deniai turi ir akivaizdų trūkumą – neįmanoma kontroliuoti vidaus temperatūros. Tropiniuose regionuose, kur šie laivai ir yra dažnesni, klimato kontrolė yra labai svarbi. Be to, net atviro dizaino gyvūnų laivai privalo turėti atsarginę ventiliacijos sistemą, nes vėjas ne visada yra pakankamai stiprus, kad užtikrintų optimalias kelionės sąlygas.

Šių laivų kelionės trunka nuo 3 dienų iki 3-4 savaičių. (Bahnfrend, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Tuo tarpu uždari gyvūnų laivai apsaugo gyvūnus ir jų pašarą nuo nepageidaujamo orų poveikio. Tačiau tokie laivai visiškai pasikliauja savo ventiliacijos sistemomis – rimti gedimai gali baigtis masinėmis gyvūnų žūtimis ir milžiniškais nuostoliais. Tarptautiniai reikalavimai tokiems laivams nurodo standartus, kuriuos jie turi atitikti. Tarp jų yra ir atsarginės ventiliacijos ir maitinimo sistemos, visiškai nepriklausomos nuo pagrindinių įrenginių. Tai reiškia, kad net sustojus varikliui ir nutrūkus energijos tiekimui, gyvūnai vis tiek išliktų sveiki bent kelias dienas.

Uždaras gyvūnų laivas. (Bahnfrend, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Nuo dvidešimtojo amžiaus pabaigos daugiausia gyvūnų laivais eksportuoja Australija ir Naujoji Zelandija. Dažnai jie keliauja į Artimuosius Rytus, tačiau įprastai ilgiausios kelionės trunka 3-4 savaites. Gyvų gyvūnų laivų keliones riboja pašaras, kurio reikia pasiimti išties nemažai.

Kaip minėta anksčiau, didelė dalis gyvų gyvūnų laivų yra modifikuoti konteineriniai laivai, tačiau yra nemažai ir specialiai šiai funkcijai pastatytų gyvūnų laivų. Jų talpa svyruoja nuo 2000 tonų iki 25000 tonų. Į šį svorį įskaičiuojamas ne tik gyvūnų, bet ir jų pašaro ir kraiko svoris. Vidutinio dydžio gyvūnų laivuose telpa 30-40 tūkstančių avių arba 3-4 tūkstančiai jaučių (arba karvių). Didesniuose laivuose jau galima sutalpinti net 130 tūkstančių avių arba 13 tūkstančių jaučių, tačiau ir tai nėra riba.

Ocean Outback – specialiai gyvūnų transportavimui sukurtas laivas. Dauguma gyvūnų laivų yra konvertuoti konteinervežiai. (Bahnfrend, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Pasaulyje plaukioja keli gyvūnų laivai, galintys gabenti kombinuotus krovinius. Štai Deneb Prima viename reise gali gabenti 20 tūkstančių jaučių ir 2 tūkstančius avių. Ir tai nėra riba – automatinės šėrimo ir atliekų valymo sistemos leidžia gabenti vis daugiau gyvūnų.

Gyvūnų laivai turi didesnę įgulą nei, pavyzdžiui, konteineriniai ar automobilių laivai. Žinoma, taip yra dėl to, kad gyvūnams reikia priežiūros. Įdomu tai, kad šie laivai gėlą vandenį jau gaminasi patys. Sūrus vandenyno vanduo yra leidžiamas per atvirkštinio osmoso filtrus, kad taptų tinkamas vartojimui. Didieji laivai per dieną gali taip pasigaminti po 600 tonų vandens.

Viršuje matomas šienas, o geriau įsižiūrėję viduje pamatysite ir gyvūnus. (Christian Ferrer, Wikimedia(CC BY 4.0)

Gyvūnų atliekos, beje, keliauja į vandenyną. Nuo kranto nutolus numatytą atstumą, taip atliekų atsikratyti leidžiama. Jos tampa natūralia trąša jūros augmenijai. Lygiai taip pat atliekų atsikrato ir konteineriniai laivai. Tik kruiziniai laivai, kurie dažniau sukiojasi arčiau krantų, turi atliekų valymo sistemas.

Galiausiai, būtina paminėti, kad gyvūnų teisių gynėjams šie laivai nepatinka. Čia gyvūnams ankšta, jie dažnai yra išsigandę, o ir pakrovimo, iškrovimo procedūros yra gana nemalonios. Galvijai nebuvo sutverti jūrai, todėl ji juos baugina, jie nėra pratę prie supimo. Kita vertus, jei laikomasi reikalavimų, tai tokia kelionė dažnai praeina be didesnių nesklandumų.

Taip pat skaitykite:

Kiek automobilių telpa didžiuliame vandenynų autovežyje?

Laivai su suapvalintomis nosimis per metus sutaupo šimtus tonų kuro;

Sea Slice – vienas keisčiausių aktyviai naudojamų laivų pasaulyje;

Kodėl šio laivo nosis tokia keista?

Kodėl laivai po vandeniu turi apvalią atsikišusią nosį?

Pasagos formos laivas – Pioneering Spirit stebina ir rekordiniu dydžiu, ir neįprastu dizainu;

Mokslinė platforma RP FLIP dažnai palaikoma skęstančia;

Kur dingo Baychimo? Laivas-vaiduoklis mažiausiai 38 metus gyveno savarankiškai.

PALIKTI ATSILIEPIMĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia