Keisčiausias žmogaus elgesio bruožas – kodėl mes juokiamės? Kokia juoko paskirtis?

Keisčiausias žmogaus elgesio bruožas – kodėl mes juokiamės? Kokia juoko paskirtis?

Gerai pagalvojus, juokas yra keistas fenomenas. Patyrę kažką, kas mus stipriai pralinksmina, imame neritmingai kvėpuoti, skleisti neįprastus garsus ir, kartais, raitytis. Juokas yra nevalingas – kartais net sunku sustoti, net jei aplinkybės juokui nėra tinkamos. Tačiau kodėl žmonės juokiasi? Kokia yra juoko paskirtis?

Juokas yra įgimtas, paveldimas iš tėvų. Mokslininkas Robertas Provine’as ištyrė seseris dvynes, kurios buvo atskirtos iš karto po gimimo. Nors jos viena kitos nematė 43 metus, jos juokėsi vienodai ir net turėjo panašų humoro jausmą. Vaikai juoktis išmoksta anksčiau nei kalbėti, juokiasi net tie, kurie gimsta su klausos ir regos negalia. Ir nors pasaulyje yra daugybė kalbų ir kultūrų, visi juokiasi daugmaž vienodai.



Juoką sukelia įvairūs stimulai. Tai gali būti reakcija į tam tikrus atvaizdus, garsus ar net kvapus, tačiau juoką gali sukelti ir paties žmogaus prisiminimai ar vaizduotė. Juoką taip pat gali paskatinti ir fiziniai stimulai (kutenimas) ar juoko dujų naudojimas.

Mokslininkai teigia, kad vieno juoko centro smegenyse nėra. Procese dalyvauja už kvėpavimą atsakingos galinės ir tarpinės smegenys, taip pat ir endorfinus išskirianti priekinė smegenų dalis. Ir tai dar ne viskas – juoko procese dalyvauja praktiškai visos smegenų dalys, atsakingos už jausmus bei emocijas. Kai kurie tyrimai rodo, kad juoką bei kitas emocines reakcijas valdo smegenų žievė.

Juokas yra senesnis nei kalba ir yra paveldimas. (Gerard van Honthorst)

Įdomu tai, kad nors juokas natūraliai turėtų būti visiškai nevalingas, žmonės išmoko jį panaudoti. Tyrimai rodo, kad juoką žmonės specialiai įterpia į pokalbius. Juokas tapo ne tik nevalinga emocijų išraiška, bet ir kalbos įrankiu, kurį žmonės naudoja iš dalies sąmoningai norėdami pagyvinti pasakojimą ar kaip mandagų atsaką į išgirstą istoriją.

Tai kodėl mes juokiamės? Sigmundas Freudas teigė, kad juokas yra psichologinės įtampos pašalinimo rezultatas. Staiga dingus įtampai žmogus atsipalaiduoja ir susikaupusi energija pašalinama kaip juokas. Filosofas Johnas Morreallas teigia, kad juokas kadaise galėjo būti atsakas į praeinantį pavojų ir sugrįžusią saugumo būseną. Taip mes gentainiams parodydavome, kad nebebijome, nes kad ir kas mus baugino grėsmės nebekelia. Šiais laikais juokiamės taip tarsi parodydami, kad esamoje situacijoje jaučiamės patogiai. Tai taip pat gali būti reakcija į nepavojingą netikėtumą bei bendros kalbos indikatorius. Jei žmogus juokiasi tada, kai mes tikimės, kad jis juoksis, su juo jaučiame bendrumą (pavyzdžiui, kai kas nors juokiasi iš mūsų pokštų). Arba priešingai – kai žmogus juokiasi, kai mes to nesitikime, jis mums atrodo svetimas.

Sunku pasakyti, kodėl apie savo emocijas žmonės praneša būtent tokiu būdu. Juokas reikalauja energijos, kuri gamtoje nėra lengvai užsitarnaujama. Tačiau manoma, kad juokas yra senesnis ir primityvesnis už kalbą, todėl kadaise jis pasitarnavo kaip būdas pademonstruoti nustebimą, kuris sukelia teigiamas emocijas. Vėlgi – mokslininkai negali tiksliau pasakyti, kokią funkciją juokas galėtų atlikti. Manoma, kad pagrindinė juoko rolė socialiniame kontekste yra individų suartinimas ir bendrumo jausmo kūrimas – jaučiatės artimesni tiems, su kuriais kartu juokiatės.

Žmones dažnai prajuokina ir paprasti pokštai. (1955 m. TV Teens žurnale publikuotas komikas)

Įdomu tai, kad juoką sukelia ir kutenimas, tačiau tai dažniausiai yra nervinė reakcija. Tai įrodo faktas, kad kutenimui jautrūs žmonės ima juoktis dar prieš pajausdami prisilietimą. Žmonės, kaip ir kiti primatai, yra įpratę liesti vienas kitą – tai yra bendravimo forma. Psichologai teigia, kad kutenimas kuria ryšį tarp tėvų ir vaikų – vaikai nuo mažens suranda ryšį tarp teigiamų emocijų ir bendravimo su tėvais.

Galiausiai, reikia priminti, kad juokas gerina sveikatą. Juoko metu išsiskiria endorfinai, kurie be kitų savo funkcijų dar ir malšina skausmą. Taip pat sumažinamas streso hormono kortizolio ir adrenalino lygis. Juokas taip pat stiprina imuninę sistemą. Bet ir tai dar ne viskas – 2000 metais atliktas tyrimas parodė, kad širdies ligomis sergantys žmonės juokiasi 40 % rečiau nei sveiki bendraamžiai. Mokslininkai patyrinėjo šį reikalą ir nustatė, kad juokas stiprina širdį. Dar daugiau – 2005 metais Merilando universitete atliktas tyrimas parodė, kad juoko metu išsiskiria azoto monoksidas, kuris išplečia kraujagysles, gerina kraujotaką ir kovoja su uždegiminiais procesais.

Kitaip tariant, juoktis sveika. Skirtingų žmonių humoro jausmas stipriai skiriasi, todėl pagal tai, kada žmonės juokiasi, mes atsirenkame ir draugus. Būti panašų humoro jausmą turinčių žmonių grupėje yra didelis džiaugsmas.



Taip pat skaitykite:

Kodėl mūsų pėdos yra tokios švelnios? Juk gamtoje batų neturėtume

Kodėl žinduoliai turi tik keturias kojas? Kodėl evoliucija mums nepadovanojo ratų?

5 keisčiausi senoviniai gydymo būdai;

Ką paskutiniais savo gyvenimo metais veikė seniausias pasaulio žmogus?

Žymus chirurgas, kuris skalpelį laikė burnoje ir kartą pasiekė 300 % mirtingumą vienos operacijos metu;

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.