Oras lėktuvo salone skrydžio metu natūraliai yra gana sausas – drėgmės 9-12 km aukštyje yra nedaug. Tai keleiviams sukelia šiokių tokių nepatogumų, tačiau juk šiais laikais egzistuoja oro drėkinimo technologijos. Tai kodėl tuomet oras drėkinamas tik verslo ir pirmos klasės salonuose? Kodėl prabangūs privatūs lėktuvai turi pažangias oro drėkinimo sistemas, o gerokai didesni laineriai jų neturi? Kaip veikia aviaciniai oro drėkintuvai?
Iš tiesų, santykinė oro drėgmė lėktuve skrydžio metu svyruoja apie 10 %. Kartais oras lėktuvuose yra sausesnis nei kai kuriose Žemės dykumose. Ir tai yra gana logiška – juk skrendate virš debesų. Sausas oras skatina troškulį ir yra viena iš priežasčių, kodėl maistas lėktuve atrodo neskanus. Tačiau verslo ir pirmos klasės keleiviai dažnai keliauja patogiai kvėpuodami drėkinamu oru.
Aviaciniai oro drėkintuvai nė iš tolo neprimena tų, kuriuos kai kurie žmonės naudoja buityje. Visų pirma, jie yra visiškai integruoti į lėktuvo klimato valdymo sistemas. Aviacinis oro drėkintuvas yra prijungtas ir prie lėktuvo vandentiekio sistemos (o kaip kitaip) ir prie salono šildymo sistemos. Šiltas oras teka per oro drėkintuve esantį boilerį, kur yra pripildomas garais. Galiausiai, vandeniu prisodrintas oras yra išpučiamas į lėktuvo saloną. Taip sistema gali palaikyti maždaug 20-25 % santykinę oro drėgmę, kad keleiviai jaustųsi patogiai. Teigiama, kad tai padeda sumažinti kelionėse kylantį nuovargį, tačiau tokios sistemos dažniausiai montuojamos privačiuose reaktyviniuose orlaiviuose arba tik aukštesnių klasių salonuose lėktuvuose.
Tokius oro drėkintuvus gamina ne viena kompanija. Liebherr yra viena iš šio sektoriaus lyderių – šios kompanijos oro drėkintuvai montuojami ne viename privačiame lėktuve. Įdomu tai, kad jie gali naudoti lėktuvo elektros sistemos energiją arba iš variklių imamą orą – tai priklauso nuo paties orlaivio. Oro drėkintuvai turi būti sertifikuoti kaip ir kitos lėktuvų dalys, kad būtų saugūs ir patikimi.
Tai kodėl oras dažniausiai nėra drėkinamas įprastų lėktuvų salonuose? Viskas susideda į dvi esmines priežastis. Visų pirma, dydis. Didžiųjų lėktuvų salonai yra pakankamai dideli, todėl jiems reikėtų galingų drėkintuvų, o palaikyti tolygia santykinę drėgmę būtų gana sudėtinga. Antroji priežastis yra kur kas svarbesnė – keleivių skaičius.
Vaizdo reportažas apie Liebherr aviacinius oro drėkintuvus
Aukštesnių klasių salonuose bei privačiuose lėktuvuose keleivių yra mažiau. Tiksliau – jų visada būna visai nedaug, todėl santykinė oro drėgmė yra gerokai žemesnė. Tuo tarpu didelio lainerio salone – daugybė žmonių, kurie patys natūraliai pakelia santykinės drėgmės lygį kalbėdami, gerdami kavą, valgydami, žiovaudami ir tiesiog būdami salone. Taigi, nors jis vis tiek lieka žemesnis nei mes esame įpratę, drėgmės lygis yra bent jau pakenčiamas. Arba pakankamai pakenčiamas, kad oro linijoms nereikėtų rūpintis brangia oro drėkinimo įranga.
Beje, oro drėkinimas turi ir saugumo privalumų. Tikriausiai sausiausias oras visame lėktuve yra pilotų kabinoje, kur yra tik du žmonės. Žemas drėgmės lygis skatina mieguistumą, ilgina reakcijos laiką, trukdo susikaupti. Aišku, tais laikais, kai oro drėkintuvų lėktuvuose apskritai nebuvo, pilotai apsiėjo ir be jų – jie yra įpratę išlaikyti koncentraciją. Tačiau bent jau teoriškai kokybiška darbo aplinka lėktuvo kabinose prisideda prie skrydžio saugumo.
Taip pat skaitykite:
5 dalykai, kurie nutinka su jūsų kūnu skrydžio metu;
Kodėl didžiųjų lėktuvų padangos nėra pripildomos oru?
Ar kabinose sėdintys pilotai gali matyti lėktuvo sparnų galus?
Itin prabangiai įrengtas pirmos klasės salonas Singapūro oro linijų Airbus A380;
Ateityje skrydžiai pigiomis oro linijomis bus dar nepatogesni;
Netikėtas posūkis – vienos oro linijos į trumpus maršrutus nori siųsti didesnius lėktuvus.
