Milijonai žmonių visame pasaulyje kasdien valgo šokoladą. Tai – vienas populiariausių saldumynų pasaulyje, giliai įsirėžęs į daugelį kultūrų. Ar galite įsivaizduoti šventes be šio gardėsio, kai šokoladiniai saldumynai lydi bemaž kiekvieną dovaną? O ir konditerinės kūrybos gerbėjai dievina šokoladą kaip ingredientą savo fantazijoms įgyvendinti. Jei esate vienas iš tų žmonių, kurie nei dienos negalite įsivaizduoti be šokolado, ir save laikote šokoholiku, tikriausiai esate susimąstę – ar priklausomybė nuo šokolado yra tikra?
Įmanoma išsiugdyti psichologinę priklausomybę bet kokiam maistui, daiktams ar veikloms. Tačiau kalbame ne apie tai. Įdomu, ar šokoladas gali sukelti tokią priklausomybę kaip tabakas, alkoholis ar kiti narkotikai. Ir iš tiesų, tokių požymių yra.
Žmonėms atrodo, kad priklausomybė šokoladui yra tikra todėl, kad mūsų smegenys teigiamai reaguoja į saldų ar riebų maistą. Skanus maistas aktyvuoja malonumų centrus, išsiskiria seratoninas, pagerėja nuotaika. Skanus maistas netgi padeda kovoti su depresija.
Žmonės dažnai išsivysto psichologinę priklausomybę maistui – liūdesys, stresas ar vienišumas juos pastūmėja valgyti daugiau saldumynų ir riebių patiekalų. Dar daugiau – mokslininkai pastebėjo, kad šokoholikai pasižymi kai kuriais narkomanams priskiriamais elgesio bruožais: nereguliariai valgo, neišsimiega, nuolat jaučia įtampą, negavę šokolado jaučiasi labai prastai ir jo geidžia.
Bet ar tai reiškia, kad priklausomybė šokoladui yra tikra? Neskubėkite atsakyti – tikros priklausomybės pasižymi trimis esminiais bruožais:
- Intensyvus troškimas
- Nesusivaldymas dėl priklausomybės objekto (šiuo atveju šokolado)
- Tolesnis vartojimas nepaisant neigiamų pasekmių
Taigi, jei dėl šokolado nesusivaldytumėte, taptumėte agresyvus ir jį valgytumėte net jei imtų pykinti, gali būti, kad esate priklausomas. Iš tikrųjų, keletas tyrimų parodė, kad tokių atvejų būna, tačiau tik labai retai. Taip pat reikėtų pažymėti, kad šokolade beveik nėra medžiagų, kurios būtų siejamos su priklausomybėmis. Vienintelis įtariamasis būtų fenetilaminas, tačiau jo daugiau yra sūryje, avokaduose ir migdoluose. Tikimybė įgyti priklausomybę fenetilaminui yra labai maža, o šokolade jo koncentracija nėra didelė.
Kalbant apie šokolado sudėtį, 1994 metais buvo atliktas įdomus tyrimas. Šokoholikams buvo išdalinti paketėliai, kurių turinį jie turėjo suvartoti vos užsigeidę šokolado. Kai kuriuose maišeliuose buvo juodasis šokoladas, kituose – baltasis šokoladas (kuris, techniškai kalbant, net nėra šokoladas) arba kapsulės su kakava. Jei šokoladas galėtų sukelti priklausomybę, tuomet jo troškimą būtų galima numalšinti ir kakava, iš kurios šokoladas ir gaminamas. Bet tai, žinoma, nesuveikė. Baltasis šokoladas geriau patenkino šokolado troškimą nei kakavos kapsulės. Bet, aišku, šokoladui niekas neprilygo.
Taigi, žmonės šokoladą valgo ne dėl to, kad yra priklausomi, o dėl to, kad jis tiesiog skanus. Ir tame nieko blogo nėra, nors, aišku, persivalgyti nereikėtų.
