Kamufliažas karinei technikai yra labai svarbus. Jis leidžia susilieti su aplinka ir bent jau sutrikdyti priešą – net pastebėjus kamufliažu užmaskuotą techniką bus sunku pasakyti atstumą iki jos, jos judėjimo kryptį, poziciją. Modernūs kariniai lėktuvai slepiasi ir nuo radarų, tačiau kadaise  buvo stengiamasi juos paslėpti nuo žvalgų akių. Štai 1935 metais sovietų aviacijos Sergėjus Kozlovas sukūrė kone visiškai permatomą lėktuvą.

Modernių naikintuvų ir strateginių bombonešių korpusai neturi horizontalių paviršių, nuo kurių radaro bangos galėtų atsispindėti. Tai vadinama STEALTH technologijomis, bet spalva vis tiek yra labai svarbi. Daugelis karinių lėktuvų pasižymi tamsia pilkai-mėlyna spalva, nes ji geriausiai susilieja su dangaus fonu. Tuo tarpu didesniame aukštyje skrendantys lėktuvai, tokie kaip SR-71, dažnai buvo dar tamsesni.

Sergėjus Kozlovas 1920 metais ėmė galvoti apie permatomus ir nematomus lėktuvus. Jis teigė, kad tuomet dar visai jauna karo aviacija privalo siekti mažinti lėktuvų pastebimumą. Dar Pirmojo pasaulinio karo laikais danguje kartais pasirodydavo lėktuvai su permatomu skaidriu plastiku dengtomis dalimis, bet Kozlovas norėjo kone visiškai nematomo lėktuvo. 1934 metais gavęs finansavimą jis ėmė kurti permatomo lėktuvo projektą, o jau kitais metais inžinierius paėmė Jakovel AIR 4 ir nuplėšė jo fiuzeliažo dangą.

1935-ųjų Kozlov PS. (Lazzzer, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Įprasti lėktuvai pasižymi karkasine konstrukcija, todėl išorinės dangos pašalinimas nėra toks sudėtingas dalykas. Dalis lėktuvo rėmo buvo nudažyta baltais dažais su aliuminio dulkėmis, dalis – pridengta chromo-molibdeno plienu. JAK AIR 4 gavo visiškai naują odą – lėktuvo fiuzeliažas ir sparnai buvo aptraukti celonu. Tai – į celofaną panaši medžiaga, sukurta celiuliozės acetato ir kamparo pagrindu.

Aviacijoje celonas naudotas dar Pirmojo pasaulinio karo metu – pavyzdžiui, su celonu eksperimentavo ir Linke-Hofmann R.I bombonešio kūrėjai. Skirtumas tas, kad celonu buvo aptraukta tik galinė Linke-Hofmann R.I fiuzeliažo dalis – Kozlovas skaidriu plastiku aptraukė visą AIR 4, įskaitant jo sparnus ir kabiną.

Linke-Hofmann R.I su celonu aptraukta galine fiuzeliažo dalimi. (SDASM Archives, Wikimedia)

Atlikti bandymai parodė, kad Kozlov PS (Прозрачный Самолет – Permatomas Lėktuvas) iš tikrųjų yra žymiai sunkiau pastebimas. Lėktuvas nebuvo nematomas, bet išgirdus variklio ūžimą jį buvo sunkiau surasti tiek giedrame, tiek debesuotame danguje. Pakilęs į 30-50 metrų aukštį Kozlov PS dar buvo pastebimas dėl variklio, važiuoklės ir statramsčių, bet jo kontūrai akims jau buvo neryškūs.

Kozlov PS įgula permatomoje kabinoje.

Kai lėktuvas skrido link stebėtojo, sparnai virsdavo plona linija ir buvo galima vos įžiūrėti karkaso struktūrą. Apskritai, bandymai parodė, kad būtų sunku tiksliai nusakyti atstumą iki Kozlov PS, o tai apsunkintų darbą priešo priešlėktuvinei gynybai. Be to, dviviečio lėktuvo įgula galėjo džiaugtis geresniu matomumu. Pirmieji skrydžiai buvo sėkmingi – nepastebėta jokių papildomų vibracijų ar fiuzeliažo dangos pakitimų.

Tiesa, celonas nėra tobula medžiaga lėktuvams dengti. Jis pakankamai greitai praranda savo skaidrumą ir nėra toks tvirtas kaip tradicinės lėktuvų dangos. Visgi, Kozlovas ketino tęsti tyrimus ir pažadėjo iki 1937 metų sukurti nedidelį skaidrų lėktuvą žvalgybai. Tuo Sovietų sąjungos oro pajėgos nesusidomėjo ir finansavimas abejotinai idėjai nebuvo skirtas. Permatomas Kozlov PS buvo perduotas Piotrui Grochovskiui, bet daugiau jokių darbų šioje srityje nebuvo.

PALIKTI ATSILIEPIMĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia