Sukiojamos sėdynės padėdavo įlipti ir išlipti iš automobilio, bet dabar jos yra itin retos – kodėl?

Sukiojamos sėdynės padėdavo įlipti ir išlipti iš automobilio, bet dabar jos yra itin retos – kodėl?

Pirkdami dėvėtą automobilį su odinėmis sėdynėmis jau žinote, kad vairuotojo pusėje ji bus gerokai aptrinta. Taip sėdynė nudėvima ne šiaip sėdint, bet nuolat sėdant į automobilį ir lipant iš jo. Situacija dar prastesnė, jei automobilis yra labai žemas ir į jį sunkiau įlipti. Todėl šeštajame-aštuntajame dešimtmetyje JAV sukiojamos sėdynės labai išpopuliarėjo. Tai leido lengviau įsėsti į automobilį ir apsaugojo apmušalus nuo per greito susidėvėjimo. Tai kodėl toks sprendimas neprigijo?

Principas yra labai paprastas. Lipdami iš automobilio jūs į išorę pasisuktumėte su visa sėdyne. Priklausomai nuo automobilio pločio ir dizaino, tikriausiai ją galėtumėte ir palikti pasuktą, uždaryti dureles ir nueiti tvarkyti reikalų. Vėliau sugrįžę jūs patogiai atsisėstumėte ant sėdynės vidurio ir pasisukę kartu su ja į automobilį įkeltumėte kojas. Taip nereikėtų trinti šoninių atramų, kaip dabar, kai į automobilį lipame pirmiau įkeldami vieną koją ir labiau sėsdamiesi ant sėdynė krašto.



Šis sprendimas, beje, net nereikalauja didelių inžinierių ir dizainerių pastangų. Besisukiojančios sėdynės jau labai ilgą laiką buvo montuojamos nameliuose ant ratų. Pats mechanizmas yra labai paprastas, o norint padėti žmonėms įlipti ir išlipti net nereikia, kad sėdynė pasisuktų 90 laipsnių kampu. Tokios sėdynės buvo kartas nuo karto naudojamos praktiškai nuo pat Antrojo pasaulinio karo, tačiau labiausiai jas išpopuliarino JAV gamintojai šeštajame-septintajame praeito amžiaus dešimtmečiuose.

Labai raudonas Chevrolet Chevelle Laguna salonas su pasukamomis priekinėmis sėdynėmis. (nakhon100, Wikimedia (CC BY 2.0)

Besisukiojančios sėdynės ėmė populiarėti šeštajame dešimtmetyje. Jas turėjo 1959-ųjų Dodge Custom Royal, to meto Plymouth automobiliai, o vėliau ir septintojo dešimtmečio Chrysler 300F bei kiti modeliai. Jos ne tik padėdavo į automobilį įlipti vairuotojui ir keleiviui, bet ir sukurdavo didesnę angą norint patekti ant galinės kupė sėdynės. Chevrolet Chevelle Laguna taip pat turėjo tokias sėdynes. Toks sprendimas buvo pasirinktas tik dėl patogumo – net odinės dangos šios sėdynės neturėjo. Besisukiojančios sėdynės ypač padėdavo siaurėjančius sijonus nešiojusioms moterims. Aišku, bandoma buvo ir Europoje. Štai Fiat 1200 TV Spider, pasirodęs 1957 metais, taip pat turėjo besisukiojančias sėdynes, kurias buvo galima ir visiškai apsukti.

Fiat 1200 Spyder su 180 laipsnių besisukiojančiomis sėdynėmis. (Craig Howell, Wikimedia (CC BY 2.0)

General Motors išlaikė besisukiojančias sėdynes kai kuriuose savo automobiliuose iki pat 1978-ųjų metų. Tačiau po to šis bruožas tiesiog išnyko, nors patogus įlipimas į automobilį tebėra labai svarbus. Tai kas nutiko?

Iš tiesų, gerai paieškoję ir šiandien rastume besisukiojančių sėdynių. Aišku, daugiausia, nameliuose ant ratų, bet tai parodo, kad jos nėra kaip nors uždraustos ar neįmanomos dėl saugumo taisyklių. Įrodymų tam toli ieškoti nereikia – 2010 metais Renault tokias sėdynes pasiūlė Clio pirkėjams. Jos pasisuko 75 laipsnių kampu ir palengvino įlipimą ir išlipimą. Tačiau tai daugiau išimtis nei taisyklė.

Pasukamos Chrysler 300G sėdynės padėjo moterims su sijonais, bet kartu tausojo ir vinilinę dangą. (Greg Gjerdingen, Wikimedia (CC BY 2.0)

Šiandieniniai saugumo standartai nėra uždraudę besisukiojančių sėdynių, tačiau dėl jų automobiliuose joms trūktų vietos. Slenksčiai dabar yra gerokai platesni, automobiliai turi didelius ir stiprius statramsčius, o viduryje – daiktadėžę, pavarų perjungimo svirtį, kompiuterio valdymo įrenginius, porankį ir taip toliau. Taigi, vietos sėdynei apsisukti dabar yra gerokai mažiau.

Besisukiojančios sėdynės geriau tiko tiems laikams, kai jos buvo nelanksčios. Dabar skirtingi žmonės mėgsta skirtingą nugaros atlošo pokrypį. Ar norėtumėte kaskart ištiesinti atlošą lipdami iš automobilio, kad galėtumėte pasukti sėdynę? Tikriausiai niekas to nedarytų ir liptų taip, kaip lipa dabar.

1961-ųjų Buick Flamingo koncepcinis automobilis su 180 laipsnių besisukiojančia sėdyne – buvo teigiama, kad taip galima lengvai bendrauti su gale sėdinčiais keleiviais (GM nuotrauka).

Galiausiai, pačios sėdynės yra sunkesnės nei anksčiau. Jose dabar kartais būna šildymo elementai, sensoriai, rečiau – masažuokliai ir ekranai gale sėdintiems keleiviams. Norint išlaikyti saugumą, ir pats besisukiojančios sėdynės mechanizmas turėtų būti labai tvirtas. Taigi, sunkus. Niekas to papildomo svorio nenori, o jo reikėtų. Renault tada siūlė besisukiojančias sėdynes, tačiau pabrėžė, kad jos tinka tik žmonėms, kurie sveria mažiau nei 130 kg – sunkesni avarijos metu gali patirti rimtų sužalojimų dėl šio mechanizmo lūžio.



Taip pat skaitykite:

TOP10 mėgstamiausių išnykusių automobilių dizaino elementų;

Kodėl automobiliai vietoj durelių nenaudoja aviacijos stiliaus kabinos gaubtų?

Kodėl seniau automobiliai turėjo ilgas teleskopines antenas, o dabar jos yra nereikalingos?

Kodėl anksčiau kai kurie automobiliai turėjo ant sparnų sumontuotus veidrodėlius, o dabar jų neliko?

Atsarginis ratas nebūtinai turi būti po bagažu – kiti atsarginio rato vietos sprendimai;

Kam ant senų automobilių buvo montuojami maži metaliniai strypeliai?

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.