Bombos taip iš tikrųjų neatrodo, tai kodėl piešiniuose ir animaciniuose filmuose jos – juodi rutuliai su ilgais knatais? (Video)

Bombos taip iš tikrųjų neatrodo, tai kodėl piešiniuose ir animaciniuose filmuose jos – juodi rutuliai su ilgais knatais? (Video)

Šį daiktą animaciniuose filmuose esame matę galybę kartų. Tai – juodas kamuolį su ilgu rūkstančiu knatu. Vos pamatę šį daiktą visi supranta, kad tai – bomba. Tačiau realybėje sprogmenys niekada taip neatrodo – tokių niekas nėra matęs. Tai kodėl kadaise buvo nuspręsta bombas vaizduoti būtent taip?

Iš tiesų, animaciniai filmai ir netaiko į kažkokius tikroviškumo standartus – tai suvokia visi. Svarbu, kad matomi simboliai ir vaizdai būtų lengvai atpažįstami ir įsimenami, o tai, kaip jie atrodo, tėra tik detalės. Todėl bombos vaizduojamos visada daugmaž vienodai – tai visada būna juodi kamuoliai arba dinamito lazdelės. Tačiau visi simboliai turi kokias nors ištakas.



Apvalios juodos bombos vaizduojamos dar nuo 20 amžiaus pradžios, kuomet pasirodė pirmieji vaikams skirti animaciniai filmai. Tačiau ir tuomet realybėje tokių bombų niekas nebuvo matę. Dinamitas buvo išrastas dar 19 amžiaus viduryje, o ir ne toks stabilus nitroglicerinas vis dar buvo plačiai naudojamas. Tuo tarpu juodi sprogstantys kamuoliai simbolizuoja ne ką kitą, o parako sviedinius, kurie plačiau nebuvo naudojami nuo pat 19 amžiaus antrosios pusės.

Jūs neabejotinai atpažįstate šį simbolį – tai juk bomba. Bet realybėje tokių bombų nebūna. (Nevit Dilmen, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Parakas yra ypatingai degus mišinys. Jei papiltumėte saujelę parako ant stalo ir jį padegtumėte, jis vikriai sudegtų ir pavirstų į dūmų kamuolį – joks sprogimas neįvyktų. Parako bombos veikia tik tuomet, kai parakas (kartais ir papildomi užpildai) yra laikomas uždaroje talpoje. Tuomet joje gali susikaupti dujos, kurios tarsi suspausta spyruoklė į sudrasko talpą ir sukelia nemenką sprogimą. Tas juodas apvalus rutulys yra būtent tai – geležinė talpa, kurios viduje būna parakas. Per nedidelę skylę į ją įstatomas detonatorius, kuris sudega ir uždega paraką. Šios bombos buvo apvalios tik todėl, kad jomis buvo šaudoma iš patrankų, o gamybos technologijos dar neleido kurti pailgų sviedinių.

Tokius geležinius kamuolius reikėjo pripildyti paraku ir užkimšti mediniu detonatoriumi – jie naudoti JAV pilietiniame kare. (Mathew Brady, Wikimedia)

Sfera yra pakankamai aerodinamiška forma. Aišku, ne tokia aptaki kaip šiuolaikiniai artilerijos sviediniai, tačiau sferą lengva pagaminti iš dviejų pusrutulių – taip sukuriama tik viena siūlė, kurią būtina užsandarinti. Animaciniai filmukai teisingai pavaizdavo ir šių bombų spalvą – jos dažnai buvo tamsios, nes buvo liejamos iš geležies. Tačiau minkšto knato jose nebuvo. Vietoj jo buvo padegamas medinis detonatorius. Filmukuose knatas, tikriausiai pasiskolintas nuo dinamito lazdelių, tiesiog kūrė įtampą – buvo lengva matyti, kada bomba tuoj sprogs. Animacijos kūrėjai knatą dažnai įstato į nedidelį atsikišimą, kuris realybėje sukeltų nemažai problemų, jei tokią bombą kas pabandytų iššauti iš patrankos.

Tokie motyvai naudojami ir politinei kritikai, protesto plakatams, karikatūroms ir kitose vietose, kur reikia pabrėžti įtampą. (Pixabay, Wikimedia)

Jungtinių Valstijų pilietinis karas (1861–1865) buvo vienas iš paskutiniųjų didelių konfliktų, kuriuose dominavo parako užtaisai ir sviediniai. Šis įvaizdis labai giliai įstrigo amerikiečių sąmonėje, jį dar labiau sutvirtino tuo metu leisti komiksai ir karikatūros. Apvali juoda bomba tapo ne tik sprogmenų, bet ir įtampos simboliu. Todėl pasirodžiusiuose filmukuose ir vaizduotas toks juodas kamuolys su rūkstančiu knatu.

Tomas, Džeris ir Bučas žaidžia karštą bulvę su bomba

 

Iš tiesų, jei ne animaciniai filmukai, tikėtina, kad šis simbolis jau seniai būtų pamirštas, nes 20 amžiaus pradžioje artilerijos sviediniai jau atrodė visiškai kitaip. Tačiau šių vaikams skirtų kūrinių dėka apvalios parako bombos iki šiol vaizduojamos visur – ir moderniuose filmukuose, ir karikatūrose, ir protestų plakatuose. Nors dabar niekas net nežino, koks įrenginys matomas šiuose kūriniuose, nes tokios bombos naudotos tik daugiau nei prieš 150 metų.



Taip pat skaitykite:

Kaip (ne)tinkamai susitvarkyti su negyvu banginiu – sprogdinimas nėra gera išeitis;

Tokio pažadinimo nenori niekas – pirmasis pasaulyje užfiksuotas atvejis, kuomet meteoritas pataikė į žmogų;

Ar Antrojo pasaulinio karo metu buvo paplitęs kanibalizmas?

Motociklų karietų lenktynės – kas tai per sportas?

Londono alaus potvynis, nusinešęs 8 žmonių gyvybes;

Naikintuvas, kuris buvo toks greitas, kad pats save pašovė.

5 įdomūs faktai apie jūsų vaikystės filmukus: ar Tomas ir Džeris nusižudė? O kur gyvena „Super mergaitės“?

5 įdomūs faktai apie jūsų vaikystės filmukus: ar Tomas ir Džeris nusižudė? O kur gyvena „Super mergaitės“?

Televizija dar ne taip seniai vaikams buvo labai svarbi. Nors anksčiau daug žaisdavome lauke, tam tikru metu skubėdavome parlėkti namo – juk per televizorių rodydavo mūsų mėgstamiausius filmukus. Augant keitėsi požiūris ir kai kurie iš šių kūrinių tapo nebeįdomūs, o dabar daugelis juos ir visai pamiršo. Nodum pristato 5 įdomius ir linksmus faktus apie jūsų vaikystės televizijos programas, kurių galbūt nežinojote.

1. Tomas ir Džeris nusižudė? Internete gausu straipsnių teigiančių, kad paskutinėje „Tomo ir Džerio“ serijoje abu personažai nusižudė. Kalbama apie „Blue Cat Blues“ seriją (1956), kuri prasideda su Tomu sėdinčiu ant geležinkelio bėgių. Džeris žiūri į traukinio ir savo liūdno gyvenimo baigties laukiantį draugą ir mintimis nusikelia į tuos laikus, kuomet Tomo kančios ir prasidėjo.



Tomas ir Džeris tuomet buvo geri draugai ir nerūpestingai leido savo dienas kaitindamiesi saulėje ir gaivindamiesi šalto gėrimo stikline. Tuomet pro šalį praėjo graži katė ir Tomui susisuko protas. Jis visaip stengėsi užkariauti jos širdį, bet katė galiausiai atiteko turtingesniam ir žavingesniam katinui. Tomui sudužo širdis ir jis atsidūrė ant geležinkelio bėgių. Džeris džiaugėsi, kad jam taip nenutiks, tačiau kaip tik tuo metu pro šalį pravažiavo ir jo mergina su kitu peliuku ir „Ką tik susituokę“ užrašu.

Taigi, abu personažai atsiduria ant geležinkelio bėgių ketindami nusižudyti. Kažkaip to šiuolaikiniuose filmukuose vaikams nepamatysime. Bet ar Tomas ir Džeris tikrai žuvo? Galbūt taip, o galbūt ir ne. Jie išgyveno ne vieną kritimą, sprogimą ir pakratymą elektra, todėl savo lanksčioje tikrovėje galėjo išgyventi ir susidūrimą su traukiniu. Juolab, kad ši serija, priešingai nei teigia ne vienas šaltinis, nebuvo paskutinė – filmukas buvo rodomas dar du metus.

Kita vertus, scena buvo kiek per daug liūdna. Tam tikra prasme tą akimirką, kai abu draugai susėdo ant bėgių, atrodė, kad jie jau veikia mūsų realybėje ir tikrai laukia savo dienų baigties. To buvo gana, kad ši serija nebūtų rodoma keliose šalyse.

2. „Dragon Ball“ buvo paremtas sena legenda. Daugybė vaikų kadaise sėdėjo prie televizoriaus ir super sajanams siuntė savo energiją blogiesiems ateiviams nugalėti. „Dragon Ball“ filmukai tapo tikra karštine, Lietuvoje juos kasdien ištikimai žiūrėjo tūkstančiai įvairaus amžiaus vaikų. Bet ar žinojote, kad šis filmukas buvo paremtas sena pasaka? „Kelionė į Vakarus“ – XVI amžiuje parašyta kinų legenda apie ant debesies skraidantį beždžionę-berniuką – ši istoriją iš esmės ir įkvėpė „Dragon Ball“ serialą. Tačiau patys drakono rutuliai atėjo iš kitos legendos – „Aštuonių šunų kronikų“, tikriausiai parašytų XVIII amžiaus pradžioje.

„Aštuonių šunų kronikos“ pasakoja apie aštuonis krištolinius rutulius, kurie stebuklingai atsirado po gana šlykštaus įvykio – vienos princesės ir jos tėvo šuns sekso. Dabar šito negalite atžinoti atgal.

Aštuoni rutuliai pakilo į dangų, išsisklaidė ir pavirto žmonėmis. „Dragon Ball“ kūrėjai pakeitė drakono rutulių skaičių į septynis, nes nelabai norėjo sieti savo kūrinį su gana šlykščia legenda.





3. Kur gyvena „Super mergaitės“? „Powerpuff girls“ nuo pirmos serijos buvo labai populiarus animacinis serialas. Nors buvo kuriamas taip, kad patiktų mergaitėms, jį noriai žiūrėjo ir berniukai, nes serijose netrūko veiksmo ir kovos su blogiečiais. Kiekvienos serijos pradžioje būdavo paminima, kad super mergaitės gyvena Taunsvilyje („Townsville“) – tai kiek tik įmanoma supaprastintas išgalvoto miestelio pavadinimas, kad super mergaitės nebūtų surištos su tikrovėje egzistuojančia vietove.

Visgi, fanai vis tiek bandė išsiaiškinti, kur jos gyvena iš tikrųjų. Vienoje serijoje buvo paminėtos koordinatės, kurios turėjo atvesti prie vienos vietos miestelyje – 32 laipsniai šiaurės platumos ir 212 laipsnių vakarų ilgumos. Deja, entuziastai liko nusivylę – koordinatės atvedė prie tarptautinių vandenų Ramiajame vandenyne, toli nuo bet kokios žinomos salos.

4. Finas ir Ferbis – populiarūs broliai, kurie beveik niekada nesusitinka. „Finas ir Ferbis“ yra animacinis serialas apie brolius, kurie kiekvieną vasaros atostogų dieną nuveikia kažką įspūdingo. Šio vaikams labai svarbaus laiko jie tikrai nešvaisto – stato didžiulius amerikietiškus kalnelius, kuria verslus, keliauja ir krečia visokias išdaigas. Finas ir Ferbis yra populiariausi animaciniai broliai – anksčiau šioje srityje karaliavo Bartas ir Liza Simpsonai. Visgi, aktoriai, kurie įgarsina Finą ir Ferbį beveik niekada nesusitinka – per pirmus keturis serialo gyvavimo metus jie vienas kitą matė vos porą kartų.

5. Paslaptingieji pokemonai. Kiek Ešui („Ash“, pagrindinis žmogiškas serialo personažas) metų? Seriale jam vis dar 10, nors realiai jam jau turėjo sukakti 30. Jis jau labai ilgą laiką keliauja gaudydamas pokemonus su savo pagrindiniu augintiniu Pikačiu. Tačiau iš pradžių buvo numatyta, kad pagrindinis jo pokemonas bus kitas – Clefairy. Pokemonai iš esmės net nėra gyvūnai – tai kažkokios visai kitokios mistinės būtybės. Pirmasis tikras gyvūnas, kurį pamatytumėte šiame seriale yra kirminas, kurį suėdė vienas iš pokemonų.

Tiek faktų apie jūsų vaikystės serialus šį kartą. Nesunkiai galima papasakoti ir kur kas daugiau ir dar keistesnių faktų. Koks filmukas jums vaikystėje buvo pats mieliausias ir įdomiausias?



Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.