Alternatyvi istorija – 5 Sąjungininkų klaidos, neleidusios karo užbaigti greičiau

Alternatyvi istorija – 5 Sąjungininkų klaidos, neleidusios karo užbaigti greičiau

Antrasis pasaulinis karas baigėsi beveik prieš 72 metus. Istorikai, atrodo, išnaršė visas istorijos klostes ir įdėjo labai daug pastangų visoms paslaptims atskleisti, tačiau tikrai ne viskas jau aišku. Entuziastai vis dar su didžiuliu smalsumu žvelgia į praeitį įsivaizduodami, kaip viskas galėjo pasisukti, jei priimti sprendimai būtų buvę kitokie. Lengva žvalgytis į karą pralaimėjusios pusės klaidas, bet ką blogai padarė Sąjungininkai siekdami pergalės, kad ji neturėtų tokios didžiulės kainos?

Tai ne pirmas kartas, kuomet domimės įvairiomis alternatyvios istorijos spėlionėmis. Kartą jau žiūrėjome į 5 Hitlerio sprendimus, kurie jam tikrai nepadėjo, o kitame straipsnyje bandėme išvardinti 5 didžiausias Ašies klaidas, sutrukdžiusias siekti pergalės. Siūlome akimis permesti ir tuos straipsnius. O dabar pažiūrėkime kur anot istorikų ir entuziastų suklydo sąjungininkai.



Japonijos karinės galios nuvertinimas

Dabar tuo sunku patikėti, bet daugelio vakariečių akims Japonija prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo trečiarūšė šalis su labai sena kultūra, bet labai stipriai atsilikusiomis technologijomis. Japonijos karinė galia buvo visuotinai nuvertinama, o patys japonai laikomi primityviais žmonėmis ir kariais. Šiandien tokį japonų supratimą sunku įsivaizduoti, tačiau tuomet, prieš Antrąjį pasaulinį karą, JAV nesivargino rimtai tirti Japonijos ambicijų ir karinio potencialo. Japonija buvo siaubingai nuvertinama.

Japonų B1-type I-15 povandeninis laivas – nors technologine prasme Japonija Vakarams nepriklygo, tai jai nesutrukdė karo pradžioje pasiekti žymių pergalių. (N. Polmar, D. Carpenter, Wikimedia)

Ką tai nulėmė? Pirminis japonų veržimąsis Antrajame pasauliniame kare, kuomet viena po kitos Japonijai atiteko salos, yra didžiausia tokio masto operacija pasaulio istorijoje. Taip teigia istorijos entuziastas Dougas Stychas – pirmiems 6 japonų veržimosi mėnesiams neprilygo niekas. Jei JAV ir kitos valstybės būtų geriau įvertinusios Japonijos potencialą ir galią, galbūt regione būtų anksčiau dislokuoti kariniai daliniai. Kai kurie spėlioja, kad ir Perl Harboro būtų pavykę išvengti, jei Japonijos stiprybė būtų tinkamai įvertinta, ir tikrai nebūtų reikėję tiek laiko visoms saloms išvaduoti ir Japonijai palaužti.

Besąlyginės Vokietijos kapituliacijos reikalavimas

Ši klaida gali būti vertinama įvairiai – juk karas vienaip ar kitaip turėjo pasibaigti Vokietijos kapituliacija. Tačiau 1943 metų sausį vykusioje Kasablankos konferencijoje nuskambėjęs Theodoreo Roosevelto pareiškimas, kad Vokietijos kapituliacija privalo būti besąlyginė, nebuvo suderintas su sąjungininkais. Churchillas nebuvo priėmęs tokio sprendimo ir ne visi sutarė, kad tai – geriausia karo baigtis Europai.

Kasablankos konferencija 1943 metais, kuomet Rooseveltas pribloškė pasaulį reikalaudamas Vokietijos besąlygiško pasidavimo. (W.Wolny, Wikimedia)

Dabar, žiūrint iš istorinės perspektyvos, šis pareiškimas nepadėjo niekam, išskyrus propagandos ministrą Josephą Goebbelsą. Karas galėjo baigtis kur kas greičiau, nesukėlus tiek nuostolių ir žmonių aukų. Goebbelsas pasinaudojo paskelbtu reikalavimu mobilizuodamas mases kautis iki paskutinės minutės. Jis savo kuriamoje propagandoje teigė, kad Vokietijai pasidavus šalis panirs į vergovę. Bandymai derėtis dėl sąlygų galbūt būtų padėję karą užbaigti greičiau, tačiau dabar to sužinoti nebėra įmanoma.

Konvojavimo sistemos vėlavimas

Dominavimas pasaulio vandenynuose siekiant galutinės pergalės yra labai svarbus. Vokietijos povandeniniai laivai nuolat grasino sąjungininkų laivams ir trukdė didesnėms logistinėms operacijoms. Kuomet JAV įsitraukė į karą Atlanto vandenyne, ji niekaip negalėjo susidoroti su vokiečių povandeninių laivų grėsme. Per porą savaičių JAV karinis laivynas prarado 25 laivus – kelis mėnesius laivai buvo sugadinami ar paskandinami greičiau nei JAV pramonė galėjo juos statyti.




Problema buvo išspręsta kuomet buvo priimta konvojaus sistema, kuomet svarbūs laivai neplaukdavo vieni. Sąjungininkai prisitaikė prie povandeninių laivų grėsmės, bet ankstesnis konvojų sistemos pritaikymas būtų leidęs užtikrinti kokybiškesnes ginkluotės logistikos Atlanto vandenyne grandines bei padėjęs išvengti tokių didelių nuostolių. Visgi, kai kurie istorikai mano, kad JAV karo pradžioje tiesiog neturėjo pakankamai karo laivų, tinkamų konvojams lydėti. Pavieniai atsargų laivai yra ne tokie pažeidžiami kaip tie, kuriuos lydi netinkami karo laivai.

Dabar daugelis sutinka, kad konvojaus sistema JAV galėjo būti įgyvendinta anksčiau (U.S. Navy Naval History Center, Wikimedia)

Filipinų gynyba 1942-aisiais

Generolo Douglaso MacArthuro planas ribotais resursais apginti visą  Filipinų salyną 1942 metų pavasarį nuo pat pradžių buvo pasmerktas žlugti. Maisto ir amunicijos atsargos buvo išdėstytos visoje teritorijoje viliantis, kad trauktis paprasčiausiai nereikės. Visgi, teko trauktis į Bataano pusiasalį, paliekant nemažai atsargų ir karių. Trūkstant maisto tūkstančiai pasidavė – 76 tūkstančiai amerikiečių ir filipiniečių karių pateko į japonų nelaisvę. Tai, aišku, didžiulis praradimas, kurio buvo galima išvengti atsisakant Filipinų gynybos arba bent jau laiku atsitraukiant.

Amerikiečiai karo belaisviai neša kritusius savo draugus Filipinuose 1942 m. (Wikimedia)

Operacija Deglas

Britai 1942 metais suvokė Tuniso strateginę svarbą ir norėjo ten įsitvirtinti. Tai būtų leidę pulti Vokietijos kontroliuojamas žemes iš pietų bei užtikrinti Egipto kontrolę. Pagal juos, įsiveržimas turėtų prasidėti nuo išsilaipinimo Alžyre – taip veiksmas prasidėtų pakankamai arti Tuniso. Tačiau JAV karinė vadovybė dvejojo. Jei Ispanija būtų įstojusi į karą Vokietijos pusėje, Didžioji Britanija galėjo prarasti Gibraltarą. Tuomet kariai Alžyre būtų visiškai atskirti ir jiems tiekti atsargas būtų labai sunku. Visgi, buvo pasiektas kompromisas – 1942 metų lapkričio 8 dieną prasidėjo operacija Deglas, kurios metu amerikiečių daliniai išsilaipino Kasablankoje Maroke, o britų – Orano ir Alžyro miestuose.

Operacijos Deglas schema – sąjungininkai išsilaipino gana toli nuo Tuniso. (Wikimedia)

Išsilaipinimas taip toli nuo Tuniso sutrukdė pasiekti greitą pergalę Šiaurės Afrikoje. Vokietija užėmė Tunisą ir priešinosi iki pat 1943 metų gegužės. Tai pareikalavo daugybės resursų ir laiko. Tačiau sunku tai vadinti klaida – kas galėjo žinoti, kad Ispanija neprisidės prie Vokietijos? Ir, negalima paneigti, Deglas tikrai padėjo sustiprinti pozicijas – klaida galima laikyti ne pačią operaciją, o išsilaipinimo vietos ir laiko pasirinkimą.

Visos šios klaidos yra diskutuotinos, o pats straipsnis – nepilnas. Sąjungininkai padarė daugybę kitų klaidų tiek Ramiojo vandenyno katile, tiek rytų fronte, tiek išsilaipindami Prancūzijoje. Kurias jų klaidas laikytumėte didžiausiomis?




Įdomūs faktai – Savaitė #2. 10 įdomių faktų apie mūsų pasaulį – tai kur indai eina į tualetą? (Video)

Įdomūs faktai – Savaitė #2. 10 įdomių faktų apie mūsų pasaulį – tai kur indai eina į tualetą? (Video)

Kiekvieną dieną Nodum.lt Facebook puslapyje skelbiame įdomius, mažai girdėtus faktus, o pirmadienį juos susumuojame į vieną straipsnį. Šiame tekste surasite visus praeitos savaitės įdomius faktus, plius – tris papildomus, kad išeitų apvalus 10. Šįkart pradedame nuo mažiausio branduolinio ginklo pasaulyje.

Pirmadienis – mažiausias visų laikų branduolinis ginklas. Tai – W48 sviedinys, skirtas iššauti iš 155 mm pabūklo. W48 gamyba buvo pradėta 1963 metais. Tikslas – sukurti sviedinį, kuris pasižymėtų didžiule galia, tačiau būtų lengvas ir galėtų būti naudojamas su jau turimais ginklais. W48 iš tikrųjų nebuvo toks jau galingas, palyginti su kitais atominiais ginklais – maždaug toks, kaip 72 TNT tonos. 1992 metais W48 ginklo buvo atsisakyta.



Iš tikrųjų, sukurti mažą branduolinį ginklą yra sunkiau nei didelį – tiesiog per sunku pasiekti kritinę masę. Turint omenyje didelę kainą, mažų branduolinių ginklų efektyvumas yra palyginti mažas. Daugiau apie tai, kodėl pasaulis negamina branduolinių kulkų – Technologijos.lt straipsnyje.

W48 – mažiausia visų laikų branduolinė galvutė. (US-Department of Energy, Wikimedia)

Antradienis – netikėta trylikos Junkers Ju 87 „Stuka“ avarija. 1939 metų rugpjūčio 15 dieną Vokietija aktyviai ruošėsi Lenkijos puolimui, kuris prasidėjo rugsėjo pirmą dieną. Netoli sienos buvo surengta Junkers Ju 87 „Stuka“ demonstracija, kurią stebėjo aukščiausi Liufvafės (Vokietijos karinių oro pajėgų) karininkai. Pagal planą, 13 pikiruojamų bombonešių turėjo pranerti pro debesis, labai tiksliai numesti savo netikras bombas ir staiga pasukti aukštyn. Tačiau debesys buvo taip žemai, kad pilotams nepavyko laiku pastebėti žemės ir visi 13 lėktuvų sudužo. 26 įgulų nariai žuvo. Galima tik įsivaizduoti, kaip šis įvykis atrodė demonstraciją stebintiems karininkams, tačiau kiti „Stuka“ bombonešiai kare buvo vertinami puikiai.

Junkers Ju 87 Stuka pikiruojantys bombonešiai kare buvo nepralenkiami, tačiau prieš karą net 13 jų sudužo vienoje didelėje avarijoje (Bundesarchiv, Bild 101I-646-5188-17 / Opitz, Wikimedia(CC BY-SA 3.0 de)

Trečiadienis – Dole Air Race katastrofa. 1927 metais buvo surengtos lėktuvų lenktynės iš San Fransisko į Havajus. 15-18 lėktuvų norėjo dalyvauti lenktynėse, tačiau tik 11 buvo pripažinti tinkamais. Net trys iš jų sudužo dar prieš lenktynes. Pirmasis pakilo Oklahoma, bet nuskridus pakankamai netoli buvo pastebėta, kad variklis stipriai kaista, todėl lėktuvas sugrįžo. Tuomet El Encanto bandė pakilti, bet nesėkmingai – nuvažiavo nuo tako ir sudužo. Pabco Flyer kilo iš karto po to, tačiau nukrito iš nedidelio aukščio ir buvo nežymiai apgadintas. Tuo tarpu Golden Eagle pakilo sėkmingai ir nuskrido už horizonto. Miss Doran taip pat sėkmingai pakilo, tačiau greitai grįžo, nes variklis skleidė neaiškius garsus. Dallas Spirit pakilo, bet greitai sugrįžo, nes suplyšo fiuzeliažą dengiantis audinys. Aloha ir Woolaroc  pakilo ir nuskrido be didesnių problemų, o ir Miss Doran buvo pataisytas ir greitai išskrido link Havajų. Pabco Flyer taip pat pabandė antrą kartą ir antrą kartą vėl nukrito.

Pranešimas laikraštyje apie prastai pasibaigusias lėktuvų lenktynes. (Wolfgang Sauber, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Lenktynes laimėjo Woolaroc , antrasis atskrido AlohaGolden Eagle ir Miss Doran dingo jūroje, jų ieškojo keli povandeniniai laivai. Vėliau prie jų prisidėjo ir paremontuotas Dallas Spirit, tačiau ir šis pražuvo vandenyne. Iš viso 10 žmonių žuvo, 6 lėktuvai buvo prarasti.




Ketvirtadienis – Venera 7 zondas. Tai – 1970 metų rugpjūčio 17 dieną į Venerą išvykęs sovietų zondas, kuris pasiekė išties nemažai. Atšiaurioje planetoje jis buvo jau gruodžio 15 dieną, kuomet įlėkė į atmosferą ir po truputį leidosi. Į Žemę atkeliavo pirmieji duomenys apie Veneros atmosferą – ją 97 % sudarė anglies dioksidas. 60 km aukštyje išskleistas parašiutas galiausiai nebeatlaikė atšiaurių sąlygų ir kažkuriuo metu Venera 7 rėžėsi į planetos paviršių. Visgi, ir po to dar siuntė duomenis – Veneros paviršiaus temperatūra buvo 475 °C, o slėgis 90 Žemės atmosferų. Buvo padaryta išvada, kad vandens Veneroje tikrai nėra. Venera 7 buvo pirmasis žmogaus sukurtas kosminis aparatas nusileidęs kitoje planetoje ir iš ten atsiuntęs duomenis.

Venera 7 zondo eskizas. (Wolfgang Sauber, Wikimedia)

Penktadienis – keturačiai Vokietijos triračiai. Darbo savaitės pabaigoje prisiminėme A1 vairuotojo teisių kategoriją, leidžiančią vairuoti motociklus, kurių variklio darbinis tūris yra tarp 50 ir 125 kubinių centimetrų, o galia neviršija 11 kW, bei triračius, kurių galia neviršija 15 kW. Vokietijoje tokiu transporto priemonių trūkumas išsprendžiamas modifikuojant miesto automobilius – galiniai ratai yra sumontuojami taip arti vienas kito, kad automobilis pagal įstatymus yra laikomas triračiu ir jį galima vairuoti turint A1 kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Aišku, galia vis tiek yra ribojama iki 15 kW. Plačiau apie tai – šiame straipsnyje.

FIAT 500 tampa dažnu taikiniu tokioms modifikacijoms – galiniai ratai sumontuoti greta, o variklio galia sumažinta iki 15 kW. (Auto Ellenrieder)

Šeštadienis – arbatos maišelių atsiradimas. Iš tikrųjų arbata į maišelius buvo pilstoma dar senovės Kinijoje, tačiau tuomet tai daryta siekiant išsaugoti skonines ir aromatines arbatos savybes. Arbatos plikymas maišeliuose išpopuliarėjo tik po to, kai niujorkietis arbatos importuotojas Thomas Sullivanas 1908 metais pradėjo arbatą pardavinėti mažyčiuose šilkiniuose maišeliuose. Nors jis neplanavo, kad taip nutiks, daugelis žmonių jo arbatą taip ir plikė – į puodelius ar arbatinukus arbatžoles dėjo su visais maišeliais. Arbatos plikymas maišelyje padeda išvengti netvarkos ir yra tiesiog patogesnis. Daugiau apie tai – šiame straipsnyje.

Šiuolaikiniai arbatos maišeliai gaminami iš popieriaus pluošto. ( André Karwath, Wikimedia (CC BY-SA 2.5)

Sekmadienis – Voyager 2 40 metų jubiliejus. 1977-ųjų rugpjūčio 20 į misiją pakilo vienas svarbiausių žmonijos kosminių aparatų – Voyager 2. Jis buvo sukurtas todėl, kad mokslininkai paskaičiavo, kad planetos bus išsidėsčiusios labai palankiai, kad vienas erdvėlaivis galėtų aplankyti keturias išorinio Saulės sistemos rato planetas. Tai Voyager 2 ir pavyko padaryti – 1979 metais erdvėlaivis pralėkė pro Jupiterį, 1981 – pro Saturną, 1986 – pro Uraną, o 1989-aisiais – pro Neptūną. Taip baigėsi pirminė misija, bet, kadangi erdvėlaivis vis dar veikia puikiai, Voyager 2 dabar tyrinėja Saulės sistemos pakraščius. Manoma, kad 2019-2020 metais zondas įskries į tarpžvaigždinę erdvę, tačiau jau apie 2025 metus Žemės nepasieks net ir silpnas Voyager 2 radijo signalas. Plutonio oksido rutulius naudojantis generatorius tikriausiai jau apie 2020 metus nustos gaminti energiją.

Voyager 2 jau visai netrukus paliks Saulės sistemą. (NASA/JPL, Wikimedia)

Tiek faktų skelbėme praeitą savaitę. Kaip jau minėjome, norime pateikti apvalų įdomių faktų dešimtuką, todėl pridedame dar 3. Tačiau prieš juos užsukite į mūsų FB puslapį ir pasidalinkite juo su draugais – taip tikrai padedate Nodum.lt augti.

Seniausias vaizdo įrašas YouTube portale turi daugiau nei 41 milijoną peržiūrų, jis buvo įkeltas 2005 metų balandžio 23 dieną. Jame – vaikinas zoologijos sode komentuoja dramblius – tik pasako, kad šaunu, kad drambliai turi ilgus straublius. Tai – vienintelis vaizdo įrašas jawed kanale, tačiau jis kanalui sunešė net 217 tūkstančių prenumeruotojų.

Populiariausias lietuviškas YouTube kanalas – The3dvinas. Tai – vlogų kanalas, kuriamas Edvino Navicko. Pirmasis vaizdo įrašas į šį kanalą įkeltas prieš penkerius metus, per tą laiką The3dvinas surinko daugiau nei 208 tūkstančius prenumeruotojų.

Indijoje gyvena apie 1,3 milijardo žmonių. Tikslus skaičius net nėra žinomas, nes šalis neturi galimybių suskaičiuoti savo gyventojus. Visgi, yra žinoma, kad daugiau nei pusė jų neturi prieigos prie jokio tualeto – nei privataus, nei viešojo. Problema patraukė ir ne vienos labdaros organizacijos dėmesį, nes nešvara gatvėse ir paplūdimiuose yra puiki terpė pavojingiems mikroorganizmams daugintis ir augti.

Kur indai atlieka gamtinius reikalus?

Ką daro indai, kurie neturi tualeto? Eina į gatves ir paplūdimius, kartais grupėmis. Pastebima, kad tai – ir kultūrinis reiškinys. Ne vienas indas renkasi gamtinius reikalus atlikti lauke vietoj to, kad naudotųsi vienu iš viešųjų tualetų.

Tiek faktų šįkart. Kviečiame žvilgtelti ir į praeitos savaitės įdomius faktus, tarp kurių ir didžiausia bakterija, ir radiacijos fiksavimas buitine kamera, ir mažiausias žinduolis.




Dar žiupsnelis alternatyvios istorijos: 5 didžiausios Ašies klaidos siekiant pergalės Antrajame pasauliniame kare

Dar žiupsnelis alternatyvios istorijos: 5 didžiausios Ašies klaidos siekiant pergalės Antrajame pasauliniame kare

Praėjus šiek tiek laiko po istoriškai svarbių įvykių, žmonės pradeda galvoti – „o ar galėjo būti kitaip?“. Kiekvienas sprendimas turi savas pasekmes, ne visas jas galima numatyti iš anksto. Iš savo perspektyvos mes galime stebėti istoriją iš šalies, todėl kai kurias strategines klaidas jau galime įvertinti. Šiame straipsnyje aprašomos 5 didžiausios Ašies klaidos Antrajame pasauliniame kare ir kaip jų išvengimas būtų padėjęs pasukti karą kita linkme.

Apie alternatyviąją istoriją šia tema jau kalbėjome. Siūlome užmesti akį į „5 sprendimus galėję padėti Hitleriui laimėti Antrąjį pasaulinį karą“. Šįkart pakalbėsime apie 5 didžiausias klaidas, kurių pirmajame straipsnyje nepaminėjome.



Graikijos invazija

Benito Mussolini 1940 metais trypčiojo vietoje. Būdamas artimas Hitlerio sąjungininkas jis jautėsi paliktas kažkur paraštėje. Gal dėl to, o gal rimtai manydamas, kad gali išspręsti strategines problemas Balkanuose, jis nusprendė veržtis į Graikiją. Teigiama, kad sprendimas buvo priimtas nepasitarus su Hitleriu – „Jis iš laikraščių sužinos, kad aš užėmiau Graikiją“. Visgi, tai buvo tik perdėtas optimizmas.

Mussolinis nepasitaręs su Hitleriu pradėjo Graikijos puolimą – šis veiksmas užlaikė Vokietiją ir pareikalavo nemažai resursų. (Muzej Revolucije Narodnosti Jugoslavije, Wikimedia)

Kampanija prasidėjo 1940 metų spalio 28. Italų pajėgos energingai veržėsi, bet greitai graikų buvo tiesiog nustumtos atgal. 1941 metų kovą italai vėl pabandė veržtis pirmyn, bet ir vėl nesėkmingai. Situaciją išspręsti turėjo Vokietija, įsitraukusi 1941 metų balandį. Birželio 1 dieną mūšiai buvo baigti ir Graikija buvo okupuota.

Dabar istorikai svarsto, kas būtų buvę, jei Hitleriui tada nebūtų reikėję švaistyti savo pajėgų. Daugiau nei 1000 vokiečių karių žuvo, 3752 buvo sužeisti, 385 paskelbti dingusiais be žinios. O kur dar kiti resursai, švaistomas strategiją kuriančio personalo laikas. Jei ne invazija į Graikiją, Vokietija būtų galėjusi anksčiau pradėti Sovietų Sąjungos puolimą (teigiama, kad dėl šios priežasties jis buvo atidėtas net penkioms savaitėms). Kai kurie istorikai su tuo nesutinka, bet vis tiek mano, kad bent jau sustiprinti pozicijas šiaurės Afrikoje tikrai būtų pavykę, jei Vokietijai nebūtų reikėję imtis Graikijos.

Perl Harboro puolimas

Japonijos padėtis Antrojo pasaulinio karo pradžioje nebuvo ideali. Jos ekspancinėms ambicijoms trukdė resursų, ypač naftos, stygius, JAV parama Kinijai, ekonominės sankcijos. Kažkuriuo metu kilo mintis suduoti vieną mirtiną smūgį JAV kariniam jūrų laivynui, kad jis nebegalėtų aktyviai veikti Ramiojo vandenyno regione ir net norėdamas negalėtų sutrukdyti Japonijos dominavimui. 1941 m gruodžio 7 dieną toks smūgis buvo suduotas Perl Harboro bazėje. Bet ar tai tik nebuvo klaida?

Pats Perl Harboro puolimas gali būti laikomas klaida, ypač trečiosios atakos bangos atšaukimas. (Wikimedia)

Dabar manoma, kad JAV nebūtinai būtų pradėjusi karą su Japonija, jei ne Perl Harboro puolimas. Juolab, kad ir pati ataka nebuvo tokia efektyvi ir nesustabdė JAV dominavimo pasaulio vandenynuose. Japonija tiesiog negalėjo atlaikyti bangos, kurią pati ir sukėlė. Taigi, jei nebūtų puolusi Perl Harboro, Japonija galėjo imtis kitų strateginių veiksmų. Kadangi ataka buvo įvykdyta oficialiai nepaskelbus karo ir be jokio įspėjimo, vėliau šis puolimas laikytas karo nusikaltimu. Kita vertus ir pačiame puolime buvo padaryta klaida.




Perl Harboro ataka buvo vykdoma bangomis. Pirmosios dvi bangos sudavė stiprius smūgius laivynui, nors lėktuvnešių bazėje ir nebuvo. Tačiau antrosios atakos metu amerikiečiai gynėsi jau gerokai aršiau ir padarė nemenkos žalos japonų eskadrilėms – skaičiuojama, kad 2/3 visų japonų nuostolių Perl Harbore buvo patirta antrosios puolimo bangos metu. Trečioji puolimo banga turėjo naikinti taikinius ant žemės – torpedų ir kuro saugyklas, sausąjį doką, remonto dirbtuves ir t. t. Visgi, vienas puolimo vadų, Chūichi Nagumo, nurodė trauktis, baimindamasis, kad trečioji banga bus pasitikta su dar stipresne priešlėktuvine gynyba, o ir nežinia kur esantys JAV lėktuvnešiai gali sugrįžti.

Istorikai sutinka, kad, jei trečioji puolimo banga būtų įvykdyta, karas būtų tęsęsis 1-2 metais ilgiau. Japonija būtų turėjusi laiko sustiprinti savo dominavimą, bendradarbiavimą su Vokietija ar vystyti laivyną. Priminsime, kad 14 iš 16 apgadintų laivų buvo iškelti, pataisyti ir sugrįžo į tarnybą.

Ispanijos ir Turkijos neįtraukimas į karą

Šį istorinį faktą sunku vadinti klaida, nes Hitleris ir jo aplinka negalėjo valdyti visko. Tačiau įtraukti Ispaniją ir Turkiją į sąjungą su Vokietija būtų buvę labai naudinga ir kažin ar neįmanoma.

Karinė sąjunga su Ispanija būtų leidusi Vokietijai susidoroti su Jungtinės Karalystės baze Gibraltare (Dallison G W (Lieut), Wikimedia)

Vokietija padėjo generolui Francisco Franco Ispanijos pilietiniame kare. Iš tikrųjų, buvo tikimasi, kad Ispanija Antrojo pasaulinio karo metu stos šalia Vokietijos, tačiau taip nenutiko. Ispanija išlaikė neutralią laikyseną ir net neleido Vokietijos pajėgoms kirsti šalies (pavyzdžiui, Švedija leido). Tai Vokietijai neleido priartėti prie britų kontroliuojamo Gibraltaro. Vokietijos laivai negalėjo laisvai judėti tarp Atlanto vandenyno ir Viduržemio jūros, o tai stipriai kenkė jos planams ir operacijoms Šiaurės Afrikos regione.

Tuo tarpu Turkija su Vokietija Pirmojo pasaulinio karo metu stovėjo vienoje barikadų pusėje, tačiau į Antrąjį pasaulinį karą nusprendė nesikišti. Jei Turkija būtų prisidėjusi prie Vokietijos, Ašis būtų galėjusi užsitikrinti Kaukazo kontrolę. Vietoj to, 1945 metais Turkija beveik nugalėtai Vokietijai paskelbė karą.




Japonijos vykdytas užimtų teritorijų žmonių engimas

Kuomet Japonija vieną po kitos užėmė salas, jų gyventojai japonus pasitiko kaip išvaduotojus nuo europiečių. Tačiau greitai pastebėta, kad japonai su užimtų teritorijų gyventojais elgiasi itin prastai. Žmonės buvo verčiami dirbti, vidinė socialinė salų santvarka nebuvo gerbiama. Prie viso to, dar reikėtų pridėti ir nepriteklių, sukeltą resursų panaudojimo karo reikmėms. Kartais teigiama, kad japonai kitų tautų net nelaikė žmonėmis, todėl ir neketino su jomis kitaip elgtis – galbūt šiais žodžiais ir perdedama, bet faktas tas, kad nuo japonų valdžios kentėjo Filipinų, Indonezijos ir ne vienos kitos salos gyventojai.

Amerikiečiai karo belaisviai neša kritusius savo draugus Filipinuose 1942 m. (Wikimedia)

Kas nuo to pasikeitė? Žmonės priešinosi japonų valdžiai – patys įsitraukdavo į partizaninį karą ar vėliau teikdavo informaciją amerikiečiams. Geras elgesys ir išvaduotojų įvaizdžio pateisinimas galėjo padėti japonams užsitikrinti vietinių paramą.

Vokietijos sprendimas pradėti karą

Ši klaida atrodo paminėta ne vietoje – kaip didžiausia klaida kare gali būti jo pradžia? Tačiau šiame straipsnyje ji įtraukta ne be reikalo.

Tai – Šiaurės Teksaso Universiteto istorijos profesoriaus Roberto Citino nuomonė. Jis teigia, kad Vokietija ir taip daug pasiekė diplomatinėmis priemonėmis – karo baimė nuveikė daugiau nei karas galėjo nuveikti. Citino mano, kad Hitleris galėjo pasiekti kur kas daugiau, jei būtų supratęs kiek toli jį gali nuvesti blefas ir protinga diplomatija. Bet Hitleris karo norėjo nuo pat pradžių. Jis to norėjo kaip priemonės tikslui pasiekti ir apie jį galvojo daugiau nei apie patį tikslą.

Hitleris karą regėjo kaip vienintelę priemonę, kuri jo galvoje nustelbė ir tikslą. (Bundesarchiv, Bild 183-L18678, Wikimedia(CC BY-SA 3.0 de)

Bet kurioje vietoje Hitlerį būtų sustabdžiusios ribotos diplomatijos galimybės? Citino mano, kad diplomatinėmis priemonėmis Hitleris galėjo pasiekti daugiau nei Vermachtas laimėjo mūšiuose per pirmus tris karo metus. Bet dabar, kaip ir visada alternatyvios istorijos pasvarstymuose, to jau nebesužinosime.

O kokias didžiausias Ašies klaidas išvardintumėte jūs?




Koks propelerinis lėktuvas pasiekė didžiausią greitį? Kaip gali būti, kad tai – Antrojo Pasaulinio karo laikų naikintuvas?

Koks propelerinis lėktuvas pasiekė didžiausią greitį? Kaip gali būti, kad tai – Antrojo Pasaulinio karo laikų naikintuvas?

Technologijos ir mokslas nuolat juda į priekį, tačiau tai nereiškia, kad visi reikšmingi rekordai priklauso naujai technikai. Kartais įvairūs veiksniai nulemia, kad viena šaka nebėra vystoma, nes kita yra tiesiog pranašesnė, todėl rekordai taip ir lieka priklausyti senosioms technologijoms. Pavyzdžiui, ar patikėtumėte, kad greičiausias pasaulio propelerinis lėktuvas yra kilęs iš Antrojo pasaulinio karo laikų?

Rare Bear, stipriai modifikuotas Grumman F8F Bearcat, yra greičiausias propelerinis lėktuvas pasaulyje. (Don Sleeter, Wikimedia)

Taip, reaktyviniai varikliai yra tiesiog geresni ir labiau tinkami šiuolaikinėms aviacijos užduotims. Visgi, negalime sakyti, kad propelerinis variklis yra visiška atgyvena, nes tokie lėktuvai tebeskraido ir tebėra kuriami. Todėl šį rekordą tikrai galime laikyti Antrojo pasaulinio karo metu išvystytų technologijų laimėjimu. Visgi, nors ir atskleidėme kokiai erai priklauso rekordą pasiekę lėktuvas, pasakyti tikslų modelį nėra taip jau lengva.

Blue Angels, demonstracinė Jungtinių Valstijų karinių jūrų pajėgų aviacijos eskadrilė, 1946 metais perėjo prie Grumman F8F-1 Bearcat lėktuvų. (USN, Wikimedia)

Oficialus greičiausio pasaulyje propelerinio, stūmokliniu varikliu varomo lėktuvo rekordas priklauso Grumman F8F Bearcat. Tai – Antrojo pasaulinio karo pabaigoje pristatytas naikintuvas iš tarnybos oficialiai pasitraukęs 1963 metais. F8F Bearcat yra gana išvaizdus, manevringas ir, žinoma, greitas lėktuvas, todėl yra mėgstamas ir pilotų-entuziastų. Jie šiuos lėktuvus restauruoja ir modifikuoja, kad juos būtų paprasčiau valdyti. Rare Bear, stipriai modifikuotas Grumman F8F Bearcat, ilgus dešimtmečius dominavo Reno Air Races lenktynėse. Būtent šiam lėktuvui ir priklauso oficialus greičio rekordas – 850,24 km/h. Visgi, tai tik dalis istorijos.




Neoficialus rekordas siekia net 880 km/h ir buvo pasiektas britišku Hawker Sea Fury. Šis lėktuvas taip pat buvo sukurtas Antrojo pasaulinio karo metais, bet tarnybą pradėjo vėliau. Pirmoji versija, vadinama tik Fury (nesupainiokite su penkiolika metų senesniu biplanu Hawker Fury), pirmą kartą pakilo 1944 metų rudenį. Tačiau tuomet jau buvo aišku, kad karas artėja prie pabaigos ir Karališkosios oro pajėgos lėktuvo atsisakė. Tuo tarpu laivynas juo susidomėjo, todėl 1945 metų pradžioje į orą pirmam skrydžiui pakilo ir Sea Fury versija. Hawker Sea Fury buvo naudojamas ne tik Jungtinės Karalystės karinėse pajėgose, bet ir Kanadoje, JAV, Nyderlanduose ir Mianmare. Visgi, šeštajame dešimtmetyje šio orlaivio vietą užėmė naujesnės konstrukcijos lėktuvai ir jam teko trauktis. Kaip ir Grumman F8F Bearcat atveju, pilotai pradėjo šiuos lėktuvus naudoti lenktynėms ir akrobatiniams pasirodymams, taip ir buvo pasiektas tas neoficialus 880 km/h rekordas.

Hawker Sea Fury buvo skirtas Jungtinės Karalystės lėktuvnešiams, o vėliau dalyvavo oro lenktynėse. (Don Ramey Logan, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Taigi, abu greičiausi paminėti propeleriniai lėktuvai buvo stipriai modifikuoti ir paruošti didžiuliam greičiui pasiekti. Tai jų pasiektų rekordų, žinoma, nemenkina, tačiau vis tiek įdomu, koks lėktuvas su įprastu propeleriniu varikliu ir be didesnių modifikacijų pasiekė didžiausią greitį. Tai – Dornier Do 335 Pfeil.

Dornier Do 335 Pfeil Antrojo pasaulinio karo metais buvo vokiškas sunkusis naikintuvas. Jis taip pat pasirodė Antrojo pasaulinio karo pabaigoje ir didelių žygdarbių pasiekti nespėjo. Visgi, jis įdomus jau vien dėl savo neįprastos konstrukcijos – jis turi du variklius, kaip ir ne vienas propelerinis orlaivis, tačiau abu Dornier Do 335 Pfeil varikliai buvo sumontuoti fiuzeliaže. Tai yra, vienas lėktuvą traukė į priekį, o kitas – stūmė. Tai gerokai sumažino oro pasipriešinimą, lyginant su įprastais lėktuvais su dviem varikliais, ir leido pasiekti didesnį greitį.

Dornier Do 335 Pfeil turėjo du variklius ir du propelerius – vieną stumiantį ir vieną traukiantį. (Guinnog, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

1945 metų pradžioje naujieji lėktuvai jau buvo siunčiami į tarnybą, tačiau JAV jau balandį užėmė jų gamyklą. Todėl tik 11 Do 335 Pfeil naikintuvų buvo pristatyta į tarnybą ir dar pora mokomųjų Do 335 A-12. Maksimalus Dornier Do 335 Pfeil greitis – 765 km/h, bet net su vienu neveikiančiu varikliu orlaivis galėjo skristi 563 km/h greičiu. Primename, kad kalbame apie nemodifikuotą lėktuvą ir šis greitis pasiektas skrendant tiesiai, o ne neriant žemyn. Pakankamai įspūdingas pasiekimas.

Tuo tarpu neoficialus greičio rekordas skrendant originaliu, nemodifikuotu lėktuvu su stūmokliniu varikliu priklauso Supermarine Spitfire – šis kartą 1952 metais nerdamas pasiekė 1,110 km/h greitį, bet to patvirtinti nepavyko. Kadangi ir šis orlaivis labiausiai pasižymėjo Antrojo pasaulinio karo metais, galima teigti, kad tai ir buvo geriausias laikas propeleriniams lėktuvams.

Panašus Supermarine Spitfire net kelis kartus nerdamas priartėjo prie garso greičio. (RAF official photographer , Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Beje, absoliutus lėktuvų greičio rekordas taip pat priklauso ne kokiam nors naujam orlaiviui, o Lockheed SR-71 Blackbird. Rekordas pasiektas 1976 metais – Eldono W. Joerszo ir George T. Morgano pilotuojamas lėktuvas pasiekė 3,530 km/h greitį.




Kalbant apie aviacinius rekordus, siūlome prisiminti ir mažiausią pasaulyje sraigtasparnį, mažiausią lėktuvą, ir mažiausią reaktyvinį lėktuvą. O taip pat užmeskite akį į trumpiausią pasaulyje reguliarų avialinijų reisą.

Rusijoje iš ežero ištrauktas amerikietiškas Antrojo pasaulinio karo laikų naikintuvas (Video)

Rusijoje iš ežero ištrauktas amerikietiškas Antrojo pasaulinio karo laikų naikintuvas (Video)

Tikriausiai visiems yra tekę girdėti kokių nors vaikiškai paprastų istorijų apie nuskendusius tankus ar lėktuvus. Net ir po daugiau nei 70 metų žmonės vis dar dalijasi šiomis pasakomis, o kiti jomis besąlygiškai tiki, nors ir neketina jų tikrinti. Visgi, kai kuriais atvejais šios istorijos gali būti pagrįstos tikrais faktais – viename ežere Rusijoje neseniai buvo išžvejotas amerikietiškas Bell P-39 Airacobra naikintuvas, sudužęs Antrojo pasaulinio karo pabaigoje.

Taip P-39 Airacobra atrodė sveikas – tai vienas iš geriausių Bell lėktuvų. (US government, Wikimedia)

Bell  P-39 Airacobra – naikintuvas, pirmą kartą į orą pakilęs dar 1938 metais, o jau 1941 metais oficialiai pradėjęs tarnybą. Tai buvo gana įdomus lėktuvas jau vien dėl savo pagrindinių mechaninių mazgų išdėstymo. Pavyzdžiui, variklis buvo sumontuotas fiuzeliažo viduryje, tiesiai už piloto. Tai padaryta dėl tolygesnio svorio pasiskirstymo, bet kartu iškėlė šiokį tokį iššūkį – reikėjo ilgos ašies traukiančiam propeleriui sukti. Airacobra taip pat neturėjo jokio kompresoriaus, todėl skrydis itin dideliame aukštyje buvo neįmanomas. Būtent todėl Karališkosios Oro Pajėgos šių lėktuvų mandagiai atsisakė, o štai sovietai juos mielai priglaudė.




Visai neseniai vienas sudužęs toks lėktuvas buvo ištrauktas iš vieno ežero (Щукозеро) Murmansko srityje. Tai – vienas iš daugiau nei 13 tūkstančių lėktuvų (4 746 iš kurių buvo P-39 Airacobra) , suteiktų Sovietų Sąjungai Antrojo pasaulinio karo metu, tačiau šis sudužo ne atlikdamas kovines užduotis, o treniruotės metu. Naikintuvą pilotavo Fiodoras Varavikas, avarija įvyko 1945 metų kovą, taigi, karas jau artėjo prie pabaigos. Pilotas tiesiog nesuvaldė naikintuvo ir, kaip dabar manoma, rėžėsi į ežerą, kur Airacobra galiausiai ir nuskendo.

Po orlaivio atradimo, Rusijos karinis laivynas suorganizavo jo iškėlimo operaciją. Buvo tikimasi naikintuve, kuris tuo metu jau buvo maždaug 45 metrų gylyje, aptikti ir palaikus, tačiau jų rasta nebuvo. Keista, tačiau yra versijų, kad pilotas išgyveno, nors apie tai duomenų ir nėra. Naikintuve buvo rasta 37 mm patrankos amunicijos ir piloto batas. Deguonies balionai taip pat vis dar buvo orlaivyje.

Su narų pagalba naikintuvas buvo ištrauktas. Tikriausiai dabar jis ras vietą kokiame nors muziejuje, kur ir liks toks, koks yra – autentiškas ir nerestauruotas.

Tikėtina, kad į muziejų lėktuvas nuguls toks, koks ir buvo ištrauktas (Минобороны России)

Rusijoje ne taip jau retai randama pamirštos ar paskendusios karinės technikos. Pernai netoli Kolos pusiasalio buvo ištraukti ir Sovietų Sąjungai skirti Sherman tankai. Jie paskendo kartu su SS Thomas Donaldson laivu, kuomet jį torpedavo vokiškas povandeninis laivas. Ištraukti Sherman tankai buvo stebėtinai geros būklės, nors sūriame vandenyje išbuvo 71 metus. Iš viso Sovietų Sąjungai buvo skirti 4102 amerikietiški Shermanai.

Čia galite pamatyti šio shermano gelbėjimo misiją

Antrojo pasaulinio karo technikos po žeme ir po vandeniu tikrai yra. Visgi, dauguma legendų apie šiuos objektus mūsų šalyje ir tėra legendos. Kita vertus, visada malonu, kai kas nors panašaus yra atrandama – nepraeis daug laiko, kol žemė ir gamta šiuos ginklus pasiglemš visam laikui.



Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.