Svarbiausia nepasiduoti – kaip torpedų perkirstas HMS Porcupine tapo HMS Pork ir HMS Pine?

Svarbiausia nepasiduoti – kaip torpedų perkirstas HMS Porcupine tapo HMS Pork ir HMS Pine?

HMS Porcupine tarnybą pradėjo 1942 metais – eskadrinis minininkas turėjo medžioti vokiečių povandeninius laivus. Vos pradėjęs tarnybą Dygliakiaule pavadintas laivas tapo savotišku didvyriu – Viduržemio jūroje padėjo išgelbėti 241 transportinio Nyderlandų laivo Nieuw Zeeland keleivį. Šį karinį transportinį laivą torpeda atakavo vokiečių U-380. Tuomet Porcupine net nenujautė, kad šis darbas taps paties laivo likimo pranašu.

HMS Porcupine nebuvo kažkuo labai ypatingas laivas. Jis buvo pastatytas gana greitai – užsakytas 1939 metų spalį, vandenyje eskadrinis minininkas atsidūrė jau tų pačių metų gruodį. Darbai judėjo greitai ir 1942 metais Porcupine iškeliavo pasitarnauti Didžiosios Britanijos ir sąjungininkų naudai Antrajame pasauliniame kare.



Praėjus nedaug laiko po to, kai Porcupine sudalyvavo Nieuw Zeeland gabentų karių gelbėjimo operacijoje, pati Dygliakiaulė buvo užpulta vokiečių povandeninio laivo U-602. Laivas buvo apšaudytas 1942 metų gruodžio 9 dieną netoli Gibraltaro. Į Porscupine pataikė vos viena torpeda, tačiau ji sprogo praktiškai pačiame laivo viduryje ir vos nepadalino jo pusiau. Ataka nusinešė 7 vyrų gyvybes, tačiau laivas išsilaikė. Išgyvenusieji į vandenį metė įvairius daiktus, kad laivas būtų stabilus ir Porcupine kažkokiu būdų nenukeliavo į dugną.

Būdamas sveikas Porcupine atrodė maždaug taip (nuotraukoje tos pačios klasės eskadrinis minininkas Oribi).

Kitas eskadrinis minininkas Vanoc išgelbėjo likusią įgulos dalį, o pats Porcupine buvo nutemptas į Arzeu uostą Alžyre. Iš ten 1943 metų balandį Porcupine buvo nutemptas į Oraną, kur buvo paskelbta, kad laivas yra neremontuotinas. Buvo pašalinta visa Porcupine ginkluotė, o pats laivas buvo perpjautas pusiau, nes jo pusės ir taip vos besilaikė drauge. Inžinieriai pasirūpino, kad Porcupine dalys būtų pakankamai stabilios ir jas būtų galima tempti. Taip Porcupine gabalais 1943 metų birželį parkeliavo į Portsmutą.

HMS Pork – buvusio Porcupine priekinė dalis.

Į Angliją sugrįžęs laivas buvo šmaikščiai pramintas HMS Pork ir HMS Pine. O kaip gi kitaip – juk Porcupine buvo nebe vienas, o du korpusai. Pirma mintis, žinoma, buvo laivą tiesiog nurašyti į metalo laužą. Dvi jo dalys buvo apgadintos, o remontas būtų prilygęs naujo laivo statyboms. Tačiau tuomet kažkam atėjo mintis, kad HMS Pork ir HMS Pine dar gali pasitarnauti.

Tempiamas HMS Pine – abi laivo dalys tapo gyvenamosiomis patalpomis. (Pelman, L (Lt), Royal Navy official photographer, Wikimedia)

1944 metų sausio 14 dieną HMS Pork ir HMS Pine oficialiai tapo plūduriuojančiomis kareivinėmis – padalintame laive gyveno jūreiviai. Šiai funkcijai atlikti nereikėjo variklių, ginklų ar valdymo įrenginių, todėl ją šie laivai puikiai atliko iki 1946 metų kovo 1 dienos, kuomet  HMS Pork ir HMS Pine ketinta atsisakyti. Visgi vos po mėnesio laivai sugrįžo į tarnybą ir taip dirbo iki rugpjūčio pabaigos.

Vėliau tiek HMS Pork, tiek HMS Pine buvo parduoti kaip metalo laužas. Tačiau Porcupine iki šiol atsimenamas kaip nenoro pasiduoti simbolis – net padalintas pusiau šis laivas toliau savaip pasitarnavo karinėms reikmėms.



Taip pat skaitykite:

Mokslinė platforma RP FLIP dažnai palaikoma skęstančia;

Kur dingo Baychimo? Laivas-vaiduoklis mažiausiai 38 metus gyveno savarankiškai;

10 faktų apie kruizinius laivus, kurių galbūt nežinojote;

Kodėl šio laivo nosis tokia keista?

Jei nebūtų nuskendęs, ar Titanikas plaukiotų ir šiandien? 

Kas nutinka, kai kruiziniame laive miršta žmogus?

Kiek automobilių telpa didžiuliame vandenynų autovežyje?

Kodėl laivai po vandeniu turi apvalią atsikišusią nosį?

10 įdomių faktų apie tankus, kurių galbūt nežinojote: ar tanką sukūrė Leonardas da Vinčis, kaip dabar atrodo T-34 iš „Keturi tankistai ir šuo“ ir kas organizuoja tankų biatloną?

10 įdomių faktų apie tankus, kurių galbūt nežinojote: ar tanką sukūrė Leonardas da Vinčis, kaip dabar atrodo T-34 iš „Keturi tankistai ir šuo“ ir kas organizuoja tankų biatloną?

Tankas yra modernių laikų karybos simbolis. Tai – stipriai šarvuota kovos mašina su bokštelyje įtaisytu pabūklu ir vikšrine važiuokle, skirta dalyvauti tiesioginiuose kovos veiksmuose. Tankus dažniausiai galime pamatyti per televiziją ar įvairiuose muziejuose, nors gali būti, kad jūs esate stebėję ir, pavyzdžiui, pervežamus modernius tankus ar netgi jų pratybas. Tačiau ką apie juos žinome? Štai 10 įvairių faktų apie tankus, kurių galbūt nežinojote.

Nodum.lt kiekvieną savaitę pradeda nuo įdomių faktų dešimtuko. Štai praeitą pirmadienį siūlėme paskaityti apie pasaulio greitkelius – kviečiame prisiminti ir šį straipsnį. Na o dabar – apie tankus.



Tanką išrado Leonardas da Vinčis? Leonardas da Vinčis per savo gyvenimą nupiešė galybę eskizų, kurie yra tyrinėjami iki šiol. Šis žmogus buvo tikras genijus ir jam priskiriama net ir paties tanko koncepcija. Bet ar tai tiesa? 15 amžiaus pabaigoje Leonardas da Vinčis nupiešė šarvuotą kūgio formos aparatą su ginkluote. Jis į priekį būtų varomas žmonių jėga ir galėtų būti naudojamas pačiame mūšio lauke. Tačiau eskizą patyrinėję žmonės beda pirštu į akivaizdų faktą – viduje telpančių žmonių jėgos neužtektų tokiam sunkiam daiktui varyti, ypač nelygiame mūšio lauke. Tikroji pirmoji tanko koncepcija, turinti visus pagrindinius šios kovos mašinos bruožus (pabūklas, šarvai ir vikšrai) buvo paminėta 1903 metais prancūzų kapitono Léon René Levavasseur.

Leonardo da Vinčio tankas būtų atrodęs maždaug taip. (Wikimedia)

Pirmasis pasaulinis karas ir pirmasis tankas. Karas yra progreso variklis, kad ir kaip liūdnai tai gali nuskambėti. Pavyzdžiui, pirmasis tankas buvo panaudotas Pirmojo pasaulinio karo metu. Jį sukūrė Karališkasis laivynas. Kuomet buvo iškelta idėja sukurti šarvuotas kovos mašinas, sausumos pajėgos nenorėjo taip modifikuoti savo turimų traktorių, todėl projektą įvykdė laivynas. Pirmą kartą britų Mark I tankas buvo panaudotas Somos mūšyje 1916 metų rugsėjo 15 dieną.

Kamufliažo spalvomis užmaskuotas Mark I tankas. (Bain News Service, Wikimedia)

Kodėl tankas pavadintas tanku? Ar patikėtumėte, jei dabar perskaitytumėte, kad tiksliai nežinoma, iš kur tankai gavo savo pavadinimą? Atrodo, tankas yra modernių laikų išradimas, todėl jo pavadinimo istorija turėtų būti labai aiški. Visgi, iš pradžių jie buvo vadinami sausumų laivais, tačiau kai kurie karininkai ieškojo būdų išlaikyti programą paslaptyje. Buvo siūlomas ir vandens pervežėjo pavadinimas, ir cisterna (angliškai, tank). Posėdžio sekretorius pulkininkas Ernestas Swintonas ir pasirinko žodį tankas savo raportui. Kita istorija pasakoja, kad šis žodis buvo vartojamas dirbtuvėse, kad darbininkai nežinotų, ką gamina. Tačiau visų pirmojo tanko kūrime dalyvavusių karininkų pasakojimai šiek tiek skiriasi. bent jau žinoma, kad tankas kilo nuo cisternos – arba posėdžių kambaryje, arba dirbtuvėse.

Pirmieji pasaulio tankai dabar net neatitiktų tanko apibrėžimo. (Avaness, Wikimedia)

Sunkiausias pasaulio tankas. Antrasis pasaulinis karas pagreitino tankų technologijų vystymąsi, tuo metu pristatyta ir mūšyje išbandyta ne viena dabar legendine laikoma kovos mašina. Panzerkampfwagen VIII Maus buvo vokiečių super-sunkiojo tanko projektas. Buvo planuojama pagaminti penkis Maus tankus, tačiau iki Raudonosios Armijos atėjimo spėta užbaigti tik du korpusus ir vieną bokštelį. Panzerkampfwagen VIII Maus svėrė 188 tonas, tačiau mūšyje taip niekada ir nebuvo panaudotas. Palyginimui, M1 Abrams tankas sveria iki 70 tonų.

Panzerkampfwagen VIII Maus Kubinkos tankų muziejuje Rusijoje. (Superewer, Wikimedia)

Kam arbatos? Britų tankai nuo 1945 metų yra aprūpinti, galima sakyti, virduliais. Šie vandens šildymo įtaisai yra skirti maistui ruošti, tačiau dažniausiai yra naudojami arbatai. Britams labai patinka arbata. Dabar panašūs įrenginiai paplito ir kitų šalių šarvuotose mašinose.




Kiek kainuoja tankai? Šiuolaikinis tankas nėra primityvi šarvuota dėžė ant vikšrų. Tai – sudėtingi inžineriniai kūriniai, prikimšti technologijų, reikalingų efektyviai vykdyti kovines užduotis. Nieko keisto, kad tankai yra brangūs. Minėto M1 Abrams kaina gali siekti ir 7,3 milijonus eurų, o vokiečių Leopard 2 – 4,7 milijonus eurų.

Leopard 2 tankas naudojamas nuo 1979 metų. (Bundeswehr-Fotos, Wikimedia(CC BY 2.0)

Ne, tai ne tankas. Ar esate pastebėję, kad kai kurie žmonės tankais vadina visas didesnes karines mašinas? Jei ji turi vikšrus, tai – tankas. Tačiau taip tikrai nėra. Šiuolaikinis tankas turi bokštelį, kuris gali apsisukti 360 laipsnių kampu, pabūklą, storus šarvus ir vikšrus. Tankas yra skirtas dalyvauti mūšiuose ir gali priešakinėse gretose remti pėstininkus. Dažniausiai klaidingai tanku pavadinami įvairūs savaeigiai pabūklai. Jie turi ne tokius storus šarvus, nes dirba toliau nuo fronto linijos. Kai kurie savaeigiai pabūklai neturi ir bokštelio, kuris gali suktis aplink. Kita vertus, reikėtų pasakyti, kad pirmasis mūšyje panaudotas tankas taip pat neatitiko dabartinių šio pavadinimo kriterijų.

Panzerhaubitze 2000 155 mm savaeigė haubica. (Gerben van Es/Ministerie van Defensie, Wikimedia)

Koks tankas naudotas lenkų seriale „Keturi tankistai ir šuo“?  „Keturi tankistai ir šuo“ („Czterej pancerni i pies“) – 1966-1970 metais filmuotas lenkų karinis serialas apie vieno tanko įgulą iš 1-osios Lenkų armijos. Nespalvotas serialas turėjo daug sovietinės propagandos priemaišų, tačiau vis tiek gavo legendos statusą. Siužeto centre atsidūrė sovietinis T-34/85 tankas. Kaip galite įsivaizduoti, vietos kameroms šiame tanke nėra, todėl jį teko, sakykime, palengvinti. Štai kaip jis atrodo muziejuje Poznanėje.

T-34/85 tankas iš „Keturi tankistai ir šuo“ Šarvuotos ginkluotės muziejuje Poznanėje. (Radomil, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Tankų biatlonas. Jei reikėtų atspėti, kuri šalis organizuoja tarptautines tankų biatlono varžybas, kokį variantą pasirinktumėte? Žinoma, kad tai – Rusija. Nuo 2013 metų organizuojamos varžybos pritraukia labai specifinį dalyvių ratą – praeitais metais varžybose dalyvavo Kazachstanas, Kinija, Indija, Azerbaidžanas, Armėnija, Iranas ir kitos šalys. Aišku, ir pati Rusija, kuri varžybas ir laimėjo. Biatlonu šios varžybos vadinamos neatsitiktinai – įgulos turi įveikti kelis bekelės trasos ratus ir šaudyti į vis toliau pastatytus taikinius.

Pirmojo tankų biatlono dalyviai. (Vitaly V. Kuzmin, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Ar prasidėjus karui būtų naudojami ir muziejiniai Antrojo pasaulinio karo tankai? Tikriausiai ne, nes dauguma jų nebėra tinkami jokiam mūšiui. Tačiau Šiaurės Korėja turi veikiančių T-34/85 tankų, kurie tikriausiai būtų panaudoti. Jie nebeatitinka šiuolaikinės karybos standartų, todėl kažin, kaip jiems sektųsi. Daugiau apie tai – šiame straipsnyje.



Tiek įdomių faktų šį pirmadienį. Taip pat kviečiame skaityti:

10 įdomių faktų apie pasaulio greitkelius;

10 įdomių faktų apie vėjo jėgaines;

10 įdomių faktų apie sraigtasparnius;

10 įdomių faktų apie motociklus;

10 įdomių faktų apie sunkvežimius;

10 įdomių faktų apie traukinius;

10 įdomių faktų apie traktorius;

6X4 sunkvežimis, kariuomenėje tarnavęs penkiasdešimt metų – Scammell Pioneer gelbėjo už save triskart sunkesnius tankus (Video)

6X4 sunkvežimis, kariuomenėje tarnavęs penkiasdešimt metų – Scammell Pioneer gelbėjo už save triskart sunkesnius tankus (Video)

Sunkvežimiai yra neapdainuoti karų didvyriai. Visi prisimena tankus, šarvuočius, galbūt ir savaeigius artilerijos pabūklus, tačiau retas kuris paminės bent vieną sunkvežimį. O juk jie buvo be galo svarbūs. Štai britų pajėgose Scammell Pioneer, kuris jau Antrojo pasaulinio karo metais toli gražu nebuvo naujas sunkvežimis, buvo gerbiamas dėl galios, pravažumo ir universalumo. Juk jam kartais tekdavo gelbėti ir triskart už save sunkesnius tankus.

Jei dažnai skaitote Nodum, Scammell vardas jums tikriausiai jau yra girdėtas. Ši kompanija gamino triratį vilkiką, kuris buvo žinomas kaip mechaninis arklys. Scammell yra gerai žinomas sunkvežimių gamintojas. Praeito amžiaus trečiajame dešimtmetyje atsirado didelė bekelės sunkvežimių paklausa. Taip nutiko todėl, kad Didžiosios Britanijos kolonijose plėtėsi verslai, o kelių infrastruktūra vis dar buvo prasta. Taip Scammel 1927 metais ir sukūrė Pioneer sunkvežimį.



Pioneer turi šešis ratus, keturi galiniai iš jų yra varomi. Iš pradžių buvo norima, kad varomi būtų visi ratai ir pats sunkvežimis būtų pravažesnis. Tačiau visų varomų ratų pavara šiuo atveju būtų pridėjusi nepageidaujamo sudėtingumo mechaninei Scammell Pioneer daliai. 6X4 mechanizmas buvo kur kas paprastesnis, o pats sunkvežimis buvo lengvesnis, nei būtų buvęs turėdamas tris varomas ašis. Aukšta prošvaista, lanksti važiuoklė ir lėtas, bet didelį sukimo momentą turintis 8,4 litrų 6 cilindrų dyzelinis variklis suteikė geras pravažumo savybes.

Toli į priekį pastumta priekinė ašis nebuvo varoma, bet jau vien jos pozicija prisidėjo prie sunkvežimio pravažumo. (Mick, Wikimedia(CC BY 2.0)

Scammell Pioneer sukūrė neturėdama minčių apie jo panaudojimą karyboje. Visgi, Karo reikalų biuras (War Office, Gynybos ministerijos pirmtakas) dar 1932 metais įsigijo benzininę Pioneer versiją bandymams su tankams skirta puspriekabe. Tai buvo vienintelis benzininis Pioneer, kurį britų pajėgos įsigijo, visi kiti sunkvežimiai buvo su dyzeliniais varikliais.

Vaikai žiūri, kaip Pioneer traukia nuo kelio nuvažiavusį Vickers šarvuotį. (Tanner (Lt), War Office official photographer, Wikimedia)

1935 metais buvo pristatyta Pioneer versija, skirta artilerijos pabūklams tempti. Šie sunkvežimiai nebuvo šarvuoti, tačiau galėjo tempti ir pakankamai sunkius pabūklus (pavyzdžiui, 155 mm Long Tom ar 7,2 colių haubicą). Pagal numatytas charakteristikas, Pioneer galėjo tempti beveik 20 tonų svorį.

Scammell Pioneer tempia 8 colių haubicą (1940 m.) (Davies (Lt) War Office official photographer, Wikimedia)

1936 metais buvo pristatyta techninės pagalbos versija. Šis karinis sunkvežimis su 3 tonų kranu, galinga  gerve ir kita papildoma įranga, buvo itin naudingas. Jo paskirtis – gelbėti mūšiuose sugadintą, tiesiog sugedusią ar įstrigusią techniką. 1938 metais buvo pristatyta patobulinta versija su geresniu kranu. Tam, kad neklimptų minkštesnėje žemėje, ant Pioneer galinių ratų galėjo būti uždedami laikini vikšrai. Būtent kaip techninės pagalbos mašina Scammell Pioneer britų karinėse pajėgose ir išliko ilgiausiai – su paskutiniu atsisveikinta tik praeito amžiaus devintajame dešimtmetyje.

Scammel Pioneer gelbėja Churchill tanką:

 

Beje, tas 1932 metais įsigytas tankų transporterio prototipas neprigijo. Prie idėjos sugrįžta tik 1937 metais. Tuomet pristatyta Pioneer versija su didesniais galiniais ratais, prailginta kabina, kurioje tilpo ir tanko įgula, bei lengvai neatkabinama puspriekabe. Iš esmės ją buvo galima atskirti tik remontui, tam buvo reikalingi įrankiai. Galinėje tralo dalyve buvo tvirtos, tanko svorį atlaikančios rampos. Jei kokia kovos mašina savo eiga negalėjo užvažiuoti ant tralo, ji galėjo būti užtempiama gerve. Deja, ši Pioneer versija buvo labiausiai kritikuojama. Tralas buvo per aukštas. Ant jo užkrovus aukštesnį amerikietišką tanką junginys nebetilpo po kai kuriais britų tiltais. Britai mieliau naudojo JAV pagamintus  Diamond T tankų transporterius. Po Antrojo pasaulinio karo didžioji dalis Pioneer tankų transporterių buvo nurašyti. Kai kurie vilkikai panaudoti kitoms reikmėms arba parduoti kartu su tralais civiliams.

Pioneer tankų transporteris su Matilda tanku. (James (Sgt), No 1 Army Film & Photographic Unit, Wikimedia)

Scammell Pioneer buvo patikimas ir tvirtas sunkvežimis. Dėl to jis taip ilgai ir išliko tarnyboje. Kariai jį mėgo, o puikios pravažumo savybės leido išsisukti iš ne vienos sudėtingos situacijos. Tikriausiai todėl jis taip ilgai ir išliko aktyvioje tarnyboje.

Scammell Pioneer su A9 tanku 1941 metais.

Scammell Pioneer:

Įprasto sunkvežimio ilgis – 6,27 m;

Ilgis su tankų tralu – 11,13 m;

Svoris – 8,51 t;

Variklis – 8,4 litrų 6 cilindrų dyzelis (76 kW)

Pavarų dėžė – 6 laipsnių mechaninė

Maksimalus greitis – 39 km/h.



Taip pat skaitykite:

Įspūdingos išvaizdos šarvuotas 25 sunkvežimis tankams vežti;

Kaip veikė japonų savižudžių pilotuojamos bombos?

Ar Antrojo pasaulinio karo metu buvo paplitęs kanibalizmas?

10 faktų apie sunkvežimius, kurių galbūt nežinojote

Kaip sukurti priešlėktuvinį minų lauką ore? Britai būtent taip gynė savo laivus Antrojo pasaulinio karo pradžioje

Kaip sukurti priešlėktuvinį minų lauką ore? Britai būtent taip gynė savo laivus Antrojo pasaulinio karo pradžioje

Laivai Antrojo pasaulinio karo metais buvo labai svarbi ginkluotės dalis. Visgi, jiems reikėjo geros priešlėktuvinės gynybos. 1939 metais Winstonas Churchillas paprašė Alwyno Crowo, balistikos eksperto, sukurti metodą, kaip ore sukurti priešlėktuvinį minų lauką. Idėja atrodo keista ir galbūt net neįmanoma, tačiau Crowas ir atliko tai, ko buvo prašytas.

Aišku, minų ore niekas nedėlioja taip paprastai. Greičiausiai Churchillui mintį pakišo jo tuometinis patarėjas  Frederickas Lindemannas, kuris ir anksčiau yra kalbėjęs apie galimybę parašiutais tiesiai prieš atskrendančius lėktuvus nuleisti bombas. Idėja buvo tokia, kad išvengti lėtai besileidžiančių bombų būtų labai sunku jau vien dėl jų gausos. Į jas atsitrenkę lėktuvai detonuotų sprogmenis ir būtų sunaikinti dar per daug nepriartėję prie Karališkojo laivyno laivų.



Crowas sukūrė tokią sistemą, apie kurią Lindemann ir Churchillas ir galvojo. Buvo sukurtas „nesisukantis sviedinys“ (unrotated projectile arba UP)- taip pavadinta trumpo nuotolio raketa, kuri nustatytame aukštyje turėjo paleisti miną, kuri lėtai leistųsi priešais atskrendančius priešo lėktuvus. Tokių minų gausybė turėjo užtikrinti, kad lėktuvas bent vieną iš jų detonuos.

Kariai neša UP sviedinius ant HMS King George V laivo. Vienu metu buvo paleidžiama net 20 tokių raketų. (Coote, R G G (Lt), Royal Navy, Wikimedia)

UP sistema turėjo 20 lygių vamzdžių – paleistos raketos neturėjo suktis, nes buvo stabilizuojamos gale pritaisytais stabilizatoriais. Visos 7 colių (maždaug 18 cm) diametro raketos būdavo paleidžiamos kartu. Nedidelis kordito užtaisas paleisdavo raketinį sviedinio variklį ir šis nuskriedavo maždaug 300 metrų. Tuomet jis sprogdavo, paleisdamas maždaug 240 g svorio miną ir ją laikančius parašiutus. Mina kabodavo ant 120 metrų ilgio kabelio. Buvo manoma, kad lėktuvas užkabins kabelį, pradės tempti miną ir ši detonuos numušdama priešo lėktuvą.

UP paleidimo įrenginys taip pat buvo brangus, o ginklo užtaisymui reikėjo nemažai laiko. (Beadell, S J (Lt), Royal Navy, Wikimedia)

Bent jau tokia buvo teorija. Visgi, kai buvo surengta demonstracija, kurią stebėjo pats Churchillas ir admirolas  Jack Tovey, atsiskleidė siaubingas UP ginklo trūkumas. Papūtus vėjui minų muliažai elegantiškai nusklendė atgal į juos paleidusį laivą ir pakibo aukštai ant laivo konstrukcijų. Aišku, didelės žalos netikros minos negalėjo padaryti, tačiau jos atskleidė, kad UP sistema gali būti pavojinga ją paleidusiam laivui. Nors jis vis tiek buvo naudojamas Antrojo pasaulinio karo pradžioje, realiuose mūšiuose UP pasirodė ne ką geriau.

UP paleidimo sistemos ant pabūklų bokštelių. (Coote, R G G (Lt), Royal Navy, Wikimedia)

Užtaisyti visus UP sistemos vamzdžius reikėjo nemažai laiko. Tačiau ir paleisti sviediniai nebuvo labai efektyvūs. Problema buvo ta, kad minų laukas ore buvo labai gerai matomas ir priešo lėktuvai nesunkiai jo išvengdavo. Taigi, brangūs sviediniai visiškai be naudos tiesiog krito į vandenį. Neilgai trukus UP buvo pakeista 2 svarų ir Bofors 40 mm pabūklais.



Daugiau apie Antrąjį pasaulinį karą:

Šarvuotas Antrojo pasaulinio karo drakonas – bauginančios išvaizdos vilkikas, sukurtas vežti ir gelbėti tankams;

Kaip veikė japonų savižudžių pilotuojamos bombos?

Ar Antrojo pasaulinio karo metu buvo paplitęs kanibalizmas?

Prieštankinė laidynė – dar vienas ne visai sėkmingas britų APK ginklas.

Šarvuotas Antrojo pasaulinio karo drakonas – bauginančios išvaizdos vilkikas, sukurtas vežti tankams

Šarvuotas Antrojo pasaulinio karo drakonas – bauginančios išvaizdos vilkikas, sukurtas vežti tankams

Tankai – labai svarbus ginklas ir didžiulis logistikos iššūkis. Šios sunkios vikšrinės mašinos yra gana lėtos ir ne visada ir ne visur gali judėti sava eiga. Antrojo pasaulinio karo metais tankus transportuojantys sunkvežimiai buvo labai svarbūs, bet 1942 metais JAV karinės pajėgos pastebėjo, kad būtinai reikia naujo tankams tinkamo tralo.

JAV tuomet, žinoma, turėjo tankams skirtų tralų, tačiau jie turėjo trūkumų.  Diamond T M19 sunkvežimis galėjo tempti porą nedidelių tralų, kurie galėjo pavežti nedidelį svorį ir strigo bekelėje, arba didesnį 30 tonų vežantį tralą. Buvo nuspręsta, kad reikalingas 40 tonų krovinį atlaikantis tralas. Jį sukūrė Detroite įsikūrusi  Fruehauf Trailer Company, tačiau tuomet paaiškėjo, kad jau pats tralas yra kiek per sunkus nedideliam Diamond T M19 sunkvežimiui. Taip ir atsirado šarvuotasis drakonas.



San Fransiske įsikūrusi  Knuckey Truck Company naujajam tralui sukūrė vilkiką, varomą trimis ašimis. Kai tankų transporterių poreikis išaugo ir Knuckey Truck nesusitvarkė su gamybos iššūkiais, M26 vilkikai pradėti gaminti Sietle,  Pacific Car & Foundry Co. gamykloje. Galiniai sunkvežimio ratai buvo sukami grandininiu galios perdavimo mechanizmu. Vilkikas turėjo 17,9 litrų 6 cilindrų variklį, išvystantį 240 ag (180 kW) ir 1098 Nm. Jame tilpo 7 žmonių įgula, o ant tralo – vienas tankas. Pats tralas buvo sukurtas taip, kad galėtų vežti M4 Sherman tanką, tačiau realiai galėjo gabenti ir kitas karo mašinas. Neblogomis pravažumo savybėmis pasižymėjęs sunkvežimis galėjo dalyvauti ir evakuacijos misijose, kuomet tankai ar kita šarvuota technika buvo surenkama tiesiai nuo mūšio lauko.

M25 tankus transportuojantis vilkikas šiais laikais yra muziejinė vertybė. Ant tralo matomas M4 Sherman tankas. (Alf van Beem, Wikimedia)

Tuo tikslu vilkikas buvo šarvuotas. Priekyje sunkvežimį dengė 19 mm storumo šarvo plokštė, šonuose ir gale jos storis siekė 6,5 mm. Langus ir groteles taip pat dengė šarvo skydai, tačiau juos buvo galima atidaryti, jei nebuvo apšaudymo grėsmės. Pats M26 vilkikas buvo lengvai ginkluotas – turėjo M2 Browning kulkosvaidį.

M25 Normandijoje 1944 metais.

Sunkvežimis ir tralas buvo priimti į tarnybą 1943 metais ir pavadinti M25. Vėliau, jau 1944 metais, buvo priimtas sprendimas vilkiką pavadinti M26, o tralą – M15. Taip tiesiog buvo paprasčiau tvarkytis su logistika ir technikos remontu. Nešarvuota vilkiko versija buvo pavadinta M26A1.

M4 Sherman gervėmis tempiamas ant tralo.

Šis sunkvežimis buvo pravažus, bet negreitas – maksimalus greitis siekė 45 km/h. Už vilkiko buvo pora gervių, skirtų kroviniui ant tralo užtempti, dar viena gervė buvo vilkiko priekyje, skirta jam pačiam išvaduoti, jei jis kur nors įklimptų. Nors oficialiai šis sunkvežimis buvo žinomas kaip M25, kariai jį vadino tiesiog Dragon Wagon. Neaišku, kodėl ši pravardė prilipo, tačiau galime numanyti, kad dėl grėsmingos vilkiko išvaizdos ir pravažumo kelyje.

M26 vilkikas 1949 metais – jis vilkdavo ne tik M15 tralą ir ne tik su M4 Sherman tanku.

Po karo daugybė M25 sunkvežimių tapo nereikalingi ir buvo parduodami. Žmonės galėjo įsigyti tiek šarvuotas, tiek nešarvuotas sunkvežimio versijas. Dažniausiai jas įsigiję verslininkai pajėgų vilkiką naudojo nestandartinių gabaritų kroviniams pervežti. Tarnyboje JAV karinėse pajėgose M25 Dragon Wagon išliko iki 1955 metų.

Grandininis galios perdavimo mechanizmas – M26 buvo varomas visais ratais. (Zandcee, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

M26 vilkiko savybės:

  • Ilgis – 7,72 m;
  • Plotis – 3,32 m;
  • Aukštis – 3,14 m;
  • Svoris – 21,9 t;
  • Galios agregatai – Hall-Scott 440 variklis, 240 ag (180 kW), 4X3 pavarų dėžė, visi varomi ratai.
M26 vilkikas iš galo – sunkvežimis buvo gana pajėgus ir bekelėje. (US Army, Wikimedia)

M15 tralo savybės:

  • Ilgis – 11,81 m;
  • Plotis – 3,81 m;
  • Svoris – 15,9 t.



Daugiau įdomybių apie Antrąjį pasaulinį karą ir sunkvežimius:

Kaip veikė japonų savižudžių pilotuojamos bombos?

Ar Antrojo pasaulinio karo metu buvo paplitęs kanibalizmas?

10 faktų apie sunkvežimius, kurių galbūt nežinojote

Triratis vilkikas, kurio manevringumas atima žadą.

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.