10 įdomių faktų apie arklius, kurių galbūt nežinojote: kuo skiriasi žirgas nuo arklio, kaip atrodo mažiausias ponis ir kokio dydžio šių gyvūnų smegenys (Video)

10 įdomių faktų apie arklius, kurių galbūt nežinojote: kuo skiriasi žirgas nuo arklio, kaip atrodo mažiausias ponis ir kokio dydžio šių gyvūnų smegenys (Video)

Nodum.lt dažnai kalbame apie įvairią techniką – automobilius, sunkvežimius, traukinius, traktorius ir taip toliau. Tačiau prieš visus juos istorijoje stovi paprasčiausias arklys. Vienas ištikimiausių žmogaus pagalbininkų, padėjęs mūsų civilizacijai pasiekti išties įspūdingas aukštumas. Arkliai kai kuriose situacijose yra nepakeičiami ir šiandien, todėl apie juos verta sužinoti daugiau. Todėl siūlome paskaityti 10 įdomių, netikėtų ir atsitiktinių faktų apie arklius, kurių galbūt nežinojote.

Įdomių faktų rinkinius skelbiame kiekvieną pirmadienį. Praeitą savaitę siūlėme daugiau sužinoti apie plieninius žirgus – kviečiame perskaityti 10 faktų apie motociklus, jei to dar nepadarėte. O dabar apie tikrus arklius.



Arklių protėviai turėjo pirštus. Evoliucija gyvūnų rūšis per milijonus metų pakeičia labai stipriai. Štai arklio protėviai, gyvenę eoceno laikotarpiu, turėjo pirštus, o ne kanopas. Šiuolaikinių arklių kanopos yra iš esmės pirštai arba tai, ką iš jų sukūrė evoliucija. Beje, arklio kanopos yra sudarytos iš keratino – baltymo, kuris sudaro ir mūsų nagus bei plaukus.

Arklių protėviai prieš beveik 50 milijonų metų turėjo keturis pirštus ant priekinių kojų ir tris ant galinių. (Charles R. Knight, Wikimedia)

Arkliai ganosi bandomis. Arkliai yra socialūs gyvūnai. Laukiniai arkliai ganosi 3-20 arklių bandose. Grupės lyderis visada yra stiprus eržilas, o visi kiti nariai – kumelės ir jaunikliai. Jauniems patinams sustiprėjus, jie yra išvejami ir dažniausiai iš pradžių ganosi nedidelėse patinų bandose, kol yra pajėgūs suformuoti savo kaimenę. Pavieniai arkliai dažniausiai jaučiasi prastai – jiems reikalingas ryšys su kitais rūšies atstovais. Beje, teigiama, kad vienintelės tikros laukinių arklių bandos ganosi Mongolijoje – visur kitur šios populiacijos buvo atkurtos, koreguotos arba yra nuolatos prižiūrimos.

Tachis arba Prževalskio arklys – vienintelė laukinių arklių rūšis pasaulyje. (Ulaanbaatour, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Arklių akys – neįtikėtinai didelės. Arklių akių obuoliai yra didžiausi tarp visų sausumos žinduolių, įskaitant tokius milžinus kaip drambliai ir begemotai. Dar daugiau – arkliai gali matyti beveik visur aplink save – jų matymo laukas yra labai platus. Taip yra dėl to, kad jie yra žolėdžiai ir turi saugotis plėšrūnų bei efektyviai ieškoti maisto. Naminiai arkliai dažniau būna trumparegiai, o laukiniai – toliaregiai. Ilgą laiką buvo manoma, kad arkliai mato nespalvotą vaizdą, tačiau taip nėra – jų rega tiesiog teikia pirmenybę geltonai ir žaliai spalvai.

Arklio akys – didžiausios tarp visų sausumos žinduolių. (Waugsberg, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Arklio bėgimas kurį laiką buvo nemaža paslaptis. Visi žino, kad arkliai yra labai greiti – todėl ir organizuojamos jų lenktynės. Tačiau nesant modernių kamerų jų bėgimo ritmą buvo labai sunku ištirti. 1872 metais garsus JAV verslininkas Lelandas Stanfordas iškėlė mintį, kad bent vienu metu arkliui bėgant visu greičiu visos jo kanopos būna pakilusios nuo žemės. Su tuo sutiko ne visi, nes žiūrint plika akimi buvo panašu, kad žemę bet kuriuo metu liečia bent viena arklio kanopa, nebent jis šuoliuoja. Šiai mįslei išsiaiškinti buvo pasitelktos 24 kameros ir lenktyninis žirgas. Ir taip, Stanfordo mintis buvo teisinga.

Dabar jau nesunku pasakyti, kad žirgui bėgant visu greičiu nuo žemės atsiplėšia visos jo kanopos. (Softeis, Wikimedia(CC BY 2.5)

Arklių smegenys yra mažesnės nei žmonių. Žmogaus smegenys sveria maždaug 1,2-1,4 kg – apie 2 % kūno svorio. Tuo tarpu arklių smegenys sveria vos 600-630 gramų – vos 0,1 % kūno masės. Burnos ertmė užima didesnę galvos dalį nei smegenys. Tačiau tai arklių nedaro labai kvailais – jie dažnai sugalvoja kaip atsidaryti vartus, išsilaisvinti iš pančių, įsimena neskanų maistą, atpažįsta žmones.




Įspėjamasis ženklas. Jei kada nors kokioje parodoje, žirgų lenktynėse ar kitame renginyje pamatysite arklį su raudonu kaspinu ant uodegos, žinokite, kad prie jo geriau nesiartinti. Tai – sutartinis ženklas, įspėjantis, kad gyvūnas spardosi.

Raudonas kaspinas ant uodegos įspėja, kad žirgas gali įspirti. (Cake6, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Kuo žirgas skiriasi nuo arklio? Niekuo – toks atsakymas būtų net labai tikslus. Žodžiai žirgas ir arklys yra mūsų  kalboje susiformavusi atskirtis. Žirgais vadinami veisliniai, brangūs arkliai. Kitaip tariant, darbiniai arkliai yra vadinami arkliais, o parodiniai, lenktyniniai ir šiaip veisliniai arkliai vadinami žirgais. Tos pačios rūšies ir netgi veislės atstovai gali būti laikomi žirgais arba arkliais, priklausomai nuo situacijos. Tai – tik kalbos klausimas, neturintis jokio labai logiško rimto pagrindimo.

Fryzų veislės žirgas. (Newlitter, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Arkliai yra greiti bėgikai. Tikriausiai nieko nestebina tai, kad arkliai yra greiti, bet kokiu greičiu jie bėga? Didžiausias lenktynėse pasiektas greitis buvo užfiksuotas 2008 metais – Winning Brew kumelė pasiekė 70,76 km/h greitį. Visgi, yra teigiama, kad žirgai gali pasiekti ir 88 km/h greitį. Arkliai taip pat gali būti ir labai ištvermingi. Arabų arkliai, kaip teigiama, be poilsio gali nubėgti kad ir 160 km.

Kas grynakraujus lenktyninius žirgus daro tokiais greitais bėgikais?

 

Mažiausias arklys. Miniatiūriniai arkliai, kurie yra mažesni už ponius (arba gali būti laikomi mažais poniais), dažnai laikomi namuose kaip šunys ar katės. Jie specialiai veisiami taip, kad būtų draugiški ir norėtų būti tarp žmonių. Visgi, esminius kovos instinktus jie išlaiko, todėl savininkai visada turėtų suvokti, kad tai nėra šuo ar katė. Gineso rekordų knygoje buvo užfiksuota, kad 2006 metais mažiausias pasaulio miniatiūrinis arklys buvo vos 44,5 cm ūgio. Arklių ūgis matuojamas iki gogo – iki pečių viršūnės.

Thumbelina – mažiausias pasaulio arklys. (Philkon, Wikimedia)

Arklių miegas. Arkliai gali miegoti ir stovėdami, ir gulėdami. Kuomet jie miega stovėdami, jų sąnariai tarsi susirakina, suteikdami miegančiam gyvūnui stabilumo. Laukinėse kaimenėse dieną arkliams prigulus pokaičio, bent vienas arklys lieka stovėti, kad galėtų stebėti aplinką, bet mokslininkai nelabai žino, kaip išrenkama, kuris liks budėti.



Tiek įdomių faktų šį pirmadienį. Taip pat kviečiame skaityti:

10 įdomių faktų apie motociklus;

10 įdomių faktų apie sunkvežimius;

10 įdomių faktų apie kruizinius laivus;

10 įdomių faktų apie traukinius;

10 įdomių faktų apie traktorius;

Įdomūs faktai – Savaitė #11. 10 įdomių faktų apie seniausią paukštį, astronautę katę ir aukščiausią arklį (Video)

Įdomūs faktai – Savaitė #11. 10 įdomių faktų apie seniausią paukštį, astronautę katę ir aukščiausią arklį (Video)

Prasideda ketvirtoji antrojo rudens mėnesio savaitė. Lauke darosi šalta ir niūru, tačiau nusiminti nėra ko. Karšto gėrimo puodelis, darbinga nuotaika, šviesūs tikslai priešakyje ir įdomūs skaitiniai ekrane yra viskas ko reikia rudeniškam pirmadieniui praskaidrinti. Kaip ir kiekvieną pirmadienį, kviečiame paskaityti 10 įdomių faktų.

Įdomius faktus skelbiame kasdien. Juos geriausia sekti mūsų Facebook puslapyje. Kviečiame prisijungti prie gausėjančio Nodum.lt skaitytojų būrio. O dabar, praeitos savaitės faktai.



Pirmadienis – greičiausias paukštis pasaulyje. Gepardas yra laikomas greičiausiu bėgančiu organizmu Žemėje, nes gali pasiekti 120 km/h greitį. Tačiau sakalas keleivis ore šį rekordą daužo į šipulius. Kartais nerdamas link grobio šis paukštis pasiekia ir 389 km/h. Sakalai keleiviai maitinasi mažesniais paukščiais, tokiais kaip balandžiai, antys ir panašiai. Šių paukščių sparnų mojis gali siekti 120 cm, tačiau dažnai yra mažesnis. Mokslininkai yra apskaičiavę, kad sakalo kūnas galėtų atlaikyti ir didesnį greitį (400 km/h žemesniame aukštyje ir net 625 km/h aukščiau, kur oras yra retesnis), tačiau kiti paukščiai yra žymiai lėtesni ir sakalams juos medžioti nėra taip sunku, kad reikėtų laužyti ir taip įspūdingą greičio rekordą.

Sakalas keleivis nerdamas link grobio pasiekia didesnį nei 380 km/h greitį. (Juan lacruz, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Beje, sakalai keleiviai migruodami kartais pasirodo ir Lietuvos padangėje, nors čia nei peri, nei gyvena.

Antradienis – didysis Londono alaus potvynis. Tai – 1814 metų spalio 17 dieną Londone įvykusi nelaimė, kuomet iš vienos alaus daryklos išsiliejo 1,47 milijonai litrų alaus. Po griuvėsiais ar nuskendę žuvo 8 žmonės. Apie šį įvykį turime atskirą straipsnį, kviečiame paskaityti.

Londono alaus potvynis – istorija kaip beveik pusantro milijono litrų alaus pražudė 8 žmones

Trečiadienis – motyvacinė benamės katės Felicette istorija. Felicette buvo paprasta benamė Paryžiaus katė. Vaikoma šunų ir žmonių, ji, kaip ir nemažas būrys kitų benamių gyvūnų, maitinosi šiukšlėmis ir miegojo šlapiuose miesto akligatviuose. Tačiau likimas Felicette buvo numatęs nuostabų nuotykį. Septintojo dešimtmečio pradžioje ji pateko į mokslininkų rankas ir pradėjo treniruotis. Šiai katei teko įrodyti savo tvirtumą centrifūgose ir slėgio kamerose, bet 1963 metų spalio 18 diena viską atpirko.

Felicette – pirmoji ir vienintelė katė astronautė (Wikimedia)

Tądien Felicette tapo pirmąja ir kol kas vienintele kate astronaute. Raketa Véronique kapsulę su Felicette iškėlė į 156 km aukštį. Vėliau kapsulė saugiai parašiutu nusileido į žemę.




Ketvirtadienis – kam reikalinga skylutė pakabinamos spynos apačioje? Tikriausiai esate pastebėję mažą skylutę pakabinamos spynos apačioje, netoli angos raktui. Nors kai kurie spėlioja, kad į ją įkišus kokį nors vielos galą galima atrakinti spyną, taip nėra. Ši skylutė reikalinga vandeniui iš spynos pasišalinti. kuomet spyna yra naudojama lauke. Vanduo gali sugadinti spynos mechanizmą, ypač jei užšąla. Toks mažas konstrukcinis sprendimas yra skirtumas tarp spynos, kuri veikia puikiai, ir tokios, kuri žiemą neatsirakina. Taip pat per šią skylę galima įpilti alyvos, nors, jei spyna naudojama ne pačioje švariausioje vietoje, persistengti nereikėtų – prie suteptų dalių lengviau prilimpa purvas, kuris ilgainiui gali prisidėti prie spynos užsikirtimo.

Skylutė pakabinamos spynos apačioje yra reikalinga vandeniui ištekėti. (Dori, Wikimedia(CC BY 2.5)

Penktadienis – Sidnėjaus operos teatro gimtadienis. Tikriausiai būtų sunku surasti žmonių, kurie nežinotų šio bures primenančio pastato. Elegantiškas statinys jau kelis dešimtmečius yra Sidnėjaus ir visos Australijos simbolis. Jį suprojektavo danų architektas Jørn Utzon, o statybos prasidėjo 1959 metų kovo 1 dieną. Oficialia jų užbaigimo data laikoma 1973 spalio 20 dieną, kuomet Karalienė Elžbieta II oficialiai atidarė šį teatrą.

Sidnėjaus operos teatras yra vienas iš žinomiausių pastatų pasaulyje. (John Hill, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Beje, operos teatru šį įspūdingą statinį galima vadinti tik sąlyginai. Iš tikrųjų, tai – daugiafunkcis renginių centras, kuriame vyksta įvairūs kultūriniai renginiai. Šiame pastate kasmet įvyksta bent 1500 skirtingų renginių, kuriuose apsilanko daugiau nei milijonas žmonių. Vienas iš populiariausių reguliarių renginių Sidnėjaus operos teatre yra ekskursijos – pats pastatas tapo savo repertuaro kūrėju. Šiose ekskursijose, kuriose aprodomos salės, užkulisiai ir kitos svarbiausios pastato erdvės, kasmet sudalyvauja 350 tūkstančių žmonių. Galima tik įsivaizduoti, kiek turistų fotografuoja Sidnėjaus operos teatrą iš išorės – tai yra vienas iš įspūdingiausių modernios architektūros šedevrų. 2007 metais Sidnėjaus operos teatras pripažintas UNESCO Pasaulio paveldo objektu.

Štai kaip atrodo fasadinė teatro pusė (Greg O’Beirne, Wikimedia(CC BY 2.5)

Penktadienį taip pat skelbėme ir kitą įdomybę – Opel salonuose slepiamus ryklio simbolius. Tai – vienas iš populiariausių praeitos savaitės straipsnių, todėl kviečiame sužinoti, kodėl naujesniuose Opel yra tokie paslėpti ženklai.

Šeštadienis – Thomas A. Edisonas užpildo patentą savo kaitrinei elektros lemputei. 1879 metų spalio 21 dieną Thomas Edisonas užpildė patentą savo kaitrinei lemputei, tačiau tai nebuvo pirmasis patentas ir Edisonas lemputės neišrado. Kaitrinę lemputę pirmasis užpatentavo Frederickas de Moleynsas dar 1841 metais. Tačiau ir jis, techniškai kalbant, nebuvo pirmasis. Marcellinas Jobardas, belgų išradėjas, kaitrinę lemputę su elementu vakuuminėje kapsulėje sukūrė dar 1838 metais, o ir anksčiau būta panašių bandymų. Manoma, kad pirmasis kaitrinės lemputės veikimo principą pademonstravo JAV mokslininkas Ebenezeris Kinnersley, kuris 1761 metais parodė, kad elektra įkaitinta metalinė viela šviečia. Po to XIX amžiaus pradžioje daugybė mokslininkų eksperimentavo su šia mintimi, kol Marcellinas Jobardas įrodė, kad vakuuminė kamera aplink šviečiantį metalinį siūlą gali prailginti jo gyvavimo laiką. Edisonui priklauso tik pirmasis praktiškas dizainas, masinės gamybos ištobulinimas ir komercializacijos pasiekimas, tačiau ir to nuvertinti nereikėtų.

Originalus Edisono lemputės dizainas. (Terren, Wikimedia(CC BY 2.0)

Kaitrines lemputes ilgą laiką naudojo ir žmonės savo namuose, ir miestai gatvėms apšviesti, ir įvairios įstaigos. Jos buvo pakeistos pakankamai neseniai. Iš pradžių paplito halogeninės lemputės, kurios skleidžia gana nemalonią šviesą, tačiau ilgiau tarnauja, o dabar jos savo vietą užleidžia LED analogams, kurie yra brangesni, tačiau tarnauja labai ilgai, o ir šviesos spalvą bei intensyvumą yra lengva reguliuoti.

Thomas Alva Edisonas savo laboratorijoje. (Wikimedia)

Sekmadienis – seniausias gyvas paukštis pasaulyje. Tai – albatrosė Wisdom. Per savo gyvenimą ji nuskrido apie 5 milijonus kilometrų ir sudėvėjo jau ne vieną žiedą. Taip nutiko todėl, kad Wisdom yra seniausias paukštis pasaulyje. Ji išsirito dar 1951 metais, o pirmąjį žiedą gavo 1956-aisiais. Nuo tada ji visą laiką yra sekama.

Wisdom – seniausias gyvas paukštis pasaulyje. Albatrosė gimė 1951 metais. (John Klavitter/U. S. Fish and Wildlife Service, Wikimedia)

Šios rūšies albatrosai įprastai susiporuoja visam gyvenimui. Neįprastai ilgas Wisdom amžius lėmė, kad ji savo ankstesnį partnerį jau prarado, o tada kurį laiką buvo vieniša. Dabar Wisdom turi naują meilę ir kasmet deda kiaušinius.




Tiek faktų skelbėme praeitą savaitę. Kviečiame lankytis NODUM Facebook puslapyje, kur kasdien publikuojame įdomių skaitinių ir faktų. Na, o dabar pateikiame dar tris įdomius faktus, kad bendras skaičius pasiektų 10.

Greičiausias šuo ant priekinių letenų – Konjo, nubėgęs 5 metrus per 2,39 s. Rekordas gal ir keistas, tačiau matyti taip bėgantį šunį visai linksma.

 

Didžiausias gyvas arklys – Big Jake. Šis arklys, gimęs 2001 metais, yra pripažintas aukščiausiu gyvu arkliu – jo ūgis ties gogu siekia 210,19 cm.

 

Brangiausi kostiumai. Dažnas pasakytų, kad Hugo Boss, Armani ar kitų garsių vardų kostiumai yra labai brangūs, tačiau tikrą kokybę mėgstantys ir tai sau leisti galintys žmonės į tokius pigius daiktus nesižvalgo. Pavyzdžiui, Dormeuil  šeima yra sukūrusi kostiumą, kuriam panaudotos 6 iš rečiausių audinių pasaulyje. Tarp jų – ir vadinamasis dorsilkas – ypatingas vilnos ir šilko derinys. Toks kostiumas kainuoja apie 100 tūkstančių dolerių, tačiau viskas priklauso nuo pirkėjo fantazijos ir norų. Kita vertus, Stuartas Hughesas, žinomas prabangių daiktų kūrėjas, yra pardavęs ir deimantais inkrustuotą kostiumą, kuris kainavo beveik 900 tūstančių dolerių.



Tiek faktų šįkart. Užsukite paskaityti ir kitas šios straipsnių serijos dalis:

Pirmoji savaitė – didžiausia medinė arena, ilgiausias kelių traukinys, BMW E30 įdomybės ir t. .t

Antroji savaitė – mažiausias branduolinis ginklas, Dole Air Race katastrofa, seniausias vaizdo įrašas YouTube portale ir t. t.

Trečioji savaitė – Audi geležinkeliai, ilgiausias laivas pasaulio istorijoje, mechanizmas, kuris nieko nedaro ir t. t.

Ketvirtoji savaitė: Toyota ir AN-2 gimtadieniai, ilgiausias Ferrari paradas, aukščiausiai skraidantys paukščiai, didžiausia musė ir t. t.

Penktoji savaitė – mažiausia šunų veislė, pirmoji savitarnos parduotuvė, ilgiausia kirmėlė ir kur kas daugiau.

Šeštoji savaitė – Shuttle ant 747 nugaros, didžiausias Liebherr mobilus teleskopinis kranas, Lamborghini traktoriai ir t. t.

Septintoji savaitė – cinamono medis, Kolumbijos narkotikų kontrabandininkų laivai, Šiaurės Korėjos avialinijų maistas ir t. t. 

Aštuntoji savaite – mažiausių kačių veislė, Ferrari traktoriai, didžiausias vienaląstis, Laisvės statulos vidus, paukščių lizdas-daugiabutis ir kur kas daugiau.

Devintoji savaitė – didžiausia skruzdė, Koenigsegg Agera RS rekordas, Audi Rosemeyer koncepcinis automobilis, žemės riešutų auginimas ir t. t.

Dešimtoji savaitė – ilgiausias dviratis, mažų skylučių baimė, greičio rekordai ir pirmasis sabotažas aviacijos istorijoje.

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.