Atsargiai – lyja kosminėmis šiukšlėmis! Vienintelis užfiksuotas atvejis, kuomet į žmogų pataikė kosminė nuolauža

Atsargiai – lyja kosminėmis šiukšlėmis! Vienintelis užfiksuotas atvejis, kuomet į žmogų pataikė kosminė nuolauža

Loterijos bilietų, tikimės, neperkate, nes tikimybė laimėti yra nepaprastai maža. Tačiau net ir mažiausia tikimybė reiškia, kad kas nors gali nutikti. Tikimybė, kad į jus pataikys iš kosmoso krentanti kokio nors aparato nuolauža yra nepaprastai maža, tačiau vieną vėjuotą 1997 metų sausio dieną raketos gabalas iš tiesų pataikė į parke vaikštinėjusią moterį.

Toks atvejis yra vienintelis, apie kurį žinoma. Tačiau iš kosmoso atkeliavę daiktai yra pateikę į žmones ne kartą. Štai viena moteris patyrė ne šiaip kokios raketos nuolaužos, o tikro meteorito smūgį. Paskaitykite ir apie tą istoriją, o dabar sugrįžkime į 1997-uosius.



Lottie Williams 1997 metų sausio 22 dieną vaikštinėjo parke Talsoje, Oklahomoje. Diena buvo vėjuota, tačiau visai graži ir tinkama pasivaikščiojimams. Kritulių nebuvo, išskyrus vieną maždaug 15 cm dydžio metalinį daiktą, kuris atskriejo iš nežinia kur ir užkabino Williams petį. Tiesa, nestipriai – moteris buvo nesužeista, tačiau labai nustebinta. Apsižvalgiusi ji niekaip negalėjo suprasti, kas galėjo mesti kažkokį sulankstytą, atrodo, apdegusį metalinį daiktą. Jis, beje, buvo gana lengvas ir priminė sulankstytą plokštelę.

Kas tai buvo? Ogi raketos atplaiša. Tiesa, NASA to patvirtint taip ir negalėjo, nes gabalėlis buvo per mažas. Tačiau visi įrodymai veda į prieš kelis mėnesius paleistą Delta II raketą. Ji kurį laiką pasisukiojo aplink Žemę, o tada, kaip ir numatyta, sugrįžo ir sudužo Teksase. Didžiausia raketos nuolauža buvo surasta už kelių šimtų kilometrų nuo Lottie Williams pasivaikščiojimo vietos. Tačiau į Žemės atmosferą sugrįžusi raketa natūraliai subyra į šimtus gabalėlių, todėl beveik neabejojama, kad vienas iš jų ir pataikė į Williams petį. Sunku pasakyti, ar moteriai pasisekė, nes gavo tokį įspūdingą suvenyrą ir nebuvo sužeista, ar nepasisekė, nes niekas kitas tokių smūgių nėra patyręs.

Tokios Delta II raketos nuolauža tuomet ir pataikė į Lottie Williams petį. (NASA/KSC, Wikimedia)

Tai, kad į žmones kosminės nuolaužos beveik niekada nepataiko, yra kiek keista. Per 40 metų į Žemę jau nukrito daugiau nei 5 tonos įvairių nuolaužų. Didieji gabalai yra sekami ir jų nusileidimo vietos yra prognozuojamos gana (apy)tiksliai, tačiau juk mažesni galėtų pataikyti ir į žmones. Kaip to išvengiama?

Raketos ar palydovo sugrįžimas į Žemės atmosferą yra planuojamas. Žinoma, kad didžioji kokio nors objekto dalis atmosferoje sudega tiesiog dėl trinties – dideliu greičiu į atmosferą įskriejusio objekto paviršius greitai įkaista ir užsiliepsnoja. Didesnius šansus pasiekti planetos paviršių turi detalės, pagamintos iš aukštą temperatūrą atlaikančių medžiagų, pavyzdžiui, titano ar nerūdijančio plieno, tačiau tik jei yra pakankamai didelės. Jei žinoma, kad koks nors palydovas jau baigia savo darbą ir greitai nukris į Žemę, kosmoso agentūros dar gali pakeisti jo trajektoriją taip, kad ji driektųsi daugiausia virš vandens ar retai gyvenamų teritorijų. Tai ne visada pavyksta, tačiau Lottie Williams išlieka vienintelių žmogumi, į kurį pataikė kosminė šiukšlė.



Daugiau keistenybių:

Žymus chirurgas, kuris skalpelį laikė burnoje ir kartą pasiekė 300 % mirtingumą vienos operacijos metu;

1970-ųjų istorija parodo, kodėl negalima sprogdinti ant kranto išmestų banginių (Video)

Tokio pažadinimo nenori niekas – pirmasis pasaulyje užfiksuotas atvejis, kuomet meteoritas pataikė į žmogų;

Londono alaus potvynis, nusinešęs 8 žmonių gyvybes;

Daugelis nori ne tokio pažadinimo iš pokaičio miego – pirmasis patvirtintas meteorito smūgis žmogui

Daugelis nori ne tokio pažadinimo iš pokaičio miego – pirmasis patvirtintas meteorito smūgis žmogui

1954 metų lapkričio 30 dieną įvyko kai kas labai įdomaus, pavojingo ir netikėto – į Žemę nukrito nemažas meteoritas, dar mūsų planetos atmosferoje suskilęs į kelis didelius gabalus. Tačiau nors ir pats meteoritas nebuvo kažkuo ypatingas, visiško atsitiktinumo dėka jis pateko į istorijos knygas – tai pirmasis patvirtintas atvejis, kuomet meteoritas pataikė į žmogų ir jį sužalojo.

Tądien popiet trijų valstijų žmonės danguje išvydo įspūdingą vaizdą – pailgą žybsnį, kuris šviesiame danguje atrodė kaip sprogimas. Kai kurie liudininkai taip tą įvykį ir apibūdino – kaip didžiulį sprogimą, kuris buvo ne tik matomas, bet ir girdimas. Buvo galima įžiūrėti, kad meteoritas dar Žemės atmosferoje suskilo bent į tris dideles dalis, tačiau niekas iš liudininkų nė neįtarė, kad vienas iš šių fragmentų kažką sužalos.



Tuo tarpu Ann Elizabeth Fowler Hodges, 34 metų moteris, sau saldžiai snaudė namuose Oak Grove miestelyje. Tikriausiai taip ir būtų pramiegojusi visą popietę ant sofos, tačiau pro stogą prasimušęs maždaug greipfruto dydžio meteoritas atsitrenkė į didelį radijo aparatą, atšoko ir rėžėsi Hodges į šoną. 3,86 kg sveriantis akmuo paliko didelę mėlynę, tačiau kartu Hodges bent trumpam pastatė priešais viso pasaulio akis – tai juk buvo neeilinis įvykis.

Nors rimtesnių sužalojimų nebuvo, beveik 4 kg svėręs akmuo paliko didelę mėlynę.

Žiniasklaida plačiai aprašė meteorito smūgį, iš karto buvo paskelbta, kad tai pirmasis toks atvejis žinomoje istorijoje. Tortonoje, Italijoje, yra 1677 metais rašytas rankraštis, pasakojantis apie panašų nutikimą, kuomet meteoritas užmušo milanietį vienuolį. Tačiau, aišku, šio įvykio patvirtinti neįmanoma ir yra didelė tikimybė, kad dalis istorijos buvo pagražinta ar sukurta religiniais tikslais.

Dr. Johnas Hallas iš Alabamos Universiteto su garsiuoju Hodges meteoritu (Alabamos Universiteto nuotrauka)

Tuo tarpu Hodges meteoritas buvo iš karto konfiskuotas policijos ir perduotas JAV karinėms oro pajėgoms ištirti. Juo norėjo tiek pati Hodges su vyru, tiek namo, kuriame garsusis įvykis ir nutiko, savininkas. JAV institucijos meteorito per daug nenorėjo ir neketino už jį mokėti, o teisiškai jis priklausė žemės savininkui. Hodges nenusileido ir labai norėjo turėti meteoritą, kuris ją sužalojo, bet jo norėjo ir namo savininkas.

Kodėl buvo pešamasi dėl šio kosminio akmens? Kolekcionieriai už jį jau siūlė 5000 JAV dolerių. Visgi, Hodges sumokėjo namo savininkui 500 dolerių ir meteoritas atiteko jai.

Per visą šį laiką žiniasklaidos dėmesys atslūgo, meteorito kaina susitraukė, o ir visuomenės spaudimas padarė savo – 1956 metais Hodges paaukojo savo meteoritą Alabamos gamtos istorijos muziejui. Daugelis sveikino jos tokį poelgį, tačiau buvo ir tokių, kurie negalėjo to suprasti. Juk kitas to paties meteorito gabalas, rastas kitą dieną po nukritimo, buvo parduotas už tokią sumą, kad meteoritą suradęs Julius McKinney nusipirko namą ir automobilį.

Kažkur turėtų būti ir trečioji meteorito dalis, tačiau ji taip niekada ir nebuvo surasta. Hodges pateko į istoriją kaip pirmasis žinomas žmogus, nukentėjęs nuo meteorito smūgio. 1992 metais mažas, vos 3 gramus svėręs meteorito fragmentas atsitrenkė į berniuką Ugandoje, tačiau nesužeidė – meteoritas buvo per lengvas, o jo kritimą sulėtino medžiai.

Beje, Hodges gyvenimą meteorito smūgis paveikė neigiamai. Užklupęs ir staiga dingęs dėmesys paveikė jos psichinę sveikatą. Kurį laiką viskas buvo gerai, tačiau galiausiai jai pakriko nervai ir jos vyras ją paliko. Hodges mirė vieną slaugos namuose 1972 metais.


Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.