Kodėl Mercedes-Benz EQC elektromobilis priekyje neturi bagažinės? Kas užima visą tą vietą?

Kodėl Mercedes-Benz EQC elektromobilis priekyje neturi bagažinės? Kas užima visą tą vietą?

Elektros varikliai ir baterijos yra gana sunkūs, tačiau kompaktiški. Elektros varikliai gali būti sumontuoti labai žemai prie ratų sukimosi ašies, o baterijos elektromobiliuose dažniausiai slepiasi po kėbulu. Tai automobiliui suteikia žemą svorio centrą ir daugiau erdvės viduje. Pavyzdžiui, Tesla automobiliai turi po du bagažo skyrius – vieną priekyje ir vieną gale. Tai kodėl naujas krosoveris Mercedes-Benz EQC neturi priekinės bagažinės?

Mercedes-Benz EQC bus pradėtas gaminti kitais metais. Jis yra pasiruošęs kibti į atlapus Audi E-tron ir Jaguar I-Pace elektriniams visureigiams, o ir Tesla Model X pirkėjai gerai pagalvos, ar nevertėtų pirkti Mercedes logotipu pažymėto automobilio. Tokia konkurencija yra geras ženklas, kuris padės kristi kainoms ir sparčiau vystytis technologijoms.




Jaguar I-Pace priekyje turi nedidelį skyrelį daiktams, tokį tikriausiai turės ir Audi E-tron (nors nėra aišku), o Tesla Model X apskritai priekyje turi patogaus dydžio bagažinę, į kurią galima įdėti ir nemažą krepšį. Miesto visureigiai ir turi tokie būti – jie turi būti praktiški. Elektros varikliams leidžiant sutaupyti tiek daug vietos, sunku suprasti, kodėl Mercedes-Benz savo EQC nenori matyti priekinės bagažinės. Tačiau tam yra priežasčių.

Tesla Model X priekinė bagažinė – čia telpa nemažas krepšys ar pirkinių maišas. (Jakub „flyz1“ Maciejewski, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Mercedes nusprendė likti prie daugiau-mažiau tradicinio automobilio silueto – tai diktuoja ir saugumo taisyklės, o ir žmonėms toks dizainas, panašu, patinka. Tačiau dar reikėtų nepamiršti, kad Mercedes-Benz automobilius gamina jau labai ilgą laiką – norėdama drastiškai keisti dizainą, kompanija turėtų gamyklas aprūpinti nauja įranga ir EQC krosoveriui skirti atskirą liniją. Mercedes tam nėra pasiruošusi, todėl šio automobilio surinkimas turi būti iš principo panašus kitiems markės modeliams.

Taigi, kas slepiasi po EQC kapotu? Priekinius ratus sukantis variklis su paprasta vieno laipsnio transmisija, bet viskas paslėpta po lygaus plastiko gaubtais:

EQC priekinės bagažinės neturės, nes ten bus priekinius ratus sukantis variklis ir transmisija. (Daimler nuotrauka)

Taigi, nors variklis galėjo būti sumontuotas žemiau ir kompaktiškiau, gamybos procesų požiūriu šiuos mazgus praktiškiau montuoti įprasto vidaus degimo variklio vietoje. Šis sprendimas leidžia likti prie įprastų automobilių surinkimo praktikų – EQC surinkimo procesas nedaug skirsis nuo to, naudojamo C-Class ar GLC gamyboje. Dar daugiau – šie automobiliai bus gaminami tose pačiose gamybos linijose. Tai reiškia, kad Mercedes-Benz galės EQC automobilius gaminti greičiau ir pigiau, nes nereikės papildomų investicijų ir dedikuotos gamybos linijos su savais darbuotojais ir įrankiais. Tiesa, dėl to nukenčia pirkėjas.

Mercedes-Benz EQC turės tik vieną bagažo skyrių automobilio gale. Taigi, šiuo požiūriu jis neprilygs Tesla Model X automobiliui, tačiau nemanoma, kad tai bus didelė problema. Galimybė greitai sumontuoti priekinį jėgos agregatų modulį leis išlaikyti žemesnę automobilio kainą, kad šis galėtų konkuruoti su artimiausiais automobiliais rinkoje. Dar daugiau – tai supaprastins remontą, jei jo kada prireiktų.

Mercedes-Benz EQC bus išties praktiškas automobilis ir be papildomos bagažinės. (Daimler nuotrauka)

Visgi Tesla fanai šypsosi – Mercedes-Benz patingėjo. Galbūt, tačiau Tesla padėtis visada buvo visiškai kitokia. Tesla niekada negamino automobilių su vidaus degimo varikliu, todėl jo gamybos linijos jiems niekada ir nebuvo pritaikytos. Kita vertus, tai vis tiek yra tik laikinas žingsnis – plečiantis Mercedes elektromobilių gamai tikriausiai atsiras ir specializuotos gamybos linijos, ir priekinė bagažinė.

Beje, tai taip pat yra priežastis, kodėl priekinės bagažinės gali neturėti ir Audi E-tron, o Jaguar I-Pace priekyje yra tik labai nedidelis skyrelis, kuriame tilps gal tik moteriškas rankinukas. Labai tikėtina, kad papildomos bagažinės priekyje neturės ir Bentley Speed 6. Šios senos gamyklos yra tiesiog parengtos kai kuriuos jėgos agregatus montuoti priekyje, o bagažinę – gale.



;

Taip pat skaitykite:

BMW dar praeitame amžiuje kūrė elektromobilius – mažylis E1;

Elektrinis mikroautomobilis Zele – bene prasčiausiai atrodantis Zagato kūrinys;

Elektriniai sunkvežimiai prieš 100 metų;

Bentley Speed 6 -prabangus elektrinis konceptas.

Sukiojamos sėdynės padėdavo įlipti ir išlipti iš automobilio, bet dabar jos yra itin retos – kodėl?

Sukiojamos sėdynės padėdavo įlipti ir išlipti iš automobilio, bet dabar jos yra itin retos – kodėl?

Pirkdami dėvėtą automobilį su odinėmis sėdynėmis jau žinote, kad vairuotojo pusėje ji bus gerokai aptrinta. Taip sėdynė nudėvima ne šiaip sėdint, bet nuolat sėdant į automobilį ir lipant iš jo. Situacija dar prastesnė, jei automobilis yra labai žemas ir į jį sunkiau įlipti. Todėl šeštajame-aštuntajame dešimtmetyje JAV sukiojamos sėdynės labai išpopuliarėjo. Tai leido lengviau įsėsti į automobilį ir apsaugojo apmušalus nuo per greito susidėvėjimo. Tai kodėl toks sprendimas neprigijo?

Principas yra labai paprastas. Lipdami iš automobilio jūs į išorę pasisuktumėte su visa sėdyne. Priklausomai nuo automobilio pločio ir dizaino, tikriausiai ją galėtumėte ir palikti pasuktą, uždaryti dureles ir nueiti tvarkyti reikalų. Vėliau sugrįžę jūs patogiai atsisėstumėte ant sėdynės vidurio ir pasisukę kartu su ja į automobilį įkeltumėte kojas. Taip nereikėtų trinti šoninių atramų, kaip dabar, kai į automobilį lipame pirmiau įkeldami vieną koją ir labiau sėsdamiesi ant sėdynė krašto.



Šis sprendimas, beje, net nereikalauja didelių inžinierių ir dizainerių pastangų. Besisukiojančios sėdynės jau labai ilgą laiką buvo montuojamos nameliuose ant ratų. Pats mechanizmas yra labai paprastas, o norint padėti žmonėms įlipti ir išlipti net nereikia, kad sėdynė pasisuktų 90 laipsnių kampu. Tokios sėdynės buvo kartas nuo karto naudojamos praktiškai nuo pat Antrojo pasaulinio karo, tačiau labiausiai jas išpopuliarino JAV gamintojai šeštajame-septintajame praeito amžiaus dešimtmečiuose.

Labai raudonas Chevrolet Chevelle Laguna salonas su pasukamomis priekinėmis sėdynėmis. (nakhon100, Wikimedia (CC BY 2.0)

Besisukiojančios sėdynės ėmė populiarėti šeštajame dešimtmetyje. Jas turėjo 1959-ųjų Dodge Custom Royal, to meto Plymouth automobiliai, o vėliau ir septintojo dešimtmečio Chrysler 300F bei kiti modeliai. Jos ne tik padėdavo į automobilį įlipti vairuotojui ir keleiviui, bet ir sukurdavo didesnę angą norint patekti ant galinės kupė sėdynės. Chevrolet Chevelle Laguna taip pat turėjo tokias sėdynes. Toks sprendimas buvo pasirinktas tik dėl patogumo – net odinės dangos šios sėdynės neturėjo. Besisukiojančios sėdynės ypač padėdavo siaurėjančius sijonus nešiojusioms moterims. Aišku, bandoma buvo ir Europoje. Štai Fiat 1200 TV Spider, pasirodęs 1957 metais, taip pat turėjo besisukiojančias sėdynes, kurias buvo galima ir visiškai apsukti.

Fiat 1200 Spyder su 180 laipsnių besisukiojančiomis sėdynėmis. (Craig Howell, Wikimedia (CC BY 2.0)

General Motors išlaikė besisukiojančias sėdynes kai kuriuose savo automobiliuose iki pat 1978-ųjų metų. Tačiau po to šis bruožas tiesiog išnyko, nors patogus įlipimas į automobilį tebėra labai svarbus. Tai kas nutiko?

Iš tiesų, gerai paieškoję ir šiandien rastume besisukiojančių sėdynių. Aišku, daugiausia, nameliuose ant ratų, bet tai parodo, kad jos nėra kaip nors uždraustos ar neįmanomos dėl saugumo taisyklių. Įrodymų tam toli ieškoti nereikia – 2010 metais Renault tokias sėdynes pasiūlė Clio pirkėjams. Jos pasisuko 75 laipsnių kampu ir palengvino įlipimą ir išlipimą. Tačiau tai daugiau išimtis nei taisyklė.

Pasukamos Chrysler 300G sėdynės padėjo moterims su sijonais, bet kartu tausojo ir vinilinę dangą. (Greg Gjerdingen, Wikimedia (CC BY 2.0)

Šiandieniniai saugumo standartai nėra uždraudę besisukiojančių sėdynių, tačiau dėl jų automobiliuose joms trūktų vietos. Slenksčiai dabar yra gerokai platesni, automobiliai turi didelius ir stiprius statramsčius, o viduryje – daiktadėžę, pavarų perjungimo svirtį, kompiuterio valdymo įrenginius, porankį ir taip toliau. Taigi, vietos sėdynei apsisukti dabar yra gerokai mažiau.

Besisukiojančios sėdynės geriau tiko tiems laikams, kai jos buvo nelanksčios. Dabar skirtingi žmonės mėgsta skirtingą nugaros atlošo pokrypį. Ar norėtumėte kaskart ištiesinti atlošą lipdami iš automobilio, kad galėtumėte pasukti sėdynę? Tikriausiai niekas to nedarytų ir liptų taip, kaip lipa dabar.

1961-ųjų Buick Flamingo koncepcinis automobilis su 180 laipsnių besisukiojančia sėdyne – buvo teigiama, kad taip galima lengvai bendrauti su gale sėdinčiais keleiviais (GM nuotrauka).

Galiausiai, pačios sėdynės yra sunkesnės nei anksčiau. Jose dabar kartais būna šildymo elementai, sensoriai, rečiau – masažuokliai ir ekranai gale sėdintiems keleiviams. Norint išlaikyti saugumą, ir pats besisukiojančios sėdynės mechanizmas turėtų būti labai tvirtas. Taigi, sunkus. Niekas to papildomo svorio nenori, o jo reikėtų. Renault tada siūlė besisukiojančias sėdynes, tačiau pabrėžė, kad jos tinka tik žmonėms, kurie sveria mažiau nei 130 kg – sunkesni avarijos metu gali patirti rimtų sužalojimų dėl šio mechanizmo lūžio.



Taip pat skaitykite:

TOP10 mėgstamiausių išnykusių automobilių dizaino elementų;

Kodėl automobiliai vietoj durelių nenaudoja aviacijos stiliaus kabinos gaubtų?

Kodėl seniau automobiliai turėjo ilgas teleskopines antenas, o dabar jos yra nereikalingos?

Kodėl anksčiau kai kurie automobiliai turėjo ant sparnų sumontuotus veidrodėlius, o dabar jų neliko?

Atsarginis ratas nebūtinai turi būti po bagažu – kiti atsarginio rato vietos sprendimai;

Kam ant senų automobilių buvo montuojami maži metaliniai strypeliai?

10 mūsų mėgstamiausių išnykusių automobilių dizaino bruožų, kurių vis dar ilgimės: nuo variklių iki pelekų

10 mūsų mėgstamiausių išnykusių automobilių dizaino bruožų, kurių vis dar ilgimės: nuo variklių iki pelekų

Automobilių dizainas per daugiau nei 100 metų nuolat keitėsi ir tobulėjo. Tačiau ar tikrai dabartiniai automobiliai yra patys gražiausi? Taip mano retas žmogus, nes šiuolaikinius automobilius labai riboja saugumo taisyklės, aerodinamikos siekis, reikalavimai žibintams ir kitiems dizaino komponentams. Yra daug dizaino elementų, kurie tiesiog išnyko, nors mes jų vis tiek ilgimės – štai 10 iš jų.

Apie dingusius automobilių dizaino elementus Nodum.lt rašė ne kartą. Šiame straipsnyje susumuosime 10 tų, kurių pasigendame labiausiai, tačiau jų yra gerokai daugiau ir apie juos dar ne kartą rašysime ateityje. Tiesa, reikia pasakyti, kad žodis ilgėtis čia naudojamas sąlyginai – daugelis šių dizaino elementų jau neprisimena.



Variklis

Tikriausiai nustebsite apie ką mes čia – juk varikliai niekur nedingo. Tačiau kadaise jie taip pat buvo dizaino elementas. Gamintojai stengėsi juos parodyti, todėl vaizdas po variklio gaubtu buvo tiesiog mielas akiai. Visi mažiau gražūs komponentai buvo slepiami, buvo apgalvojama skirtingų detalių spalva, paviršiaus tekstūra ir taip toliau. Dabar po variklio gaubtu matome tik plastiko lygumą, kuri ten, aišku, yra ne be reikalo, tačiau išvaizdai grožio nesuteikia.

Net ir Bentley V8 variklis yra beveik visiškai uždengtas lengvai nuimamu plastikiniu dangčiu. (Autoviva, Wikimedia(CC BY 2.0)

Atsimerkiantys žibintai

Dar vienas automobilių dizaino elementas, kurio gatvėse vis mažiau – naujų tokių automobilių tiesiog nėra. Paslepiami žibintai atsirado todėl, kad jie buvo apvalūs ir gana negražūs, o automobiliui juos užmerkus jis tapdavo aptakesniu. Vėliau patys žibintai tapo dizaino elementu ir pradėta eksperimentuoti su jų forma. Tai, aišku, irgi gera dizaino kryptis, tačiau atsimerkiančių priekinių žibintų pasiilgstame. Modernios versijos juk irgi galėtų būti gražios ir įdomios.

Porsche 968 žibintai nebuvo iš tikrųjų paslepiami – jie tiesiog atsilenkdavo atgal ir įsiliedavo į automobilio kapoto siluetą. (Atlant, Wikimedia(CC BY 2.5)

Veidrodėliai ant sparnų

Mes žinome, kad šis dizaino elementas niekada nebuvo labai populiarus. Tačiau jis kai kuriems automobiliams suteikė išskirtinumo. Tokie veidrodėliai buvo ypač pastebimi tarp japoniškų automobilių, net jei nebuvo tokie saugūs ar praktiški.

Datsun 240Z su toli priekyje sumontuotais veidrodėliais. (Wikimedia)

3D logotipai ir statulėlės virš grotelių

Jaguar jaguaras nebešoka nuo automobilio priekio dėl saugumo ir aerodinamikos. O juk toks gražus simbolis tai buvo. Labai mažai jų atsidūrė metalo lauže, nes savininkai net nuo sudaužytų automobilių šiuos suvenyrus nusirinkdavo. Dabar iškilūs logotipai ir statulėlės yra itin reti – juos turi Mercedes-Benz, Rolls-Royce, dar keli gamintojai. Tačiau įdomesnių jų tarp kasdieniškų automobilių jau kaip ir nebeliko.

Ford išbandė visą eilę kapoto papuošimų. Tarp jų buvo ir toks šuoliais lekiantis šuo. (Alf van Beem, Wikimedia)

Vientisos priekinės sėdynės

Daugelis jaunų vairuotojų vientisų priekinių sėdynių net nėra matę. Tačiau anksčiau jos buvo gana populiarios, ypač tarp amerikietiškų automobilių ir pikapų. Nors tokios sėdynės nesuteikė reikiamos atramos ir saugumo, jos buvo patogios ir leido susėsti greta. Automobilio priekyje galėjo važiuoti trys žmonės. Nors dabar sunku pasakyti, ar greitai nepakeistume nuomonės, jei su tokiomis sėdynėmis tektų gyventi kasdien.

Vientisos sėdynės labiau tiko pasimatymams įvažiuojamame kino teatre. (That Hartford Guy, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)




Padangos baltais borteliais

Padangos baltais borteliais ir šiandien istoriniams automobiliams suteikia elegantiško kontrasto. Aišku, jas reikia prižiūrėti, kad jos liktų baltos, tačiau atrodo jos itin gražiai. Neblogai atrodo ir padangos su baltomis raidėmis ar plonesne balta juostele – taip ir pačios padangos buvo šioks toks dizaino elementas, o ne tik juoda tuštuma.

Balti padangų šonai reikalauja priežiūros.

Visureigiai su išorėje pritvirtintais atsarginiais ratais

Atsarginiai ratai apskritai nyksta, tačiau visureigiai jų netenka greičiausiai. Anksčiau visureigiai būdavo skirti prastiems keliams ir bekelei. Dabar jais važinėjama miestuose. Todėl nieko keisto, kad dideli atsarginiai ratai kažkur dingo, nors kadaise buvo labai reikalingi. Kartu jie tarnavo ir kaip stiliaus komponentas, pabrėžiantis automobilio charakterį ir galimybes nuvažiuoti bet kur ir bet kada.

Land Rover Defender buvo pakankamai didelis, tačiau ratą vis tiek vežėsi automobilio išorėje – kam viduje tas purvas, jei ratą tektų keisti? (DeFacto, Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

Smailios automobilių nosys

Sportinių automobilių gamintojai visomis priemonėmis stengdavosi savo kūriniams suteikti agresyvią išvaizdą ir pabrėžti dinamišką jų charakterį. Tam dažnai buvo pasitelkiamos smailios nosys ir itin žemas siluetas. Tokį turėjo Ferrari Daytona, Lancia Stratos, Saab Sonnet, Porsche 924 ir visa eilė kitų sportinių ir kasdieniškų automobilių. Žinoma, keitėsi mados, keitėsi grožio suvokimas ir šis dizaino elementas tiesiog buvo pamirštas. Tačiau mums labiausiai nepatinka tai, kad automobilių gamintojai net norėdami dabar tokį dizainą sunkiai atkartotų

Smaili Ferrari Daytona nosis. (Motohide Miwa, Wikimedia (CC BY 2.0)

Pelekai

Vėlgi, apie ką mes? Apie JAV kadaise po Antrojo pasaulinio karo pradėtą pelekų madą. Tai – vertikalūs, pavadinkime stabilizatoriai, pirmą kartą pasirodę 1948 metų Cadillac dizaine. Šio automobilio kūrėjas Frankas Hershe buvo įkvėptas karo laikų Lockheed P-38 Lightning. Vėliau ši mada tik populiarėjo ir peržengė valstybių sienas, kol galiausiai išnyko dėl to, kad tokie pelekai nėra reikalingi aerodinamine prasme ir kenkia automobilio saugumui.

Cadillac pelekai. (Christer Johansson, Wikimedia(CC BY-SA 2.5)

Gale sumontuota degalų bako užpildymo anga

Dabar degalų bako užpildymo anga gali būti ir kairėje, ir dešinėje, priklausomai nuo to, kokį automobilį vairuojate. Tačiau anksčiau nemažai gamintojų rinkosi degalus užpildyti per angą automobilio gale. Taip, jei buvo noro, tą angą buvo galima paslėpti po logotipu ar net valstybiniais numeriais. O ir pasiekti ją buvo galima vienodai lengvai iš abiejų pusių.

Pirmos kartos Ford Mustang degalų bako užpildymo anga buvo kėbulo gale. (Adam Jones , Wikimedia (CC BY-SA 2.0)



Taip pat skaitykite:

10 įdomių faktų apie degalų sąnaudas;

10 linksmų faktų apie automobilius;

10 įdomių faktų apie pasaulinio garso korporacijas;

10 įdomių faktų apie sunkvežimius;

10 įdomių faktų apie pasaulio greitkelius;

10 įdomių faktų apie Islandiją;

10 įdomių faktų apie hidroenergiją;

10 įdomių faktų apie vėjo jėgaines.

Kaip gali būti, kad anksčiau automobiliai turėjo ilgas ištraukiamas antenas, o dabar jų nebeliko?

Kaip gali būti, kad anksčiau automobiliai turėjo ilgas ištraukiamas antenas, o dabar jų nebeliko?

Dar visai neseniai daugelis automobilių turėjo ilgas teleskopines radijo antenas. Jos buvo būtinos geram radijo signalui pagauti, kad kelyje galėtume klausyti muzikos. Šios antenos nebuvo labai gražus dizaino elementas ir jų tikrai niekas nepasiilgs, bet kodėl jos anksčiau buvo reikalingos, o dabar yra beveik visiškai išnykusios?

Tai tik vienas iš dingusių automobilio dizaino elementų. Tiesa, kitų mes šiek tiek ilgimės – padangos baltais borteliais atrodė tikrai klasiškai, o ant sparnų sumontuoti veidrodėliai suteikė išskirtinumo japoniškiems automobiliams. Tuo tarpu ilgos teleskopinės antenos kėlė tik rūpesčių.



Teleskopinės antenos buvo montuojamos skirtingose automobilio kėbulo vietose. Kartais jas buvo galima pamatyti ant stogo, kartais – virš sparno, o kartais – arčiau automobilio galo. Problemos kildavo tuomet, kai šios antenos būdavo nuplėšiamos automatinėse plovyklose ar kažkur neatsargiai pravažiavus pro kokius nors krūmus. Automobiliui senstant antena ant stogo prarasdavo sandarumą ir pro jo pagrindą į saloną imdavo varvėti vanduo. Galiausiai, kadangi šios antenos turėjo būti pakankamai ilgos, kai kurie gamintojai montuodavo elektriniu varikliukus, kurie jas išskleisdavo. Tai – nereikalingi komponentai, kurie, savaime aišku, genda.

Teleskopinės antenos kenkė aerodinamikai ir išvaizdai. (Rob King, Wikimedia (CC BY-SA 2.0)

Teleskopinės antenos buvo nemėgstamos ir dėl kitų priežasčių. Visų pirma, jos gadino automobilio išvaizdą. Nors galite tuo ir netikėti, bet ilgos teleskopinės antenos kenkė ir automobilio aerodinamikai. Gal poveikis degalų sąnaudoms ir nebuvo ženklus, tačiau jos pačios tapdavo triukšmo salone šaltiniu. Ir ne tik akustine prasme – didelės antenos trikdydavo ir mobiliųjų telefonų ryšiui.

Dar 2008 metais 25 % naujų Ford modelių nešiojo ilgas teleskopines antenas – gerokai mažiau nei 10 metų anksčiau. Tačiau jau tuomet buvo aišku, kad per artimiausius kelerius metus šio įrenginio bus atsisakyta. Priežasčių, kaip matote, buvo daug, tačiau viena pagrindinių buvo ta, kad su laiku nebebuvo būtinybės ant automobilių montuoti tokias dideles antenas.

Kadaise itin ilgas teleskopines antenas nešiojo ir labai prabangūs automobiliai, kaip šis Mercedes-Benz 250. (Jeremy, Wikimedia (CC BY 2.0)

Ilgos teleskopinės antenos buvo būtinos todėl, kad radijo siųstuvai, kuriais buvo transliuojamos įvairios stotys, buvo pakankamai silpni, o pačios stotys buvo išsidėsčiusios labai plačiame diapazone. Kai atsirado mažų, prie stiklų montuojamų paslėptų antenų, jos iš karto neįsigalėjo, nes prasčiau gaudė radijo signalus. General Motors eksperimentavo su prie stiklų montuojamomis antenomis dar aštuntajame dešimtmetyje, tačiau jos taip silpnai gaudė signalą, kad ilgoms teleskopinėms antenoms grėsmė tuomet neiškilo. Inžinieriai tuomet niekaip negalėjo sugalvoti, kaip paslėpta anteną padaryti tokia veiksminga kaip didelis teleskopinis įrenginys. Juk tuo metu ir paprasti buitiniai radijo imtuvai naudojo ilgas teleskopines antenas. Tobulėjant technologijoms, gerėjant siųstuvams ir audio sistemoms, didelės antenos tiesiog tapo nereikalingos. Tuo pat metu ir mažesnės paslepiamos antenos gerokai patobulėjo.

Nuo ilgų antenų nepabėgdavo ir sportiniai automobiliai. (Greg Gjerdingen, Wikimedia (CC BY 2.0)

Galiausiai, paslėptos antenos veikia ir su GPS signalais (kai automobiliuose yra sumontuota navigacijos sistema) ir net mobiliuoju ryšiu. Kai kurie automobiliai siūlo ir telemetrijos galimybes būtent dėl šių antenų suteikiamų funkcijų. Todėl lūžtančių, negražių ir dizainerius erzinančių antenų ilgėtis tikrai neverta.



Taip pat skaitykite:

Kodėl anksčiau kai kurie automobiliai turėjo ant sparnų sumontuotus veidrodėlius, o dabar jų neliko?

Atsarginis ratas nebūtinai turi būti po bagažu – kiti atsarginio rato vietos sprendimai;

Kodėl po variklio dangčiu dabar matome tik plastiką, o ne patį variklį?

Kodėl automobiliai nebenešioja mažų skulptūrėlių ir iškilių logotipų ant kapotų?

Kur dingo atsimerkiantys automobilių žibintai?

Kam ant senų automobilių buvo montuojami maži metaliniai strypeliai?

Kur pradingo vientisos priekinės sėdynės?

Kodėl nebematome padangų baltais šonais?

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.