Ar tiesa, kad automobiliai su galiniais varomais ratais nekenčia žiemos? Ar slidžiuose keliuose jie pavojingi? (Video)

Ar tiesa, kad automobiliai su galiniais varomais ratais nekenčia žiemos? Ar slidžiuose keliuose jie pavojingi? (Video)

Žiema jau ne tik, kad ne už kalnų, bet gali prasidėti per kelias ateinančias dienas ar savaitę. Orai jau darosi sunkiai prognozuojami, kelius jau buvo padengęs plonas sniego sluoksnis. Nors dar sunku pasakyti, kada viskas aplink pasidarys balta, vairuotojai jau turėtų būti budresni, kuomet orai keičiasi ar naktį šąla. Dažnai sakoma, kad galine ašimi varomi automobiliai žiemą yra labai pavojingi, bet ar tai iš tikrųjų yra tiesa? Kodėl?

Tai – dar vienas straipsnis apie automobilius žaliems. Jei manote, kad puikiai suprantate šią temą – straipsnis nėra jums. Daug žmonių žvalgosi naujo automobilio. Jiems reikia apgalvoti visą eilę skirtingų faktorių, kurie gali nulemti jų pasirinkimą. Tarp jų – ir saugumas žiemą. Tai ar verta atsisakyti galu varomo svajonių automobilio vien tam, kad žiema kelyje būtų saugesnė?



Visų pirma, reikia pripažinti, kad iš visų trijų supaprastintų automobilių kategorijų – varomų priekiniais, galiniais ar visais keturiais ratais – galine ašimi varomas automobilis žiemos nemėgsta labiausiai. Aišku, kalbame saugumo požiūriu – tie, kurie žiemą supranta kaip geriausią laiką driftui, tikrai nesutiktų žiemą persėsti į priekiu varomą mašiną. Toddas Harris, Oregone, JAV, įsikūręs profesionalios vairuotojų mokyklos vadovas, teigia, kad automobiliai su galiniais varomais ratais žiemą problemų turi dėl kelių priežasčių.

Šiuolaikiniai automobiliai yra išbandomi pačiomis įvairiausiomis sąlygomis. (kallerna, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Galiniai varantys ratai ant slidaus paviršiaus pasižymi prastesniu sukibimu. Taip yra dėl svorio pasiskirstymo – varikliai dažniausiai yra montuojami priekyje, todėl priekiniai ratai gauna didesnę svorio dalį. Gamintojai stengiasi išspręsti šią problemą ir svorį stengiasi paskirstyti maždaug tolygiai, tačiau faktas lieka faktu – įprastas priekiu varomas automobilis ant varančiosios ašies neša daugiau svorio nei varomas galu.

Automobiliai su galine varančiąja ašimi sunkiau įveikia didesnes pusnis. (nakhon100, Wikimedia(CC BY 2.0)

Dėl šios priežasties galu varomi automobiliai dažniau įstringa sniege ar ant slidaus šlaito. Nors savininkai ne visada nori tai pripažinti, tikimybė, kad per naktį apsnigtoje aikštelėje ar šiaip pusnyje įstrigs galu varomas automobilis yra kur kas didesnė nei kad ten pat paklius varomas priekiu.

Automobilius su galine varančiąja ašimi taip pat sunkiau suvaldyti, jei prasideda slydimas. Jie posūkiuose dažniausiai nori suktis – galas pradeda lenktyniauti su priekiu. Tuo tarpu priekiniais ratais varomas automobilis per greitai įvažiavus į posūkį nuslys tiesiai. Aišku, abi situacijos gali būti pavojingos, tačiau nepatyrusiam vairuotojui suvaldyti galu varomą automobilį yra kiek sunkiau.

BMW pasivažinėjimas snieguotais keliais su žieminėmis padangomis

 

Tačiau ne viskas taip blogai. Nors sportiniai automobiliai žiemą slepiasi garažuose, žmonės vairuojantys Mercedes-Benz, Lexus, BMW ar Jaguar automobilius į autobusus tikrai nepersėda. Šiuolaikinės elektroninės sistemos gali padėti išsisukti iš daugelio situacijų. Plius, mūsų kraštuose žiemą automobilius privalu apauti žieminėmis padangomis.

Patys naujausi automobiliai turi ir specialius režimus, skirtus važinėti slidžiais keliais. Aišku, niekas nepakeis budrios automobilio vairuotojo akies ir įgūdžių, tačiau šiuolaikinio galu varomo automobilio žiemą pavojingu laikyti negalime. Visai kita tema yra seni automobiliai, kurie jokios elektroninės pagalbos rankos vairuotojui ištiesti negali – jų jauni vairuotojai tikriausiai turėtų vengti.

JAV Policija naudoja daug galine ašimi varomų automobilių. (vincent desjardins, Wikimedia(CC BY 2.0)

Tačiau, kaip sako ir pats Harris, viskas susiveda į vieną tašką – patirtį. Anksčiau daugelis automobilių buvo varomi galiniais ratais, o ir iki šių dienų amerikietiški policijos ir taksi automobiliai ištisus metus važinėja mašinomis su galinėmis varančiosiomis ašimis. Daug problemų dėl to nekyla todėl, kad vairuotojai yra patyrę ir žino, ko negalima daryti slidžiame kelyje.

Todėl jauniems vairuotojams, kurie dabar ieško automobilio ir nuoširdžiai baiminasi artėjančios žiemos, reikėtų gerai pasvarstyti alternatyvas – priekiniais ar visais ratais varomas automobilis taip pat gali būti ir smagus, ir įdomus.



Štai dar keli straipsniai apie automobilius žaliems:

Paprastai apie tai, kas yra hidrosmūgis ir kodėl nereikėtų važiuoti net per menkai apsemtas gatves (Video)

Ar stabdymas varikliu gadina jūsų automobilį ir trumpina variklio ar kitų detalių gyvenimą? (Video)

Galia prieš sukimo momentą – ką reiškia šie skaičiai ir į kurį reikėtų labiau atkreipti dėmesį?

Kaip sutaupysime daugiau degalų riedėdami nuo kalno – su neutralia ar įjungta pavara?

Automobilių pasaulio užtrauktukas – kodėl Zoe Zipper nepasiekė sėkmės? (Video)

Automobilių pasaulio užtrauktukas – kodėl Zoe Zipper nepasiekė sėkmės? (Video)

Mikroautomobiliai – tai savotiškai įdomi automobilių pasaulio dalis. Neįtikėtinai maži automobiliai, dažnai turintys tik tris ratus, žavi savo paprastumu ir dažnai nerūpestingai vaikišku dizainu. Šįkart trumpai pristatysime labai retą ir daugeliui negirdėtą Zoe Zipper – automobilį-užtrauktuką, iš kurio buvo juokiamasi net televizijos laidose.

Tai – jau trečias Nodum straipsnis apie mažai žinomus mikroautomobilius. Kviečiame paskaityti ir apie automobilių pasaulio varlę Baldi Frog ir apie mieląjį Brütsch Mopetta.



Zoe – tai devintojo dešimtmečio automobilių gamintojas, apie kurį jūs nieko negirdėjote. Ir ne šiaip sau – ši Kalifornijos kompanija yra jau seniai išnykusi. Visgi, automobilių gerbėjų atmintyje yra išlikęs vienas Zoe mikroautomobilis – Zipper (anglų kalboje šis žodis reiškia užtrauktuką). Tai – triratis vienvietis automobilis, varomas 50 kubinių centimetrų Honda motociklo variklio. Zipper gimė Japonijoje – nuo 1982 metų šį automobilį gamino Mitsuoka Motors (kompanija, kuri tebegyvuoja iki šiol). 1983 metais Zoe gavo Bubu automobilio pardavimo ir pavadinimo teises JAV, automobilis buvo pardavinėjamas Zoe Zipper ar netgi Honda Zoe vardu.

Mitsuoka Bubu50 1982-ieji. Tai buvo paprastas japonikšas mikroautomobilis su Honda motociklo varikliu. (Mitsuoka Motor)

JAV jis, aišku, negalėjo išpopuliarėti dėl tos šalies prieraišumo dideliems automobiliams. Visgi, Zoe Zipper pusėje buvo įstatymai ir biurokratija – kadangi šis automobilis turėjo tik tris ratus, jis buvo laikomas motociklu, todėl jį įsigyti buvo kur kas paprasčiau. Ir dizainas buvo gana įdomus.

Zoe Zipper atrodo kaip pats devintasis dešimtmetis. Šis automobilis buvo sukurtas pagal tuomet vyravusias kampuotų automobilių tendencijas, už kurias, beje, iš dalies buvo atsakingas Giorgetto Giugiaro – būtent šis automobilių dizaineris paskleidė idėją, kad automobilis turi priminti sulankstytą popieriaus lapą. Zipper stiklo pluošto kėbulo forma priminė keturšonę piramidę. Zipper buvo parduodamas su įprastu kietu stogu arba kaip kabrioletas. Du ratai buvo priekyje – sunku patikėti, kokias siauras padangas turėjo šis automobilis. Po dideliu priekiniu stiklu su vienu valytuvu automobilio siluetą pertraukę aštri įduba, kurioje slėpėsi vienas pagrindinis žibintas ir pora posūkių žibintų.

Zoe Zipper brošiūros viršelis – dabar tai yra kolekcinė vertybė.

Į priekį Zipper varė 50 kubinių centimetrų variklis, išvystantis 5 ag (4 kW). To pakako, kad vienvietis automobilis įsibėgėtų iki 72 km/h. 100 kilometrų Zipper nuvažiuodavo sudegindamas vos 2,1 litrą degalų. Kartą šis mikroautomobilis pasirodė garsiame TV žaidime The Price Is Right, kuriame dalyviai turi atspėti įvairių daiktų kainą. Dalyvė juokėsi iš triračio automobilio, klausinėjo, kas tai, tačiau vėliau džiaugėsi jį laimėjusi. Čia buvo atskleista ir Zoe Zipper kaina – 3785 doleriai.

Zipper buvo pardavinėjamas ir kaip kabrioletas. (barrett-jackson.com)

Aišku, kad JAV toks automobilis prigyti negalėjo ir didelė kaina buvo viena iš priežasčių. Yugo kainavo vos pora šimtų dolerių daugiau, tačiau galėjo vežti keturis žmonės, buvo stabilesnis ir labiau priminė automobilį. Nepadėjo ir Zipper vardas – žmonėms norėjosi skambiai pavadintų automobilių, kurių vardai spinduliuotų jėgą ir patikimumą. Užtrauktukas, deja, to pasiekti negalėjo. Aišku, ir dydis buvo didelė problema – juk net motociklai gali pavežti du žmones ir maždaug tiek pat krovinio. Zipper turėjo kėbulą, tačiau sunku pasakyti, kad jis pridėjo kokio nors saugumo.

Pasivaikščiokime aplink Zoe Zipper

 

Zoe Zipper istorija nutrūko jau 1986 metais. Parduota buvo labai mažai automobilių. Ne ką geriau sekėsi ir brangesniam Zoe Little Giant pikapui, kuris buvo toks mažas, kad jo panaudojimo galimybės buvo praktiškai niekinės. Tačiau Mitsuoka Motors kompanija, kuriai tai taip pat buvo pirmasis automobilis, tebegyvuoja iki šiol. Dabar gamina ekscentriškus sportinius automobilius ir prabangius sedanus.

Zoe Zipper dabar yra kolekcinė vertybė. Aukcionuose už geros būklės Zipper sumokama 5-10 tūkstančių dolerių.



Dar pora keistų mažų automobilių:

Triratis mažylis Brütsch Mopetta

Automobilių pasaulio varlė Baldi Frog

Kitos istorinės automobilių pasaulio įdomybės:

Pirmasis Honda automobilis – mažytis T360 pikapas

Pirmoji Škoda, kuri nebuvo vadinama Škoda

Pamirštas Porsche, kuris neprimena kitų Porsche automobilių.

Pirmasis Škoda automobilis – kodėl jis net neturėjo Škoda vardo?

Pirmasis Škoda automobilis – kodėl jis net neturėjo Škoda vardo?

Škoda Auto – tai automobiliai, kuriais galima važiuoti ir į miestą, ir į sodą. Bent jau taip sako šios markės mėgėjai. Čekų automobilių gamintojas šiais laikais gamina Volkswagen grupės automobilius, kurie yra patikimi ir labai praktiški. Tačiau kur viskas prasidėjo? Šis straipsnis yra apie patį pirmąjį Škoda Auto automobilį.

Tai – naujos straipsnių serijos dalis, kurioje aprašysime pirmuosius įvairių markių automobilius. Jau rašėme apie pirmąjį mažą Honda pikapą T360, todėl dabar iš Japonijos šokame į centrinę Europą. Tai kur prasideda Škoda Auto istorija?



Škoda automobilių ištakos

Iš tikrųjų, Škoda Auto vardas nėra girdimas kompanijos istorijos pradžioje. Viskas prasidėjo dar 1895 metų gruodžio 18 dieną, kuomet buvo įkurta Laurin & Klement kompanija. Ji jau 1896 metais pradėjo gaminti įvairius dviračius ir velomobilius. Václav Laurin, vienas iš kompanijos įkūrėjų, jau buvo garsus dviračių gamintojas, tačiau pirmąjį žingsnį žengė knygininkas Václav Klement. Pastarajam idėja kilo tuomet, kai jam nepavyko gauti dalių savo dviračiui sutaisyti.

Pradžioje Laurin & Klement gamino motociklus (Cherubino, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

1898 metais kompanija įsigijo Werner mopedą su priekiniu varomu ratu. Ši transporto priemonė buvo tokia pavojinga, kad Laurin’as išsimušė dantį. Verslininkai nusprendė sukurti saugesnę transporto priemonę, panaudodami tą patį variklį. Taip 1899 metais gimė Slavia motociklas. Jau kitais metais Laurin & Klement kompanijoje dirbo 32 žmonės, motociklai buvo eksportuojami į Angliją. Gabūs verslininkai netruko pradėti gaminti ir automobilius – pirmasis, vadinamas Voiturette A, pasirodė 1905 metais – tada kompanijoje jau dirbo 320 žmonių. Laurin & Klement tapo antruoju čekų automobilių gamintoju po Tatra.

Pirmasis markės automobilis, sutartinė Škoda Auto istorijos pradžia. (Cherubino, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Pasibaigus pirmajam pasauliniam karui Laurin & Klement pradėjo nebesisekti. Smuko pardavimai, o galutinį smūgį sudavė gaisras. Taip 1925 metais Laurin & Klement pateko į Akciová společnost, dříve Škodovy závody rankas. Pastaroji kompanija, geriau žinoma kaip Škoda Works, gamino ginklus ir sunkiąją techniką, bet norėjo išsiplėsti ir į civilinių transporto priemonių sektorių. Taip Laurin & Klement galiausiai tapo Škoda Auto. Iki šiol pirmuoju markės automobiliu laikomas Voiturette A, kuris Škoda vardo net nenešiojo.




Beje, Škoda kompanijos vardas kilo nuo jos įkūrėjo pavardės – Emil Rittervon Škoda, kuris mirė dar 1900 metais. Iš esmės Škoda kompanija yra senesnė nei Laurin & Klement – buvo įkurta dar 1859 metais. Tačiau įsilieti į automobilių pramonę ji neskubėjo, nes ginklų gamyba sekėsi neblogai. Prasidėjus komunistinei erai, Škoda Auto ir Škoda Works buvo atskirtos. Dabar Škoda Auto priklauso Volkswagen ir gamina automobilius, o Škoda Works pavirto Škoda Transportation, priklauso Central Europe Industries, gamina traukinius ir troleibusus. Bet grįžkime prie pirmojo Škoda Auto automobilio – Laurin & Klement Voiturette A.

Laurin & Klement A

Voiturette A, dar žinomas kaip Type A, buvo gana primityvus automobilis, nors ir pasižymėjo aukšta surinkimo kokybe. Tačiau to ir reikėjo tikėtis 1905 metais, kuomet Voiturette A išriedėjo į gatves. Tai buvo dvivietis atviras automobilis su tiems laikams įprastu krėslu ir mediniais špykiniais ratais. Įprastai šie automobiliai buvo dažomi raudonai.

Laurin & Klement A buvo labai paprastas automobilis. (Ralf Roletschek, Wikimedia)

Kaip ir galite įsivaizduoti, Laurin & Klement A neturėjo starterio – jis buvo užvedamas rankena priekyje. Žibintai taip pat turėjo būti uždegami ugnimi, o pats automobilis buvo labai mažas, jame nebuvo daug vietos. Aišku, turint omenyje jo dinamines savybes, sunkaus krovinio į jį ir taip nesinorėtų dėti.

Laurin & Klement A priekyje turėjo 1005 kubinių centimetrų variklį. Jis per mechaninę transmisiją suko galinius ratus. Mažas variklis išvystė vos 7 ag (5 kW), to pakako 40 km/h greičiui pasiekti. Aišku, maksimalus greitis įprastomis aplinkybėmis buvo sunkiai įkandamas dėl prastų to meto kelių.  Štai kaip atrodė pirmasis Škoda automobilis.

Laurin & Klement Type A – techniškai, pirmasis Škoda automobilis (Thesupermat, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Kaip matote, ir važiuoklėje nebuvo nieko, kas būtų pralenkę laiką. Iš esmės, tai buvo labai paprastas automobilis ir tiems laikams, todėl jau kitais metais pasirodė Laurin & Klement B, C ir E. B turėjo 1,4 litrų variklį, išvystantį 9 ag (7 kW) ir leidžiantį pasiekti 45 km/h greitį, C – 2042 kubinių centimetrų variklių, leidžiantį pasiekti net 50 km/h, o E – 4526 kubinių centimetrų variklį, išvystantį 35 ag (26 kW) ir leidžiantį pasiekti 85 km/h greitį. Aišku, vos keliolika C ir E modelių buvo pagaminta, o štai B buvo populiaresnis – pagaminta 250 tokių automobilių.

Maksimalus Voiturette A greitis siekė vos 40 km/h. (AlfvanBeem , Wikimedia)

Pirmasis Laurin & Klement automobilis pažymėtas Škoda vardu buvo Laurin & Klement – Škoda 350. 1925-1927 m. gamintas automobilis turėjo 3,5 litrų 50 ag (37 kW) variklį ir išvystė 100 km/h greitį. Visgi, gamybos apimtimis Laurin & Klement B nebuvo aplenktas – Škoda 350 pasiekė tik 50 automobilių tiražą.

Škoda logotipas ketvirtajame dešimtmetyje. (Marcela, Wikimedia)

Taigi, pirmasis Škoda automobilis net nebuvo vadinamas Škoda. Visgi, pirmoji Škoda pasirodė anksčiau nei kai kurių kitų garsių kompanijų automobiliai. Štai pirmasis Volkswagen į gatves išriedėjo tik 1938 metais, o dabar būtent Volkswagen grupei priklauso ir Škoda markė. Taip nutiko ne iš karto.

Ilgą laiką Škoda Auto priklausė valstybei ir buvo palaipsniui privatizuota tik 1991 metais. 2000-aisiais Škoda Auto jau visiškai priklausė Volkswagen grupei. Pagal pirminį planą, Škoda turėjo gaminti labai pigius automobilius iš senesnių Volkswagen dalių, tačiau dabar rinkoje Škoda ir Volkswagen automobilių nebeskiria toks jau didelis tarpas. Įdomu žinoti, kad Škoda automobilių istorija prasidėjo prieš 112 metų.


Labiausiai į Porsche nepanašus Porsche automobilis – primirštas populiarus modelis būtų puikus projektas restauracijai

Labiausiai į Porsche nepanašus Porsche automobilis – primirštas populiarus modelis būtų puikus projektas restauracijai

Ar atpažįstate automobilį nuotraukoje? Ar vien iš kėbulo linijų ir pagrindinių dizaino bruožų galėtumėte pasakyti, kuris gamintojas galėjo sukurti šį automobilį? O gal žinote kokį nors šiuolaikinį modelį, kuris buvo įkvėptas šio mažo kampuoto automobilio? Tai – Porsche 914, dabartinio Boxster prosenelis. Šis straipsnis – apie 914 istoriją ir kodėl jis atrodo taip neįprastai Porsche markei.

Volkswagen anksčiau gamino ir sportinius automobilius. 1955-1975 metais buvo gaminamas Volkswagen Karmann Ghia keturvietis sportinis automobilis. Septintajam dešimtmečiui artėjant prie pabaigos Volkswagen jau reikėjo naujo sportinio automobilio. Tuo tarpu Porsche artėjo prie savo pigiausio 912 modelio gamybos pabaigos. Taip dvi kompanijos nusprendė kurti vieną mažą sportinį automobilį, kuris pakeistų abi mašinas.



Tuo metu Porsche kurdavo automobilius Volkswagen – toks buvo šių kompanijų susitarimas. Kontrakte buvo likęs vienas modelis, kuri Porsche turi sukurti Volkswagen, todėl ir buvo pasirinktas mažas sportinis automobilis. Iš pat pradžių buvo nuspręsta, kad Volkswagen ženklu žymima versija turės 1,7 litrų keturių cilindrų variklį, o Porsche versija – šešių cilindrų agregatą. Visgi, Porsche nesidžiaugė, jog gamins tokį pat automobilį, kokį savo gamoje turės Volkswagen. Todėl buvo pasiektas susitarimas, kad bent jau Šiaurės Amerikoje abu modeliai bus vadinami Porsche.

Porsche 914/4, dar žinomas Volkswagen-Porsche vardu. (Alf van Beem, Wikimedia)

Nors kelyje pasitaikė sunkumų, tarp kurių buvo ir Volkswagen vadovo Heinrich Nordhoff mirtis, ir vėliau sekę finansiniai nesutarimai, galiausiai pasaulį išvydo Porsche 914. Tai buvo mažas sportinis automobilis su targa tipo nuimamu stogu ir varikliu viduryje. 914/4 versija, kuri buvo iš dalies gaminama Karmann gamykloje, turėjo 1,7 litrų keturių cilindrų variklį, išvystantį 59 kw (79 ag), o 914/6 versija turėjo 2 litrų šešių cilindrų 81 kW (109 ag) agregatą. Žinoma, didesnis variklis leido pasiekti didesnį greitį – 914/4 pasiekdavo 186,5 km/h, o 914/6 išvystydavo net 207 km/h greitį.

Ryškios spalvos kiek pagerino 914 išvaizdą. (Andrew Bone, Wikimedia(CC BY 2.0)

Varikliai per 5 laipsnių mechaninę pavarų dėžę suko galinius ratus. Teigiama, kad 914 buvo smagus automobilis – nei tonos nesveriantis dvivietis Porsche 914 posūkiuose laikė savo liniją, buvo puikiai subalansuotas ir įdomus. 1970 metais Porsche 914 tapo Motor Trend metų importiniu automobiliu. Ir nesunku suvokti kodėl, nors varikliai buvo aušinami oru, o greičiausia versija iki 100 km/h įsibėgėdavo per 8,7 s.




Deja, 914/6 pardavimai ėjosi prastai. Tuo tarpu 914/4, Europoje pardavinėtas kaip Volkswagen-Porsche, buvo tiesiog graibstomas. Buvo akivaizdu, kad automobilis su šešių cilindrų varikliu Porsche yra nuostolingas, todėl 1972 metais 914/6 gamyba buvo nutraukta. Šešių cilindrų variklį pakeitė 2 litrų keturių cilindrų agregatas, išvystantis 74 kW (99 ag). 1974 metais 914/4 versija taip pat buvo atnaujinta – sumontuotas naujas 1,8 litrų 63 kW (84 hp) agregatas. Jau 1976 metais Porsche 914 gamyba pasiekė pabaigą.

Mažas automobilis nesvėrė nei tonos. (Andrew Bone, Wikimedia(CC BY 2.0)

Porsche 914 yra vienas iš keistesnių automobilių šios markės istorijoje. Porsche nebuvo linkusi gaminti automobilių su varikliu viduryje. Dar daugiau – dauguma Porsche modelių pasižymi aptakiu kėbulo dizainu su užapvalintomis linijomis, o štai 914 buvo kampuotas ir, reikėtų sakyti, negražus. Priekinis kapotas slėpė bagažinę ir buvo šiek tiek žemiau nei viršutiniai sparnų kampai, kuriuose buvo sumontuoti posūkių žibintai. Pagrindiniai Porsche 914 žibintai buvo uždaromi – kai automobilis važinėjo paslėpęs savo šviesas, jo priekis atrodė išties nekaip. Iš galo 914 taip pat neatrodo įspūdingai gražiai – variklis slepiasi po neišraiškingu plokščiu gaubtu. Galiausiai, masyvūs skirtingų spalvų buferiai tikrai nepuošia šio automobilio.

Interjeras buvo labai paprastas, bet juk 914 buvo pigiausias to laiko Porsche. (Abehn, Wikimedia)

1976 metais Porsche į rinką išleido modernesnį, tvirtesnį ir daugiau patogumų turintį 924 modelį, kuris buvo apvalesnis ir turėjo variklį priekyje. Visgi, 914 netiesiogiai yra šiuolaikinių Boxster ir Cayman protėvis. Tai taip pat yra labai neprastas pasirinkimas restauracijos projektui – pataisomi Porsche 914 automobiliai dabar kainuoja mažiau nei 10 tūkstančių eurų. Taip yra todėl, kad 914 nėra retas (neskaitant 916 ir kitų riboto leidimo versijų). Iš viso pagaminti 118 978 Porsche 914 automobiliai, tačiau reikėtų spėti, kad ateityje ši kaina vis tiek išaugs.



Dar pora keistų automobilių:

Triratis mažylis Brütsch Mopetta

Automobilių pasaulio varlė Baldi Frog


Kodėl Opel automobilių salonuose galima rasti paslėptų ryklių? Ką reiškia šis simbolis?

Kodėl Opel automobilių salonuose galima rasti paslėptų ryklių? Ką reiškia šis simbolis?

Nuo 2006 metų kai kuriuose Opel automobiliuose galima rasti ryklių. Dažniausiai, tai – paslėpti simboliai, įtraukti į lieto plastiko detales. Jų galima rasti, pavyzdžiui, daiktadėžės dangčio atramoje ar puodelių laikiklyje. Opel nėra kokia nors paslaptinga, pašėlusi markė, kuriai būtų būdingi panašūs simboliai, tai kaip jie atsirado šios kompanijos automobiliuose?

Iš tikrųjų šie rykliai su Opel istorija nėra susiję. Opel neturėjo ryklio vardu pavadinto modelio, nebuvo taip pravardžiuojamų mašinų, o ir peleką greičiau išvysite ant kitų markių automobilių. Rykliai Opel salonuose atsirado vieno kompanijos dizainerio iniciatyva.


Dietmaras Fingeras, Opel dizaineris ir aistringas nardytojas, vieną 2004 metų sekmadienio popietę leido namie, galvodamas apie priekinės panelės briaunos apdailą naujajam Corsa. Šios dalies neįmanoma pamatyti neatidarius keleivio pusės durelių, todėl didelės reikšmės estetiniams sprendimams suteikta nebuvo. Tačiau tuomet priėjo Fingero sūnus ir iš karto atkreipė dėmesį į dizainerio šiaip sau nupieštus ryklius. Taip idėja ir gimė.

Šioje vietoje ir pradėti dėti Opel rykliai – vieno naro idėja. (Opel)

Kad jau daiktadėžės dangčio atramų nesimato, kodėl jų nepapuošus maža detale? Taip, ji išaugina jos kainą, tačiau skirtumas yra toks mažas, kad viso automobilio kontekste jis yra visiškai nereikšmingas. Todėl Nielsas Loebas, tuometinis Corsa projekto vadovas, entuziastingai pritarė Fingero sumanymui. Prireikė dar poros metų, kol automobilis buvo užbaigtas, tačiau jau 2006 metais į gatves išriedėjo naujasis Opel Corsa automobilis su rykliu salone.

Rykliai yra išsimėtę po skirtingas salono vietas,
įprastai galite surasti bent 2-3. (Opel)

Nuo to laiko buvo pagaminta jau daugiau nei 2 milijonai Corsa automobilių su rykliu salone. Tačiau dabar ryklius turi ir daugiau Opel automobilių. Iš pradžių idėja buvo pasiūlyta Karimui Giordimania,kuris kūrė Zafira Tourer salono dizainą. Naujesniuose Zafira yra keli rykliai, tačiau jie yra gerai paslėpti. Tuo tarpu mažylis Adam didžiuojasi savo rykliai ir juos surasti nesunku – vienas puošia ir puodelio laikiklį. Ryklius taip pat rastumėte ir Insignia bei Astra modeliuose, galbūt ir kituose Opel automobiliuose.

Vienas ryklys Opel Adam puošia puodelio laikiklį. (Opel)

Rykliai salonuose jau tapo tikra Opel tapatybės dalimi. Nuo pat 2006 metų žmonės galvoja, ką jie galėtų reikšti – ar taip markė bando į savo automobilius įtraukti šiek tiek žaismingumo? Galbūt bando parodyti, kad ir Opel turi humoro jausmą?


Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.