10 linksmų faktų apie automobilius, kurių tikrai nežinojote: kiek anties jėgų turi Aventador, kas pagavo pirmą greičio viršytoją ir kaip automobiliai važiuotų tunelio lubomis? (Video)

10 linksmų faktų apie automobilius, kurių tikrai nežinojote: kiek anties jėgų turi Aventador, kas pagavo pirmą greičio viršytoją ir kaip automobiliai važiuotų tunelio lubomis? (Video)

Nodum.lt kiekvieną pirmadienį publikuojami įdomių faktų dešimtukai. Stengiamės į juos surinkti įvairios negirdėtos informacijos trupinių ir dažniausiai renkamės su technika susijusias temas. Šiame straipsnyje surasite 10 linksmų faktų apie automobilius, kurių tikrai nežinojote. Nors jie gali pasirodyti juokingi, visi šiame straipsnyje paminėti faktai iš tiesų yra tikri.

Įdomių faktų dešimtukus skelbiame kiekvieną pirmadienį. Praeitą savaitę kvietėme paskaityti apie pasaulio medžius, bet jei jums įdomiau skaityti apie techniką, siūlome užmesti akį į straipsnį apie traukinius. Na, o dabar – 10 juokingų faktų apie automobilius.



Kiek anties jėgų turi Lamborghini Aventador SV? Automobilių galia matuojama arklio jėgomis. Tai – labai senas matavimo vienetas, pradėtas naudoti dar garo variklių laikais. Jamesas Wattas 18 amžiuje aktyviai tobulino garo variklį. Tuomet tai buvo technologinių pasiekimų viršūnė, todėl nemažai žmonių buvo skeptiški. Wattas norėjo garo variklius priartinti visiems žinomam darbo įrankiui (arkliui) ir parodyti, kad garo variklis yra kur kas geresnis. Tačiau galią galima matuoti ir kitais gyvūnais. Pavyzdžiui, Lamborghini Aventador SV turi 2137209,2 anties galias (552 kW). Manote, kad išsigalvojame? Į Google paieškos langelį įveskite 750 horsepower to duckpower ir sistema suskaičiuos už jus.

Ypatingai gražus 2137209,2 anties galių automobilis. (emperornie, Wikimedia (CC BY-SA 2.0)

Blogiausias automobilio pavadinimas. Žinote kaip anglų kalboje vadinamas medicininis zondas, skirtas minimaliai invazyviai tirti įvairius kūno organus? Probe. Todėl mums keista, kad būtent taip savo automobilį pavadino ne kokie anglų kalbos artimai nepažinę azijiečiai, o amerikiečiai – Ford Probe kadaise laikytas Mustang pasekėju. Aišku, Ford galvojo apie kitokį, kosminį zondą, tačiau vardas vis tiek buvo siaubingas. Kiti prasti automobilių pasaulio vardai: Studebaker Dictator, Isuzu Mysterious Utility Wizard, Honda That’s, Nissan Homy Super Long, Mazda Scrum Wagon ir tik mūsų kraštuose prastai skambantis Lexus NX.

Ford Probe – vienas blogiausių automobilių vardų pasaulyje. (Rudolf Stricker, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Sovietų melas prieš amerikiečių automobilius. Automobilis anksčiau buvo tikra prabangos prekė, tačiau masinė gamyba juos taip atpigino, kad juos sau galėjo leisti daugelis. Tiesa, ne visose šalyse. 1940-ųjų filmas Rūstybės kekės (The Grapes of Wrath) vaizdavo šeimą, kuri Didžiosios ekonominės krizės metu prarado savo ūkį. Šeimos nariai keliavo į Kaliforniją, ieškodami nors kokių galimybių užsidirbti. Tai buvo rūstūs laikai, o pats filmas iki šiol laikomas vienu geriausių amerikietiškų filmų pasaulyje. 1948 metais Rūstybės kekės pasiekė ir Sovietų sąjungos kino teatrus. Tai buvo neįprastas įvykis, nes vakarietiški filmai buvo įsileidžiami retai. Tačiau sovietų pareigūnai manė, kad filmas nepakenks ideologiniams žiūrovų įsitikinimams, nes jame vaizduojami tamsūs, vargingi laikai. Visgi, viskas pasisuko kita linkme – žiūrovai negalėjo nustoti stebėtis, kad net sunkiausiais laikais neturtingi amerikiečiai gali sau leisti važinėti nuosavais automobiliais, kai tuo tarpu net po poros dešimtmečių tai Sovietų sąjungoje nebuvo pasiekta. Rūstybės kekės greitai dingo iš Sovietų sąjungos kino teatrų ekranų.

Rūstybės kekių plakatas. (Carol M. Highsmith, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Visada svarbu apsiginti. Lietuvoje techninės apžiūros reikalavimų neatitinka ir tie automobiliai, kurių kėbulas turi aštrių kampų, susidariusių sulūžus bamperiams ant dėl rūdžių. Tokie reikalavimai sukurti dėl saugumo – niekas nenori, kad aplink važinėtų aštriu šaltuoju ginklu virtęs automobilis. Tačiau Afrikoje viskas kitaip. Pietų Afrikos Respublikoje legalu prie automobilio tvirtinti liepsnosvaidžius, skirtus užpuolikams atbaidyti.

Štai kaip toks liepsnosvaidis veikia

 

Pirmasis greičio viršytojas. Ar esate buvę nubausti už greičio viršijimą? Tai – labai sena praktika. Pirmasis vairuotojas už tai buvo nubaustas dar 1899 metais. Jis Niujorko gatve lėkė neįtikėtinai greitai – didesniu nei 19,3 km/h greičiu. Toje vietoje buvo leidžiamas 12,9 km/h greitis. Vairuotojas buvo trumpam pasiųstas į kalėjimą. Beje, jį sustabdė dviračiu patruliavęs pareigūnas.




Ką darytumėte, jei jus taip įžeistų? Vienas turtingas italų verslininkas 1963 metais buvo nepatenkintas savo Ferrari 250GT savybėmis. Automobilis, kaip jam pasirodė, buvo sukurtas trasai, todėl turėjo labai kietą važiuoklę, o salonas paskęsdavo triukšme. Pyktį kėlė ir tai, kad sankabos mechanizmas nuolat gesdavo, o Ferrari mechanikai tik gūžčiojo pečiais – visi automobiliai turi šią bėdą. Šiuos skundus išgirdęs Enzo Ferrari atšovė, kad tokie komentarai iš vidutinio amžiaus traktorių gamintojo jam nerūpi. Šis įžeidimas buvo toks stiprus, kad verslininkas nusprendė pagerinti savo 250GT, o vėliau pradėjo pats gaminti automobilius. Taip atsirado iki šiol garsi Lamborghini markė.

Lamborghini 350GT – pirmasis garsios markės modelis. (Simon Davison, Wikimedia (CC BY 2.0)

Populiariausias dešimtojo dešimtmečio automobilis. Spėkite, koks automobilis JAV beveik kasmet galėjo didžiuotis populiariausio titulu  1990-2000 metais. Ogi Little Tikes Cozy Coupe. Tai – plastikinis žaislinis automobilis, pradėtas gaminti dar 1979 metais. Apie 1991-uosius jis pasiekė savo populiarumo viršūnę ir kasmet pardavimai siekė apie 500 000 vienetų – daugiau nei tikrų automobilių. Aišku, dešimtmečio pabaigoje žaislo populiarumas pradėjo blėsti, nes iškilo elektroniniai žaidimai. Beje, LEGO labai ilgą laiką buvo produktyviausias padangų gamintojas pasaulyje. Aišku, tai nebuvo labai sunku, nes LEGO padangos yra labai mažos, kaip ir patys automobiliai.

Cozy Coupe buvo toks populiarus, kad dabar šie žaislai dažnai sutinkami ir automobilių muziejuose. (Andrew Bone, Wikimedia (CC BY 2.0)

Karalienė aerodinamika. Automobilių aerodinamika yra labai svarbi. Aptakūs automobiliai yra greitesni, sunaudoja mažiau degalų. Tuo tarpų įvairūs spoileriai ir kiti aerodinaminiai elementai kuria prispaudžiamąją jėgą, kuri leidžia greičiau įveikti posūkius. Tačiau spoileris yra ne kas kito kaip apverstas sparnas – lėktuvų sparnai juos kelia aukštyn, o automobilių – spaudžia žemyn. Todėl, kaip tikriausiai ir įsivaizduojate, Formulės 1 bolidas teoriškai galėtų važiuoti ir tunelio lubomis, jei tik įsibėgėtų iki daugiau nei 200 km/h. Tą patį galėtų padaryti ir iki 305 km/h įsibėgėjęs Aston Martin Vulcan.

Aston Martin Vulcan sukuria daugiau prispaudžiamosios galios nei sveria pats, todėl galėtų važiuoti ir tunelio lubomis. (Edvvc, Wikimedia (CC BY 2.0)

Patikimiausias automobilių gamintojas. Automobilių žurnalistai sudarinėja įvairius reitingus, skirtingų markių gerbėjai aistringai diskutuoja ir pykstasi, savo nuomonės neslepia ir draudimo bendrovės bei mechanikai – tai kuris gamintojas kuria patikimiausius automobilius? Viršūnėje rastume Hondą, Toyotą, Mercedes-Benz, Porsche ir dar keletą gamintojų, tačiau nei vienas iš jų nėra pats patikimiausias. Iš tiesų patikimiausius automobilius kuria Rolls-Royce – jie rečiausiai patiria didelius gedimus, rečiausiai yra išardomi dalims ar metalo laužui. Iš kur tai žinome? Rolls-Royce markė buvo sukurta 1906 metais. Savininkai keitėsi, kompaniją ne karto ištiko finansiniai sunkumai, tačiau Rolls-Royce automobiliai iki šiol važinėja. Tiksliau, iki šiol važinėja net 75 % kada nors sukurtų Rolls-Royce automobilių.

Rolls Royce Phantom, pagamintas 1928 metais. (Charles01, Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

Geriausia tai – kas nauja. Šiais laikais į automobilius su vidaus degimo varikliais žiūrima kreivai – jie teršia orą. Tačiau tiesa yra ta, kad šiuolaikiniai automobiliai teršia kur kas mažiau nei gaminti prieš 20-30 metų. Dar daugiau – automobilinė tarša yra niekis palyginti su tuo, ką į aplinką išmetą didieji laivai. Ar arkliai. Taip, 20 amžiaus pradžioje automobiliai ėmė staigiai populiarėti ir žmonės džiaugėsi būtent būtent dėl to, kad sumažėjo tarša – miestų gatvėse buvo mažiau arklių.



Tiek įdomių faktų šį pirmadienį. Taip pat kviečiame skaityti:

10 įdomių faktų apie pasaulio medžius;

10 įdomių faktų apie povandeninius laivus;

10 įdomių faktų apie arklius;

10 įdomių faktų apie tankus;

10 įdomių faktų apie motociklus;

10 įdomių faktų apie sunkvežimius;

10 įdomių faktų apie traukinius;

10 įdomių faktų apie traktorius;

Pirmoji automobilio avarija pasaulyje įvyko dar prieš 247 metus – gerokai prieš vidaus degimo variklio išradimą

Pirmoji automobilio avarija pasaulyje įvyko dar prieš 247 metus – gerokai prieš vidaus degimo variklio išradimą

Dažnai sakoma, kad automobilį išrado Karlas Benzas. Šio žmogaus indėlio nuvertinti tikrai negalima, tačiau jis savo automobilį užpatentavo tik 1885 metai. Šiokios tokios mašinos be jokių arklių važinėjo kur kas anksčiau. Tiesą sakant, pirmoji automobilio avarija įvyko dar 1771 metais.

Nicolas-Joseph Cugnot – toks yra tikrasis automobilio išradėjo vardas. Šis prancūzų inžinierius tarnavo kariuomenėje, todėl dar 1765 metais jis pradėjo eksperimentuoti su garo varikliais, tikėdamasis sukurti mobilią transporto priemonę, kuri galėtų tempti pabūklus. 1769 metais Cugnot jau pagamino ir išbandė mažą triratį automobilį, kurį pavadino garo vežimu (fardier à vapeur). Pats didžiausias iššūkis tuomet ir buvo įveiktas – Cugnot keletą metų galvojo, kaip efektyviai priversti garo variklį sukti ratus. Kitaip tariant, kaip linijinį judesį paversti sukamuoju.



Jau 1970 metais buvo sukurta didelė fardier à vapeur versija. Šis triratis garo automobilis svėrė 2,5 tonas ir teoriškai galėjo pasiekti net 7,8 km/h greitį. Visgi, realybėje jo greitis su keturiais keleiviais siekė tik 3,6 km/h. Dar blogiau buvo tai, kad garo vežimas buvo labai nestabilus. Taip buvo dėl to, kad jis buvo varomas priekiniu ratu, ant kurio buvo sumontuotas visas garo variklis (panašiai kaip vienračių traktorių atveju). Taigi, svorio pasiskirstymas buvo tiesiog siaubingas ir automobilis buvo labai nestabilus net lygiame kelyje, o juk sukurtas buvo kariuomenei.

Muziejuje išsaugotas pirmasis pasaulio automobilis. Jei jį taip galima pavadinti. (Joe deSousa, Wikimedia)

Dar blogiau buvo tai, kad Cugnot panaudojo prastą garo variklį. Jis dažnai tiesiog važiuojant užgesdavo – tekdavo stoti maždaug kas 15 minučių ir krapštytis prie variklio. Tai buvo nepriimtina jau tais laikais. Visgi, nepaisant tokio pirminio įspūdžio bandymai tikrai buvo atliekami važinėjant tarp Paryžiaus ir Vinsenso. Jie, aišku, parodė tą pačią tiesą – fardier à vapeur buvo labai nerangus. Iš tikrųjų, juo padaryta ir pirmoji automobilio avarija pasaulio istorijoje.

Pirmoji automobilio avarija buvo atlikta pirmuoju automobiliu – pats Cugnot savo nerangiu garo vežimu Paryžiuje išvertė mūrinę sieną. (Wikimedia)

1771 metais antrasis fardier à vapeur prototipas Paryžiuje atsitrenkė į mūrinę sieną ir ją išvertė. Už vairo (kuris buvo tik pora valdymo svirčių) tuomet sėdėjo pats Cugnot, kuriam ir teko atsakyti už šį autoįvykį. Teigiama, kad jis buvo kaltinamas neatsargiu vairavimu. Visgi, kadangi prototipas buvo skirtas kariuomenei, didelių nuobaudų Cugnot išvengė, tačiau įvykis buvo įamžintas istoriniuose šaltiniuose ir net pavaizduotas raižiniuose.

Triratis Cugnot automobilis buvo labai nerangus jau vein dėl keisto svorio pasiskirstymo. (Lomita, Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

Kadangi Cugnot automobilis nepasirodė labai geras, jo Prancūzijos karinės pajėgos tuomet atsisakė. Visgi, prototipas buvo išsaugotas arsenale, iš kurio 1800 metais buvo perkeltas į Conservatoire national des arts et métiers muziejų Paryžiuje, kur tebėra iki šiol.

Pats Cugnot negalėjo pasigirti ramiu gyvenimu. Karalius Liudvikas XV Mylimasis inžinieriui už jo pasiekimus skyrė didelę pensiją, tačiau jis jos neteko iš karto po revoliucijos. Tada Cugnot persikėlė gyventi į Briusely, kuriame gyveno labai vargingai. Galiausiai, pensiją sugrąžino pats Napoleonas Bonapartas ir Cugnot sugrįžo į Paryžių, kuriame 1804 metais ir mirė.



Taip pat skaitykite:

Vienas iš pirmųjų Volkswagen automobilių Plattenwagen – apie jį tikrai nesate girdėję;

Pirmasis Honda automobilis – mažytis pikapas;

Pirmasis Mazda automobilis net nebuvo tikras automobilis;

Škodos vardo nenešiojęs pirmasis markės automobilis;

Kodėl automobilio stiklai turi tuos juodus rėmelius? Kam skirti šalia jų išdėstyti taškai?

Kodėl automobilio stiklai turi tuos juodus rėmelius? Kam skirti šalia jų išdėstyti taškai?

Juodą rėmelį ant automobilio stiklo tikrai esate pastebėję. Jį turi praktiškai visi automobiliai, autobusai, sunkvežimiai ir nemažai kitų ratinių transporto priemonių. Bet ar žinote, kam jis skirtas? Kodėl šalia jo visada yra ir kelios eilės taškų?

Net jei priekinis jūsų automobilio stiklas nėra originalus, jis šį storą juodą rėmelį tikrai turi. Net nesvarbu, kokios markės automobiliu važinėjate – tikimybė, kad priekiniame bei galiniame (o kartais ir kituose) stikle yra įkeptas toks juodas rėmelis yra beveik 100 %. Šio rėmelio neturi tik labai seni automobiliai. Tai kam jis reikalingas?



Stiklas yra labai kieta ir labai lygi medžiaga. Tai, žinoma, yra gerai, nes tai prisideda prie optinių stiklo savybių. Tačiau problemų kyla tuomet, kai automobilinius stiklus reikia kaip nors įtvirtinti į kėbulą. Prie stiklo sunkiai limpa klijai. Jie turi ne tik vietoje išlaikyti stiklą, tačiau ir atlaikyti vibracijas, kurias automobilis patiria kelyje. Stiklus laikantys klijai taip pat privalo išlaikyti salono sandarumą ir nepraleisti vandens. Kadangi sunku sukurti klijus, kurie gerai sukibtų su stiklu, pasitelkiamas juodas keraminis emalis. Senuose automobiliuose stiklus vietoje laikė specialus guminis rėmelis, todėl emalio nereikėjo.

Šie automobilių stiklų apvadai sukuria geresnį paviršių klijams bei juos uždengia. (Matti Blume, Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

Emalis, kuris tikrąja to žodžio prasme yra įkepamas į automobilio stiklų pakraščius, sukuria klijams tinkamesnį paviršių. Reikalo galvoti apie skaidrumą vis tiek nėra – taip arti pakraščių esantis juodas rėmelis matomumui tikrai netrukdo. Tuo pačiu keraminis emalis apsaugo klijus nuo ultravioletinių spindulių. Saulės klijai nemėgsta – su laiku jie pradėtų skeldėti ir nebeatliktų savo funkcijos. Taigi, keraminis emalis klijus apsaugo nuo ultravioletinių spindulių, o kartu ir pagerina estetinį vaizdą. Juk matomi klijai niekada neatrodo estetiškai maloniai.

JEEP sugalvojo šį rėmelį panaudoti kūrybiškai ir jo kampe įkurdino Willys MB – pirmąjį JEEP automobilį. (JEEP nuotrauka)

Tam skirti ir tie taškai, kurie yra išdėstyti prie to juodo rėmelio – estetiniam vaizdui kurti. Jie ten tik dėl grožio – padeda išvengti aštrios rėmelio linijos. Tiesa, kai kurie gamintojai yra kūrybiškesni už kitus ir šiuos taškus panaudoja kaip dizaino elementą. Pavyzdžiui, JEEP Renegade visureigio priekinis stiklas yra papuoštas pirmuoju JEEP – Willys MB. Šis nedidelis karinio visureigio siluetas, sukurtas pasitelkiant tą patį keraminį emalį, gali būti matomas apatiniame dešiniame priekinio stiklo kampe (tiesiai priešais keleivio vietą).

Tokius rėmelius turi ir šoniniai autobusų stiklai. Šoniniai automobilių stiklai jų neturi dėl akivaizdžios priežasties – jie yra atidaromi, todėl nėra priklijuoti prie kėbulo.



Daugiau apie automobilius:

Kodėl skirtingi automobiliai degalų bako užpildymo angas turi skirtingose pusėse?

Kodėl spidometrai sugraduoti iki didesnio greičio nei pasiekia patys automobiliai?

Kodėl po variklio dangčiu dabar matome tik plastiką, o ne patį variklį?

Paprastai apie tai, kas yra hidrosmūgis ir kodėl nereikėtų važiuoti net per menkai apsemtas gatves;

Ar stabdymas varikliu gadina jūsų automobilį ir trumpina variklio ar kitų detalių gyvenimą?

Kodėl skirtingi automobiliai degalų bako užpildymo angas turi skirtingose pusėse?

Kodėl skirtingi automobiliai degalų bako užpildymo angas turi skirtingose pusėse?

Kurioje pusėje yra jūsų automobilio degalų bako užpildymo anga? Jei automobilį įsigijote neseniai, tikriausiai porą sekundžių dar turėjote pagalvoti, kol tai prisiminėte. Automobilių gamintojai, atrodo, neturi kažkokių bendrų taisyklių ir standartų, kurioje pusėje reikėtų montuoti degalų bako užpildymo angą. Tačiau kodėl? Juk vairuotojams tikrai būtų patogiau.

Degalų bako anga kai kuriuose automobiliuose yra kairėje, o kituose – dešinėje pusėje. Jei automobilį vairuojate pirmą kartą ir įlipdami neatkreipėte dėmesio, jums tikrai nepasisekė – degalinėje teks spėti, kaip geriau sustoti. Gerai nors tai, kad kai kuriuose automobiliuose prietaisų skydelyje yra nedidelė rodyklė, kuri nurodo, kurioje pusėje yra minėta anga. O juk taip būtų gerai, kad visi gamintojai susitartų dėl šio klausimo.



Beje, lengviausias būdas išvengti nesklandumų degalinėje būtų degalų bako užpildymo angą palikti tiesiog per vidurį. Tokį sprendimą anksčiau buvo priėmę keli JAV automobilių gamintojai. Tai buvo išties patogu dėl kelių priežasčių. Visų pirma, buvo nesvarbu, prie kurios degalų pompos pusės sustosite – degalų bako užpildymo anga buvo lengvai pasiekiama iš abiejų pusių. Toks sprendimas taip pat padėjo paslėpti degalų bako dureles už valstybinių numerių – taip kėbulo paviršiai išliko lygesni. Tačiau dabar naujuose automobiliuose toks sprendimas yra negalimas.

Pirmos kartos Ford Mustang degalų bako užpildymo anga buvo kėbulo gale. (Adam Jones , Wikimedia (CC BY-SA 2.0)

Nauji saugumo reikalavimai reiškia, kad degalų bako užpildymo anga turi būti plačiausioje kėbulo vietoje, toli nuo smūgius sugeriančių saugumo zonų. Kitaip tariant, įprastuose lengvuosiuose automobiliuose ji privalo būti šone, o ne gale kaip buvo kai kuriuose klasikiniuose amerikietiškuose sportiniuose automobiliuose. Turint omenyje dureles ir saugumo zonas, vietų įrengti degalų bako užpildymo angą lieka nedaug. Tačiau gamintojai patys sprendžia, kurioje pusėje – kairėje ar dešinėje – ši anga bus.

Lamorghini Aventador degalų bako užpildymo anga taip pat yra dešinėje, kaip ir praktiškai visos Volkswagen grupės gamos automobilių. (Axion23, Wikimedia (CC BY 2.0)

Daugelis Europos markių degalų bako užpildymo angas turi dešinėje (keleivio) pusėje, o štai korėjiečių ir japonų gamintojai dažniau renkasi kairį kėbulo šoną. Visgi, kai kurie gamintojai net savo pačių gamoje turi įvairių sprendimų. Tuo tarpu visi lengvieji Volkswagen grupės automobiliai degalų užpildymo angas turi dešinėje. Priežastis – labai paprasta. Nors vairuotojui tenka apeiti automobilį, krapštydamasis prie angos ir pildamas degalus jis yra saugioje pusėje. Tai yra, jei automobilis būtų pastatytas kelkraštyje, žmogus prie degalų bako angos būtų ne eismo pusėje, todėl jam būtų saugiau.

Lexus LFA, kaip ir daugelio Azijoje pagamintų automobilių, degalų bako užpildymo anga yra kairėje. (David Villarreal Fernández, Wikimedia (CC BY-SA 2.0)

Tačiau Volkswagen negamina kėbulų specialiai šalims, kuriose eismas vyksta kairiąja kelio puse. Taip ir japonų bei korėjiečių gamintojai nekuria kėbulų specialiai Europai. Todėl ir turime tiek mašinų, kurių degalų bakas atsidaro kairėje pusėje. Kita vertus, tada kodėl kai kurie gamintojai net savo gamose turi modelių su į priešingomis pusėmis atsidarančiais degalų bakais?

Standartinė degalų bako užpildymo angos vieta padėtų išvengti tokių situacijų

 

Viskas priklauso ir nuo degalų bako dizaino ir kitų konstrukcinių sprendimų. Kartais vietos vienoje pusėje degalų bako durelėms tiesiog nelieka. Pavyzdžiui, nors visi lengvieji Volkswagen automobiliai turi degalų bako užpildymo angas dešinėje, tos pačios markės komerciniai T serijos automobiliai yra užpilami iš kairės pusės. Taip yra dėl to, kad Transporter mikroautobusas turi slankiojančias dureles dešinėje pusėje. Jų mechanizmas nepalieka vietos degalų bako užpildymo angai už galinių durelių, todėl ji yra įrengta vairuotojo pusėje. Tiesa, vėliau pasirodė ir Transporter automobilių su slankiojančiomis durelėmis abiejose pusėse, tačiau degalų bako anga išliko tiesiai už vairuotojo vietos.

Jaguar XJ6 su dviem degalų užpildymo angomis. (Robotriot, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Būta ir automobilių, kurie turėjo dvi angas – po vieną kiekvienoje pusėje. Tačiau tai, žinoma, nepasiteisino. Vairuotojai vis tiek dažniau naudojosi viena anga, o dvi nereikalingai didino automobilio gamybos kaštus. Standartinis sprendimas, žinoma, būtų gerai. Tačiau formos kėbulų gamybai būtų brangesnės, nes reikėtų atsižvelgti į kiekvienos šalies eismo specifiką. Viena vertus, patogu vairuojant japonišką automobilį turėti užpylimo angą vairuotojo pusėje – nereikia taip toli eiti, o ir prie pompos privažiuoti galima tiksliau. Tačiau kita vertus, jei tektų degalų užsipilti kur nors pakelėje, tikrai jaustumėmės saugiau, kai tarp mūsų ir eismo srauto stovėtų automobilis.



Taip pat skaitykite:

Kodėl spidometrai sugraduoti iki didesnio greičio nei pasiekia patys automobiliai?

Kodėl beveik neįmanoma įsigyti automobilio su nuline rida?

Kodėl visureigiai anksčiau atsarginį ratą vežiodavosi kėbulo išorėje?

Kodėl po variklio dangčiu dabar matome tik plastiką, o ne patį variklį?

Kodėl automobiliai nebenešioja mažų skulptūrėlių ir iškilių logotipų ant kapotų?

Kur dingo atsimerkiantys automobilių žibintai?

Kam ant senų automobilių buvo montuojami maži metaliniai strypeliai?

Kur pradingo vientisos priekinės sėdynės?

Kodėl nebematome padangų baltais šonais?

Kodėl spidometrai būna sugraduoti iki greičio, kurio automobilis nepasiekia? Kodėl Bugatti Chiron spidometras pasiekia net 500 km/h?

Kodėl spidometrai būna sugraduoti iki greičio, kurio automobilis nepasiekia? Kodėl Bugatti Chiron spidometras pasiekia net 500 km/h?

Kokią didžiausią reikšmę turi jūsų automobilio spidometras? 220, 240, o gal net 260 km/h? Kad ir kaip atrodo paskutinis skaičius, kurį spidometro rodyklė teoriškai dar gali pasiekti, jūsų automobilis tikriausiai nėra toks greitas. Tai kodėl gamintojai kuria tokius spidometrus? Kodėl paskutinis skaičius juose nenurodo maksimalaus automobilio greičio?

Iš tiesų, pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Bigatti Chiron maksimalus greitis siekia 420 km/h su įjungtu elektroniniu ribotuvu ar maždaug 463 km/h be jokių apribojimų. Tuo tarpu paskutinis skaičius spidometre yra apvalus 500 km/h. Kodėl?



Iš tiesų, Chiron atvejis yra gana nesunkiai paaiškinamas – spidometro turimi skaičiai tiek daug nesiskiria nuo maksimalaus greičio. 500 atrodo geriau nei 420 ar 450, todėl ir pasirinktas šis skaičius. Juk ir vairuotojui tai – nuolatinis priminimas, kokį galingą automobilį jis valdo. Kur kas keisčiau tai, kad įprasti kasdieniški automobiliai taip pat turi labai optimistiškus spidometrus.

Didieji automobilių gamintojai pirkėjams siūlo ištisas modelių gamas, tačiau išsirinkti patinkančią ir poreikius atitinkančią kėbulo formą nepakanka. Dar tenka apgalvoti variklį, važiuoklės konfigūraciją, transmisiją ir kitus komponentus – pasirinkimų tikrai daug ir jie kartais daro įtaką maksimaliam automobilio greičiui. Taigi, taupydami gamybos kaštus gamintojai tuos pačius instrumentus naudoja ne vienam modeliui. Kitaip tariant, tie patys spidometrai dažnai naudojami ir dyzelinėse miesto mašinose, ir greituose sportiniuose automobiliuose – kuo mažiau pakeitimų, tuo mažesnė detalės kaina.

Šis automobilis negali pasiekti 220 km/h greičio – rodyklė buvo pakelta kompiuteriu. (Bluescan sv.wiki, Wikimedia)

Iš tiesų paskutinis spidometro skaičius turi ir psichologinę reikšmę. Jis tarsi apgauna vairuotojus, priversdamas juos geriau galvoti apie savo automobilį. Visi sąmoningai suvokia, kad tas greitis nėra pasiekiamas, tačiau vis tiek pasąmoningai automobilis su 250 km/h spidometru yra greitesnis už tą, kurio spidometras puošiasi tik  150 km/h reikšme. Net jei tikrasis maksimalus greitis iš tikrųjų yra toks pat.

Įdomu ir tai, kad optimistiški spidometrai, stipriai nutolę nuo įprasto vairavimo režimo, kuria ir saugumo įspūdį. Važiavimas maksimaliu greičiu kuria stresą, todėl to reikėtų vengti. Jei didžiausia spidometro reikšmė būtų tik 150 km/h, važiuodami autostrada 130 km/h jaustumėtės labiau įsitempę nei įprastai, nes spidometro rodyklė būtų labai arti pabaigos.

Ateityje dauguma gamintojų pereis prie pilnai skaitmeninių spidometrų ir rodyklės po truputį nueis į praeitį. Todėl bus įdomu pamatyti, kaip vizualiai bus pateikiamas greitis. Paprastas skaičius vairuotojus informuoja, tačiau jis neturi jokios emocijos, nejaudina. Kylanti spidometro rodyklė turi visiškai kitokį poveikį.



Taip pat skaitykite:

Kodėl beveik neįmanoma įsigyti automobilio su nuline rida?

Kodėl visureigiai anksčiau atsarginį ratą vežiodavosi kėbulo išorėje?

Kodėl po variklio dangčiu dabar matome tik plastiką, o ne patį variklį?

Kodėl automobiliai nebenešioja mažų skulptūrėlių ir iškilių logotipų ant kapotų?

Kur dingo atsimerkiantys automobilių žibintai?

Kam ant senų automobilių buvo montuojami maži metaliniai strypeliai?

Kur pradingo vientisos priekinės sėdynės?

Kodėl nebematome padangų baltais šonais?

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.