7 įdomūs faktai apie Lexus, kurių galbūt nežinojote: LFA, markės pavadinimas, kam Toyotai jos reikėjo ir kas svarbiausia Lexus?

7 įdomūs faktai apie Lexus, kurių galbūt nežinojote: LFA, markės pavadinimas, kam Toyotai jos reikėjo ir kas svarbiausia Lexus?

Lexus vardas yra vienas iš tų prekinių ženklų, kuris automatiškai asocijuojasi su kokybe. Toyotai priklausantis automobilių gamintojas yra labai sėkminga markė ir net mūsų šalies keliuose yra gana nemažai Lexus markės atstovų. Bet ką iš tikrųjų žinome apie Lexus? Štai 7 įdomūs faktai, kurių galbūt nežinojote.

Nodum.lt publikuojami įvairūs įdomūs faktai apie skirtingas markes. Praeitą pirmadienį siūlėme paskaityti apie Honda. Jei norite sužinoti ką nors ne apie japoniškus automobilius, siūlome paskaityti 7 įdomius faktus apie Jeep. Pilnas tokių rinkinių sąrašas pateikiamas straipsnio apačioje. Na, o dabar – apie Lexus.



Kodėl Toyota sukūrė Lexus?

Kai viena markė priklauso didesnei korporacijai, įprastai tai reiškia, kad kažkada seniau buvo atliktas stambus pirkimas. Tačiau Lexus niekada nebuvo nepriklausomu gamintoju – tai yra tiesiog Toyota korporacijos 1989 metai į pasaulį paleista markė. Dažnai sakoma, kad Lexus – tai tik prabangi Toyota (kaip Audi yra prabangus Volkswagen). Viena vertus, Lexus automobiliai turi atskiras bazes (yra varomi galiniais ratais, priešingai nei Toyota), kitą dizaino kalbą ir sportines ambicijas. Tačiau kita vertus, daugybė Lexus detalių yra tiesiai iš Toyota gamos, įskaitant ir variklius.

Pirmasis Lexus automobilis buvo didelis sedanas LS, skirtas specialiai JAV rinkai. (Enigma3542002, Wikimedia)

Taigi, kodėl buvo sukurta Lexus markė? Septintojo dešimtmečio pabaigoje japoniškų automobilių pardavimai JAV šovė į viršų. Šios mašinos buvo pigesnės, naudojo mažiau degalų, o ir gesdavo rečiau nei amerikietiški konkurentai. Saugodama savo pramonę, JAV vyriausybė 1980 metais nustatė kvotą iš Japonijos importuojamiems automobiliams – buvo galima įvežti tik 1,68 milijonus automobilių per metus. 1985 metais šis apribojimas padidintas iki 2,3 milijonų, tačiau visiems Japonijos gamintojams tai vis tiek buvo per mažai. O kaip uždirbti daugiau kai galioja tokios taisyklės? Atsakymas paprastas – reikia brangesnių automobilių. Taip Toyota sukūrė Lexus, Honda – Acura, o Nissan – Infiniti. Lexus Japonijoje pristatyta tik 2005 metais.

Ką reiškia Lexus pavadinimas?

Įprastai automobilių markių pavadinimai turi kokią nors reikšmę. Dažnai spėliojama, kad prekės ženklas Lexus buvo sukurtas sujungiant du žodžius: luxury ir elegance (prabanga ir elegancija). Taip pat spėjama, kad šis pavadinimas galėjo būti sukurtas kaip luxury exports to the U.S. akronimas. Tačiau realybė yra paprastesnė už fantaziją. Kai Toyota nusprendė kurti naują prabangią markę, buvo pasamdyta amerikiečių įvaizdžio konsultantų įmonė Lippincott & Margulies, kuri pateikė 219 pavadinimo variantų. Iš karto buvo nuspręsta, kad geriausiai tinka Vectre, Verone, Chaparel, Calibre ir Alexis – Lexus vardo tarp geriausių kandidatų nebuvo. Toyota priėmė sprendimą naują markę pavadinti Alexis, tačiau šis žodis labiau asocijavosi su žmonėmis nei su automobiliais, todėl jis buvo šiek tiek pakeistas – dingo raidė A, o I virto U. Taip atsirado Lexus – geras, įsimintinas pavadinimas, pabrėžiantis technologinį mąstymą, bet be jokios gilios prasmės.

Logotipas taip pat daug nereiškia – tai yra tiesiog stilizuota L apvesta ovalu. Toyota teigia, kad logotipo kūrime buvo pasitelktos matematinės formulės, kad tik jis gražiau atrodytų.

Nei Lexus vardas, nei logotipas gilios reikšmės neturi. (mujitra,Wikimedia (CC BY 2.0)

Lexus hibridai

Toyota išpopuliarino hibridines jėgaines automobilių pasaulyje, tačiau šią estafetę nori perimti Lexus. 95 % Jungtinėje Karalystėje parduodamų Lexus yra hibridai. Dar daugiau – būtent Lexus RX 400h tapo pirmuoju hibridiniu automobiliu, sudalyvavusiu ilgose ištvermės lenktynėse. Tai įvyko 2005 Nürburgringo 24 valandų lenktynėse ir taip, Lexus RX 400h yra visureigis. Hibridinės jėgainės visiškai išstūmė dyzelinius variklius iš Lexus gamos.

Lexus RX400h – vienas iš daugelio populiarių Lexus hibridų. (Matthias93, Wikimedia)

Lexus LFA – vienas geriausių visų laikų superautomobilių

Lexus LFA – vienintelis tikras šios markės superautomobilis, pasirodė 2009 metais. Tai – priekyje sumontuotu 4,8 l V10 varikliu varomas superautomobilis, kuris kainavo daugiau nei kai kurie Ferrari modeliai, neturėjo puodelių laikiklių ir iki 100 km/h įsibėgėdavo per 3,8 sekundes. Visiems labiausiai patiko įstabus šio automobilio variklis. Maksimalūs jo sūkiai siekė 9500 apsisukimų per minutę – nuo laisvos eigos iki šių aukštumų variklis įsisukdavo per 0,6 sekundes. Dėl to LFA neturėjo rodyklinio tachometro – rodyklė tiesiog nebūtų spėjusi su tokia sparta. Maksimalus LFA greitis siekė 325 km/h.

Lexus LFA susišlavė visu įmanomus apdovanojimus – nuo geriausio garso iki geriausio variklio. Iš viso pagaminta 500 LFA superautomobilių, kiekvieno iš jų kaina viršijo 320 tūkstančių eurų. Tačiau ir tokia kaina neatpirko gamybos išlaidų – su kiekvienu parduotu automobiliu Lexus prarado ir šiek tiek pinigų.

 

Lexus vardu žymimi ne tik automobiliai

Daug kitų automobilių gamintojų savo vardu žymi ne tik automobilius ir Lexus nėra išimtis – Lexus taip pat gamina jachtas. Na, bent jau vieną. 2017 metais Lexus pristatė Lexus Sport Yacht Concept – atvirą 12,8 metrų ilgio jachtą (taip ją vadino gamintojas), varomą dviem Lexus 5 litrų V8 varikliais. Tai buvo tik koncepcinis modelis, tačiau visai neseniai pristatyta ir LY 650 jachta, kuri, tikriausiai, bus prieinama turtingiems pirkėjams. Ji yra varoma Volvo agregatais, kurie yra specialiai sukurti dideliems kateriams, siekia beveik 20 metrų ilgį ir turi 6 miegamas vietas. Aišku, svarbiausia tai, kad LY 650 atspindi Lexus dizaino kalbą L-finesse ir yra labai kokybiška.

LY 650 – neseniai pristatyta Lexus jachta. (Toyota)

Lexus 2054

Stevenas Spielbergas yra didelis Lexus automobilių gerbėjas. 2001 metais filmuodamas fantastinį filmą Įspėjantis pranešimas (Minority report) Spielbergas paklausė Lexus ar kompanija nenorėtų pabandyti įsivaizduoti, kokie automobiliai važinės 2054 metais. Taigi, Lexus sukūrė tokią koncepciją. Šis automobilis gali pats susirasti parkavimo vietą ir vėliau iš jos atvažiuoti pasiimti šeimininką. Jis atpažįsta savo savininką pagal jo DNR, o kompiuteris leidžia keisti net ir kėbulo spalvą.

Lexus 2054 koncepcija iš filmo Įspėjantis pranešimas (ilikewaffles11, Wikimedia) (CC BY 2.0)

Svarbiausia – kokybė

Norite dirbti Lexus? Sėkmės. Pirmiausia reikės dirbti Toyota automobilių surinkimo linijose ir įrodyti, kad savo užduotį galite atlikti nepriekaištingai. Jei tapsite dažų inspektoriumi (žmogumi, kuris ką tik nudažytuose kėbuluose ieško trūkumų), teks 4 kartus per metus laikyti egzaminą – viena klaida ir šio darbo neteksite. Dauguma Lexus automobilių salonų yra apsiūti oda, bet tik tų karvių, kurios užaugo fermose be spygliuotos vielos – taip užtikrinama, kad oda nebus sugadinta randais. Tokius reikalavimus naudojamai taiko tik pačių prabangiausių automobilių gamintojai – Ferrari, Bentley, Rolls-Royce ir kiti. Kuriant pirmąjį LS buvo nuspręsta, kad mygtukai salone turi būti aukščiausios kokybės, todėl inžinierius juos tikrino prisiklijavęs vis skirtingus dirbtinius nagus, kad įsitikintų, kad jie bus patogūs visiems. To paties automobilio variklio garsą tobulino instrumentų gamintojas Yamaha.

Lexus LFA interjeras. (Nan Palmero, Wikimedia) (CC BY 2.0)

Ir tai dar ne viskas. Dauguma Lexus automobilių naudoja įprastus Toyota variklius. Tačiau didesni varikliai – V6, V8 ir V10 – yra gaminami omenyje turint būtent Lexus, todėl jų blokai yra liejami naudojant vakuumo technologiją, kuri užtikrina, kad jokių trūkumų blokas neturės. Oro kondicionierius, kaip teigiama, džiovina odą ir plaukus, todėl Lexus sukūrė sistemą, kuri leidžia kondicionieriui pašalinti kvapus iš salono, bet kartu drėkinti ir žmonių odą bei plaukus. Ir šį sąrašą būtų galima tęsti ir tęsti – Lexus svarbiausia kokybė.



Taip pat siūlome 7 įdomius faktus apie:

Honda

Subaru

Audi

BMW

BMW E30

Peugeot

Jeep

7 faktai apie Subaru: keistuolis Brat, orlaiviai, ralio karaliaus mitas ir nepralenkiamas patikimumas (Video)

7 faktai apie Subaru: keistuolis Brat, orlaiviai, ralio karaliaus mitas ir nepralenkiamas patikimumas (Video)

Subaru – tai gerai žinoma automobilių markė, garsėjanti visais ratais varomomis mašinomis. Subaru vardas yra asocijuojamas su patikimumu, pravažumu ir pergalėmis ralio trasose. Tačiau ko apie šią markę jūs galbūt nesate girdėję? Štai 7 įdomūs faktai.

Anksčiau Nodum jau publikavo kelis panašius įdomių faktų rinkinius apie kitas markes – pilną sąrašą rasite straipsnio apačioje. Taip pat siūlome paskaityti ir apie patį pirmąjį Subaru automobilį. Na, o dabar – prie negirdėtų faktų.



Subaru – didžiulės korporacijos dalis

Kažkodėl Subaru markė yra laikoma palyginti maža. Gamybos apimtimis Subaru, žinoma, nusileidžia didiesiems gamintojams, o ir modelių gamoje turi visai nedaug – šiuo metu Lietuvoje siūlomi tik 7 (Japonijoje dar parduodama eilė Subaru kei automobilių). Tačiau Subaru markė iš tikrųjų yra didžiulės Subaru Corporation, anksčiau vadintos Fuji Heavy Industries, dalis. Kitos Subaru korporacijos dalys gamina lėktuvų detales Boeing ir Airbus, surinkinėja  karinius sraigtasparnius, gamina šiukšlių surinkimo sunkvežimius, gatves šluojančius robotus ir kitą įrangą. Iki 2003 metų Subaru korporacija gamino ir autobusus. Beje, 16,48 % Subaru korporacijos akcijų priklauso Toyota.

Šis bepilotis sraigtasparnis yra Subaru motininės korporacijos divizijos kūrinys. (Hunini, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Kuklios Subaru pergalės Pasaulio Ralio Čempionate

Subaru yra laikomas ralio trasų užkariautoju, tačiau tai yra kiek perdėtas mitas. Subaru Pasaulio Ralio Čempionatą laimėjo tik tris kartus, paskutinį kartą – 2003 metais. Palyginimui, Mitsubishi, Peugeot, Volkswagen ir Toyota nuskynė po 4 pergales, Lancia – 5, Citroën – 9. Tačiau Subaru su Pasaulio Ralio Čempionatu siejamas ne be reikalo. Subaru Impreza WRX modeliai šį vardą gavo būtent dėl šių lenktynių – WRX raidės reiškia World Rally eXperimental. Tuo pačiu paminėsime, kad STI raidės reiškia Subaru Tecnica International – sportinę markės diviziją.

Subaru automobilis tikrina trasą prieš Pasaulio Ralio Čempionato etapą Portugalijoje 2017 metais. (Caio Reinhardt, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Subaru automobiliai yra neįtikėtinai patikimi

Egzistuoja kelios markės, galinčios pasigirti itin patikimais automobiliais. Tarp jų tikrai būtų Toyota ir Mercedes, bet šalia jų turėtume įrašyti ir Subaru. Iš visų per pastaruosius 16 metų pagamintų Subaru automobilių, 96 % vis dar yra kelyje. Įsivaizduokite, kiek automobilių patenka į autoįvykius, yra prastai prižiūrimi ar važinėja ekstremaliomis sąlygomis. Aišku, 12 metų nėra labai daug, tačiau pagal šį rodiklį Subaru lenkia visus konkurentus (aišku, neskaitant itin brangių automobilių gamintojų, tokių kaip Bugatti ar Rolls-Royce). Beje, mechanikai teigia, kad daugiausia bėdų kyla su automatinėmis transmisijomis, o anksčiau – rūdijančiais kėbulais.

Subaru automobiliai – vieni patikimiausių gatvėse. (Aero7, Wikimedia (CC BY-SA 2.5 my)

Keistuolis Subaru pikapas

Subaru 1978-1994 metais gamino mažytį pikapą Brat. Žinote, kas mėgsta pikapus? Amerikiečiai, tačiau lengviems sunkvežimiams, koks Brat ir buvo, tuomet taikytas gana didelis 25 % tarifas. Subaru suvokė, kad pigus automobilis JAV kainuos per daug, jei teks mokėti šį mokestį. Todėl buvo nuspręsta į krovinių skyrių sumontuoti porą plastikinių atbulai atsuktų sėdynių. Tai leido Brat importuoti kaip įprastą keleivinį automobilį. Tiesa, ne viena draudimo kompanija savo keleiviams uždraudė šiomis sėdynėmis naudotis. Jas pamatyti galite šioje Brat apžvalgoje, o štai kaip atrodė pikapas be jų:

Subaru Brat – JAV ir Kanadoje šie automobiliai turėjo papildomas plastikines sėdynes krovinių skyriuje gale. (Ferjim, Wikimedia)

Subaru ir Boxer varikliai

Priešingai nei kartais teigiama, Subaru Boxer tipo variklių neišrado. Boxer tipo varikliuose cilindrai yra išdėstyti horizontaliai, priešingai vienas kitam. Tai reiškia, kad automobilio svorio centras gali būti žemiau, o pats variklis yra geriau subalansuotas. Subaru Boxer tipo variklius naudoja nuo pat 1966 metų – jie buvo siūlomi beveik visuose šios markės modeliuose. Nors Boxer variklius naudojo ir kiti gamintojai, tokie kaip Porsche, Volkswagen ar Toyota, būtent Subaru juos naudoja plačiausiai. Tai yra lygiai toks pat išskirtinumas kaip ir visų varančiųjų ratų pavara, kurią Subaru taip pat siūlo beveik visuose savo modeliuose.

Subaru Boxer dyzelinis variklis. (160SX, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Subaru visų varomų ratų pavara

Subaru sukūrė naujovišką Simetrinę Visų Varomų Ratų sistemą (Symmetrical All Wheel Drive arba SAWD). Ją sudaro Boxer variklis, centre sumontuoti velenai ir vienodo ilgio pusašiai. Ši sistema, ne kartą apdovanota už savo patikimumą ir pravažumą, gali pasigirti ir tuo, kad padeda išlaikyti žemą automobilio svorio centrą. Nuo 1996 metų beveik visi Subaru automobiliai yra siūlomi su SAWD sistema – jos neturi tik sportinis BRZ ir kei klasės mažyliai.

Subaru SAWD ir Audi Quattro palyginimas

 

Subaru – stebėtinai japoniška markė

Sakysite, kad tai nesąmonė, bet nemažai mūsų perkamų japoniškų automobilių yra pagaminti ne Japonijoje. Tikėtina, kad jūsų įsigyta Toyota Auris ar Avensis yra pagaminta Jungtinėje Karalystėje, C-HR ar Corolla – Turkijoje, Yaris – Prancūzijoje. Lygiai taip pat yra ir su kitomis markėmis. Tačiau net 75 % tarptautinėje rinkoje parduodamų Subaru automobilių yra iš tikrųjų surinkti Japonijoje. Tai – labai aukštas skaičius, lenkiantis didžiąją dalį visų Japonijos automobilių gamintojų.

Subaru Dias Wagon – vienas iš markės kei automobilių, kurių Lietuvoje nesutiksime. (DY5W-sport, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Subaru yra įdomi ir palyginti jauna markė. Bus įdomu pažiūrėti, ką Subaru gali pasiūlyti ateityje, kurioje daugelis įsivaizduoja elektra varomus elektromobilius ir hibridus. Subaru ruošiasi gaminti didelį visureigį, nes jie yra gana populiarūs, taip pat kalbasi su Toyota dėl naujų elektromobilių. Tuo tarpu entuziastai norėtų energingų sportinių automobilių, kurių pasirodymas gatvėse yra tikrai laukiamas.



Taip pat siūlome 7 įdomius faktus apie:

Audi

BMW

BMW E30

Peugeot

Jeep

Didelę ankstyvojo automobilizmo problemą buvo norima išspręsti diskus barstančiu mechanizmu

Didelę ankstyvojo automobilizmo problemą buvo norima išspręsti diskus barstančiu mechanizmu

20 amžiaus pradžioje automobiliai dar tik kilo į viršūnes. Kai kurie į juos žiūrėjo skeptiškai, o kiti juos iš karto pamilo. Automobilis tapo prestižo klausimu – kurį laiką bet koks automobilis gatvėje atkreipė praeivių žvilgsnius. Atsiminkite – juk pačioje 20 amžiaus pradžioje net ir miestuose dominavo arklių traukiami vežimai. Tačiau būta problemų. Kuo daugiau automobilių buvo gatvėse, tuo dažnesnės buvo avarijos. Bet kaip sustabdyti žmones nuo pasišalinimo iš įvykio vietos?

Nors laikai buvo kiti, automobilių vairuotojai nešė didžiulę atsakomybę. Jie privalėjo važinėti lėtai ir praleisti pėsčiuosius. Tačiau atsiminkite, kad 20 amžiaus pradžioje automobiliai populiarėjo retai. Tai reiškia, kad 2-4 dešimtmečiuose gatvėse buvo daug nepatyrusių vairuotojų.



Čia galime atsiminti įdomų fenomeną – pirmasis vairuotojas, pirmasis pilotas, pirmasis chirurgas ir kiti pirmieji specialistai neturėjo instruktorių. Patirties stoka lėmė, kad miestų gatvėse buvo nemažai eismo įvykių. Niujorkas jau tada buvo didelis ir svarbus megapolis, galimybių miestas, kuriame iš avarijų vietos vairuotojai masiškai pasišalindavo vengdami atsakomybės. Problema buvo tokia akivaizdi, kad ją išspręsti ryžosi vienas Naujojo Džersio teisininkas, pasiūlęs specialų įrenginį, kuris neleistų palikti eismo įvykio vietos nepalikus įrodymų.

Pabirusius diskus su valstybiniu numeriu turėjo būti labai sunku surinkti.

Šis išradimas buvo paprastas už bamperio montuojamas indas su apvaliais metaliniais diskais. Ant disko turėjo būti užrašytas automobilio valstybinis numeris. Idėja buvo tiesiog genialiai paprasta – avarijos metu bamperis sulaužytų indą ir diskai pabirtų kelyje. Jų būtų tiek daug, kad išlipęs vairuotojas jų nespėtų surinkti. Jei jis pabėgtų, vietoje liktų diskas, kuris leistų jį identifikuoti. Idėjos sumanytojas teigė, kad įmanoma sukurti tokį mechanizmą, kuris diskus išbarstytų ir po smūgio į pėsčiajį. Nors žurnalas Modern Mechanix šį išradimą vadino ateitimi, iš tikrųjų jis neprigijo.

Ir nelabai galėjo prigyti, nes tokia sistema turi rimtų problemų. Visų pirma, kažkas ją turėtų sumontuoti. Galėtų automobilių gamintojai, tačiau tuomet ant tokio disko būtų ne valstybiniai numeriai, o kėbulo numeris. Antra, tokio mechanizmo reikia tik ribotam vairuotojų skaičiui ir ji nesuteikia saugumo. Trečia, nedrausmingi vairuotojai rastų būdų kaip šį daiktą pašalinti. Aišku, jį galėtų tikrinti techninės apžiūros darbuotojai, tačiau pats mechanizmas nėra patikimas. Šiais laikais naudojamos kameros veikia kur kas geriau.

Taigi, šis mechanizmas nebuvo pritaikytas. Iš eismo įvykių bėgančių vairuotojų sumažėjo dėl didžiulių baudų, visuomenės sąmoningumo ir stebėjimo technologijų.



Taip pat skaitykite:

7 išradimai į mūsų laikus atkeliavę iš Antrojo pasaulinio karo laikų;

Robotai-užpakaliai – kam kažkas juos sukūrė?

Kokie dronai skraidė Antrojo pasaulinio karo metais?

Kaip buvo išrasti arbatos maišeliai?

Ar tikrai bėgimo takeliai buvo išrasti žmonėms kankinti?

10 mūsų mėgstamiausių išnykusių automobilių dizaino bruožų, kurių vis dar ilgimės: nuo variklių iki pelekų

10 mūsų mėgstamiausių išnykusių automobilių dizaino bruožų, kurių vis dar ilgimės: nuo variklių iki pelekų

Automobilių dizainas per daugiau nei 100 metų nuolat keitėsi ir tobulėjo. Tačiau ar tikrai dabartiniai automobiliai yra patys gražiausi? Taip mano retas žmogus, nes šiuolaikinius automobilius labai riboja saugumo taisyklės, aerodinamikos siekis, reikalavimai žibintams ir kitiems dizaino komponentams. Yra daug dizaino elementų, kurie tiesiog išnyko, nors mes jų vis tiek ilgimės – štai 10 iš jų.

Apie dingusius automobilių dizaino elementus Nodum.lt rašė ne kartą. Šiame straipsnyje susumuosime 10 tų, kurių pasigendame labiausiai, tačiau jų yra gerokai daugiau ir apie juos dar ne kartą rašysime ateityje. Tiesa, reikia pasakyti, kad žodis ilgėtis čia naudojamas sąlyginai – daugelis šių dizaino elementų jau neprisimena.



Variklis

Tikriausiai nustebsite apie ką mes čia – juk varikliai niekur nedingo. Tačiau kadaise jie taip pat buvo dizaino elementas. Gamintojai stengėsi juos parodyti, todėl vaizdas po variklio gaubtu buvo tiesiog mielas akiai. Visi mažiau gražūs komponentai buvo slepiami, buvo apgalvojama skirtingų detalių spalva, paviršiaus tekstūra ir taip toliau. Dabar po variklio gaubtu matome tik plastiko lygumą, kuri ten, aišku, yra ne be reikalo, tačiau išvaizdai grožio nesuteikia.

Net ir Bentley V8 variklis yra beveik visiškai uždengtas lengvai nuimamu plastikiniu dangčiu. (Autoviva, Wikimedia(CC BY 2.0)

Atsimerkiantys žibintai

Dar vienas automobilių dizaino elementas, kurio gatvėse vis mažiau – naujų tokių automobilių tiesiog nėra. Paslepiami žibintai atsirado todėl, kad jie buvo apvalūs ir gana negražūs, o automobiliui juos užmerkus jis tapdavo aptakesniu. Vėliau patys žibintai tapo dizaino elementu ir pradėta eksperimentuoti su jų forma. Tai, aišku, irgi gera dizaino kryptis, tačiau atsimerkiančių priekinių žibintų pasiilgstame. Modernios versijos juk irgi galėtų būti gražios ir įdomios.

Porsche 968 žibintai nebuvo iš tikrųjų paslepiami – jie tiesiog atsilenkdavo atgal ir įsiliedavo į automobilio kapoto siluetą. (Atlant, Wikimedia(CC BY 2.5)

Veidrodėliai ant sparnų

Mes žinome, kad šis dizaino elementas niekada nebuvo labai populiarus. Tačiau jis kai kuriems automobiliams suteikė išskirtinumo. Tokie veidrodėliai buvo ypač pastebimi tarp japoniškų automobilių, net jei nebuvo tokie saugūs ar praktiški.

Datsun 240Z su toli priekyje sumontuotais veidrodėliais. (Wikimedia)

3D logotipai ir statulėlės virš grotelių

Jaguar jaguaras nebešoka nuo automobilio priekio dėl saugumo ir aerodinamikos. O juk toks gražus simbolis tai buvo. Labai mažai jų atsidūrė metalo lauže, nes savininkai net nuo sudaužytų automobilių šiuos suvenyrus nusirinkdavo. Dabar iškilūs logotipai ir statulėlės yra itin reti – juos turi Mercedes-Benz, Rolls-Royce, dar keli gamintojai. Tačiau įdomesnių jų tarp kasdieniškų automobilių jau kaip ir nebeliko.

Ford išbandė visą eilę kapoto papuošimų. Tarp jų buvo ir toks šuoliais lekiantis šuo. (Alf van Beem, Wikimedia)

Vientisos priekinės sėdynės

Daugelis jaunų vairuotojų vientisų priekinių sėdynių net nėra matę. Tačiau anksčiau jos buvo gana populiarios, ypač tarp amerikietiškų automobilių ir pikapų. Nors tokios sėdynės nesuteikė reikiamos atramos ir saugumo, jos buvo patogios ir leido susėsti greta. Automobilio priekyje galėjo važiuoti trys žmonės. Nors dabar sunku pasakyti, ar greitai nepakeistume nuomonės, jei su tokiomis sėdynėmis tektų gyventi kasdien.

Vientisos sėdynės labiau tiko pasimatymams įvažiuojamame kino teatre. (That Hartford Guy, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)




Padangos baltais borteliais

Padangos baltais borteliais ir šiandien istoriniams automobiliams suteikia elegantiško kontrasto. Aišku, jas reikia prižiūrėti, kad jos liktų baltos, tačiau atrodo jos itin gražiai. Neblogai atrodo ir padangos su baltomis raidėmis ar plonesne balta juostele – taip ir pačios padangos buvo šioks toks dizaino elementas, o ne tik juoda tuštuma.

Balti padangų šonai reikalauja priežiūros.

Visureigiai su išorėje pritvirtintais atsarginiais ratais

Atsarginiai ratai apskritai nyksta, tačiau visureigiai jų netenka greičiausiai. Anksčiau visureigiai būdavo skirti prastiems keliams ir bekelei. Dabar jais važinėjama miestuose. Todėl nieko keisto, kad dideli atsarginiai ratai kažkur dingo, nors kadaise buvo labai reikalingi. Kartu jie tarnavo ir kaip stiliaus komponentas, pabrėžiantis automobilio charakterį ir galimybes nuvažiuoti bet kur ir bet kada.

Land Rover Defender buvo pakankamai didelis, tačiau ratą vis tiek vežėsi automobilio išorėje – kam viduje tas purvas, jei ratą tektų keisti? (DeFacto, Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

Smailios automobilių nosys

Sportinių automobilių gamintojai visomis priemonėmis stengdavosi savo kūriniams suteikti agresyvią išvaizdą ir pabrėžti dinamišką jų charakterį. Tam dažnai buvo pasitelkiamos smailios nosys ir itin žemas siluetas. Tokį turėjo Ferrari Daytona, Lancia Stratos, Saab Sonnet, Porsche 924 ir visa eilė kitų sportinių ir kasdieniškų automobilių. Žinoma, keitėsi mados, keitėsi grožio suvokimas ir šis dizaino elementas tiesiog buvo pamirštas. Tačiau mums labiausiai nepatinka tai, kad automobilių gamintojai net norėdami dabar tokį dizainą sunkiai atkartotų

Smaili Ferrari Daytona nosis. (Motohide Miwa, Wikimedia (CC BY 2.0)

Pelekai

Vėlgi, apie ką mes? Apie JAV kadaise po Antrojo pasaulinio karo pradėtą pelekų madą. Tai – vertikalūs, pavadinkime stabilizatoriai, pirmą kartą pasirodę 1948 metų Cadillac dizaine. Šio automobilio kūrėjas Frankas Hershe buvo įkvėptas karo laikų Lockheed P-38 Lightning. Vėliau ši mada tik populiarėjo ir peržengė valstybių sienas, kol galiausiai išnyko dėl to, kad tokie pelekai nėra reikalingi aerodinamine prasme ir kenkia automobilio saugumui.

Cadillac pelekai. (Christer Johansson, Wikimedia(CC BY-SA 2.5)

Gale sumontuota degalų bako užpildymo anga

Dabar degalų bako užpildymo anga gali būti ir kairėje, ir dešinėje, priklausomai nuo to, kokį automobilį vairuojate. Tačiau anksčiau nemažai gamintojų rinkosi degalus užpildyti per angą automobilio gale. Taip, jei buvo noro, tą angą buvo galima paslėpti po logotipu ar net valstybiniais numeriais. O ir pasiekti ją buvo galima vienodai lengvai iš abiejų pusių.

Pirmos kartos Ford Mustang degalų bako užpildymo anga buvo kėbulo gale. (Adam Jones , Wikimedia (CC BY-SA 2.0)



Taip pat skaitykite:

10 įdomių faktų apie degalų sąnaudas;

10 linksmų faktų apie automobilius;

10 įdomių faktų apie pasaulinio garso korporacijas;

10 įdomių faktų apie sunkvežimius;

10 įdomių faktų apie pasaulio greitkelius;

10 įdomių faktų apie Islandiją;

10 įdomių faktų apie hidroenergiją;

10 įdomių faktų apie vėjo jėgaines.

10 įdomių faktų apie degalų sąnaudas: kuris automobilis sunaudoja daugiausia degalų, ar svarbus automobilio amžius ir kodėl gamintojų nurodytos specifikacijos yra nesąmonė?

10 įdomių faktų apie degalų sąnaudas: kuris automobilis sunaudoja daugiausia degalų, ar svarbus automobilio amžius ir kodėl gamintojų nurodytos specifikacijos yra nesąmonė?

Keliauti automobiliu yra labai smagu, ypač, kai lauke geras oras, darbai netrumpina kelionių, o ir bendražygiai vis pasiūlo įdomią temą pokalbiui. Jei jums rūpi jūsų piniginė, tikriausiai norėtumėte, kad jūsų automobilis sunaudotų kiek įmanoma mažiau degalų. Aišku, geriausias patarimas ekonomiškai mąstantiems žmonėms būtų įsigyti ekonomišką automobilį. Tačiau nemažai priklauso ir nuo to, kaip naudojate turimą. Štai  faktų apie degalų taupymą, kurių galbūt nepatyrę vairuotojai dar nežinojo.

Įdomių faktų dešimtukus Nodum.lt publikuoja kiekvieną pirmadienį. Štai praeitą savaitę kalbėjome apie pasaulinio garso korporacijas – siūlome prisiminti ir tą straipsnį. O dabar – prie degalų taupymo.



Užtikrintas būdas sumažinti degalų sąnaudas – numesti svorio. Ne, neskubėkite laikytis dietos. Tiesiog apžiūrėkite automobilio bagažinę ir saloną – ar jums tikrai reikia visų šių daiktų? Atsikratykite nereikalingo balasto ir degalų sąnaudos iš karto sumažės. Aišku, reikėtų svorį sumažinti pakankamai pastebimai, kad pastebėtumėte kaip sulėtėja degalų lygio rodyklė, bet tvarka dar niekam nepakenkė. Volkswagen stengėsi sukurti automobilį, kuris sunaudoja labai mažai degalų. Pagrindiniai uždaviniai buvo svoris, aerodinamika ir jėgainės darbas. Volkswagen XL-1 svėrė vos 795 kg.

Volkswagen XL-1 sveria vos 795 kg ir 100 km sunaudoja mažiau nei 2 litrus dyzelino. (RudolfSimon, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Karalienė aerodinamika. Aptakesni automobiliai gali įdėti mažiau darbo stumdamiesi per tankų mūsų planetos orą. Jie praslysta lengviau, lengviau rieda ir sunaudoja mažiau degalų. Pagerinti jau turimo automobilio aerodinamiką nėra taip paprasta, tačiau galite pasirūpinti, kad kėbulas neturėtų suskilusių plastikų, tuščios stogo bagažinės ar kitų priedų. Aerodinamika pagerėja ir sekant sunkvežimius, bet toks degalų taupymo būdas yra tiesiog bet daug pavojingas. Minėtas Volkswagen XL-1 yra pats aptakiausias šiuolaikinis gatvėmis riedantis automobilis (koeficientas siekia 0,19). O iš populiaresnių automobilių šiuos laurus tektų atiduoti Mercedes-Benz CLA 180 BlueEfficiency, kurio aerodinaminio pasipriešinimo koeficientas siekia 0,22.

Mercedes-Benz CLA – vienas aptakiausių automobilių rinkoje. (Tokumeigakarinoaoshima, Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

Pasitikrinkite slėgį padangose. Kas kiek laiko tikrinate slėgį padangose? Ar žinote, kad jis vienodas ir tinkamas? Net ir nedidelis nukrypimas nuo normos gali stipriai atsiliepti degalų sąnaudoms. Skaičiuojama, kad nepakankamai pripūstos padangos degalų sąnaudas gali padidinti nuo 3,3 %, kraštutiniais atvejais – ir dar daugiau. Tinkamą padangų slėgį dažnai galima rasti ant lipduko prie vairuotojo pusės durelių ar automobilio naudotojo vadove. Beje, tinkamas slėgis padangose padės sutaupyti ir pačias padangas – jos dėvėsis žymiai lėčiau, jei bus tinkamai pripūstos.

Tai – įrankis, kurį verta turėti – padangų slėgio matuoklis leidžia įsitikinti, kad padangose netrūksta slėgio. (Antti, Wikimedia (CC BY 2.0)

Tai, kad senstančio automobilio apetitas auga, tėra mitas. Kažkodėl manoma, kad su laiku seno automobilio degalų sąnaudos tik auga. Jei laiku keičiami tepalai ir filtrai taip tikrai nėra – sendamas automobilis turėtų išlaikyti įprastas degalų sąnaudas. Dar įdomiau yra tai, kad visiškai naujų automobilių degalų sąnaudos su laiku sumažėja. Tai yra, vos iš salono išriedėjęs automobilis degalų suvartos daugiau nei nuvažiavęs 8000 km. Taip yra todėl, kad variklis turi prasimankštinti, turi pasišalinti gamybos metu palikti cilindrų defektai, susireguliuoti skysčių apykaita. JAV Energijos Departamentas teigia, kad naujų automobilių degalų sąnaudos stabiliai po truputį krenta pirmus kelerius metus.

Pirmos kartos Škoda Octavia yra senas, bet vis dar labai taupus automobilis. (Miloslav Rejha, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Nuo kalno – su įjungta pavara. Ar esate sėdėję automobilyje, kurio vairuotojas kaskart riedant nuo kalno išjungia pavarą ir taip bando sutaupyti degalų? Iš tikrųjų daugiau degalų sutaupysite ir saugiau važiuosite riedėdami su įjungta pavara. Teorija labai paprasta – riedant su įjungta pavara variklį suks ratai automobiliui važiuojant žemyn. Kitaip tariant, variklio darbą palaikys ratų sukimasis, gravitacija, o ne deginami degalai. Tuo tarpu riedant su išjungta pavara variklis suksis laisva eiga ir degins kurą. Plačiau apie tai – šiame straipsnyje.




Degalus taupančios padangos – gera investicija. Degalus taupančios padangos pasižymi mažesniu svoriu, mažesniu pasipriešinimu riedėjimui, geresniu šilumos atidavimu aplinkai ir net geresne aerodinamika. Aišku, yra ir trūkumų – tokios padangos pasižymi prastesniu sukibimu ir turi plonesnes sienas, todėl posūkiuose labiau deformuojasi, kenkia automobilio dinaminėms charakteristikoms. Apie tai – šiame straipsnyje.

Degalus taupančios padangos gaminamos ir sunkvežimiams. (USEPA Environmental-Protection-Agency, Wikimedia)

Gamintojų nurodomos degalų sąnaudos – nesąmonė. Jei pasižiūrėtumėte į savo automobilio gamintojo nurodytas vidutines degalų sąnaudas, nustebtumėte – jos yra gerokai mažesnės nei rodo automobilio kompiuteris. Ir nekaltinkite savęs – patyrę automobilių žurnalistai irgi negali pasiekti gamintojų nurodytų reikšmių. Taip yra dėl labai paprastos priežasties – gamintojai savo automobilius testuoja idealiomis sąlygomis, kiek įmanoma sumažinę svorį, pasirinkę geriausią kelio dangą, bandymus mieste atlieka esant optimaliai temperatūrai ir kuomet eismas nėra toks intensyvus. Beje, aukščiau minėtos degalus tausojančios padangos anskčiau buvo kur kas ekstremalesnės, balansavo ant nesaugumo ribos ir buvo prieinamos tik automobilių gamintojams, kurie su jomis atlikdavo oficialius degalų sąnaudų bandymus.

Degalų lygio rodyklė beveik visada juda greičiau nei jums teigia gamintojas. (Thomas doerfer, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Taupiausias automobilis. Pasak Consumerreports.org atliktų tyrimų, mažiausiai degalų sunaudoja naujasis Toyota Prius, kurio vidutinės degalų sąnaudos siekia 4,52 l/100 km. Tai – realių bandymų duomenys, atlikti JAV mišriomis sąlygomis, todėl jais galima pasikliauti. Tačiau reikia turėti omenyje, kad bandymuose nedalyvavo JAV nepopuliarūs dyzeliniai automobiliai.

Consumerreports.org bandymai parodė, kad Toyota Prius sunaudoja mažiausiai benzino. (Kārlis Dambrāns, Wikimedia (CC BY 2.0)

Daugiausiai degalų suryjantis automobilis. Bugatti Chiron turi 8 litrų W16 variklį su keturiomis turbinomis išvystantį beveik 1500 arklio galių. Bugatti Chiron taip pat sveria beveik 2 tonas. Ar nustebsite sužinoję, kad pasak Roadandtrack.com surinkto reitingo šio automobilio degalų sąnaudos šiuo metu yra didžiausios rinkoje? Bugatti Chiron 100 km įveikia surydamas maždaug 21,4 litrus benzino.

Bugatti Chiron degalų tikrai netaupo. (Andrew Basterfield, Wikimedia (CC BY-SA 2.0)

Visada laiku keiskite variklio alyvą. Kaip manote, ar nuo variklio alyvos priklauso degalų sąnaudos? Žinoma, kad taip! Sendama alyva praranda savo lubrikacines savybes, joje padaugėja mikroskopinių metalo gabalėlių, suprastėja terminės savybės. Tai reiškia, kad varikliui tenka sunkiau dirbti, jis greičiau dėvisi, didėja degalų sąnaudos. Ekspertai teigia, geriausios degalų sąnaudos yra pasiekiamos naudojant pilnai sintetinę alyvą, kuri yra brangesnė. Tačiau svarbiausia sekti gamintojo specifikacijas ir rekomendavcijas ir laiku keisti tepalus.



Taip pat skaitykite:

10 įdomių faktų apie pasaulinio garso korporacijas;

10 įdomių faktų apie sunkvežimius;

10 įdomių faktų apie pasaulio greitkelius;

10 įdomių faktų apie Islandiją;

10 įdomių faktų apie hidroenergiją;

10 įdomių faktų apie vėjo jėgaines.

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.