Pirmoji automobilio avarija pasaulyje įvyko dar prieš 247 metus – gerokai prieš vidaus degimo variklio išradimą

Pirmoji automobilio avarija pasaulyje įvyko dar prieš 247 metus – gerokai prieš vidaus degimo variklio išradimą

Dažnai sakoma, kad automobilį išrado Karlas Benzas. Šio žmogaus indėlio nuvertinti tikrai negalima, tačiau jis savo automobilį užpatentavo tik 1885 metai. Šiokios tokios mašinos be jokių arklių važinėjo kur kas anksčiau. Tiesą sakant, pirmoji automobilio avarija įvyko dar 1771 metais.

Nicolas-Joseph Cugnot – toks yra tikrasis automobilio išradėjo vardas. Šis prancūzų inžinierius tarnavo kariuomenėje, todėl dar 1765 metais jis pradėjo eksperimentuoti su garo varikliais, tikėdamasis sukurti mobilią transporto priemonę, kuri galėtų tempti pabūklus. 1769 metais Cugnot jau pagamino ir išbandė mažą triratį automobilį, kurį pavadino garo vežimu (fardier à vapeur). Pats didžiausias iššūkis tuomet ir buvo įveiktas – Cugnot keletą metų galvojo, kaip efektyviai priversti garo variklį sukti ratus. Kitaip tariant, kaip linijinį judesį paversti sukamuoju.



Jau 1970 metais buvo sukurta didelė fardier à vapeur versija. Šis triratis garo automobilis svėrė 2,5 tonas ir teoriškai galėjo pasiekti net 7,8 km/h greitį. Visgi, realybėje jo greitis su keturiais keleiviais siekė tik 3,6 km/h. Dar blogiau buvo tai, kad garo vežimas buvo labai nestabilus. Taip buvo dėl to, kad jis buvo varomas priekiniu ratu, ant kurio buvo sumontuotas visas garo variklis (panašiai kaip vienračių traktorių atveju). Taigi, svorio pasiskirstymas buvo tiesiog siaubingas ir automobilis buvo labai nestabilus net lygiame kelyje, o juk sukurtas buvo kariuomenei.

Muziejuje išsaugotas pirmasis pasaulio automobilis. Jei jį taip galima pavadinti. (Joe deSousa, Wikimedia)

Dar blogiau buvo tai, kad Cugnot panaudojo prastą garo variklį. Jis dažnai tiesiog važiuojant užgesdavo – tekdavo stoti maždaug kas 15 minučių ir krapštytis prie variklio. Tai buvo nepriimtina jau tais laikais. Visgi, nepaisant tokio pirminio įspūdžio bandymai tikrai buvo atliekami važinėjant tarp Paryžiaus ir Vinsenso. Jie, aišku, parodė tą pačią tiesą – fardier à vapeur buvo labai nerangus. Iš tikrųjų, juo padaryta ir pirmoji automobilio avarija pasaulio istorijoje.

Pirmoji automobilio avarija buvo atlikta pirmuoju automobiliu – pats Cugnot savo nerangiu garo vežimu Paryžiuje išvertė mūrinę sieną. (Wikimedia)

1771 metais antrasis fardier à vapeur prototipas Paryžiuje atsitrenkė į mūrinę sieną ir ją išvertė. Už vairo (kuris buvo tik pora valdymo svirčių) tuomet sėdėjo pats Cugnot, kuriam ir teko atsakyti už šį autoįvykį. Teigiama, kad jis buvo kaltinamas neatsargiu vairavimu. Visgi, kadangi prototipas buvo skirtas kariuomenei, didelių nuobaudų Cugnot išvengė, tačiau įvykis buvo įamžintas istoriniuose šaltiniuose ir net pavaizduotas raižiniuose.

Triratis Cugnot automobilis buvo labai nerangus jau vein dėl keisto svorio pasiskirstymo. (Lomita, Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

Kadangi Cugnot automobilis nepasirodė labai geras, jo Prancūzijos karinės pajėgos tuomet atsisakė. Visgi, prototipas buvo išsaugotas arsenale, iš kurio 1800 metais buvo perkeltas į Conservatoire national des arts et métiers muziejų Paryžiuje, kur tebėra iki šiol.

Pats Cugnot negalėjo pasigirti ramiu gyvenimu. Karalius Liudvikas XV Mylimasis inžinieriui už jo pasiekimus skyrė didelę pensiją, tačiau jis jos neteko iš karto po revoliucijos. Tada Cugnot persikėlė gyventi į Briusely, kuriame gyveno labai vargingai. Galiausiai, pensiją sugrąžino pats Napoleonas Bonapartas ir Cugnot sugrįžo į Paryžių, kuriame 1804 metais ir mirė.



Taip pat skaitykite:

Vienas iš pirmųjų Volkswagen automobilių Plattenwagen – apie jį tikrai nesate girdėję;

Pirmasis Honda automobilis – mažytis pikapas;

Pirmasis Mazda automobilis net nebuvo tikras automobilis;

Škodos vardo nenešiojęs pirmasis markės automobilis;

Kodėl automobilio stiklai turi tuos juodus rėmelius? Kam skirti šalia jų išdėstyti taškai?

Kodėl automobilio stiklai turi tuos juodus rėmelius? Kam skirti šalia jų išdėstyti taškai?

Juodą rėmelį ant automobilio stiklo tikrai esate pastebėję. Jį turi praktiškai visi automobiliai, autobusai, sunkvežimiai ir nemažai kitų ratinių transporto priemonių. Bet ar žinote, kam jis skirtas? Kodėl šalia jo visada yra ir kelios eilės taškų?

Net jei priekinis jūsų automobilio stiklas nėra originalus, jis šį storą juodą rėmelį tikrai turi. Net nesvarbu, kokios markės automobiliu važinėjate – tikimybė, kad priekiniame bei galiniame (o kartais ir kituose) stikle yra įkeptas toks juodas rėmelis yra beveik 100 %. Šio rėmelio neturi tik labai seni automobiliai. Tai kam jis reikalingas?



Stiklas yra labai kieta ir labai lygi medžiaga. Tai, žinoma, yra gerai, nes tai prisideda prie optinių stiklo savybių. Tačiau problemų kyla tuomet, kai automobilinius stiklus reikia kaip nors įtvirtinti į kėbulą. Prie stiklo sunkiai limpa klijai. Jie turi ne tik vietoje išlaikyti stiklą, tačiau ir atlaikyti vibracijas, kurias automobilis patiria kelyje. Stiklus laikantys klijai taip pat privalo išlaikyti salono sandarumą ir nepraleisti vandens. Kadangi sunku sukurti klijus, kurie gerai sukibtų su stiklu, pasitelkiamas juodas keraminis emalis. Senuose automobiliuose stiklus vietoje laikė specialus guminis rėmelis, todėl emalio nereikėjo.

Šie automobilių stiklų apvadai sukuria geresnį paviršių klijams bei juos uždengia. (Matti Blume, Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

Emalis, kuris tikrąja to žodžio prasme yra įkepamas į automobilio stiklų pakraščius, sukuria klijams tinkamesnį paviršių. Reikalo galvoti apie skaidrumą vis tiek nėra – taip arti pakraščių esantis juodas rėmelis matomumui tikrai netrukdo. Tuo pačiu keraminis emalis apsaugo klijus nuo ultravioletinių spindulių. Saulės klijai nemėgsta – su laiku jie pradėtų skeldėti ir nebeatliktų savo funkcijos. Taigi, keraminis emalis klijus apsaugo nuo ultravioletinių spindulių, o kartu ir pagerina estetinį vaizdą. Juk matomi klijai niekada neatrodo estetiškai maloniai.

JEEP sugalvojo šį rėmelį panaudoti kūrybiškai ir jo kampe įkurdino Willys MB – pirmąjį JEEP automobilį. (JEEP nuotrauka)

Tam skirti ir tie taškai, kurie yra išdėstyti prie to juodo rėmelio – estetiniam vaizdui kurti. Jie ten tik dėl grožio – padeda išvengti aštrios rėmelio linijos. Tiesa, kai kurie gamintojai yra kūrybiškesni už kitus ir šiuos taškus panaudoja kaip dizaino elementą. Pavyzdžiui, JEEP Renegade visureigio priekinis stiklas yra papuoštas pirmuoju JEEP – Willys MB. Šis nedidelis karinio visureigio siluetas, sukurtas pasitelkiant tą patį keraminį emalį, gali būti matomas apatiniame dešiniame priekinio stiklo kampe (tiesiai priešais keleivio vietą).

Tokius rėmelius turi ir šoniniai autobusų stiklai. Šoniniai automobilių stiklai jų neturi dėl akivaizdžios priežasties – jie yra atidaromi, todėl nėra priklijuoti prie kėbulo.



Daugiau apie automobilius:

Kodėl skirtingi automobiliai degalų bako užpildymo angas turi skirtingose pusėse?

Kodėl spidometrai sugraduoti iki didesnio greičio nei pasiekia patys automobiliai?

Kodėl po variklio dangčiu dabar matome tik plastiką, o ne patį variklį?

Paprastai apie tai, kas yra hidrosmūgis ir kodėl nereikėtų važiuoti net per menkai apsemtas gatves;

Ar stabdymas varikliu gadina jūsų automobilį ir trumpina variklio ar kitų detalių gyvenimą?

Kodėl skirtingi automobiliai degalų bako užpildymo angas turi skirtingose pusėse?

Kodėl skirtingi automobiliai degalų bako užpildymo angas turi skirtingose pusėse?

Kurioje pusėje yra jūsų automobilio degalų bako užpildymo anga? Jei automobilį įsigijote neseniai, tikriausiai porą sekundžių dar turėjote pagalvoti, kol tai prisiminėte. Automobilių gamintojai, atrodo, neturi kažkokių bendrų taisyklių ir standartų, kurioje pusėje reikėtų montuoti degalų bako užpildymo angą. Tačiau kodėl? Juk vairuotojams tikrai būtų patogiau.

Degalų bako anga kai kuriuose automobiliuose yra kairėje, o kituose – dešinėje pusėje. Jei automobilį vairuojate pirmą kartą ir įlipdami neatkreipėte dėmesio, jums tikrai nepasisekė – degalinėje teks spėti, kaip geriau sustoti. Gerai nors tai, kad kai kuriuose automobiliuose prietaisų skydelyje yra nedidelė rodyklė, kuri nurodo, kurioje pusėje yra minėta anga. O juk taip būtų gerai, kad visi gamintojai susitartų dėl šio klausimo.



Beje, lengviausias būdas išvengti nesklandumų degalinėje būtų degalų bako užpildymo angą palikti tiesiog per vidurį. Tokį sprendimą anksčiau buvo priėmę keli JAV automobilių gamintojai. Tai buvo išties patogu dėl kelių priežasčių. Visų pirma, buvo nesvarbu, prie kurios degalų pompos pusės sustosite – degalų bako užpildymo anga buvo lengvai pasiekiama iš abiejų pusių. Toks sprendimas taip pat padėjo paslėpti degalų bako dureles už valstybinių numerių – taip kėbulo paviršiai išliko lygesni. Tačiau dabar naujuose automobiliuose toks sprendimas yra negalimas.

Pirmos kartos Ford Mustang degalų bako užpildymo anga buvo kėbulo gale. (Adam Jones , Wikimedia (CC BY-SA 2.0)

Nauji saugumo reikalavimai reiškia, kad degalų bako užpildymo anga turi būti plačiausioje kėbulo vietoje, toli nuo smūgius sugeriančių saugumo zonų. Kitaip tariant, įprastuose lengvuosiuose automobiliuose ji privalo būti šone, o ne gale kaip buvo kai kuriuose klasikiniuose amerikietiškuose sportiniuose automobiliuose. Turint omenyje dureles ir saugumo zonas, vietų įrengti degalų bako užpildymo angą lieka nedaug. Tačiau gamintojai patys sprendžia, kurioje pusėje – kairėje ar dešinėje – ši anga bus.

Lamorghini Aventador degalų bako užpildymo anga taip pat yra dešinėje, kaip ir praktiškai visos Volkswagen grupės gamos automobilių. (Axion23, Wikimedia (CC BY 2.0)

Daugelis Europos markių degalų bako užpildymo angas turi dešinėje (keleivio) pusėje, o štai korėjiečių ir japonų gamintojai dažniau renkasi kairį kėbulo šoną. Visgi, kai kurie gamintojai net savo pačių gamoje turi įvairių sprendimų. Tuo tarpu visi lengvieji Volkswagen grupės automobiliai degalų užpildymo angas turi dešinėje. Priežastis – labai paprasta. Nors vairuotojui tenka apeiti automobilį, krapštydamasis prie angos ir pildamas degalus jis yra saugioje pusėje. Tai yra, jei automobilis būtų pastatytas kelkraštyje, žmogus prie degalų bako angos būtų ne eismo pusėje, todėl jam būtų saugiau.

Lexus LFA, kaip ir daugelio Azijoje pagamintų automobilių, degalų bako užpildymo anga yra kairėje. (David Villarreal Fernández, Wikimedia (CC BY-SA 2.0)

Tačiau Volkswagen negamina kėbulų specialiai šalims, kuriose eismas vyksta kairiąja kelio puse. Taip ir japonų bei korėjiečių gamintojai nekuria kėbulų specialiai Europai. Todėl ir turime tiek mašinų, kurių degalų bakas atsidaro kairėje pusėje. Kita vertus, tada kodėl kai kurie gamintojai net savo gamose turi modelių su į priešingomis pusėmis atsidarančiais degalų bakais?

Standartinė degalų bako užpildymo angos vieta padėtų išvengti tokių situacijų

 

Viskas priklauso ir nuo degalų bako dizaino ir kitų konstrukcinių sprendimų. Kartais vietos vienoje pusėje degalų bako durelėms tiesiog nelieka. Pavyzdžiui, nors visi lengvieji Volkswagen automobiliai turi degalų bako užpildymo angas dešinėje, tos pačios markės komerciniai T serijos automobiliai yra užpilami iš kairės pusės. Taip yra dėl to, kad Transporter mikroautobusas turi slankiojančias dureles dešinėje pusėje. Jų mechanizmas nepalieka vietos degalų bako užpildymo angai už galinių durelių, todėl ji yra įrengta vairuotojo pusėje. Tiesa, vėliau pasirodė ir Transporter automobilių su slankiojančiomis durelėmis abiejose pusėse, tačiau degalų bako anga išliko tiesiai už vairuotojo vietos.

Jaguar XJ6 su dviem degalų užpildymo angomis. (Robotriot, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Būta ir automobilių, kurie turėjo dvi angas – po vieną kiekvienoje pusėje. Tačiau tai, žinoma, nepasiteisino. Vairuotojai vis tiek dažniau naudojosi viena anga, o dvi nereikalingai didino automobilio gamybos kaštus. Standartinis sprendimas, žinoma, būtų gerai. Tačiau formos kėbulų gamybai būtų brangesnės, nes reikėtų atsižvelgti į kiekvienos šalies eismo specifiką. Viena vertus, patogu vairuojant japonišką automobilį turėti užpylimo angą vairuotojo pusėje – nereikia taip toli eiti, o ir prie pompos privažiuoti galima tiksliau. Tačiau kita vertus, jei tektų degalų užsipilti kur nors pakelėje, tikrai jaustumėmės saugiau, kai tarp mūsų ir eismo srauto stovėtų automobilis.



Taip pat skaitykite:

Kodėl spidometrai sugraduoti iki didesnio greičio nei pasiekia patys automobiliai?

Kodėl beveik neįmanoma įsigyti automobilio su nuline rida?

Kodėl visureigiai anksčiau atsarginį ratą vežiodavosi kėbulo išorėje?

Kodėl po variklio dangčiu dabar matome tik plastiką, o ne patį variklį?

Kodėl automobiliai nebenešioja mažų skulptūrėlių ir iškilių logotipų ant kapotų?

Kur dingo atsimerkiantys automobilių žibintai?

Kam ant senų automobilių buvo montuojami maži metaliniai strypeliai?

Kur pradingo vientisos priekinės sėdynės?

Kodėl nebematome padangų baltais šonais?

Kodėl spidometrai būna sugraduoti iki greičio, kurio automobilis nepasiekia? Kodėl Bugatti Chiron spidometras pasiekia net 500 km/h?

Kodėl spidometrai būna sugraduoti iki greičio, kurio automobilis nepasiekia? Kodėl Bugatti Chiron spidometras pasiekia net 500 km/h?

Kokią didžiausią reikšmę turi jūsų automobilio spidometras? 220, 240, o gal net 260 km/h? Kad ir kaip atrodo paskutinis skaičius, kurį spidometro rodyklė teoriškai dar gali pasiekti, jūsų automobilis tikriausiai nėra toks greitas. Tai kodėl gamintojai kuria tokius spidometrus? Kodėl paskutinis skaičius juose nenurodo maksimalaus automobilio greičio?

Iš tiesų, pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Bigatti Chiron maksimalus greitis siekia 420 km/h su įjungtu elektroniniu ribotuvu ar maždaug 463 km/h be jokių apribojimų. Tuo tarpu paskutinis skaičius spidometre yra apvalus 500 km/h. Kodėl?



Iš tiesų, Chiron atvejis yra gana nesunkiai paaiškinamas – spidometro turimi skaičiai tiek daug nesiskiria nuo maksimalaus greičio. 500 atrodo geriau nei 420 ar 450, todėl ir pasirinktas šis skaičius. Juk ir vairuotojui tai – nuolatinis priminimas, kokį galingą automobilį jis valdo. Kur kas keisčiau tai, kad įprasti kasdieniški automobiliai taip pat turi labai optimistiškus spidometrus.

Didieji automobilių gamintojai pirkėjams siūlo ištisas modelių gamas, tačiau išsirinkti patinkančią ir poreikius atitinkančią kėbulo formą nepakanka. Dar tenka apgalvoti variklį, važiuoklės konfigūraciją, transmisiją ir kitus komponentus – pasirinkimų tikrai daug ir jie kartais daro įtaką maksimaliam automobilio greičiui. Taigi, taupydami gamybos kaštus gamintojai tuos pačius instrumentus naudoja ne vienam modeliui. Kitaip tariant, tie patys spidometrai dažnai naudojami ir dyzelinėse miesto mašinose, ir greituose sportiniuose automobiliuose – kuo mažiau pakeitimų, tuo mažesnė detalės kaina.

Šis automobilis negali pasiekti 220 km/h greičio – rodyklė buvo pakelta kompiuteriu. (Bluescan sv.wiki, Wikimedia)

Iš tiesų paskutinis spidometro skaičius turi ir psichologinę reikšmę. Jis tarsi apgauna vairuotojus, priversdamas juos geriau galvoti apie savo automobilį. Visi sąmoningai suvokia, kad tas greitis nėra pasiekiamas, tačiau vis tiek pasąmoningai automobilis su 250 km/h spidometru yra greitesnis už tą, kurio spidometras puošiasi tik  150 km/h reikšme. Net jei tikrasis maksimalus greitis iš tikrųjų yra toks pat.

Įdomu ir tai, kad optimistiški spidometrai, stipriai nutolę nuo įprasto vairavimo režimo, kuria ir saugumo įspūdį. Važiavimas maksimaliu greičiu kuria stresą, todėl to reikėtų vengti. Jei didžiausia spidometro reikšmė būtų tik 150 km/h, važiuodami autostrada 130 km/h jaustumėtės labiau įsitempę nei įprastai, nes spidometro rodyklė būtų labai arti pabaigos.

Ateityje dauguma gamintojų pereis prie pilnai skaitmeninių spidometrų ir rodyklės po truputį nueis į praeitį. Todėl bus įdomu pamatyti, kaip vizualiai bus pateikiamas greitis. Paprastas skaičius vairuotojus informuoja, tačiau jis neturi jokios emocijos, nejaudina. Kylanti spidometro rodyklė turi visiškai kitokį poveikį.



Taip pat skaitykite:

Kodėl beveik neįmanoma įsigyti automobilio su nuline rida?

Kodėl visureigiai anksčiau atsarginį ratą vežiodavosi kėbulo išorėje?

Kodėl po variklio dangčiu dabar matome tik plastiką, o ne patį variklį?

Kodėl automobiliai nebenešioja mažų skulptūrėlių ir iškilių logotipų ant kapotų?

Kur dingo atsimerkiantys automobilių žibintai?

Kam ant senų automobilių buvo montuojami maži metaliniai strypeliai?

Kur pradingo vientisos priekinės sėdynės?

Kodėl nebematome padangų baltais šonais?

Ar norėtumėte įsigyti automobilį su nuline rida? Pasirodo, tai yra beveik neįmanoma

Ar norėtumėte įsigyti automobilį su nuline rida? Pasirodo, tai yra beveik neįmanoma

Galima ilgai ginčytis, ar apsimoka pirkti naujus automobilius. Žmonės, kurie sau tai gali leisti, pastebi tik trūkumus. Visiškai naujas automobilis yra patikimesnis, turi garantiją ir tą nuostabų naujo automobilio kvapą salone. Tačiau ar tikrai galima nusipirkti visiškai naują automobilį su nuline rida? Iš tikrųjų tai yra beveik neįmanoma.

Tikriausiai galvojate – kaip gali būti neįmanoma nusipirkti visiškai naują, dar nevažiavusį automobilį? Tačiau jokios paslapties čia nėra. Jei nueitumėte į bet kurį automobilių saloną, visos jame stovinčios mašinos turėtų bent kelių dešimčių kilometrų ridą – kai kurios būtų pravažiavusios 13, kitos galbūt 20 kilometrų. Kodėl?




Viskas labai paprasta – tereikia pažiūrėti kaip automobiliai patenka į salonus. Naujas automobilis savo eiga iš gamyklos nuvažiuoja į saugojimo aikštelę, iš kurios vėliau yra pakraunamas į traukinį ar sunkvežimį ir iš gamyklos išrieda link naujojo savo savininko. Kartais tas savininkas gyvena visai kitame žemyne, todėl automobilis dar turi būti pakraunamas ir į krovininį laivą, o po to į kokį nors sunkvežimį ar traukinį. Galiausiai, automobilis dar turi pasiekti ir saloną. Ši kelionės dalis neužtrunka, tačiau kartais automobilius gabenantis sunkvežimis negali sustoti labai arti salono patalpų, todėl dar gali prisidėti keli šimtai metrų. Per visas šias trumpas atkarpas gali susidaryti ir keliolika kilometrų, kuriuos ir pastebėsite naujo automobilio odometre.

Naujas automobilis yra didelis džiaugsmas, bet jo odometras vis tiek nerodys tik nulių. (Audi nuotrauka)

Tačiau nemanykite, kad automobilį atsiėmę tiesiai iš gamyklos išvystumėte magiškus nulius. Kokybės patikros metu automobilio variklis turi būti užvedamas. Kai kurie gamintojai naujus automobilius išbando ant vadinamojo „riedančio kelio“, kiti – jais apvažiuoja ratą bandymų aikštelėje. Tikslas yra vienas – įsitikinti, kad viskas veikia taip, kaip ir turi veikti, kad salone negirdėtų jokių pašalinių garsų ir viskas yra tinkamai sureguliuota. Po šio trumpo bandymo automobilis iškeliauja į saugojimo aikštelę ar logistikos centrą. Visgi, šansų gauti automobilį su nuline rida yra, tačiau reikės pasistengti.

Jei tikrai norite automobilio su nuline rida, teks pirkti Volkswagen automobilį ir jį atsiimti tiesiai iš gamyklos Volfsburge. Ten gamykla yra taip automatizuota, kad automobiliai praktiškai niekada niekur nevažiuoja iki to momento, kai turi būti pakraunami ant sunkvežimio. Kitaip tariant, jei atsiimsite automobilį tiesiai iš gamyklos, jo rida bus labai arti 0.

Taip yra todėl, kad švieži, ką tik pagaminto Volkswagenas autonominių robotų pagalba keliauja į ypatingą sandėlį – 60 metrų aukščio stiklinį bokštą. Šis statinys padeda kompanijai sutaupyti vietos, nes nėra reikalingos didžiulės aikštelės. Ką tik pagamintas automobilis į bokštą nukeliauja praktiškai be žmogaus įsikišimo – jis atvažiuoja ant robotizuoto padėklo, yra pakeliamas bokšto centre esančio keltuvo ir padedamas į kompiuterio parinktą vietą. Taigi, toks automobilis turėtų mažiausią įmanomą ridą, kokios tik galite tikėtis.

Nauji Volkswagen automobiliai saugomi tokiame 60 metrų aukščio bokšte. (Ingo2802, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Aišku, Volkswagen čia tik pavyzdys – kai kurie kiti gamintojai taip pat gali pasiūlyti nulinės ar beveik nulinės ridos automobilių. Tai nulemia automatizuotas gamybos procesas. Tačiau iš tikrųjų naujų automobilių pirkėjai į ridą net nesižvalgo – keli kilometrai tikrai nieko nereiškia. Tiesą sakant, gal net norėtųsi, kad automobilis turėtų kelioliką kilometrų patirties – tai parodytų, kad jis gamykloje buvo išbandytas. Juk tai nesunaikina to nuostabaus naujo automobilio kvapo (kuris, beje, gali būti žalingas sveikatai) ir džiaugsmo, kai iš salono išvažiuoji savo naujutėlaite mašina.



Taip pat skaitykite:

Kam turime būti dėkingi už Fiat Multipla dizainą? Ar šis žmogus buvo atleistas?

Kas nutiktų, jei savo automobiliu temptume didesnį svorį, nei leidžia gamintojas?

Kodėl visureigiai anksčiau atsarginį ratą vežiodavosi kėbulo išorėje?

Kodėl po variklio dangčiu dabar matome tik plastiką, o ne patį variklį?

Kodėl automobiliai nebenešioja mažų skulptūrėlių ir iškilių logotipų ant kapotų?

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.