Prabangus automobilis privalo turėti odinį saloną? Japonai mano, kad limuzino salonui geriau tinka kita medžiaga

Prabangus automobilis privalo turėti odinį saloną? Japonai mano, kad limuzino salonui geriau tinka kita medžiaga

Šiais laikais odines sėdynes galima sutikti ir ne pačios aukščiausios klasės automobiliuose. Tačiau, aišku, patys prabangiausi automobiliai odos turi labai daug – ja apsiuvamos ne tik sėdynės, bet ir prietaisų panelė, durelių apdaila ir net stogas. Bet ar žinojote, kad japonai odinių sėdynių automobiliuose nemėgsta? Šis įdomus automobilių kultūrų skirtumas dar kartą parodo, kaip stipriai mūsų požiūrį į prabangą formuoja tradiciniai įsitikinimai.

Kodėl oda yra laikoma prabangos ženklu? Na, visų pirma, todėl, kad automobilių salonuose naudojama oda yra brangi. Automobilių salonai apsiuvami dideliais odos gabalais. Tai reiškia, kad tenka gerai paieškoti gero odos šaltinio. Pavyzdžiui, Mercedes-Benz stengiasi naudoti Pietų Vokietijos jaučių odą, nes jos tiesiog yra daugiau dėl šių gyvūnų dydžio. Tuo tarpu kiti gamintojai nori šiaurėje gyvenančių karvių odos, nes šaltesniame klimate gyvūnus rečiau puola kraujasiurbiai vabzdžiai.



Tuo tarpu Rolls-Royce specialiai perka tik tų jaučių odą, kurie užauginami fermose be spygliuotų tvorų. Karvių oda yra ne tokia patikima, nes nėštumo metu atsiranda strijos. Taip, automobilių gamintojai pagalvoja ir apie tai.

O odos prabangiems automobiliams reikia išties labai daug. Pavyzdžiui, Bentley Mulsanne reikia bent 14-15 jaučių odos. Toks didžiulis odos kiekis susidaro ir dėl daugybės nuopjovų – didžiajai automobilio daliai reikia labai didelių odos gabalų. Ar galite įsivaizduoti, kiek odos reikia aptraukti prietaisų panelei ar limuzino luboms?

Bentley Mulsanne salonui reikia bent 14 karvių odos. (Bentley nuotrauka)

Kainą didina ir įdedamas darbas. Didžiąją dalį karpymo šiais laikais atlieka kompiuterizuotos staklės. Kompiuteris nuskenuoja odos lapą ir jame sudėlioja reikalingas detales taip, kad būtų išvengta pastebimo medžiagos defektų, o atliekų kiekis būtų kiek įmanoma mažesnis. Tos pačios staklės gali pasirūpinti ir odos tekstūra – šiais laikais vis dar madinga perforuota oda. Vėliau tuos odos gabalus reikia susiūti, pasirūpinant, kad matomos siūlės būtų kiek įmanoma lygesnės. Tada apvelkamos sėdynės, ranktūriai, durelių apdaila, prietaisų panelės, lubos ir kiti salono elementai. Darbo užtenka ir žmonėms, ir robotams.

Tikriausiai todėl oda ir laikoma tokiu prabangos elementu – ne dėl kažkokių savo savybių, bet dėl to, kad ji yra brangi ir reikalauja daug darbo. Dar klausimas, ar oda yra patogesnė už kitas natūralias medžiagas. Štai japonams vilna atrodo kur kas prabangesnė ir patogesnė medžiaga automobilių salonams.

Japonijoje dauguma Toyota Century automobilių turi aukštos kokybės vilnos salonus. (Toyota nuotrauka)

Toyota Century yra prabangus limuzinas. Sakytume, kad jis yra Mercedes-Benz S-Class konkurentas, tačiau realistiškai jis konkurentų neturi, nes yra sukurtas laikantis būtent japoniško  prabangos supratimo. Tai reiškia, kad dizainas yra konservatyvus, langus dengia nertos užuolaidos, o savininkai net neturėtų šių automobilių vairuoti. Century savininko vieta – galinė sėdynė. Jei ketinate pats vairuoti automobilį, Toyota Century yra ne jums. Ir vilna šiam automobiliui tinka.

Vilna yra minkštesnė, neturi jokių defektų ir visada yra šilta. Japonams taip pat patinka tai, kad prabangi vilna visada yra maloni liesti ir neskleidžia jokių garsų, kai ant jos sėdima. Prabangios vilnos rūšys yra ne ką pigesnės už odą, o išvaizda skųstis nėra reikalo. Melsvai-pilka (aišku, spalvą galima pasirinkti) Toyota Century vilnos apdaila taip gražiai kontrastuoja su tikros medienos intarpais, kad apie odinę alternatyvą net nesinori pagalvoti. Bet jeigu norisi, tai galite – tiems, kurie nori odinio salono, Toyota būtent tokį ir pagamins. Tačiau beveik neabejojama, kad Century limuzinų su odiniais salonais bus labai nedaug. Šie automobiliai gaminami nuo 1967 metų ir turtingi japonai jau įrodė, kad oda jiems tiesiog per grubi.

Vilna yra minkšta, tyli ir šilta, o ir spalvą Toyota parinko tobulai. (Toyota nuotrauka)

Aišku, odinės sėdynės yra patvaresnės nei aptrauktos aukštos kokybės vilna ar kitomis medžiagomis. Tačiau vis tiek norėtųsi, kad būtų ieškoma kokių nors naujovių. Kad ir japoniškos vilnos – kas žino, galbūt ji su laiku pakeistų ir mūsų prabangos supratimą ir priprastume prie jos šilto minkštumo.



Taip pat skaitykite:

Ferrari 308 GTB Vetroresina numerio apšvietimas yra sumontuotas nuimame variklio dangtyje, bet jokių laidų ten nėra;

Kokią bendrą dizaino problemą turi ir Lamborghini Aventador ir Tesla Model 3?

Kodėl Citroën DS vairas turėjo tik vieną stipiną?

Kodėl Citroën C4 vairo vidurinė dalis nesisukiojo kartu su išorine?

Iš kur kilo tie dabar dažnai sutinkami dvigubi automobilių stogų kupolai?

Erzinančios netikros grotelės ir ventiliacijos angos;

Kaip atsirado ir paplito puodelių laikikliai?

10 linksmų faktų apie automobilius;

TOP10 mėgstamiausių išnykusių automobilių dizaino elementų;

Vienas svarbiausių jūsų automobilio dizaino elementų – kada buvo išrasti puodelių laikikliai?

Vienas svarbiausių jūsų automobilio dizaino elementų – kada buvo išrasti puodelių laikikliai?

Puodelių laikikliai automobiliuose yra nepaprastai svarbūs. Netikite? Štai naujas Subaru Ascent turi net 19 puodelių laikiklių. Turėtų visus 20, jei vienoje pusėje gale vietos neužimtų ventiliacijos linijos. Šiandien jau įprasta, kad kiekvienas automobilis privalo turėti bent kelis puodelių laikiklius, bet ar žinote, kur ir kada prasidėjo ši mada? Kas ją paskatino?

Iš tiesų, puodelių laikikliai automobiliuose yra labai naudingi. Juk smagu ilgesnėje kelionėje pasimėgauti kokiu skaniu gėrimu. Visi vežiojasi ir buteliuką vandens, o kai kuriuose puodelių laikikliuose mėtosi ir kelios monetos ar kiti daiktai. Tačiau anksčiau automobiliai tokio patogumo neturėjo.



Viskas prasidėjo 1921 metais Dalase, Teksaso valstijoje. Čia atsidarė nedidelis restoranas Kirby’s Pig Stand. Ši greito maisto užeiga gal ir nebūtų kuo nors ypatinga, tačiau žmonėms net nereikėjo išlipti iš automobilio, kad įsigytų maisto. Tai buvo ypatinga idėja, kuri per JAV išplito labai greitai. Apskritai per kelis dešimtmečius paplito ne tik įvažiuojamieji restoranai, bet ir įvažiuojamieji kino teatrai. Pasisėdėjimas automobilyje tapo jaunimo kultūros dalimi – viena iš geriausių pasimatymo idėjų tuomet buvo tiesiog pasivažinėjimas po miestą.

Prieš puodelių laikiklius automobiliuose buvo naudojami tokie pakabinami padėklai (1950-ųjų reklama).

Ilgą laiką įvažiuojamieji restoranai klientams siūlė specialius padėklus, kurie užsikabindavo už praviro automobilio stiklo. Tai, žinoma, nebuvo idealu, nes padėklus reikėjo sugrąžinti restoranui, o valgyti prie praviro lango nebuvo malonu. Automobilių gamintojai ėmėsi šiokių tokių salono dizaino pakeitimų. 1957-ųjų Chevrolet Bel Air nedidelį pikniko stalelį sukūrė iš daiktadėžės durelių – atidarytas pirštinių skyrelis tapdavo padėklu su nedideliu įdubimu puodeliui. Tai buvo nebloga sistema ir panašų dizainą galima surasti ne viename šiuolaikiniame automobilyje, tačiau toks padėklas veikė tik tuomet, kai automobilis stovėjo.

Į 2002-ųjų Honda Odyssey miniveno sėdynę sumontuotas puodelio laikiklis (gamintojo nuotrauka).

1953 metais JAV buvo užpildytas įdomus patentas – būtent tuomet buvo išrastas automobilinis puodelių laikiklis, tačiau jis buvo ne integrali salono dizaino dalis, o tik papildomas priedas. Išradėjai manė, kad žmonės pirks tokius puodelių laikiklius iš automobilių dalių parduotuvių ir degalinių, o tuomet patys montuos savo automobiliuose. Ilgą laiką puodelių laikikliai automobiliuose nebuvo matomi, kaip būtinybė, nes žmonės važiuodami nevalgė. Tačiau per kelis dešimtmečius automobiliuose ėmė rastis įvairūs laikikliai ir priedai, nemažai jų buvo papildomos įrangos dalis. Taip tęsėsi iki 1983-ųjų, kai į rinkos vartus pasibeldė minivenas.

Minivenas (ar vienatūris – kaip jums labiau patinka) buvo sukurtas kaip itin praktiška šeimai skirta mašina. Nors techniškai bandymų buvo ir anksčiau, būtent 1983 metais visuomenei pristatytas Plymouth Voyager arba Dodge Caravan buvo pirmieji tikri minivenai. Šie automobiliai nuo pat pradžių buvo kurti kaip maži autobusiukai, kurie turėjo būti vairuojami ir prižiūrimi kaip lengvieji automobiliai. Tai buvo revoliucinė idėją, ties kuria Chrysler dirbo 6 metus. Būtent Jungtinės Karalystės Chrystler divizija sukūrė ir Renault Espace koncepciją, kurią tuomet perėmė Matra ir Renault. Taip 1983 metais dienos šviesą išvydęs Plymouth Voyager prototipas turėjo centrinę konsolę su dviem 354 ml puodelių laikikliais, kurie galėjo būti naudojami ir automobiliui važiuojant.

Paslepiamas puodelio laikiklis SAAB 9-5. (Ballista, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Žmonėms ši idėja jau patiko. Tuomet įvažiuojamųjų restoranų mada dar nebuvo išblėsusi, o ir patys žmonės automobiliais keliavo vis daugiau. Ir kiti gamintojai ėmė montuoti puodelių laikiklius, tačiau didesnį pagreitį ši tendencija įgijo tik po 1994 metais plačiai nuskambėjusios bylos, kuomet 79-erių Stella Liebeck padavė McDonalds į teismą, nes nusiplikė įvažiuojamojo restorano kava. McDonalds tuomet teko pakloti solidžią pinigų sumą, o automobilių gamintojai ėmė per galvas verstis, kad tik pasiūlytų geresnius puodelių laikiklius.

Vienas iš 19 Subaru Ascent puodelių laikiklių (gamintojo nuotrauka).

Ir ši mada tęsiasi iki šiol. Tyrimai parodė, kad puodelių laikiklių skaičius amerikiečiams yra labai svarbus – tai yra vienas iš esminių veiksnių, kaip jie renkasi automobilius. Skirtingi gamintojai kuria skirtingus laikiklius – vieni jų yra paslėpti ir išsilanksto tarsi keistas plastikinis origami spektaklis, o kiti visada yra po ranka. Puodelių laikiklius dabar siūlo ir Porsche, ir Ferrari, ir Maserati, ir kiti sportinių automobilių gamintojai. Aišku, pagal jų skaičių dominuoja parketiniai visureigiai ir minivenai, kurie turi bent po 2 puodelių laikiklius kiekvienam keleiviui. Didžiausias iššūkis – vis augantys greito maisto restoranų puodelių dydžiai – kartais puodelio talpa jau siekia 1,3 l, todėl dažnai naudojami išplečiami puodelių laikikliai su spyruokliniu mechanizmu.



Taip pat skaitykite:

Pigiausias automobilis pasaulio istorijoje kainavo juokingai mažai;

Pirmasis automobilis su kėbule sumontuotais ratais;

Nežinomas, aptakus ir pamestas aptakusis Schlörwagen;

Sunkiausiai valdomas automobilis istorijoje Dymaxion;

Pirmasis DAF lengvasis automobilis turėjo ir labai pažangių savybių;

Keisčiausių durelių savininkas lenkų SMYK;

Kodėl automobiliai anksčiau turėjo tokias ilgas teleskopines antenas?

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.