Šis tas, ko tikriausiai nežinojote apie Formulės 1 bolidų sėdynes – jas išimti lengviau nei galite pamanyti

Šis tas, ko tikriausiai nežinojote apie Formulės 1 bolidų sėdynes – jas išimti lengviau nei galite pamanyti

Formulės 1 vairuotojai, kaip tikriausiai žinote, sėdi specialiai jiems skirtose sėdynėse. Jos tobulai atitinka jų kūno linijas, nevaržo judesių ir suteikia atramas posūkiuose. Kartu šios sėdynės yra ir saugumo įrangos dalis – jos yra nedegios ir jau pačios savaime apsaugo nuo kai kurių traumų. Tačiau tai žino praktiškai visi bent kiek dėmesio skyrę automobilių sportui, bet yra kelios Formulės 1 bolidų įdomybės, kurių tikriausiai nežinojote.

Formulė 1 yra vienas populiariausių automobilių sporto čempionatų. Atviri bolidai pasižymi itin aukštomis technologijomis – vienos leidžia lėkti milžinišku greičiu, kitos – saugo vairuotojų sveikatą bei gyvybę. Net žiežirbos, kurios kartais pasipila iš po greitai lekiančio bolido, turi savas priežastis, susijusias su saugumu. O ką jau kalbėti apie sėdynes.



Formulės 1 vairuotojai savo boliduose užima pusiau gulimą padėtį. Tokia neįprasta sėdėsena turi kelis privalumus. Visų pirma, ji leidžia išlaikyti žemesnį bolido profilį. Antra, tokia padėtis padeda vairuotojui lengviau ištverti didžiules apkrovas. Patys lenktynininkai teigia, kad tokia padėtis taip pat yra labai patogi ir prie jos lengva priprasti. Žinoma, padeda ir tai, kad sėdynės yra paruošiamos kiekvienam vairuotojui atskirai – jos tobulai atitinka kiekvieno lenktynininko kūno linijas. Sėdynės gaminamos iš anglies pluošto ir nedegių sintetinių audinių.

Formulės 1 taisyklės numato, kad specialūs paminkštinimai turi būti išdėstyti ir aplink piloto galvą. Jie avarijos metu turi sušvelninti smūgį. Tokie paminkštinti lopai yra įrengiami abiejose galvos pusėse bei už jos. Jei atidžiai stebite Formulės 1 varžybas, tikriausiai esate pastebėję, kad papildomi paminkštinimai dengia ir kojas – visa tai yra saugumo įrangos dalis, įtraukta į techninius reikalavimus bolidams.

Bolide Maxas Verstappenas sėdi panašioje padėtyje kaip ir šiame simuliatoriuje. (RedBull nuotrauka)

Bet sugrįžkime prie sėdynių. Į savo vietą vairuotojas įsirango per atviro bolido viršų, o tuomet jo pečius dar uždengia specialus skydas. Vietos čia visai nedaug, o vairuotojo kūną vienoje vietoje išlaiko ir diržai. Po vieną diržą juosia kiekvieną petį, vienas segamas skersai juosmenį, o dar du apglėbia kojas. Tiesa, nors diržų daug, juos nusisegti galima labai greitai – tai būtina tam, kad vairuotojai galėtų lengvai pabėgti iš degančio automobilio. O štai ir įdomus faktas apie sėdynes – bolido sėdynė gali būti pašalinama kartu su vairuotoju neatsegus saugos diržų.

Į bolidą patenkama pro atviros kabinos viršų. Vairuotojams svarbu mokėti greitai išlipti, jei prireiktų gelbėtis nuo ugnies. (RedBull nuotrauka)

Formulės 1 taisyklėse rašoma, kad kiekviena sėdynė privalo būti lengvai pašalinama neardant bolido ir neatsegant vairuotoją juosiančių saugos diržų. Tai yra labai svarbu greitai vairuotojo evakuacijai. Paliekant sužeistą vairuotoją sėdynėje galima išvengti tolesnių stuburo pažeidimų. Taigi, taisyklės nurodo, kad visų bolidų sėdynės privalo būti tvirtinamos vos dviem varžtais, kurie privalo būti lengvai pasiekiami nepatraukiant vairuotojo kūno. Visos komandos privalo naudoti vienodus varžtus – jiems atsukti reikalingus įrankius turi trasose dirbantys gelbėjimo pareigūnai.

Po avarijos bolido sėdynė gali būti išmontuota pašalinus vos du varžtus. (Alberto-g-rovi, Wikimedia(CC BY 3.0)

Tai yra gana įdomus ir svarbus faktas. Ar galite pagalvoti, kad didelė Formulės 1 bolido sėdynė yra tvirtinama vos dviem varžtais? Tačiau ne viskas taip paprasta. Sėdynę savo vietoje laiko ir pats automobilio rėmas. Taigi, tie varžtai ją laiko tik vertikalioje plokštumoje.



Taip pat skaitykite:

1971 metais varžėsi ir Formulės 1 komandų vadovai;

Kiek pavarų turi Formulės 1 bolidai? Ar tarp jų yra atbulinis bėgis?

Kaip veikia Formulės 1 stabdžiai? Iš ko jie pagaminti?

Kam reikalingi lenktynių trasose matomi ryškiaspalviai borteliai?

Kodėl Formulės 1 bolidai po savęs palieka ryškias žiežirbų uodegas?

Kokius degalus naudoja Formulės 1 bolidai?

Ar žinojote, kad Formulės 1 lenktynininkai bolide malšina troškulį?

Kodėl kiekviena Formulės 1 komanda lenktynėse turi po du bolidus?

Keista priežastis, kodėl slikai Formulėje 1 net 10 metų buvo uždrausti;

Kiek mygtukų turi nauji Formulės 1 bolidų vairai?

Formulėje 1 dalyvavo ir moterys;

Kodėl Formulės 1 bolidai bandymuose važinėja apkarstyti keistomis grotomis?

Naujas Ferrari F1 bolidas nudažytas matiniais dažais, bet tikrai ne dėl grožio.

Diena, kai Formulės 1 komandų savininkai tapo lenktynininkais – gražios lenktynės, kurios turbūt nebepasikartos (Video)

Diena, kai Formulės 1 komandų savininkai tapo lenktynininkais – gražios lenktynės, kurios turbūt nebepasikartos (Video)

Formulės 1 lenktynės šiais laikais yra profesionalų, pinigų ir technologijų lyga. Kadaise tai buvo džentelmenų sportas, kuriame netrūko dramos, intrigų ir juokingai kvailų linksmybių. Štai 1971 metais Brands Hatch trasoje Kento grafystėje Anglijoje prie starto linijos išsirikiavo komandų vadovai. Savo santykius jie aiškinosi senamadiškai – apsiginklavę Ford Escort automobiliais.

Šiais laikais Formulės 1 lenktynės yra tarsi sukaustytos saugumo taisyklių, rimtumo ir technologijų aukštumo. Aštuntasis dešimtmetis buvo kitoks. Lenktynės buvo artimesnės ir gerokai pavojingesnės. Užkulisiuose tuomet virė intrigos, o komandų vadovai dažnai neslėpė ir labai tamsių jausmų vienas kitam. Ir visi buvo tikrų tikriausi entuziastai. Todėl kai 1971 metais Rothmans World Championship Victory Race lenktynių savaitgalio metu buvo sugalvota papildoma pramoga, niekas per daug nenustebo. Greičiau jau apsidžiaugė – juk tai buvo papildomos legendų lenktynės.



Rothmans World Championship Victory Race nebuvo tikras Formulės 1 čempionato etapas. Nors buvo numatyta, kad lenktynės bus organizuojamos pagal Formulės 1 taisykles ir tęsis net 40 ratų, iš pat pradžių buvo nuspręsta, kad taškai į bendrą įskaitą įtraukiami nebus. Trasoje taip pat sukiojosi ir Formulės 5000 bolidai, o atmosfera buvo pakankamai šventiška. Tiesa, pačios lenktynės buvo net labai prastos.

Vietoje 40 ratų, žiūrovai išvydo tik 15. Tai buvo visiška katastrofa. Nuo pat pradžių bolidai trankėsi vienas į kitą ir vis iškrisdavo iš rikiuotės. Kulminaciją šis košmariškas vaizdas pasiekė, kai 15-ame rate šveicaro Jo Sifferto BRM bolidas patyrė gedimą, trenkėsi į žemių sankasą, apvirto ir užsidegė. Trasos maršalai bejėgiškai stebėjo, kaip liepsnose pražūva Formulės 1 veteranas. Jo bolido nuolaužos ir liepsnos iš esmės užtvėrė trasą ir lenktynės buvo nutrauktos net nepasiekusios vidurio.

Jackie Stewartas tose nelemtose varžybose užėmė 3-iąją vietą, o vėliau tapo 1971-ųjų sezono čempionu. (Martin Lee, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Visgi tos nepavykusios lenktynės nebuvo vienintelės tą savaitgalį. Tuomet toje pačioje Brands Hatch trasoje vienas prieš kitą stojo ir komandų vadovai. Už specialiai lenktynėms paruoštų pirmos kartos Ford Escort Mexico vairų tuomet sėdo tokios legendos kaip Frankas Williamsas, Colinas Chapmanas, Kenas Tyrrellas, Maxas Mosley, Jackas Brabhamas, Johnas Surteesas ir kiti. Jei domitės automobilių istorija, šie vardai jums tikrai yra pažįstami. Jei ne, tai paminėsime, kad Colinas Chapmanas buvo Lotus įkūrėjas, Frankas Williamsas yra iki šiol gyvuojančios Formulės 1 komandos galva, o Brabham vardas ir šiandien garsiai skamba Formulės Junior varžybose.

Taip atrodė tie Ford Escort Mexico automobiliai, tais 1971 metais paruošti Formulės 1 komandų vadovams. (Vauxford, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Penkiolikos 1,6 litrų variklių riaumojimas trasoje zvimbė 10 ratų. Tai buvo elegantiškai aršios lenktynės, kuriose Escort’ai dalinosi dažais. Puikus čempiono Grahamo Hillo komentavimas su sveiko aštraus humoro prieskoniu taip dera prie laikmečio ir to, kas tuomet vyko. Hillas ramiai komentavo šias lenktynes, o vėliau pats sėdo už Brabham bolido vairo. Štai, čia galite peržiūrėti vaizdo reportažą, kaip viskas vyko:

Į lyderių gretas greitai veržėsi tie, kurie savo lenktynininkų karjerą buvo užbaigę pakankamai neseniai. Colinas Chapmanas kibo Jackui Brabhamui į atlapus ir atrodė, kad vyksta kova dėl čempiono titulo. O juk tai tebuvo linksmos lenktynės, užėmusios laiką prieš tikrąjį reginį.

Galiausiai nugalėjo ponas Brabhamas. O ko daugiau buvo galima tikėtis? Profesionalo karjerą jis buvo užbaigęs tik prieš metus. Tiesa, Chapmanui trūko visai nedaug – trofėjų jis pralaimėjo tik pačioje pabaigoje

Neaišku, ar šios lenktynės buvo labai rimtos, tačiau smagios tai tikrai. Tai buvo pramoga tiek žiūrovams, tiek dalyviams. Dabar būtų sunku įsivaizduoti kažką panašaus – šiais laikais Formulė 1 yra per daug rimta. O juk būtų smagu, jei lenktynių savaitgalio metu trasoje pasivaržytų tie, kurie įprastai kompiuteriais dirba pituose.



Taip pat skaitykite:

Kiek pavarų turi Formulės 1 bolidai? Ar tarp jų yra atbulinis bėgis?

Kaip veikia Formulės 1 stabdžiai? Iš ko jie pagaminti?

Kam reikalingi lenktynių trasose matomi ryškiaspalviai borteliai?

Kodėl Formulės 1 bolidai po savęs palieka ryškias žiežirbų uodegas?

Kokius degalus naudoja Formulės 1 bolidai?

Ar žinojote, kad Formulės 1 lenktynininkai bolide malšina troškulį?

Kodėl kiekviena Formulės 1 komanda lenktynėse turi po du bolidus?

Keista priežastis, kodėl slikai Formulėje 1 net 10 metų buvo uždrausti;

Kiek mygtukų turi nauji Formulės 1 bolidų vairai?

Formulėje 1 dalyvavo ir moterys;

Kodėl Formulės 1 bolidai bandymuose važinėja apkarstyti keistomis grotomis?

Naujas Ferrari F1 bolidas nudažytas matiniais dažais, bet tikrai ne dėl grožio.

Keli įdomūs faktai apie Formulės 1 bolidų transmisijas – ar jos turi atbulinį bėgį?

Keli įdomūs faktai apie Formulės 1 bolidų transmisijas – ar jos turi atbulinį bėgį?

Visi žino, kad Formulės 1 bolidai yra labai pažangūs, pilni aukštųjų technologijų, o jų sėkmė priklauso ir nuo nepaprastai aukštų gamybos standartų. Transmisijos nėra išimtis – jos taip pat yra labai brangios, tikslios ir efektyvios. Štai kelios įdomybės apie jas.

Formulės 1 bolidai yra tiesiog pripildyti aukštosiomis technologijomis. Neseniai rašėme apie jų naudojamus stabdžius, kviečiame paskaityti ir tą straipsnį. O dabar pažvelkime į transmisiją.



Formulės 1 transmisijos yra griežtai apibrėžiamos taisyklėmis. Tai užtikrina, kad visos komandos turės apytiksliai vienodas transmisijas, pasižyminčias panašiomis charakteristikomis. Jei taisyklėse nebūtų tokių reikalavimų, galite neabejoti, kad turtingesnės komandos turėtų pažangesnes pavarų dėžes arba jas keistų prieš kiekvienas lenktynes.

Taisyklėse nurodyta, kad bolido transmisija privalo turėti aštuonis bėgius važiavimui į priekį ir vieną atbulinę pavarą. Įdomu tai, kad šių pavarų santykį (bėgių ilgumą) komandos privalo nustatyti prieš sezoną ir vėliau jo keisti negali. Šiais laikais naudojamos pusiau automatinės transmisijos, o štai automatinės pavarų dėžės ir bepakopiai variatoriai yra draudžiami. Transmisijos taip pat negali turėti įvairių sistemų, skirtų padėti vairuotojui. Pavyzdžiui, stabilumo ir starto kontrolės ar sankabos palaikymo sistemos yra draudžiamos.

Formulės 1 bolidai turi labai pažangias ir sudėtingas transmisijas. (Alberto-g-rovi, Wikimedia (CC BY 3.0)

Įdomu ir tai, kad nors Formulės 1 bolidai yra gaminami iš labai pažangių medžiagų, pavarų dėžės krumpliaračiai privalo būti plieniniai. Plienas yra tvirta ir, svarbiausia, patikima medžiaga, pakelianti pakankamai aukštas temperatūras. Tiesa, šis reikalavimas įtrauktas ne be reikalo – komandos tikriausiai norėtų naudoti ir kitas medžiagas, tačiau organizacija nori neleisti dar labiau išsipūsti bolidų kainai. Pats transmisijos korpusas yra gaminamas iš titano lydinio. Formulės 1 pavarų dėžė yra montuojama gale, tiesiai už variklio, o patys bolidai yra varomi tik galiniais ratais.

Taigi, Formulės 1 bolidai naudoja pusiau automatines sekvencines pavarų dėžes, kurios yra valdomos už vairo esančiomis mentelėmis. Kaip tikriausiai žinote, šios mentelės yra tik mygtukai, nurodantys kompiuteriui, ką reikia daryti. Vairuotojui patraukus tokią mentelę, elektro-hidraulinė sistema perjungia pavarą. Lenktynių metu vairuotojui rūpintis sankaba nereikia  tačiau jos mentelę tenka patraukti pajudant iš vietos. Beje, neutralią pavarą galima įjungti ir bolido išorėje esančiu mygtuku pažymėtu N raide – jis yra skirtas trasos darbuotojams, kuriems, gali tekti pastumti pavojingai sustojusį bolidą.

Nors turi atbulinius bėgius, bolidai į garažus keliauja stumiami ant specialių vežimėlių. (Alberto-g-rovi, Wikimedia(CC BY 3.0)

Formulės 1 bolidų transmisijos naudoja kelių diskų sankabas, kurios užtikrina labai greitą pavarų perjungimą. Skaičiuojama, kad pavaros perjungimui reikia mažiau nei 0,05 s. 10 cm skersmens sankabos yra gaminamos iš anglies kompozito ir gali atlaikyti daugiau nei 720 arklio galių. Jos, žinoma, vis tiek dyla kaip ir pačios pavarų dėžės, tačiau keisti šiuos komponentus galima ne visada.

Taisyklėse numatyta, kad lenktynininkas privalo naudoti tą pačią transmisiją bent šešioms lenktynėms iš eilės. Aišku, kaip ir kiti komponentai, transmisijos kartais tiesiog sugenda. Jei bolidas negali baigti lenktynių dėl sugedusios transmisijos, iki kito etapo ją galima pakeisti ir už tai nebus baudžiama. Visais kitais atvejais už priešlaikinį transmisijos keitimą baudžiama penkiomis starto pozicijomis.

Todėl komandos stengiasi prižiūrėti pavarų dėžes. Dažnai švirkštais imami alyvos mėginiai, kuriuose vėliau ieškoma metalo dalelių ar kitų nepageidaujamų priemaišų. Pavarų dėžės taip pat tausojamos bolidą tiesiog stumiant visada, kai tik tai yra įmanoma. Nors turi atbulinę pavarą, bolidai į garažus važiuoja tikrai ne savo eiga. Atbulinis bėgis, iš esmės, yra skirtas tik apsisukimui, jei bolidas išlekia už trasos ribų, ar pasitraukimui, jei vairuotojui atrodo, kad jis pavojingai sustojo.



Taip pat skaitykite:

Kaip veikia Formulės 1 stabdžiai? Iš ko jie pagaminti?

Kam reikalingi lenktynių trasose matomi ryškiaspalviai borteliai?

Kodėl Formulės 1 bolidai po savęs palieka ryškias žiežirbų uodegas?

Kokius degalus naudoja Formulės 1 bolidai?

Ar žinojote, kad Formulės 1 lenktynininkai bolide malšina troškulį?

Kodėl kiekviena Formulės 1 komanda lenktynėse turi po du bolidus?

Keista priežastis, kodėl slikai Formulėje 1 net 10 metų buvo uždrausti;

Kiek mygtukų turi nauji Formulės 1 bolidų vairai?

Formulėje 1 dalyvavo ir moterys;

Kodėl Formulės 1 bolidai bandymuose važinėja apkarstyti keistomis grotomis?

Naujas Ferrari F1 bolidas nudažytas matiniais dažais, bet tikrai ne dėl grožio.

Kam automobilių lenktynių trasose reikalingi tie ryškiaspalviai borteliai? Kokia jų funkcija?

Kam automobilių lenktynių trasose reikalingi tie ryškiaspalviai borteliai? Kokia jų funkcija?

Prasidėjęs Formulės 1 sezonas vėl vilioja dažniau pasidomėti automobilių sportu ir įdomiomis jo detalėmis. Štai trasose prie posūkių matomi ryškiaspalviai nelygūs borteliais, ant kurių drąsiai lipa ir Formulės 1 bolidai, ir kiti lenktyniniai automobiliai. Kam reikalingi tie borteliai? Kodėl vietoje jų trasa tiesiog nepaplatinama, kad automobiliams nereikėtų važiuoti nelygiais ir, galimai, pavojingais borteliais?

Iš tikrųjų, klausimas yra ne toks jau paprastas. Borteliai yra trasos dalis, tačiau jie yra brangesni nei paprastas trasos asfaltas. Taip yra dėl jų dydžio, konstrukcijos ir įrengimo. Taigi, nors internete kartais rašoma, kad platinti trasą tose vietose būtų per brangu, tai nėra tikroji priežastis, kodėl trasų posūkiuose matome tuos spalvotus bortelius.



Lenktynininkai visuomet stengiasi išlaikyti optimalią važiavimo trajektoriją, kuri užtikrina geresnį posūkių įveikimo greitį. Reikia stengtis stabdyti kiek įmanoma vėliau, posūkyje išlaikyti kiek įmanoma didesnį greitį ir vėl pradėti bėgėtis kiek įmanoma anksčiau. Tai sunkiausia pasiekti ypatingai staigiuose posūkiuose, todėl lenktynininkai važiuoja plačiau ir stengiasi savo naudai panaudoti kiekvieną trasos centimetrą. Kartais jie dėl to posūkio viršūnėje ar tolimajame pakraštyje nuvažiuoja nuo trasos paviršiaus. Ir štai čia reikalingi tie borteliai.

Posūkio viršūnėje bortelis yra kiek lygesnis – ši nuotrauka daryta dar 2009 metais, bet borteliai menkai kuo tepasikeitė. (Artes Max, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Borteliai yra lenktynių trasos saugumo įrangos dalis. Jie nurodo asfaltuoto ploto pabaigą ir perspėja lenktynininką, kad žolė ar žvyras jau visai čia pat. Kartu borteliai yra pakankamai grubūs – pasižymi nelygia tekstūra, kuri mažina sukibimą. Žinoma, esate matę, kad lenktynininkai vis tiek naudojasi šiais borteliais. Taip jie stengiasi palaikyti bolidų greitį, išnaudodami kiek įmanoma didesnį trasos paviršiaus plotą. Taisyklės nedraudžia važinėti borteliais, tačiau juos stipriai peržengus gali laukti ir nuobaudos.

Grubios tekstūros borteliai yra trasos saugumo įrengimų dalis. (Artes Max, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Kodėl vietoje bortelių tiesiog nepaplatinama trasa? Tuo atveju lenktyninkai išnaudotų ir papildomus centimetrus ar visą metrą ir vis tiek važinėtų pavojingai arti trasos krašto. Kitaip tariant, platesnė trasa leistų važiuoti dar greičiau, bet neatbaidytų nuo pavojingo važinėjimo pakraščiais.

Taigi, borteliai būna skirtingo aukščio ir formos. Posūkio viršūnėje įrengiami lygiausi, išvažiavime iš posūkio – grubiausi. Mažais borteliais gali būti apsaugotas iš išvažiavimas iš techninio aptarnavimo juostos ar kitos ypatingo dėmesio reikalaujančios trasos vietos. Netinkamai ant bortelio važiuojantis automobilis gali būti apgadintas. Pavyzdžiui, gali būti pažeista dylanti dugno juosta, kuri yra apžiūrima ir išmatuojama po kiekvienų lenktynių. Techniškai borteliai nėra trasos paviršiaus dalis, tačiau jais naudotis galima. Jie žymimi ryškiomis spalvomis (dažniausiai raudona ir balta), kad būtų lengvai atskiriami nuo lygaus trasos paviršiaus.

Beje, įdomu tai, kad borteliai lenktynių trasose sulaukia ir nemažai kritikos. Dėl savo formos jie gali suveikti kaip pleištas ir per greitai atvažiavusį bolidą tiesiog sviesti į viršų. Lenktynių organizatoriai stengiasi išvengti tokių situacijų, bet kartu lenktynininkams primena, kad jie patys nusprendžia naudoti bortelius, žinodami, kokia rizika su tuo yra susijusi.



Taip pat skaitykite:

Kodėl Formulės 1 bolidai po savęs palieka ryškias žiežirbų uodegas?

Kaip veikia Formulės 1 stabdžiai? Iš ko jie pagaminti?

Kokius degalus naudoja Formulės 1 bolidai?

Ar žinojote, kad Formulės 1 lenktynininkai bolide malšina troškulį?

Kodėl kiekviena Formulės 1 komanda lenktynėse turi po du bolidus?

Keista priežastis, kodėl slikai Formulėje 1 net 10 metų buvo uždrausti;

Kiek mygtukų turi nauji Formulės 1 bolidų vairai?

Formulėje 1 dalyvavo ir moterys;

Kodėl Formulės 1 bolidai bandymuose važinėja apkarstyti keistomis grotomis?

Kodėl Formulės 1 čempionatas taip vadinasi? Kas yra ta Formulė – bolidas ar lenktynės?

Naujas Ferrari F1 bolidas nudažytas matiniais dažais, bet tikrai ne dėl grožio.

Mediena Formulėje 1 arba kodėl Formulės 1 automobiliai skleidžia žiežirbas? (Video)

Mediena Formulėje 1 arba kodėl Formulės 1 automobiliai skleidžia žiežirbas? (Video)

Didesniu nei 300 km/h greičiu lekiantys Formulės 1 bolidai po savęs dažnai palieka dideles žiežirbų uodegas. Nors tai gali atrodyti pavojingai, iš tikrųjų bolidai yra sukurti turint tai omenyje. Tačiau kodėl jie žiežirbuoja? Ir ar žinojote, kad iš pažangių medžiagų pagaminti bolidai turi ir iš medienos pagamintų detalių?

Žiežirbas kelia visų komandų bolidai. Tiesa, kai kurie, atrodo, šitaip žiūrovus džiugina dažniau nei kiti. Akivaizdu, kad taip yra dėl to, kad bolidas liečia trasos paviršių, o tos žiežirbos yra mažytės degančios dalelės. Tarptautinės automobilių federacijos ekspertai tas žiežirbas akylai stebi, tačiau pačios jos jokio pavojaus nekelia



Formulės 1 bolidai turi labai žemą važiuoklę, nes tai gerina aerodinamines savybes ir suteikia stabilumo. Po plokščiu bolido dugnu tekantis oras kuria prispaudžiamąją jėgą. Tačiau, jei bolidas dugnu paliestų trasos paviršių ir šis oro srautas staiga nutrūktų, prispaudžiamoji jėga netikėtai sumažėtų ir automobilis galėtų prarasti stabilumą. Tai – oficiali Ayrtoną Senna pražudžiusios avarijos priežastis. Būtent todėl Tarptautinė automobilių federacija įvedė reikalavimą, kad kiekvienas bolidas turėtų specialias apačioje tvirtinamas plokštes, kurios neleistų bolidui staiga visiškai nutūpti tiesiai ant trasos paviršiaus. Taigi, net maksimaliai prispaustas bolidas su asfaltu liečiasi tik minėta pakankamai siaura plokšte, aplink kurią vis tiek gali tekėti oras.

Žiežirbas kelia titaniniai dugno plokštės tvirtinimo elementai. Jabroc plokštė po 1997-ųjų Williams FW19 bolidu – tai, galima sakyti, yra fanerinė lenta. (David Miras, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Šiai plokštei taikomi griežti reikalavimai. Jos storis prieš lenktynes privalo būti 10 mm – vienodas plokštės storis turi būti išlaikomas per visą jos ilgį. Jos plotis turi būti 300 mm, o ilgis priklauso nuo bolido išmatavimų. Taisyklėse nurodyta, kad ši plokštė privalo prasidėti 330 mm už priekinės ašies ir tęstis iki pat galinės ašies. Savaime aišku, ji turi būti tvirtinama pačiame bolido centre.

Įdomu tai, kad ši plokštė pati savaime nėra aerodinaminis įrenginys. Ji turi būti pritvirtinta taip, kad tarp jos ir bolido nebūtų jokio tarpo. Ši plokštė tiesiog neleidžia bolidui visiškai prisispausti prie asfalto, nes tai būtų pavojinga. Komandos nori, kad jų bolidai būtų kiek įmanoma žemesni ir generuotų kiek įmanoma stipresnę prispaudžiamąją jėgą, tačiau taisyklės nurodo, kokį vidutinį atstumą nuo asfalto bolidas privalo išlaikyti. Taigi, ši plokštė padeda Tarptautinės automobilių federacijos pareigūnams patikrinti, ar taisyklės nebuvo pažeistos – matuojama, kiek per lenktynes ta plokštė sudilo. Taisyklės nurodo maksimalų leistiną nusidėvėjimą, kurį viršijus laukia diskvalifikacija. Taip 1994-aisiais yra nutikę ir pačiam Michaelui Schumacheriui.

Po Formulės 1 bolidu tvirtinama plokštė, kurios dėvėjimosi greitis padeda nuspręsti, ar bolido važiuoklė yra per žema. (Morio, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Taigi, ta plokštė yra skirta dėvėjimuisi, bet iš kur tos žiežirbos? Žiežirbas kelia titaniniai tvirtinimo elementai. Kuo daugiau žiežirbų – tuo labiau bolidas dilina minėtą plokštę. Tai yra tarsi indikatorius, padedantis nuspėti bolido važiuoklės aukštį – jei žiežirbų lenktynių metu yra labai daug, tikėtina, kad bolidas važiuoja pavojingai arti asfalto ir komandos gali laukti problemos.

Tačiau pati plokštė nėra pagaminta iš titano. Tiksliau, ji nėra pagaminta iš jokio metalo – tai yra buko medienos kompozitas, žymimas prekės ženklu Jabroc. Ši medžiaga iš esmės yra buko fanera – į specialią dervą klojami ploni buko medienos sluoksniai, tuomet šis sumuštinis yra suspaudžiamas, kad pasiektų vientisą tankį. Jabroc plokštės homogeniškumas yra labai svarbus – juk reikia, kad jos dilimas būtų prognozuojamas ir vienodas. Būtų paprasčiausiai nesąžininga, jei vieniems bolidams tektų mažesnio tankio plokštės, kurios greičiau diltų.

Jabroc plokštė po 1997-ųjų Williams FW19 bolidu – tai, galima sakyti, yra fanerinė lenta. (Morio, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Dylančios dugno plokštės yra naudojamos ne tik Formulėje 1. Jas taip pat pamatytumėte ir Formulėje 3000, Formulėje 3, Le Mano ištvermės lenktynėse ir kai kuriose kitose automobilių sporto šakose.



Taip pat skaitykite:

Kaip veikia Formulės 1 stabdžiai? Iš ko jie pagaminti?

Kokius degalus naudoja Formulės 1 bolidai?

Ar žinojote, kad Formulės 1 lenktynininkai bolide malšina troškulį?

Kodėl kiekviena Formulės 1 komanda lenktynėse turi po du bolidus?

Keista priežastis, kodėl slikai Formulėje 1 net 10 metų buvo uždrausti;

Kiek mygtukų turi nauji Formulės 1 bolidų vairai?

Formulėje 1 dalyvavo ir moterys;

Kodėl Formulės 1 bolidai bandymuose važinėja apkarstyti keistomis grotomis?

Kodėl Formulės 1 čempionatas taip vadinasi? Kas yra ta Formulė – bolidas ar lenktynės?

Naujas Ferrari F1 bolidas nudažytas matiniais dažais, bet tikrai ne dėl grožio.

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.