Keli įdomūs faktai apie Formulės 1 bolidų transmisijas – ar jos turi atbulinį bėgį?

Keli įdomūs faktai apie Formulės 1 bolidų transmisijas – ar jos turi atbulinį bėgį?

Visi žino, kad Formulės 1 bolidai yra labai pažangūs, pilni aukštųjų technologijų, o jų sėkmė priklauso ir nuo nepaprastai aukštų gamybos standartų. Transmisijos nėra išimtis – jos taip pat yra labai brangios, tikslios ir efektyvios. Štai kelios įdomybės apie jas.

Formulės 1 bolidai yra tiesiog pripildyti aukštosiomis technologijomis. Neseniai rašėme apie jų naudojamus stabdžius, kviečiame paskaityti ir tą straipsnį. O dabar pažvelkime į transmisiją.



Formulės 1 transmisijos yra griežtai apibrėžiamos taisyklėmis. Tai užtikrina, kad visos komandos turės apytiksliai vienodas transmisijas, pasižyminčias panašiomis charakteristikomis. Jei taisyklėse nebūtų tokių reikalavimų, galite neabejoti, kad turtingesnės komandos turėtų pažangesnes pavarų dėžes arba jas keistų prieš kiekvienas lenktynes.

Taisyklėse nurodyta, kad bolido transmisija privalo turėti aštuonis bėgius važiavimui į priekį ir vieną atbulinę pavarą. Įdomu tai, kad šių pavarų santykį (bėgių ilgumą) komandos privalo nustatyti prieš sezoną ir vėliau jo keisti negali. Šiais laikais naudojamos pusiau automatinės transmisijos, o štai automatinės pavarų dėžės ir bepakopiai variatoriai yra draudžiami. Transmisijos taip pat negali turėti įvairių sistemų, skirtų padėti vairuotojui. Pavyzdžiui, stabilumo ir starto kontrolės ar sankabos palaikymo sistemos yra draudžiamos.

Formulės 1 bolidai turi labai pažangias ir sudėtingas transmisijas. (Alberto-g-rovi, Wikimedia (CC BY 3.0)

Įdomu ir tai, kad nors Formulės 1 bolidai yra gaminami iš labai pažangių medžiagų, pavarų dėžės krumpliaračiai privalo būti plieniniai. Plienas yra tvirta ir, svarbiausia, patikima medžiaga, pakelianti pakankamai aukštas temperatūras. Tiesa, šis reikalavimas įtrauktas ne be reikalo – komandos tikriausiai norėtų naudoti ir kitas medžiagas, tačiau organizacija nori neleisti dar labiau išsipūsti bolidų kainai. Pats transmisijos korpusas yra gaminamas iš titano lydinio. Formulės 1 pavarų dėžė yra montuojama gale, tiesiai už variklio, o patys bolidai yra varomi tik galiniais ratais.

Taigi, Formulės 1 bolidai naudoja pusiau automatines sekvencines pavarų dėžes, kurios yra valdomos už vairo esančiomis mentelėmis. Kaip tikriausiai žinote, šios mentelės yra tik mygtukai, nurodantys kompiuteriui, ką reikia daryti. Vairuotojui patraukus tokią mentelę, elektro-hidraulinė sistema perjungia pavarą. Lenktynių metu vairuotojui rūpintis sankaba nereikia  tačiau jos mentelę tenka patraukti pajudant iš vietos. Beje, neutralią pavarą galima įjungti ir bolido išorėje esančiu mygtuku pažymėtu N raide – jis yra skirtas trasos darbuotojams, kuriems, gali tekti pastumti pavojingai sustojusį bolidą.

Nors turi atbulinius bėgius, bolidai į garažus keliauja stumiami ant specialių vežimėlių. (Alberto-g-rovi, Wikimedia(CC BY 3.0)

Formulės 1 bolidų transmisijos naudoja kelių diskų sankabas, kurios užtikrina labai greitą pavarų perjungimą. Skaičiuojama, kad pavaros perjungimui reikia mažiau nei 0,05 s. 10 cm skersmens sankabos yra gaminamos iš anglies kompozito ir gali atlaikyti daugiau nei 720 arklio galių. Jos, žinoma, vis tiek dyla kaip ir pačios pavarų dėžės, tačiau keisti šiuos komponentus galima ne visada.

Taisyklėse numatyta, kad lenktynininkas privalo naudoti tą pačią transmisiją bent šešioms lenktynėms iš eilės. Aišku, kaip ir kiti komponentai, transmisijos kartais tiesiog sugenda. Jei bolidas negali baigti lenktynių dėl sugedusios transmisijos, iki kito etapo ją galima pakeisti ir už tai nebus baudžiama. Visais kitais atvejais už priešlaikinį transmisijos keitimą baudžiama penkiomis starto pozicijomis.

Todėl komandos stengiasi prižiūrėti pavarų dėžes. Dažnai švirkštais imami alyvos mėginiai, kuriuose vėliau ieškoma metalo dalelių ar kitų nepageidaujamų priemaišų. Pavarų dėžės taip pat tausojamos bolidą tiesiog stumiant visada, kai tik tai yra įmanoma. Nors turi atbulinę pavarą, bolidai į garažus važiuoja tikrai ne savo eiga. Atbulinis bėgis, iš esmės, yra skirtas tik apsisukimui, jei bolidas išlekia už trasos ribų, ar pasitraukimui, jei vairuotojui atrodo, kad jis pavojingai sustojo.



Taip pat skaitykite:

Kaip veikia Formulės 1 stabdžiai? Iš ko jie pagaminti?

Kam reikalingi lenktynių trasose matomi ryškiaspalviai borteliai?

Kodėl Formulės 1 bolidai po savęs palieka ryškias žiežirbų uodegas?

Kokius degalus naudoja Formulės 1 bolidai?

Ar žinojote, kad Formulės 1 lenktynininkai bolide malšina troškulį?

Kodėl kiekviena Formulės 1 komanda lenktynėse turi po du bolidus?

Keista priežastis, kodėl slikai Formulėje 1 net 10 metų buvo uždrausti;

Kiek mygtukų turi nauji Formulės 1 bolidų vairai?

Formulėje 1 dalyvavo ir moterys;

Kodėl Formulės 1 bolidai bandymuose važinėja apkarstyti keistomis grotomis?

Naujas Ferrari F1 bolidas nudažytas matiniais dažais, bet tikrai ne dėl grožio.

Kam automobilių lenktynių trasose reikalingi tie ryškiaspalviai borteliai? Kokia jų funkcija?

Kam automobilių lenktynių trasose reikalingi tie ryškiaspalviai borteliai? Kokia jų funkcija?

Prasidėjęs Formulės 1 sezonas vėl vilioja dažniau pasidomėti automobilių sportu ir įdomiomis jo detalėmis. Štai trasose prie posūkių matomi ryškiaspalviai nelygūs borteliais, ant kurių drąsiai lipa ir Formulės 1 bolidai, ir kiti lenktyniniai automobiliai. Kam reikalingi tie borteliai? Kodėl vietoje jų trasa tiesiog nepaplatinama, kad automobiliams nereikėtų važiuoti nelygiais ir, galimai, pavojingais borteliais?

Iš tikrųjų, klausimas yra ne toks jau paprastas. Borteliai yra trasos dalis, tačiau jie yra brangesni nei paprastas trasos asfaltas. Taip yra dėl jų dydžio, konstrukcijos ir įrengimo. Taigi, nors internete kartais rašoma, kad platinti trasą tose vietose būtų per brangu, tai nėra tikroji priežastis, kodėl trasų posūkiuose matome tuos spalvotus bortelius.



Lenktynininkai visuomet stengiasi išlaikyti optimalią važiavimo trajektoriją, kuri užtikrina geresnį posūkių įveikimo greitį. Reikia stengtis stabdyti kiek įmanoma vėliau, posūkyje išlaikyti kiek įmanoma didesnį greitį ir vėl pradėti bėgėtis kiek įmanoma anksčiau. Tai sunkiausia pasiekti ypatingai staigiuose posūkiuose, todėl lenktynininkai važiuoja plačiau ir stengiasi savo naudai panaudoti kiekvieną trasos centimetrą. Kartais jie dėl to posūkio viršūnėje ar tolimajame pakraštyje nuvažiuoja nuo trasos paviršiaus. Ir štai čia reikalingi tie borteliai.

Posūkio viršūnėje bortelis yra kiek lygesnis – ši nuotrauka daryta dar 2009 metais, bet borteliai menkai kuo tepasikeitė. (Artes Max, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Borteliai yra lenktynių trasos saugumo įrangos dalis. Jie nurodo asfaltuoto ploto pabaigą ir perspėja lenktynininką, kad žolė ar žvyras jau visai čia pat. Kartu borteliai yra pakankamai grubūs – pasižymi nelygia tekstūra, kuri mažina sukibimą. Žinoma, esate matę, kad lenktynininkai vis tiek naudojasi šiais borteliais. Taip jie stengiasi palaikyti bolidų greitį, išnaudodami kiek įmanoma didesnį trasos paviršiaus plotą. Taisyklės nedraudžia važinėti borteliais, tačiau juos stipriai peržengus gali laukti ir nuobaudos.

Grubios tekstūros borteliai yra trasos saugumo įrengimų dalis. (Artes Max, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Kodėl vietoje bortelių tiesiog nepaplatinama trasa? Tuo atveju lenktyninkai išnaudotų ir papildomus centimetrus ar visą metrą ir vis tiek važinėtų pavojingai arti trasos krašto. Kitaip tariant, platesnė trasa leistų važiuoti dar greičiau, bet neatbaidytų nuo pavojingo važinėjimo pakraščiais.

Taigi, borteliai būna skirtingo aukščio ir formos. Posūkio viršūnėje įrengiami lygiausi, išvažiavime iš posūkio – grubiausi. Mažais borteliais gali būti apsaugotas iš išvažiavimas iš techninio aptarnavimo juostos ar kitos ypatingo dėmesio reikalaujančios trasos vietos. Netinkamai ant bortelio važiuojantis automobilis gali būti apgadintas. Pavyzdžiui, gali būti pažeista dylanti dugno juosta, kuri yra apžiūrima ir išmatuojama po kiekvienų lenktynių. Techniškai borteliai nėra trasos paviršiaus dalis, tačiau jais naudotis galima. Jie žymimi ryškiomis spalvomis (dažniausiai raudona ir balta), kad būtų lengvai atskiriami nuo lygaus trasos paviršiaus.

Beje, įdomu tai, kad borteliai lenktynių trasose sulaukia ir nemažai kritikos. Dėl savo formos jie gali suveikti kaip pleištas ir per greitai atvažiavusį bolidą tiesiog sviesti į viršų. Lenktynių organizatoriai stengiasi išvengti tokių situacijų, bet kartu lenktynininkams primena, kad jie patys nusprendžia naudoti bortelius, žinodami, kokia rizika su tuo yra susijusi.



Taip pat skaitykite:

Kodėl Formulės 1 bolidai po savęs palieka ryškias žiežirbų uodegas?

Kaip veikia Formulės 1 stabdžiai? Iš ko jie pagaminti?

Kokius degalus naudoja Formulės 1 bolidai?

Ar žinojote, kad Formulės 1 lenktynininkai bolide malšina troškulį?

Kodėl kiekviena Formulės 1 komanda lenktynėse turi po du bolidus?

Keista priežastis, kodėl slikai Formulėje 1 net 10 metų buvo uždrausti;

Kiek mygtukų turi nauji Formulės 1 bolidų vairai?

Formulėje 1 dalyvavo ir moterys;

Kodėl Formulės 1 bolidai bandymuose važinėja apkarstyti keistomis grotomis?

Kodėl Formulės 1 čempionatas taip vadinasi? Kas yra ta Formulė – bolidas ar lenktynės?

Naujas Ferrari F1 bolidas nudažytas matiniais dažais, bet tikrai ne dėl grožio.

Mediena Formulėje 1 arba kodėl Formulės 1 automobiliai skleidžia žiežirbas? (Video)

Mediena Formulėje 1 arba kodėl Formulės 1 automobiliai skleidžia žiežirbas? (Video)

Didesniu nei 300 km/h greičiu lekiantys Formulės 1 bolidai po savęs dažnai palieka dideles žiežirbų uodegas. Nors tai gali atrodyti pavojingai, iš tikrųjų bolidai yra sukurti turint tai omenyje. Tačiau kodėl jie žiežirbuoja? Ir ar žinojote, kad iš pažangių medžiagų pagaminti bolidai turi ir iš medienos pagamintų detalių?

Žiežirbas kelia visų komandų bolidai. Tiesa, kai kurie, atrodo, šitaip žiūrovus džiugina dažniau nei kiti. Akivaizdu, kad taip yra dėl to, kad bolidas liečia trasos paviršių, o tos žiežirbos yra mažytės degančios dalelės. Tarptautinės automobilių federacijos ekspertai tas žiežirbas akylai stebi, tačiau pačios jos jokio pavojaus nekelia



Formulės 1 bolidai turi labai žemą važiuoklę, nes tai gerina aerodinamines savybes ir suteikia stabilumo. Po plokščiu bolido dugnu tekantis oras kuria prispaudžiamąją jėgą. Tačiau, jei bolidas dugnu paliestų trasos paviršių ir šis oro srautas staiga nutrūktų, prispaudžiamoji jėga netikėtai sumažėtų ir automobilis galėtų prarasti stabilumą. Tai – oficiali Ayrtoną Senna pražudžiusios avarijos priežastis. Būtent todėl Tarptautinė automobilių federacija įvedė reikalavimą, kad kiekvienas bolidas turėtų specialias apačioje tvirtinamas plokštes, kurios neleistų bolidui staiga visiškai nutūpti tiesiai ant trasos paviršiaus. Taigi, net maksimaliai prispaustas bolidas su asfaltu liečiasi tik minėta pakankamai siaura plokšte, aplink kurią vis tiek gali tekėti oras.

Žiežirbas kelia titaniniai dugno plokštės tvirtinimo elementai. Jabroc plokštė po 1997-ųjų Williams FW19 bolidu – tai, galima sakyti, yra fanerinė lenta. (David Miras, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Šiai plokštei taikomi griežti reikalavimai. Jos storis prieš lenktynes privalo būti 10 mm – vienodas plokštės storis turi būti išlaikomas per visą jos ilgį. Jos plotis turi būti 300 mm, o ilgis priklauso nuo bolido išmatavimų. Taisyklėse nurodyta, kad ši plokštė privalo prasidėti 330 mm už priekinės ašies ir tęstis iki pat galinės ašies. Savaime aišku, ji turi būti tvirtinama pačiame bolido centre.

Įdomu tai, kad ši plokštė pati savaime nėra aerodinaminis įrenginys. Ji turi būti pritvirtinta taip, kad tarp jos ir bolido nebūtų jokio tarpo. Ši plokštė tiesiog neleidžia bolidui visiškai prisispausti prie asfalto, nes tai būtų pavojinga. Komandos nori, kad jų bolidai būtų kiek įmanoma žemesni ir generuotų kiek įmanoma stipresnę prispaudžiamąją jėgą, tačiau taisyklės nurodo, kokį vidutinį atstumą nuo asfalto bolidas privalo išlaikyti. Taigi, ši plokštė padeda Tarptautinės automobilių federacijos pareigūnams patikrinti, ar taisyklės nebuvo pažeistos – matuojama, kiek per lenktynes ta plokštė sudilo. Taisyklės nurodo maksimalų leistiną nusidėvėjimą, kurį viršijus laukia diskvalifikacija. Taip 1994-aisiais yra nutikę ir pačiam Michaelui Schumacheriui.

Po Formulės 1 bolidu tvirtinama plokštė, kurios dėvėjimosi greitis padeda nuspręsti, ar bolido važiuoklė yra per žema. (Morio, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Taigi, ta plokštė yra skirta dėvėjimuisi, bet iš kur tos žiežirbos? Žiežirbas kelia titaniniai tvirtinimo elementai. Kuo daugiau žiežirbų – tuo labiau bolidas dilina minėtą plokštę. Tai yra tarsi indikatorius, padedantis nuspėti bolido važiuoklės aukštį – jei žiežirbų lenktynių metu yra labai daug, tikėtina, kad bolidas važiuoja pavojingai arti asfalto ir komandos gali laukti problemos.

Tačiau pati plokštė nėra pagaminta iš titano. Tiksliau, ji nėra pagaminta iš jokio metalo – tai yra buko medienos kompozitas, žymimas prekės ženklu Jabroc. Ši medžiaga iš esmės yra buko fanera – į specialią dervą klojami ploni buko medienos sluoksniai, tuomet šis sumuštinis yra suspaudžiamas, kad pasiektų vientisą tankį. Jabroc plokštės homogeniškumas yra labai svarbus – juk reikia, kad jos dilimas būtų prognozuojamas ir vienodas. Būtų paprasčiausiai nesąžininga, jei vieniems bolidams tektų mažesnio tankio plokštės, kurios greičiau diltų.

Jabroc plokštė po 1997-ųjų Williams FW19 bolidu – tai, galima sakyti, yra fanerinė lenta. (Morio, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Dylančios dugno plokštės yra naudojamos ne tik Formulėje 1. Jas taip pat pamatytumėte ir Formulėje 3000, Formulėje 3, Le Mano ištvermės lenktynėse ir kai kuriose kitose automobilių sporto šakose.



Taip pat skaitykite:

Kaip veikia Formulės 1 stabdžiai? Iš ko jie pagaminti?

Kokius degalus naudoja Formulės 1 bolidai?

Ar žinojote, kad Formulės 1 lenktynininkai bolide malšina troškulį?

Kodėl kiekviena Formulės 1 komanda lenktynėse turi po du bolidus?

Keista priežastis, kodėl slikai Formulėje 1 net 10 metų buvo uždrausti;

Kiek mygtukų turi nauji Formulės 1 bolidų vairai?

Formulėje 1 dalyvavo ir moterys;

Kodėl Formulės 1 bolidai bandymuose važinėja apkarstyti keistomis grotomis?

Kodėl Formulės 1 čempionatas taip vadinasi? Kas yra ta Formulė – bolidas ar lenktynės?

Naujas Ferrari F1 bolidas nudažytas matiniais dažais, bet tikrai ne dėl grožio.

Formulės 1 bolidų stabdžiai yra šiek tiek panašūs į jūsų automobilio, bet yra gerokai pažangesni

Formulės 1 bolidų stabdžiai yra šiek tiek panašūs į jūsų automobilio, bet yra gerokai pažangesni

Geri stabdžiai automobilių lenktynėse yra tokie pat svarbūs kaip ir galingas variklis. Efektyvi stabdžių sistema leidžia prieš posūkį stabdyti vėliau ir išlaikyti automobilio stabilumą. Formulės 1 bolidai tikriausiai yra pažangiausios mašinos automobilių sporte, todėl turi ir pakankamai įspūdingus stabdžius. Tiesa, jūsų automobilio stabdžiai bent vienoje srityje turi šiokį tokį pranašumą.

Iš tikrųjų, iš principo Formulės 1 bolido ir paprasto automobilio stabdžiai yra šiek tiek panašūs. Dauguma automobilių šiais laikais naudoja diskinius stabdžius. Kartu su kiekvienu automobilio ratu sukasi didelis diskas, kurį suspaudžia kaladėlės, sukeldamos trintį ir taip kinetinę energiją paversdamos karščiu. Ši sistema yra hidraulinė ir, aišku, yra valdoma pedalu. Tačiau maždaug čia panašumai ir baigiasi.



Jūsų automobilis turi ABS (angl. Anti-lock braking system) technologiją, kuri stabdymo metu neleidžia ratams užsiblokuoti ir imti slysti. Tai – didžiulė pagalba, leidžianti valdyti automobilį ir stipriai stabdant bei sumažinanti stabdymo kelią. Formulės 1 bolidai negali turėti stabdžių antiblokavimo sistemos – ji uždrausta dar praeito amžiaus pabaigoje. Taigi, stabdymo efektyvumas labai stipriai priklauso ir nuo vairuotojo įgūdžių.

Vairuotojas lenktynių metu ant vairo esančiais jungikliais pats reguliuoja stabdžius. Lenktynių metu bolidas sunaudoja nemažai degalų, todėl lengvėja, keičiasi jo svorio pasiskirstymas ir stabdžių balansą tenka keisti. Įprastai bendra stabdžių jėga tarp ašių pasiskirsto santykiu 60:40. Priekiniai ratai yra svarbesni, nes stabdant bolido svorio centras dėl inercijos stumiasi pirmyn.

Formulės 1 bolidų stabdžių diskai yra gaminami iš anglies pluošto kompozitų ir gali atlaikyti net 1200 laipsnių karštį. (Mark McArdle, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Formulės 1 bolidai naudoja hidraulinius stabdžius, tačiau turi net dvi atskiras sistemas su dviem atskirais rezervuarais priekinei ir galinei ašims. Tai nurodyta techniniuose reikalavimuose. Jei viena sistema staiga netektų slėgio ar sugestų, kita vis tiek leistų saugiai sustoti. Tai padeda išvengti didelių avarijų, kurios galėtų kilti dėl stabdžių sistemos gedimų.

Savaime aišku, Formulės 1 bolido stabdžiai yra pagaminti iš visiškai kitokių medžiagų nei tie, kuriuos turi jūsų automobilis. Šias laikais naudojami anglies pluošto kompozitai, kurie turi labai daug pranašumų, nors ir yra nepalyginamai brangesni. Vienas šiuolaikinis Formulės 1 bolido stabdžių diskas sveria apie 1,5 kg. Palyginimui, įprasti automobilio stabdžių diskai sveria 10-12 kg. Dar daugiau – Formulės 1 stabdžių diskai ir kaladėlės gali atlaikyti iki 1200 laipsnių pagal Celsijų temperatūrą.  Dažnai stabdymo metu bolidų diskai taip įkaista, kad net švyti. Diskai yra aušinami oru, kurį nukreipia specialūs aerodinaminiai latakai. Kaip ir galite tikėtis, jų forma taip pat yra griežtai reglamentuojama taisyklėmis.

200 km/h greičiu važiuojantis Formulės 1 bolidas gali sustoti per mažiau nei 3 sekundes. (Wikimedia,CC BY-SA 2.0)

Straipsnio pradžioje minėjome, kad stabdant automobilio kinetinė energija yra paverčiama karščiu ir taip yra iššvaistoma – ši energija tiesiogine to žodžio prasme yra paleidžiama vėjais. Tačiau šiuolaikiniai Formulės 1 bolidai gali dalį šios energijos atgauti. ERS (Energy Recovery Systems) technologija paverčia stabdymo energiją elektros energija, kuri vėliau gali būti panaudota bolidui greitėjant.

Kaip galite įsivaizduoti, Formulės 1 bolido stabdžiai yra labai efektyvūs. 200 km/h greičiu važiuojantis bolidas gali visiškai sustoti vos per 2,9 sekundes ir tam jam tereikia 65 trasos metrų. Žinoma, toks stabdymas veikia ne tik patį bolidą, bet ir vairuotoją – tokios apkrovos yra pakankamai skausmingos ir gali sukelti net sąmonės netekimą. Tačiau Formulės 1 lenktynininkai ir patys yra fiziškai pasiruošę atlaikyti tokias apkrovas bei yra gerai prižiūrimi medikų komandos.



Taip pat skaitykite:

Kokius degalus naudoja Formulės 1 bolidai?

Ar žinojote, kad Formulės 1 lenktynininkai bolide malšina troškulį?

Kodėl kiekviena Formulės 1 komanda lenktynėse turi po du bolidus?

Keista priežastis, kodėl slikai Formulėje 1 net 10 metų buvo uždrausti;

Kiek mygtukų turi nauji Formulės 1 bolidų vairai?

Formulėje 1 dalyvavo ir moterys;

Kodėl Formulės 1 bolidai bandymuose važinėja apkarstyti keistomis grotomis?

Kodėl Formulės 1 čempionatas taip vadinasi? Kas yra ta Formulė – bolidas ar lenktynės?

Naujas Ferrari F1 bolidas nudažytas matiniais dažais, bet tikrai ne dėl grožio.

Kokius degalus naudoja Formulės 1 bolidai? Ar jie daug skiriasi nuo tų, kuriuos degina jūsų automobilis?

Kokius degalus naudoja Formulės 1 bolidai? Ar jie daug skiriasi nuo tų, kuriuos degina jūsų automobilis?

Formulės 1 bolidai – įspūdingos aukštųjų technologijų mašinos. Jos yra gaminamos iš egzotiškų kompozicinių medžiagų, jų forma tobulinama kompiuterinėse simuliacijose ir vėjo tuneliuose, o optimaliu pasirodymu lenktynių trasoje rūpinasi galingi kompiuteriai. Tikriausiai reikėtų tikėtis, kad Formulės 1 bolidai naudoja kažkokius labai pažangius degalus, kurie turi mažai bendro su jūsų automobilio naudojamu benzinu, bet ar taip yra iš tikrųjų?

Kadaise Formulės 1 istorijos pradžioje bolidai iš tikrųjų naudojo visokiais chemikalais praturtintus degalus. Kiekviena komanda ieškojo naujų papildomų chemikalų, kurie degalams suteiktų papildomos energijos. Naudojamas mišinys buvo toks toksiškas ir toks stiprus, kad po kiekvienų lenktynių variklius tekdavo ardyti ir plauti benzinu, jog tas kuras neardytų metalinių variklio komponentų.



Tačiau tokie, galima sakyti, savadarbiai degalai buvo pakankamai pavojingi, nešvarūs ir nepatiko degalų tiekėjams. Žinoma, specialus kuras buvo brangus, kas lyg ir turėtų patikti tiekėjams, tačiau Formulė 1 yra puiki proga pasireklamuoti. Degalų gamintojai norėjo, kad Formulės 1 bolidai naudotų įprastus degalus ir taip juos reklamuotų. Juk reklamos kampanijos, kuriose raginama naudoti Formulės 1 čempionatą laimėjusį benziną, yra puikus būdas populiarinti savo prekės ženklą. Taigi, su laiku buvo pereita prie paprastesnių šiuolaikinių degalų.

Šiandien Formulės 1 bolidai naudoja degalus, kurie nedaug kuo skiriasi nuo įprasto degalinėse sutinkamo benzino. Tiksliau, tai ir yra paprastas benzinas tik su įvairiais priedais. Neangliavandenilinių priedų koncentracija degaluose yra griežtai reglamentuojama. Prieš kiekvienas lenktynes Formulės 1 laboratorijos ima degalų mėginius, juos ištiria ir užregistruoja jų formulę (vadinamąjį piršto antspaudą). Mėginiai taip pat gali būti imami bet kuriuo metu – jie privalo sutapti su tais, kurie buvo paimti prieš lenktynes. Taip organizatoriai įsitikina, kad lenktynių savaitgalio metu degalų sudėtis nėra keičiama ir atitinka numatytus reikalavimus.

Fernando Alonso sustojimas techninio aptarnavimo juostoje 2008 metais – ta stora sidabrinė žarna yra degalų papildymo linija. (Bert van Dijk, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Lenktyninių bolidų degalų priedai yra parenkami prieš kiekvienas lenktynes. Jie užtikrina optimalų variklio darbą ir degalų sąnaudas įvairiose klimatinėse sąlygose. Labai svarbu tai, kad degalų sąnaudos neviršytų komandų lūkesčių, nes sustoti pasipildyti atsargų bolidai šiais laikais negali.

1957 metais Vokietijos Grand Prix metu Juanas Manuelid Fangio sustojo pasipildyti degalų ir pasikeisti padangų. Tai buvo pirmasis toks sustojimas Formulės 1 istorijoje, tačiau tada jis nepasiteisino ir kiti vairuotojai Fangio pavyzdžiu nesekė net 25 metus. Kitas toks sustojimas įvyko tik 1982 metais, kai Gordonas Murray’us iš Brabham sustojo techninio aptarnavimo juostoje pasipildyti degalų. Tai buvo visiškai suplanuotas veiksmas – Brabham bolidai godžiai rijo degalus, todėl Murray’us nusprendė, kad jų geriau apskritai netaupyti. Lenktynes jis pradėjo su pustuščiu baku taip išlaikydamas žemesnį bolido svorį. Nuo to laiko tokią strategiją naudojo dauguma lenktynių dalyvių.

Nuo 2010 metų degalų papildymas lenktynių metu nėra leidžiamas. Dabar turi pakakti 105 kg degalų. (Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Degalų papildymo procedūros buvo nuolat tobulinamos, tačiau nelaimių pavykdavo išvengti ne visada. 2010 metais degalų papildymas lenktynių metu buvo uždraustas. Dabar visi bolidai lenktynes pradeda su 105 kg degalų ir šių atsargų lenktynių metu negali papildyti. Komandos taip pat negali degalų pašalinti, net jei mato, kad turimas kiekis yra per didelis. Maksimali leistina degalų naudojimo sparta – 100 kg/val. Beje, kilogramais degalų kiekis matuojamas ne be reikalo – skiriasi skirtingų gamintojų degalų tankis, todėl matuoti benziną pagal tūrį būtų netikslu.

Formulės 1 bolidų bakai yra gaminami iš sutrenkimams atsparių kompozicinių medžiagų (Kevlaro ir kitokio sintetinio pluošto). Degalų tiekimo linijos negali eiti per vairuotojo kabiną. Benzino temperatūrą, suvartojimą ir likutį stebi kompiuterinės sistemos.



Taip pat skaitykite:

Ar žinojote, kad Formulės 1 lenktynininkai bolide malšina troškulį?

Kodėl kiekviena Formulės 1 komanda lenktynėse turi po du bolidus?

Keista priežastis, kodėl slikai Formulėje 1 net 10 metų buvo uždrausti;

Kiek mygtukų turi nauji Formulės 1 bolidų vairai?

Formulėje 1 dalyvavo ir moterys;

Kodėl Formulės 1 bolidai bandymuose važinėja apkarstyti keistomis grotomis?

Kodėl Formulės 1 čempionatas taip vadinasi? Kas yra ta Formulė – bolidas ar lenktynės?

Naujas Ferrari F1 bolidas nudažytas matiniais dažais, bet tikrai ne dėl grožio;

Ar įsivaizduojate tai šių dienų Formulėje 1? Anksčiau vairuotojai sustodavo pavežti varžovus.

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.