Sėkmingiausia visų laikų markė Dakaro ralyje – kaip ji pasiekė tokį įspūdingą rekordą?

Sėkmingiausia visų laikų markė Dakaro ralyje – kaip ji pasiekė tokį įspūdingą rekordą?

Dakaro ralis ne be reikalo yra vadinamas sunkiausiomis pasaulio lenktynėmis. Tenka grumtis ne tik su konkurentais, bet ir reljefu, netikėtai besikeičiančiais orais ir net savo paties nuovargiu. Tam reikia ir labai pažangių mašinų, bet viena markė Dakaro ralyje yra susižėrusi daugiausiai pergalių. Ar galėtumėte atspėti, kokia?

Tikriausiai ne vienas paminėjo Kamaz vardą. Ir iš tiesų Rusijos sunkvežimių markei priklauso 15 Dakaro pergalių, tačiau tai nėra rekordas. Galbūt kas nors prisimena ir Mitsubishi dominavimą automobilių klasėje – šio gamintojo visureigiai Dakaro ralyje triumfavo 12 kartų. Kiek arčiau būsite pasirinkę KTM, nes šio gamintojo motociklai sunkiausiose planetos lenktynėse laimėjo net 17 kartų. Tačiau yra viena markė, kuri pergalių skaičiumi šiek tiek lenkia ir KTM.



Jei žiūrėtume tik į atskiras kategorijas, KTM yra absoliutus čempionas tarp markių. KTM Dakaro ralyje dominuoja nuo 2001 metų. Tai reiškia, kad 7 kartus KTM motociklai laimėjo dar Paryžiaus-Dakaro ralį, o vėliau, nuo 2009 iki 2018 metų, dominavo ir Pietų Amerikoje. Situacijos nepakeitė ir taisyklės – 2011 metais maksimalus motociklų variklių darbinis tūris apribotas iki 450 kubinių centimetrų. Tuomet KTM 690 Rally Dakaro trasose pakeitė KTM 450 Rally, kuris ir vis tiek nepaliko šansų konkurentams. Iš viso, neįskaitant 2019-ųjų ralio, KTM laimėjo net 214 Dakaro etapų. Tai yra tiesiog neįtikėtinas pasiekimas. Lenktynininkai teigia, KTM paslaptis – nuolatinis tobulėjimas, įspūdingas manevringumas ir prisitaikymas prie vairuotojo stiliaus.

KTM motociklas 2013-ųjų Dakaro ralyje. (order_242, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

KTM niekada nesustojo tobulinti motociklo, nors jis ir taip tiesiog nušluodavo konkurentus. 2017 metais KTM 450 Rally motociklai užėmė visas tris pirmąsias vietas. Tačiau į 2018-ųjų Dakaro ralį KTM atsivežė kardinaliai atnaujintą motociklo versiją. Buvo visiškai pakeistas iš anglies pluošto pagaminto rėmo dizainas, sumontuotos didesnės 52 mm šakės, arčiau rėmo centro perkeltas galinės svirties tvirtinimas. Vairuotojai taip pat galėjo pagal savo stilių ir būsimą trasą koreguoti motociklo svorio pasiskirstymą. Šią galimybę suteikė dvigubas degalų bakas – norėdami vairuotojai galėjo daugiau degalų palikti motociklo gale arba arčiau centro. Austrų motociklų gamintojui taip pat pavyko 10 kilogramų sumažinti 450 Rally svorį. Matthias Walkneris su šiuo motociklu 2018 metais nugalėjo Dakaro ralyje. Tuomet 5 greičiausiųjų dešimtuko vietas užėmė būtent KTM motociklai.

Tačiau straipsnio pradžioje minėjome, kad daugiausiai Dakaro pergalių susišlavė ne KTM. Šis pasiekimas priklauso Yamaha markei. Ji motociklų klasėje Dakaro ralyje laimėjo 9 kartus, tačiau dar 10 kartų laimėjo keturračių motociklų kategorijoje. Tai – įspūdingas pasiekimas, parodantis, koks pažangus yra šis gamintojas. Įdomu tai, kad keturračiai savo atskirą kategoriją Dakaro ralyje turi būtent 10 metų. Taigi, Yamaha laimėjo visas šias lenktynes, kokios tik kada yra įvykusios.

Yamaha keturračiai laimėjo kiekvienais metais – šis lekia 2009 metų Dakaro ralyje.(Claudio Castro, Wikimedia(CC BY 2.0)

 

Įdomu tai, kad Dakaro ralyje dominuoja tik galiniais ratais varomi Yamaha Raptor 700 ir YFM700R keturračiai. Vairuotojai teigia, kad šie keturračiai turi labai gerą variklį, kuris ne tik turi pakankamai daug galios, bet yra ir labai patikimas. Jie taip pat giria keturračių važiuoklę, kuri puikiai sugeria paviršiaus nelygumus ir užtikrina optimalų stabilumą bei sukibimą. Tačiau dalis Yamaha sėkmės slypi ir šios markės populiarume – absoliuti dauguma Dakaro ralyje startuojančių keturračių yra būtent Yamaha markės. Dalyvių sąraše rastume vos kelis Can-Am keturračius, ir vos vieną kitą Honda markės mašiną.

Marcos Patronelli ant savo Yamaha keturračio – argentinietis Dakaro ralyje laimėjo tris kartus. (3BRBS, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Tačiau nereikėtų nuvertinti Yamaha pasiekimų. Jei dalyviai renkasi šiuos keturračius, vadinasi jie yra kažkuo pranašesni. O tą 19 pergalių rekordą beveik neabejotinai pavyks pagerinti ir 2019-aisiais.



Daugiau apie Dakarą:

Dakaro ralį įveikęs elektromobilis;

ATV ir SxS klasės Dakare – kodėl jos buvo įtrauktos?

Pigiesiems prancūzams Renault 4 ir Citröen 2CV Dakaro ralyje pasisekė skirtingai;

Greito maisto furgonas po greičio ruožo viliojo skrudintomis bulvytėmis;

Šešiaratis Jules II Proto atrodė įspūdingai, bet kelionę baigė per anksti;

Į Dakarą su Rolls-Royce;

DAF sunkvežimio su dviem varikliais avarija pakeitė Dakaro ralio taisykles;

Kodėl Dakaro sunkvežimių įgulą sudaro trys žmonės?

Į Dakarą su Vespa motoroleriu;

7 tragedijos, parodančios Dakaro ralio pavojingumą;

„500 šiknaskylių prie starto linijos“;

Kodėl Dakaro ralis nebeaplanko Dakaro?;

10 įdomių faktų apie Dakaro ralį, kurių galbūt nežinojote: mėgėjų procentas, Margaret Thacher sūnaus bėdos ir kuris automobilis laimėjo daugiausiai kartų.

Dakaro ralis elektromobiliams per žiaurus? Vienas toks sunkiausias pasaulio lenktynes jau įveikė (Video)

Dakaro ralis elektromobiliams per žiaurus? Vienas toks sunkiausias pasaulio lenktynes jau įveikė (Video)

Neįmanoma paneigti, kad elektromobiliams priklauso transporto ateitis. Tačiau jie vis dar turi ką įrodyti. Dakaro ralis yra tiesiog neįtikėtinai sunkus – jame nefinišuoja daugybė dalyvių, įskaitant ir turtingiausių komandų automobilius. Ilgi greičio ruožai, dulkės, vanduo ir nuolatiniai smūgiai vargina ir techniką, ir žmones. Tai kaip į tokį renginį leistis elektromobiliu? 2017-aisiais ispanų Acciona 100% EcoPowered pagaliau įrodė, kad tai yra įmanoma.

Elektromobiliai jau yra greiti ir patikimi, tačiau jie automobilius su vidaus degimo varikliais lenkia tikrai ne visose srityse. Štai Benedikto Vanago ir Sebastiano Rozwadowskio Toyota Hilux Black Hawk 100 trasos kilometrų sunaudoja net 75 litrus benzino. Elektromobiliai liūdnai garsėja ribotu nuvažiuojamu atstumu vienu įkrovimu ir ilgu įkrovimo laiku. Todėl ir sunku įsivaizduoti, kaip elektrinis visureigis galėtų sėkmingai įveikti Dakaro ralį.



Dakaro ralis nėra draugiškas elektromobiliams. Baterijoms įkrauti reikia kelių valandų, o vieno įkrovimo nepakaktų net vienam etapui įveikti. Tačiau problemos kūrybingų žmonių nesustabdo.

Idėja

Ispanijos kompanija Acciona Dakaro ralyje pirmiausia įžvelgė galimybę, o tik tada galvojo apie problemas bei kliūtis. Acciona  – tai verslo konglomeratas, kuris koncentruojasi į atsinaujinančią energetiką bei jos infrastruktūros vystymo projektus. Siekdama populiarinti švaraus transporto idėją, Acciona nusprendė įrodyti, kad elektromobiliai gali būti tokie pat tvirti kaip ir iškastiniu kuru varomi visureigiai. Taigi 2012 metais prasidėjo unikalaus Dakaro ralio bolido kūrimas.

Acciona iš karto atsisakė minties naudoti jau egzistuojantį automobilį – buvo nuspręsta, kad elektrinis Dakaro visureigis turi būti visiškai unikalus, sukurtas turint omenyje baterijų svorį ir elektrinių variklių konfigūraciją. Sukurti pajėgų elektrinį visureigį nėra taip jau sunku, tačiau didžiausi iššūkiai kilo bandant apsaugoti baterijas bei elektroniką nuo vandens, smūgių ir dulkių. Taip pat reikėjo sugalvoti, kaip labai greitai įkrauti baterijas, kad bolidas energijos galėtų pasisemti ir trasoje.

Pirmasis bandymas

Pirmą kartą Dakaro ralyje Acciona 100% EcoPowered pasirodė 2015 metais. Tai buvo pirmasis Dakaro automobilis visiškai neišskiriantis anglies dvideginio. Šis bolidas turėjo 140 kWh baterijas, kurių pakako 200 įtemptų lenktynių kilometrų. Aišku, greičio ruožai Dakaro ralyje yra ilgesni, todėl prireikė ir technologinių gudrybių.

Acciona prisistatymas prieš pirmąjį dalyvavimą Dakaro ralyje

Specialiai paruoštas Acciona komandos sunkvežimis turėjo įkraudinėti bolido baterijas tiesiog trasoje sustojus kelio punktuose. Kadangi automobilis turėjo kelis baterijų modulius, juos buvo galima įkrovimui prijungti atskirai – tai trumpino įkrovimui reikalingą laiką, tačiau tam lenktynių metu kaskart prireikdavo maždaug valandos. Kita vertus, Acciona 100% EcoPowered svarbiausia buvo įveikti Dakaro ralį, o ne pasirodyti tarp lyderių.

Į unikalaus lenktynių bolido kabiną sėdo Albertas Boschas ir Agustínas Payá. 100% EcoPowered buvo greitas, pasižymėjo geromis pravažumo savybėmis ir, svarbiausia, intrigavo – negi jam pavyks įveikti sunkiausias pasaulio lenktynes? Ar jos tikrai nėra per daug žiaurios elektromobiliui? Acciona bolidas domino ir žurnalistus, ir lenktynių gerbėjus.

Tąkart atsakymas atkeliavo greičiau nei visi norėjo – Acciona 100% EcoPowered lenktynių neįveikė, nes trečiajame etape buvo diskvalifikuotas už kelių kelio punktų praleidimą. Komanda to nelaikė didele nesėkme – juk vis tiek pavyko įeiti į istoriją kaip pirmajam elektromobiliui, įveikusiam net du Dakaro ralio etapus. Tų pačių metų spalį, Acciona 100% EcoPowered tapo pirmuoju elektromobiliu, įveikusiu OiLibya Rally Maroke. Šios 3629 km lenktynės dažnai yra laikomos įžanga į Dakarą.

Acciona 100% EcoPowered buvo stipriai patobulintas prieš antrąjį bandymą Dakaro ralyje (Acciona nuotrauka)

Sugrįžimas 2016-aisiais

Į Dakarą Acciona 100% EcoPowered sugrįžo jau 2016 metais. Pasiduoti nebuvo prasmės – 2015-ųjų bandymai įrodė, kad visureigis yra pakankamai pajėgus kovoti su pavojinga trasa.  Per metus bolidas buvo patobulintas – numetė net 40 % savo svorio – buvo pasirinktas mažesnis ir lengvesnis elektros variklis, pasirinktos lengvesnės, bet galingesnės 150 kWh baterijos. Nuvažiuojamas atstumas su vienu įkrovimu išaugo iki 350 km lenktynių režime, tačiau komandos sunkvežimio pagalba lenktynių trasoje vis tiek buvo reikalinga.

Maksimalus 100% EcoPowered greitis tuomet siekė 210 km/h. Šįkart į automobilio kabiną sėdo vairuotojas Arielas Jatónas ir šturmanas Gastonas Scazzuso. Elektromobilis vieną po kito įveikinėjo greičio ruožus, kol atėjo lemtingoji 10 diena. Įkraunamas Acciona 100% EcoPowered nesuspėjo pasirodyti prie starto linijos. Visgi šis elektromobilis jau buvo įveikęs 80 % lenktynių, laikėsi 71 vietoje ir išvengė didesnių techninių problemų, todėl komanda šio pasirodymo nelaikė visiška nesėkme.

Trečias kartas nemeluoja

Tiek 2015, tiek 2016 metais iš Dakaro ralio Acciona 100% EcoPowered turėjo pasitraukti dėl taisyklių pažeidimų, o štai elektromobilio technika nekėlė problemų. Todėl pasiduoti tiesiog nebuvo prasmės – į Dakaro ralį Acciona 100% EcoPowered sugrįžo ir 2017-aisiais.

Acciona paskelbė apie dalyvavimą 2017-ųjų Dakaro ralyje

Ir pagaliau, trečias bandymas buvo sėkmingas. Įveikęs itin sudėtingą trasą Acciona 100% EcoPowered visureigis finišavo 58-oje vietoje. Lenktynes baigė būtent 58 bolidai, tačiau iš pradžių prie starto linijos stojo 79 automobiliai, todėl Acciona pasiekimo nereikėtų vadinti tik paskutine vieta. Acciona 100% EcoPowered tapo pirmuoju Dakaro ralį įveikusiu elektromobiliu. Nors greičiu su benzininiais savo konkurentais jis varžytis negalėjo, Arielo Jatóno ir Gastono Scazzuso į priekį vedamas elektrinis visureigis įrodė savo tvirtumą. Žiniasklaidai ypač patiko kadrai, kuriuose matyti, kaip Acciona 100% EcoPowered įveikia didžiules balas.

Elektronika be problemų atlaikė Dakaro trasų iššūkius. (Acciona nuotrauka)

Techninės Acciona 100% EcoPowered savybės:

Baterijos – Panasonic 150 kWh, šeši nepriklausomi moduliai.
Įkrovimas – visi moduliai įkraunami vienu metu per 60 min, papildoma 100 W saulės baterija ant stogo.
Variklis – 250 kW.
Transmisija – sekvencinė 6 pavarų dėžė, keturi varomi ratai.
Kėbulas – vamzdinė konstrukcija su anglies pluošto kėbulu.

Taigi, elektromobilis gali įveikti Dakaro ralį. Tai jau yra įrodyta, tačiau ateityje laukia ir didesni iššūkiai. Kiek laiko praeis, kol elektromobiliai galės varžytis su greičiausiais ralio dalyviais? O galbūt jiems reikėtų atskiros kategorijos?



Daugiau apie Dakarą:

ATV ir SxS klasės Dakare – kodėl jos buvo įtrauktos?

Pigiesiems prancūzams Renault 4 ir Citröen 2CV Dakaro ralyje pasisekė skirtingai;

Greito maisto furgonas po greičio ruožo viliojo skrudintomis bulvytėmis;

Šešiaratis Jules II Proto atrodė įspūdingai, bet kelionę baigė per anksti;

Į Dakarą su Rolls-Royce;

DAF sunkvežimio su dviem varikliais avarija pakeitė Dakaro ralio taisykles;

Kodėl Dakaro sunkvežimių įgulą sudaro trys žmonės?

Į Dakarą su Vespa motoroleriu;

7 tragedijos, parodančios Dakaro ralio pavojingumą;

„500 šiknaskylių prie starto linijos“;

Kodėl Dakaro ralis nebeaplanko Dakaro?;

10 įdomių faktų apie Dakaro ralį, kurių galbūt nežinojote: mėgėjų procentas, Margaret Thacher sūnaus bėdos ir kuris automobilis laimėjo daugiausiai kartų.

Kodėl Dakaro ralyje įvestos keturračių kategorijos? Kuo skiriasi ATV nuo SxS klasės? (Video)

Kodėl Dakaro ralyje įvestos keturračių kategorijos? Kuo skiriasi ATV nuo SxS klasės? (Video)

Jei domitės Dakaro raliu, jau žinote, kad ten lenktyniauja ne tik automobiliai bei motociklai. Nuo 1980-ųjų Paryžiaus-Dakaro ralio, atskiroje klasėje varžosi ir sunkvežimiai – juk jie ir taip važiavo palaikyti automobilių. Tačiau ir tai dar ne viskas – 2009 metais pridėta keturračių kategorija, o 2017-ais iš jos išskirta atskira SxS klasė. Kodėl į Dakaro ralį įsileistos ir tokios transporto priemonės?

Pradėkime nuo sąvokų. Keturračiai – tai mažos transporto priemonės, įprastai turinčios iki 1000 kubinių centimetrų variklį. Tradiciniai keturračiai motociklai, dažnai vadinami tiesiog ATV (All-terrain Vehicle), iš tiesų primena motociklą – vairuotojas sėdi apžergęs mašinos korpusą ir vairuoja motociklo tipo vairu. Tačiau egzistuoja tokių keturračių, kurie yra tarsi arčiau automobilių – vairuotojas ir keleivis iš dalies uždarame kėbule sėdi šalia vienas kito. Jie turi įprastas automobilines sėdynes, vairą, pedalus, saugos diržus, o gale – nedidelį krovinių skyrių. Tokie keturračiai, žinomi kaip UTV (Utility Task Vehicle), SSV (Side-by-Side Vehicle) arba SxS, dažnai naudojami darbui ūkiuose, parkuose, golfo laukuose, tačiau žmonės kartais jais važinėja ir pramogai. Aiškumo dėlei šiame straipsnyje ATV vadinsime įprastus keturračius motociklus, o SxS – dviviečius keturračius su stogu ir automobiliniais valdymo mazgais.



Kad būtų aiškiau, štai kaip atrodo įprastas keturratis motociklas:

Įprastas keturratis motociklas. (Mattes, Wikimedia)

O štai kaip atrodo SxS tipo keturratis:

UTV, SSV arba SxS tipo keturratis – visi šie vardai nurodo tą pačią transporto priemonių kategoriją. (Forest & Kim Starr, Wikimedia (CC BY 3.0)

Šie pavyzdžiai nėra skirti lenktynėms. Tokias transporto priemones žmonės naudoja visame pasaulyje tiek darbui, tiek pramogoms. Jie itin gerai pasirodo bekelėje, tačiau iki 2009 metų keturračiai savo atskiros kategorijos Dakaro ralyje neturėjo. Kita vertus, nereikėtų manyti, kad Dakare jie nelenktyniavo –  jie tiesiog buvo motociklų klasės pogrupis. ATV  yra stabilesni už motociklus, jie gali būti varomi visais ratais, o tai suteikia geresnį pravažumą. Aišku, jie turi ir trūkumų, pagrindinis iš kurių yra keturračio svoris. Apskritai, lenktyniniai ATV yra kur kas lėtesni už Dakare dalyvaujančius motociklus ir automobilius.

2009 metais Dakaro ralis persikėlė į Pietų Ameriką, todėl buvo nuspręsta, kad tai – pats tinkamiausias laikas naujai kategorijai pristatyti. Tiesiog buvo suvokta, kad keturračiai negali varžytis su kur kas galingesniais automobiliais ar lenktyniauti toje pačioje klasėje su motociklais. ATV pasirinkęs lenktynininkas net negalėjo tikėtis prasibrauti į lyderių lentelės gretas. Prie sprendimo įvesti naują klasę prisidėjo ir tai, kad pasaulyje jau vyko ATV lenktynės ir šis sportas turėjo nemažai pasekėjų. ATV entuziastai taip pat aktyviai siekė šios naujos klasės, argumentuodami tuo, kad tai – visai kitokia transporto priemonė, kurios populiarumas tik auga.

Marcos Patronelli ant savo keturračio prieš startą 2010-ųjų Dakaro ralyje. (Adrian Baer, Wikimedia (CC BY 2.5)

Keturračių motociklų klasė Dakaro ralyje yra skirstoma į du pogrupius. Pirmajame – dviem ratais varomi keturračiai su vieno cilindro varikliais, kurių darbinis tūris negali viršyti 750 kubinių centimetrų. O antrajame – keturriais ratais varomi

ATV kategorija yra pakankamai įdomi, tačiau šiems lenktynininkams sunkiai sekasi surasti tiek gerbėjų, kiek jų turi automobilių, sunkvežimių ir motociklų vairuotojai. Manoma, kad iš dalies taip yra ir dėl artimos kovos stygiaus. Pavyzdžiui, 2018-aisiais metais motociklų klasėje tarp pirmosios ir penktosios vietų skirtumas buvo vos viena valanda, o štai skirtumas tarp pirmosios ir antrosios ATV klasėje – daugiau nei pusantros valandos. Nuo pat 2009-ųjų iki dabar keturračių motociklų klasėje Dakarą laimi tik Yamaha keturračiai.

2017 metais pristatyta ir dar viena kategorija – SxS. Tai – į įprastus keturračius panašios transporto priemonės, kuriose šalia vairuotojo yra vieta šturmanui. SxS kategorija pristatyta matant šių mašinų skirtumus nuo kitų Dakaro lenktynininkų. Ši klasė yra kur kas lankstesnė – joje gali dalyvauti stipriai modifikuoti prototipai, tarsi sumažintos didžiųjų visureigių kopijos.

Taip atrodo South Racing kompanijos Dakaro raliui paruoštas Can-Am Maverick X3. (South Racing nuotrauka)

Taisyklės nurodo, kad variklio darbinis tūris negali viršyti 1050 kubinių centimetrų, tačiau prie  jo galima montuoti turbokompresorių. Taip pat ribojamas ratų bazės ilgis, ratų judėjimo amplitudė, degalų bako dydis (iki 130 litrų), maksimalus greitis (130 km/h) ir kiti parametrai. Įprastai tai yra vamzdinės konstrukcijos mašinos, su automobiliniais valdymo komponentais. Jos būna pusiau atviros – nors šiek tiek apsaugos įgulai suteikia priekinis stiklas ir stogas, tačiau šoninių stiklų vietoje naudojami tik stambūs tinklai. Organizatoriai tikisi, kad tai taps taps vienu pigiausių būdų automobilių lenktynininkams patekti į Dakaro ralį – juk gerų visureigių kainos prasideda nuo pusės milijono eurų, o SxS mašinos gali kainuoti ir kelias dešimtis tūkstančių. Tačiau kol kas SxS didžiuliu populiarumu pasigirti negali.

SxS 2017-ųjų Dakaro ralyje

2017 naujojoje SxS klasėje dalyvavo 8 ekipažai, 5 iš jų baigė lenktynes. 2018 metais SxS ekipažų padaugėjo iki 11, 6 iš kurių pasiekė finišo liniją. 2019 metais Dakaro ralį pasiryžo įveikti 29 SxS ekipažai. Taigi, nors ši klasė dar nepasiekė labai aukšto populiarumo, ji vis labiau vilioja. Čia dominuoja Can-Am, Polaris ir Yamaha vardai.

Taigi, ATV ir SxS keturračių kategorijos Dakaro ralyje atsirado todėl, kad tokios mašinos jau lenktyniavo, tačiau tokios transporto priemonės pasirinkimas automatiškai užkirsdavo kelią pergalei. Organizatoriai taip pat mano, kad šios kategorijos gali pritraukti jaunesnių dalyvių. O ko galime tikėtis ateityje? Na, kol kas panašu, kad visos populiarios bekelės transporto priemonės jau yra įtrauktos į Dakaro ralį. Nebent bus išskirti bagiai – į SxS panašūs bolidai su didesniais varikliais ir didesniu maksimaliu greičiu. Jų kabinos greičiausiai taip pat būtų atviros, būtų taikomi kitokie variklio tūrio ar svorio apribojimai. Galbūt į Dakaro ralį 2019-aisiais sugrįžęs Robby Gordonas ir prognozuoja šios klasės atsiradimą.



Daugiau apie Dakarą:

Pigiesiems prancūzams Renault 4 ir Citröen 2CV Dakaro ralyje pasisekė skirtingai;

Greito maisto furgonas po greičio ruožo viliojo skrudintomis bulvytėmis;

Šešiaratis Jules II Proto atrodė įspūdingai, bet kelionę baigė per anksti;

Į Dakarą su Rolls-Royce;

DAF sunkvežimio su dviem varikliais avarija pakeitė Dakaro ralio taisykles;

Kodėl Dakaro sunkvežimių įgulą sudaro trys žmonės?

Į Dakarą su Vespa motoroleriu;

7 tragedijos, parodančios Dakaro ralio pavojingumą;

„500 šiknaskylių prie starto linijos“;

Kodėl Dakaro ralis nebeaplanko Dakaro?;

10 įdomių faktų apie Dakaro ralį, kurių galbūt nežinojote: mėgėjų procentas, Margaret Thacher sūnaus bėdos ir kuris automobilis laimėjo daugiausiai kartų.

Renault 4 ir Citröen 2CV irgi dalyvavo Dakaro ralyje, bet jiems sekėsi skirtingai

Renault 4 ir Citröen 2CV irgi dalyvavo Dakaro ralyje, bet jiems sekėsi skirtingai

Dakaro ralis yra labai prancūziškas. Juk būtent Prancūzijoje jis prasidėjo ir pirmajame savo gyvenimo etape nusidriekdavo nuo Paryžiaus iki Senegalo sostinės Dakaro. Žiūrėdami į visų laikų Dakaro ralio nugalėtojų sąrašą pastebėtumėte, kad ir ten dominuoja mėlynai baltai raudona vėliava. Tačiau Prancūzija turi ne tik Dakaro ralį – jai priklauso ir dvi automobilių pasaulio legendos – Renault 4 ir Citröen 2CV. Kaip joms sekėsi sudėtingiausiose pasaulio lenktynėse?

Jei labai nesidomite automobilių istorija, tikriausiai net neįsivaizduojate, kodėl Renault 4 ir Citröen 2CV dalyvavimas Dakaro ralyje yra toks keistas dalykas. Renault 4 gamyba prasidėjo 1961 metais ir tai buvo pirmasis šios markės priekiniais ratais varomas automobilis. Šis hečbekas buvo gamintas tik su tikslu būti kiek įmanoma pigesniu ir tai Renault atnešė sėkmę – jau 1966 metais Renault 4 automobilių skaičius perkopė milijoną. Citröen 2CV buvo dar pigesnis, dar lėtesnis ir dar senesnis – jį Citröen  gamino nuo 1948 metų, bet pats dizainas buvo pradėtas kurti dar prieš Antrąjį pasaulinį karą.




Bet grįžkime į šiek tiek naujesnius laikus, kai 1979 metais įvyko pirmasis Dakaro ralis. Tuomet prie starto linijos Paryžiuje sustojo patys įvairiausi automobiliai. Dalyviai dar neturėjo patirties, organizatoriai patys nežinojo, kaip viskas pasiseks, o automobiliai buvo tik modifikuotos įprastos keliais važinėjančios mašinos. Ten buvo ir  Renault 4 – pigus prancūziškas automobilis leidosi į sunkiausią įmanomą išbandymą ir nė neketino pasiduoti.

Kuklusis Renault 4 tais 1979-aisiais jau buvo subrendęs automobilis. Jis buvo gaminamas jau 18 metų ir per tą laiką jo variklio darbinis tūris išaugo nuo 0,7 iki 1,1 litro. Dar daugiau – prie šio lenktyninio bolido rankas pridėjo ir kompanija Sinpar, kuri automobiliui suteikė visų varomų ratų pavarą. Renault 4 taip pat buvo sutvirtintas, įgijo saugos lankus, buvo padidinta automobilio prošvaista. Taigi, nors ir atrodė kaip ir milijonai kitų Renault 4, šis buvo nusiteikęs rimtai.

Pirmojo Dakaro ralio dalyvis Renault 4. (Ericd, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Su brolių Bernardo ir Claude’o Marreau įgula, Renault 4 pasileido Dakaro link. Automobilis buvo pakankamai lengvas ir labai pravažus. Galbūt smėlyje koją kišo siauros visureigio padangos, tačiau rimta grėsmė pasitraukti iš lenktynių kilusi taip ir nebuvo. Galiausiai taip tame pirmajame Dakaro ralyje Renault 4 užėmė penktąją vietą absoliučioje įskaitoje. Tai buvo neįtikėtinai geras rezultatas – juk ralyje dalyvavo 80 automobilių, 90 motociklų ir 12 sunkvežimių! Tačiau ir to nepakako – kitais metais Renault 4 su Marreau brolių įgula sugrįžo ir užėmė 3 vietą.

Tačiau Renault 4 nebuvo vienintelis senamadiškas ekonominės klasės prancūziškas automobilis, išbandęs Dakaro ralio trasą. 2007 metais įvyko paskutinis Dakaro ralis sujungęs Europą ir Afriką ir jame vėl sudalyvavo pigus išsišokėlis. Šįkart tai buvo Citröen 2CV. Jo pasirodymas prie starto linijos buvo kur kas labiau netikėtas nei to Renault 4, nes 2CV gamyba buvo nutraukta 1990 metais. Taigi, pasenęs buvo ne tik modelis, bet ir pati mašina – broliai Georges’as, Philippe’as ir Gilles’as Marquesai pasirinko 1963-ųjų egzempliorių.

1963-aisiais pagamintam Citroën 2CV Dakaro ralyje nepasisekė net su dviem varikliais. (Rallye Dakar)

Dar daugiau – Citröen 2CV varikliai taip niekada ir nepasiekė 1 litro darbinio tūrio – didžiausias šio automobilio nešiotas variklis buvo 0,6 litrų. Pats Citröen 2CV nebuvo labai tvirtas, tačiau, kadangi kadaise jis buvo kurtas kaimiškoms vietovėms, jis buvo pakankamai pravažus. Broliai Marquesai jam net suteikė daugiau galios ir keturis varomus ratus – sumontavo du Citröen Visa variklius. Du variklius kadaise turėjo ir DAF sunkvežimiai, tačiau organizatoriai tuomet nusprendė, kad tai yra per daug pavojinga. Aišku, DAF varikliai išvystė labai daug galios. Dvi širdis turintis Citröen 2CV išvystė 102 AG, jis taip pat buvo sutvirtintas ir kitaip modifikuotas, kad bent jau pasiektų finišą. Tačiau ketvirtajame greičio ruože subyrėjo galinė važiuoklės dalis ir Citröen 2CV Dakaro ralyje nefinišavo.



Daugiau apie Dakarą:

Greito maisto furgonas po greičio ruožo viliojo skrudintomis bulvytėmis;

Šešiaratis Jules II Proto atrodė įspūdingai, bet kelionę baigė per anksti;

Į Dakarą su Rolls-Royce;

DAF sunkvežimio su dviem varikliais avarija pakeitė Dakaro ralio taisykles;

Kodėl Dakaro sunkvežimių įgulą sudaro trys žmonės?

Į Dakarą su Vespa motoroleriu;

7 tragedijos, parodančios Dakaro ralio pavojingumą;

„500 šiknaskylių prie starto linijos“;

Kodėl Dakaro ralis nebeaplanko Dakaro?;

10 įdomių faktų apie Dakaro ralį, kurių galbūt nežinojote: mėgėjų procentas, Margaret Thacher sūnaus bėdos ir kuris automobilis laimėjo daugiausiai kartų.

Dakaro ralio dalyvis greito maisto furgonas po greičio ruožo vaišino bulvytėmis (Video)

Dakaro ralio dalyvis greito maisto furgonas po greičio ruožo vaišino bulvytėmis (Video)

Dakaro ralyje dalyvauja dviejų tipų lenktynininkai. Sportininkai siekia prasibrauti kiek įmanoma arčiau nugalėtojų podiumo ir stengiasi pagerinti rekordus. Tuo tarpu nuotykių ieškotojai tiesiog nori patirti ką nors naujo. Pastarieji į sunkiausias pasaulio lenktynes leidžiasi tokiais bolidais, kurie jiems suteikia daugiausia džiaugsmo, net jei negali varžytis su lyderiais. Taip Dakaro ralyje atsirado ir greitojo maisto furgonas.

Dakaro ralyje – kaip ir gyvenime. Vieni į keliones leidžiasi pačiais efektyviausiais būdais, kad tik greičiau pasiektų tikslą, o kiti – mėgaujasi procesu. Todėl kai jūs skrendate atostogauti, kažkas į tolimas keliones leidžiasi antikvariniais automobiliais ar superautomobiliais. Tačiau belgas Hervé Diers į Dakarą leidosi ne kokia egzotiška technika, o keptų bulvyčių furgonu.



Hervé Diers į Dakarą 2009 metais leidosi su labai paprastu tikslu – gerai praleisti laiką. Kai kiti lenktyninikai ieškojo greičiausių ir tvirčiausių pagal paskirtį sukurtų bolidų, Diersas pasirinko kuklų Toyota Land Cruiser pikapą. Žinoma, jis turi visus keturis varomus ratus ir pasižymi pakankamai geru pravažumu, o raliui buvo sutvirtintas ir stipriai modifikuotas, tačiau tai toli gražu nebuvo šiuolaikiškas bolidas su specialiai lenktynėms kurtu rėmu. Dierso Land Cruiser variklis išvystė 200 arklio galių – tai yra pakankamai kuklus rodiklis, tačiau, vėlgi, priminsime, kad Diersui svarbiausia buvo dalyvauti ir būti matomam.

Šitaip atrodo Dakaro ralyje dalyvaujantis skrudintų bulvyčių furgonas (2014 m nuotrauka, Youtube.com).

2009 metai Dakaro ralio istorijoje yra išskirtiniai – tai buvo pirmieji metai, kuomet Dakaras vyko ne Europoje ir Afrikoje, o Pietų Amerikoje. Pasikeitusi renginio vieta ir tvarka pritraukė daugiau žiniasklaidos dėmesio, nors komandos net nelabai žinojo, kaip į tai reaguoti. Vieni džiaugėsi, manydami, kad ralis bus saugesnis, o kiti manė, kad artėja sunkiausių pasaulio lenktynių galas – kaip Dakaro ralis gali neaplankyti Dakaro?

Štai kaip lekia Toyota Land Cruiser skrudintų bulvyčių furgonas

O štai Diersas mėgavosi žiniasklaidos dėmesiu ir tai palaikė puikia proga įvykdyti reklamos kompaniją. Diersas turi nuosavą verslą ir iš prigimties yra verslus. Todėl tikriausiai nieko keisto, kad reklama gausiai išmargintas Land Cruiser kėbulas slėpė kai ką neįprasto – nedidelę virtuvėlę bulvytėms gruzdinti. Tokia neįprasta įranga traukį žiniasklaidos dėmesį ir į ekranus visame pasaulyje talpino ant furgono išklijuotas reklamas. Ir patį furgoną – Diersas yra vienas iš Hédimag kompanijos, kuri užsiima maisto furgonų gamyba, vadovų.

Tačiau ne viskas buvo daroma dėl pinigų. Jau po pirmojo greičio ruožo vairuotojas Hervé Diersas su šturmanu pagruzdino 7 kg bulvyčių ir jomis dalinosi su visais, kas tik priėjo prie jų maisto furgono (to paties lenktynių bolido). Atlikę šį darbą ir pamaitinę kelioliką žmonių, vyrai sutvarkydavo visureigį ir ruošdavosi kitos dienos lenktynėms. Ir taip tais 2009-aisiais metais greitojo maisto furgonas sunkiausiose pasaulio lenktynėse užėmė 58 vietą. Manote, kad atsidūrė rikiuotės gale? Lenktynėse iš viso dalyvavo 177 automobiliai.

Hervé Diersas ir jo skrudintų bulvyčių furgonas (reportažas prancūzų kalba)

Skrudintų bulvyčių furgoną Hervé Diersas tebeturi iki šiol. 2014 metais jis sugrįžo į Dakaro ralį, tačiau dalyvavo ir ne vienose kitose lenktynėse. Dažnai Diersas apibūdinamas kaip vienas linksmiausių lenktynininkų, nes jis nesijaudina dėl rezultato – svarbu apskritai pasiekti finišą ir ten pateikti skrudintų bulvyčių.



Daugiau apie Dakarą:

Šešiaratis Jules II Proto atrodė įspūdingai, bet kelionę baigė per anksti;

Į Dakarą su Rolls-Royce;

DAF sunkvežimio su dviem varikliais avarija pakeitė Dakaro ralio taisykles;

Kodėl Dakaro sunkvežimių įgulą sudaro trys žmonės?

Į Dakarą su Vespa motoroleriu;

7 tragedijos, parodančios Dakaro ralio pavojingumą;

„500 šiknaskylių prie starto linijos“;

Kodėl Dakaro ralis nebeaplanko Dakaro?;

10 įdomių faktų apie Dakaro ralį, kurių galbūt nežinojote: mėgėjų procentas, Margaret Thacher sūnaus bėdos ir kuris automobilis laimėjo daugiausiai kartų.

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.