Dar viena sritis, kur autonominiai sunkvežimiai gali darbuotis šiandien – cukranendrių plantacijos

Dar viena sritis, kur autonominiai sunkvežimiai gali darbuotis šiandien – cukranendrių plantacijos

NODUM ne kartą rašė apie autonominius sunkvežimius. Nors greitu metu jie vairuotojų keliuose nepakeis, jie jau gali būti naudojami įvairiose srityse. Štai automatizuotas Mercedes-Benz Axor demonstruoja savo technologinius pranašumus Brazilijoje, kur darbuojasi cukranendrių plantacijose. Ką autonominiai sunkvežimiai gali pasiūlyti ūkininkams jau dabar?

Autonominiai sunkvežimiai yra labai įdomi sritis. Savaime aišku, kad jie artimiausiu metu vairuotojų nepaliks be darbo. Greičiau jau priešingai  – jie tą darbą gali palengvinti. Tačiau iki šiol apie autonominius sunkvežimius kalbama būsimuoju laiku, todėl mes tiek daug apie juos ir rašome – norime parodyti, kad kai kuriose srityse jie gali padėti jau dabar. Štai autonominiai Volvo FH kasykloje Norvegijoje jau greitai vežios savivartes puspriekabes su kalkakmeniu, o to paties gamintojo Vera dirbs logistikos centruose. Bet autonominės technologijos laukiamos ir ūkiuose.



Cukranendrių auginimas Brazilijoje yra didžiulė žemės ūkio šaka, generuojanti milijardinius pelnus. Nuo sėkmingo derliaus nurinkimo priklauso tikrai daug, todėl tai turi būti atlikta greitai, kokybiškai ir efektyviai. Nors kartais dar naudojamas aplinkai ir žmonėms itin žalingas deginimo metodas, moderniuose ūkiuose cukranendrių derlius yra imamas specialiais kombainais. Tokia mašina pjauna ir į nustatyto ilgio atkarpas smulkina cukranendrių stiebus, kurie yra iš karto metami į šalia važiuojantį sunkvežimį. Ir čia į laukus žengia autonominis Mercedes-Benz Axor .

Šis Mercedes-Benz Axor turi antrojo lygio autonominę sistemą, todėl laukuose vairuoja pats, palaikydamas pastovų greitį ir atstumą. (Daimler nuotrauka)

Tradiciškai sunkvežimio vairuotojas pats turėtų nuolat žvalgytis į veidrodėlius, kad įsitikintų, jog cukranendrių stiebai krenta ten, kur reikia. Tačiau dabar antrojo lygio autonominę sistema turintis Mercedes-Benz Axor pats palaiko pastovų greitį, atstumą bei kampą, kad derlius būtų efektyviai renkamas didesniu greičiu nei įprastai. Vairuotojas vis tiek sėdi sunkvežimio kabinoje ir yra pasiruošęs perimti mašinos valdymą bet kuriuo metu. Kai sunkvežimio kėbulas yra pilnas, vairuotojas imasi darbo ir sunkvežimis išriedą iš cukranendrių laukų, kur derlių perima keliams pritaikyti sunkvežimiai.

Autonominis Mercedes-Benz Axor yra valdomas pagal GPS sistemą. Vairuotojas prieš imdamasis darbo turi nustatyti maršrutą. Ant sunkvežimio stogo yra pora palydovinių antenų, kurios padeda išlaikyti GPS signalo tikslumą. Vėliau naudodamas GPS bei autopilotą sunkvežimis pats rieta palei cukranendrių eiles. Labiausiai neįtikėtina tai, kad pasiekiamas 1 cm tikslumas – toliau nuo nustatyto maršruto Axor tiesiog nenuklysta.

Nuo nustatyto maršruto Mercedes-Benz Axor gali nuklysti tik 1 cm. (Daimler nuotrauka)

Autonominio vairavimo sistema šioje srityje siūlo daugybę privalumų. Visų pirma, palengvėja vairuotojo darbas. Antra, degalų sąnaudos gali nukristi iki 50 % (pagal sunaudotų degalų ir surinkto derliaus santykį). Sumažėja ir priežiūros kaštai – pasak Mercedes-Benz, autonominis Axor šioje srityje sunaudoja 40 % mažiau tepalų, o priežiūros kaštai krenta net 30 %. Autonominis Axor taip pat mažiau žaloja cukranendres, nes iš anksto nustatytas maršrutas yra labai tikslus ir sistema tiesiog nedaro klaidų.

Autonominis sunkvežimis pagerina cukranendrių derliaus surinkimo efektyvumą. (Daimler nuotrauka)

Ateityje vis daugiau sunkvežimių save vairuos patys. Tačiau iš pradžių jie tik po truputį imsis autonominių funkcijų iš esmės palengvindami vairuotojų darbą ir gerindami efektyvumą. Mažesnės sąnaudos, pagerėjęs saugumas ir našumas – tokius privalumus autonominės sistemos siūlo jau dabar.



Taip pat skaitykite:

Autonominiai Volvo FH gavo pirmąjį komercinį užsakymą;

7 įdomūs faktai apie Mercedes-Benz sunkvežimius;

Volvo Vera – autonominis elektrinis vilkikas be kabinos;

Volvo demonstruoja per atstumą valdomų sunkvežimių privalumus;

Automatizuoti Volvo šiukšlių surinkimo sunkvežimiai;

Hyundai išbandė pirmą Pietų Korėjos autonominį vilkiką;

Vienas vairuotojas – 4 Mercedes sunkvežimiai;

10 įdomių faktų apie sunkvežimius, kurių galbūt nežinojote.

Autonominė ateitis jau čia – Volvo sunkvežimiai kasykloje darbuosis be vairuotojų (Video)

Autonominė ateitis jau čia – Volvo sunkvežimiai kasykloje darbuosis be vairuotojų (Video)

Kai kalbama apie autonominius sunkvežimius ar lengvuosius automobilius, dažniausiai kalbama apie ateitį. Juk dabar jie yra nepraktiški, nepakankamai ištobulinti, o ir infrastruktūra jiems kol kas neparuošta. Tačiau Volvo Trucks su tuo nesutinka – jau dabar yra sričių, kuriose sunkvežimiai gali darbuotis be vairuotojų. Ir bandymai jau eina į pabaigą – jau kitais metais Volvo autonominiai vilkikai imsis rimto darbo.

Volvo Trucks jau labai ilgą laiką vysto savo autonominių sunkvežimių sprendimus. Kai kurie iš jų buvo išbandyti kasyklose, kiti miestuose surinkinėjo šiukšles. Tačiau komercinių klientų savo autonominėms technologijoms Volvo neturėjo. Dabar tai keičiasi – jau kitais metais Volvo sunkvežimiai savarankiškai darbuosis Brønnøy Kalk AS bendrovės valdomoje kalkakmenio kasykloje Norvegijoje.



Tai – didžiulis pasiekimas ir rimtas iššūkis. Autonominiai Volvo vilkikai atviroje kalkakmenio kasykloje buvo bandomi jau kurį laiką ir toliau darbuosis su inžinierių pagalba iki pat 2018 metų pabaigos. Tačiau jau kitais metais Brønnøy Kalk taps pirmuoju Volvo Trucks klientu, įsigijusiu autonominių pervežimų sistemą.

Autonominiai Volvo FH vežios savivartes puspriekabes su kalkakmeniu (Volvo Trucks nuotrauka)

Brønnøy Kalk perka autonominį pervežimų sprendimą, o ne pačius sunkvežimius. Kitaip tariant, Volvo Trucks išliks sunkvežimių savininkais ir teiks pervežimų paslaugas. Taip nuo pirkėjo pečių pašalinama sudėtingos kompiuterinės įrangos priežiūros našta. Tačiau darbas bus išties rimtas.

Video reportažas apie autonominių Volvo FH darbą Brønnøy Kalk kalkakmenio kasykloje Norvegijoje

Šeši Volvo FH sunkvežimiai su savivartėmis puspriekabėmis nuolat riedės nuo kasyklos iki kalkakmenio smulkintuvo ir atgal. Šio maršruto ilgis į vieną pusę – vos 5 km, tačiau tai nėra tiesus kelias. Iššūkį sunkvežimiams kels ir vingiuotas kelias, ir oro sąlygos, ir tuneliai. Būtent dėl to ir buvo atliekami ilgi bandymai. Nors Brønnøy Kalk džiaugiasi neabejotinai pagerėsiančiu kalkakmenio pervežimo efektyvumu bei sumažėjusiais kaštais, šis susitarimas yra didžiulė galimybė.

5 km ilgio kelyje yra ir tunelių, ir posūkių, o sąlygas sunkins tamsa ir prastas oras. (Volvo Trucks nuotrauka)

Volvo Trucks pasinaudos šiuo susitarimu, kad dar labiau patobulintų savo autonominio vairavimo sistemas. Kartu tai taps puikia proga pademonstruoti kitiems potencialiems klientams, kad Volvo jau gali paruošti autonominius pervežimo sprendimus uždariems maršrutams. Galbūt tai netgi pakeis kelių skeptikų nuomones. Tiesa, kažin ką apie tai galvoja vairuotojai – juk anksčiau šį darbą visada dirbo žmonės.



Taip pat skaitykite:

7 įdomūs faktai apie Volvo Trucks;

Volvo Vera – autonominis elektrinis vilkikas be kabinos;

Volvo demonstruoja per atstumą valdomų sunkvežimių privalumus;

Automatizuoti Volvo šiukšlių surinkimo sunkvežimiai;

Hyundai išbandė pirmą Pietų Korėjos autonominį vilkiką;

Vienas vairuotojas – 4 Mercedes sunkvežimiai;

10 įdomių faktų apie sunkvežimius, kurių galbūt nežinojote.

Volvo pristatė autonominį vilkiką be kabinos – Vera ruošiasi keliauti į darbą (Video)

Volvo pristatė autonominį vilkiką be kabinos – Vera ruošiasi keliauti į darbą (Video)

Kaskart kai rašome apie autonominius sunkvežimius, vairuotojai šypsosi – toks protingas kompiuteris, bet kabinoje vis tiek sėdi žmogus. Ir iš tiesų tai yra tiesa – šiuolaikinės autonominės sistemos tik palengvina vairuotojų darbą, tačiau savarankiškai veikti negali. Neseniai pristatytas naujasis Mercedes-Benz Actros turi labai pažangią antrojo lygio autonominę sistemą, kuri pati stabdys, išlaikys sunkvežimį vienoje juostoje, ir leis jam pagreitėti iki nustatyto greičio. Visus kitus darbus turės atlikti vairuotojas. O štai Volvo Trucks pristato pilnai autonominio vilkiko prototipą, kuris net neturi kabinos.

Volvo Trucks teigia, kad Vera yra reikalingas dėl pasaulinių tendencijų. Žmonės vis labiau kraustosi į miestus, stiprėja prekyba internetinėje erdvėje, auga ekonomika, o sunkvežimių vairuotojų vis labiau trūksta. Po truputį darosi aišku, kad ir patys sunkvežimiai nėra tobuli ir veikia pakankamai neefektyviai.



Kuo didesnę sunkvežimio ilgio dalį sudarys krovinių skyrius, tuo mažesni bus logistikos kaštai. Minčių, kaip tai išspręsti, buvo jau anksčiau, kai 1983 metais pasirodė po puspriekabe telpantis Steinwinter 2040. Tačiau jis neprigijo, nes kilo klausimų dėl saugumo ir darbo vietos ergonomikos. Pašalinus vairuotoją tokių problemų nebeliks.

Volvo Vera iš pradžių dirbs tik gamyklų teritorijoje, dideliuose loigistikos centruose ir uostuose. (Volvo nuotrauka)

Volvo pristatė savo viziją, kaip turėtų atrodyti netolimos ateities vilkikai. Pabrėžiame – netolimos ateities. Tai – itin žemo profilio elektrinis autonominis vilkikas Vera. Volvo teigia, kad jis nėra skirtas pakeisti dabartiniams vilkikams su vairuotojais. Iš tiesų, Vera galėtų būti integruota į dabartinius logistikos centrų parkus, kad turima infrastruktūra būtų geriau išnaudota.

Volvo Vera jau yra realus prototipas ir jį bus bandoma plėtoti ir siūlyti potencialiems pirkėjams. (Volvo nuotrauka)

Tokie autonominiai vilkikai galėtų važinėti tarp skirtingų krovinių sandėlių, uostų ir gamyklų teritorijose, o vėliau, tolimesnėje ateityje, naktimis jie galėtų visiškai be poilsio riedėti greitkeliais, kai jie yra tušti. Kadangi šis vilkikas yra varomas elektra, jis galėtų dirbti ir miesto teritorijoje esančiose logistikos bazėse bet kuriuo paros metu. Geriausia tai, kad Vera savo darbą galėtų pradėti pagal iš anksto nustatytą tvarkaraštį ar tiesiog vadybininkui prisijungus per atstumą.

Vera pasižymi futuristišku dizainu ir itin žemu siluetu – juk šiam vilkikui nereikia kabinos. (Volvo nuotrauka)

Volvo įsivaizduoja, kad Vera vilkikai būtų sujungti kompiuterinės debesijos sistemoje, kur juos galėtų kontroliuoti logistikos kompanija. Volvo mano, kad bent jau iš pradžių Vera nesinaudotų bendro naudojimo keliais, o dirbtų uždarose uostuose ar didelių gamyklų teritorijoje. Kadangi viskas būtų kontroliuojama centriniu kompiuteriu, krovinių pristatymo laikus būtų galima kontroliuoti labai tiksliai. Saugumą užtikrintų visa eilė radarų, kamerų ir itin tiksli GPS sistema. Visi Vera sunkvežimiai būtų sujungti į bendrą tinklą – tai užtikrintų efektyvumą ir tai, kad jie vienas kitam netrukdys.

Volvo Vera turi visas šviesas ir perspėjimo signalus, kad juos matytų ir netoliese dirbantys žmonės. (Volvo nuotrauka)

Nors Vera tėra koncepcinis vilkikas, jis yra tikras – jį galima pačiupinėti, o ne tik pamatyti kompiuterio ekrane. Vera gali pati prisikabinti įprastą puspriekabę, manevruoti tiek važiuodama pirmyn, tiek atgal. Šis vilkikas naudoja jau išbandytas Volvo sunkvežimių baterijas ir autonomines sistemas (Volvo jau seniai išbandė savo autonominius sunkvežimius šiukšlių surinkime ir kasyklose). Jei Vera nedirbs naktį, tą laiką galės išnaudoti baterijų įkrovimui – elektra naktį dažnai būna pigesnė. Manote, kad Vera liks tik prototipu? Tikrai ne.

 

Volvo Trucks teigia, kad Vera bus siūloma klientams. Dar daugiau – sistema bus pritaikyta kiekvieno jų poreikiams. Kol kas neskelbiama, kada Vera pasieks rinką, bet tikrai ne šiemet ir greičiausiai ne kitais metais. Tačiau teigiama, kad Vera tikrai keliaus pas komercinius klientus ir dirbs didelėse logistikos bazėse. Aišku, prieš tai reikės atlikti išsamius bandymus, tačiau Vera yra solidus logistikos sprendimas, kuris tikrai yra įmanomas su jau egzistuojančiomis technologijomis – juk tai tik pagerinta roboto-dulkių siurblio ar roboto-žoliapjovės versija.



Taip pat skaitykite:

Pristatytas naujas Mercedes-Benz Actros su autonomine sistema;

Itin žemo profilio vilkiko koncepcija  Steinwinter 2040;

Hyundai išbandė pirmą Pietų Korėjos autonominį vilkiką;

Vienas vairuotojas – 4 Mercedes sunkvežimiai;

Volvo demonstruoja per atstumą valdomų sunkvežimių privalumus;

Automatizuoti Volvo šiukšlių surinkimo sunkvežimiai;

10 įdomių faktų apie sunkvežimius, kurių galbūt nežinojote.

Sunkvežimių vairuotojų ateityje nebeliks? Hyundai išbandė pirmą Pietų Korėjos autonominį vilkiką

Sunkvežimių vairuotojų ateityje nebeliks? Hyundai išbandė pirmą Pietų Korėjos autonominį vilkiką

Jei labai nesidomite sunkiuoju transportu, galite ir nežinoti, kad Pietų Korėjos Hyundai gamina ir vilkikus. Ir ne šiaip gamina – vakar Hyundai pasidžiaugė atlikusi pirmąjį autonominio vilkiko su puspriekabe bandymą Pietų Korėjoje. Pats bandymas buvo gana trumpas, tačiau sėkmingas. Ką tai reiškia Hyundai, vilkikų pramonei ir vairuotojams?

Ateityje vilkikai bus autonominiai – tai yra neišvengiama realybė. Klausimas tik kada ta ateitis pasirodys. Autonominius sunkvežimius kuria Mercedes-Benz, Volvo, Scania, ateityje save vairuos ir Tesla elektrovilkikai. Iki autonominių sunkvežimių įsigalėjimo liko dar gana daug laiko, nes jie žengia tik pačius pirmuosius žingsnius. Pavyzdžiui, šis Hyundai vilkikas su puspriekabe ką tik savarankiškai įveikė 40 km greitkelio atkarpą tarp Uivango ir Inčono miestų.




Bandymams buvo naudojamas Hyundai Xcient vilkikas su 3-iojo Lygio autonomine sistema ir didele puspriekabe. Šis Xcient gali pats įsibėgėti, sulėtėti ir manevruoti eisme be jokio žmogaus įsikišimo. Aišku, žmogus rugpjūčio 21 dieną atliktame bandyme visgi sėdėjo kabinoje pasiruošęs bet kuriuo metu perimti sunkvežimio valdymą. Šis Hyundai Xcient gali pavežti net 40 tonų krovinį, o dabar pats savarankiškai įsiliejo į eismo srautą, nuspėjo priekyje važiuojančių automobilių persirikiavimus, pats stabdė, įveikė tunelį, keitė eismo juostas ir sustojo, kai to reikėjo. Kitaip tariant, bandymas buvo visiškai sėkmingas.

Gali pasirodyti, kad šis bandymas tikrai nėra labai įspūdingas. Juk 40 km kelionėje autonominis Hyundai Xcient sugaišo net visą valandą. Tačiau Hyundai mėgsta iššūkius – ši greitkelio atkarpa yra labai užimta, joje daug automobilių. Hyundai taip pat reikėjo gauti pirmą specialų leidimą sunkvežimio bandymams viešuose keliuose. Į ir iš Inčono uosto nuolat keliauja sunkusis transportas. Tai – ir pačios Hyundai dažnai naudojamas kelias, kuomet išsiunčiamos automobilių dalys. Todėl užduotis buvo nelengva, bet autonominis Xcient šį atstumą įveikė sklandžiai ir be jokių nuotykių.

Šis Hyundai Xcient darniai įsiliejo į transporto srautą net labai užimtame greitkelio ruože (Hyundai nuotrauka).

Savaime aišku, tokiam sunkvežimiui reikia galybės įvairių jutiklių, kad centrinis kompiuteris žinotų jo padėtį eisme. Autonominis Hyundai Xcient turi 10 skirtingų sensorių, įskaitant 3 kameras, 2 radarus priekyje ir gale, 3 lidarus ir specialų jutiklį kampui tarp vilkiko ir puspriekabės nustatyti. Duomenys iš šių jutiklių yra siunčiami į centrinį kompiuterį, kuris naudojasi ir navigacijos įrangas, kad nustatytų sunkvežimio padėtį ir greitai priimtų sprendimus apie greitį, juostos pakeitimą, aplinkinių eismo dalyvių veiksmus ir taip toliau. Ir taip hidraulinė vairo sistema kelis kartus per sekundę koreguoja sunkvežimio padėtį – prieš viską stebinčio žmogaus akis pats sukiojasi vairas.

Yra keletas autonominių sunkvežimių privalumų, dėl kurių skirtingi gamintojai taip skuba sukurti savo pasiūlymus. Visų pirma, nereikia vairuotojo, todėl pervežimų kaštai automatiškai pinga. Antra, kompiuteris visada pasirenka optimaliausią greitį, tolygiai bėgėjasi ir stabdo, todėl maksimaliai sumažinamos degalų sąnaudos. Galiausiai, autonominiai vilkikai gali būti saugesni. Vairuotojai dažnai dirba labai ilgas valandas, pavargsta, ilgėja reakcijos laikas, silpnėja koncentracija. Pietų Korėjoje kasmet didėja žuvusiųjų sunkvežimių avarijose skaičius. Nemaža dalis jų įvyksta dėl žmogiškosios klaidos.

Šįkart vairuotojas labiau atlieka stebėtojo vaidmenį (Hyundai nuotrauka).

Bet, aišku, tai – tik ateitis. Kol kas bandomo Hyundai Xcient kabinoje sėdi tikras vairuotojas, kuris kartais turi padėti sunkvežimiui įveikti sudėtingesnius ruožus. Visgi Hyundai mano, kad visų vairuotojų atsisakyti nėra tikslinga. Vietoje to ketinama vystyti karavano sistemą – vienoje grupėje važiuotų keli sunkvežimiai, bet tik viename jų būtų vairuotojas. Apie tokią galimybę kalba ir Tesla, ir Daimler. Pastaroji kompanija jau žengė pirmą žingsnį ir išbandė taip veikiančią oro uosto takų valymo mašinų grupę.

Na, o Hyundai ir toliau tobulins savo autonomines sistemas. Kitas žingsnis – vilkikas su 4-o Lygio autonominėmis technologijomis. Hyundai jas jau yra išbandę Ioniq automobilyje, todėl ilgai užtrukti jos pritaikymui Xcient vilkikui neturėtų.



Taip pat skaitykite:

Automatizuoti Volvo šiukšlių surinkimo sunkvežimiai;

Vienas vairuotojas – 4 Mercedes sunkvežimiai;

Toyota pristatė vandenilinį vilkiką Beta;

10 įdomių faktų apie sunkvežimius, kurių galbūt nežinojote;

SEAT eksperimentuoja su greitkelių traukiniais;

Volvo demonstruoja per atstumą valdomų sunkvežimių privalumus.

Radijo bangomis valdomas žaislas suaugusiems? Volvo Trucks demonstruoja per atstumą valdomo sunkvežimio privalumus (Video)

Radijo bangomis valdomas žaislas suaugusiems? Volvo Trucks demonstruoja per atstumą valdomo sunkvežimio privalumus (Video)

Sunkvežimio vairuotojo darbas tikrai nėra lengvas. Vairuotojus slegia ne tik didžiulis psichologinis krūvis ir atsakomybė, bet ir nemenka apkrova sveikatai. Darbas ypač vargina tuos, kurie turi dažnai stoti ir išlipti iš sunkvežimio trumpam laikui, o tuomet sugrįžti į savo vietą. Tai ne tik vargina kūną, bet ir kelia saugumo problemų – taip darbininkai dažnai patiria traumas. Tačiau Volvo turi sprendimą – sunkvežimį galima valdyti nuotoliniu būdu.

Iš tiesų, ši problema kamuoja ne vienos rūšies sunkvežimių vairuotojus. Pavyzdžiui, iš kabinos nuolat lipa šiukšliavežių vairuotojai, nes jiems tenka stoto prie kiekvieno namo ir prie sunkvežimio pristumti buitinių atliekų konteinerius. Volvo Trucks kuria autonominę sistemą, kuri leistų sunkvežimiui nuo vieno namo prie kito nuvažiuoti pačiam. Tai – puikus sprendimas, tačiau jis pritaikomas ne visur. Pavyzdžiui, karjeruose nėra nuolatinių kelių, todėl autonominei sistemai būtų sunku prisitaikyti prie nelygaus paviršiaus ir kintančių sąlygų. Todėl nuotolinis valdymas yra geresnė išeitis.



Volvo Trucks ir siūlo tokią sistemą. Paprastai kalbant, tai tarsi radijo bangomis valdomas žaislas, tik didelis ir rimtas. Vairuotojas sunkvežimį gali valdyti įprastai, tačiau reikalui esant gali prie juosmens prisitvirtinti pultą ir sunkvežimį valdyti stovėdamas lauke. Tai padeda įvairiuose darbuose, ypač tada, kai iš sunkvežimio išlipti tenka dažniau, bei ten, kur pravažiuoti yra sunku. Lauke stovintis vairuotojas gali pats įsitikinti, kad siauresnes vietas sunkvežimis įveiks už nieko neužkliuvęs.

Volvo sunkvežimius galima kontroliuoti ir be žmogaus kabinoje. (Volvo Trucks)

Sistema veikia pakankamai paprastai. Pultelio signalas radijo ryšiu keliauja į centrinį sunkvežimio kompiuterį, o iš jo – į Volvo Dynamic Steering modulį vairo mechanizme. Volvo Dynamic Steering – tai įprastas hidraulinis vairo stiprintuvas su elektros varikliu, kuris vairavimui suteikia stabilumo. Sistema buvo sukurta ištaisyti nepageidaujamiems vairo judesiams, kuriuos sukelia kelio nelygumai, vėjas ar perdėti vairuotojo judesiai vairu. VDS padeda vairuotojui ir lėtai manevruojant stovėjimo aikštelėse, ir greitai važiuojant nelygiais vingiuotais keliais, ir važiuojant atbulomis, o elektros variklis vairo padėtį taiso 2000 kartų per sekundę. Tačiau tas pats elektros variklis gali vairą sukioti ir savarankiškai, be tiesioginio vairuotojo prisilietimo. Tai iš išnaudojama sunkvežimį valdant per atstumą.

Kaip veikia nuotolinio valdymo sistema – video siužete

 

Aišku, tai nėra autonominė sistema – sunkvežimį vis tiek tenka vairuoti pulteliu. Tai leidžia vairuotojui išvengti per dažno laipiojimo iš kabinos, nereikia ir antro žmogaus, kuris stebėtų sunkvežimio kelią siaurose vietose. Pulteliu kontroliuojamas vairo mechanizmas, akceleratorius, stabdžiai ir šviesos. Sunkvežimio išorėje galima sumontuoti ir mygtuką, kuris jį iš karto sustabdytų – šie avariniai stabdžiai praverstų, jei ryšys tarp pultelio ir sunkvežimio kompiuterio staiga būtų prarastas ir sunkvežimis pats nesustotų riedėjęs. Taip pat saugumo dėlei sunkvežimio greitis yra apribotas iki 10 km/h, kai vairuotojo nėra kabinoje.

Tikėtina, kad ateityje tokios sistemos paplis gana plačiai tose srityse, kur sunkvežimiams dažnai tenka stoti – šiukšlių surinkime, kelių remonte, gatvių apšvietimo priežiūroje, oro uostuose ir taip toliau.



Taip pat skaitykite:

Volvo Trucks parodė, kaip išbando savivarčių tvirtumą;

Volvo Trucks ateityje regi automatizuotus atliekų surinkimo sunkvežimius;

Volvo tausos aplinką su dujomis varomais sunkvežimiais;

Volvo prakalbo apie kitą elektrinių sunkvežimių privalumą – miestuose sumažins kamščius;

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.