Mėlynasis Stebuklas – kadaise lenktyniniai Mercedes-Benz buvo vežiojami greičiausiu pasaulio autovežiu

Mėlynasis Stebuklas – kadaise lenktyniniai Mercedes-Benz buvo vežiojami greičiausiu pasaulio autovežiu

Automobilių lenktynės kadaise buvo visiškai kitoks sportas nei yra dabar. Į saugumą buvo žiūrima pro pirštus, o ir apie technologijas, kurias turime dabar, kadaise buvo galima tik pasvajoti. Dar praeito amžiaus viduryje lenktyniniai automobiliai į trasas vykdavo paprastuose atviruose traluose, o kai kurie netgi keliaudavo savo jėgomis. Tačiau Mercedes-Benz 1954 metais sukūrė šį tą išskirtinio – greičiausią pasaulio autovežį greičiausiems pasaulio bolidams gabenti.

Sidabrinės Strėlės – taip iki šiol vadinami Mercedes-Benz lenktyniniai bolidai. Mercedes visada buvo viena iš dominuojančių komandų Europos automobilių sporte. Taigi, nieko keisto, kad komanda norėjo, jog jos bolidai į trasas keliautų ir stilingai, ir greitai.



Mercedes-Benz Renntransporter, dažnai vadinamas Mėlynuoju Stebuklu – tai ypatingai greitas lenktyninių automobilių autovežis, sukurtas 1954 metais, kai garsusis vokiečių gamintojas sugrįžo į Grand Prix gretas. Šis ypatingas sunkvežimis buvo sukurtas Mercedes-Benz lenktynių vadybininko Alfredo Neubauerio iniciatyva. Jis nurodė, kad naujas sunkvežimis turi būti labai greitas ir neatsilikti nuo lengvųjų automobilių eismo greitkelyje.

Štai tokiais sunkvežimiais anksčiau vežioti lenktyniniai automobiliai. (Daimler nuotrauka, 1924)

Renntransporter buvo sukurtas ant Mercedes-Benz 300S bazės, kuri pasižymėjo tvirta rėmine konstrukcija. Sunkvežimio dizaineriai ir inžinieriai stengėsi, kad Mėlynasis Stebuklas turėtų žemą, aerodinamišką siluetą, kuris ne tik padėtų pasiekti didelį greitį, bet dar ir prisidėtų prie gražaus lenktyninio automobilio įspūdžio kūrimo. Renntransporter buvo ne tik naudingas įrankis, bet ir įspūdingas reginys.

Mercedes-Benz Renntransporter 1955-aisiais – pažvelkite, kaip atrodė tuometinės transporto priemonės ir suprasite, kuo Mėlynasis Stebuklas buvo toks išskirtinis. (Daimler nuotrauka)

Žinoma, skirtingus komponentus teko skolintis iš kitų Mercedes-Benz kūrinių. Sparnai ir durelės buvo paimtos iš Mercedes-Benz 180, šis modelis tapo ir salono komponentų donoru. Kabina buvo pastumta toli į priekį virš priekinės ašies, kad siluetas būtų kiek įmanoma žemesnis, o 300S rėmas buvo pailgintas ir sustiprintas, kad atlaikytų elektromobilį. Virš priekinės ašies sumontuotas ne koks sunkvežimio, o 6 cilindrų variklis iš 300 SL superautomobilio, išvystantis 189 ag (141 kW). Jis per keturių laipsnių mechaninę transmisiją, taip pat paimtą iš 300 SL, suko galinius Renntransporter ratus.

Mercedes-Benz Rennsportwagen su 300 SLR (W 196 S) . Šio sunkvežimio variklis buvo paimtas iš 300SL. (Daimler nuotrauka)

Mercedes-Benz Renntransporter be krovinio svėrė maždaug 1,9 t. Sunkvežimio ilgis siekė 6,75 m, plotis – apie 2 metrus. Gale tilpo vienas lenktyninis automobilis, po jam skirta platforma dar buvo vietos ir sunkvežimio atsarginiam ratui, dideliems degalų bakams.

W 196 R Formulės 1 bolidas ant Mėlynojo Stebuklo nugaros – su kroviniu sunkvežimis vis tiek pasiekė 160 km/val. greitį. (Daimler nuotrauka)

Įspūdingasis Mėlynasis Stebuklas iš tikrųjų buvo nepaprastai greitas – maksimalus greitis siekė net 170 km/val. Ir tai nebuvo tik teoriniai paskaičiavimai – Renntransporter iš tikrųjų galėjo skrieti tokiu sunkvežimiams nebūdingu greičiu. Tiesa, tik be krovinio – su automobiliu gale Mėlynasis stebuklas įsibėgėdavo tik iki 160 km/val.

Mercedes-Benz Renntransporter savybės nebuvo teorinės – greitis ir posūkių įveikimas buvo išbandyti gamintojo trasose. (Daimler nuotrauka)

Sustoti Renntransporter padėjo hidraulinių būgninių stabdžių sistema. Tiesa, pagal paskirtį Mercedes-Benz šį unikalų autovežį naudojo neilgai.

Legendinis inžinierius Rudolfas Uhlenhautas prie Mercedes-Benz Renntransporter su W 196 R Grand Prix automobiliu gale. (Daimler nuotrauka)

1955 metais automobilių sporto pasaulį supurtė žiauri tragedija. Po avarijos Mercedes-Benz 300 SLR  išlėkė iš Le Mano trasos, o pasklidusios nuolaužos pražudė 83 žiūrovus, dar 180 buvo sužeisti, kai kurie smarkiai. Katastrofoje taip pat žuvo prancūzų lenktyninkas Pierre’as Bouillinas. Alfredas Neubaueris pasitarė su Mercedes-Benz vadovais ir priėmė vienintelį teisingą sprendimą – pasitraukti iš lenktynių ir automobilių sporto apskritai.

Originalus Mercedes-Benz Rennwagen buvo sunaikintas 1967 metais, bet 1993-aisiais buvo pagaminta tiksli replika. (Daimler nuotrauka)

Taigi, vos metus naudotas Mercedes-Benz Renntransporter staiga liko be darbo. Na, ne visai – iš pradžių sunkvežimis buvo demonstruojamas smalsuoliams, tada naudotas kaip bandymų platforma. 1967 metais Mėlynasis Stebuklas buvo nurašytas į metalo laužą. Taip, perskaitėte teisingai – unikali Mercedes-Benz automobilių sporto ir sunkvežimių istorijos dalis buvo sąmoningai sunaikinta. Tačiau Renntransporter rekonstrukciją galima pamatyti ir šiandien.

Mėlynojo Stebuklo replika turi originalų rėmą variklį, transmisiją ir kai kurias kėbulo dalis, bet stabdžiai jau yra modernūs. (Daimler nuotrauka)

Į automobilių sportą Mercedes-Benz sugrįžo 1989 metais. Komanda tuomet leidosi ir savo identiteto paieškas, kurios neišvengiamai vėl ir vėl atvedė prie prarasto Mėlynojo Stebuklo. Unikaliojo Renntransporter brėžinių nebuvo, tačiau entuziastų pilna Mercedes-Benz Classics komanda 1993 metais ėmėsi atkurti legendinį sunkvežimį. Mercedes parūpino originalų variklį, transmisiją, pavyko surasti tokį patį rėmą.

Atkurtas Renntransporter yra veikiantis ir yra praktiškai identiškas originaliam. (Daimler nuotrauka)

Prireikė net 6000 darbo valandų, bet veikiantis Mercedes-Benz Renntransporter dabar stovi gamintojo muziejuje su 300 SLR gale. Vienintelis akivaizdus atkurto ir originalaus Renntransporter skirtumas yra stabdžiai – naujasis turi diskinius stabdžius.



Taip pat skaitykite:

7 įdomūs faktai apie Mercedes-Benz sunkvežimius;

Mercedes-Benz EXT-92 dar 1992 metais siūlė daugybę modernių privalumų;

Ford dar 1966 metais sukūrė naikintuvų įkvėptą pikapą jaunimui;

Volkswagen EA489 Basistransporter – retas markės sunkvežimis, apie kurį nesate girdėję;

Tankų transporteris Oshkosh M1070;

10 įdomių faktų apie sunkvežimius, kurių galbūt nežinojote.

24 automobiliai viename sunkvežimyje – tokie autovežiai kėlė galvos skausmą Kinijos pareigūnams (Video)

24 automobiliai viename sunkvežimyje – tokie autovežiai kėlė galvos skausmą Kinijos pareigūnams (Video)

Sunkvežimiai verčia pasaulį suktis, todėl jie yra reikalingi visame pasaulyje. Daugelis jūsų pirktų daiktų vienu ar kitu metu yra keliavęs sunkvežimiu. Net ir automobilis, tikėtina, mažiausiai vieną kartą yra buvęs autovežio kroviniu. Tiesa, autovežiai autovežiams nelygūs. Kai dauguma Europos autovežių gali pasikrauti 8-9 automobilius, Kinijoje dar visai neseniai važinėjo 21-24 automobilius vežantys gigantai. Ir tai nebuvo labai gerai.

Autovežių būna įvairių. Didieji kontinentinės Europos autovežiai gali sutalpinti 9 automobilius (retais atvejais 10). Juos riboja griežti aukščio ir ilgio reikalavimai. Jungtinės Karalystės autovežiai gali būti aukštesni, todėl į juos telpa šiek tiek daugiau automobilių – 11 ar net 12. Autovežių antstatai su hidraulinėmis sistemomis leidžia automobilius išdėstyti įvairiais kampais, taip maksimaliai išnaudojant leidžiamą erdvę. Kuo daugiau automobilių telpa autovežyje, tuo pigesni vienos mašinos transportavimo kaštai. Ta pati ekonominė logika galioja ir Kinijoje, todėl iki pat praeitų metų ten važinėjo ir neįtikėtinai milžiniški autovežiai.



Automobiliai į sunkvežimius yra kraunami keliais aukštais, tačiau visada viena eile. Tik ne Kinijoje. Ten kai kurios kompanijos gamino itin ilgus ir plačius tralus, ant kurių automobiliai buvo kraunami dviem eilėmis vienas šalia kito. Dauguma tokių negabaritinių tralų dvi eiles turėdavo tik antrame aukšte, tačiau būta ir tokių, kurie ir pirmame aukšte veždavo pora eilių. Tai, žinoma, nepalengvino pakrovimo, tačiau automobilių tilpo kur kas daugiau. Buvo skaičiuojama, kad iki praeitų metų vidutiniškai didžiausi automobilių tralai Kinijoje veždavo po 21-24 automobilius. Kai kurie sugebėdavo įtalpinti visus 30.

Tokie tralai, aišku, būdavo gaminami pagal užsakymą. Kartais automobiliai buvo statomi viena eile, tačiau skersai, kad jų tilptų kiek įmanoma daugiau. Tokiais sunkvežimiais naudojosi ne tik nedidelės kinų kompanijos, bet ir tarptautinės korporacijos. Klausiate, kaip tai galėjo būti legalu? Labai paprastai – nebuvo.

Šiame autovežyje – 21 automobilis. Atkreipkite dėmesį, kad viršuje automobiliai sustatyti dviem eilėmis. (Unau, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Kai vienas sunkvežimis veža 21-24 automobilius, baudos įmonėms tiesiog nerūpi. Jos jas susimokėdavo ir važiuodavo toliau. Tiesą sakant, net ir tų nereikšmingų baudų buvo skiriama visai nedaug. Išmatavimų neatitinkantys sunkvežimiai dominavo Kinijos greitkeliuose ir važinėjo daugiausia nebaudžiami – kai kurie šaltiniai skaičiuoja, kad net 99 % Kinijos autovežių neatitiko reikalavimų. Ir situacija tik prastėjo. Negalėdami pridėti trečios eilės jie augino tralų ilgį ir vis drąsiau važiuodavo ten, kur sukeldavo problemų. Tik pažiūrėkite į aukščiau nuotraukoje užfiksuotą sunkvežimį – kokį statesnį posūkį jis gali įveikti?

 

Taigi, 2016 metais priimti nauji standartai. Kadangi tokie reikalavimų neatitinkantys sunkvežimiai buvo labai paplitę, buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis. Dviejų eilių tralai uždrausti iš karto, tačiau ilgio ribojimų nebuvo iki šių metų birželio. Realiai, autovežiai galėjo būti kelių aukštų ir labai ilgi, bet ne platūs. O dabar, nuo šio birželio galioja Europietiškiems artimi standartai – autovežių ilgis, priklausomai nuo jų tipo, svyruoja nuo 17,1 iki 22 metrų. Nustatytas plotis – 2,55, aukštis – 4 metrai.

Vežėjai ėmė skųstis iš karto – juk vežamų automobilių skaičius sumažėjo perpus. Tai reiškia, kad pervežimų kaštai auga, reikia daugiau sunkvežimių. Ekspertai teigia, kad dviejų eilių autovežiai iš Kinijos kelių jau beveik išnyko, nes baudos yra gerokai didesnės, o ir kitos priemonės prieš įmones gali būti taikomos. Taigi, neįprastai didelių autovežių Kinijoje jau greičiausiai ir nesutiksite.



Taip pat skaitykite:

Mercedes-Benz pristatė naująjį Actros;

Kaip atrodo automobilius gabenantys laivai?

Kuo transportuojamos daugiau nei 100 tonų sveriančios antenos?

SEAT eksperimentuoja su greitkelių traukiniais;

10 įdomių faktų apie sunkvežimius, kurių galbūt nežinojote;

Liebherr R9800 – vienas didžiausių pasaulio ekskavatorių.

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.