Ar krentančiame lifte įstrigę žmonės padidintų savo šansus išgyventi, jei laiku pašoktų į viršų?

Ar krentančiame lifte įstrigę žmonės padidintų savo šansus išgyventi, jei laiku pašoktų į viršų?

Įsivaizduokite tokį košmaro vertą scenarijų – jūs kylate liftu, tačiau staiga trūksta jo lynas. Avariniai stabdžiai nesuveikia, liftas vis greičiau krenta žemyn. Atrodo, kad jo visiškai niekas nesulaikys, tačiau jums į galvą šauna išganinga mintis – prieš pat lifto susidūrimą su šachtos dugnu jūs nusprendžiate pašokti į viršų. Ar tokia išgyvenimo strategija pasiteisintų?

Iš tikrųjų, logika paprasta. Liftas su jumis viduje krenta žemyn dideliu greičiu. Staiga atsispirdami nuo lifto grindų jūs teoriškai sulėtintumėte savo kritimą pastato atžvilgiu arba net visai jį sustabdytumėte. Jei pašoktumėte laiku, lifto kabina po jūsų kojomis sudužtų, būtų sulamdyta, o tuomet ant jos nusileistumėte jūs, nepatyręs to paties stipriausio smūgio. Atrodo kaip protinga išgyvenimo strategija, tiesa?



Ne, taip išgyventi iš tikrųjų nepavyktų dėl kelių priežasčių. Visų pirma, jūs nežinotumėte kada pašokti į viršų. Laisvai krentantis liftas sudužtų vos po kelių sekundžių, laiku pašokti, kad išvengtumėte smūgio jums tiesiog nepavyktų. Kita priežastis – liftas kristų labai dideliu greičiu, kuriam jūsų šuolio greitis tikrai neprilygtų. Kitaip tariant, šuolis iš kritimo greičio atimtų labai nedaug. Reikėtų nepamiršti ir to, kad atsispirtumėte nuo laisvai krentančio paviršiaus, todėl ir jūsų šuolis nebūtų toks stiprus, kaip ant žemės, nes kažkiek žemyn stumtelėtumėte ir krentantį liftą.

Šiuolaikiniai liftai yra labai saugūs, o juosė šokinėti nėra prasmės. (Another Believer, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Galiausiai, nereikėtų pamiršti, kad smūgis suknežins lifto kabiną. Įdubs lubos, visa kabina susikreips, pabirs apdaila. Kitaip tariant, pavojingos bus ne tik lifto grindys – smūgio jėga bus perduota visai kabinai. Tai negi nėra būtų išsigelbėti?

Visų pirma reikia pasakyti, kad tikimybė, jog kada nors pateksite į tokią situaciją yra nepaprastai maža. Kiekvieną liftą laiko ne vienas, o bent keli stiprūs plieniniai lynai. Didžiuosius liftus laiko net 8 ar daugiau storų plieninių trosų, nors net vienas galėtų kurį laiką išlaikyti pilnai pakrauto lifto svorį. Jei taip nutiktų, kad liftas vis tiek pradėtų kristi, jį sustabdytų avariniai stabdžiai. Avarinių stabdžių mechanizmas taip pat neprivalo suveikti tobulai – jei stabdžiai suveiktų vos viename kampe, lifto kabina vis tiek nenukristų. Kita vertus, visokių nelaimių pasitaiko ir yra buvę atvejų, kuomet liftas laisvai nukrito per visą šachtos ilgį.

Geriausia išgyvenimo strategija iš tiesų yra veidu žemyn atsigulti ant lifto grindų. Jei turite ką nors minkšto, kas galėtų sugerti smūgio jėgą (pavyzdžiui, paltą), pasidėkite tai po veidu, o rankomis užsidenkite pakaušį. Nors tokioje stresinėje situacijoje tai tikriausiai nepavyks, pasistenkite atpalaiduoti raumenis.

Liftui kristi neleidžia avariniai stabdžiai – beliks kviesti pagalbą. (Dieselducy, Andrew R, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Kodėl geriausia atsigulti? Taip smūgio jėga pasiskirstys didesniame jūsų kūno plote. Jei liksite stovėti, visą smūgio jėgą patirsite tiesiai per kojas ir stuburą – atsigulus ta jėga pasiskirstys didesniame plote. Gultis reikia ant veido todėl, kad smegenys yra galinėje kaukolės dalyje.

Taigi, nemanykite, kad šuolis krentančiame lifte jus išgelbės – tikimybė, kad tai nors kiek padės yra labai menka. Geriau jau atsigulkite ir pasistenkite apsaugoti savo galvą.



Taip pat skaitykite:

Ar tiesa, kad automobiliai su galiniais varomais ratais nekenčia žiemos?

Ar lėktuvų pilotai oro uostose turi pereiti saugumo patikrą?

Kurios spalvos automobiliai dažniau patenka į avarijas?

Kam skirta kartais tarp geležinkelio bėgių matoma dar viena pora tarpusavyje sujungtų bėgių?

Kodėl saugos diržai lėktuvuose yra visai kitokie nei automobiliuose?

Kurios spalvos automobiliai dažniau patenka į avarijas? O kuriuos labiau mėgsta vagys?

Kurios spalvos automobiliai dažniau patenka į avarijas? O kuriuos labiau mėgsta vagys?

Kokios spalvos automobilį vairuojate? Lietuvoje populiarūs juodi, mėlyni, sidabriniai, pilki, šiek tiek mažiau – žalių ar raudonų atspalvių automobiliai. Dažnai spalva nėra pats svarbiausias faktorius renkantis naują transporto priemonę, o gal į ją reikėtų labiau atkreipti dėmesį? Tyrimai rodo, kad vienos spalvos automobiliai į autoįvykius patenka dažniau nei kiti.

Iš tiesų automobilio spalvą žmonės renkasi skirtingai. Kai kurie nori praktiškos spalvos kėbulo, kuris maskuotų dulkes ir kitą ant automobilio besikaupiantį purvą. Šiltuose kraštuose populiarūs baltos ir kitų šviesių spalvų automobiliai, nes jie saulėkaitoje taip stipriai neįkaista kaip juodi. Tuo tarpu kiti žmonės nori, kad jų automobilis būtų ryškio spalvos ir traktų dėmesį, o dar kiti mano, kad juodas automobilis yra statuso simbolis ir atrodo solidžiau. Kad ir kaip ten bebūtų, mokslininkai mano, kad automobilio spalva daro įtaką avarijos rizikai.



Ne vienas tyrimas parodė, kad juodi automobiliai į avarijas patenka dažniau. Mokslininkai išnagrinėjo 850 tūkstančių avarijų, įvykusių per 20 metų. Per šį laiką keitėsi automobilių mados ir eismo kultūra. Paaiškėjo, kad tikimybė, jog juodas automobilis pateks į autoįvykį yra 47 % didesnė. Manote, kad taip yra vien dėl to, kad juodi automobiliai yra populiaresni? Ne visai taip – Naujojoje Zelandijoje buvo vykdomas analogiškas tyrimas, kuris pateikė tą patį rezultatą, o sidabriniai automobiliai, kurie taip pat yra labai dažni, yra vieni saugiausių. Tai kodėl taip yra?

Yra du galimi šio fenomeno paaiškinimai. Visų pirma, gali būti, kad už autoįvykius atsakinga ne automobilio spalva, o vairuotojų asmenybės. Galbūt juodus automobilius renkasi prastesni vairuotojai, kurie per daug pasitiki savo įgūdžiais ar tiesiog ne visada gerai įvertina situaciją? O gal priešingai – juodą spalvą mėgsta tie vairuotojai, kurie mėgsta automobilius, todėl jie tiesiog dažniau važinėja nei tie, kurie renkasi sidabrinę.

Juodi automobiliai į avarijas patenka kur kas dažniau, bet kodėl? (Ryanandlenny, Wikimedia (CC BY 3.0)

Kitas paaiškinimas yra susijęs su matomumu. Juodus automobilius iš tiesų yra sunkiau pastebėti. Pirmasis tyrimas nurodė, kad saugiausi automobiliai kelyje yra balti ir geltoni, o Naujojoje Zelandijoje atliktas tyrimas prie jų pridėjo ir sidabrinius. Galima sakyti, kad šviesių spalvų automobilius pilkai-juodose gatvėse tiesiog lengviau pastebėti iš toliau. Tai patvirtina ir autoįvykių statistika dienos ir nakties metu. Dieną juodi automobiliai į avarijas patenka tik 12 % dažniau, o naktį šis skaičius pakyla iki 47 %.

Beje, draudimo bendrovės teigia, kad galimai egzistuoja ryšys ir tarp kėbulo spalvų ir vagysčių iš automobilių. Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas parodė, kad vagių dėmesį dažniau patraukia mėlyni ir raudoni automobiliai. Tiesa, skirtumas yra visai nedidelis.



Taip pat skaitykite:

Ar rankos laikymas ant pavarų perjungimo svirties gadina automobilio mazgus?

Ar galima automobiliu su mechanine transmisija iš vietos pajudėti antra pavara?

Kodėl būtina paisyti gamintojo nurodytų tempiamo krovinio svorio apribojimų?

Ar galima vairuojant automobilį su mechanine transmisija praleidinėti pavaras? 

Galia prieš sukimo momentą – ką reiškia šie skaičiai ir į kurį reikėtų labiau atkreipti dėmesį?

Paprastai apie tai, kas yra hidrosmūgis ir kodėl nereikėtų važiuoti net per menkai apsemtas gatves

Ar stabdymas varikliu gadina jūsų automobilį ir trumpina variklio ar kitų detalių gyvenimą?

Pirmoji automobilio avarija pasaulyje įvyko dar prieš 247 metus – gerokai prieš vidaus degimo variklio išradimą

Pirmoji automobilio avarija pasaulyje įvyko dar prieš 247 metus – gerokai prieš vidaus degimo variklio išradimą

Dažnai sakoma, kad automobilį išrado Karlas Benzas. Šio žmogaus indėlio nuvertinti tikrai negalima, tačiau jis savo automobilį užpatentavo tik 1885 metai. Šiokios tokios mašinos be jokių arklių važinėjo kur kas anksčiau. Tiesą sakant, pirmoji automobilio avarija įvyko dar 1771 metais.

Nicolas-Joseph Cugnot – toks yra tikrasis automobilio išradėjo vardas. Šis prancūzų inžinierius tarnavo kariuomenėje, todėl dar 1765 metais jis pradėjo eksperimentuoti su garo varikliais, tikėdamasis sukurti mobilią transporto priemonę, kuri galėtų tempti pabūklus. 1769 metais Cugnot jau pagamino ir išbandė mažą triratį automobilį, kurį pavadino garo vežimu (fardier à vapeur). Pats didžiausias iššūkis tuomet ir buvo įveiktas – Cugnot keletą metų galvojo, kaip efektyviai priversti garo variklį sukti ratus. Kitaip tariant, kaip linijinį judesį paversti sukamuoju.



Jau 1970 metais buvo sukurta didelė fardier à vapeur versija. Šis triratis garo automobilis svėrė 2,5 tonas ir teoriškai galėjo pasiekti net 7,8 km/h greitį. Visgi, realybėje jo greitis su keturiais keleiviais siekė tik 3,6 km/h. Dar blogiau buvo tai, kad garo vežimas buvo labai nestabilus. Taip buvo dėl to, kad jis buvo varomas priekiniu ratu, ant kurio buvo sumontuotas visas garo variklis (panašiai kaip vienračių traktorių atveju). Taigi, svorio pasiskirstymas buvo tiesiog siaubingas ir automobilis buvo labai nestabilus net lygiame kelyje, o juk sukurtas buvo kariuomenei.

Muziejuje išsaugotas pirmasis pasaulio automobilis. Jei jį taip galima pavadinti. (Joe deSousa, Wikimedia)

Dar blogiau buvo tai, kad Cugnot panaudojo prastą garo variklį. Jis dažnai tiesiog važiuojant užgesdavo – tekdavo stoti maždaug kas 15 minučių ir krapštytis prie variklio. Tai buvo nepriimtina jau tais laikais. Visgi, nepaisant tokio pirminio įspūdžio bandymai tikrai buvo atliekami važinėjant tarp Paryžiaus ir Vinsenso. Jie, aišku, parodė tą pačią tiesą – fardier à vapeur buvo labai nerangus. Iš tikrųjų, juo padaryta ir pirmoji automobilio avarija pasaulio istorijoje.

Pirmoji automobilio avarija buvo atlikta pirmuoju automobiliu – pats Cugnot savo nerangiu garo vežimu Paryžiuje išvertė mūrinę sieną. (Wikimedia)

1771 metais antrasis fardier à vapeur prototipas Paryžiuje atsitrenkė į mūrinę sieną ir ją išvertė. Už vairo (kuris buvo tik pora valdymo svirčių) tuomet sėdėjo pats Cugnot, kuriam ir teko atsakyti už šį autoįvykį. Teigiama, kad jis buvo kaltinamas neatsargiu vairavimu. Visgi, kadangi prototipas buvo skirtas kariuomenei, didelių nuobaudų Cugnot išvengė, tačiau įvykis buvo įamžintas istoriniuose šaltiniuose ir net pavaizduotas raižiniuose.

Triratis Cugnot automobilis buvo labai nerangus jau vein dėl keisto svorio pasiskirstymo. (Lomita, Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

Kadangi Cugnot automobilis nepasirodė labai geras, jo Prancūzijos karinės pajėgos tuomet atsisakė. Visgi, prototipas buvo išsaugotas arsenale, iš kurio 1800 metais buvo perkeltas į Conservatoire national des arts et métiers muziejų Paryžiuje, kur tebėra iki šiol.

Pats Cugnot negalėjo pasigirti ramiu gyvenimu. Karalius Liudvikas XV Mylimasis inžinieriui už jo pasiekimus skyrė didelę pensiją, tačiau jis jos neteko iš karto po revoliucijos. Tada Cugnot persikėlė gyventi į Briusely, kuriame gyveno labai vargingai. Galiausiai, pensiją sugrąžino pats Napoleonas Bonapartas ir Cugnot sugrįžo į Paryžių, kuriame 1804 metais ir mirė.



Taip pat skaitykite:

Vienas iš pirmųjų Volkswagen automobilių Plattenwagen – apie jį tikrai nesate girdėję;

Pirmasis Honda automobilis – mažytis pikapas;

Pirmasis Mazda automobilis net nebuvo tikras automobilis;

Škodos vardo nenešiojęs pirmasis markės automobilis;

Beveik visiškai nauja Corvette buvo nurašyta dėl mažyčio įtrūkimo – kodėl niekas jo per 5 minutes nesuvirino?

Beveik visiškai nauja Corvette buvo nurašyta dėl mažyčio įtrūkimo – kodėl niekas jo per 5 minutes nesuvirino?

Ar norėtumėte beveik naujo Chevrolet Corvette automobilio? Šis yra gana nebrangus, tačiau yra viena problema – ši Covette pripažinta netinkama naudojimui. Ne, su jos varikliu viskas gerai, ji važiuoja puikiai, o oro pagalvės ir visa elektronika yra vietoje. Tai kas jai nutiko? Ekspertai tokį sprendimą priėmė dėl mikroskopinio įtrūkimo ir dabar šis svajonių automobilis parduodamas aukcione.

Šio beveik naujo Corvette Grand Sport automobilio savininkas buvo patekęs į nedidelį incidentą. Važiuodamas sausakimšu greitkeliu jis iš pradžių nepastebėjo jo juostos viduryje pamesto kažkokio daikto, kuris priešais važiuojančios automobilio nekliudė. Ir dabar vyras nežino, kas tai buvo – akmuo, o gal koks metalo gabalas. Tačiau kietas objektas garsiai trankėsi į automobilio dugną. Visgi, Corvette savininkas nemanė, kad galėjo būti padaryti didelė žala.



Neatpažintas objektas įlenkė aliumininę išmetimo sistemos apsaugą (ilgą plokštę, kuri kėbului suteikia standumo), nulaužė vieną ją laikantį varžtą ir sulenkė dar tris, atsitrenkę į vairuotojo pusės degalų bako apsaugą ir galiausiai sudavė smūgį automobilio rėmui. Pirminė apžiūra nuteikė optimistiškai – automobilis juk buvo praktiškai visai sveikas, nulūžę varžtai ar įlenkimas dugne niekam nerūpi. Tačiau servise buvo aptiktas mažytis įtrūkimas rėme, kuris vėliau ir tapo automobilio nurašymo priežastimi. Šis įtrūkimas buvo gal pusantro centimetro ilgio, nesitęsė per visą rėmo detalę ir buvo mažesnis nei milimetro pločio. Čia galite pamatyti jo nuotrauką.

Iš pradžių servisas patikino, kad tereikės surasti detalę, tačiau jau po kelių dienų buvo pranešta, kad Chevrolet tokių detalių neteikia. Vadinasi, automobilis bus laikomas sugadintu nepataisomai. Aišku, į šį procesą įtraukiama ir draudimo bendrovė, kuri nenorėjo dengti visos automobilio vertės. Jos akyse apgadintą Corvette dar buvo galima sutaisyti – juk tokį įtrūkimą galima patikimai užvirinti. Tačiau kas suteiktų garantiją automobiliui su suvirintu rėmu? Savininkas ir jo Corvette įsivėlė į beviltišką taisyklių, trūkstamų dalių ir draudikų kalbų sūkurį. Chevrolet pareiškė, kad automobilio strūktūriniam vientisumui jau per daug pakenkta ir net dalies keitimas jo neišgelbės.

Automobilis šiuo metu ruošiamas aukcionui – kažkam tikrai pasiseks. (iaai.com)

Galiausiai, juk detalės nebuvo įmanoma nusipirkti iš gamintojo, todėl draudimo bendrovei teliko sutikti su mechanikų išvada ir automobilį pripažinti nepataisomu. Savininkui buvo atlyginta žala, o automobilis pateko į aukcioną. Skaičiuojama, kad sutaisyti šių metų Corvette Grand Sport automobilį kainuotų 7600 JAV dolerių – nedaug, turint omenyje, kad automobilio vertė siekia 72 tūkstančius (automobilis jau parduotas). Pala, sutaisyti? Juk jis pripažintas nepataisomu!

Tai – beveik visiškai sveikas automobilis, kurio savininkas buvo priverstas jo atsisakyti. (iaai.com)

Taip, bet problema yra ta, kad Chevrolet neturi tokios detalės – jos tiesiog nepardavinėjamos. Paimti ją iš kokio nors kito sudaužyto automobilio ar suvirinti negalima todėl, kad tuomet Chevrolet nutrauks automobilio garantiją. Tačiau naujas pirkėjas, kuriam jokios garantijos nerūpi, galės rėmą susivirinti ar pasikeisti iš kur nors gautą detalę. Svarbu nenuvertinti rėmo ir jo patiriamų apkrovų, tačiau iš esmės naujasis savininkas džiaugsis savo nauju, gražiu ir „nepataisomai sugadintu“ žaislu. Šis Chevrolet Corvette buvo parduotas gana greitai – tokie automobiliai iš aukcionų yra tiesiog graibstomi.



Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.