Ar lėktuvai tikrai ore išbarsto tai, ką keleiviai palieka tualetuose? Pasirodo, kai ką tikrai išmeta

Ar lėktuvai tikrai ore išbarsto tai, ką keleiviai palieka tualetuose? Pasirodo, kai ką tikrai išmeta

Tai – labai dažnai kartojama legenda. Tikriausiai ir jums kas nors yra sakę, kad tualetus lėktuvai tuština tiesiog ore – keleivių gamtinės atliekos yra išbarstomos skrydžio metu dideliame aukštyje. Tai, žinoma, nėra tiesa, tačiau kaip iš tikrųjų veikia lėktuvų tualetai?

Šiuolaikiniai lėktuvų tualetai yra tam tikras inžinerijos šedevras. Ant žemės mes tiesiog nuleidžiame vandenį ir visos atliekos yra nuplaunamos į kanalizacijos sistemą. Tačiau lėktuvai negali su savimi gabentis didelio vandens kiekio. Vanduo yra sunkus, o papildomi kilogramai kainuoja išaugusias degalų sąnaudas. Taigi, tualetai turi veikti sunaudodami kiek galima mažiau vandens.



Lėktuvų tualetų paviršius yra padengtas itin slidžia Teflono danga. Jums nuspaudus mygtuką, palei klozeto kraštus nubėga silpna vandens srovė – lėktuvų tualetai sunaudoja kur kas mažiau vandens nei tie, kurie stovi mūsų namuose ant žemės. Tada iš karto prasideda siurbimas ir visos atliekos yra išsiurbiamos, o ne nuplaunamos į lėktuvo apačioje esantį 150-200 litrų rezervuarą. Bet kas sukelia šį stiprų siurbimą?

Lėktuvų tualetai yra padengti slidžia danga, todėl naudoja labai mažai vandens. (Kristoferb, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Nuspaudus vandens nuleidimo mygtuką atliekų šalinimo sistema iš pradžių patikrina aukštį, kuriame skrenda lėktuvas. Jei lėktuvas yra jau pakankamai aukštai, siurbimas yra kuriamas lėktuvo gale, apačioje esančios angos. Orlaivio salone oro slėgis yra kur kas didesnis nei 9-11 km aukštyje. Šis slėgių skirtumas ir išsiurbia/išstumia atliekas. Ir taip, siurbimas yra sukuriamas skylės lėktuvo fiuzeliaže, tačiau jokios atliekos į išorę nepatenka. Jei lėktuvas stovi ant žemės ar yra nepakankame aukštyje, atliekas šalina elektrinis vakuuminis siurblys, atliekų rezervuare ir vamzdžiuose sukuriantis itin žemą slėgį.

Skrydžio metu palydovai gali stebėti geriamo vandens ir atliekų rezervuaro lygius specialiame ekrane. Matydama, kad atliekų rezervuaras yra beveik pilnas ar greitai ims trūkti vandens, įgula oro uoste gali išsikviesti tarnybų mašinas, kurios per kelias sekundes išsiurbs atliekas ir papildys vandens rezervuarą.

Spėkite, kur keliauja vanduo, kai lėktuve nusiplaunate rankas. (Vasyatka1, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Beje, vandens rezervuaras Airbus A320 lėktuve yra 200 litrų, o atliekų – 170 litrų. Matote problemą? Akivaizdu, kad dalį vandens sunaudoja karštus gėrimus gaminantys aparatai ir išgeria keleiviai. Visgi, ne visas panaudotas vanduo iškeliauja į atliekų rezervuarą – dalis jo tikrai yra išpurškiama tiesiai į lėktuvo išorę. Tai – vanduo iš kriauklių, kuriuo jūs nusiplaunate rankas – jis yra išleidžiamas tiesiai į lauką per lėktuvo fiuzeliaže esančias šildomas angas. Šildomos jos todėl, kad nesuledėtų – juk 10-11 km aukštyje temperatūra būna žemesnė ir nei -50 laipsnių Celsijaus.

Taigi, jūsų gamtinės atliekos į lėktuvo išorę nėra išpurškiamos, bet vanduo iš kriauklių keliauja tiesiai laukan. Žemės jis nepasiekia, nes dėl žemo slėgio iš karto virsta garais.



Daugiau įdomių klausimų apie aviaciją ir lėktuvus:

Ką darytų lėktuvo įgula, jei skrydžio metu mirtų keleivis?

Kodėl oro linijų maršrutai nesidriekia virš Antarktidos?

Kas yra tos geltonos kilpos ant lėktuvo sparno?

Kodėl lėktuvų sparnai yra riesti į viršų?

Kas nutiktų, jei skrendančiame lėktuve mirtų keleivis? Deja, bet kartais taip būna

Kas nutiktų, jei skrendančiame lėktuve mirtų keleivis? Deja, bet kartais taip būna

Kelionės dažniausiai yra džiugi gyvenimo patirtis, nebent jų metu atsitinka kas nors blogo. Ar kada skrisdami lėktuvu susimąstėte, kas nutiktų, jei vienas iš keleivių mirtų? Galbūt jūs apie tai nepagalvojate, bet oro linijos turi pasirengti ir tokiems nemaloniems nutikimams.

Deja, kartais keleiviai miršta skrydžio metu ir lėktuvai beveik niekada nebūna dėl to kalti. Žinoma, pasikeitęs slėgis, uždara erdvė ar tiesiog su kelionėmis susijęs stresas gali prisidėti prie ligų ar net mirties – būna, kad gydytojai kai kuriems žmonėms skristi apskritai nerekomenduoja. Visgi, mirtis nėra reta, todėl taip kam nors gali nutikti ir skrydžio metu. Ką tuomet darytų lėktuvo įgula? Ką reikėtų daryti su žmogaus kūnu, kuomet lėktuvas skrenda dešimties kilometrų aukštyje, o arti nėra jokio oro uosto?



Iš tikrųjų, nors tokie atvejai yra reti, procedūros yra numatytos. Tarptautinė oro transporto asociacija tokiais atvejais rekomenduoja kūną padėti į vietą, kur keleivių yra mažiausiai. Pavyzdžiui, į patį lėktuvo galą. Tam gali tekti keleivius persodinti, kad žmonėms nereikėtų sėdėti prie pat kūno. Velionis, aišku, yra pagarbiai uždengiamas antklode.

Kai kurie didesni lėktuvai, pavyzdžiui, Airbus A340, turi specialiai tam sukurtas didesnes spinteles, kuriose mirusysis gali būti padėtas labai saugiai. Dar daugiau – kai kurios oro linijos savo lėktuvuose specialiai tokiems atvejams turi keletą lavonmaišių. Visgi, dažniausiai kūnas tiesiog perkeliamas į neužimtą sėdynę, šalia kurios nesėdi daug keleivių, arba į verslo klasę, ir uždengiamas antklode.

Tačiau laisvų vietų lėktuve yra ne visada. Jei mirusio žmogaus nėra kur perkelti, jis gali būti paliktas savo vietoje. Keleiviams tuomet tektų sėdėti šalia mirusiojo, taip aviacijos istorijoje jau yra nutikę. Įgulos nariai pasirūpina, kad kūnas būtų laikomas pagarbiai ir saugiai, o tada kapitonas priima sprendimą, ar tupdyti lėktuvą artimiausiame oro uoste ar tęsti kelionę iki pabaigos.

Verslo klasėje yra daugiau vietos ir mažiau keleivių, todėl mirusio keleivio kūnas dažnai perkeliamas čia. (Alex Beltyukov, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Aišku, netoliese esantys keleiviai įprastai pastebi, kad jų bendrakeleivio sveikata sutriko. Įgula yra apmokyta suteikti pirmąją pagalbą, lėktuve yra defibriliatorius. Keleivių paklausiama, ar tarp jų yra gydytojas, o pilotai informuojami apie situaciją. Jie iš karto suranda artimiausią vietą, kur gali nutūpti, ir praneša ant žemės esantiems žmonėms, kad lėktuve yra žmogus, kuriam reikalinga skubi medikų pagalba. Tuomet greitoji medicininė pagalba budi pasiruošusi prie pakilimo tako.

Kartais labai ilgų skrydžių metu žmonės miršta miegodami arba jų tiesiog nepavyksta išgelbėti ir tampa aišku, kad jie yra mirę. Jei tik yra galimybė, pilotai nukreips lėktuvą į artimiausią oro uostą. Tačiau kartais tokių tiesiog nėra. Viena moteris, su vyru verslo klase skridusi iš Los Andželo į Oklandą, pastebėjo, kad jos miegantis vyras nekvėpuoja. Lėktuve buvęs medikas konstatavo vyro mirtį – jis mirė miegodamas ir visiškai neatkreipdamas į save dėmesio. Iki skrydžio pabaigos buvo likusios tik 4 valandos, artimų kitų oro uostų nebuvo. Todėl vyras buvo uždengtas antklode ir paliktas savo vietoje. Žmona likusias skrydžio valandas buvo šalia jo.

2007 metais skrydyje iš Londono į Naująjį Delį mirė 70 metų moteris. Ji buvo perkelta į pirmąją klasę, kur buvo apdėta pagalvėmis ir uždengta antklode, kad per daug nejudėtų. Du jos vaikai sėdėjo šalia kūno likusias 5 skrydžio valandas.

Mirtis yra neišvengiama ir gali ištikti bet kur. Lėktuvas tikrai nėra prasčiausia vieta sutikti savo gyvenimo pabaigą.



;

Daugiau klausimų apie civilinę aviaciją:

Kodėl oro linijų maršrutai nesidriekia virš Antarktidos?

Kas yra tos geltonos kilpos ant lėktuvo sparno?

Kodėl lėktuvų sparnai yra riesti į viršų?

Ar įmanoma pakelti stovinčio lėktuvo važiuoklę?

Kuris propelerinis lėktuvas yra greičiausias pasaulyje?

Kodėl keleiviniai lėktuvai neskraido virš Antarktidos? Juk taip galėtų sutrumpinti kelią

Kodėl keleiviniai lėktuvai neskraido virš Antarktidos? Juk taip galėtų sutrumpinti kelią

Tikriausiai jums yra tekę girdėti, kad reguliarūs skrydžiai virš Antarktidos nėra vykdomi. Konspiracijos teorijų mėgėjai, tikintys, kad Žemė yra plokščia, mano, kad taip yra ne be reikalo – Antarktidos tiesiog nėra. O kaip yra iš tikrųjų? Kodėl lėktuvai vengia skristi virš baltojo žemyno?

Žemės plokštumu įsitikinę žmonės mano, kad Antarktidos nėra apskritai. Žemė – tai diskas, kurį supa didžiulė ledo siena, kuri žemėlapiuose melagingai žymima, kad žemynas Žemės gaublio pietuose. Tai, aišku, yra nesąmonė, tačiau šia teorija tikintys žmonės dažnai pasitelkia faktą, kad virš Antarktidos neskraido lėktuvai, kaip įrodymą. Visgi, iš tikrųjų tai nieko neįrodo, nes iš tiesų skrydžių netoli Antarktidos ar net virš jos pakraščio yra.



Viena iš priežasčių, kodėl lėktuvai taip retai skrenda virš piečiausio mūsų planetos žemyno yra ta, kad nelabai yra kur skristi. Virš Antarktidos reikėtų skristi lėktuvams, lekiantiems iš Perto Australijoje į kokį nors Pietų Amerikos miestą ar iš Naujosios Zelandijos į Pietų Afrikos Respubliką. Tačiau tokių skrydžių nėra. Kita vertus, Qantas oro linijos skraido tarp Sidnėjaus ir Johanesburgo Pietų Afrikos Respublikoje ir tarp Sidnėjaus ir Santiago Čilėje. Antarktidą galima matyti abiejų skrydžių metu, kurie vykdomi Boeing 747 lėktuvais, o skrendant iš Australijos į Čilę maršrutas kartais driekiasi virš žemyno pakraščio.

Skrydis virš Antarktidos – dažniausiai skrydžiai virš šio žemyno vyksta moksliniais tikslais. (Wikimedia)

Kita priežastis yra griežti skrydžių saugumo reikalavimai. Nėra sunku suorganizuoti ilgą maršrutą, tačiau egzistuojančios ETOPS taisyklės numato atstumus, kiek lėktuvai gali nutolti nuo oro uostų, kuriuose gali nusileisti, jei nutiktų kas nors nenumatyta. Dviejų variklių lėktuvams ETOPS taisyklės yra itin griežtos. Ilgą laiką jokie dviejų variklių lėktuvai net negalėjo pagalvoti apie skridimą palei pietinį planetos kraštą – ši privilegija buvo praktiškai rezervuota Boeing 747 ir Airbus A340 lėktuvams. Dabar Airbus A330 jau gali skristi 240 minučių atstumu nuo atsarginių oro uostų, o kai kurios Boeing 777 ir 787 modifikacijos – net 330 minučių atstumu.

DC-8 virš Antarktidos.
Skrydis taip pat vykęs moksliniais tikslais. (NASA/John Sonntag, Wikimedia)

Visgi, nereikėtų tikėtis, kad greitu metu lėktuvai iš tikrųjų pradės skraidyti virš Antarktidos. Taip yra todėl, kad tikimybė saugiai nusileisti avarijos atveju ir išgyventi keleiviams yra neįtikėtinai menka. Sąlygos Antarktidoje yra labai atšiaurios, o pagalbos reikėtų laukti labai ilgą laiką.

Erebuso ugnikalnis iš Skytraders Airbus A319. Skytraders yra Australijos oro linijos, vykdančios skrydžius į Antarktidą. (Eli Duke, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Aviakatastrofų žemyne visgi yra buvę labai didelių. 1979 metais į Erebuso ugnikalnio šlaitą rėžėsi Air New Zealand lėktuvas, kuris virš Antarktidos vykdė turistinį skrydį – keleiviai tiesiog grožėjosi vaizdais ir turėjo sugrįžti į Oklandą. McDonnell Douglas DC-10-30 rėžėsi į Erebuso šlaitą, iš karto žuvo 257 žmonės. Tai iki šiol yra didžiausia taiko meto Naujosios Zelandijos katastrofa.

Visgi, virš Antarktidos ir į ją lėktuvai skraido ne taip jau retai. Žemyne yra mokslinės bazės, vykdomi žvalgomieji skrydžiai, gabenamos atsargos ir naujos ekspedicijos. McMurdo tyrimų stotis Antarktidoje sulaukia reguliarių (beveik) skrydžių iš Australijos ir kitų valstybių. Tačiau tai yra kiek kita istorija nei skrydžiai virš Antarktidos į kitus žemynus.

A319 ant ledinio oro uosto McMurdo bazėje Antarktidoje. (Eli Duke, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Taigi, artimiausiu metu reguliarūs keleiviniai skrydžiai virš Antarktidos nevyks, tačiau ne dėl Žemės plokštumo ar kitų mistinių priežasčių. Tiesiog oro linijų šie maršrutai kol kas nevilioja, saugumo taisyklės ragina rinktis šiauriau išdėstytus maršrutus, o ir nelaimės atveju Antarktida išgyventi tikrai nepadeda.




Lenkas neapsikentė sėdėti Malagoje nusileidusiame Ryanair lėktuve – išlipo per avarinį išėjimą (Video)

Lenkas neapsikentė sėdėti Malagoje nusileidusiame Ryanair lėktuve – išlipo per avarinį išėjimą (Video)

Kartais lėktuvų keleivius sunku suprasti. Kartais dar kylant jie ima raustis po savo daiktus, kartais nusileidus jie be reikalo ploja, o tada iš karto rikiuojasi ant tako, nors lėktuvo durys dar net neatidarytos. Visgi, tenka pripažinti, kad nusileidus lėktuvą norisi palikti kiek įmanoma greičiau – vienų laukia artimieji, kitų – minkšta lova, o trečių – dar neištyrinėtas miestas. Kad ir kaip ten bebūtų, vienas lenkas šių metų pradžioje Malagoje pasielgė tikrai nedovanotinai – iššoko per avarinį išėjimą.

Istorija yra labai paprasta. Ryanair skrydis iš Londono į Malagą vėlavo visą valandą. Boeing 737-800 nusileido ir visi, kaip ir daugumoje skrydžiu, suskubo keltis iš vietų durims dar neatsidarius. Laukimas nepatiko niekam, tačiau vienas lenkas jo tiesiog negalėjo pakęsti.



Keleivis, kuris dažnai pristatomas Viktoro vardu, ilgai muistėsi, o galiausiai mandagiai atsiprašė kitų keleivių, priėjo prie avarinio išėjimo ir jį atidarė. Tuomet sugriebė savo kuprinę ir išėjo į lauką. Ten, žinoma, jo niekas nelaukė – Boeing 737 sparnas yra pakankamai aukštai nuo žemės, kad nuo jo ant asfalto šokti būtų gana nedrąsu.

Vyras su kuprine sėdėjo ant sparno tol, kol įgulos nariai jį priprašė sugrįžti. Po to jis buvo suimtas, tačiau jei paskaitytumėte komentarus internete, pastebėtumėte, kad jis dažniau sulaukia palaikymo žodžių, nei kritikos.

Lenkijos pilietis ant Boeing sparno

 

Kartu skridę keleiviai pasakoja, kad Viktoras skrydžio metu ne kartą naudojo inhaliatorių. Vyras sirgo astma. Net ir lėktuvui nusileidus žmonės jame laukė apie pusvalandį, kol lenkas nebeištvėrė ir išėjo į lauką. Kartu skridę nepažįstamieji mano, kad jam tiesiog pradėjo trūkti oro. Laikyti žmones lėktuve be jokio paaiškinimo yra neteisinga, nors savo pasiteisinimus vyras dabar galės dėstyti teismuose.

Pilotai surašė raportą, o sugrįžęs vyras buvo suimtas ir dar kartą atidžiai patikrintas apsaugos darbuotojų. Jokių piktų kėslų, panašu, jis neturėjo, tačiau saugumo pažeidimas yra labai rimtas. Kita vertus, lėktuvui jokia žala padaryta nebuvo. Durys tiesiog buvo įstatytos į vietą ir apžiūrėtos. Bet kuriuo atveju, lenkas gali tikėtis keturženklės baudos.

Galite įvertinti, iš kokio aukščio lenkas ketino nušokti. (Ra Boe, Wikimedia(CC BY-SA 2.5)

Keleiviai teisina netikusiai pasielgusį lenką – jie visi laukė daugiau nei pusvalandį po nusileidimo, ne vieno iš jų laukė šeima, jau buvo po 11 valandos vakaro. Visgi, tokiose situacijose privalu išlaikyti rimtį ir valdytis. Nereikėtų dar labiau savo skundais erzinti kitų keleivių ir tikrai negalima pažeidinėti saugumo taisyklių – griežta bauda yra garantuota.




Kurioje lėktuvo pusėje jums labiau patinka sėdėti? Tik nesakykite, kad jums nerūpi

Kurioje lėktuvo pusėje jums labiau patinka sėdėti? Tik nesakykite, kad jums nerūpi

Jei tik galite, visada išsirenkate vietas lėktuve. Tai – tarsi geriausių kelionių planavimo dalis. Kai kurie žmonės tiesiog negali net pagalvoti apie sėdėjimą ne prie lango, o kiti nori sėdėti šalia tako. Visgi, daugelis atsakytų, kad jiems nesvarbu kurioje lėktuvo pusėje, kairėje ar dešinėje, tenka praleisti visą savo skrydį. Tačiau pasąmonėje skirtumas tikrai yra. Ar atspėsite, kurioje lėktuvo pusėje nori sėdėti daugelis žmonių?

Naujas tyrimas, atliktas Karalienės Margaritos ir Edinburgo Universitetuose Jungtinėje Karalystėje, atskleidė, kad dauguma žmonių rinktųsi sėdėti dešinėje lėktuvo pusėje. Dabar greitai pasistenkite prisiminti visus savo skrydžius, kuomet patys išsirinkote vietas – kurioje lėktuvo pusėje sėdėjote? Pasirodo, mūsų smegenims yra skirtumas.



Tyrime dalyvavo 32 žmonės, kurių amžius buvo tarp 21 ir 31 metų. 21 dalyvis buvo moteris, o 11 – vyrai.  Visi dalyviai pasižymėjo geru regėjimu ir buvo dešiniarankiai. Eksperimentas buvo gana paprastas. Dalyviai turėjo išsirinkti vietas 32 skrydžiuose tarp išgalvotų vietovių.

Dalyviams buvo pateiktos lėktuvų diagramos ir jie galėjo lengvai išsirinkti sau labiausiai patinkančias vietas. Kai kurios diagramos buvo pateiktos su lėktuvo nosimi nukreipta į viršų, o kai kuriose viršuje buvo lėktuvo uodega. Visgi, diagramos pateikimas jokios įtakos tyrimo rezultatams neturėjo – dauguma žmonių visada rinkosi dešinę lėktuvo pusę.

Kurioje lėktuvo pusėje jums sėdėti patinka labiausiai? Daugelis rinktųsi dešinę, nebent yra kairiarankiai. (Robert Frola, Wikimedia)

Kodėl taip yra? Ogi todėl, kad jie – dešiniarankiai. Mokslininkai tai žino jau palyginti seniai, tačiau buvo neaišku, ar žmonės tiesiog nori paspausti dešinėje ekrano pusėje, kai renkasi vietas kitoje kelionėje, ar tikrai nori sėdėti dešinėje lėktuvo pusėje. Pasirodo, kad nepriklausomai nuo diagramos, žmonės visada nori sėdėti dešinėje. Tai reiškia, kad rinkdamiesi vietas žmonės pasąmoningai įsivaizduoja save lėktuve ir nori sėdėti būtent toje pusėje.

Ką tai reiškia? Iš esmės, nedaug. Avialinijos vis tiek stengiasi keleivius paskirstyti maždaug tolygiai. Visgi, jei jums sėdėjimas dešinėje lėktuvo pusėje tikrai yra kritiškai svarbus, tuomet vietas reikėtų išsirinkti anksčiau – tikėtina, kad būtent ten jos bus išpirktos greičiausiai.





Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.