Kišeninį peiliuką galima pasiimti į lėktuvą – 5 priežastys, kodėl jo gali prireikti, ir ką būtina žinoti

Kišeninį peiliuką galima pasiimti į lėktuvą – 5 priežastys, kodėl jo gali prireikti, ir ką būtina žinoti

Prie saugos patikros punktų oro uostuose dažnai yra plakatai su draudžiamais daiktais. Tai – įvairūs įrankiai, ginklai, narkotinės medžiagos. Tarp jų dažnai pamatysite ir peilio atvaizdą. Bet ar žinojote, kad mažą kišeninį peiliuką į lėktuvą įsinešti galima? Jei žinosite taisykles, tokį naudingą įrankį galėsite vežtis į kitą savo kelionę.

Iš karto būtina pasakyti, kad šis straipsnis neturėtų būti vienintelis jūsų informacijos šaltinis šiuo klausimu. Prieš keliaudami pasitikrinkite oro linijų ir visų oro uostų, kuriuose lankysitės, taisykles. Tai, kas leidžiama mūsų kraštuose, gali būti griežtai draudžiama kitur. Jei nesate užtikrinti, peilį geriau palikite stalčiuje arba įdėkite į registruotą bagažą.



Akivaizdu, kad rankiniame bagaže draudžiamų daiktų sąrašas yra sukurtas galvojant apie saugumą. Juk iš tikrųjų būtų nemalonu, jei kas nors į lėktuvą atvirai neštųsi kirvį aš mačetę. Peiliai gali būti pavojingi, tačiau Europos Sąjungos ir Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) taisyklės nurodo, kad peilius, kurių geležtės ilgis neviršija 6 cm, galima įsinešti į lėktuvą.

Daiktai, kuriuos draudžiama įsinešti į orlaivio saloną – atkreipkite dėmesį į peilio atvaizdą. (VNO nuotrauka)

Aišku, tai reiškia, kad peilį reikia parodyti saugos patikros punkte, kad jo geležtė galėtų būti pamatuota, tačiau jei oro uostas ar oro linijos neturi kokių nors ypatingų taisyklių, problemų kilti neturėtų. 6 cm geležtė tikrai nėra didelė, tačiau ji gali būti labai naudinga. Pažvelkite į šį Opinel peiliuką.

http://nodum.lt/wp-content/uploads/2019/10/opinel.jpg
Šio Opinel peiliuko geležtės ilgis – maždaug 5 cm.

Šį Prancūzijoje pagamintą kišeninį peiliuką mums atsiuntė draugai iš Kelioniukai.lt – šioje internetinėje parduotuvėje surasite daug įvairių naudingų daiktų keliautojams. Opinel mažylio geležtės ilgis – vos 5 cm, todėl jį galima su savimi pasiimti ir į lėktuvą. Jis yra visai mažas, tačiau toks peilis geriau nei jokio. Dėl jo dydžio jį lengva nešioti kaip raktų pakabutį. Tik kam jo gali prireikti kelionėje? Štai 5 priežastys, kodėl į kitą kelionę lėktuvu galite norėti pasiimti tokį mažą kišeninį peiliuką.

Erzinančios pakuotės

Peiliukas gali praversti dar net neįžengus į lėktuvą. Laukdami skrydžio neretai susigundome pirkiniais. Kietos plastikinės pakuotės gali būti tikra rakštis panagėje, bet net ir mažas peilis gali padėti išlaisvinti jūsų pirkinį. Juo taip pat nupjausite etiketes nuo čia pat įsigytų drabužių ar kitų daiktų. Galiausiai, jei esate vieni iš tų, kurie mėgsta lagaminus suvynioti į plastikinę plėvelę, atvykę į kelionės tikslą tikrai džiaugsitės kišenėje turėdami peilį.

Maisto dalybos

Norėtumėte prie išvykimo vartų ar lėktuve suvalgyti obuolį, bet nenorite valgyti jo odelės? Mažas kišeninis peiliukas leis ne tik nusilupti, bet ir suraikyti obuolį, perpjauti bandelę ar vaikams padalinti paskutinį šokoladinį batonėlį.

Tiesa, airBaltic primena, kad lėktuvuose pateikiamas maistas yra supakuotas taip, kad peiliai keleiviams nebūtų reikalingi. Kita vertus, kai kurie žmonės maisto kelionei pasiima patys, todėl jums spręsti, ar peilis jums praverstų.

Peilis kelionėje labai praverčia.

Gyvenimas viešbutyje

Savuose namuose turime daugybę peilių, o štai viešbučio kambaryje šio nepaprastai naudingo įrankio galite ir nerasti. Aišku, viešbučio darbuotojai visada yra pasirengę padėti, tačiau kai vidurnaktį sugalvosite atsipjauti neseniai nusipirkto sūrio, tikriausiai nenorėsite toli ieškoti tinkamų įrankių. Arba jei ryte pastebėsite, kad iš megztinio išlindo įkyrus siūlas.

Nenumatytos situacijos

Atsilaisvino akinių kojelė? Piršte įstrigo rakštis? Sulūžo krepšio užtrauktukas? Mažytis kišeninis peiliukas tokiose situacijose gali tapti tikru gelbėtoju. Juolab, kad peiliukas kartais gali būti panaudotas ir kaip yla, šakutė ar butelių atidarytuvas. Peiliai apskritai yra vieni iš universaliausių įrankių, kokius tik galima turėti.

Mažylis Opinel gali pasitarnauti kaip praktiškas raktų pakabutis.

Išgyvenimas

Taip taip – toks mažas peiliukas gamtoje nebūtų pats naudingiausias įrankis. Tačiau juo galėtumėte perpjauti drabužius, jei reikėtų padėti sužeistajam, iš marškinėlių pagaminti tvarsliavos, nupjauti automobilio saugos diržą. 5 cm ilgio geležtė yra pakankamai trumpa, tačiau vieną dieną ji gali tapti pačiu svarbiausiu pirmos pagalvos ar net savigynos įrankiu. Žinoma, kalbame ne apie oro uostus ar lėktuvus, o svečias šalis, į kurias nuskridę galite stovyklauti ar leistis į žygius.

O gal neverta?

Apie tokius kelioninius peiliukus pasikalbėjome su Lietuvos oro uostų bei AirBaltic atstovais. Abi organizacijos patvirtino, kad peiliai, kurių geležtės ilgis neviršija 6 cm ilgio, lėktuvuose nėra draudžiami.

„Peilį, kurio geležtė yra ilgesnė nei 6 cm, vežti rankiniame bagaže draudžia tiek Europos Sąjungos, tiek ICAO taisyklės. Tačiau daug šalių ir net kai kurios aviakompanijos neleidžia rankiniame bagaže ar prie savęs gabenti bet kokio ilgio peilių. Todėl esminė rekomendacija keleiviams rankiniame bagaže iš viso negabenti jokių peilių, o jeigu juos būtina gabenti – tai daryti tik registruotame bagaže“, pataria Lietuvos oro uostų atstovas.

„Jei tik peilis atitinka ES bei ICAO reikalavimus, airBaltic leidžia jį naudoti savo lėktuvuose. Visgi mes rekomenduotume su savimi neimti ir mažo kišeninio peilio, kad jis neužkliūtų oro uosto apsaugai.“, pakomentavo airBaltic atstovai.

Galiausiai, jums teks spręsti, ar į kelionę verta pasiimti peilį.

Pabaigai…

Jūs patys geriau už visus žinote, ar kelionėje jums praverstų toks mažas kišeninis peiliukas. Aš pats ne kartą esu patekęs į situaciją, kuomet toks mažas peiliukas būtų labai pravertęs. Tačiau būtinai atsiminkite:

  • į lėktuvą pasiimti peilį, kurio geležtės (ne ašmenų) ilgis neviršija 6 cm ilgio, ES ir ICAO taisyklės nedraudžia, tačiau kai kurie oro uostai ar net oro linijos gali turėti kitokias taisykles – apie tai pasidomėkite prieš kelionę;
  • jei norėtumėte tokio kišeninio peiliuko, rekomenduojame Kelioniukai.lt parduotuvę;
  • kišeninį peiliuką turėsite parodyti saugos patikros punkte, kad jis galėtų būti išmatuotas;
  • geriau rinkitės mažesnį kišeninį peiliuką su nefiksuojama geležte – jie atrodo ne tokie grėsmingi;
  • rinkitės pigesnį peiliuką, jei netyčia jį pamestumėte ar jį tektų palikti saugos patikros punkte;
  • jokiu būdu be reikalo nemosikuokite savo peiliuku ar kitaip neverskite kitų keleivių jaustis nepatogiai;
  • jei kyla bent kokia abejonė, geriau peilį palikite namuose arba dėkite jį į registruotą bagažą.



Taip pat skaitykite:

Ar lėktuvų pilotai taip pat turi pereiti oro uostų saugos patikras?

Ką įdomaus pamatysite Estijos aviacijos muziejuje?

JAWA muziejus Konopištėje;

Nacionalinis technikos muziejus Prahoje, pritrenkęs vertingų eksponatų gausa;

10 įdomių faktų apie Islandiją, kurių galbūt nežinojote;

Ekskursija po „Tomark Aero“ aviacijos gamyklą;

Irbenė – apleistas karinis miestelis Latvijoje;

Skrunda – garsiausias apleistas miestelis Latvijoje.

Bombonešis, naikintuvai, sraigtasparniai ir lietuviškas pėdsakas – ką galima pamatyti Estijos aviacijos muziejuje?

Bombonešis, naikintuvai, sraigtasparniai ir lietuviškas pėdsakas – ką galima pamatyti Estijos aviacijos muziejuje?

Aviacijos muziejai niekada nenuvilia. Jie visada yra pilni turistų ir tikrai ne be reikalo – visada smagu iš arti pasižiūrėti į senus lėktuvus. Estijos aviacijos muziejus, įsikūręs į pietus nuo Tartu, turi nuostabią kolekciją, kurioje – gausybė keleivinių ir karinių lėktuvų. Į keletą jų verta pažiūrėti iš arčiau.

Estijos aviacijos muziejus buvo įkurtas dar 1999-aisiais, o duris atvėrė jau 2002 metais. Tai yra vienintelis aviacijos muziejus šalyje ir, greičiausiai, didžiausias tokio tipo muziejus Baltijos šalyse. Jis yra lengvai pasiekiamas iš Lietuvos, bet kelionė ilga, todėl nusiteikite tuo pačiu apžiūrėti Tartu ir, galbūt, Taliną. Jei ketinate savaitgaliui vykti į Estiją, tikrai rekomenduojame aplankyti ir Estijos aviacijos muziejų.



Visko, ką ten galite pamatyti, net nevardinsime ir nerodysime, kad nesugadintume to atradimo džiaugsmo, patiriamo pirmą kartą įžengus pro muziejaus vartus. Bilietas suaugusiajam kainuoja tik 10 eurų.

Estijos aviacijos muziejaus ekspozicija yra įkurta šalia veikiančio aerodromo. Muziejus yra išsidėstęs per kelis pastatus, keletas eksponatų stovi ir lauke. Teritorija yra išties didelė, todėl lapkričio-gegužės mėnesiais muziejus nedirba – pasiruošimas lankytojų priėmimui kainuotų labai daug pastangų, o turistų tuo metu ir taip yra mažai.

Keli Estijos aviacijos muziejaus eksponatai – teritorija yra išties didelė, todėl muziejus žiemą neveikia.

Estijos aviacijos muziejus turi didžiulę modelių kolekciją – čia pamatysite daugiau nei 400 įvairių lėktuvų modelių. Įdomu tai, kad muziejuje yra ir lėktuvnešių, ir antžeminės technikos modelių.

Estijos Aviacijos muziejuje – daugiau nei 400 įvairių orlaivių modelių.

Tačiau, žinoma, ne modeliai labiausiai traukia turistus. Tikriausiai labiausiai į akį krenta didžiausias muziejaus eksponatas – Tu-134A, kadaise skraidęs po ELK Airways vėliava.

Tu-134A – didžiausias Estijos aviacijos muziejaus eksponatas.

Tu-134 dabar atrodo kaip senas dvimotoris siauro fiuzeliažo lėktuvas, tačiau savo laiku jis buvo pats populiariausias savo klasėje. Jis, beje, buvo pritaikytas tūpimui ir ant žvyrinių takų.

Aukštai sumontuoti varikliai ir tvirta važiuoklė leido Tu-134A tūpti ir ant žvyrinių takų.

Į šį keleivinį lėktuvą galite įlipti ir neblogai jame pasižvalgyti. Galėsite įsivaizduoti, kaip žmonės keliavo prieš kelis dešimtmečius.

Tu-134A viduje.

Taip pat galėsite apžiūrėti pilotų darbo vietą ir pamatyti, kur sėdėjo navigatorius (jo vieta buvo stiklinėje nosyje). Prisiminkite, kad Tu-134 lėktuvai buvo gaminami dar 1966–1989 metais.

Tu-134A pilotų darbo vieta – toli nosyje sėdėjo navigatorius.

Tas Tu-134A nėra vienintelis keleivinis lėktuvas Estijos aviacijos muziejuje. Dėmesio vertas ir Yak-40, turintis tris variklius.

Yak-40, į kurį taip pat galima įlipti.

Šis Yak įdomus tuo, kad turi prabangiai įrengtą saloną. Na, pagal tų anų laikų standartus.

Yak-40 viduje.

Muziejuje civilinių lėktuvų yra gana daug.

 

Antonov An-2.

 

Pora mažesnių lėktuvų – mokomasis PZL-104 Wilga ir žemės ūkio paskirties Zlín Z 37.

 

Lietuviškas pėdsakas – sklandytuvas LAK-12.

Estijos aviacijos muziejus turi ir keletą įdomių karinių lėktuvų. Visų tikrai nerodysime ir apie visus tikrai nepasakosime – teks nuvykti ir pasižiūrėti patiems. Ir tai daryti tikrai verta – prie kiekvieno lėktuvo yra laipteliai, kuriais palipus galima pažvelgti į pilotų kabiną.

Saab J32 Lansen žvalgybos lėktuvas  (priklauso Švedijos oro pajėgų muziejui).

 

Saab J35 Draken (priklauso Švedijos oro pajėgų muziejui).

 

Saab JA 37 Viggen (priklauso Švedijos oro pajėgų muziejui)

 

Žvalgybinis Yak-28PP.

 

Naikintuvas MiG-23MLD.

 

Su-22M4

O štai šis Sukhoi Su-24 yra gana įdomus. Su-24 yra viršgarsinis bombonešis su keičiamo strėliškumo sparnais, galintis suduoti ir branduolinį smūgį. Iš tikrųjų, būtent dėl to jis ir yra baltas.

Su-24 muziejuje stovi suglaustais sparnais.

 

Su-24 kadaise buvo labai svarbus karinis lėktuvas.

 

F-4 Phantom II

 

Pora mokomųjų lėktuvų.

Ir tai – tik dalis karinių lėktuvų – muziejuje dar pamatysite Mirage IIIRS, MiG-21bis, Harrier GR3. Taip pat turėsite galimybę iš arti pamatyti kelis sraigtasparnius.

Robinson R22 muziejuje stovi be variklio.

 

Mil Mi-2RL.

 

Žemės ūkio paskirties Kamov Ka-26 – daugiau apie šį orlaivį galite paskaityti čia.

Ir nemažai kitos technikos…

Priešlėktuviniai kulkosvaidžiai.

 

Mobilus radaras.

 

Antrojo pasaulinio karo laikų vidutinis tankas T-34.

Atrodo, parodėme tiek daug, tačiau tai – tik nedidelė dalis. Prie visko galima prieiti, visur įrengti laipteliai ir kopetėlės. Lankytojai taip pat gali pašokinėti ant tramplino, išbandyti šuolių parašiutu treniruoklį ar simuliatorių. Tai yra išties nuostabus muziejus, kurį verta įtraukti į savo kelionių planus. Birželį čia vyksta Estijos Aviacijos Dienos – didžiausias aviacinis renginys Baltijos šalyse – tai puiki dingstis ištrūkti pas kaimynus estus.

Estijos Aviacijos Muziejus

Adresas – Veskiorg 1, Lange, Tartu apskritis, Estija

Internete – www.lennundusmuuseum.ee/en/

Darbo laikas – 10:00 – 18:00, spalį – 11:00 – 16:00, vėlyvą rudenį ir žiemą nedirba



Taip pat skaitykite:

JAWA muziejus Konopištėje;

Nacionalinis technikos muziejus Prahoje, pritrenkęs vertingų eksponatų gausa;

Pokalbis su estiško elektromobilio Nobe 100 kūrėju;

10 įdomių faktų apie Islandiją, kurių galbūt nežinojote;

Ekskursija po „Tomark Aero“ aviacijos gamyklą;

Irbenė – apleistas karinis miestelis Latvijoje;

Skrunda – garsiausias apleistas miestelis Latvijoje.

NACA oro įsiurbimo anga – dizaino elementas, kurį esate matę, bet tikriausiai nežinojote pavadinimo

NACA oro įsiurbimo anga – dizaino elementas, kurį esate matę, bet tikriausiai nežinojote pavadinimo

Ferrari F40, Lamborghini Countach, Alfa Romeo Montreal, Piper M350, Pilatus PC-12 ir daugybė kitų automobilių bei lėktuvų turi NACA oro paėmimo angą. Jūs ją tikrai esate matę, net jei per daug ir neatkreipėte dėmesio. Nors tai yra funkcionali dalis, kai kurios mašinos ją naudojo kaip stiliaus elementą. Bet apie viską iš pradžių.

Lėktuvai ir automobiliai yra labai skirtingos transporto priemonės. Nors automobilių gamintojai aviacijoje dažnai ieško įkvėpimo savo kūrinių dizainui, o lėktuvų gamintojai siekia, kad jų orlaivių salonai primintų limuzinus, panašumų tarp šių transporto priemonių nėra daug. Ta NACA oro paėmimo anga yra vienas iš tų elementų, kuris yra vienodai svarbus tiek ant žemės, tiek ore.



NACA – tai JAV Nacionalinis aeronautikos patariamasis komitetas, veikęs 1915-1958 metais. Ši institucija buvo sukurta aeronautikos tyrimų skatinimui. Tai yra tikrasis NASA pirmtakas, turėjęs reikšmingos įtakos ankstyvajai aviacijos ir kosminių tyrimų pažangai. Nemažai NACA tyrimų buvo susiję su aerodinamika. 20 amžiaus pradžioje didelis dėmesys buvo skiriamas lėktuvų greičiui. Tai svarbu ir keleiviniams, ir kariniams lėktuvams. Tuo pačiu daug investuota ir į reaktyvinių variklių technologijas.

Viena iš svarbiausių NACA tyrimų sričių buvo aerodinaminio efektyvumo gerinimas. Štai lėktuvo varikliams reikia oro, tačiau iškilios oro paėmimo angos sukuria didelį oro pasipriešinimą. Įleistos oro angos leidžia išlaikyti aptakumą, tačiau nėra labai efektyvios, nes į jas patenka tik lėtai judantis lėktuvo paviršių glostantis oras. Išeitis – nauja oro įsiurbimo angos forma, kurią ir esate matę ne vieno lėktuvo variklio korpuse ar automobilio kėbule.

NACA oro paėmimo angos variklio lėktuvo korpuse. (Meggar, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Pailga, švelniai platėjanti oro įsiurbimo anga, kurią NACA sukūrė dar 1945 metais, yra labai veiksminga dėl savo formos. Jos pakraščiai sukuria į priešingas puses besisukančius sūkurius, kurie pašalina tą lėtai judantį paviršinį orą. Į oro paėmimo angą tuomet patenka greičiau judanti oro tėkmė – lygiai taip, lyg tai būtų iškilus oro paėmimo įtaisas. Tačiau NACA oro paėmimo anga nesukuria papildomo oro pasipriešinimo (bent jau žymaus) ar oro tėkmės atsiskyrimo, kuris yra didelė iškilių ventiliacijos angų problema.

Net kelios NACA oro įsiurbimo angos prie Pilatus PC-12NG nosies. (Gamintojo nuotrauka)

Įdomu ir tai, kad NACA šios angos dizainą kūrė specialiai reaktyviniams varikliams, tačiau jiems netinka dėl nepakankamo oro srauto. Kita vertus, tokios angos naudojamos ventiliacijai, aušinimui ar kitoms funkcijoms atlikti. Jos taip pat puikiai tinka mažesniems lėktuvams, tokiems kaip minėtas Piper M350.

Piper PA46-350Z – NACA oro įsiurbimo anga matoma prie lėktuvo nosies. (Rob Hodgkins, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Automobiliams aerodinamika taip pat yra labai svarbi. Kuo automobilis aptakesnis, tuo mažiau energijos jam reikia norint pasiekti didesnį greitį. Taigi, nieko keisto, kad NACA oro įsiurbimo angas ėmė naudoti ir automobilių gamintojai. Štai, pažvelkite į šį Lamborghini Countach, kurio NACA anga dar pasižymi ir kontrastuojančia spalva.

Lamborghini Countach LP400 – NACA dizaino oro įsiurbimo anga dar slėpė ir durelių rankeną. (Matthew Lamb, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Ta pati NACA anga slėpė ir Countach durelių rankeną, taigi, ji buvo inkorporuota kaip funkcionalus dizaino elementas. Štai Alfa Romeo Montreal, apie kurį jau esame rašę, taip pat turėjo ryškią NACA oro paėmimo angą ant savo kapoto. Tačiau ji nebuvo funkcionali – ši anga tiesiog maskavo didelį išsikišimą kapote, kuris buvo būtinas, norint sutalpinti variklį, bet nepatiko automobilio dizaineriams.

Montreal kapote – dekoratyvinė NACA oro paėmimo anga. (naeem mayet, Wikimedia(CC BY 2.0)

Šiais laikai automobilių gamintojai retai naudoja NACA dizaino angas. Jos dabar atrodo per daug paprastai, galima sakyti netgi ūkiškai, tarsi kokie dideli juodi bamperiai, ar plieniniai štampuoti ratlankiai. Dabar tą patį efektą galima pasiekti ir kitokiomis oro įsiurbimo angomis. Tuo tarpu lėktuvų gamintojams NACA oro įsiurbimo angų išvaizda visiškai netrukdo ir jie jas ir toliau naudoja.



Taip pat skaitykite:

Alfa Romeo Montreal turėjo ne tik NACA oro įsiurbimo angą, bet ir keistus žibintų gaubtus;

Hofmeisterio kreivė – šį dizaino elementą BMW automobiliai nešioja jau kelis dešimtmečius;

Pirmoji Lamborghini Countach karta turėjo periskopą;

Naujasis Land Rover Defender turi keistą plūduriuojantį statramstį;

Kam skirtas burbulą primenantis daiktas po Pilatus PC-12 sparnu?

Kodėl bandomi lėktuvai dažniausiai yra žali?

Kam reikalingi tie maži gumbeliai ant Boeing 737 ir kitų lėktuvų sparnų?

Bandomi lėktuvai paskui save dažnai tempia kažkokį prietaisą – kas tai? Kam šis daiktas skirtas?

Bandomi lėktuvai paskui save dažnai tempia kažkokį prietaisą – kas tai? Kam šis daiktas skirtas?

Pirmasis naujo lėktuvo skrydis yra ypatingas momentas. Tai – tikroji orlaivio gimimo diena. Tačiau po to seka gausybė bandymų, tik po kurių lėktuvas gali būti naudojamas pagal numatytą jo paskirtį. Tų bandymų metu prototipai kartais už savęs velką įdomų prietaisą, pritvirtintą ilgos virvės gale. Kas tai? Ir kodėl šis įrenginys nėra reikalingas jau gaminamiems orlaiviams?

Iš tikrųjų, tai nėra vienintelė bandymų metu pastebima keistenybė. Nemaža dalis bandomų lėktuvų yra žali – šia spalva pasipuošia visų gamintojų lėktuvai.



Gali būti, kad šio įrenginio net nesate matę. Pažvelkite į šį bandomą Boeing 787-8 ir pamatysite prie vertikalaus uodegos stabilizatoriaus pritvirtintą aukšto slėgio žarną su nedideliu kūgio formos prietaisu gale.

Boeing 787 po bandomojo skrydžio. Gale matomas prie vertikalaus stabilizatoriaus pritvirtintas nedidelis kūgio formos daiktas. (Dave Sizer, Wikimedia(CC BY 2.0)

Tai – tempiamasis kūgis (trailing cone), kuriame yra oro slėgio matavimo įranga (barometras). Skrydžio metu tas kūgis paleidžiamas šiek tiek toliau – slėgio matuoklis atsiduria toli už orlaivio uodegos, kur jo neblaško susidarantys sūkuriai. Nuo lėktuvo šis įrenginys turi atsilikti mažiausiai per visą fiuzeliažo ilgį. Aišku, niekas nenori, kad brangi įranga būtų velkama oro uosto takais, todėl prieš leidžiantis kūgelis yra pritraukiamas arčiau lėktuvo.

Bombardier CSeries prototipas. Prieš nusileidimą slėgio daviklio kūgelis yra sutraukiamas, kad prietaisas nebūtų velkamas tako asfaltu. (Alexandre Gouger, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Kaip jau supratote, nieko daugiau jis ir nedaro – tiesiog matuoja oro slėgį. Oro slėgio matavimo įrangą turi ir patys lėktuvai. Kadangi oro slėgis kelių kilometrų aukštyje yra mažesnis nei ant žemės, tikslūs slėgio matavimo rodmenys padeda nustatyti skrydžio aukštį. Tačiau visiškai naujais lėktuvais nėra visiškai pasitikima. Nors bandomi prototipai jau turi visą reikalingą įrangą, ją reikia patikrinti ir sukalibruoti. Kas žino, kaip lėktuvo turimus slėgio matuoklius veikia oro sąlygos ar aplink fiuzeliažą susidarantys oro srautai bei sūkuriai. Tas atskiras gale velkamas slėgio matuoklis padeda patikrinti, ar gerai veikia lėktuvo aukščiamačio sistema – tiesiog palyginami skirtingų prietaisų duomenys.

Airbus A330 – tas oranžinis kūgis tėra aerodinaminis aptakas, stabilizuojantis tempiamos slėgio matavimos įrangos skrydį. (Alex Cheban, Wikimedia (CC BY 2.0)

Aišku, tuomet kyla klausimas, kodėl pasitikima tuo prikabinamu slėgio matuokliu. Ši įranga yra labai tiksliai sukalibruojama. Priešingai nei paties lėktuvo barometrinė skrydžio aukščio matavimo įranga, tempiamasis kūgis nesusiduria su taip išmaišytu oru ir neaiškiomis visiškai naujo orlaivio aerodinaminėmis subtilybėmis. Taigi, tempiamojo kūgio duomenimis pasitikima labiau, nors tai ir nėra vienintelis būdas tiksliai pamatuoti aplinkos slėgį – naujo lėktuvo įrangos pateikiamus duomenis galima palyginti su tame pačiame aukštyje skrendančio sekančio lėktuvo aukštimačių rodmenimis. Taip pat naudojami įvairūs kiti prietaisai – ne visi bandomi lėktuvai paskui save velka tuos oro slėgio matavimo kūgius.

Šis prietaisas padeda sukalibruoti barometrinio aukštimačio duomenis, todėl jis naudojamas tik per keletą pirmųjų skrydžių. (Alexandre Gouger, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Beje, tas kūgelis yra tik aerodinaminis aptakas, skirtas stabilizuoti tempiamam įrenginiui. Kūgio formos korpuse yra kelios skylės, kurios leidžia orui laisvai tekėti. Jis tempiamas ne už kokio nors lyno, o už itin stiprios aukšto slėgio žarnos, kuri reikalinga slėgio matavimui. Lėktuvai šiuos kūgelius tampo vos kelių skrydžių metu, kol įsitikinama, kad visa įranga veikia tinkamai.

Taigi, jei kada nors pamatysite lėktuvą su tokiu prie uodegos pritvirtintu prietaisu, žinokite, kad tai – bandomasis orlaivis su aukštimačio kalibravimo įranga.



Taip pat skaitykite:

Įprasti keleiviniai lėktuvai turi mažą paslėptą vėjo jėgainę;

Kodėl bandomi lėktuvai dažniausiai yra žali?

Kam skirtas burbulą primenantis daiktas po Pilatus PC-12 sparnu?

Koks slėgis palaikomas didžiųjų lėktuvų padangose?

Kam skirtos tos raudonos juostelės su užrašu „Remove before flight“ ant oro uostuose stovinčių lėktuvų?

Kokią funkciją atlieka ant sparnų matomos geltonos kilpos?

Kodėl visų Dash 8 lėktuvų sparnų ir uodegos atbrailos yra juodos?

Kam reikalingi tie maži gumbeliai ant Boeing 737 ir kitų lėktuvų sparnų?

10 įdomių faktų apie lėktuvus.

Kodėl kai kurių Boeing lėktuvų variklių korpusai turi dantytus galus? 

Neaiškus sraigtas lėktuvo papilvėje – kas tai ir kodėl jūs jo nesate matę?

Neaiškus sraigtas lėktuvo papilvėje – kas tai ir kodėl jūs jo nesate matę?

Daugelis jums gerai pažįstamų lėktuvų, tokių kaip Boeing 737 ar Airbus A320, turi po du variklius. Tačiau kas nutinka, kai užgęsta abu? Ir tokioms situacijoms lėktuvus inžinieriai yra paruošę – tuomet padėti gali ir iš lėktuvo papilvės nuleistas papildomas sraigtas. Kas tai per įrenginys ir kodėl jūs jo nesate matę?

Lėktuvai yra tokie saugūs todėl, kad visų sistemų funkcijos yra dubliuotos. Štai užgesus vienam varikliui, jo trūkumą kompensuos kitas. Net ir užgesus šiam įmanoma išvengti katastrofos, nes lėktuvai gali neblogai sklęsti. Tačiau tam, kad avarinis nusileidimas būtų sėkmingas, reikės pasitelkti priešpriešinio srauto turbiną.



Priešpriešinio oro srauto turbina (Ram air turbine arba RAT) – tai maža vėjo jėgainė, sumontuota kažkur lėktuvo fiuzeliaže ar sparne. Prireikus ji yra išstumiama laukan, kur pasitinka priešpriešinį oro srautą, susidarantį lėktuvui judant pirmyn. Jis įsuka turbinos mentis ir ši gali imtis darbo – gaminti elektrą arba suteikti energijos hidraulinei sistemai.

Airbus A320 priešpriešinio oro srauto turbina – šis įrenginys gali padėti išvengti tragedijos, kai nutyla visi lėktuvo varikliai. (Curimedia, Wikimedia(CC BY 2.0)

Didieji lėktuvai yra valdomi naudojant hidraulines sistemas. Energijos hidrauliniams siurbliams suteikia pagrindiniai lėktuvo varikliai arba atsarginė jėgainė, įprastai montuojama lėktuvo uodegoje. Įvairūs gedimai iš rikiuotės gali išvesti visus lėktuvo variklius, o tuomet orlaivis gali tapti ir nevaldomu. Tokiais atvejais išskleidžiama priešpriešinio oro srauto turbina, kuri tampa pagrindiniu energijos šaltiniu hidraulinei sistemai arba pasitarnauja kaip elektros generatorius. Šios turbinos sukimosi greitis, o kartu ir pagaminamos energijos kiekis, priklauso nuo lėktuvo greičio ore.

Priešpriešinio oro srauto turbina bandomojo Airbus A350X papilvėje. (Laurent ERRERA, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Įdomu tai, kad kadaise priešpriešinio oro srauto turbinos buvo naudojamos dažniau. Štai didieji dirižabliai jas naudojo degalų siurbliams sukti. Šiuolaikinių lėktuvų priešpriešinio oro srauto turbinos slepiasi fiuzeliažuose arba sparnuose ir yra išleidžiamos laukan tik tada, kai to reikia. O tokios situacijos pasitaiko retai.

Naikintuvo Saab JA 37 Viggen priešpriešinio oro srauto turbina.

Vienas garsesnių atvejų, kuomet priešpriešinio oro srauto turbina išgelbėjo dešimtis gyvybių – vadinamasis Gimlio sklandytuvo incidentas. Air Canada oro linijų Boeing 767 1983-ųjų liepą skrido iš Monrealio į Edmontoną. Pusiaukelėje užgeso abu lėktuvo varikliai – baigėsi degalai. Incidentas įvyko dėl žmogiškos klaidos – lėktuvo bakai buvo nepakankamai pripildyti. Taigi, Boeing 767 turėjo leistis sklęsdamas ir įgudusių pilotų bei priešpriešinio oro srauto turbinos dėka jam tai pavyko puikiai – visi 69 lėktuve buvę žmonės išgyveno ir tik 10 patyrė nedideles traumas.

Britų strateginio bombonešio Avro Vulcan priešpriešinio oro srauto turbina. (Roland Turner, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Tikriausiai nenustebsite sužinoję, kad didžiausią priešpriešinio oro srauto turbiną dabar turi milžinas Airbus A380 – to įrenginio sraigto skersmuo siekia 1,63 metrus. Įprastų lėktuvų priešpriešinio oro srauto turbinos turi maždaug 80 cm skersmens sraigtus. Priklausomai nuo turbinos dydžio ir lėktuvo greičio, taip gali būti generuojama 5-70 kW galia. Tiesa, mažesnių lėktuvų turbinos tikrai nėra tokios galingos – dažnai jos generuoja apie 400 vatų galią. Maži žemės ūkio paskirties lėktuvai priešpriešinio oro srauto turbinas naudoja mechaniniam darbui atlikti – jos dažnai suka purkštuvų siurblius ar kitus įrenginius.

Ši priešpriešinio oro srauto turbina suka žemės ūkio paskirties lėktuvo purkštuvą. (TomFawls, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Priešpriešinio oro srauto turbinos yra labai svarbios kariniuose orlaiviuose. Tiesiog tikimybė, kad jos jiems prireiks yra didesnė – juk šie lėktuvai keliauja į karštuosius pasaulio taškus. Įdomu tai, kad ir karinėje aviacijoje priešpriešinio oro srauto turbinos gali būti naudojamos mechaniniam darbui atlikti. Pavyzdžiui, toks įrenginys gali tiekti energiją M61A1 Vulcan ginklui ar AN/ALQ-99 elektroninės karybos įrangai. Tai leidžia sukurti modulinę sistemą – modulis su automatine patranka ar kulkosvaidžiu gali būti greitai pritvirtintas prie lėktuvo sparno, nes nereikia sujungti elektros ar hidraulinių linijų.



Taip pat skaitykite:

Kodėl beveik niekas nebegamina trimotorių reaktyvinių lėktuvų?

Kam skirtas burbulą primenantis daiktas po Pilatus PC-12 sparnu?

Koks slėgis palaikomas didžiųjų lėktuvų padangose?

Kam skirtos tos raudonos juostelės su užrašu „Remove before flight“ ant oro uostuose stovinčių lėktuvų?

Kokią funkciją atlieka ant sparnų matomos geltonos kilpos?

Kodėl visų Dash 8 lėktuvų sparnų ir uodegos atbrailos yra juodos?

Kam reikalingi tie maži gumbeliai ant Boeing 737 ir kitų lėktuvų sparnų?

10 įdomių faktų apie lėktuvus.

Kodėl kai kurių Boeing lėktuvų variklių korpusai turi dantytus galus? 

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.