Manote, kad kelionės pigių avialinijų lėktuvais yra nepakenčiamos? Ateityje gali būti ir blogiau

Manote, kad kelionės pigių avialinijų lėktuvais yra nepakenčiamos? Ateityje gali būti ir blogiau

Mažų kainų oro linijos suteikia galimybę pakankamai pigiai aplankyti kitus pasaulio kraštus. Kelionės yra būtina žmogaus išsilavinimo dalis, tačiau skrydis ekonomine klase dažnai yra labai nepatogus. Viena iš priežasčių – vietos kojoms trukumas. Tačiau neskubėkite dejuoti – ateityje lėktuve galite ir visai stovėti.

Italų lėktuvų sėdynių gamintojas Aviointeriors  neseniai įvykusioje parodoje parodė naujas sėdynes, specialiai skirtas mažų kainų oro linijų lėktuvams. Vos pažvelgus matyti, kad į keleivių patogumą atsižvelgta nebuvo, bet tada kam reikalingos tokios sėdynės?



Logika paprasta – kuo daugiau keleivių telpa lėktuve, tuo skrydis yra pelningesnis. Didesnis atstumas tarp sėdynių eilių yra, žinoma, gerai, nes leidžia keleiviams atsipalaiduoti ir bent šiek tiek pajudėti. Tačiau tankiau sumontuotos sėdynės leidžia oro linijoms daugiau uždirbti. Pažvelkite į Aviointeriors sukurtas SkyRider 2.0  sėdynes – nesunku įsivaizduoti, kaip jos leistų į palyginti nedidelius lėktuvus susodinti daugiau keleivių.

Aviointeriors siūlo štai tokias sėdynes, kurios būtų tvirtinamos prie vertikalių stulpų (Aviointeriors nuotrauka)

Manote, kad tai – tik nesąmonė? Galbūt, tačiau Airbus, vienas didžiausių lėktuvų gamintojų pasaulyje, dar 2003 metais užsiminė apie stovimas vietas savo lėktuvuose. Ryanair vadovas panašią idėją iškėlė 2010 metais – buvo svarstoma, kad lėktuvo dalis galėtų būti skirta ypatingai pigius bilietus įsigijusiems keleiviams, kurie sutiktų stovėti. Pati Aviointeriors  tokią idėją kelia jau ne pirmą kartą – atkreipkite dėmesį, kad tai – antroji SkyRider versija.

Taigi, kaip veiktų šios sėdynės? Ogi visai paprastai – keleiviai keliautų pusiau stovėdami. Jie turėtų apsižergti sėdynės pagrindą tarsi balną (iš kurio, beje, kompanija ir sėmėsi įkvėpimo). Žmogus galėtų atsilošti, turėtų ranktūrius, tačiau keleivis priešais būtų labai arti. Šios sėdynės tvirtinamos stulpais, kurie siekia lubas. Beje, nors paguoda maža, SkyRider 2.0 turi storesnį paminkštinimą nei pirmoji šių sėdynių versija.

Skaičiuojama, kad SkyRider 2.0  sėdynės leistų į skrydį pasiimti 20 % daugiau keleivių, bet ar kokios nors avialinijos ryšis tokiam sprendimui? Ne viskas taip paprasta. SkyRider buvo atmesta JAV Federalinės aviacijos administracijos, nes šis dizainas nėra saugus. Pakeitimai buvo padaryti, tačiau kaip iš tokio lėktuvo reikalui esant evakuotųsi keleiviai? Taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kad po sėdyne nelieka vietos krepšiui.

SkyRider 2.0 yra ne tik nepatogios, bet ir potencialiai pavojingos. Avarinio nusileidimo atveju keleiviai yra raginami nuleisti galvas ant kelių.  SkyRider 2.0 sėdynės tokią galimybę visiškai panaikina. Dar daugiau – jos yra 50 % lengvesnės nei įprastos ekonominės klasės sėdynės, todėl kyla klausimų ir dėl jų tvirtumo. Todėl reikia tikėtis, kad greitai SkyRider 2.0  pamiršime.



Taip pat skaitykite:

Oro linijos nori jus pakviesti keliauti bagažo skyriuje – kam skirta ši idėja?

Vienos oro linijos į trumpus maršrutus nori siųsti didesnius lėktuvus;

Ypatingai prabangūs kambariai Singapūro oro linijų Airbus A380;

Kodėl lėktuvai neskraido virš Antarktidos? Juk taip pavyktų sutrumpinti keliones;

Kodėl oro uostų terminalai dažniausiai yra iškloti kilimais?

Kodėl oro uostai vis keičia pakilimo-tūpimo takų žymėjimą?

Kas nutiktų, jei kas nors lėktuvo viduje imtų šaudyti? Ar viskas tikrai vyktų kaip kino filme? (Video)

Kas nutiktų, jei kas nors lėktuvo viduje imtų šaudyti? Ar viskas tikrai vyktų kaip kino filme? (Video)

Veiksmo filmuose kartais pasitaiko keistas motyvas – koks nors blogietis užgrobia lėktuvą, o tada grumtynėse peršauna lėktuvo korpusą. Salone pakyla vėjas, pasigirsta sirenos, iškrenta keleiviams skirtos deguonies kaukės. O kaip viskas vyktų iš tikrųjų? Ar viena paleista kulka gali visą lėktuvą pasiųsti į pražūtį?

Iš tiesų, šis klausimas labai tikslaus atsakymo neturi. Viskas priklauso nuo daugybės faktorių – ginklo kalibro, lėktuvo padėties, kur pataikyta ir taip toliau. Visgi, jei manote, kad viena kulkos palikta skylė garantuotai sukeltų katastrofą, klystate.



Įsivaizduokime, kad blogietis paleido vos vieną šūvį iš pistoleto. Jis perskrodė fiuzeliažo korpusą, tačiau nekliūdė langų, elektros ar hidraulinės sistemos linijų, variklių ar degalų bakų. Tokiu atveju, tikėtina, lėktuvas sugebėtų išsilaikyti ore ir katastrofiškas slėgio nukritimas neįvyktų. Taip, žinoma, slėgis salone tikrai kristų, tačiau greičiausiai skylė būtų per maža, kad sukeltų katastrofiškų padarinių, o lėktuvo sistemos palaikytų stabilų slėgį bent jau kol pilotai sumažintų skrydžio aukštį.

Lėktuvo fiuzeliažas yra didelis slėginis indas, todėl dideli pažeidimai gali turėti katastrofiškų padarinių. O štai mažos skylės lėktuvo gali ir nepasiųsti į pražūtį. (Adrian Pingstone, Wikimedia)

Tačiau viskas vyktų kur kas kitaip, jei būtų pažeista lėktuvo konstrukcijai būtina detalė ar skylė būtų didesnė. Pakanka visai nedidelio plyšio, kad įvyktų katastrofinė dekompresija – skylė iškart padidėtų, per ją į lauką būtų ištraukti neprivirtinti daiktai (tarp jų ir neprisisegę žmonės). Lėktuvas tiesiog pradėtų byrėti į gabalus. Šansų išvengti visiškos katastrofos, žinoma, būtų – pilotai sumažintų skrydžio aukštį ir, jei įmanoma, nusileistų avariniu būdų. Tačiau gali būti pažeisti ir lėktuvo valdymo mazgai, o tuomet šansų išvengti sudužimo būtų mažai.

Kulka taip pat gali ir tiesiogiai pataikyti į hidraulinės sistemos ar elektros linijas. Tikėtina, kad nedidelė skylė katastrofiškų problemų nesukeltų, tačiau peršauti svarbiausi lėktuvo valdymo mazgai į gerą tikrai neveda. Peršautas degalų bakas gali užsiliepsnoti, o štai peršautas variklis tikrai sustotų dirbęs, tačiau keleiviniai laineriai gali skristi ir su vienu neveikiančiu varikliu.

Galiausiai, kaip dėl pilotų kabinos durų? Jos yra neperšaunamos – viduje turi Kevlaro sluoksnį. Kevlaras, kuris yra naudojamas ir neperšaunamoms liemenėms gaminti, yra nepaparastai tvirtas, todėl ir didesnio kalibro pistoletai pilotų kabinos durų negali įveikti.

Šaunamieji ginklai prieš Boeing 737 pilotų kabinos duris

 

Taigi, tikimybė, kad viena kulka pasiųs visą lėktuvą į pražūtį, yra nedidelė. Pilotų kabinos durys yra neperšaunamos, o maža skylė fiuzeliažo korpuse katastrofiškų problemų sukelti neturėtų. Visgi, peršauti lėktuvo valdymo mazgai, langai ar kiti svarbūs komponentai gali sukelti ir siaubingų padarinių – viskas labai priklauso nuo to, kur pataikyta ir kokia žala padaryta lėktuvo konstrukciniam vientisumui.



Taip pat skaitykite:

10 faktų apie keleivinius lėktuvus, kurių galbūt nežinojote;

Kodėl lėktuvai avariniu būdu leidžiasi ant kieto asfalto, o ne minkštos žolės?

Ar tiesa, kad lėktuvai visada kyla prieš vėją?

Kodėl lėktuvai ore kartais išpurškia degalus?

Ar lėktuvų pilotai oro uostose turi pereiti saugumo patikrą?

Kodėl į lėktuvus keleiviai dažniausiai laipinami iš kairės pusė?

Kam reikalingi skaičiai ant pakilimo-nusileidimo takų?

Oro linijos nori jus pakviesti keliauti bagažo skyriuje – kam skirta ši idėja?

Oro linijos nori jus pakviesti keliauti bagažo skyriuje – kam skirta ši idėja?

Kaip žinote, po didžiųjų keleivinių lėktuvų kabinomis yra bagažo skyrius. Jame keliauja jūsų daiktai. Ten šalta, tamsu, triukšminga, tačiau tai nėra svarbu, nes žmonės įprastai bagažo skyriuje neskraido. Tačiau galbūt ateityje skraidys, nes Australijos oro linijų Qantas vadovas Alanas Joyce’as mano, kad tą erdvę būtų galima išnaudoti naudingiau.

Qantas planuoja priartinti Australiją prie pasaulio. Norima, kad greitai Australija būtų pasiekiama ilgais skrydžiais be sustojimo. Technologinės galimybės tam jau yra – Boeing 787 ir kiti lėktuvai gali nuskristi labai didelius atstumus be nusileidimo. Tačiau itin ilgus skrydžius sunku paversti pelningais. Išeitis – itin prabangios kajutės.



Alanas Joyce’as nori, kad Qantas jau greitu metu vykdytų nuolatinius reisus iš Melburno ir Sidnėjaus į Jungtinę Karalystę ir Niujorką. Siekiama, kad šie reisai būtų paleisti jau per artimiausius ketverius metus. Technologine prasme tai yra įmanoma. Qantas visai neseniai paleido tiesioginį skrydį tarp Londono ir Perto. Tačiau didysis iššūkis yra tokių skrydžių pelningumas ir keleivių komfortas. Keleiviams danguje tektų praleisti maždaug 20 valandų.

Greičiausiai, kad į ilgiausius skrydžius Qantas siųs savo Boeing 787 (Mertie, Wikimedia (CC BY 2.0)

Joyce’as užsiminė apie vieną idėją, kuri galėtų palengvinti keliaujančiųjų dalią. Tai – bagažo skyriuje įrengtos prabangios kajutės – visai nauja klasė. Aišku, lėktuvų kabinų dizainą reikėtų kardinaliai keisti, tačiau ekspertai mano, kad tai – įmanoma. Pats Joyce’as užsiminė, kad šiuose prabangiuose kambariuose keleiviai galėtų labai patogiai išsimiegoti ar net sportuoti. Tiesa, kad tokia svajonė virstų realybe reikėtų didžiulių investicijų, nes dabar bagažo skyriuje būtų sunku ir atsistoti, o ką jau kalbėti apie vėdinimą, apšvietimą ir kitus patogumus.

Dviejų didžiausių keleivinių lėktuvų schemos. (solbergj, Steff and Clem Tillier, Wikimedia (CC BY 2.5)

Taigi, krovinių skyriuje tektų įrengti traukinius primenančias kupė, kur keleiviai galėtų pamiegoti. Tačiau tai nėra vienintelė keista idėja, kaip galima palengvinti ilgas keliones lėktuvais. Richardas Bransonas, Virgin Atlantic vadovas, kadaise yra užsiminęs apie planus lėktuve įrengti kazino, tačiau jie realybe taip ir nevirto. Dabar pranešama, kad Lufthansa savo skrydžiuose norėtų siūlyti keleiviams sudalyvauti jogos klasėse, o galbūt ir kituose sportiniuose užsiėmimuose.

Qantas idėja iš karto susilaukė ir kritikos. Galbūt bagažo skyriuje ir įmanoma įrengti visiškai naują klasę, tačiau ar dėmesys turėtų būti skiriamas būtent tam? Qantas, kaip ir kitų didžiųjų oro linijų, keleiviai negali pasigirti dosnia kojoms skiriama vieta. Trumpesni skrydžiai, trunkantys kad ir 10-12 valandų, nėra tokie jau nepatogūs. Bet ar galite įsivaizduoti 20 valandų kelionę, kai jūsų kojos turi mažiau nei 79 cm vietos?

Kol kas kajutės bagažo skyriuje yra tik idėja, kuri neaišku, ar kada nors bus įgyvendinta. Tačiau su konstrukciniais lėktuvų pakitimais, galbūt tai nebūtų taip ir blogai. Bet kur dėsis bagažas?



Taip pat skaitykite:

Vienos oro linijos į trumpus maršrutus nori siųsti didesnius lėktuvus;

Ypatingai prabangūs kambariai Singapūro oro linijų Airbus A380;

Kodėl lėktuvai neskraido virš Antarktidos? Juk taip pavyktų sutrumpinti keliones;

Kodėl oro uostų terminalai dažniausiai yra iškloti kilimais?

Kodėl oro uostai vis keičia pakilimo-tūpimo takų žymėjimą?

10 įdomių faktų apie keleivinius lėktuvus: seniausios pasaulio oro linijos, ar lėktuvai gali važiuoti atbuli ir ar tikrai pilotams ruošiamas atskiras valgiaraštis? (Video)

10 įdomių faktų apie keleivinius lėktuvus: seniausios pasaulio oro linijos, ar lėktuvai gali važiuoti atbuli ir ar tikrai pilotams ruošiamas atskiras valgiaraštis? (Video)

Žmonės labiau mėgsta keliauti šiltuoju metų laiku. Viena vertus, vaikštinėti svetimų miestų gatvėmis tiesiog maloniau, kai nereikia rūpintis paltais ir skėčiais. Kita vertus – šilta apranga lagaminuose užima per daug vietos. Keleiviniai lėktuvai ir oro linijos nuolat keičia žmonių keliavimo įpročius. Kadangi artėja tam pats tinkamiausias sezonas, kviečiame paskaityti 10 faktų apie keleivinius lėktuvus, kurių galbūt nežinojote.

Įdomių faktų rinkinius siūlome kiekvieną pirmadienį. Dažniausiai jie būna susiję su kokia nors technine tema. Pavyzdžiui, praeitą savaitę siūlėme paskaityti apie tankus. Jei to dar nepadarėte, kviečiame paskaityti ir tą straipsnį, o dabar pakelkime akis į dangų.



Jūs negalite visiškai užrakinti tualetų durų, o peleninė ten yra ne jums. Gerai, žinoma, kad tualeto duris galite užrakinti ir niekas jūsų privatumo nepažeis. Visgi, lėktuvo įgula tualeto duris gali labai greitai atrakinti ir užrakinti. Dažnai kylant ir leidžiantis tualetai būna užrakinti dėl jūsų pačių saugumo. Jei tualete užsidaręs žmogus sugalvotų parūkyti ar kitaip pažeistų saugumo taisykles, skrydžio palydovai duris kaip mat atidarytų. Beje, atkreipkite dėmesį į tai, kad durų apačioje dažnai yra nedidelis tarpas. Jis yra labai svarbus, nes tualetas veikia kaip siurblys. Jis įsiurbia ir nemažai oro, todėl, jei nebūtų to nedidelio tarpelio ar kitokių angų, tualete stipriai nukristų slėgis ir duris būtų labai sunku atidaryti. Galiausiai, kai kuriuose lėktuvuose tualetuose rasite ir peleninę. Ji nėra skirta jums, nes jūs esate geras, taisyklių paisantis keleivis. Daugelis pasaulio oro linijų rūkyti draudžia, tačiau kai kurie žmonės vis tiek pažeidžia taisykles. Kad jie neapgadintų kilimo ar kitų paviršių, jiems įrengtos peleninės. Jos, beje, nuo tūkstantinės baudos neapsaugo.

Tualetas Boeing 747. (Wrightbus, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Kodėl lėktuvai nevažiuoja atgal naudodami atbulinę trauką? Daugelio didesnių keleivinių lėktuvų varikliai turi atbulinės traukos funkciją – išmetamosios dujos yra nukreipiamos į priekį. Tai padeda nusileidus greičiau sustoti. Teoriškai ši atbulinė trauka gali būti naudojama ir norint tiesiog pavažiuoti atbulomis – tokių atvejų būta. Tai kodėl tuomet lėktuvų nuo įlaipinimo vartų atgal stumia tam skirti sunkvežimiai? Dėl labai paprastos priežasties – variklių sukeltas oro srautas išdaužytų visus terminalo langus. Kita vertus, juk ir veidrodėlių lėktuvai neturi, todėl stumiantis sunkvežimis yra tiesiog paprastesnė išeitis.

Boeing 757 savarankiškai pavažiuoja atbulomis

 

Lėktuvai gali skristi ir su vienu varikliu, bet ir jam užgesus katastrofa nėra garantuota. Teigiama, kad apie 20 % žmonių turi skrydžio baimę. Ore gali nutikti pačių netikėčiausių dalykų. Pavyzdžiui, gali sugesti vienas iš variklių. Tačiau to bijoti nereikėtų, nes visi keleiviniai dvimotoriai lėktuvai gali skristi ir su vienu užgesusiu varikliu. Kas nutinka, kai užgęsta ir tas? Sklendimas ir avarinis nusileidimas. Pavyzdžiui, Boeing 747 dar gali nusklęsti 150 km, jei 10 km aukštyje užgestų visi keturi varikliai. Nusileidimas nebūtų gražus, bet jis gali būti saugus.

Gimli Glider – labai garsus sklendžiančio lėktuvo atvejis. Šis Boeing 767 12 km aukštyje pritrūko degalų, bet saugiai nusileido nebenaudojamame aerodrome. (Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Pilotai valgo kitokį maistą nei keleiviai? Tai – labai dažnai kartojamas mitas, kuris iš tikrųjų turi pagrindą. Apsinuodijimas maistu sukeltų didžiulių saugumo problemų – tokių atvejų yra buvę, tačiau visi jie įvyko tais laikais, kai maisto paruošimo standartai nebuvo tokie aukšti kaip dabar. Jokių taisyklių, nurodančių, kad pilotai ir keleiviai turi valgyti skirtingą maistą, nėra. Visgi, daugelis oro linijų nurodo, kad du pilotai turi valgyti skirtingus patiekalus, bet abu jie vis tiek imami iš įprasto keleivių valgiaraščio. Įprastai kapitonas renkasi pirmas.

Maistas lėktuve yra neskanus dėl to, kad oras yra labai sausas ir tai sumažina mūsų skonio pojūtį. (Rcsprinter123, Wikimedia (CC BY 3.0)

Tas garsas, kurį girdite virš galvos skriejant lėktuvui nėra tik varikliai. Ramiai sau sėdite ant pievelės, aplink tylu, o tada pasigirsta jau gerai pažįstamas ūžimas. Ir taip – pakeliate galvą ir maždaug 10 km aukštyje pamatote lėktuvą. Tačiau didžiąją šio garso dalį sudaro ne lėktuvo varikliai, o oras. Lėktuvai sukelia turbulenciją – oras sūkuriuoja ir maišosi (įsivaizduokite orą skrodžiantį botagą – lėktuvų keliamas triukšmas susidaro labai panašiai). Prie to dar pridėkite išmetamųjų dujų poveikį ir gausite didžiąją dalį lėktuvų keliamo triukšmo.




Oro linijos stengiasi jus nuraminti. Skrydžio baimę turintys žmonės gali sukelti sumaištį lėktuve ir erzinti kitus keleivius. Todėl lėktuvų aplinka sukurta taip, kad ramintų – prigesinamas apšvietimas, tačiau salone niekada nebūna visiškai tamsu, dažnai pasirenkama mėlyna spalva, kuri, kaip sako psichologai, ramina. Jei bijote skrydžio, reikėtų sėstis netoli lėktuvo sparnų, nes ten turbulencija jaučiama silpniausiai. Taip pat reikėtų pasiruošti skrydžiui psichologiškai – jūs žinote, ko reikia tikėtis, todėl galite išmokti tai ignoruoti.

Mėlyna spalva lėktuvų salonuose veikia raminančiai. (Wikimedia)

Jūsų pilotai miega. Ką veikia lėktuvo pilotai, kol jūs ramiai snaudžiate savo vietoje? Jie tikriausiai taip pat miega. Didesniuose lėktuvuose yra įrengti ir specialūs kambariai, kuriuose gali pamiegoti įgulos nariai. Tačiau pilotai dažnai užmiega ir neplanuotai. Atlikti tyrimai rodo, kad 43-54 % pilotų yra netyčia užsnūdę savo darbo vietoje. Dar daugiau – jie pabudę dažnai suvokia, kad miega ir jų kolegos. Tačiau tai didelių problemų skrydžio saugumui nekelia, nes lėktuvą patikimai valdo autopilotas, o ir gilus miegas ten tikriausiai nėra įmanomas.

Įgulos poilsio vieta Boeing 787 lėktuve. (Shahram Sharifi, Wikimedia)

Seniausios pasaulio oro linijos jau kitais metais švęs 100 metų jubiliejų. Civilinė aviacija jau seniai nebėra jauna. Štai seniausios veikiančios pasaulio oro linijos buvo įkurtos dar 1919 metų spalį. Tai reiškia, kad jau kitų metų rudenį jos švęs 100 metų jubiliejų. Kas tai? Nyderlandų KLM. Antroje vietoje rastume australų Qantas.

KLM Douglas DC-2 1934 metais. (Tropenmuseum, part of the National Museum of World Cultures, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Kiek kainuoja Airbus A380? Tai – milžiniškas dviaukštis lėktuvas, kuris pirmą kartą pakilo dar 2005 metais. Šis didžiulis inžinerinis pasiekimas tuomet žadėjo pakeisti žmonių keliavimo būdus ir pačią aviaciją, tačiau greitai tapo aišku, kad Airbus bus sunku parduoti šį lėktuvą. Priežastis labai paprasta – jis labai brangus ir sunaudoja labai daug degalų. Tai reiškia, kad reikia parduoti visus bilietus į ilgą maršrutą, kad jis apskritai būtų pelningas. Mažesnės alternatyvos yra taupesnės, todėl jos labiau vilioja pasaulio oro linijas. Ir nieko keisto – Airbus A380 kainuoja daugiau nei 360 milijonų eurų. Užsakymų taip mažai, kad jau kelis kartus Airbus galvojo programą nutraukti, tačiau kai kurios oro linijos šiuos lėktuvus mėgsta. Juk viduje tiek daug vietos, kad net įrenginėjami kambariai.

Airbus A380 salone telpa 544 keleiviai. (Ienac, Wikimedia)

Didžiausias pasaulio medinis lėktuvas Hughes H-4 Hercules. Tai – skraidantis laivas su 8 varikliais, sukurtas Antrojo pasaulinio karo reikmėms. Dėl aliuminio trūkumo Hercules buvo pagamintas iš medžio. Tačiau projektas negavo didelio prioriteto, nes jo vaidmenį išpildė kiti orlaiviai. Todėl pirmą kartą Hughes H-4 Hercules trumpam pakilo tik 1947 metais ir nuo to laiko yra saugomas muziejuje.

Super Žąsis – skraidantis laivas H-4 Hercules skrydžiui kilo tik kartą, bet iki šiandien išlieka didžiausiu pasaulio lėktuvu pagal sparnų mojį. (Wikimedia)

Hughes H-4 Hercules iki pirmojo Stratolaunch skrydžio išlieka didžiausiu lėktuvu pagal sparnų mojį, kuris siekia net 97,54 metrus. Nors ir skrido tik kartą, Hughes H-4 Hercules išlieka didžiuliu techniniu pasiekimu.



Tiek įdomių faktų šį pirmadienį. Taip pat kviečiame skaityti:

10 įdomių faktų apie tankus;

10 įdomių faktų apie pasaulio greitkelius;

10 įdomių faktų apie vėjo jėgaines;

10 įdomių faktų apie sraigtasparnius;

10 įdomių faktų apie motociklus;

10 įdomių faktų apie sunkvežimius;

10 įdomių faktų apie traukinius;

10 įdomių faktų apie traktorius;

Kodėl lėktuvai su neišsiskleidusia važiuokle leidžiasi ant kieto pakilimo tako, o ne ant minkštos žolės? (Video)

Kodėl lėktuvai su neišsiskleidusia važiuokle leidžiasi ant kieto pakilimo tako, o ne ant minkštos žolės? (Video)

Toks siužetas jau ne kartą matytas filmuose, tačiau yra daugybę kartų įvykęs ir realybėje. Dėl įvairiausių priežasčių lėktuvo važiuoklė gali neišsiskleisti. Tai, žinoma, yra prasta naujiena, reiškianti, kad teks atlikti avarinį nusileidimą. Keleiviams ir lėktuvo įgula patiria didžiulį stresą, tačiau absoliuti dauguma tokių atvejų baigiasi laimingai – lėktuvas ant pakilimo tako nusileidžia ant pilvo. Tačiau kodėl vis tiek pasirenkamas kietas ir klaidų neatleidžiantis pakilimo tako asfaltas, o ne žolė šalia jo?

Lėktuvai yra labai tvirti, tačiau asfaltas yra labai kietas ir šiurkštus. Greitai be važiuoklės besileidžiantis lėktuvas stipriai nusibrozdina visą pilvą, tačiau tai yra mažiausias keleivių rūpestis – juk viskas iš tikrųjų gali baigtis blogai. Tai kodėl niekada nepasirenkamas variantas leistis ant žolės, kur trintis būtų mažesnė, o paviršius – minkštesnis?




Atsakymas iš tikrųjų yra labai paprastas – leistis ant pakilimo/tūpimo tako visada yra saugiau dėl kelių priežasčių. Po avarinio nusileidimo bus reikalinga pagalba. Avariniam nusileidimui ruošiasi ne tik lėktuvo įgula, bet ir oro uostas. Informuojamos pagalbos tarnybos, sukviečiama gaisrų gesinimo technika, medikai. Visos tarnybos laukia, kuomet galės privažiuoti prie lėktuvo ir padėti išsigandusiems, o galbūt ir sužeistiems žmonėms. Oro uostai turi gelbėjimo techniką, o kokios nors pievos – ne.

Lėktuvo apačia yra aptaki ir tvirta – pritaikyta nusileidimui be važiuoklės. (Ronnie Macdonald, Wikimedia(CC BY 2.0)

Nusileisti šalia tako taip pat nelabai yra kur. Šalia pakilimo/tūpimo takų stovi apšvietimo stulpai, yra išdėstyti lėktuvų keliai, ženklai ir kitos kliūtys. O juk reikalingi bent 2-3 tiesiog pievos kilometrai, kad nusileisti apskritai būtų įmanoma. Reikia įvertinti ir tai, kad be važiuoklės nusileidęs lėktuvas gali stabdyti tik įjungęs atbulinę variklių trauką, tačiau ir tai nėra saugu, todėl reikalingas ilgas takas nusileidimui.

Galiausiai, pievos niekada nebūna lygios. Sunkus lėktuvas be vargo įsikastų į žemę ir, tikėtina, subyrėtų. Žolė garantuoja mažesnę trintį nedideliems objektams, tačiau lėktuvui to nepakanka. Didieji lėktuvai yra tiesiog per sunkūs, kad galėtų saugiai tūpti ant žolinio tako. Tačiau svarbiausia tai, kad tūpti ant asfalto yra pakankamai saugu.

Reportažas apie avarinį nusileidimą be važiuoklės Varšuvoje

 

Lėktuvai yra kuriami turint tokias situacijas omenyje – fiuzeliažo apačia yra labai tvirta. Kadangi lėktuvo paviršiai yra lygūs, trintis su asfaltu nėra tokia didelė. Ją dar galima sumažinti išpurškus specialias putas – ši praktika, beje, yra nerekomenduojama, nes putos yra labiau reikalingos gaisrams gesinti. Nusileidimas reikalauja gerų piloto įgūdžių, tačiau daugeliu atveju viskas baigiasi laimingai.



Taip pat skaitykite:

Ar tiesa, kad lėktuvai visada kyla prieš vėją?

Kodėl lėktuvai ore kartais išpurškia degalus?

Ar lėktuvų pilotai oro uostose turi pereiti saugumo patikrą?

Kodėl į lėktuvus keleiviai dažniausiai laipinami iš kairės pusė?

Kam reikalingi skaičiai ant pakilimo-nusileidimo takų?

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.