Singapūro oro linijos už 850 milijonų atnaujino lėktuvų salonus – tik pažiūrėkite į įspūdingai prabangias vietas (Foto)

Singapūro oro linijos už 850 milijonų atnaujino lėktuvų salonus – tik pažiūrėkite į įspūdingai prabangias vietas (Foto)

Kol mes bandome patogiai įsitaisyti nenormaliai mažose pigių oro linijų sėdynėse, svajojame apie ateitį, kurios siekiame. Singapūro oro linijos pristatė naują interjerą savo Airbus A380 lėktuvams. Moderniai pertvarkyti lėktuvus kompanijai kainavo 850 milijonų JAV dolerių, tačiau dabar keleiviai jausis labai patogiai. Pasižvalgykime po atnaujintų lėktuvų vidų.

Ekonominės klasės keleiviai galės pasidžiaugti Recaro sėdynėmis su reguliuojama galvos atrama ir porankiais. Po renovacijos čia padaugėjo vietos kojoms, kurios Singapore Airlines lėktuvuose ir taip netrūko. Čia taip pat rastumėte skyrelius smulkiems daiktams susidėti, kabliuką paltui, mažą švieselę skaitymui ir kitus patogumus.



Ekonominės klasės bilietai, aišku, yra patys pigiausi. Tačiau nauja medžiaga aptrauktos sėdynės ir 11,1 colių ekranas tikrai neprimena pigių oro linijų lėktuvų interjero. Aišku, Singapore Airlines skraido tolimesniais maršrutais ir  savo bilietus pardavinėja nelyginamai brangiau. Štai kaip atrodo atnaujintas Singapore Airlines A380 ekonominės klasės salonas:

Kokybiškos medžiagos ir reguliuojama galvos atrama tikrai yra neblogas patobulinimas.
Net ir ekonominės klasės keleiviai galės naudotis ekrane rodomais filmais ar kitomis pramogomis.

Premium ekonominėje klasėje, kuri yra šiek tiek brangesnė ir šiek tiek patogesnė, įrengtos platesnės odinės sėdynės, priešais jas yra daugiau vietos kojoms, galima daugiau atsilošti. Iš tikrųjų, tai įmanoma neblogai išsitiesti, nes yra atramos ir šlaunims, ir pėdoms. Prie kiekvienos sėdynės yra pora USB lizdų, 13,3 colių ekranas, staliukas, dar daugiau vietos asmeniniams daiktams.

Premium ekonominės klasės sėdynės yra aptrauktos prabangia oda, o ir vietos kojoms yra tikrai daug.
Keleiviai džiaugsis galėdami atsilošti ir ištiesti kojas.

Galiausiai, labiau pasiturintys keliautojai gali rinktis verslo klasę, kuri yra prabangaus audinio, odos ir kompozitinių medžiagų šventė. Čia sėdynės yra dar platesnės, turi atramas šonuose ir gali būti visiškai atlošiamos, taip jas paverčiant neblogomis lovomis. Kiekviena sėdynė yra apjuosta privatumą užtikrinančiu skydu, tačiau jis gali būti nuleistas, kad dvi vietos suformuotų dvigulę lovą.

Žmogus gali jaustis patogiai ir privačiai, atsiskyręs nuo kitų keleivių.

Nei vienam verslo klasės keleiviui neteiks keltis ir muistytis, jei kas nors norės prieiti prie tako – sėdynės yra išdėstytos 1-2-1 konfigūracija, kuri užtikrina kiekvienam keleiviui priėjimą prie praėjimo takų. Čia yra ir daugiau patogumų – didelis stalas pietums, 18 colių ekranai, daugybė vietos asmeniniams daiktams. Jau vien iš nuotraukų matyti, kad taip keliauti būtų labai patogu ir malonu.

Vidurinės eilės sėdynės gali būti sujungtos į dvigulę lovą.

Taigi, 850 milijonų dolerių investicija atrodo iš ties įspūdingai. Iš viso taip atnaujinti bus 19 Airbus A380 orlaivių. Kiekviename lėktuve bus 471 vieta keleiviams, tačiau kol kas parodėme tik kaip sėdės 465 iš jų. Nepaliesta liko aukščiausia klasė – pirmos klasės kambariai.



Galite laikyti tai motyvacija – gyvenkite ir dirbkite taip, kad kada nors galėtumėte skraidyti asmeniniame kambaryje. Aukščiausios klasės vietos, įrengtos antrojo A380 aukšto priekyje, yra 6 vienviečiai kambariai. Už prašmatnių slankiojančių durų yra prabangiai apstatytas kambarys su atskira lova ir besisukiojančia atlenkiama sėdyne. Tokio plano tikslas – užtikrinti maksimalų patogumą, kad keleiviui nereikėtų konvertuoti savo sėdynės į lovą – jis gali laisvai rinktis, kada sėdėti, o kada gulėti. Lova, jei keleivis taip nori, gali būti sulankstyta ir patraukta, taip kambariui suteikiant dar daugiau erdvės. Jos ir taip bus nemažai – kiekvienas kambarys turi ir savo spintą.

 

Pirmosios klasės kambarys – sėdynė sukiojasi ir gali būti atlošiama.
Sujungus du kambarius gaunama dvivietė lova.

Pora šių kambarių gali būti sulieti į vieną, taip sukuriant dvigulę lovą kartu keliaujančioms poroms. Sėdynės, aišku, yra reguliuojamos elektroniškai, o 32 colių Full HD ekranas primena televizorius ne vieno žmogaus namuose. Prabangos įspūdį tik dar labiau sustiprina specialus apšvietimas nuotaikai sukurti ir prabangi kiliminė danga.

Kambariuose yra daugybė vietos daiktams susidėti.

Aukščiausios klasės salone įrengti du tualetai.

Viename iš tualetų yra vieta makiažui.

Pirmasis maršrutas, kuriuo keliaus atnaujintas laineris, yra Singapūras-Sidnėjus nuo gruodžio 18 dienos. Įdomumo dėlei, už aštuonių valandų skrydį aukščiausios klasės salone sumokėtumėte maždaug 5300 eurų. Vėliau šie atnaujinti A380 keliaus ir į tolimesnius maršrutus.

Straipsnis iliustruotas Singapore Airlines nuotraukomis.





Ar lainerio keleiviui be pilotavimo patirties įmanoma nutupdyti lėktuvą? Eksperimentas atskleidė tiesą (Video)

Ar lainerio keleiviui be pilotavimo patirties įmanoma nutupdyti lėktuvą? Eksperimentas atskleidė tiesą (Video)

Ar prisimenate filmą „Aeroplanas“ („Airplane“, 1980)? O „Gyvatės lėktuve“ („Snakes on a Plane“, 2006)? Šie ir dar daugybė kitų panašių filmų turi šį tą bendro – juose įvyksta kokia nors nelaimė ir keleiviui tenka nutupdyti lėktuvą. Ar tai teoriškai šiais laikais yra įmanoma? Ar sugebėtų pirmą kartą lėktuvą pilotuojantis žmogus jį saugiai nutupdyti?

Klausimas gal ir teorinis, tačiau juk filmuose tokia pavojinga situacija beveik visada baigiasi laimingai. Dar daugiau – šiuolaikiniai lėktuvai gali nusileisti beveik patys – teriekia suvesti vektorius, aukštį, nustatyti tinkamą režimą, laiku nuleisti užsparnius ir įjungti atbulinę trauką, kuomet lėktuvas visais ratais paliečia nusileidimo taką. Net ir nežinant, kaip tai padaryti, atrodo, neturėtų būti labai sunku – juk viską gali radijo ryšiu pasakyti skrydžių valdymo centras. Tokioje situacijoje būtų galima surasti ir patyrusį pilotą, kuris radijo ryšiu viską detaliai paaiškintų. Tai negi pasukioti kelias rankenėles ir nuspausti kai kuriuos mygtukus būtų taip sunku? Vienas Youtube kanalas nusprendė išsiaiškinti.



Captain Joe, populiarus Youtube kanalas apie civilinę aviaciją, nusprendė išbandyti lėktuvų nepilotuojančio žmogaus galimybes nutupdyti lainerį. Eksperimentas buvo atliekamas skrydžių simuliatoriuje – tai ir saugu, ir lengvai valdoma. Tokie įrenginiai leidžia atkartoti bet kokias oro sąlygas, orlaivio gedimus ir kitas pavojingas situacijas. Šį kartą buvo nustatytos pilotui palankios aplinkybės – lėktuvas veikė puikiai, o dangaus netemdė debesys.

Piloto vietą užėmusi Captain Joe draugė įdėmiai vykdė ausinėse girdimus nurodymus. Visų pirma jai teko nustatyti režimą, kuris orlaivį verčia sukti ratus, o tuomet išklausyti ilgą pamoką apie tai, kas kur yra. Užtikrintos komunikacijos sukūrimas yra vienas iš didžiausių iššūkių. Skrydžių valdymo centras gali jums pasakyti, kad laikas sumažinti orlaivio aukštį, tačiau jums tektų įsiminti, kaip tai padaryti. Beje, pamirškite vairalazdes – apie jas tokioje situacijoje net neverta galvoti.

Airbus A320 prietaisų panelė – aviacija nesidominčiam ir piloto mokslų nebaigusiam žmogui čia susigaudyti beveik neįmanoma. (Palach195, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Vėliau merginai teko ne kartą keisti autopiloto nustatymus. Būtent autopilotas tokioje situacijoje ir atliktų nusileidimą – tai yra įprasta ir tuomet, kai abu pilotai yra sveiki ir gyvi. Nukreipus lėktuvą tinkama kryptimi, sureguliavus aukštį ir autopilotų nustatymus, eksperimento dalyvei lieka pasirūpinti užsparniais bei važiuokle. Jie yra išskleidžiami sparno priekinėje ir galinėje dalyse. Užsparniai padidina sparnų generuojamą keliamąją dalį, bet kartu padidina oro pasipriešinimą. Tai reiškia, kad lėktuvas gali skristi lėčiau, o tai leidžiantis yra labai svarbu.

Galiausiai, palietus asfaltą reikia įjungti atbulinę trauką, palaukti kol lėktuvas sustos, įjungti stovėjimo stabdį, išjungti autopilotą ir variklius. Taigi, merginai pavyko – virtualus Airbus A320 nusileido iki nusileidimo tako pabaigos likus dar visai nemažai kelio. Kaip visa tai vyko, galite pažiūrėti šiame video siužete:

 

Taigi, nusileidimas buvo sėkmingas – net ir orlaivis apgadintas nebuvo. Tačiau tiek kanalo autorius, tiek eksperimento dalyvė sutaria, kad realybėje toks pasiekimas yra paprasčiausiai neįmanomas. Stresas, didžiulė netikėtai užklupusi atsakomybė ir absoliutus skrydžio įrangos neišmanymas vis tiek nugalėtų. Juk net užmegzti pokalbį radijo ryšiu reikia mokėti. Taigi, tai yra neįmanoma.

Tačiau, kita vertus, keleiviai be jokios skrydžio patirties yra nutupdę mažesnius keleivinius lėktuvus. 2010 metais taip nusileido keturvietis Piper PA-28 Cherokee, 2013 metais – kitas keturvietis Cessna 172. Tokiu būdu niekada nebuvo nutupdytas didelis komercinis lėktuvas. Tiesa, yra pasitaikę atvejų, kuomet lėktuvą nutupdė tarp keleivių buvęs licencijuotas pilotas.


Bilietas į vieną pusę – kaip veikė japonų savižudžių pilotuojamos bombos su raketiniais varikliais

Bilietas į vieną pusę – kaip veikė japonų savižudžių pilotuojamos bombos su raketiniais varikliais

Tai, ką matote nuotraukose nėra paprastas lėktuvas. Tai – Yokosuka MXY-7 Ohka. Paprastas, vienvietis raketiniu varikliu varomas orlaivis, neturintis jokios važiuoklės, Antrojo pasaulinio karo metu naudotas Japonijos pajėgose. Tikriausiai jau supratote, kas tai per lėktuvas.

Tai – kamikadzių lėktuvas, kurį tiksliau būtų vadinti pilotuojama bombą. Šią idėją sugalvojo ensainas Mitsuo Ohta, bendrą dizainą jam padėjo sukurti Tokijo Universiteto studentai. Pirminiai brėžiniai buvo pasiūlyti Jokosukos tyrimų centrui, kuris juos entuziastingai patvirtino. MXY7 dar buvo tobulinamas, kol galiausiai buvo pradėta Model 11 gamyba.



Tai buvo neeilinis lėktuvas-bomba. Jis neturėjo jokios važiuoklės, o trys raketiniai varikliai negalėjo jo toli nunešti. Taigi, Ohka buvo gabenamas Mitsubishi G4M bombonešiu, nuo kurio atsiskirdavo iki taikinio likus mažiau nei 37 kilometrams. Tuomet savižudiškas lėktuvas sklendė kiek įmanoma arčiau taikinio. Likus visai nebedaug, pilotas įjungdavo tris raketinius variklius – tai galėjo padaryti paeiliui ar įjungti visus kartu. Laivams nebuvo jokių šansų apsiginti nuo įsibėgėjusio savižudžio pilotuojamo Ohka lėktuvo – jis teoriškai galėjo pasiekti ir 1000 km/h greitį, nors įprastai nėrė 800-900 km/h greičiu.

Yokosuka MXY-7 Ohka – savižudžio pilotuojama bomba su trimis raketiniais varikliais ir mediniais sparnais. (Thomas Sperre, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Kaip orlaivis, skirtas vienai kelionei, Yokosuka MXY-7 Ohka buvo labai paprastas. Jo priekyje buvo kovinė galvutė – 1200 kg sverianti bomba. Tiesiai už jos sėdėjo pilotas, o už jo kabinos buvo trys raketiniai varikliai. Kamikadzė turėjo paprastus prietaisus, žinojo savo bombos greitį, aukštį, turėjo kompasą ir radijo įrangą.

Ohka piloto darbo vieta. (Wikimedia)

Ohka sparnai buvo mediniai, nors buvo eksperimentuojama ir su plonais plieniniais sparnais. Sparnų mojis siekė 5,12 m. Iš viso buvo pagaminti 852 MXY-7 Ohka kamikadzių lėktuvai, tačiau didžioji jų dalis buvo saugoma, laukiant galimos JAV invazijos. Ji, žinoma, niekada neprasidėjo, todėl daug šių lėktuvų taip ir liko nepanaudoti. Dabar tie, kurie išliko, yra saugomi muziejuose.

Ohka turėjo būti pristatoma į mūšio vietą Mitsubishi G4M bombonešiu. (www.warbirds.jp, Wikimedia)

Egzistuoja keli skirtingi skaičiai, nurodantys Yokosuka MXY-7 Ohka pasiekimus mūšiuose. Kai kur teigiama, kad kamikadzės šiais lėktuvais pajėgė sunaikinti ar nepataisomai sugadinti trys laivai, dar bent trys buvo apgadinti. Šios atakos buvo vykdomos jau 1945 metais, kuomet karo baigtis iš esmės buvo aiški. Daugiausia Ohka atakų vyko 1945 metų balandį-gegužę, prieš JAV laivus netoli Okinavos.

Mokomasis vienvietis K1 – jį galima pažinti iš nusilidimui skirtos slidės. (Wikimedia)

Pokariniai tyrimai atskleidė, kad MXY-7 Ohka nepadarė žymesnės žalos nei vienam didelės svarbos laivui. Dar daugiau – ekspertai mano, kad tai buvo prastas ginklas, nes amerikiečiai labai greitai perkando jo panaudojimo subtilybes ir trūkumus. Taip, neriantis Yokosuka MXY-7 Ohka buvo per greitas tuometinei priešlėktuvinei gynybai, tačiau Mitsubishi bombonešiai turėjo priskristi labai arti, kad juos paleistų. Taigi, amerikiečiai išplėtė apsaugos žiedą aplink savo lėktuvnešius ir japonų bombonešių tiesiog nebeprisileido.

JAV kariai Okinavoje nukenksmina Ohka orlaivį. (Wikimedia)

Egzistavo kelios lėktuvo versijos. Pavyzdžiui, Model 43 K1 turėjo dvi vietas ir nusileidimui skirtą slidę – šis raketa varomas orlaivis buvo skirtas pilotų mokymui. Ohka Model 33 buvo skirtas mažesniems bombonešiams, todėl turėjo trumpesnius sparnus ir mažesnį užtaisą. Mūšyje panaudoti tik Model 11 Ohka lėktuvai. Artimiausia vieta, kur galite tokį apžiūrėti yra keli muziejai Jungtinėje Karalystėje. Pavyzdžiui, vienas yra Mokslo ir pramonės muziejuje Mančesteryje.



Valdomos bombos domino ne tik Japoniją. Šiame straipsnyje galite paskaityti apie JAV atliktus bandymus su balandžių pilotuojamomis bombomis.

Kaip gaisrus gesinantys lėktuvai prisipildo savo vandens rezervuarus? Kuris iš jų yra didžiausias? (Video)

Kaip gaisrus gesinantys lėktuvai prisipildo savo vandens rezervuarus? Kuris iš jų yra didžiausias? (Video)

Nors Lietuvoje dideli miškų gaisrai kyla retai, per televiziją arba pranešimuose internete tikrai esate matę kaip lėktuvai kitose šalyse tokias gamtinių katastrofų vietas bombarduoja vandeniu. Ar kada susimąstėte, kiek vandens telpa tokiame orlaivyje? Kaip jie užpildomi? Ir kuris ugniagesių lėktuvas yra pats didžiausias?

Gaisrams gesinti naudojami ir sraigtasparniai. Kai kurie tam yra pagaminti ar modifikuoti specialiai, kiti po savimi nešasi ant lynų pakabintas dideles vandens talpas. Pastarosios yra pripildomos tiesiog nuleidžiant jas į kokį nors ežerą, upę ar vandens rezervuarą. Sraigtasparniai negali panešti tiek vandens, kiek didieji ugniagesių lėktuvai, tačiau gali jį numesti kur kas tiksliau. Tačiau šis straipsnis yra apie tai, kaip ugniagesių lėktuvai prisipildo vandeniu.



Šiuo požiūriu egzistuoja dvi vandens bombonešių kategorijos – pripildomi bazėse ir pasisemiantys vandens iš didelių vandens telkinių. Tai priklauso nuo lėktuvo konstrukcijos. Jei lėktuvas yra pritaikytas nusileidimui ant vandens, jis tikriausiai gali jo ir pasisemti. Tam lėktuvas gali būti ir pritaikytas vėliau. Pavyzdžiui, žemės ūkyje plačiai naudotas AN-2 buvo pritaikytas gaisrų gesinimui, sumontavus plūdurus, kurie leidžia pasisemti vandens tiesiai iš telkinio. Kitas pavyzdys – Air Tractor AT-802. Įprastai šis lėktuvas purškia laukus (nors dabar nori ir kariauti), tačiau nesunkiai gali ant degančių plotų išpilti 3000 litrų vandens.

Čia galite pamatyti kaip įlankoje vandens pasisemia keturi su miškų gaisrais kovojantys lėktuvai

Anksčiau buvo eksperimentuojama ir su tikromis vandens bombomis. Po Antrojo pasaulinio karo daug karo lėktuvų liko be darbo ir buvo bandoma juos pritaikyti civilinėms reikmėms. Buvo eksperimentuojama su bombonešių naudojimu gaisrų gesinimui tiesiog bombas pripildant vandeniu. Šie bandymai buvo nesėkmingi, tačiau patys bombonešiai vėliau gavo vandens rezervuarus ir buvo naudojami labiau tradiciniais metodais.

Ukrainietiškas AN-32 numeta savo krovinį. (Oleg Belyakov, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Tikriausiai esate pastebėję ir tai, kad kartais pilamas ne vanduo, o kažkoks raudonas skystis. Tai – antipirenai. Jie pilami toliau nuo ugnies linijos, siekiant ją sustabdyti. Kartais antipirenai pilami ir tiesiai ant ugnies, siekiant sumažinti liepsnos aukštį ir sulėtinti jos plitimą. Iš esmės, tai yra vanduo su tirštikliais – moliu, pupenių lipais, amonio sulfatu ir, aišku, raudonais dažais. Tirštikliai reikalingi tam, kad liepsnoms atsparus skystis ilgiau išliktų ant medžių šakų, netekėtų ir ne taip greitai garuotų. O raudoni dažai tiesiog padeda pažymėti liniją, iki kurios turi atvykti ugniagesių brigados. Beje, šiuolaikiniai antipirenai ne tik nekenkia miškams, bet ir jiems padeda atsigauti po gaisrų – jie veikia kaip trąša.

Raudonas skystis, šioje nuotraukoje pilamas iš C-130 Hercules, stabdo ugnies plitimą. (U.S. Air Force, Wikimedia)

Taigi, kuris gaisrus gesinantis lėktuvas yra pats didžiausias? Tai – 747 Supertanker. Kaip tikriausiai supratote iš pavadinimo, tai – perdarytas Boeing -747-400 orlaivis. Jis gali nešti net 74 tūkstančius litrų vandens ar antipirenų. Savo krovinį šis lėktuvas gali paleisti laisvai kristi arba išpurkšti jį aukštesniu slėgiu.

Šis Boeing 747 nebeturi langų – jo viduje yra vietos 74 tūkstančiams litrų vandens arba antipirenų. (LLHZ2805, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

747 Supertanker pirmą misiją atliko dar 2009 metais Ispanijoje, vėliau gaisrus gesino Izraelyje, JAV ir Čilėje. Lainerio savybės leidžia šį lėktuvą naudoti bet kuriame pasaulio krašte, o viršutiniame aukšte gali veikti ir vadavietė gesinimą koordinuojantiems žmonėms. Savaime aišku, šis lėktuvas ant vandens netupia – jį reikia papildyti bazėje.

Anksčiau šį darbą dirbo trys Boeing 747, dabar tarnauja vos vienas. (ShacharLA, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Gaisrus gesina ir kiti perdaryti oro laineriai –  MD-87, BAe 146 , o ateityje šioje rolėje tikriausiai pamatysime ir Boeing 737.


Stratolaunch sukūrusi kompanija parodė naujausią savo projektą – kam galėtų būti skirtas šis orlaivis? (Video)

Stratolaunch sukūrusi kompanija parodė naujausią savo projektą – kam galėtų būti skirtas šis orlaivis? (Video)

Scaled Composites – tai garsi aviacijos kompanija, sukūrusi tokius orlaivius kaip didžiausias pasaulyje lėktuvas Stratolaunch ir į kosmosą pakilti galintis SpaceShipOne. SpaceShipOne  kuria labai svarbius orlaivius, kurie iš tikrųjų gali pakeisti pasaulį ir atnešti šį tą naujo. Ir dabar kompanija bando vieną eksperimentinį lėktuvą, tačiau yra viena problema – neaišku, kas tai.

Kai Scaled Composites yra atsakinga už tokius lėktuvus kaip Stratolaunch, automatiškai tikimės, kad visi jos kūriniai yra kažkuo ypatingi. Kas jau kas, bet Scaled Composites tikrai negamins paprasto lengvojo turistinio ar sportinio lėktuvo (nors gamina verslo klasės aštuonvietį reaktyvinį lėktuvą). Todėl matydami šį žemasparnį orlaivį, kuris jau yra bandomas ore, spėliojame, ką tokio ypatingo jis gali nuveikti. Šio lėktuvo paslaptingumą tik dar labiau pabrėžia kompanijos tyla – ji pati neatskleidė, kokia šio orlaivio paskirtis.



Šis lėktuvas, vadinamas Model 401, yra naujausias Scaled Composites kūrinys ir ką tik atliko pirmuosius savo skrydžio bandymus. Kompanija neatskleidžia, kas yra šio projekto klientas, tačiau pranešime spaudai pamini, kad iš viso pagaminti du Model 401, kurie yra identiški išore ir skrydžio charakteristikomis. Taip pat teigiama, kad Model 401 yra ekonomiškai efektyvios gamybos orlaivis, kuris pasitarnaus tyrimams aviacijoje. Galiausiai, paminima, kad JAV vyriausybė yra susidomėjusi šiuo lėktuvu, bet ar ji ir užsakė Model 401 kūrimą – nežinoma.

Model 401 – vienmotoris reaktyvinis lėktuvas, kuris, tikriausiai, demonstruoja ekonomiškai efektyvius lėktuvų gamybos metodus. (Scaled Composites)

Model 401 yra labai mažas (sparnų mojis ir lėktuvo ilgis yra identiški – 11,58 m) vienvietis lėktuvas su vienu reaktyviniu  Pratt & Whitney JTD-15D-5D varikliu. Model 401 gali pasiekti 9,14 km aukštį ir 735 km/h greitį. Tas pats variklis buvo naudojamas ir populiariame verslo klasės privačiame lėktuve Cessna Citation.

Kam galėtų būti skirtas šis lėktuvas? Kadangi Scaled Composites paminėjo JAV vyriausybę, ekonomiškai efektyvią gamybą ir tyrimus, gali būti, kad Model 401 pats yra eksperimentas, tarkim, medžiagoms bandyti. Tačiau kiti spėlioja, kad šie bandymai – tik didesnio plano dalis. Atsirado žmonių, kurie Model 401 formoje įžvelgia karinį droną. Spekuliuojama, kad Model 401 yra skirtas bendrai formai išbandyti, patikrinti gamybos procesų efektyvumą, tokio drono kainą ir kitas charakteristikas. Sekantys modeliai būtų jau be vietos pilotui.

Pirmieji Model 401 bandymai ore

 

Tačiau kol kas, kol kompanija pati neatskleidžia daugiau detaliu, apie naujausią Scaled Composites kūrinį galime pasakyti tik tiek. Scaled Composites yra sukūrusi daug bandomųjų orlaivių, kurie toli ir neišsivystė, tačiau šis atvejis kitoks – Model 401 nepasižymi futuristiškomis savybėmis, kurių nebūtų galima atkartoti masinėje gamyboje, o ir klientas yra minimas.

Akivaizdu, kad šis orlaivis nelaužys greičio ir aukščio rekordų, o ir panaudojimas karyboje būtų labai ribotas. Kol pirmasis Model 401 jau skraido, antrasis dar tik ruošiamas pirmam skrydžiui. Savo skrydžio charakteristikomis ir išvaizda jis turėtų būti toks pat, bet galbūt jis jau turės kokios nors įrangos, kurią reikia išbandyti? Tikriausiai teks palaukti, kol sužinosime daugiau.



Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.