Parazitiniai lėktuvai ir dronai – JAV iš istorijos mokosi kurti skraidančius lėktuvnešius (Video)

Parazitiniai lėktuvai ir dronai – JAV iš istorijos mokosi kurti skraidančius lėktuvnešius (Video)

Įsivaizduokite kitokį lėktuvnešį – tokį, kuris ne plaukia, o skraido. Didelis pamažu oru keliaujantis aerodromas, galintis ilgą laiką išsilaikyti ore nenusileisdamas. Tai – ne fantazija, o istorinis prototipas. Bei, kad ir kaip keistai tai skambėtų, ateitis.

Norint užtikrinti prekių pristatymo bepiločiais orlaiviais ateitį, reikės kurti bazes, kuriose šie orlaiviai būtų įkraunami ir prižiūrimi. Amazon ir kai kurios kitos kompanijos jau kuria tokių avilių brėžinius, tačiau nieko naujo po Saule nėra. Anksčiau panašiu principu buvo išbandytas ir didžiulis dirižablis.



Danielis W. Harriganas 1932 metų gegužę priartėjo prie SS Akron dirižablio iš apačios. Lėtai skrendantis biplanas sklandžiai priskrido prie iš dirižablio korpuso nuleistos sijos ir prie jos prikabino ant viršutinio sparno pritaisytą kablį. Tuomet dirižablis biplaną su vis dar užkurti varikliu įsikėlė į save. Po kiek laiko Akron prarijo ir dar vieną lėktuvą, taip įrodydamas savo potencialą tapti skraidančia oro pajėgų baze.

XF9C-1 biplanas kabinasi prie USS Akron (USN, Wikimedia)

Akron galėjo slėptis net keturi žvalgybiniai lėktuvai. Jie galėjo būti paleisti iš dirižablio ir į jį saugiai sugrįžti. Pats mechanizmas ir procedūra geromis oro sąlygomis veikė be priekaištų – užkabinti kablius galėjo ir ne patys talentingiausi pilotai. Tačiau šiai idėja tuomet buvo lempa žlugti, nes jau kitais metais USS Akron sudužo Atlanto vandenyne. Visgi, tokia idėja gali sugrįžti, bet šįkart dideliame orlaivyje slėptųsi ne lėktuvai, o dronai.

USS Akron paleidžia N2Y biplaną. (USN, Wikimedia)

Koks nors krovininis lėktuvas, pavyzdžiui, C-130 Hercules, į nurodytą vietą pristatytų visą dronų spiečių. Šie bepiločiai orlaiviai bendrautų tarpusavyje ir vykdytų žvalgybines ar kovines užduotis, o vėliau sugrįžtų į savo skraidančią bazę. Jau vien savo skaičiumi jie galėtų apgauti priešą ir jį galutinai supainioti savo manevrais. Priešlėktuvinė gynyba daugeliu atvejų būtų bejėgė prieš gausų mažų dronų spiečių.

Iš lėktuvo paleisti dronai koordinuotų veiksmus tarpusavyje, o po valandos saugiai sugrįžtų į motininį orlaivį. (DARPA)

Šie dronai, dabar vadinami Gremlinais, būtų maži, svertų maždaug 226-452 kg. Jie gabentų vos 27 kg krovinį – amuniciją, ginklus arba įvairius jutiklius ir kameras. Numatomas skrydžio nuotolis – daugiau nei 480 kilometrų. Gremlinai apie valandą vykdytų savo misiją, o tada sugrįžtų į C-130 orlaivį. Jis, beje, tam puikiai tinka, nes yra didelis – jame tilptų 16 Gremlinų. Į kitą misiją jie galėtų skristi jau po 24 valandų.

Mokomasis filmukas apie iš B-29 paleidžiamo McDonnell XF-85 Goblin

Grįžtant prie istorijos, būta ir daugiau bandymų su skraidančiais lėktuvnešiais. B-29 ir B-36 bombonešiai taip pat kadaise į savo fiuzeliažus priėmė McDonnell XF-85 Goblin ir Republic F-84 Thunderjet naikintuvus. Sėkmingi bandymai buvo atlikti dar 1948 ir 1952 metais. Nors eksperimentai buvo sėkmingi, prikabinti naikintuvą prie bombonešio ir vėliau jį sėkmingai paleisti nebuvo taip lengva. Didieji orlaiviai po savęs palieka stiprius sūkurius, kurie visaip blaškė mažesnius naikintuvus. Todėl ir Gremlinai tam turės būti pasiruošę.




Gremlinai galėtų patys sugrįžti į bombonešį, tačiau ar jų kompiuteriai galės išmokti susidoroti su agresyviomis oro masėmis? Kitas variantas – dronai būtų pagaunami tinklu, o tada įtraukiami į lėktuvą. Kad ir kaip ten bebūtų, kompanijoms, šiuo metu kuriančioms parazitinius dronus, teks pasistengti. Daugiau turėtume pamatyti 2018 metais, kuomet bus parodyti pirmieji konceptiniai modeliai.

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.