Kodėl šis lėktuvas turi tris variklius po vienu sparnu ir du po kitu? Dažnai tokie Boeing 747 neskraido (Video)

Kodėl šis lėktuvas turi tris variklius po vienu sparnu ir du po kitu? Dažnai tokie Boeing 747 neskraido (Video)

Boeing 747 yra legendinis lėktuvas. Kai kadaise septintajame dešimtmetyje pasirodė pirmieji jo eskizai ir maketai, daugybė žmonių manė, kad toks lėktuvas yra tiesiog per didelis, kad pakiltų. Tačiau 1969 metais Boeing 747 pirmą kartą atsiplėšė nuo žemės ir tebėra gaminamas iki šiol. Šis dviaukštis laineris yra talpus ir pakankamai ekonomiškas. Į priekį jį gena keturi varikliai. Tiesa, labai retais atvejais po vienu sparnu pakabinamas ir dar vienas, penktasis variklis – kodėl?

Egzistuoja daugybė skirtingų Boeing 747 versijų. Keleiviniu 747 galbūt yra tekę keliauti ir jums, tačiau ore daug ir krovininių modelių,  pasitaiko ir privačių, ir net gaisrus gesinančių lėktuvų. Nereikėtų pamiršti, kad ir JAV prezidentas iki šiol skraido būtent Boeing 747. Tačiau penktasis variklis kabo po paprasčiausio keleivinio Qantas oro linijų lėktuvo sparnu.



Jei gerai įsižiūrėtumėte į šią nuotrauką, pamatytumėte, kad tai – paprastas Boeing 747. Qantas oro linijoms priklausantis lėktuvas įprastai skraidina keleivius į ilgesnes keliones. Tačiau 2016 metų pradžioje jam teko kitokia užduotis. Papildomas variklis arčiau fiuzeliažo nėra funkcionalus – jis tiesiog prikabintas kaip krovinys. Variklio prireikė Johanesburge įstrigusiam kitam kompanijos Boeing 747, todėl šiam teko jį nuskraidinti.

Boeing 747 gali su savimi pasiimti penktą variklį – jis kaip krovinys gabenamas į kitas bazes. (Qantas, Youtube.com)

Rolls Royce varikliai, kaip galite įsivaizduoti, yra dideli. Qantas svarstė kelias galimybes – buvo galima užsakyti didesnį krovininį lėktuvą arba variklį plukdyti laivu. Visgi, tokiose situacijose laikas yra pinigai, o Boeing 747 turi galimybę į kelionę pasiimti papildomą variklį. Qantas anksčiau yra taip gabenęs senojo Boeing 707 variklį, todėl tai atrodė geriausias variantas.

Tokia galimybė yra numatyta Boeing 747 konstrukcijoje, tačiau šioks toks pasiruošimas neabejotinai yra reikalingas. Toks krovinys kuria papildomą oro pasipriešinimą, todėl nefunkcionuojantį variklį reikėjo padaryti kiek įmanoma aerodinamiškesniu. Buvo nuimtos variklio turbinos mentys, ant centrinės dalies ir variklio perimetro uždėti papildomi aptakai. Tuomet per maždaug tris valandas prie sparno buvo prijungti variklio tvirtinimo elementai, o tuomet ir pats brangusis krovinys. Teigiama, kad variklį nuimti galima kur kas greičiau ir tuomet lėktuvas gali sugrįžti prie įprasto darbo režimo.

Štai keletas kadrų, kaip visa tai buvo atlikta

 

Iš tikrųjų toks būdas atsarginiams varikliams gabenti yra net labai efektyvus. Taip, vienoje pusėje padidėja oro pasipriešinimas, tačiau nežymiai ir šį efektą pilotai nesunkiai kompensuoja. Krovinys tvirtinamas arti fiuzeliažo, todėl nedaro didelės įtakos lėktuvo svorio centrui. Tiesa, pilotai teigė, kad teko skristi šiek tiek lėčiau ir tiesioginis skrydis iš Sidnėjaus į Johanesburgą buvo neįmanomas – teko tūpti Perte pasipildyti degalų.

Lėktuvo keleiviai buvo iš anksto informuoti apie neįprastą skrydžio pobūdį, todėl jiems nepatogumų pasikeitęs tvarkaraštis nesudarė. Apie tai buvo užsiminta ir skrydžio metu, todėl daugybė žmonių norėjo pažvelgti per langą ir pamatyti tuos tris variklius po vienu sparnu. Tokie skrydžiai yra itin reti, bet oro linijos džiaugiasi, kad Boeing 747 turi tokią galimybę.



Daugiau straipsnių apie aviaciją:

Keleivis neapsikentęs laukimo išlipo per avarinį išėjimą;

Kodėl lėktuvai kartais ore išpurškia degalus ir ar jie krenta žmonėms ant galvų?

Ar tiesa, kad lėktuvai visada kyla prieš vėją?

Kodėl lėktuvų variklių centruose piešiama balta spiralė?

Kodėl į lėktuvus keleiviai dažniausiai laipinami iš kairės pusė?

Kas nutiktų, jei skrydžio metu kas nors atidarytų lėktuvo duris?

Lenkas neapsikentė sėdėti Malagoje nusileidusiame Ryanair lėktuve – išlipo per avarinį išėjimą (Video)

Lenkas neapsikentė sėdėti Malagoje nusileidusiame Ryanair lėktuve – išlipo per avarinį išėjimą (Video)

Kartais lėktuvų keleivius sunku suprasti. Kartais dar kylant jie ima raustis po savo daiktus, kartais nusileidus jie be reikalo ploja, o tada iš karto rikiuojasi ant tako, nors lėktuvo durys dar net neatidarytos. Visgi, tenka pripažinti, kad nusileidus lėktuvą norisi palikti kiek įmanoma greičiau – vienų laukia artimieji, kitų – minkšta lova, o trečių – dar neištyrinėtas miestas. Kad ir kaip ten bebūtų, vienas lenkas šių metų pradžioje Malagoje pasielgė tikrai nedovanotinai – iššoko per avarinį išėjimą.

Istorija yra labai paprasta. Ryanair skrydis iš Londono į Malagą vėlavo visą valandą. Boeing 737-800 nusileido ir visi, kaip ir daugumoje skrydžiu, suskubo keltis iš vietų durims dar neatsidarius. Laukimas nepatiko niekam, tačiau vienas lenkas jo tiesiog negalėjo pakęsti.



Keleivis, kuris dažnai pristatomas Viktoro vardu, ilgai muistėsi, o galiausiai mandagiai atsiprašė kitų keleivių, priėjo prie avarinio išėjimo ir jį atidarė. Tuomet sugriebė savo kuprinę ir išėjo į lauką. Ten, žinoma, jo niekas nelaukė – Boeing 737 sparnas yra pakankamai aukštai nuo žemės, kad nuo jo ant asfalto šokti būtų gana nedrąsu.

Vyras su kuprine sėdėjo ant sparno tol, kol įgulos nariai jį priprašė sugrįžti. Po to jis buvo suimtas, tačiau jei paskaitytumėte komentarus internete, pastebėtumėte, kad jis dažniau sulaukia palaikymo žodžių, nei kritikos.

Lenkijos pilietis ant Boeing sparno

 

Kartu skridę keleiviai pasakoja, kad Viktoras skrydžio metu ne kartą naudojo inhaliatorių. Vyras sirgo astma. Net ir lėktuvui nusileidus žmonės jame laukė apie pusvalandį, kol lenkas nebeištvėrė ir išėjo į lauką. Kartu skridę nepažįstamieji mano, kad jam tiesiog pradėjo trūkti oro. Laikyti žmones lėktuve be jokio paaiškinimo yra neteisinga, nors savo pasiteisinimus vyras dabar galės dėstyti teismuose.

Pilotai surašė raportą, o sugrįžęs vyras buvo suimtas ir dar kartą atidžiai patikrintas apsaugos darbuotojų. Jokių piktų kėslų, panašu, jis neturėjo, tačiau saugumo pažeidimas yra labai rimtas. Kita vertus, lėktuvui jokia žala padaryta nebuvo. Durys tiesiog buvo įstatytos į vietą ir apžiūrėtos. Bet kuriuo atveju, lenkas gali tikėtis keturženklės baudos.

Galite įvertinti, iš kokio aukščio lenkas ketino nušokti. (Ra Boe, Wikimedia(CC BY-SA 2.5)

Keleiviai teisina netikusiai pasielgusį lenką – jie visi laukė daugiau nei pusvalandį po nusileidimo, ne vieno iš jų laukė šeima, jau buvo po 11 valandos vakaro. Visgi, tokiose situacijose privalu išlaikyti rimtį ir valdytis. Nereikėtų dar labiau savo skundais erzinti kitų keleivių ir tikrai negalima pažeidinėti saugumo taisyklių – griežta bauda yra garantuota.




Kaip gaisrus gesinantys lėktuvai prisipildo savo vandens rezervuarus? Kuris iš jų yra didžiausias? (Video)

Kaip gaisrus gesinantys lėktuvai prisipildo savo vandens rezervuarus? Kuris iš jų yra didžiausias? (Video)

Nors Lietuvoje dideli miškų gaisrai kyla retai, per televiziją arba pranešimuose internete tikrai esate matę kaip lėktuvai kitose šalyse tokias gamtinių katastrofų vietas bombarduoja vandeniu. Ar kada susimąstėte, kiek vandens telpa tokiame orlaivyje? Kaip jie užpildomi? Ir kuris ugniagesių lėktuvas yra pats didžiausias?

Gaisrams gesinti naudojami ir sraigtasparniai. Kai kurie tam yra pagaminti ar modifikuoti specialiai, kiti po savimi nešasi ant lynų pakabintas dideles vandens talpas. Pastarosios yra pripildomos tiesiog nuleidžiant jas į kokį nors ežerą, upę ar vandens rezervuarą. Sraigtasparniai negali panešti tiek vandens, kiek didieji ugniagesių lėktuvai, tačiau gali jį numesti kur kas tiksliau. Tačiau šis straipsnis yra apie tai, kaip ugniagesių lėktuvai prisipildo vandeniu.



Šiuo požiūriu egzistuoja dvi vandens bombonešių kategorijos – pripildomi bazėse ir pasisemiantys vandens iš didelių vandens telkinių. Tai priklauso nuo lėktuvo konstrukcijos. Jei lėktuvas yra pritaikytas nusileidimui ant vandens, jis tikriausiai gali jo ir pasisemti. Tam lėktuvas gali būti ir pritaikytas vėliau. Pavyzdžiui, žemės ūkyje plačiai naudotas AN-2 buvo pritaikytas gaisrų gesinimui, sumontavus plūdurus, kurie leidžia pasisemti vandens tiesiai iš telkinio. Kitas pavyzdys – Air Tractor AT-802. Įprastai šis lėktuvas purškia laukus (nors dabar nori ir kariauti), tačiau nesunkiai gali ant degančių plotų išpilti 3000 litrų vandens.

Čia galite pamatyti kaip įlankoje vandens pasisemia keturi su miškų gaisrais kovojantys lėktuvai

Anksčiau buvo eksperimentuojama ir su tikromis vandens bombomis. Po Antrojo pasaulinio karo daug karo lėktuvų liko be darbo ir buvo bandoma juos pritaikyti civilinėms reikmėms. Buvo eksperimentuojama su bombonešių naudojimu gaisrų gesinimui tiesiog bombas pripildant vandeniu. Šie bandymai buvo nesėkmingi, tačiau patys bombonešiai vėliau gavo vandens rezervuarus ir buvo naudojami labiau tradiciniais metodais.

Ukrainietiškas AN-32 numeta savo krovinį. (Oleg Belyakov, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Tikriausiai esate pastebėję ir tai, kad kartais pilamas ne vanduo, o kažkoks raudonas skystis. Tai – antipirenai. Jie pilami toliau nuo ugnies linijos, siekiant ją sustabdyti. Kartais antipirenai pilami ir tiesiai ant ugnies, siekiant sumažinti liepsnos aukštį ir sulėtinti jos plitimą. Iš esmės, tai yra vanduo su tirštikliais – moliu, pupenių lipais, amonio sulfatu ir, aišku, raudonais dažais. Tirštikliai reikalingi tam, kad liepsnoms atsparus skystis ilgiau išliktų ant medžių šakų, netekėtų ir ne taip greitai garuotų. O raudoni dažai tiesiog padeda pažymėti liniją, iki kurios turi atvykti ugniagesių brigados. Beje, šiuolaikiniai antipirenai ne tik nekenkia miškams, bet ir jiems padeda atsigauti po gaisrų – jie veikia kaip trąša.

Raudonas skystis, šioje nuotraukoje pilamas iš C-130 Hercules, stabdo ugnies plitimą. (U.S. Air Force, Wikimedia)

Taigi, kuris gaisrus gesinantis lėktuvas yra pats didžiausias? Tai – 747 Supertanker. Kaip tikriausiai supratote iš pavadinimo, tai – perdarytas Boeing -747-400 orlaivis. Jis gali nešti net 74 tūkstančius litrų vandens ar antipirenų. Savo krovinį šis lėktuvas gali paleisti laisvai kristi arba išpurkšti jį aukštesniu slėgiu.

Šis Boeing 747 nebeturi langų – jo viduje yra vietos 74 tūkstančiams litrų vandens arba antipirenų. (LLHZ2805, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

747 Supertanker pirmą misiją atliko dar 2009 metais Ispanijoje, vėliau gaisrus gesino Izraelyje, JAV ir Čilėje. Lainerio savybės leidžia šį lėktuvą naudoti bet kuriame pasaulio krašte, o viršutiniame aukšte gali veikti ir vadavietė gesinimą koordinuojantiems žmonėms. Savaime aišku, šis lėktuvas ant vandens netupia – jį reikia papildyti bazėje.

Anksčiau šį darbą dirbo trys Boeing 747, dabar tarnauja vos vienas. (ShacharLA, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Gaisrus gesina ir kiti perdaryti oro laineriai –  MD-87, BAe 146 , o ateityje šioje rolėje tikriausiai pamatysime ir Boeing 737.


Garsusis Princesės Julianos tarptautinis oro uostas netenka vieno iš turistų numylėtinio (Video)

Garsusis Princesės Julianos tarptautinis oro uostas netenka vieno iš turistų numylėtinio (Video)

Galbūt Princesės Julianos tarptautinio oro uosto pavadinimas jums sako nedaug, tačiau beveik garantuotai jūs esate matę jo vaizdų. Tai tas oro uostas, kuriame besileidžiantys lėktuvai praskrieja labai arti paplūdimyje pasiilsinčių žmonių. Tiesa, dėl paplūdimio malonumų ten niekas ir nebeateina – visi veržiasi pažiūrėti žemai skriejančių orlaivių. Visgi, turistai vieno savo numylėtinio jau nebepamatys.

Princesės Julianos tarptautinis oro uostas, įsikūręs Nyderlandams priklausančioje Šv. Martyno salos dalyje, savo istoriją pradėjo kaip karinis Antrojo pasaulinio karo aerodromas 1942 metais. Jau 1943 metais jis buvo pakeistas į civilinį aerodromą, o 1944 metais jame apsilankė Nyderlandų princesė Juliana, kurios vardu oro uostas ir pavadintas. Su laiku Princesės Julianos tarptautinis oro uostas augo, keitėsi jo struktūra, tačiau esminis bruožas išliko – jis yra siauroje salos dalyje iš abiejų pusių supamas vandens. Visai šalia, už tvoros, yra paplūdimys, kuriame nuo senų laikų poilsiauja žmonės.



Jau kelis dešimtmečius Maho paplūdimys, kuris ir ribojasi su šiuo oro uostu, yra viena iš žymiausių lankytinų Šv. Martyno salos vietų. Taip yra vien dėl to, kad virš jo labai žemai skraido besileidžiantys lėktuvai. Aviacijos entuziastai ar šiaip ekstremalių pojūčių ištroškę žmonės buriuojasi paplūdimyje ir fotografuoja žemai virš galvos skriejančius orlaivius. Kai kuriems to negana ir norisi daugiau adrenalino sukeliančių pojūčių.

Ar esate stovėję taip arti vis dar skrendančio lėktuvo? (Timo Breidenstein, Wikimedia)

Kuomet lėktuvas atsistoja pakilimo tako gale ir ruošiasi kilti, žmonės aplimpa tvorą ir iš visų jėgų laikosi talžomi reaktyvinių variklių sukelto vėjo. Šių metų liepos 13 dieną viena moteris mirė, kuomet Boeing 737 ją nupūtė nuo tvoros ir ji stipriai trenkėsi galva į betoną. Toje vietoje yra daug ženklų, įspėjančių žmones taip nesielgti.

Ženklai įspėja, kad kylančių lėktuvų keliami vėjo gūsiai poilsiautojus gali nublokšti ir sužeisti. (Jj04, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Šių metų rugsėjį oro uostas nukentėjo nuo Irmos uragano, kuris smėliu apnešė pakilimo taką, nuplėšė terminalo stogą ir šiaip pridarė nemažai problemų. Prireikė beveik mėnesio, kad viskas būtų iškuopta ir sutvarkyta, tačiau dabar Princesės Julianos tarptautinis oro uostas jau veikia įprastai. Tačiau aviacijos entuziastai vieno iš lėktuvų ten jau nebepamatys.

Šioje vietoje galima išvysti daug įvairių orlaivių: čia dažnai skraido ir nedideli propeleriniai lėktuvai, kursuojantys į kitas Karibų salas,  ir dideli keturių variklių orlaiviai, tokie kaip Airbus 340 ar Boeing 747. KLM Boeing 747 buvo vietos legenda – visi laukė šio mėlyno lainerio.Tačiau 747 jau laikomas po truputį vietą užleidžiančiu senu lėktuvu. Nors KLM Boeing 747 susilaukia ypač daug dėmesio dėl savo išskirtinės formos ir istorijos, viskam ateina galas.

Boeing 747 į garsųjį oro uostą jau nebeatvyks (Timo Breidenstein, Wikimedia)

KLM paskelbė, kad 747 į Princesės Julianos tarptautinį oro uostą nebesiųs. Jį pakeis Airbus 330. Tai – savotiška eros pabaiga, tačiau, žiūrint realistiškai, žmonės vis tiek plūs į paplūdimį, nes ne 747 pažiūrėti jie ten eina. Kita vertus, dėl specifinės 747 formos, jį atpažįsta daugelis, todėl galbūt bent jau dalis saloje besilankančių aviacijos mėgėjų jo pasiilgs.



Įdomūs faktai – Savaitė #6. 10 įdomių faktų apie traktorius, ilgiausią keleivinį traukinį ir sovietų numuštą keleivinį lėktuvą (Video)

Įdomūs faktai – Savaitė #6. 10 įdomių faktų apie traktorius, ilgiausią keleivinį traukinį ir sovietų numuštą keleivinį lėktuvą (Video)

Praėjo dar viena savaitė ir mes vėl skelbiame 10 įdomių faktų, kurių galbūt negirdėjote. Tiesa, 7 tikrai girdėjote mūsų Facebook puslapyje, kur įdomius faktus ir skaitinius skelbiame kasdien. Tačiau čia jie yra papildyti nauja informacija, plius pridėjome 3 naujus faktus, kad iš viso būtų apvalus 10. Šįkart visi faktai yra susiję su technika – važiuojančia, plaukiančia ir dirbančia.

Tai – jau šeštoji įdomių faktų savaitė. Per šį laiką sulaukėme daugybės naujų Facebook puslapio sekėjų – dėkojame, kad skaitote, domitės ir dalinatės su draugais. Jau visai greitai peršoksime 1000 žmonių, kuriems patinka NODUM puslapis ribą, o tada pasidalinsime ir dovanomis. Todėl kvieskite draugus į puslapį ir drąsiai dalinkitės patikusiais straipsniais.



Pirmadienis – prarastas SS Maheno. Tai – – vandenynų laineris, į vandenį nuleistas dar 1905 metais. Tai buvo gražus keleivinis garlaivis, kursavęs tarp Australijos ir Naujosios Zelandijos. SS Maheno Pirmojo pasaulinio karo metais teko tarnauti ir Naujosios Zelandijos kariniame jūrų laivyne. Garlaivis buvo perdažytas ir paverstas plaukiojančia ligonine. Po tarnybos laivas sugrįžo į įprastą darbą.

Taip kadaise atrodė gražus SS Maheno garlaivis. (Wikimedia)

1935 metais stiprus ciklonas SS Maheno nubloškė ant seklumos Freizerio saloje. SS Maheno buvo tempiamas, nes jau buvo parduotas kaip metalo laužas, bet stiprūs vėjai ir bangos nutraukė lyną. SS Maheno buvo nublokštas ant seklumos su 8 įgulos nariais. Bandymai prikelti laivą buvo nesėkmingi , o ir parduodamas jis nesulaukė pirkėjų. Taip SS Maheno ir išliko Freizerio saloje iki šiol. Nors dabar jo jau visai mažai telikę.

Ant seklumos nublokštas SS Maheno (John Oxley Library, State Library of Queensland, Wikimedia)

 

Taip SS Maheno atrodė 2016 metais. Priėjimas prie laivo jau kurį laiką yra ribojamas, bet vis tiek traukia smalsuolius.(Proto353, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Antradienis – Sovietų Sąjungos numuštas Korean Air Lines lėktuvas. Boeing 747 su 269 žmonėmis buvo numuštas 1983 metų rugsėjo pirmą dieną, kuomet dėl piloto klaidos nežymiai nukrypo nuo kurso ir pateko į uždraustą oro erdvę virš Sovietų Sąjungos. Keleivinis lėktuvas buvo numuštas oras-oras raketa iš SU-15 ir sudužo Japonijos jūroje. Savaime aišku, Sovietų Sąjunga iš pradžių visiškai neigė incidentą, vėliau pripažino savo veiksmus, teigdama, kad lėktuvas buvo palaikytas JAV žvalgybiniu orlaiviu, atsiųstu provokacijoms kelti. Tuo metu JAV tikrai vykdė žvalgybinę misiją, todėl sovietai lėktuvą palaikė šnipinėjimo įrangos prikrautu orlaiviu.

KE007 lėktuvas buvo numuštas piloto, kuris žinojo, kad tai civilinis Boeing, matė blyksinčias šviesas, langus ir skraidė visai netoli korėjiečių lėktuvo. (Hansueli Krapf, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Sovietai neigė žinantys, kur dingo lėktuvas, nors dabar jau žinoma, kad pirmines paieškos misijas sovietai išsiuntė vis dar neigdami lėktuvo numušimo faktą. Tokie veiksmai, nepaisant lėktuvo nukrypimo nuo kurso, yra laikomi neprofesionaliais (neatpažintas akivaizdžiai keleivinis, Pietų Korėjos avialinijoms priklausantis lėktuvas), žiauriais ir nepamatuotais. Skrydžio metu daryti įrašai (juodosios dėžės) buvo slepiami iki pat Sovietų Sąjungos subyrėjimo, o JAV ilgą laiką kaltino sovietus trukdžius atlikti paieškos ir gelbėjimo misiją. 1983 metų rugsėjo 12 dieną Sovietų Sąjunga vetavo Jungtinių Tautų Saugumo tarybos rezoliuciją, smerkiančią Korean Air Lines lėktuvo numušimą.




Trečiadienis – vienas didžiausių pasaulio traktorių Big Bud 747. Šis traktorius, pagal užsakymą pagamintas 1977 metais Montanoje, dabar yra muziejinė vertybė. Big Bud 747 kadaise kainavo 300 tūkstančių JAV dolerių ir buvo labai naudingas įrankis medvilnės fermose. Dažniausiai jis buvo naudojamas giluminio arimo darbams, taip pat kultivavimui ar kitai technikai patempti. Per savo darbo metus Big Bud 747 kelis kartus pakeitė rankas. Williamsų brolių ūkyje šis galiūnas per porą minučių iškultivuodavo hektarą žemės. Dabar Big Bud 747, nors ir yra pilnai veikiantis, yra tik muziejinė vertybė, kuri jau daugiau nebedirbs. Viena iš priežasčių – pagal užsakymą padangas gaminusi įmonė bankrutavo dar 2000 metais, todėl 2009-aisias į poilsį turėjo išeiti ir pats Big Bud 747.

Big Bud 747 skaičiais:

Variklis – 16 cilindrų 24,1 litro dyzelis, išvystantis 1100 ag (iš pradžių 760 ag, vėliau – 860 ag, dar vėliau – 960 ag)

Aukštis – 4,3 m

Ilgis – 8,2 m

Plotis – 6,35 m (su dvigubais ratais)

Pilnai paruoštas darbui, su visais skysčiais ir pilnu baku Big Bud 747 svėrė 61,2 t.

Ketvirtadienis – Liebherr R 9800 – vienas didžiausių ekskavatorių pasaulyje. Tai – didžiausias Liebherr gaminamas ekskavatorius, sveriantis 810 tonų. Vienu kartu kaušas gali pakelti apie 75 tonas. Aišku, ir variklio tokiam darbui reikia nemenko – čia jis išvysto 2 984 kW galią. Iš kur tokia galia? Ją teikia net du Cummins QSK60 16 cilindrų varikliai.

R9800 ekskavatorius ir žmogus palyginimas. (Liebherr nuotrauka)

Penktadienis – Shervick vikšriniai traktoriai. Galbūt šios žemės ūkio mašinos atrodo kaip įprasti, niekuo neišsiskiriantys traktoriai, tačiau jos iš tiesų turi gilią istoriją. Shervick traktoriai buvo gaminami iš Sherman tankų, naudotų Antrojo pasaulinio karo metais. Didžiojoje Britanijoje jų buvo tiesiog per daug, todėl Vickers gamykla jų komponentus panaudojo tokiam traktoriui gaminti. Juk reikėjo atstatyti šalį, o karo metu visi resursai buvo skirti karo reikmėms. Daugiau taikaus Antrojo pasaulinio karo technikos panaudojimo pavyzdžių – Antraspasaulinis.net

Shervick traktoriai Vickers gamykloje 1948 m. (Tyne & Wear Archives & Museums, Wikimedia)

Šeštadienis – STS-126 Shuttle erdvėlaivis ant Boeing 747. Tai – gražus vaizdas ir įspūdingas aeronautikos pavyzdys. Nuotraukoje duetas skrenda virš Mohavio dykumos pakeliui į Kenedžio kosminių skrydžių centrą 2008 metais. Tačiau Boeing 747 ir Shuttle draugavo nuo pat programos pradžios, kuomet daugkartinio panaudojimo erdvėlaivis net kilo bandomiesiems skrydžiams nuo šio specialiai modifikuoto lainerio.

Endevour and 747 nugaros, 2008 metų gruodis. (NASA, Wikimedia)

Sekmadienis – Lamborghini vikšrinukas. Lamborghini – visiems gerai žinoma superautomobilių markė. Net nereikia būti automobilių gerbėju, kad būtum girdėjęs apie Lamborghini. Bet ar žinojote, kad Lamborghini savo istoriją pradėjo nuo traktorių? Ferruccio Lamborghini iš pradžių gamino traktorius. Lamborghini vardas iki šiol žinomas žemės ūkio technikos rinkoje, o senieji markės traktoriai yra noriai graibstomi kolekcionierių. Tik pažiūrėkite į šį Lamborghini C553, pagamintą kažkur 1968-1970 metais.

Tokius traktorius dabar labiau medžioja kolekcionieriai, o ne žemdirbiai ar sodininkai. (Bahnfrend, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Tiek faktų iš praeitos savaitės. Tačiau, kaip ir visada, pridedame dar 3 įdomybes, kad jų būtų apvalus dešimtukas. Šįkart priderinome jas prie techniškos šio straipsnio temos.




9 iš 10 užimčiausių pasaulio jūrų uostų yra Azijoje. Pagal perkraunamų konteinerių skaičių labiausiai užimtas yra Šanchajaus uostas, antrasis pagal šį rodiklį – Singapūras. tai kas tas vienintelis uostas dešimtuke, kuris nėra įsikūręs tolimojoje Azijoje? Jebel Ali Jungtiniuose Arabų Emyratuose.

Šangchajaus jūrų uostas – užimčiausias konteinerių uostas pasaulyje. (Alex Needham, Wikimedia)

Ilgiausias pasaulio keleivinis traukinys – The Ghan. Šis 44 vagonus ir du lokomotyvus turintis traukinys keliauja iš Adelaidės į Darviną – skersai visą Australijos žemyną. Šio traukinio ilgis – 1,1 km, o kelionė trunka 54 valandas.

The Ghan traukinio maršrutas. (Bidgee, Wikimedia(CC BY 3.0)

Didžiausias Liebherr mobilus teleskopinis kranas – LTM 11200-9.1. Kad jau paminėjome Liebherr, galime straipsnį užbaigti dar vienu įspūdingu kompanijos produktu. Šis kranas gali pakelti 1200 tonų. Kaip? 18 ratų turinčią mašiną į priekį stumia vienas 500 kW variklis, o svorius kelias kitas 270 kW galios agregatas.

Didžiausias mobilus teleskopinis Liebherr kranas. (Liebherr nuotrauka)



Tiek faktų šįkart. Raginame paskaityti ir kitas šios straipsnių serijos dalis:

Pirmoji savaitė – didžiausia medinė arena, ilgiausias kelių traukinys, BMW E30 įdomybės ir t. .t

Antroji savaitė – mažiausias branduolinis ginklas, Dole Air Race katastrofa, seniausias vaizdo įrašas YouTube portale ir t. t.

Trečioji savaitė – Audi geležinkeliai, ilgiausias laivas pasaulio istorijoje, mechanizmas, kuris nieko nedaro ir t. t.

Ketvirtoji savaitė: Toyota ir AN-2 gimtadieniai, ilgiausias Ferrari paradas, aukščiausiai skraidantys paukščiai, didžiausia musė ir t. t.

Penktoji savaitė – mažiausia šunų veislė, pirmoji savitarnos parduotuvė, ilgiausia kirmėlė ir kur kas daugiau.

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.