Kodėl kai kurių Boeing lėktuvų varikliai turi dantytus korpusu? Ar toks dizainas sugalvotas tik dėl grožio?

Kodėl kai kurių Boeing lėktuvų varikliai turi dantytus korpusu? Ar toks dizainas sugalvotas tik dėl grožio?

Keliaudami oro uostuose galbūt esate pastebėję, kad kai kurie Boeing lėktuvai turi variklius su dantyta galine dalimi. Toks dizainas iš tiesų atrodo pakankamai įdomiai. Tokius variklius turi 737 MAX, 787 Dreamliner, 747-8 ir, tikriausiai, dar keli naujesni Boeing modeliai. Tačiau variklio korpuso dizainas sugalvotas tikrai ne dėl grožio. Kokią funkciją turi ta dantyta galinė variklio dalis? Ir kodėl tokio sprendimo nenaudoja Airbus?

Iš tiesų, nors sakome, kad zigzago dizainas nėra sugalvotas tik dėl grožio, iš tikrųjų jis padeda Boeing pabrėžti kompanijos gaminamų lėktuvų modernumą. Varikliai su dantyta galine dalimi išsiskiria iš senesnių modelių ir atrodo šiek tiek, sakykime, įdomiau. Bet, aišku, toks dizainas atlieka labai svarbią funkciją.



Trumpas atsakymas – šie varikliai skleidžia šiek tiek mažiau triukšmo nei senesni, kurie dantytos galinės dalies neturi. Internete pateikiami įvairūs matavimų duomenys, tačiau toks dizainas triukšmą sumažina apytiksliai 6-7 decibelais. Tai, žinoma, nėra daug, turint omenyje, kad lėktuvai yra labai triukšmingi. Tačiau net ir toks patobulinimas suteikia nemažai naudos, nes šiais laikais lėktuvų keliamam triukšmui skiriama labai daug dėmesio.

Boeing 787 Dreamliner variklis su Chevron dizainu. (Eric Prado, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

O anksčiau viskas buvo kitaip. Pirmieji reaktyviniai aviaciniai varikliai buvo labai triukšmingi, nors buvo gerokai mažesni ir paprastesni. Senieji reaktyviniai varikliai neturėjo to didžiulio ventiliatoriaus priekyje. Jie veikė labai paprastu principu – į priekį lėktuvą stūmė karštų iš variklio besiveržiančių dujų srovė. Tai – labai primityvus, supaprastintas reaktyvinio variklio veikimo principas, tačiau šiuo atveju to pakanka. Ta energinga karštų dujų srovė, kuri ir stūmė orlaivį pirmyn, maišėsi su aplinkoje esančiu oru. Dėl greičių skirtumo tarp iš reaktyvinio variklio išstumtų dujų ir aplinkoje esančio oro susidarydavo sūkuriai, kurie ir kėlė beprotišką triukšmą.

Triukšmingi varikliai nėra visiškai išnykę. Pavyzdžiui, Boeing 727, kurio gamyba baigėsi dar 1984 metais, vis dar tebeskraido, tačiau jau tik kaip krovininis lėktuvas. Dėl 727 variklių keliamo triukšmo, šie orlaiviai nėra įsileidžiami į kai kuriuos oro uostus. O anksčiau jie skraidė visur, nes geresnės alternatyvos tiesiog nebuvo, o ir žmonės taip tankiai negyveno aplink oro uostus. Pažvelkite, kokie juokingai maži atrodė 727-ojo varikliai:

Boeing 727 turėjo mažą ventiliatorių, todėl buvo labai triukšmingi – jų neįsileidžia visa eilė oro uostų. (Eric Prado, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Modernūs turboventiliatoriniai varikliai yra kur kas didesni, tačiau kartu ir tylesni. Variklio priekyje yra didžiulis ventiliatorius, kurį suka reaktyvinio variklio turbinos. Šiuo atveju lėktuvą į priekį stumia ta pati karštų dujų srovė, tačiau aplink ją teka kiek lėtesnis ir gerokai vėsesnis ventiliatoriaus pučiamas oras. Viskas atrodo maždaug taip:

Turboventiliatorinio variklio schema. (Zephyris, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Šioje schemoje 1 žymi variklio korpusą, 2 – ventiliatorių, 3 ir 4 – žemo ir aukšto slėgio kompresorius, 5 – degimo kamerą, 6 ir 7 – aukšto ir žemo slėgio turbinas, 8 – reaktyvinio variklio išmetimą, o 9 – ventiliatoriaus išmetimą. Kaip matote, raudonos rodyklės žymi itin greitą įkaitinto oro srovę, pučiamą iš reaktyvinio variklio vidaus. Tuo tarpu mėlynos rodyklės vaizduoja lėtesnę ir gerokai vėsesnę oro srovę iš ventiliatoriaus.

Nelygi galinė variklio korpuso dalis kuria sūkurius, todėl suprastėja aerodinaminis efektyvumas. (Ken Fielding, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Greičių skirtumas tarp šių oro srautų yra mažesnis nei skirtumas tarp reaktyvinio variklio išmetimo ir aplinkos. Taigi, susidaro mažesni oro sūkuriai, todėl turboventiliatoriniai varikliai yra gerokai tylesni už senuosius paprastus reaktyvinius variklius. Tačiau tyliais ir šių variklių pavadinti negalime – juos paliekantis oro srautas vis tiek yra labai greitas ir sukelia triukšmingus sūkurius.

Norwegian oro linijų Boeing 737-8 MAX su aiškiai matomu variklių korpuso dizainu. (Anna Zvereva, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Ir čia prieiname prie Boeing dantyto variklio korpuso dizaino. Chevrons angliškai vadinami zigzagai yra aerodinaminis prietaisas. Lėktuvui skrendant jie patys kuria mažus sūkurius, kurie tarsi apgobia variklius paliekančias dujas. Taigi, reaktyvinio variklio išmetamas karštas dujas dengia ventiliatoriaus sudaromas srautas, o jį – dantytos korpuso dalies kuriami maži sūkuriai. Jie neleidžia susidaryti didesniems sūkuriams, kurie anksčiau kildavo dėl didelio skirtumo aplinkos oro ir reaktyvinio variklio srauto tėkmės greičių. Taip variklis veikia 6-7 dB tyliau, o tai yra pakankamai neblogas rodiklis. Tačiau Airbus tokio dizaino nenaudos.

Boeing 747-8 turi net keturis tokio dizaino variklius. (Grzegorz Jereczek, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Airbus net ir norėdami negali pritaikyti Chevrons savo lėktuvams. Priežastis labai paprasta – Boeing turi šios technologijos patentą.Tačiau neaišku, ar Airbus apskritai domintų lėktuvų keliamo triukšmo sumažinimas 6-7 decibelais. Dantyto variklio korpuso kuriami sūkuriai reiškia, kad padidėja oro pasipriešinimas. Nežymiai, tačiau tai gali padidinti degalų sąnaudas. Kita vertus, Boeing teigia, kad dėl sumažėjusio triukšmo į lėktuvų fiuzeliažą gali montuoti mažiau garso izoliacijos, todėl tai, ką praranda dėl sumažėjusio orlaivio aerodinaminio efektyvumo, atgauna sumažindami jo svorį. Tačiau toks dizainas pravartus ne tik keleiviniams lėktuvams. Dantytus korpusus turi ir krovininės Boeing 747-8 versijos, nes oro uostai turi savus reikalavimus orlaivių keliamam triukšmui.



Taip pat skaitykite:

Kokį kurą degina reaktyviniai lėktuvai?

Ar lėktuvai gali neužsivesti dėl šalčio?

Kam skirtos tos raudonos juostelės su užrašu „Remove before flight“ ant oro uostuose stovinčių lėktuvų?

Kodėl didžiųjų lėktuvų padangos nėra pripildomos oru?

Ar kabinose sėdintys pilotai gali matyti lėktuvo sparnų galus?

Kodėl lėktuvai patys netyčia nepakyla pučiant stipriam vėjui?

Kodėl kai kurie lėktuvai variklius turi po sparnais, o kiti – prie uodegos?

Kodėl šis lėktuvas turi tris variklius po vienu sparnu ir du po kitu? Dažnai tokie Boeing 747 neskraido (Video)

Kodėl šis lėktuvas turi tris variklius po vienu sparnu ir du po kitu? Dažnai tokie Boeing 747 neskraido (Video)

Boeing 747 yra legendinis lėktuvas. Kai kadaise septintajame dešimtmetyje pasirodė pirmieji jo eskizai ir maketai, daugybė žmonių manė, kad toks lėktuvas yra tiesiog per didelis, kad pakiltų. Tačiau 1969 metais Boeing 747 pirmą kartą atsiplėšė nuo žemės ir tebėra gaminamas iki šiol. Šis dviaukštis laineris yra talpus ir pakankamai ekonomiškas. Į priekį jį gena keturi varikliai. Tiesa, labai retais atvejais po vienu sparnu pakabinamas ir dar vienas, penktasis variklis – kodėl?

Egzistuoja daugybė skirtingų Boeing 747 versijų. Keleiviniu 747 galbūt yra tekę keliauti ir jums, tačiau ore daug ir krovininių modelių,  pasitaiko ir privačių, ir net gaisrus gesinančių lėktuvų. Nereikėtų pamiršti, kad ir JAV prezidentas iki šiol skraido būtent Boeing 747. Tačiau penktasis variklis kabo po paprasčiausio keleivinio Qantas oro linijų lėktuvo sparnu.



Jei gerai įsižiūrėtumėte į šią nuotrauką, pamatytumėte, kad tai – paprastas Boeing 747. Qantas oro linijoms priklausantis lėktuvas įprastai skraidina keleivius į ilgesnes keliones. Tačiau 2016 metų pradžioje jam teko kitokia užduotis. Papildomas variklis arčiau fiuzeliažo nėra funkcionalus – jis tiesiog prikabintas kaip krovinys. Variklio prireikė Johanesburge įstrigusiam kitam kompanijos Boeing 747, todėl šiam teko jį nuskraidinti.

Boeing 747 gali su savimi pasiimti penktą variklį – jis kaip krovinys gabenamas į kitas bazes. (Qantas, Youtube.com)

Rolls Royce varikliai, kaip galite įsivaizduoti, yra dideli. Qantas svarstė kelias galimybes – buvo galima užsakyti didesnį krovininį lėktuvą arba variklį plukdyti laivu. Visgi, tokiose situacijose laikas yra pinigai, o Boeing 747 turi galimybę į kelionę pasiimti papildomą variklį. Qantas anksčiau yra taip gabenęs senojo Boeing 707 variklį, todėl tai atrodė geriausias variantas.

Tokia galimybė yra numatyta Boeing 747 konstrukcijoje, tačiau šioks toks pasiruošimas neabejotinai yra reikalingas. Toks krovinys kuria papildomą oro pasipriešinimą, todėl nefunkcionuojantį variklį reikėjo padaryti kiek įmanoma aerodinamiškesniu. Buvo nuimtos variklio turbinos mentys, ant centrinės dalies ir variklio perimetro uždėti papildomi aptakai. Tuomet per maždaug tris valandas prie sparno buvo prijungti variklio tvirtinimo elementai, o tuomet ir pats brangusis krovinys. Teigiama, kad variklį nuimti galima kur kas greičiau ir tuomet lėktuvas gali sugrįžti prie įprasto darbo režimo.

Štai keletas kadrų, kaip visa tai buvo atlikta

 

Iš tikrųjų toks būdas atsarginiams varikliams gabenti yra net labai efektyvus. Taip, vienoje pusėje padidėja oro pasipriešinimas, tačiau nežymiai ir šį efektą pilotai nesunkiai kompensuoja. Krovinys tvirtinamas arti fiuzeliažo, todėl nedaro didelės įtakos lėktuvo svorio centrui. Tiesa, pilotai teigė, kad teko skristi šiek tiek lėčiau ir tiesioginis skrydis iš Sidnėjaus į Johanesburgą buvo neįmanomas – teko tūpti Perte pasipildyti degalų.

Lėktuvo keleiviai buvo iš anksto informuoti apie neįprastą skrydžio pobūdį, todėl jiems nepatogumų pasikeitęs tvarkaraštis nesudarė. Apie tai buvo užsiminta ir skrydžio metu, todėl daugybė žmonių norėjo pažvelgti per langą ir pamatyti tuos tris variklius po vienu sparnu. Tokie skrydžiai yra itin reti, bet oro linijos džiaugiasi, kad Boeing 747 turi tokią galimybę.



Daugiau straipsnių apie aviaciją:

Keleivis neapsikentęs laukimo išlipo per avarinį išėjimą;

Kodėl lėktuvai kartais ore išpurškia degalus ir ar jie krenta žmonėms ant galvų?

Ar tiesa, kad lėktuvai visada kyla prieš vėją?

Kodėl lėktuvų variklių centruose piešiama balta spiralė?

Kodėl į lėktuvus keleiviai dažniausiai laipinami iš kairės pusė?

Kas nutiktų, jei skrydžio metu kas nors atidarytų lėktuvo duris?

Lenkas neapsikentė sėdėti Malagoje nusileidusiame Ryanair lėktuve – išlipo per avarinį išėjimą (Video)

Lenkas neapsikentė sėdėti Malagoje nusileidusiame Ryanair lėktuve – išlipo per avarinį išėjimą (Video)

Kartais lėktuvų keleivius sunku suprasti. Kartais dar kylant jie ima raustis po savo daiktus, kartais nusileidus jie be reikalo ploja, o tada iš karto rikiuojasi ant tako, nors lėktuvo durys dar net neatidarytos. Visgi, tenka pripažinti, kad nusileidus lėktuvą norisi palikti kiek įmanoma greičiau – vienų laukia artimieji, kitų – minkšta lova, o trečių – dar neištyrinėtas miestas. Kad ir kaip ten bebūtų, vienas lenkas šių metų pradžioje Malagoje pasielgė tikrai nedovanotinai – iššoko per avarinį išėjimą.

Istorija yra labai paprasta. Ryanair skrydis iš Londono į Malagą vėlavo visą valandą. Boeing 737-800 nusileido ir visi, kaip ir daugumoje skrydžiu, suskubo keltis iš vietų durims dar neatsidarius. Laukimas nepatiko niekam, tačiau vienas lenkas jo tiesiog negalėjo pakęsti.



Keleivis, kuris dažnai pristatomas Viktoro vardu, ilgai muistėsi, o galiausiai mandagiai atsiprašė kitų keleivių, priėjo prie avarinio išėjimo ir jį atidarė. Tuomet sugriebė savo kuprinę ir išėjo į lauką. Ten, žinoma, jo niekas nelaukė – Boeing 737 sparnas yra pakankamai aukštai nuo žemės, kad nuo jo ant asfalto šokti būtų gana nedrąsu.

Vyras su kuprine sėdėjo ant sparno tol, kol įgulos nariai jį priprašė sugrįžti. Po to jis buvo suimtas, tačiau jei paskaitytumėte komentarus internete, pastebėtumėte, kad jis dažniau sulaukia palaikymo žodžių, nei kritikos.

Lenkijos pilietis ant Boeing sparno

 

Kartu skridę keleiviai pasakoja, kad Viktoras skrydžio metu ne kartą naudojo inhaliatorių. Vyras sirgo astma. Net ir lėktuvui nusileidus žmonės jame laukė apie pusvalandį, kol lenkas nebeištvėrė ir išėjo į lauką. Kartu skridę nepažįstamieji mano, kad jam tiesiog pradėjo trūkti oro. Laikyti žmones lėktuve be jokio paaiškinimo yra neteisinga, nors savo pasiteisinimus vyras dabar galės dėstyti teismuose.

Pilotai surašė raportą, o sugrįžęs vyras buvo suimtas ir dar kartą atidžiai patikrintas apsaugos darbuotojų. Jokių piktų kėslų, panašu, jis neturėjo, tačiau saugumo pažeidimas yra labai rimtas. Kita vertus, lėktuvui jokia žala padaryta nebuvo. Durys tiesiog buvo įstatytos į vietą ir apžiūrėtos. Bet kuriuo atveju, lenkas gali tikėtis keturženklės baudos.

Galite įvertinti, iš kokio aukščio lenkas ketino nušokti. (Ra Boe, Wikimedia(CC BY-SA 2.5)

Keleiviai teisina netikusiai pasielgusį lenką – jie visi laukė daugiau nei pusvalandį po nusileidimo, ne vieno iš jų laukė šeima, jau buvo po 11 valandos vakaro. Visgi, tokiose situacijose privalu išlaikyti rimtį ir valdytis. Nereikėtų dar labiau savo skundais erzinti kitų keleivių ir tikrai negalima pažeidinėti saugumo taisyklių – griežta bauda yra garantuota.




Kaip gaisrus gesinantys lėktuvai prisipildo savo vandens rezervuarus? Kuris iš jų yra didžiausias? (Video)

Kaip gaisrus gesinantys lėktuvai prisipildo savo vandens rezervuarus? Kuris iš jų yra didžiausias? (Video)

Nors Lietuvoje dideli miškų gaisrai kyla retai, per televiziją arba pranešimuose internete tikrai esate matę kaip lėktuvai kitose šalyse tokias gamtinių katastrofų vietas bombarduoja vandeniu. Ar kada susimąstėte, kiek vandens telpa tokiame orlaivyje? Kaip jie užpildomi? Ir kuris ugniagesių lėktuvas yra pats didžiausias?

Gaisrams gesinti naudojami ir sraigtasparniai. Kai kurie tam yra pagaminti ar modifikuoti specialiai, kiti po savimi nešasi ant lynų pakabintas dideles vandens talpas. Pastarosios yra pripildomos tiesiog nuleidžiant jas į kokį nors ežerą, upę ar vandens rezervuarą. Sraigtasparniai negali panešti tiek vandens, kiek didieji ugniagesių lėktuvai, tačiau gali jį numesti kur kas tiksliau. Tačiau šis straipsnis yra apie tai, kaip ugniagesių lėktuvai prisipildo vandeniu.



Šiuo požiūriu egzistuoja dvi vandens bombonešių kategorijos – pripildomi bazėse ir pasisemiantys vandens iš didelių vandens telkinių. Tai priklauso nuo lėktuvo konstrukcijos. Jei lėktuvas yra pritaikytas nusileidimui ant vandens, jis tikriausiai gali jo ir pasisemti. Tam lėktuvas gali būti ir pritaikytas vėliau. Pavyzdžiui, žemės ūkyje plačiai naudotas AN-2 buvo pritaikytas gaisrų gesinimui, sumontavus plūdurus, kurie leidžia pasisemti vandens tiesiai iš telkinio. Kitas pavyzdys – Air Tractor AT-802. Įprastai šis lėktuvas purškia laukus (nors dabar nori ir kariauti), tačiau nesunkiai gali ant degančių plotų išpilti 3000 litrų vandens.

Čia galite pamatyti kaip įlankoje vandens pasisemia keturi su miškų gaisrais kovojantys lėktuvai

Anksčiau buvo eksperimentuojama ir su tikromis vandens bombomis. Po Antrojo pasaulinio karo daug karo lėktuvų liko be darbo ir buvo bandoma juos pritaikyti civilinėms reikmėms. Buvo eksperimentuojama su bombonešių naudojimu gaisrų gesinimui tiesiog bombas pripildant vandeniu. Šie bandymai buvo nesėkmingi, tačiau patys bombonešiai vėliau gavo vandens rezervuarus ir buvo naudojami labiau tradiciniais metodais.

Ukrainietiškas AN-32 numeta savo krovinį. (Oleg Belyakov, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Tikriausiai esate pastebėję ir tai, kad kartais pilamas ne vanduo, o kažkoks raudonas skystis. Tai – antipirenai. Jie pilami toliau nuo ugnies linijos, siekiant ją sustabdyti. Kartais antipirenai pilami ir tiesiai ant ugnies, siekiant sumažinti liepsnos aukštį ir sulėtinti jos plitimą. Iš esmės, tai yra vanduo su tirštikliais – moliu, pupenių lipais, amonio sulfatu ir, aišku, raudonais dažais. Tirštikliai reikalingi tam, kad liepsnoms atsparus skystis ilgiau išliktų ant medžių šakų, netekėtų ir ne taip greitai garuotų. O raudoni dažai tiesiog padeda pažymėti liniją, iki kurios turi atvykti ugniagesių brigados. Beje, šiuolaikiniai antipirenai ne tik nekenkia miškams, bet ir jiems padeda atsigauti po gaisrų – jie veikia kaip trąša.

Raudonas skystis, šioje nuotraukoje pilamas iš C-130 Hercules, stabdo ugnies plitimą. (U.S. Air Force, Wikimedia)

Taigi, kuris gaisrus gesinantis lėktuvas yra pats didžiausias? Tai – 747 Supertanker. Kaip tikriausiai supratote iš pavadinimo, tai – perdarytas Boeing -747-400 orlaivis. Jis gali nešti net 74 tūkstančius litrų vandens ar antipirenų. Savo krovinį šis lėktuvas gali paleisti laisvai kristi arba išpurkšti jį aukštesniu slėgiu.

Šis Boeing 747 nebeturi langų – jo viduje yra vietos 74 tūkstančiams litrų vandens arba antipirenų. (LLHZ2805, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

747 Supertanker pirmą misiją atliko dar 2009 metais Ispanijoje, vėliau gaisrus gesino Izraelyje, JAV ir Čilėje. Lainerio savybės leidžia šį lėktuvą naudoti bet kuriame pasaulio krašte, o viršutiniame aukšte gali veikti ir vadavietė gesinimą koordinuojantiems žmonėms. Savaime aišku, šis lėktuvas ant vandens netupia – jį reikia papildyti bazėje.

Anksčiau šį darbą dirbo trys Boeing 747, dabar tarnauja vos vienas. (ShacharLA, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Gaisrus gesina ir kiti perdaryti oro laineriai –  MD-87, BAe 146 , o ateityje šioje rolėje tikriausiai pamatysime ir Boeing 737.


Garsusis Princesės Julianos tarptautinis oro uostas netenka vieno iš turistų numylėtinio (Video)

Garsusis Princesės Julianos tarptautinis oro uostas netenka vieno iš turistų numylėtinio (Video)

Galbūt Princesės Julianos tarptautinio oro uosto pavadinimas jums sako nedaug, tačiau beveik garantuotai jūs esate matę jo vaizdų. Tai tas oro uostas, kuriame besileidžiantys lėktuvai praskrieja labai arti paplūdimyje pasiilsinčių žmonių. Tiesa, dėl paplūdimio malonumų ten niekas ir nebeateina – visi veržiasi pažiūrėti žemai skriejančių orlaivių. Visgi, turistai vieno savo numylėtinio jau nebepamatys.

Princesės Julianos tarptautinis oro uostas, įsikūręs Nyderlandams priklausančioje Šv. Martyno salos dalyje, savo istoriją pradėjo kaip karinis Antrojo pasaulinio karo aerodromas 1942 metais. Jau 1943 metais jis buvo pakeistas į civilinį aerodromą, o 1944 metais jame apsilankė Nyderlandų princesė Juliana, kurios vardu oro uostas ir pavadintas. Su laiku Princesės Julianos tarptautinis oro uostas augo, keitėsi jo struktūra, tačiau esminis bruožas išliko – jis yra siauroje salos dalyje iš abiejų pusių supamas vandens. Visai šalia, už tvoros, yra paplūdimys, kuriame nuo senų laikų poilsiauja žmonės.



Jau kelis dešimtmečius Maho paplūdimys, kuris ir ribojasi su šiuo oro uostu, yra viena iš žymiausių lankytinų Šv. Martyno salos vietų. Taip yra vien dėl to, kad virš jo labai žemai skraido besileidžiantys lėktuvai. Aviacijos entuziastai ar šiaip ekstremalių pojūčių ištroškę žmonės buriuojasi paplūdimyje ir fotografuoja žemai virš galvos skriejančius orlaivius. Kai kuriems to negana ir norisi daugiau adrenalino sukeliančių pojūčių.

Ar esate stovėję taip arti vis dar skrendančio lėktuvo? (Timo Breidenstein, Wikimedia)

Kuomet lėktuvas atsistoja pakilimo tako gale ir ruošiasi kilti, žmonės aplimpa tvorą ir iš visų jėgų laikosi talžomi reaktyvinių variklių sukelto vėjo. Šių metų liepos 13 dieną viena moteris mirė, kuomet Boeing 737 ją nupūtė nuo tvoros ir ji stipriai trenkėsi galva į betoną. Toje vietoje yra daug ženklų, įspėjančių žmones taip nesielgti.

Ženklai įspėja, kad kylančių lėktuvų keliami vėjo gūsiai poilsiautojus gali nublokšti ir sužeisti. (Jj04, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Šių metų rugsėjį oro uostas nukentėjo nuo Irmos uragano, kuris smėliu apnešė pakilimo taką, nuplėšė terminalo stogą ir šiaip pridarė nemažai problemų. Prireikė beveik mėnesio, kad viskas būtų iškuopta ir sutvarkyta, tačiau dabar Princesės Julianos tarptautinis oro uostas jau veikia įprastai. Tačiau aviacijos entuziastai vieno iš lėktuvų ten jau nebepamatys.

Šioje vietoje galima išvysti daug įvairių orlaivių: čia dažnai skraido ir nedideli propeleriniai lėktuvai, kursuojantys į kitas Karibų salas,  ir dideli keturių variklių orlaiviai, tokie kaip Airbus 340 ar Boeing 747. KLM Boeing 747 buvo vietos legenda – visi laukė šio mėlyno lainerio.Tačiau 747 jau laikomas po truputį vietą užleidžiančiu senu lėktuvu. Nors KLM Boeing 747 susilaukia ypač daug dėmesio dėl savo išskirtinės formos ir istorijos, viskam ateina galas.

Boeing 747 į garsųjį oro uostą jau nebeatvyks (Timo Breidenstein, Wikimedia)

KLM paskelbė, kad 747 į Princesės Julianos tarptautinį oro uostą nebesiųs. Jį pakeis Airbus 330. Tai – savotiška eros pabaiga, tačiau, žiūrint realistiškai, žmonės vis tiek plūs į paplūdimį, nes ne 747 pažiūrėti jie ten eina. Kita vertus, dėl specifinės 747 formos, jį atpažįsta daugelis, todėl galbūt bent jau dalis saloje besilankančių aviacijos mėgėjų jo pasiilgs.



Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.