Įdomūs faktai – Savaitė #2. 10 įdomių faktų apie mūsų pasaulį – tai kur indai eina į tualetą? (Video)

Įdomūs faktai – Savaitė #2. 10 įdomių faktų apie mūsų pasaulį – tai kur indai eina į tualetą? (Video)

Kiekvieną dieną Nodum.lt Facebook puslapyje skelbiame įdomius, mažai girdėtus faktus, o pirmadienį juos susumuojame į vieną straipsnį. Šiame tekste surasite visus praeitos savaitės įdomius faktus, plius – tris papildomus, kad išeitų apvalus 10. Šįkart pradedame nuo mažiausio branduolinio ginklo pasaulyje.

Pirmadienis – mažiausias visų laikų branduolinis ginklas. Tai – W48 sviedinys, skirtas iššauti iš 155 mm pabūklo. W48 gamyba buvo pradėta 1963 metais. Tikslas – sukurti sviedinį, kuris pasižymėtų didžiule galia, tačiau būtų lengvas ir galėtų būti naudojamas su jau turimais ginklais. W48 iš tikrųjų nebuvo toks jau galingas, palyginti su kitais atominiais ginklais – maždaug toks, kaip 72 TNT tonos. 1992 metais W48 ginklo buvo atsisakyta.



Iš tikrųjų, sukurti mažą branduolinį ginklą yra sunkiau nei didelį – tiesiog per sunku pasiekti kritinę masę. Turint omenyje didelę kainą, mažų branduolinių ginklų efektyvumas yra palyginti mažas. Daugiau apie tai, kodėl pasaulis negamina branduolinių kulkų – Technologijos.lt straipsnyje.

W48 – mažiausia visų laikų branduolinė galvutė. (US-Department of Energy, Wikimedia)

Antradienis – netikėta trylikos Junkers Ju 87 „Stuka“ avarija. 1939 metų rugpjūčio 15 dieną Vokietija aktyviai ruošėsi Lenkijos puolimui, kuris prasidėjo rugsėjo pirmą dieną. Netoli sienos buvo surengta Junkers Ju 87 „Stuka“ demonstracija, kurią stebėjo aukščiausi Liufvafės (Vokietijos karinių oro pajėgų) karininkai. Pagal planą, 13 pikiruojamų bombonešių turėjo pranerti pro debesis, labai tiksliai numesti savo netikras bombas ir staiga pasukti aukštyn. Tačiau debesys buvo taip žemai, kad pilotams nepavyko laiku pastebėti žemės ir visi 13 lėktuvų sudužo. 26 įgulų nariai žuvo. Galima tik įsivaizduoti, kaip šis įvykis atrodė demonstraciją stebintiems karininkams, tačiau kiti „Stuka“ bombonešiai kare buvo vertinami puikiai.

Junkers Ju 87 Stuka pikiruojantys bombonešiai kare buvo nepralenkiami, tačiau prieš karą net 13 jų sudužo vienoje didelėje avarijoje (Bundesarchiv, Bild 101I-646-5188-17 / Opitz, Wikimedia(CC BY-SA 3.0 de)

Trečiadienis – Dole Air Race katastrofa. 1927 metais buvo surengtos lėktuvų lenktynės iš San Fransisko į Havajus. 15-18 lėktuvų norėjo dalyvauti lenktynėse, tačiau tik 11 buvo pripažinti tinkamais. Net trys iš jų sudužo dar prieš lenktynes. Pirmasis pakilo Oklahoma, bet nuskridus pakankamai netoli buvo pastebėta, kad variklis stipriai kaista, todėl lėktuvas sugrįžo. Tuomet El Encanto bandė pakilti, bet nesėkmingai – nuvažiavo nuo tako ir sudužo. Pabco Flyer kilo iš karto po to, tačiau nukrito iš nedidelio aukščio ir buvo nežymiai apgadintas. Tuo tarpu Golden Eagle pakilo sėkmingai ir nuskrido už horizonto. Miss Doran taip pat sėkmingai pakilo, tačiau greitai grįžo, nes variklis skleidė neaiškius garsus. Dallas Spirit pakilo, bet greitai sugrįžo, nes suplyšo fiuzeliažą dengiantis audinys. Aloha ir Woolaroc  pakilo ir nuskrido be didesnių problemų, o ir Miss Doran buvo pataisytas ir greitai išskrido link Havajų. Pabco Flyer taip pat pabandė antrą kartą ir antrą kartą vėl nukrito.

Pranešimas laikraštyje apie prastai pasibaigusias lėktuvų lenktynes. (Wolfgang Sauber, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Lenktynes laimėjo Woolaroc , antrasis atskrido AlohaGolden Eagle ir Miss Doran dingo jūroje, jų ieškojo keli povandeniniai laivai. Vėliau prie jų prisidėjo ir paremontuotas Dallas Spirit, tačiau ir šis pražuvo vandenyne. Iš viso 10 žmonių žuvo, 6 lėktuvai buvo prarasti.




Ketvirtadienis – Venera 7 zondas. Tai – 1970 metų rugpjūčio 17 dieną į Venerą išvykęs sovietų zondas, kuris pasiekė išties nemažai. Atšiaurioje planetoje jis buvo jau gruodžio 15 dieną, kuomet įlėkė į atmosferą ir po truputį leidosi. Į Žemę atkeliavo pirmieji duomenys apie Veneros atmosferą – ją 97 % sudarė anglies dioksidas. 60 km aukštyje išskleistas parašiutas galiausiai nebeatlaikė atšiaurių sąlygų ir kažkuriuo metu Venera 7 rėžėsi į planetos paviršių. Visgi, ir po to dar siuntė duomenis – Veneros paviršiaus temperatūra buvo 475 °C, o slėgis 90 Žemės atmosferų. Buvo padaryta išvada, kad vandens Veneroje tikrai nėra. Venera 7 buvo pirmasis žmogaus sukurtas kosminis aparatas nusileidęs kitoje planetoje ir iš ten atsiuntęs duomenis.

Venera 7 zondo eskizas. (Wolfgang Sauber, Wikimedia)

Penktadienis – keturačiai Vokietijos triračiai. Darbo savaitės pabaigoje prisiminėme A1 vairuotojo teisių kategoriją, leidžiančią vairuoti motociklus, kurių variklio darbinis tūris yra tarp 50 ir 125 kubinių centimetrų, o galia neviršija 11 kW, bei triračius, kurių galia neviršija 15 kW. Vokietijoje tokiu transporto priemonių trūkumas išsprendžiamas modifikuojant miesto automobilius – galiniai ratai yra sumontuojami taip arti vienas kito, kad automobilis pagal įstatymus yra laikomas triračiu ir jį galima vairuoti turint A1 kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Aišku, galia vis tiek yra ribojama iki 15 kW. Plačiau apie tai – šiame straipsnyje.

FIAT 500 tampa dažnu taikiniu tokioms modifikacijoms – galiniai ratai sumontuoti greta, o variklio galia sumažinta iki 15 kW. (Auto Ellenrieder)

Šeštadienis – arbatos maišelių atsiradimas. Iš tikrųjų arbata į maišelius buvo pilstoma dar senovės Kinijoje, tačiau tuomet tai daryta siekiant išsaugoti skonines ir aromatines arbatos savybes. Arbatos plikymas maišeliuose išpopuliarėjo tik po to, kai niujorkietis arbatos importuotojas Thomas Sullivanas 1908 metais pradėjo arbatą pardavinėti mažyčiuose šilkiniuose maišeliuose. Nors jis neplanavo, kad taip nutiks, daugelis žmonių jo arbatą taip ir plikė – į puodelius ar arbatinukus arbatžoles dėjo su visais maišeliais. Arbatos plikymas maišelyje padeda išvengti netvarkos ir yra tiesiog patogesnis. Daugiau apie tai – šiame straipsnyje.

Šiuolaikiniai arbatos maišeliai gaminami iš popieriaus pluošto. ( André Karwath, Wikimedia (CC BY-SA 2.5)

Sekmadienis – Voyager 2 40 metų jubiliejus. 1977-ųjų rugpjūčio 20 į misiją pakilo vienas svarbiausių žmonijos kosminių aparatų – Voyager 2. Jis buvo sukurtas todėl, kad mokslininkai paskaičiavo, kad planetos bus išsidėsčiusios labai palankiai, kad vienas erdvėlaivis galėtų aplankyti keturias išorinio Saulės sistemos rato planetas. Tai Voyager 2 ir pavyko padaryti – 1979 metais erdvėlaivis pralėkė pro Jupiterį, 1981 – pro Saturną, 1986 – pro Uraną, o 1989-aisiais – pro Neptūną. Taip baigėsi pirminė misija, bet, kadangi erdvėlaivis vis dar veikia puikiai, Voyager 2 dabar tyrinėja Saulės sistemos pakraščius. Manoma, kad 2019-2020 metais zondas įskries į tarpžvaigždinę erdvę, tačiau jau apie 2025 metus Žemės nepasieks net ir silpnas Voyager 2 radijo signalas. Plutonio oksido rutulius naudojantis generatorius tikriausiai jau apie 2020 metus nustos gaminti energiją.

Voyager 2 jau visai netrukus paliks Saulės sistemą. (NASA/JPL, Wikimedia)

Tiek faktų skelbėme praeitą savaitę. Kaip jau minėjome, norime pateikti apvalų įdomių faktų dešimtuką, todėl pridedame dar 3. Tačiau prieš juos užsukite į mūsų FB puslapį ir pasidalinkite juo su draugais – taip tikrai padedate Nodum.lt augti.

Seniausias vaizdo įrašas YouTube portale turi daugiau nei 41 milijoną peržiūrų, jis buvo įkeltas 2005 metų balandžio 23 dieną. Jame – vaikinas zoologijos sode komentuoja dramblius – tik pasako, kad šaunu, kad drambliai turi ilgus straublius. Tai – vienintelis vaizdo įrašas jawed kanale, tačiau jis kanalui sunešė net 217 tūkstančių prenumeruotojų.

Populiariausias lietuviškas YouTube kanalas – The3dvinas. Tai – vlogų kanalas, kuriamas Edvino Navicko. Pirmasis vaizdo įrašas į šį kanalą įkeltas prieš penkerius metus, per tą laiką The3dvinas surinko daugiau nei 208 tūkstančius prenumeruotojų.

Indijoje gyvena apie 1,3 milijardo žmonių. Tikslus skaičius net nėra žinomas, nes šalis neturi galimybių suskaičiuoti savo gyventojus. Visgi, yra žinoma, kad daugiau nei pusė jų neturi prieigos prie jokio tualeto – nei privataus, nei viešojo. Problema patraukė ir ne vienos labdaros organizacijos dėmesį, nes nešvara gatvėse ir paplūdimiuose yra puiki terpė pavojingiems mikroorganizmams daugintis ir augti.

Kur indai atlieka gamtinius reikalus?

Ką daro indai, kurie neturi tualeto? Eina į gatves ir paplūdimius, kartais grupėmis. Pastebima, kad tai – ir kultūrinis reiškinys. Ne vienas indas renkasi gamtinius reikalus atlikti lauke vietoj to, kad naudotųsi vienu iš viešųjų tualetų.

Tiek faktų šįkart. Kviečiame žvilgtelti ir į praeitos savaitės įdomius faktus, tarp kurių ir didžiausia bakterija, ir radiacijos fiksavimas buitine kamera, ir mažiausias žinduolis.




Kaip su savo vaikais kalbėtis apie galimai artėjantį branduolinį karą? (Video)

Kaip su savo vaikais kalbėtis apie galimai artėjantį branduolinį karą? (Video)

Žiniasklaidoje vis dažniau pasirodo įvairių instrukcijų skirtų ruoštis, atrodo, neišvengiamam branduoliniam konfliktui. Nežinia, ar žmonės tikrai yra tokie įsibauginę, ar tiesiog juokiasi grėsmei į akis. Tačiau į šias diskusijas įsitraukia ir mokslininkai. Štai kaip Albertos Universiteto profesorė Sophie Yohani pataria su vaikais kalbėtis apie branduolinio karo grėsmę. Kodėl tai reikia daryti apskritai? Kam gąsdinti vaikus?

Ir be jūsų yra kas tuos vaikus gąsdina. Branduolinio konflikto tarp JAV ir Šiaurės Korėjos grėsmė yra nuolat aptariama žiniasklaidoje, o politinių lyderių grasinimai kaskart skamba vis įtikinamiau. Kartais atrodo, kad karas jau yra neišvengiamas – JAV negali visą laiką taikstytis su tarpžemynines balistines raketas kuriančia valstybe, kuri savo branduolinę programą motyvuoja JAV priešiškumu.




Šios kalbos neišvengiamai pasiekia ir vaikų ausis. Jie neprisimena Šaltojo karo laikų, jie nesupranta tarptautinių santykių metodų ir ką diplomatijoje gali nuveikti blefas. Taigi, jiems branduolinio karo grėsmė yra kur kas realesnė ir, tikriausiai, kur kas labiau bauginanti nei suaugusiems. Štai kaip Sophie Yohani pataria kalbėtis su vaikais apie potencialų branduolinį konfliktą.



Visų pirma, nereikėtų tvirtai teigti, kad konflikto nebus. Jūs to nežinote, todėl ir vaikams to įteiginėti nereikėtų. Tačiau svarbu kalbėti su viltimi – atominės bombos kare nenaudotos nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Visą šį laiką nuo 1945 metų mums pavyko išvengti branduolinio konflikto, nors kartais prie jo buvo priartėta. Taigi, dabartinė grėsmė nėra kažkas, ko mes anksčiau nebūtume matę, todėl reikia tikėtis, kad ir šįkart karo bus išvengta.

Antra, jei tik įmanoma, į šį pokalbį reikėtų įtraukti senelius. Vaikai supranta, kad jų seneliai yra labai daug matę ir patyrę, todėl jų pasakojimai yra labai vertingi. Reikia vaikams papasakoti apie Šaltąjį karą ir kokias baimes žmonės jautė tuomet.

Trečia, kalbėkite taip, kaip geriau jūsų vaikui. Visi vaikai yra skirtingi. Kalbėjimo toną ir pateikiamą informaciją turite pritaikyti prie savo vaiko – jo baimių, nerimo ir žinių apie galimą grėsmę. Kai kurie jaunesni vaikai gali baimintis artėjančio rugsėjo, kuomet teks eiti į mokyklą ir palikti saugius namus. Vyresni gali tiesiog baimintis dėl pasaulio ir savo ateities.

Taip pat nepamirškite, kad kalbate su vaiku. Jie negali ir nenori suprasti tarptautinių santykių subtilybių, todėl teks apie viską papasakoti kuo paprasčiau. Svarbiausia – ramiai ir be nerimo.

Informacinis filmukas JAV vaikams iš šeštojo dešimtmečio

Ketvirta, neparodykite savo nerimo. Žiūrėdami televiziją ar užsiimdami kitomis veiklomis suaugusieji gali pasikalbėti ir atviriau, išduodami savo nerimą ar nuomonę, kad karas – neišvengiamas. Prie vaikų taip kalbėti nereikėtų. Jie viską sugeria ir jaučia kur kas stipriau, todėl tėvams reikėtų būti labai ramiems, šaltakraujiškiems ir viltingiems.

Penkta, stebėkite savo vaikų nerimą. Kai kurie vaikai, turintys nerimo sutrikimų, gali jaustis itin nejaukiai, kuomet žiniasklaida nuolat kalba apie karą. Stebėkite ženklus, išduodančius, kad vaikui sunku susitvarkyti su savo emocijomis ir jam padėkite. Aplinkinių ramybė kartais gali būti užkrečiama.

Šešta, pasitelkite pagalbą iš šalies. Seneliai yra geras informacijos šaltinis, kuriuo vaikai pasitiki. Tačiau, jei vaikai mėgsta skaityti, galite parūpinti jiems knygų apie Šaltąjį karą, kad jie įsitikintų, jog ir įtempčiausios situacijos nebūtinai veda link karo. Kartais gali tekti pasitelkti ir psichologą, jei nerimas taps nekontroliuojamas.




Nors jums gali atrodyti, kad karo tikrai nebus, vaikams ši grėsmė yra kur kas realesnė. Mums pasisekė ta prasme, kad šiuo metu žiniasklaidoje dažniausiai kalbama apie konfliktą tarp JAV ir Šiaurės Korėjos – abi šios valstybės yra atokiau nuo mūsų. Tačiau jau kelias savaites atrodo, kad visas pasaulis stovi ant naujo karo slenksčio, todėl, jei manote, kad jūsų vaikai nerimauja dėl ateities, reikia su jais pasikalbėti.

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.