Įdomi priežastis, kodėl centrinė Citroën C4 vairo dalis nesisuko – taip buvo ne tik dėl originalumo siekio

Įdomi priežastis, kodėl centrinė Citroën C4 vairo dalis nesisuko – taip buvo ne tik dėl originalumo siekio

Nepaisant sprogmenis primenančio vardo, Citroën C4 yra paprastas kasdieniškas automobilis, kokių gatvėje yra daugybė. Pirmosios C4 kartos automobiliai pradėti gaminti dar 2004 metais ir žmonės juos noriai pirko. Tai buvo paprastas, nepretenzingas ir pakankamai pigus hečbekas su įdomiu dizainu. Tiesa, vienas keistas C4 bruožas patiko tikrai ne visiems – centrinė vairo dalis nesisuko kartu su vairo apskritimu. Tiesa, Citroën tokį sprendimą priėmė ne be reikalo.

Citroën visada siekė kuo nors išsiskirti. Anksčiau tai buvo neįprastas, bet labai gražus automobilių dizainas ir technologijos. Būtent Citroën pagamino pirmąjį masinės gamybos automobilį tik su diskiniais stabdžiais – Citroën DS nustatė naujus stabdymo, komforto, valdymo ir aerodinamikos standartus. Šis automobilis turėjo hidropneumatinę važiuoklę, aktyvius, posūkius apšviečiančius žibintus, vairo stiprintuvą, pusiau automatinę transmisiją ir daugybę kitų inovacijų. O juk DS buvo gaminamas nuo 1955 metų! Citroën DS pakeitė visą automobilių raidos istoriją ir iki šiol yra laikomas vienu svarbiausių automobilių pasaulio istorijoje.



Šis straipsnis nėra apie Citroën DS, tačiau jį paminėjome ne be reikalo. Citroën keistenybes žmonės dabar tiesiog nurašo kaip kažkokį nesugebėjimą kurti gerų automobilių ar perdėtą dėmesį nereikšmingoms smulkmenoms. Tačiau tiesa yra ta, kad Citroën visada eksperimentavo, norėjo išsiskirti ir sukurti ką nors, kas sudrebintų rinką. Taip nutiko ir su C4 vairu.

Citroën C4 buvo gana paprastas ir nebrangus automobilis. (order_242, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Citroën C4 vairą sudaro dvi nepriklausomos dalys – išorinis žiedas skirtas vairavimui ir centrinė nejudanti dalis. Tai nėra įprastas sprendimas. Praktiškai visuose kituose automobiliuose centrinė vairo dalis yra visiškai sujungta su išorine ir sukiojasi kartu. Vairas dažniausiai yra vienas kartu keičiamas mazgas su oro pagalve viduryje. Tikriausiai nesuklysime manydami, kad būtent taip vairas veikia ir jūsų automobilyje, jei nevažinėjate pirmos kartos C4.

Jei nesate sėdėję šiame automobilyje, jums gali būti sunku įsivaizduoti apie ką kalbame. Pažvelkite į nuotrauką apačioje. Joje vairo apskritimas yra pasuktas kokiais 15-20 laipsnių į kairę, tačiau centrinė dalis su mygtukais, oro pagalve ir Citroën logotipu išlieka tiesi:

Šio automobilio vairas yra pasuktas į kairę. (Juandedeboca, Wikimedia(CC BY 3.0 at)

Pasirodo, pagrindinė priežastis buvo mygtukai. Citroën norėjo vairo centre sumontuoti labai daug mygtukų, tačiau tuomet nusprendė, kad mygtukus geriausia montuoti ant nejudančio paviršiaus. Tuomet buvo manoma, kad jei mygtukų pozicija nuolat keisis, vairuotojui bus sunku posūkyje nežiūrint į mygtukus surasti, kur jie yra. Kadangi mygtukų buvo tiek daug, Citroën taip pat manė, kad pats mazgas bus patikimesnis, jei nejudės.

Nejudantis vairo centras taip pat leido sukurti pirmąją vairuotojo formą atitinkančią oro pagalvę. Įprastai oro pagalvės yra pūsto blyno formos. Jos turi būti apvalios, nes neaišku, kokioje padėtyje gali atsidurti vairas eismo įvykio metu. Kadangi oro pagalvės pozicija C4 automobilyje nesikeitė, jos forma galėjo atitikti vairuotojo siluetą – būti šiek tiek platesnė galvos ir pečių zonoje. Štai kaip atrodo pirmosios Citroën C4 modelio saugos pagalvės – atkreipkite dėmesį į tą, kuri yra skirta vairuotojui:

Citroën C4 saugumą iliustruojanti diagrama – atkreipkite dėmesį į vaire sumontuotos oro pagalvės formą (Citroën atvaizdas).

Pirmosios Citroën C4 kartos gamyba baigėsi 2010 metais, kai pasirodė antroji C4 karta. Šio automobilio vairas taip pat yra nusėtas mygtukais. Neskaičiavome, bet čia mygtukų gali būti dar daugiau nei turėjo pirmasis C4 vairas. Tačiau antrosios C4 kartos automobilio vairas pasižymi vientisa konstrukcija – centrinė dalis sukiojasi kartu su išoriniu žiedu. Kodėl Citroën atsisakė turėto unikalaus vairo?

Visų pirma, jis nepatiko vairuotojams. Mygtukai likdavo savo vietose, tačiau pats vairas buvo ne toks patogus kaip labiau tradiciniai įrenginiai. Nors vairuotojas privalo rankas laikyti ant vairo apskritimo, nemažai žmonių dažnai riešus ilsina plaštakas laikydami ant vairo stipinų. Citroën C4 atveju tai buvo praktiškai neįmanoma. Antroji tokio vairo atsisakymo priežastis buvo kaina – tokio vairo konstrukcija buvo sudėtingesnė, todėl pats vairas buvo šiek tiek brangesnis. Citroën nusprendė, kad privalumų yra mažiau nei trūkumų ir vos po 6 metų nuo tokio vairo pristatymo jo visiškai atsisakė. Kartu iš vairo dingo ir forminė oro pagalvė.

Ne visi Citroën sprendimai pasiteisina ir prigyja. Nesame bandę tokio vairo ir sunku pasakyti, ar lengva prie jo priprasti. Tačiau smagu žinoti, kad automobilių pramonės atstovai bando pačias įvairiausias inovacijas. Štai DS tapo nemirštančia klasika, o C4 vairas dingo jau po pirmosios kartos – kartais taip nutinka, kai esi drąsus ir stumi savo idėjas į priekį.



Taip pat skaitykite:

Erzinančios netikros grotelės ir ventiliacijos angos;

Kaip atsirado ir paplito puodelių laikikliai?

Kodėl Mercedes-Benz EQC elektromobilis priekyje neturi bagažinės? 

Renault 4 ir Citröen 2CV irgi dalyvavo Dakaro ralyje;

TOP10 mėgstamiausių išnykusių automobilių dizaino elementų;

Kodėl automobiliai vietoj durelių nenaudoja aviacijos stiliaus kabinos gaubtų?

Kodėl anksčiau kai kurie automobiliai turėjo ant sparnų sumontuotus veidrodėlius, o dabar jų neliko?

Renault 4 ir Citröen 2CV irgi dalyvavo Dakaro ralyje, bet jiems sekėsi skirtingai

Renault 4 ir Citröen 2CV irgi dalyvavo Dakaro ralyje, bet jiems sekėsi skirtingai

Dakaro ralis yra labai prancūziškas. Juk būtent Prancūzijoje jis prasidėjo ir pirmajame savo gyvenimo etape nusidriekdavo nuo Paryžiaus iki Senegalo sostinės Dakaro. Žiūrėdami į visų laikų Dakaro ralio nugalėtojų sąrašą pastebėtumėte, kad ir ten dominuoja mėlynai baltai raudona vėliava. Tačiau Prancūzija turi ne tik Dakaro ralį – jai priklauso ir dvi automobilių pasaulio legendos – Renault 4 ir Citröen 2CV. Kaip joms sekėsi sudėtingiausiose pasaulio lenktynėse?

Jei labai nesidomite automobilių istorija, tikriausiai net neįsivaizduojate, kodėl Renault 4 ir Citröen 2CV dalyvavimas Dakaro ralyje yra toks keistas dalykas. Renault 4 gamyba prasidėjo 1961 metais ir tai buvo pirmasis šios markės priekiniais ratais varomas automobilis. Šis hečbekas buvo gamintas tik su tikslu būti kiek įmanoma pigesniu ir tai Renault atnešė sėkmę – jau 1966 metais Renault 4 automobilių skaičius perkopė milijoną. Citröen 2CV buvo dar pigesnis, dar lėtesnis ir dar senesnis – jį Citröen  gamino nuo 1948 metų, bet pats dizainas buvo pradėtas kurti dar prieš Antrąjį pasaulinį karą.




Bet grįžkime į šiek tiek naujesnius laikus, kai 1979 metais įvyko pirmasis Dakaro ralis. Tuomet prie starto linijos Paryžiuje sustojo patys įvairiausi automobiliai. Dalyviai dar neturėjo patirties, organizatoriai patys nežinojo, kaip viskas pasiseks, o automobiliai buvo tik modifikuotos įprastos keliais važinėjančios mašinos. Ten buvo ir  Renault 4 – pigus prancūziškas automobilis leidosi į sunkiausią įmanomą išbandymą ir nė neketino pasiduoti.

Kuklusis Renault 4 tais 1979-aisiais jau buvo subrendęs automobilis. Jis buvo gaminamas jau 18 metų ir per tą laiką jo variklio darbinis tūris išaugo nuo 0,7 iki 1,1 litro. Dar daugiau – prie šio lenktyninio bolido rankas pridėjo ir kompanija Sinpar, kuri automobiliui suteikė visų varomų ratų pavarą. Renault 4 taip pat buvo sutvirtintas, įgijo saugos lankus, buvo padidinta automobilio prošvaista. Taigi, nors ir atrodė kaip ir milijonai kitų Renault 4, šis buvo nusiteikęs rimtai.

Pirmojo Dakaro ralio dalyvis Renault 4. (Ericd, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Su brolių Bernardo ir Claude’o Marreau įgula, Renault 4 pasileido Dakaro link. Automobilis buvo pakankamai lengvas ir labai pravažus. Galbūt smėlyje koją kišo siauros visureigio padangos, tačiau rimta grėsmė pasitraukti iš lenktynių kilusi taip ir nebuvo. Galiausiai taip tame pirmajame Dakaro ralyje Renault 4 užėmė penktąją vietą absoliučioje įskaitoje. Tai buvo neįtikėtinai geras rezultatas – juk ralyje dalyvavo 80 automobilių, 90 motociklų ir 12 sunkvežimių! Tačiau ir to nepakako – kitais metais Renault 4 su Marreau brolių įgula sugrįžo ir užėmė 3 vietą.

Tačiau Renault 4 nebuvo vienintelis senamadiškas ekonominės klasės prancūziškas automobilis, išbandęs Dakaro ralio trasą. 2007 metais įvyko paskutinis Dakaro ralis sujungęs Europą ir Afriką ir jame vėl sudalyvavo pigus išsišokėlis. Šįkart tai buvo Citröen 2CV. Jo pasirodymas prie starto linijos buvo kur kas labiau netikėtas nei to Renault 4, nes 2CV gamyba buvo nutraukta 1990 metais. Taigi, pasenęs buvo ne tik modelis, bet ir pati mašina – broliai Georges’as, Philippe’as ir Gilles’as Marquesai pasirinko 1963-ųjų egzempliorių.

1963-aisiais pagamintam Citroën 2CV Dakaro ralyje nepasisekė net su dviem varikliais. (Rallye Dakar)

Dar daugiau – Citröen 2CV varikliai taip niekada ir nepasiekė 1 litro darbinio tūrio – didžiausias šio automobilio nešiotas variklis buvo 0,6 litrų. Pats Citröen 2CV nebuvo labai tvirtas, tačiau, kadangi kadaise jis buvo kurtas kaimiškoms vietovėms, jis buvo pakankamai pravažus. Broliai Marquesai jam net suteikė daugiau galios ir keturis varomus ratus – sumontavo du Citröen Visa variklius. Du variklius kadaise turėjo ir DAF sunkvežimiai, tačiau organizatoriai tuomet nusprendė, kad tai yra per daug pavojinga. Aišku, DAF varikliai išvystė labai daug galios. Dvi širdis turintis Citröen 2CV išvystė 102 AG, jis taip pat buvo sutvirtintas ir kitaip modifikuotas, kad bent jau pasiektų finišą. Tačiau ketvirtajame greičio ruože subyrėjo galinė važiuoklės dalis ir Citröen 2CV Dakaro ralyje nefinišavo.



Daugiau apie Dakarą:

Greito maisto furgonas po greičio ruožo viliojo skrudintomis bulvytėmis;

Šešiaratis Jules II Proto atrodė įspūdingai, bet kelionę baigė per anksti;

Į Dakarą su Rolls-Royce;

DAF sunkvežimio su dviem varikliais avarija pakeitė Dakaro ralio taisykles;

Kodėl Dakaro sunkvežimių įgulą sudaro trys žmonės?

Į Dakarą su Vespa motoroleriu;

7 tragedijos, parodančios Dakaro ralio pavojingumą;

„500 šiknaskylių prie starto linijos“;

Kodėl Dakaro ralis nebeaplanko Dakaro?;

10 įdomių faktų apie Dakaro ralį, kurių galbūt nežinojote: mėgėjų procentas, Margaret Thacher sūnaus bėdos ir kuris automobilis laimėjo daugiausiai kartų.

5 automobiliai su dviem varikliais – pašėlę automobilių istorijos keistuoliai (Video)

5 automobiliai su dviem varikliais – pašėlę automobilių istorijos keistuoliai (Video)

Norėdami automobiliui suteikti daugiau galios turime keletą pasirinkimų – naujas turbokompresorius, geresni vidiniai variklio komponentai, perprogramavimas, o galbūt net ir naujas variklis. Visgi, kartais to nepakanka ir nusprendžiama pasukti tikriausiai keisčiausiu keliu – sumontuoti antrą variklį. Šiame straipsnyje pateikiame 5 įdomiausius automobilius su dviem varikliais.

Automobilių su dviem ar daugiau variklių iš tikrųjų yra daugybė, tačiau dauguma jų yra pagaminti pavienių entuziastų ir gatvėmis beveik nevažinėja. Kai kurie iš jų net nebėra panašūs į normalias mašinas, todėl į šį sąrašą jų ir neįtraukėme. Pradėti reikia nuo bene nuobodžiausio visų laikų „Mercedes-Benz“ automobilio transformacijos.



W168 Mercedes A-Class A38 AMG

W168 A-Class, gamintas 1997-2004 metais, tikrai nebuvo labai patrauklus automobilis. Keista forma, neišvaizdus kėbulo dizainas populiarumo taškų šiam automobiliui tikrai nepridėjo, o ką jau kalbėti apie nesėkmę „briedžio teste“.

Kita vertus, automobilis turėjo porą gana įdomių bruožų. Pavyzdžiui, jo variklio cilindrai buvo sumontuoti kampu. Tai reiškė, kad automobilis galėjo būti trumpesnis nei kiti panašūs hečbekai, o avarijos metu variklis palįsdavo po grindimis. Tačiau aukštas svorio centras kėlė saugumo problemų, nors dabar ne apie tai.

Įprastas A-Class automobilis buvo nuobodus ir pilkas. Ir turėjo tik vieną variklį. (OSX, Wikimedia)

AMG, aišku, norėjo prikišti nagus prie nuobodžiojo W168, bet vietos didesniam varikliui nelabai buvo. Todėl priimtas visai netradicinis sprendimas – sumontuotas antras toks pats variklis automobilio gale. Jis ten puikiai tilpo, nes dėl kampu sumontuotų cilindrų variklio profilis buvo labai žemas. Kartu šie varikliai išvystė 250 AG, kurių pakako iki 100 km/h įsibėgėti per mažiau nei 6 sekundes. Įprastu režimu veikė tik priekinis variklis, galinį reikėjo įjungti mygtuko paspaudimu. Automobilis buvo pažemintas, paplatinta jo vėžė – buvo daromas viskas, kad tik A38 būtų stabilesnis. Aišku, masinė gamyba nebuvo pradėta – tik 4 ar 5 A38 AMG modeliai buvo pagaminti.

MINI Cooper Twini

Johno Cooperio vardą žino visi automobilių entuziastai. Šis inžinierius davė pradžią sportiškiems MINI automobiliams, jo vardu iki šiol vadinami karštieji markės hečbekai. Kai kurios jo idėjos, visgi, buvo gana pakvaišusios.

MINI su dviem varikliais buvo stulbinančiai greitas, bet mechaninių bėdų sukelta avariją šį prototipą pražudė.

BMC kadaise norėjo karinėms reikmėms pasiūlyti MINI Moke visureigį. Susidomėjimas buvo prastas, nes automobilio prošvaista buvo per maža ir Moke neturėjo visų varomų ratų pavaros. Nors pirmoji problema buvo ignoruojama ir vargu ar galėjo būti išspręsta naudojant įprastą automobilio bazę, pavyko padaryti taip, kad visi automobilio ratai būtų varomi – gale buvo sumontuotas antras variklis. Automobilis taip ir neperžengė prototipo stadijos, bet Johnas Cooperis spėjo juo pasivažinėti. Būtent tada jis nusprendė antrą variklį sumontuoti ir į įprastą MINI.




Teko pašalinti galinę sėdynę, sumažėjo maksimali bagažo skyriaus talpa, bet 96 AG 1,2 litrų variklis gale tilpo puikiai. Priekyje buvo sumontuotas 82 AG 1,1 litro variklis. Taigi, automobilis išvystė 178 AG – daug kaip tokiai mažai mašinai. Twini buvo žymiai greitesnis už savo brolius su vienu varikliu, bet 1964 metais dėl mechaninių problemų pateko į avariją su pačiu Cooperiu už vairo. Tai ir buvo šio koncepcinio modelio pabaiga.

Citroen 2CV 4×4 Sahara

Citroen 2CV buvo pigus, keistai patrauklus, bet lėtas ir nesaugus automobilis. Šiais laikais žmonės nori turėti šį automobilį savo kolekcijose, nes jis svariai prisidėjo formuojant Prancūzijos automobilių kultūros veidą. Tai buvo automobilis kiekvienam, galintis vežti 100 kilogramų bulvių šeštadienį ir visą šeimą į bažnyčią sekmadienį, bet Citroen norėjo, kad 2CV keliautų ir į karštus pasaulio kraštus, o tam reikėjo visų varomų ratų pavaros.

Net nepasakytumėte, kad šis 2CV turi du variklius… išvystančius po 12 AG. (Olivier PAYAN, Wikimedia)

Taigi, į automobilio galą buvo sumontuotas antras 12 AG oru aušinamas dviejų cilindrų variklis ir 2CV staiga galėjo važinėti bekele. Tiesa, Prancūzijos karinės pajėgos didelio susidomėjimo Sahara versija neišreiškė, o štai entuziastai jį norėjo išbandyti. 1958-1971 metais buvo pagaminti 694 2CV Sahara automobiliai. Maksimalus greitis važiuojant su vienu užvestu varikliu siekė 65 km/h, o su veikiančiais abiem varikliais – 105 km/h.

Jeep Hurricane

Tai – vienas įdomiausių Jeep koncepcinių modelių. Jis turėjo du 5.7-litre Hemi V8 variklius, išvystančius po 330 AG (660 AG kartu). Kiekvienas iš jų suko po vieną automobilio ašį kaip ir įprasta tokiais atvejais. Hurricane buvo pristatytas 2005-ųjų Detroito automobilių parodoje, kurioje buvo pabrėžiamos ekologinės automobilių savybės. Todėl Jeep pasirūpino, kad Hurricane galėtų važiuoti naudodamas tik 4, 8, 12 ar visus 16 cilindrus.

Šis Jeep turėjo du V8 variklius, bet, jei vairuotojas pageidavo, vienu metu galėjo važiuoti naudodamas ir tik keturis cilindrus. (Mtxchevy, Wikimedia)

Iki 100 km/h šis žvėris įsibėgėjo per vos daugiau nei 5 sekundes. Hurricane buvo ne tik varomas, bet ir vairuojamas visais keturiais ratais, ir netgi galėjo apsisukti aplink savo ašį. Gaila, bet masinės gamybos stadijos Jeep Hurricane niekada nepasiekė – tai net nebuvo planuose.

MTM TT Bimoto

Sąrašą reikia užbaigti kuo nors išties greitu. MTM TT Bimoto – tai stipriai modifikuotas Audi TT automobilis su dviem 1,8 litrų varikliais, sukančiais abi ašis. Aišku, abu varikliai buvo stipriai modifikuoti ir išvystė po maždaug 370 AG.  2007 metais šis automobilis pasiekė 392 km/h greitį, taip tarsi įrodydamas, kad du varikliai ne visada yra bloga mintis. Ilgą laiką šis automobilis buvo greičiausiai įsibėgėjantis Audi, kol jį aplenkė R8, kuris, aišku, tokio didelio maksimalaus greičio vis tiek nepasiekia.

MTM TT Bimoto – vienas greičiausių visų laikų modifikuotų Audi automobilių. (Thomas doerfer, Wikimedia(CC BY 3.0)

Automobilių su dviem vidaus degimo varikliais greitu metu tikrai nebesulauksime. Su šiuolaikinėmis variklių technologijomis didelę galią galima pasiekti ir kitais būdais. Papildomas variklis – tai papildomas svoris ir problemos. Kita vertus, prisiminti šiuos kūrinius tikrai įdomu, o ir pavairuoti dviširdį automobilį būtų įsimintina patirtis.




Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.