Dakaro sunkvežimiai anksčiau buvo galingesni – kaip DAF tragedija pakeitė taisykles? (Video)

Dakaro sunkvežimiai anksčiau buvo galingesni – kaip DAF tragedija pakeitė taisykles? (Video)

Įsivaizduokite, kad turite sunkvežimį ir norite padidinti jo galią. Galite ieškoti naujo variklio, montuoti turbokompresorius, geresnes išmetimo, įsiurbimo, aušinimo sistemas, tačiau rezultatus ribos noras išlaikyti mechaninį sunkvežimio patikimumą. DAF manė, kad surado geresnę išeitį – į savo Paryžiaus-Dakaro ralio sunkvežimį sumontavo du variklius. Taip gimė DAF Turbotwin, tačiau jis pateko į skaudžią avariją ir tapo sustabdytų lenktynių priežastimi.

HINO500 Series yra pažangūs šiuolaikiniai Dakaro sunkvežimiai, tačiau jie išvysto 493-515 kW galią. Panašia galia gali pasigirti ir kiti sunkieji Dakaro ralio dalyviai, tačiau nemanykite, kad tai yra progreso rezultatas. Anksčiau sunkvežimiai išvystė kur kas daugiau galios. Štai minėtas dviejų variklių DAF Turbotwin išvystė maždaug 740 kW.



Šis DAF kūrinys buvo tiesiog gąsdinančiai greitais. Tuo metu devintojo praeito amžiaus dešimtmečio pabaigoje Dakaro ralyje dominavo Peugeot 205 T16 bolidai. Tai buvo išskirtinai greiti automobiliai, tačiau dviejų variklių DAF varžėsi net su jais, nepaisant to, kad buvo nelyginamai sunkesnis. O kaip gi kitaip – šis pakvaišęs DAF Turbotwin turėjo po vieną turbokompresorinį dyzelinį 11,6 litrų variklį kiekvienai ašiai.

DAF Turbotwin II – šis dviejų variklių monstras dalyvavo 1988-ųjų Paryžiaus-Dakaro ralyje. (P.Kemps, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Turint omenyje, kad DAF 1987 metų Paryžiaus-Dakaro ralyje turėjo galingiausią sunkvežimį, kuris išvystė didžiausią greitį ir pasižymėjo geriausiu pravažumu, nieko keisto, kad būtent šiam gamintojui atiteko nugalėtojo titulas sunkvežimių klasėje. Antrąją vietą užėmęs sunkvežimis atsiliko net 14 valandų – DAF Turbotwin niekam nepaliko šansų.

Tačiau užmigti ant laurų DAF neketino ir kitais metais pristatė dar labiau pašėlusią Turbotwin versiją. Naujasis sunkvežimis turėjo daugiau aliuminio dalių savo rėme, kad būtų kiek įmanoma lengvesnis, o bendra dviejų 11,6 litrų variklių galia išaugo iki 910 kW. Šis sunkvežimis svėrė 10,5 tonas ir pagal galios/svorio santykį lenkė visus konkurentus.

DAF Turbotwin varžosi su Peugeot 405 T16 1988-ųjų Paryžiaus-Dakaro ralyje

Su naujuoju Turbotwin 1988 metų Paryžiaus-Dakaro lenktynės DAF ėjosi neblogai. Abu DAF sunkvežimiai veržėsi link lyderio pozicijų ir aktyviai lenktyniavo su Peugeot 405 T16 automobiliais, kurie galiausiai ralį ir laimėjo. Tačiau aštuntojo etapo pradžioje Theo van de Rijt’o vairuojamas Turbotwin 180 km/h greičiu rėžėsi į stačią smėlio kopą. Sunkvežimis kulversčiais nusirito tolyn ir subyrėjo į gabalus. Inžinierius Kees’as van Loevezijn’as buvo išsviestas iš sunkvežimio ir žuvo vietoje. Kiti du ekipažo nariai buvo išgabenti į ligoninę ir visiškai pagijo.

1988 metai Paryžiaus-Dakaro raliui buvo išties tamsūs. Šių lenktynių metu žuvo net 6 žmonės – 3 dalyviai ir 3 žiūrovai, tarp kurių buvo 10 metų mergaitė, ėjusi per kelią, ir mama su dukra. Dakaro ralio dalyviai taip pat buvo apkaltinti krūmyno gaisro sukėlimu. DAF po Loevezijn’o žūties pasitraukė iš lenktynių ir visiškai nutraukė sporto programą. 1988 metų Dakaro ralio nugalėtojo titulas sunkvežimių klasėje atiteko čekų vairuojamam Tatra 815.

1989 metais sunkvežimiai Paryžiaus-Dakaro ralyje nedalyvavo – šios lenktynės buvo atnaujintos tik 1990 metais. Dviejų variklių sunkvežimiai buvo uždrausti, įsigaliojo naujos taisyklės.



Daugiau apie Dakarą:

Kodėl Dakaro sunkvežimių įgulą sudaro trys žmonės?

Į Dakarą su Vespa motoroleriu;

7 tragedijos, parodančios Dakaro ralio pavojingumą;

„500 šiknaskylių prie starto linijos“;

Kodėl Dakaro ralis nebeaplanko Dakaro?;

10 įdomių faktų apie Dakaro ralį, kurių galbūt nežinojote: mėgėjų procentas, Margaret Thacher sūnaus bėdos ir kuris automobilis laimėjo daugiausiai kartų.

Kodėl Dakaro sunkvežimių įgulą sudaro trys žmonės, o automobiliams pakanka dviejų?

Kodėl Dakaro sunkvežimių įgulą sudaro trys žmonės, o automobiliams pakanka dviejų?

Dakaro ralis – sudėtingiausios lenktynės Žemėje. Tai – didžiulis iššūkis tiek technikai, tiek žmonėms. Dakaro ralyje svarbūs ne tik pilotų įgūdžiai bei dinaminės bolidų savybės, bet ir navigaciniai gebėjimai. Motociklininkai patys turi rasti kelią per sudėtingą raižytą vietovę, automobilių įgulas sudaro du žmonės, o štai sunkvežimių kabinose jų įsitaiso visi trys. Kodėl? Koks yra trečiojo įgulos nario vaidmuo?

Papildomas įgulos narys tikrai niekada nepamaišys. Juk Dakaro ralis yra toks sudėtingas, kad bolidai dažnai klimpsta sudėtingose situacijose. Daugiau rankų jį gali išlaisvinti greičiau. Lygiai tą patį galėtume pasakyti ir apie motociklus, ir apie keturračius, ir apie automobilius, ir apie sunkvežimius. Tačiau dažnai vežtis papildomą įgulos narį ar net šturmaną yra nepraktiška.



Net sunku būtų įsivaizduoti, kaip antrasis įgulos narys tilptų ir išsėdėtų ant įprasto motociklo. Šios transporto priemonės yra pakankamai lengvos, kad su jomis susitvarkytų vienas žmogus. Tačiau jam taip pat tenka navigacijos užduotis ir vairavimas, todėl darbo tikrai daug. Štai automobiliuose šturmanai turi sau skirtą vietą, iš kurios vairuotojui pateikia informaciją apie maršrutą. Šturmanai turi kelio knygas, visus reikalingus ir lenktynių taisyklių leidžiamus prietaisus, tačiau reikalui esant taip pat padeda vietoje suremontuoti sugedusį automobilį ar jį išlaisvinti iš smėlio kopų ar purvo.

KAMAZ laimėjo 13 iš 17 pastarųjų Dakaro lenktynių. (Daniel Peppes Gauer, Wikimedia(CC BY 2.0)

Bet grįžkime prie sunkvežimių – kodėl jų kabinose yra net trys žmonės? Kaip jau supratote, atsakymas yra paprastas – nes jų ten tiek telpa, o daugiau rankų ir galvų yra geriau. Dakaro ralio sunkvežimio įgulą sudaro vairuotojas, šturmanas ir mechanikas. Pirmųjų dviejų įgulos narių užduotys yra aiškios, o ką daro mechanikas?

Dakaro ralio sunkvežimio kabinoje visada rasite tris įgulos narius. (Tiraboschi Tiziana, Wikimedia)

Dakaro ralio sunkvežimio mechanikas yra žmogus, kuris geriausiai išmano techninę sunkvežimio pusę ir gali vadovauti sunkvežimio remontui lauko sąlygomis. Dažnai jam turi padėti kiti įgulos nariai, tačiau jis šioje srityje turi būti patyręs ekspertas. Dakaro dalyviai dažnai patys pabrėžia, kad jau vien sunkvežimio rato keitimas lauko sąlygomis yra trijų žmonių darbas. Lenktynių metu mechanikas taip pat iš kabinos gali stebėti skirtingų sunkvežimio mazgų darbą.

Iveco PowerStar Dakaro ralį laimėjo 2012 ir 2016 metais (Gamintojo nuotrauka).

Tikriausiai neišvengiamai kils klausimas dėl svorio. Pagal T4 grupės taisykles sunkvežimiai privalo sverti daugiau nei 3,5 tonas, tačiau dauguma jų sveria daugiau nei 7,6 tonas, o kai kurie – daugiau nei 10 tonų. Žinoma, svoris vis tiek yra svarbus, tačiau štai, pavyzdžiui, HINO 500 sunkvežimis turi 700 litrų degalų baką. Taigi, kaip ir galite įsivaizduoti, papildomas įgulos narys nekelia susirūpinimo dėl sunkvežimio svorio, o padeda labai daug.



Daugiau apie Dakarą:

Į Dakarą su Vespa motoroleriu;

7 tragedijos, parodančios Dakaro ralio pavojingumą;

„500 šiknaskylių prie starto linijos“;

Kodėl Dakaro ralis nebeaplanko Dakaro?;

10 įdomių faktų apie Dakaro ralį, kurių galbūt nežinojote: mėgėjų procentas, Margaret Thacher sūnaus bėdos ir kuris automobilis laimėjo daugiausiai kartų.

Į Dakarą ant Vespos – koks beprotis tam ryžtųsi? Tokių buvo net keturi! (Video)

Į Dakarą ant Vespos – koks beprotis tam ryžtųsi? Tokių buvo net keturi! (Video)

Dakaro ralis – vienos sudėtingiausių lenktynių pasaulyje. Šio įspūdingo renginio istorijoje – daugybė mirčių, rimtų sužeidimų, kraujo ir ašarų. Dakaras niekada nebūna lengvas, tačiau žmonės jam vis tiek ryžtasi. Aišku, įveikti šį ralį lengviau su tinkamais ratais, bet 1980 metais į Dakarą keturi bepročiai išsiruošė Vespa motoroleriais.

Kad geriau suprastumėte, koks pakvaišęs turi būti žmogus, kad ryžtųsi Vesta motoroleriu įveikti Dakarą, paminėsime keletą faktų. Visų pirma, tais laikais lenktynės vykdavo nuo Paryžiaus iki Dakaro (Senegalo sostinės). Taigi, daugiau nei 10 tūkstančių kilometrų, į kuriuos įėjo ir Sacharos dykumos pakraštys.



Iš tiesų, didžioji dalis tuometinės trasos nebuvo dėkinga ne tik motoroleriams, bet ir daugeliui motociklų. Juk tokie gamintojai kaip Yamaha, KTM ir Honda Dakarui savo motociklus ruošė specialiai. Itin sudėtingos sąlygos, karštis ir greitis visiems ralio dalyviams kėlė didžiulį iššūkį. Ypač 198 kubinių centimetrų varikliu į priekį genamam Vespa P200E motoroleriui. Šis motoroleris buvo stebėtinai greitas ant lygaus asfalto – maždaug 10 ag leido pasiekti ir 95 km/h greitį. Nors kaip motoroleriui jis buvo nemažas, šis oru aušinamas vieno cilindro variklis nebuvo sukurtas tokio sudėtingumo iššūkiams.

Štai kaip atrodo Vespa P200E motoroleris – tikrai nepanašu į Dakaro užkariautoją. (Danzeb, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Tačiau kai tais 1980 metais prie starto linijos suburzgė galingi automobilių, motociklų ir, pirmą kartą ralio istorijoje, sunkvežimių varikliai, tarp 216 dalyvių buvo ir 4 Vespa motoroleriai. Tačiau nemanykite, kad taip savo svajonę bandė įgyvendinti neišmanėliai – komandą surinko legendinis prancūzų lenktynininkas Jeanas François Piotas. Jis, žinoma, pats valdyti šiek tiek modifikuoto motorolerio nesiryžo – į bepročių sėdynes sėdo broliai Ivanas ir Bernardas Černiavskiai, Bernardas Neimeras ir Markas Simonot. Visi jie – patyrę lenktynininkai ir neblogi Paryžiaus-Dakaro ralio žinovai. Ir žygis prasidėjo.

Ivanas Černiavskis mojuoja fotografui (Rallye Dakar nuotrauka)

Pats Piotas kartojo, kad šįkart jo komandos tikslas nėra nugalėti. Visi tikėjosi, kad bent vienas iš keturių Vespa motorolerių pasieks finišą. Tačiau juk tai – taip sunku! Ir Vespos ėmė strigti smėlyje. Dėl sunkiai įveikiamų kliūčių (ir nenoro mirti) motoroleriams teko važiuoti aplink kliūtis per kurias tiesios skriedami dūmė kiti dviračiai Dakaro dalyviai. Pasirinkimo nebuvo – maži Vespa ratai tiesiog netiko dykumai.

Žinoma, niekas nesiuntė šių vyrų į mirtį. Su jais nuolat važiavo ir Land Rover visureigis, tačiau kartais padėti nebuvo įmanoma. Juk Vespa mažyliai kankino ir savo vairuotojus. Su laiku Vespa komanda retėjo, bet sausio 23 dieną ralis baigėsi.

Vaizdai iš 1980-ųjų Paryžiaus-Dakaro ralio (Vespos matomos ties 34:13)

 

Ralį įveikė 81 dalyvis, tarp kurių – ir du Vespa motoroleriai! Neįtikėtinas pasiekimas ir drąsa. Dakarą įveikė Bernardas Černiavskis ir Markas Simonot. Daugybė kur kas geresnių motociklų šio išbandymo nepakėlė, o štai dvi iš keturių Vespų sunkiausias pasaulio lenktynes įveikė. Aišku, motoroleriai pasirodė rikiuotės gale, tačiau ne paskutiniai. Paskutinis tarp finišavusiųjų buvo Gérardas D’aboville su Kawasaki motociklu.

Pats idėjos autorius Jeanas François Piotas mirė tų pačių metų lapkritį. Daugiau niekas Vespų į šį ralį nebesiuntė – šis iššūkis, nors ir buvo įveiktas, buvo tiesiog per sunkus ir per daug beprotiškas. Kita vertus, entuziastams nuotykiai patinka – į Afriką ne kartą motoroleriais leidosi nuotykių ieškotojai.



Daugiau apie Dakarą:

7 tragedijos, parodančios Dakaro ralio pavojingumą;

„500 šiknaskylių prie starto linijos“;

Kodėl Dakaro ralis nebeaplanko Dakaro?;

10 įdomių faktų apie Dakaro ralį, kurių galbūt nežinojote: mėgėjų procentas, Margaret Thacher sūnaus bėdos ir kuris automobilis laimėjo daugiausiai kartų.

Dakaras – ne žaidimų aikštelė: 7 tragedijos, parodančios šių lenktynių pavojingumą (Video)

Dakaras – ne žaidimų aikštelė: 7 tragedijos, parodančios šių lenktynių pavojingumą (Video)

Dakaras – vienas pavojingiausių pasaulio sporto renginių. Tai – nuožmios lenktynės tiek prieš kitus žmones, tiek prieš gamtą. Iš tikrųjų, kad ir kaip liūdnai tai skambėtų, Dakaro ralio istorija yra pažymėta daugybės nelaimių ir tai nieko iš esmės nestebina – lenktynės yra tokios sudėtingos. Šiame straipsnyje vardiname 7 Dakaro tragedijas, sukrėtusias auto/moto sporto pasaulį.

Iš karto būtina pasakyti, kad vardiname ne didžiausias ar garsiausias tragedijas – jas lyginti tiesiog būtų neetiška. Pateikiame tiesiog 7 įdomias tragedijas, kurios atkreipė mūsų dėmesį. Daugiau įdomių faktų apie Dakaro ralį skaitykite šiame straipsnyje.



Dakaro sumanytojas  Thierry Sabine.  Thierry Sabine buvo išskirtinė asmenybė. Kartą pasiklydęs Tenerės dykumoje jis staiga sugalvojo, kad ta vieta yra puiki bekelės lenktynėms. Taip 1977 metais ir gimė Dakaro ralis, kurio organizavimui Sabine ir paskyrė likusius savo gyvenimo metus. 1986 metų sausio 14 dieną netikėtai kilusi smėlio audra nusinešė Sabine ir dar keturių žmonių gyvybes – juos skraidinęs sraigtasparnis atsitrenkė į smėlio kopą Malyje.

Thierry Sabine 1986-ųjų Dakaro ralyje. (Yelles M.C.A., Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Pascal Terry. Šis prancūzų motociklų lenktynininkas mirė savo pirmojo Dakaro metu 2009 metais. Antrajame etape Terry baigėsi degalai ir jis su Yamaha motociklu sustojo trasoje. Lenktynininkas organizatoriams išsiuntė pagalbos prašymą, tačiau šie neteisingai suprato situaciją, manydami, kad Terry jau yra stovykloje. Taip nutiko todėl, kad stovykloje iš tikrųjų buvo Pascalio brolis. Terry buvo rastas negyvas netoli savo motociklo, maždaug 3 dienos po jo dingimo. Mirties priežastis – plaučių edema. Beveik neabejojama, kad lenktynininką būtų pavykę išgelbėti, jei paieška būtų pradėta iš karto.

Fabrizio Meoni. Dakaras turi daug legendų ir tarp jų galima drąsiai įrašyti ir italų motociklininką Fabrizio Meoni, kuris ralį nugalėjo du kartus, dar kartą užėmė antrąją vietą ir du – trečiąją. 2005 metais 47-erių Meoni, kuris tuomet atstovavo KTM komandą, pateko į avariją netoli greičio ruožo pradžios. Nors Meoni susilaužė kaklą, buvo konstatuota, kad mirties priežastis buvo širdies smūgis. Tragedija įvyko 11 etapo metu, kiti motociklininkai išreiškė nenorą važiuoti 12-ame etape, todėl jis buvo atšauktas.

Laurent Gueguen. Prancūzas 1996 metais vairavo Mercedes-Benz, teikusį techninę pagalbą Citroën komandai. Ekipažas pateko į labai skaudžią padėtį, kai nuvažiavo maždaug 400 metrų nuo pažymėtos trasos. Dėl teritorijoje vykusio Maroko karinių pajėgų ir sukilėlių karinio konflikto, čia buvo likusių minų. Ant vienos Guegueno vairuojamas sunkvežimis ir užvažiavo. Sprogimas jį apvertė, prasidėjo gaisras, nusinešęs Guegueno gyvybę. Kiti du įgulos nariai spėjo išsigelbėti.

 

 Yasuo Kaneko. Įprasta manyti, kad Dakaras pavojingas dėl gamtos ir tolimų distancijų. Tačiau iš tikrųjų pavojai slypi visur. Japonų motociklininkas  Yasuo Kaneko žuvo Prancūzijoje, Seto miesto gatvėje, 1986 metais. Tuomet ralis vis dar vykdavo iš Europos į Dakarą. Avariją sukėlė galimai neblaivus vietinis automobilio vairuotojas.

Michał Hernik. Lenkų motociklininkas nepateko į avariją – bent jau to nenurodė jokie požymiai. 2015 metais jis tiesiog buvo rastas negyvas trasoje, be šalmo. Jokie išoriniai sužeidimai nepastebėti, Hernikas nebuvo pasiuntęs nelaimės signalo. Vėliau buvo teigiama, kad motociklininką pražudė dehidratacija ir karštis.

Atsitiktinis mikroautobusas Mauritanijoje. 1998 metais Mauritanijoje į mikroautobusą atsitrenkė prancūzų komandos Toyota. Avarija nusinešė 5 Mauritanijos piliečių gyvybes, dar trys buvo sužeisti, lenktynininkai Francis Bouney ir Guy Aliphat nenukentėjo. Autoįvykis įvyko ne greičio ruože, o tiesiog persikeliant link finišo linijos.

 

Tačiau per visą istoriją Dakaras nusinešė net kelių atsitiktinių žmonių ir žiūrovų gyvybes – iš viso renginio metu žuvo 70 žmonių, tik 28 iš jų buvo dalyviai.



Daugiau apie Dakarą:

„500 šiknaskylių prie starto linijos“;

Kodėl Dakaro ralis nebeaplanko Dakaro?;

10 įdomių faktų apie Dakaro ralį, kurių galbūt nežinojote: mėgėjų procentas, Margaret Thacher sūnaus bėdos ir kuris automobilis laimėjo daugiausiai kartų.

Kodėl Dakaro ralis nebevyksta Dakare? Kaip vienas didžiausių automobilių sporto renginių persikėlė į Pietų Ameriką?

Kodėl Dakaro ralis nebevyksta Dakare? Kaip vienas didžiausių automobilių sporto renginių persikėlė į Pietų Ameriką?

Dakaro ralis prikaustė daugelio Lietuvos sporto gerbėjų dėmesį. Dakaro dalyviai iš mūsų šalies kol kas demonstruoja neblogus rezultatus ir mes jiems linkime tik sėkmės ir ištvermės. Visgi, kad ir kaip dažnai linksniuotume Dakaro vardą, reikia prisiminti, kad Senegalo sostinėje ralio finišo nėra nuo 2007 metų. Kodėl? Kaip buvo nuspręsta ralį perkelti iš Afrikos į Pietų Ameriką?

Dakaro ralis visuomet vykdavo tarp Europos ir Afrikos. Dakaro miestas, Senegalo sostinė, būdavo visaip inkorporuojamas į maršrutą, kuris niekada nebuvo toks pat. 2004 metais lenktynės prasidėjo Klermone-Ferane, Prancūzijoje, 2005-aisiais – Barselonoje, o 2006 ir 2007 metais – Lisabonoje. Ten daugiau nei 500 dalyvių prie starto linijos turėjo stoti ir 2008 metais, tačiau tuomet renginys buvo apskritai atšauktas.



2007 metų gruodžio 24 dieną Mauritanijoje buvo užpulta prancūzų turistų grupė. Penki žmonės surengė iškylą, tačiau užpuolikai nušovė keturi iš jų ir penktąjį stipriai sužeidė. Incidentas susilaukė didelio tarptautinės žiniasklaidos dėmesio, iš karto pasigirdo įtarimai dėl suaktyvėjusių teroristinių grupuočių. Jie, beje, ir pasitvirtino, – vėliau sulaikyti įtariamieji buvo siejami su al-Qaida grupuote. Baiminantis galimų teroristinių išpuolių, 2008 metų Dakaro ralis buvo visiškai atšauktas.

Tai buvo didžiulis smūgis Dakarui. Tapo aišku, kad protestų lydimas renginys nėra saugus, o juk kaip tik tuomet Dakaro populiarumas buvo pasiekęs iki tol neregėtas aukštumas. Sprendimas 2008-aisiais ralio nerengti apskritai buvo sveikintinas, nes situacija regione nebuvo pakankamai saugi. Juk akivaizdu, kad ralio dalyviai buvo viliojantys taikiniai teroristų atakoms ir kriminalinių grupuočių veiklai. Tačiau visiškai atsisakyti jau legenda tapusio renginio niekas nenorėjo.

Dakaro ralis Patagonijoje 2009 metai. ( Oficial site of Rally Dakar, Wikimedia)

Dar 2008 metais Čilė ir Argentina pasisiūlė savo šalyse rengti Dakaro ralį. Gamtinės sąlygos, nors jos toli gražu nėra identiškos Afrikos smėlynams, raliui tiko, tačiau buvo baiminamasi, kad renginys tiesiog nesutrauks tiek žiūrovų ir dalyvių. Kritikai netgi teigė, kad 2009-2010 metais Dakarui bus paskutiniai. Visgi, organizatoriai ryžosi pokyčiui ir 2009 metais Dakaras startavo Buenos Airėse.

Smėlio netrūksta ir Pietų Amerikoje. (Frederic le Floc’h / DPPI, Wikimedia(CC BY 3.0)

2009 metų Dakare dalyvavo 501 dalyvis (palyginti su 595 dalyviais 2004 metų ralyje). Sumažėjęs dalyvių skaičius buvo siejamas su nauja vieta, kuri buvo toli gražu ne taip lengvai pasiekiama kaip Europos miestai. Įdomu tai, kad renginys išlaikė savo pavadinimą. Aišku, patys aršiausi ralio mėgėjai kabinėjosi ir prie to. Buvo svarstoma pavadinimą keisti į Odisėja, tačiau Dakaro vardas su šiuo renginiu jau yra per daug suaugęs, kad jį būtų galima taip lengvai pakeisti.



Taip pat skaitykite:

10 įdomių faktų apie Dakaro ralį, kurių galbūt nežinojote;

„500 šiknaskylių prie starto linijos“ – kodėl kas nors taip pavadintų dainą? (Video);

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.