Kokiais degalais varomi reaktyviniai lėktuvai? Ar automobilis su reaktyviniais degalais važiuotų greičiau?

Kokiais degalais varomi reaktyviniai lėktuvai? Ar automobilis su reaktyviniais degalais važiuotų greičiau?

Kartais jums lipant į lėktuvą jo degalų bakai vis dar yra pildomi. Kuro lėktuvui reikia išties daug, tačiau reaktyvinių lėktuvų ekonomiškumas su laiku tik gerėja. O ar kada susimąstėte, kas nutiktų jei aviaciniais degalais užpildytumėte savo automobilio baką? Ar variklis užsivestų? O gal jis iš karto būtų sugadintas? O gal įvyktų kai kas neįtikėtino ir automobilis važiuotų kur kas greičiau nei anksčiau? Iš tiesų nustebsite sužinoję, ką degina jus į atostogauti gabenantys Airbusai ir Boeingai.

Reaktyviniai varikliai teoriškai galėtų deginti beveik bet kokį degų skystį, tačiau šiuolaikiniai varikliai kuriami turint omenyje rinkos standartus, todėl yra kiek išrankesni. Standartus istoriškai diktavo aviacijoje stiprios valstybės – JAV ir Jungtinė Karalystė. Kurį laiką skirtingose šalyse buvo naudojami skirtingi reaktyviniai degalai, tačiau su laiku įsivyravo daugmaž vienodi standartai.



Beveik visame pasaulyje civiliniai laineriai skraido naudodami Jet-A arba Jet-A1 standarto reaktyvinį kurą. Tai – žibalo pagrindo degalai, kurie šiek tiek skiriasi užšalimo temperatūra ir priedais. Kariniai reaktyviniai lėktuvai naudoja kitokius degalus, kurie yra pritaikyti prie lėktuvo paskirties. Pavyzdžiui, tie kariniai lėktuvai, kurie kyla nuo lėktuvnešių, naudoja degalus, kurie užsidega prie aukštesnės temperatūros – taip stengiamasi sumažinti potencialaus gaisro žalą. Tačiau tai nėra šio straipsnio tema.

Airbus A340 pildomas degalais. (FDV, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Tiek Jet-A tiek Jet-A1 galėtų būti pavadinti labai paprastai – dyzelinu. Tikriausiai toks apibūdinimas jus labai nustebins, bet tai yra tiesa – galima sakyti, kad jus atostogauti skraidinantis Boeing 737 yra dyzelinis. Kitaip tariant, milžinas Airbus A380 turi šį tą bendro su trečios kartos Volkswagen Golf su 1.9 TDI varikliu. Todėl galima atsakyti į antraštėje iškeltą klausimą – ne, automobilis su pilnu baku reaktyvinio kuro nevažiuotų greičiau. Bet, jei automobilis turėtų dyzelinį variklį, jis tikrai kurį laiką galėtų būti varomas reaktyviniu kuru.

Savaime aišku, kad reaktyvinis kuras nėra toks pat, koks pilamas į sunkvežimius, traktorius ir automobilius. Nors jis iš tiesų savo esme yra dyzelinas ir leistų automobiliniams varikliams dirbti, jis turi kitokių priedų nei mums įprastas dyzelinas. Tai akivaizdu vien pažvelgus į Jet-A ir Jet-A1 savybes – pirmasis kuras užšąla prie -47 laipsnių pagal Celsijų, o antrasis – prie -40. Įprastas dyzelinas užšąla prie -5 laipsnių, arktinis – prie 25-32 laipsnių žemiau nulio.

Reaktyviniame kure taip pat daugiau sieros, antioksidantų, statinį krūvį išsklaidančių priedų ir kitų cheminių medžiagų. Tuo tarpu automobiliniuose vidaus degimo varikliuose deginamas dyzelinas turi kiek kitokių priedų, kurie yra skirti, pavyzdžiui, įpurškimo sistemai sutepti. Tai reiškia, kad reaktyvinis kuras greičiau sudėvėtų automobilio kuro siurblį ir purkštukus. Tačiau dėl jo mašina didesnio greičio pasiekti negalėtų. Taip pat nereikėtų pamiršti, kad reaktyviniai degalai yra brangesni nei dyzelinas.

Aviacinių degalų cisterna Bonos oro uoste. (Raimond Spekking, Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

Visgi, tikriausiai nustebsite sužinoję ir tai, kad nemažai antžeminio transporto iš tiesų važinėja naudodami įprastą reaktyvinį kurą. Tai – mažų oro uostų pagalbinės mašinos (laiptai, lėktuvų vilkikai, bagažo sunkvežimiai, sniego valymo mašinos ir taip toliau). Taip tiesiog paprasčiau logistine prasme – oro uostui tereikia turėti vienos rūšies degalų. Dar daugiau – kuriami ir dyzeliniai aviaciniai varikliai mažiems lėktuvams, kad šie galėtų deginti reaktyvinį kurą. Vėlgi, taip daroma dėl to, kad oro uostams nereikėtų saugoti kelių skirtingų degalų rūšių.

Taigi, reaktyviniai degalai yra panašūs į žibalą ir dyzeliną ir gali būti deginami mašinose su dyzeliniais varikliais. Tik neilgai, nes su laiku tikrai sugadintų kuro siurblį ar kitus degalų sistemos komponentus. Reaktyviniai degalai turi priedų, kurie leidžia lėktuvams dirbti efektyviai – jie neužšąla prie itin žemų temperatūrų, saugo nuo statinio krūvio, bakterijų ir korozijos.



Taip pat skaitykite:

Kodėl saugos diržai lėktuvuose yra visai kitokie nei automobiliuose? Kam jie apskritai skirti?

Vėl siūlomos itin mažos ekonominės klasės sėdynės lėktuvams;

Oro linijos nori jus pakviesti keliauti bagažo skyriuje – kam skirta ši idėja?

Vienos oro linijos į trumpus maršrutus nori siųsti didesnius lėktuvus;

Ar pilotavimo patirties neturintis keleivis galėtų nutupdyti didelį lėktuvą?

Kokį atstumą dar galima nuvažiuoti, kuomet degalų lygio rodyklė jau rodo nulį? (Video)

Kokį atstumą dar galima nuvažiuoti, kuomet degalų lygio rodyklė jau rodo nulį? (Video)

Ar jums yra pasitaikę vairuoti automobilį, kurio degalų lygio matuoklis rodo nulį? Rodyklė nusileidžia į žemiausią savo tašką, įsijungia apie besibaigiančius degalus perspėjanti lemputė, vairuotojo kaktą perskiria pirmasis prakaito lašas – būtina surasti degalinę. O kas jei jos arti nematyti? Kokį atstumą dar galima nuvažiuoti, kai rodyklė jau perspėja apie visiškai tuščią kuro baką?

Aišku, automobilių gamintojai yra atsargūs. Geriau jau iš anksto įspėti apie besibaigiančius degalus, nei meluoti, kad kuro bake jų daugiau nei yra iš tikrųjų. Būtų labai nemalonu, jei degalai baigtųsi tuomet, kai rodyklė rodo, kad jų tikrai netrūksta. Todėl matuoklei rodant nulį mes žinome, kad, nors ir visai mažai, degalų bake dar yra. Dar yra ir vilties pasiekti artimiausią degalinę.



Atstumas, kurį galima nuvažiuoti su „tuščiu“ baku priklauso nuo automobilio būklės, gamintojo atsargumo, vairavimo stiliaus, kelio ir daugybės kitų veiksnių. YouTube kanalas Car Throttle išbandė senutėlį Honda Accord, su 2 litrų benzininiu varikliu. Buvo tikimasi, kad automobilis po to, kai degalų lygio rodyklė nusileis į žemiausią tašką, nuvažiuos 50 mylių (apie 80,5 km), tačiau Accord pateikė staigmeną.

Eksperimentas ir jo stebinantys rezultatai vaizdo įraše

Taigi, Honda nuriedėjo net 99 mylias (daugiau nei 159 km). Tai – atsargaus vairavimo ir tuščių kelių rezultatas. Nors pats eksperimentas yra įdomus, o rezultatai – stebinantys, nereikėtų galvoti, kad tiek su tuščiu kuro baku nuvažiuos ir kiti automobiliai. Kitų gamintojų mašinos gali turėti kiek tikslesnę degalų lygio rodyklę, daug priklauso nuo automobilio degalų sąnaudų, vairavimo stiliaus ir kitų faktorių.

Kita vertus, galime teigti, kad ir nieko neberodanti rodyklė neturėtų gąsdinti – bent jau iki artimiausios degalinės tikrai pavyks nuvažiuoti. O gal jums yra tekę pakliūti į kitokią istoriją? Ar esate kada netyčia tapę panašaus eksperimento dalyviais?



Nuotrauka pagrindiniame puslapyje – Petar Milošević, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.