10 įdomių faktų apie degalų sąnaudas: kuris automobilis sunaudoja daugiausia degalų, ar svarbus automobilio amžius ir kodėl gamintojų nurodytos specifikacijos yra nesąmonė?

10 įdomių faktų apie degalų sąnaudas: kuris automobilis sunaudoja daugiausia degalų, ar svarbus automobilio amžius ir kodėl gamintojų nurodytos specifikacijos yra nesąmonė?

Keliauti automobiliu yra labai smagu, ypač, kai lauke geras oras, darbai netrumpina kelionių, o ir bendražygiai vis pasiūlo įdomią temą pokalbiui. Jei jums rūpi jūsų piniginė, tikriausiai norėtumėte, kad jūsų automobilis sunaudotų kiek įmanoma mažiau degalų. Aišku, geriausias patarimas ekonomiškai mąstantiems žmonėms būtų įsigyti ekonomišką automobilį. Tačiau nemažai priklauso ir nuo to, kaip naudojate turimą. Štai  faktų apie degalų taupymą, kurių galbūt nepatyrę vairuotojai dar nežinojo.

Įdomių faktų dešimtukus Nodum.lt publikuoja kiekvieną pirmadienį. Štai praeitą savaitę kalbėjome apie pasaulinio garso korporacijas – siūlome prisiminti ir tą straipsnį. O dabar – prie degalų taupymo.



Užtikrintas būdas sumažinti degalų sąnaudas – numesti svorio. Ne, neskubėkite laikytis dietos. Tiesiog apžiūrėkite automobilio bagažinę ir saloną – ar jums tikrai reikia visų šių daiktų? Atsikratykite nereikalingo balasto ir degalų sąnaudos iš karto sumažės. Aišku, reikėtų svorį sumažinti pakankamai pastebimai, kad pastebėtumėte kaip sulėtėja degalų lygio rodyklė, bet tvarka dar niekam nepakenkė. Volkswagen stengėsi sukurti automobilį, kuris sunaudoja labai mažai degalų. Pagrindiniai uždaviniai buvo svoris, aerodinamika ir jėgainės darbas. Volkswagen XL-1 svėrė vos 795 kg.

Volkswagen XL-1 sveria vos 795 kg ir 100 km sunaudoja mažiau nei 2 litrus dyzelino. (RudolfSimon, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Karalienė aerodinamika. Aptakesni automobiliai gali įdėti mažiau darbo stumdamiesi per tankų mūsų planetos orą. Jie praslysta lengviau, lengviau rieda ir sunaudoja mažiau degalų. Pagerinti jau turimo automobilio aerodinamiką nėra taip paprasta, tačiau galite pasirūpinti, kad kėbulas neturėtų suskilusių plastikų, tuščios stogo bagažinės ar kitų priedų. Aerodinamika pagerėja ir sekant sunkvežimius, bet toks degalų taupymo būdas yra tiesiog bet daug pavojingas. Minėtas Volkswagen XL-1 yra pats aptakiausias šiuolaikinis gatvėmis riedantis automobilis (koeficientas siekia 0,19). O iš populiaresnių automobilių šiuos laurus tektų atiduoti Mercedes-Benz CLA 180 BlueEfficiency, kurio aerodinaminio pasipriešinimo koeficientas siekia 0,22.

Mercedes-Benz CLA – vienas aptakiausių automobilių rinkoje. (Tokumeigakarinoaoshima, Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

Pasitikrinkite slėgį padangose. Kas kiek laiko tikrinate slėgį padangose? Ar žinote, kad jis vienodas ir tinkamas? Net ir nedidelis nukrypimas nuo normos gali stipriai atsiliepti degalų sąnaudoms. Skaičiuojama, kad nepakankamai pripūstos padangos degalų sąnaudas gali padidinti nuo 3,3 %, kraštutiniais atvejais – ir dar daugiau. Tinkamą padangų slėgį dažnai galima rasti ant lipduko prie vairuotojo pusės durelių ar automobilio naudotojo vadove. Beje, tinkamas slėgis padangose padės sutaupyti ir pačias padangas – jos dėvėsis žymiai lėčiau, jei bus tinkamai pripūstos.

Tai – įrankis, kurį verta turėti – padangų slėgio matuoklis leidžia įsitikinti, kad padangose netrūksta slėgio. (Antti, Wikimedia (CC BY 2.0)

Tai, kad senstančio automobilio apetitas auga, tėra mitas. Kažkodėl manoma, kad su laiku seno automobilio degalų sąnaudos tik auga. Jei laiku keičiami tepalai ir filtrai taip tikrai nėra – sendamas automobilis turėtų išlaikyti įprastas degalų sąnaudas. Dar įdomiau yra tai, kad visiškai naujų automobilių degalų sąnaudos su laiku sumažėja. Tai yra, vos iš salono išriedėjęs automobilis degalų suvartos daugiau nei nuvažiavęs 8000 km. Taip yra todėl, kad variklis turi prasimankštinti, turi pasišalinti gamybos metu palikti cilindrų defektai, susireguliuoti skysčių apykaita. JAV Energijos Departamentas teigia, kad naujų automobilių degalų sąnaudos stabiliai po truputį krenta pirmus kelerius metus.

Pirmos kartos Škoda Octavia yra senas, bet vis dar labai taupus automobilis. (Miloslav Rejha, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Nuo kalno – su įjungta pavara. Ar esate sėdėję automobilyje, kurio vairuotojas kaskart riedant nuo kalno išjungia pavarą ir taip bando sutaupyti degalų? Iš tikrųjų daugiau degalų sutaupysite ir saugiau važiuosite riedėdami su įjungta pavara. Teorija labai paprasta – riedant su įjungta pavara variklį suks ratai automobiliui važiuojant žemyn. Kitaip tariant, variklio darbą palaikys ratų sukimasis, gravitacija, o ne deginami degalai. Tuo tarpu riedant su išjungta pavara variklis suksis laisva eiga ir degins kurą. Plačiau apie tai – šiame straipsnyje.




Degalus taupančios padangos – gera investicija. Degalus taupančios padangos pasižymi mažesniu svoriu, mažesniu pasipriešinimu riedėjimui, geresniu šilumos atidavimu aplinkai ir net geresne aerodinamika. Aišku, yra ir trūkumų – tokios padangos pasižymi prastesniu sukibimu ir turi plonesnes sienas, todėl posūkiuose labiau deformuojasi, kenkia automobilio dinaminėms charakteristikoms. Apie tai – šiame straipsnyje.

Degalus taupančios padangos gaminamos ir sunkvežimiams. (USEPA Environmental-Protection-Agency, Wikimedia)

Gamintojų nurodomos degalų sąnaudos – nesąmonė. Jei pasižiūrėtumėte į savo automobilio gamintojo nurodytas vidutines degalų sąnaudas, nustebtumėte – jos yra gerokai mažesnės nei rodo automobilio kompiuteris. Ir nekaltinkite savęs – patyrę automobilių žurnalistai irgi negali pasiekti gamintojų nurodytų reikšmių. Taip yra dėl labai paprastos priežasties – gamintojai savo automobilius testuoja idealiomis sąlygomis, kiek įmanoma sumažinę svorį, pasirinkę geriausią kelio dangą, bandymus mieste atlieka esant optimaliai temperatūrai ir kuomet eismas nėra toks intensyvus. Beje, aukščiau minėtos degalus tausojančios padangos anskčiau buvo kur kas ekstremalesnės, balansavo ant nesaugumo ribos ir buvo prieinamos tik automobilių gamintojams, kurie su jomis atlikdavo oficialius degalų sąnaudų bandymus.

Degalų lygio rodyklė beveik visada juda greičiau nei jums teigia gamintojas. (Thomas doerfer, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Taupiausias automobilis. Pasak Consumerreports.org atliktų tyrimų, mažiausiai degalų sunaudoja naujasis Toyota Prius, kurio vidutinės degalų sąnaudos siekia 4,52 l/100 km. Tai – realių bandymų duomenys, atlikti JAV mišriomis sąlygomis, todėl jais galima pasikliauti. Tačiau reikia turėti omenyje, kad bandymuose nedalyvavo JAV nepopuliarūs dyzeliniai automobiliai.

Consumerreports.org bandymai parodė, kad Toyota Prius sunaudoja mažiausiai benzino. (Kārlis Dambrāns, Wikimedia (CC BY 2.0)

Daugiausiai degalų suryjantis automobilis. Bugatti Chiron turi 8 litrų W16 variklį su keturiomis turbinomis išvystantį beveik 1500 arklio galių. Bugatti Chiron taip pat sveria beveik 2 tonas. Ar nustebsite sužinoję, kad pasak Roadandtrack.com surinkto reitingo šio automobilio degalų sąnaudos šiuo metu yra didžiausios rinkoje? Bugatti Chiron 100 km įveikia surydamas maždaug 21,4 litrus benzino.

Bugatti Chiron degalų tikrai netaupo. (Andrew Basterfield, Wikimedia (CC BY-SA 2.0)

Visada laiku keiskite variklio alyvą. Kaip manote, ar nuo variklio alyvos priklauso degalų sąnaudos? Žinoma, kad taip! Sendama alyva praranda savo lubrikacines savybes, joje padaugėja mikroskopinių metalo gabalėlių, suprastėja terminės savybės. Tai reiškia, kad varikliui tenka sunkiau dirbti, jis greičiau dėvisi, didėja degalų sąnaudos. Ekspertai teigia, geriausios degalų sąnaudos yra pasiekiamos naudojant pilnai sintetinę alyvą, kuri yra brangesnė. Tačiau svarbiausia sekti gamintojo specifikacijas ir rekomendavcijas ir laiku keisti tepalus.



Taip pat skaitykite:

10 įdomių faktų apie pasaulinio garso korporacijas;

10 įdomių faktų apie sunkvežimius;

10 įdomių faktų apie pasaulio greitkelius;

10 įdomių faktų apie Islandiją;

10 įdomių faktų apie hidroenergiją;

10 įdomių faktų apie vėjo jėgaines.

Ar važiavimas paskui sunkvežimį ar autobusą tikrai padeda sutaupyti degalų?

Ar važiavimas paskui sunkvežimį ar autobusą tikrai padeda sutaupyti degalų?

Aerodinamika yra labai svarbi automobilio dinaminėms charakteristikoms. Aptakesnis automobilis sunaudoja mažiau degalų, gali važiuoti greičiau, o viduje yra tyliau. Automobilių gamintojai verčiasi per galvas, siekdami pagaminti kiek įmanoma aptakesnius automobilius, tačiau vairuotojai vis tiek prisigalvoja gudrybių. Ar esate girdėję, kad važiavimas labai arti sunkvežimio greitkelyje padeda sutaupyti degalų? Ar tai tiesa?

Iš tikrųjų yra daugybė būdų sutaupyti degalų. Visų pirma, nesivežiokite nereikalingų daiktų, pasirūpinkite, kad jūsų padangose būtų teisingas slėgis, laiku keiskite variklio alyvą ir apskritai prižiūrėkite savo automobilį. Jei degalų sąnaudos jums yra labai svarbios, reikėtų pasidomėti ir degalus taupančiomis padangomis ar apskritai taupesniu automobiliu. Nes važiuoti paskui sunkvežimį tikrai nėra protingas sumanymas. Nodum rekomenduoja nieko panašaus nedaryti nei eksperimento dėlei, nei iš tikrųjų siekiant sutaupyti degalų.



Teorija labai paprasta. Didelis sunkvežimis yra tarsi 90 km/h greičiu lekianti plyta. Jis galingai stumiasi per orą, už savęs palikdamas žemo slėgio zoną. Dažnai šis efektas yra apibūdinamas ne visai teisingai – „sunkvežimis užstoja vėją“. Vėjas nėra būtinas, tačiau arti važiuojančiame automobilyje pasidaro labai tyku ir ramu – jis juda per labai retą ir nesudrumstą orą. Būtent dėl to dviratininkai už sunkvežimių gali pasiekti tuos 90 km/h.

Tai, savaime aišku, sutaupo degalų. Važiuojant maždaug 3 metrų atstumu už sunkvežimio galima sutaupyti 45 % degalų. Pavyzdžiui, jei jūsų automobilis 100 km nuvažiuoja surydamas 6 litrus benzino, važiuojant už sunkvežimio reikės 3,3 litrų. Laikantis 30 metrų atstumo vis dar jaučiamas tas žemo slėgio zonos poveikis ir galima sutaupyti maždaug 20 % degalų. Mūsų pavyzdžio atveju degalų sąnaudos susitrauktų iki 4,8 litrų 100 km. O ar kada šis efektas virstų neigiamu?

Visada geriau laikytis saugaus atstumo ir degalus taupyti kitaip. (Ryan Stubbs, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Žemo slėgio zona už sunkvežimio nėra labai didelė. Už jos – sudrumstas oras, kuris potencialiai galėtų didinti paskui važiuojančių automobilių degalų sąnaudas. Tačiau sunkvežimiai važiuoja pakankamai lėtai ir didelių sūkurių už savęs nepalieka. Priešingai nei autobusai, kurie pasižymi kiek aerodinamiškesne forma ir paskui netempia didelės žemo slėgio srities. Iš tiesų važiuoti arti paskui autobusus net nelabai yra prasmės – astumas turėtų būti labai mažas, o naudos būtų nedaug.

Įdomu tai, kad taip neprotingai važiuojantis automobilis potencialiai sumažintų ir sunkvežimio degalų sąnaudas. Viena iš sunkvežimių aerodinamikos problemų yra plokščias junginio galas, kuris ir leidžia susidaryti šiai žemo slėgio sričiai. Žemas slėgis šiuo atveju veikia tarsi koks dulkių siurblys – jis tempia sunkvežimį atgal. Kai jo vietą užima tokiu pat greičiu riedantis automobilis teoriškai sunkvežimio degalų sąnaudos turėtų sumažėti. Sunkvežimis ir automobilis tokiu atveju tarsi sudarytų vieną junginį, kuris turėtų šiek tiek aptakesnę formą. Aišku, efektas tikriausiai būtų toks nežymus, kad jo net išmatuoti nepavyktų.

Visgi, važiavimas arti sunkvežimio yra labai prasta, siaubingai kvaila mintis. Išlaikydami 30 metrų atstumą sunkvežimiui riedant maždaug 90 km/h greičiu jūs sau paliktumėte tik 1,25 sekundes sureaguoti į staigų stabdymą. Jei važiuotumėte vos 3 metrų atstumu,  šis laikas sumažėtų iki 0,124 sekundės. Kitaip tariant, tikrai nespėtumėte pakeisti savo lemties ir įvyktų tragedija, potencialiai sužalosianti ir kitų žmonių gyvenimus. Net ir sunkvežimio vairuotojas sunkiai galėtų jus pastebėti per šoninius veidrodėlius, jei važiuotumėte nesilaikydami saugaus atstumo. Todėl geriau to niekada nebandyti. Rekomenduojama laikytis bent 45-50 metrų atstumo ir vis tiek nenuleisti akių nuo priešais važiuojančių eismo dalyvių.

Yra daug geresnių būdų taupyti degalus. Važiavimas arti sunkvežimio yra mirtingai pavojingas ir kelia pavojų tiek jums, tiek kitiems eismo dalyviams.

Nodum primygtinai rekomenduoja niekada nieko panašaus nedaryti ir visada laikytis saugaus atstumo!



Taip pat skaitykite:

Kaip veikia degalus taupančios padangos?

Ar riedant nuo kalno geriau išjungti pavarą ar stabdyti varikliu? Kuris metodas sutaupo daugiau?

Galia prieš sukimo momentą – ką reiškia šie skaičiai ir į kurį reikėtų labiau atkreipti dėmesį?

Ar stabdymas varikliu gadina jūsų automobilį ir trumpina variklio ar kitų detalių gyvenimą? (Video)

Volvo teigia, kad elektriniai sunkvežimiai bus ne tik ekologiški, bet turės ir dar vieną privalumą.

Ar riedant nuo kalno geriau išjungti pavarą ar stabdyti varikliu? Kuris metodas sutaupo degalų? (Video)

Ar riedant nuo kalno geriau išjungti pavarą ar stabdyti varikliu? Kuris metodas sutaupo degalų? (Video)

Automobiliai pirmiausia yra transporto priemonės. Tai – įrankis, kurį naudojame tam, kad nusigautume iš vieno taško į kitą. Taip, automobilius supa ištisa įvairialypė ir pilnavertė kultūra, tačiau jos centre – transporto priemonė. O įrankiai turi būti efektyvūs, reikia mokėti jais naudotis taip, kad jie tokiais būtų. Tai kaip reikia važiuoti kalnais, kad sutaupytume degalų?

Klausimas labai paprastas – ar leidžiantis nuo kalno reikia palikti įjungtą pavarą ir stabdyti varikliu ar geriau jau leisti automobiliui riedėti laisva pavara? Kuris iš šių variantų garantuos žemesnes kuro sąnaudas?



Visų pirma, reikia pasakyti, kad saugumo atžvilgiu atsakymas yra vienareikšmis – negalima leisti automobiliui laisvai riedėti be įjungtos pavaros. Taip tik šaukiamės nelaimės, nes automobilį yra nelyginamai lengviau kontroliuoti tuomet, kai pavara yra įjungta. Vairavimo instruktoriai pataria vengti įpročio važiuoti laisva pavara, nes tai gali būti pavojinga, bet kartais tokių vairuotojų galima pamatyti. Tiesą sakant, anksčiau buvo galima pamatyti ir autobusų vairuotojus, kurie autobusui riedant nuo kalno pasirinkdavo laisvą pavarą. Tikriausiai tokį sprendimą vairuotojai priima vedini ekonominių motyvų – bandydami sutaupyti degalų.

Ar važiuodami tokiu keliu susigundytumėte išjungti pavarą? (Aubrey Dale, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Tačiau riedėti nuo kalno su įjungta pavara yra kur kas ekonomiškiau – degalai nėra deginami apskritai. Nemažai žmonių pamanys, kad tai nesąmonė, nes riedant su įjungta pavara variklio sūkiai laikysis palyginti aukštai, o štai su laisva – labai žemai. Tačiau ne variklio sūkiuose esmė.

Riedant nuo kalno su įjungta pavara ir neliečiant akceleratoriaus pedalo (tai vadinama stabdymu varikliu) variklį suks ratai, o ne atvirkščiai. Kitaip tariant, gravitacijos jėga trauks automobilį žemyn, todėl suksis automobilio ratai, kurie yra sujungti su pavarų dėže. Ši, kadangi bus įjungta pavara, suks variklį. Tai – pakankamai primityvus paaiškinimas, tačiau tokia yra tiesa – variklis nenaudos kuro (arba naudos visai visai mažai), nes jo sūkiams palaikyti nebus reikalinga papildoma energija – viską kompensuos Žemės trauka. Dar daugiau – priklausomai nuo nuokalnės statumo ir ilgio, tikriausiai degalų nenaudosite net su įjungtu oro kondocionieriumi.

Tuo tarpu riedant žemyn su laisva pavara variklio sūkiams palaikyti bus reikalingas nedidelis kiekis degalų. Lygiai taip, lyg automobilis stovėtų užkurtas. Aišku, šis degalų kiekis yra nežymus, tačiau tiesa ta, kad kuro sąnaudos riedant laisva pavara yra aukštesnės nei važiuojant su įjungta pavara nespaudžiant akceleratoriaus.

Kai kuriose šalyse galima pamatyti kelio ženklų, perspėjančių prieš nuokalnę rinktis žemesnę pavarą. (lbert Bridge, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Praktiškai vienintelė situacija, kuomet važiavimas laisva pavara yra efektyvesnis nei važiavimas su įjungta pavara, yra ta, kuomet nuriedėję nuo vieno kalnelio galime įriedėti į kitą nepaspausdami akceleratoriaus pedalo. Važiuodami su įjungta pavara mes efektyviai stabdome automobilį, todėl važiuojant į įkalnę, net jei ji mažesnė už nuokalnę nuo kurios nuvažiavome, reikės spustelti akceleratorių.

Jei jums sunku įsivaizduoti, kaip tai atrodo, siūlome peržiūrėti šį Engineering Explained vaizdo įrašą

Taigi, sutaupysite degalų neišjungdami pavaros, o kartu važiavimas bus ir kur kas saugesnis.



Štai dar keli straipsniai apie automobilius žaliems:

Paprastai apie tai, kas yra hidrosmūgis ir kodėl nereikėtų važiuoti net per menkai apsemtas gatves (Video)

Ar stabdymas varikliu gadina jūsų automobilį ir trumpina variklio ar kitų detalių gyvenimą? (Video)

Galia prieš sukimo momentą – ką reiškia šie skaičiai ir į kurį reikėtų labiau atkreipti dėmesį?

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.