Kas šie kartais įvairiuose renginiuose matomi sunkvežimiai su apvaliais stiklais? Kas juos sukūrė?

Kas šie kartais įvairiuose renginiuose matomi sunkvežimiai su apvaliais stiklais? Kas juos sukūrė?

Luigi Colani – garsus Vokietijos pramoninio dizaino kūrėjas, turintis kurdų ir lenkų kraujo. Karjerą pradėjo dar šeštajame dešimtmetyje ir išgarsėjo savitu grožio supratimu. Iš pradžių kūrė automobilių dizainą tokiems garsiems vardams kaip Fiat, Alfa Romeo, Lancia, Volkswagen ir BMW, vėliau kūrė baldus, namų apyvokos daiktus, elektronikos prietaisus. Nors Colani biografijoje daug įspūdingų ir apdovanojimus pelniusių kūrinių (Schimmel gaminamas Pegasus fortepijonas yra išties stulbinantis) jūs tikriausiai Colani dizainą atpažįstate ir ne visiems gražių sunkvežimių.

Colani jaunystėje studijavo Berlyne ir Paryžiuje. Būtent Prancūzijoje jis mokėsi aerodinamikos, kuri jį išties sužavėjo. Nuo tada jis aptakias formas stengėsi įterpti į visus savo kūrinius, ypač automobilius. Colani su automobilių pramone daug dirbo 6-7 dešimtmetyje ir jautė, kad tuomet automobiliai buvo tiesiog per daug kampuoti ir negražūs. Colani siekė suderinti aptakias formas su estetiniu išskirtiniu dizainu – tai svarbu pasakyti dėl to, ką tuoj pamatysite.




Į Colani dizaino evoliuciją, pianinus, rašiklius ir elektronikos prietaisus šįkart nesileisime. Šiame straipsnyje pakalbėsime apie šį tą, kas ir šiandien sukelia tai teigiamas, tai neigiamas reakcijas – Colani sunkvežimius. Būdamas aistringas aerodinamikos mokslo gerbėjas, jis visada pastebėdavo formas, kurioms trūksta aptakumo. Žinia, jo tikrai trūksta europietiškiems sunkvežimiams. Su dabartinėmis taisyklėmis sunku kurti itin aptakias formas, kurios nekenktų vilkiko funkcionalumui – ilgos, aptakios nosys automatiškai trumpintų krovinių skyrių. Tačiau Colani visada manė, kad sunkvežimių gamintojai tiesiog neišnaudoja turimų galimybių

Luigi Colani aptakius vilkikus kūrė tarsi atsaką į naftos krizę aštuntajame dešimtmetyje. (Michael Meding, Wikimedia (CC BY-SA 2.0 de)

Aštuntojo dešimtmečio pradžioje pasaulį ištiko naftos krizė – degalų kainos tiesiog šovė į viršų. Tai neišvengiamai paveikė automobilių pramonę, vis daugiau žmonių pirko pigius, taupius automobilius, sportinių automobilių gamintojai buvo priversti mažinti savo mašinų galią. Colani tai pamatė kaip galimybę prasimušti su savo idėjomis ir Mercedes-Benz vilkiko pagrindu sukūrė pirmąjį savo aptakų sunkvežimį. Tik jis taip ir liko nepastebėtas, nors teoriškai turėjo sumažinti degalų sąnaudas.

Nepaisant pirminės nesėkmės, Colani ir toliau pristatinėjo naujas dizaino versijas. (Pictorius, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Colani jautėsi neišgirstas ir kartojo, kad niekas negavo žinutės. Nors pats to atvirai nesakė, jis svajojo, kad koks nors sunkvežimių gamintojas susidomės revoliuciniu dizainu ir jį pavers masinės gamybos realybe. Tačiau taip nenutiko. Nieko panašaus – Colani vilkikas buvo atmestas, o ir visuomenės sutiktas kaip akį rėžiantis dizainas. Colani jo paties darbas patiko ir jis jį tęsė – per kelerius ateinančius metus jis parodė dar kelias koncepcijas. Galiausiai neįprastas dizainas buvo pastebėtas ir Colani sunkvežimiai vis dažniau buvo kviečiami į įvairias parodas.

Naujesnės Colani sunkvežimio versijos išlaikė neįprastą priekinio stiklo išvaizdą. (Wikipedia-ce, Wikimedia)

Sunku surasti informacijos, kiek iš viso Colani sunkvežimių buvo pagaminta, tačiau tikrai nemažai. Daug jų buvo vilkikai, kai kurie – mažesni sunkvežimiai. Nemažai jų yra palyginti nauji, sukurti po 2010 metų. Tiesa, panašu, kad nei vienas iš jų pagal paskirtį taip ir nedirbo. Įprastai jie tik lanko parodas, reklamuoja įvairias technologijas ir tiesiog akį rėžia futuristine išvaizda. Jei manote, kad Colani sunkvežimiai yra negražūs, tokie nesate vieni – taip mano daugelis.

Galiniai ratai buvo uždengti, siekiant geresnio aerodinaminio efektyvumo. (Thomas Vogt, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Colani sunkvežimiai išsiskyrė futuristiniu, aptakiu dizainu, kuriame dominavo stiklų konfigūracija. Priekinis ir šoniniai langai tarsi susiliejo į bendrą visumą. Priekinis Colani sunkvežimių stiklas visada yra visiškai apvalus, sumontuotas kampu. Pačiame jo centre yra trys valytuvai, kurie efektyviai nuvalo visą stiklo paviršių. Po šiuo langu yra dar vienas, leidžiantis pažvelgti į sunkvežimio nosį, kuri dėl aerodinaminių priežasčių visada yra šiek tiek atsikišusi. Ir iš tiesų, Colani sunkvežimiai buvo labai aptakūs, tačiau šansų prigyti neturėjo. Kodėl?

Toks dizainas sumažina naudingą erdvę kabinoje ir pasunkina patekimą į ją. (Marcin Grochowski, Wikimedia(CC BY-SA 3.0 pl)

Na, tikrai ne dėl to, kad jie neatrodo labai gražiai – sunkvežimiai ir neturi taip atrodyti. Nors Colani yra tikras aerodinamikos ekspertas, nemaža jo sunkvežimių dizaino dalis yra šokiruojantys bruožai, kurie nebūtinai yra funkcionalūs. Jis nori jus šokiruoti, o tai sunkvežimių gamintojams nerūpi. Kartu toks dizainas stipriai sumažina vietą kabinoje, apsunkina įlipimą, priėjimą prie mechaninių sunkvežimio mazgų. Gaunami privalumai aerodinamine prasme tiesiog neatperka patiriamų trūkumų, kurių iš tiesų yra daug. Tarp jų – ir išaugusi kaina, suprastėjęs saugumas autoįvykių metu.

Taigi, jei kada pamatysite tokį sunkvežimį, būtinai jį apžiūrėkite. Taip sunkvežimiai ateityje tikrai neatrodys, tačiau šį dizainą sukūrė neeilinė asmenybė, sugebėjusi savaip pritraukti į save dėmesį.



Taip pat skaitykite:

Kam turime būti dėkingi už įspūdingosios Fiat Multipla dizainą?

Itališka automobilių pasaulio varlė;

Įspūdingas General Motors Bison turėjo būti vilkikų ateities pranašu;

Steinwinter 2040 – itin žemas vilkikas, kuris neturėjo šansų įsitvirtinti;

Scammell Scarab – neįprastas triratis vilkikas;

Kaip atrodė pirmasis pasaulio vilkikas?

Kodėl kai kurie automobiliai anksčiau turėdavo toli ant sparnų sumontuotus veidrodėlius?

Kodėl kai kurie automobiliai anksčiau turėdavo toli ant sparnų sumontuotus veidrodėlius?

Jei pasižvalgytumėte į senų automobilių skelbimus, pastebėtumėte, kad kai kurie jų turi ant sparnų sumontuotus veidrodėlius. Dabar praktiškai visų naujų automobilių šoniniai veidrodėliai yra pritvirtinti prie durelių ir mes esame pripratę prie tokio dizaino sprendimo. Veidrodėlius patogu reguliuoti ir, reikalui esant, nuvalyti. Tai kodėl kadaise kai kurie gamintojai šoninius veidrodėlius montavo ant sparnų šalia kapoto? Kodėl dabar niekas tokio sprendimo nebesirenka?

Iš tikrųjų, toli pavyzdžių ieškoti nereikia. Veidrodėlius ant sparnų turi daug klasikinių Datsun automobilių, legendinis Toyota 2000GT, Mercedes-Benz 300 SL, keletas britiškų sportinių automobilių. Dabar tikriausiai sunkiai rastume naują automobilį su priešais priekinį stiklą sumontuotais veidrodėliais.



Iš tiesų, priežasčių būta įvairių. Pavyzdžiui, Mercedes-Benz 300 SL veidrodėlis buvo perkeltas ant sparno todėl, kad šio automobilio durelės atsidarė į viršų. Jų svorį reikėjo išlaikyti kiek įmanoma mažesnį, o ir veidrodėliai patys būtų nusireguliavę, jei būtų kilnojami kaskart vairuotojui atidarant dureles. Tuo tarpu Japonijoje net įstatymas iki 1983 metų nurodė, kad veidrodėliai turi būti matomi per priekinį stiklą. Ir gamintojai šio įstatymo klausė, o vairuotojai klausimų nekėlė – tiesiog prisitaikė ir netgi manė, kad vakarietiški automobiliai su veidrodėliais ant durelių yra nepatogūs.

Datsun 240Z su toli priekyje sumontuotais veidrodėliais. (Wikimedia)

Ant sparnų montuojami veidrodėliai turi savų privalumų. Visų pirma, automobilis tampa siauresnis. Ant sparnų sumontuoti veidrodėliai turi būti gerai matomi per priekinį stiklą, todėl jie taip toli neišlenda už automobilio ribų. Skirtumas, žinoma, nedidelis, bet kartais ir tai padeda. Antra, veidrodėlius sumontavus ant sparnų sumažėja akloji zona – šie veidrodėliai gali parodyti labai platų vaizdą ir praktiškai visą automobilio šoną. Galiausiai, automobilio priekyje sumontuoti veidrodėliai yra geriau matomi. Jie visada išlieka vairuotojo matymo lauke, nereikia stipriai pasukti galvos, kad į juos pasižiūrėtumėte. Į veidrodėlius vairuotojas taip pat žiūri per valytuvais valomą stiklą – šis privalumas ir buvo to Japonijos įstatymo priežastis. Tačiau, akivaizdu, ant sparnų montuojami veidrodėliai turi ir galybę trūkumų.

Net ir Mercedes-Benz 300 SL kabrioletas turėjo vieną ant sparno sumontuotą veidrodėlį. (nakhon100, Wikimedia (CC BY 2.0)

Visų pirma, ten sumontuotus veidrodėlius sunkiau sureguliuoti. Anksčiau veidrodėliai būdavo reguliuojami tiesiog juos sukiojant ranka, vėliau atsirado ir įvairios rankenėlės. Kai veidrodėliai sumontuoti ant sparnų, reikalingi ilgi trosai ir pakankamai sudėtingi mechanizmai arba vairuotojas turi paprašyti kito žmogaus pagalbos, jei veidrodėliai yra reguliuojami rankomis. Dėl atstumo iki šių veidrodėlių, sunkiau įvertinti situaciją važiuojant atbulomis. Ant sparnų sumontuoti veidrodėliai taip pat yra pavojingesni pėstiesiems avarijų metu.

Japonų automobiliai iki 1983 metų privalėjo turėti veidrodėlius, į kuriuos būtų žiūrima pro valytuvais valomą stiklą. (Alf van Beem, Wikimedia)

Taigi, po to kai 1983 metais įstatymas įpareigojantis Japonijos automobilių gamintojus veidrodėlius montuoti priešais priekinį stiklą buvo atšauktas, dauguma naujų automobilių turi veidrodėlius ant durelių. Tačiau ir tai nėra šios paprastos technologijos pabaiga. Ateityje šoniniai veidrodėliai tikriausiai visiškai išnyks. Jie kenkia automobilio aerodinamikai ir kelia triukšmą, kai aplink juos švilpia vėjas. Dabar tai nėra didelė problema, tačiau tas garsas bus itin pastebimas, kai automobiliai neturės vidaus degimo variklių. Be veidrodėlių pasirodė Tesla Semi prototipas (nors vėliau juos gavo), be veidrodėlių bus ir Audi e-Tron visureigis.



Taip pat skaitykite:

Atsarginis ratas nebūtinai turi būti po bagažu – kiti atsarginio rato vietos sprendimai;

Pirmasis automobilis su kėbule sumontuotais ratais;

Kaip veikia degalus taupančios padangos?

Kodėl skirtingi automobiliai degalų bako užpildymo angas turi skirtingose pusėse?

Kodėl spidometrai sugraduoti iki didesnio greičio nei pasiekia patys automobiliai?

Kodėl po variklio dangčiu dabar matome tik plastiką, o ne patį variklį?

Kodėl automobiliai vietoj durelių nenaudoja aviacijos stiliaus kabinos gaubtų? Kurie automobiliai naudojosi tokiu dizaino sprendimu?

Kodėl automobiliai vietoj durelių nenaudoja aviacijos stiliaus kabinos gaubtų? Kurie automobiliai naudojosi tokiu dizaino sprendimu?

Superautomobilių gamintojai savo kūriniams stengiasi suteikti kiek įmanoma daugiau išskirtinių bruožų. Įprastai atsidarančios durelės kartais atrodo per daug nuobodžiai, todėl tokie gamintojai kaip Lamborghini, Mercedes-Benz, McLaren, Koenigsegg ir kiti, renkasi išskirtinius durelių atidarymo mechanizmus. Visgi, tarp jų niekuomet nematome kokio nors naikintuvus primenančio kupolo – o juk tai atrodytų taip šauniai! Kodėl rinkoje nematome modelių su dideliais gaubtais vietoj abiejų durelių?

Iš tiesų, automobilių su gaubtais vietoj durelių istoriškai tikrai buvo. Savaime aišku, kad toks dizaino sprendimas geriau tinka mažesniems automobiliams, todėl pirmiausia galime pažvelgti į vieną gana gerai žinomą triratį mikroautomobilį iš Messerschmitt istorijos puslapių.



Messerschmitt – legendinis vokiečių lėktuvų gamintojas, įkurtas 1938 metais. Karo metais jis sukūrė daug garsių karinių lėktuvų, tačiau po karo Vokietija neteko teisės gaminti lėktuvus. Gamybiniai Messerschmitt  pajėgumai turėjo būti kaip nors panaudoti, todėl kompanija ėmėsi gaminti mikroautomobilį. Apie KR175 ir KR200 kada nors papasakosime atskirai, tačiau tai buvo dviviečiai mikroautomobiliai, kuriuose keleivis sėdėjo už vairuotojo. Dėl to šie modeliai buvo gana siauri. Messerschmitt siekė sumažinti šių automobilių kainą, o kartu ir priminti apie savo didingą istoriją, todėl vietoj durelių buvo pasirinktas vientisas į šoną atsidarantis gaubtas. Jį sudarė visi automobilio stiklai bei stogas.

Messerschmitt KR175 su pakeltu gaubtu. (Mytho88, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Gaubtas vietoj durelių iš tiesų tais laikais nebuvo blogas pasirinkimas. Jis padėjo gamintojams sutaupyti ir tuo pačiu geriau užsandarinti automobilį nuo aplinkos poveikio. Ne paslaptis, kad patys pigiausi automobiliai tais laikais pasižymėjo keistais trūkumais. Pavyzdžiui, lietaus vanduo kartais surasdavo kelią į saloną net per uždarytas automobilio dureles. Tačiau kartu tokie gaubtai kūrė futuristiško automobilio įvaizdį. Būtent dėl šios priežasties General Motors vietoj durelių rinkosi gaubtą savo ateities vilkikui Bison.

General Motors Bison 1964-aisiais atrodė labai futuristiškai – į kabiną buvo patenkama atvėrus visą priekinį gaubtą su stiklu. (Cardesignnews.com)

Aštuntajame dešimtmetyje automobilių dizaino pasaulyje pakvipo naujais vėjais. Daugelis gamintojų stengėsi sukurti kuo futuristiškesnio dizaino automobilius, pabrėždami savo pažangų mąstymą. Ferrari 1970 metais pristatė 512S Modulo koncepcinį automobilį, kuris priminė skraidančią lėkštę – buvo labai arti žemės, turėjo didelius stiklus ir iš dalies uždaras ratų arkas.  Ferrari 512S Modulo gaubtas nuslinkdavo į priekį, o ne atsidarydavo tiesiai į viršų.

Ferrari 512S Modulo ir medinė forma, panaudota kėbulo gamybai. (Morio, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Messerschmitt nėra vieninteliai turintys kabinos gaubtus – juos turėjo dar pora serijinės gamybos automobilių. Bond Bug buvo triratis mikroautomobilis, apie kurį jau esame rašę. Jo gaubtas atsidarė tiesiai į viršų, vyriai buvo kiek toliau nuo apatinio priekinio stiklo krašto. O 1971 metais pasirodęs Nova buvo britiškas sportinio automobilio rinkinys – gamintojas klientams parduodavo dalis, kurias reikėjo sumontuoti ant Volkswagen Beetle bazės. Nova buvo toks išskirtinis automobilis, kad jį pagal licenciją gamino visa eilė kitų kompanijų visame pasaulyje. Nova ar kitose šalyse pagamintos modelio kopijos buvo dažnai vaizduojamas filmuose.

Sterling Nova – JAV gaminta britų Novos versija (Davest1, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Vėliau sekė visa eilė koncepcinių automobilių su gaubtais vietoj durelių, tačiau nei vienas jų nepasiekė masinės ar serijinės gamybos stadijos. Volkswagen XL1 koncepcinis automobilis taip pat turėjo didelį gaubtą, tačiau vėliau jo buvo atsisakyta. Puikiai atrodė ir Maserati Birdcage 75th ir Saab Aero-X koncepciniai automobiliai, tačiau jie taip pat neišvažiavo į gatves. Kodėl gaubtas vietoj durelių taip ir neprigijo?

Maserati Birdcage 75th (Matti Blume, Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

Priežasčių iš tikrųjų yra daug. Akivaizdu, kad kabinos gaubtas nėra toks praktiškas kaip įprastos durelės. Atvertas gaubtas palieka didelę angą, pro kurią gali prilyti į saloną. Jei norite tik paleisti keleivį ir važiuoti toliau, spėsite sušalti, kol jis išlips. Išlipti, beje, yra gana sunku, nes gaubtas negali prasidėti taip žemai, kaip prasideda įprastos automobilių durelės. Saab Aero-X gaubto forma šiuo požiūriu yra geriausias toks konstrukcinis sprendimas, nes jis per daug neapsunkina įlipimo ir išlipimo procedūros. Tačiau toks gaubtas yra labai sunkus, o mažesni neleidžia atidaryti langų.

Saab Aero-X turėjo iš trijų dalių susidedantį labai sunkų gaubtą. (Tubaist, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Kabinų gaubtai tiesiog nėra praktiškas pasirinkimas. Šiais laikais jie tiesiog neturi privalumų. Anksčiau, kuomet automobilių konstrukcija buvo paprastesnė, jie leido šiek tiek sutaupyti, tačiau dabar, kai veikia labai griežti saugumo reikalavimai, įprastos durelės yra visais atžvilgiais pranašesnės.



Taip pat skaitykite:

Kodėl visureigiai anksčiau atsarginį ratą vežiodavosi kėbulo išorėje?

Kodėl po variklio dangčiu dabar matome tik plastiką, o ne patį variklį?

Kodėl automobiliai nebenešioja mažų skulptūrėlių ir iškilių logotipų ant kapotų?

Kur dingo atsimerkiantys automobilių žibintai?

Kam ant senų automobilių buvo montuojami maži metaliniai strypeliai?

Kur pradingo vientisos priekinės sėdynės?

Kodėl nebematome padangų baltais šonais?

Atsimerkiantys automobilių žibintai sugrįžta? Pristatytas naujas superautomobilis demonstruoja pasiilgtą bruožą

Atsimerkiantys automobilių žibintai sugrįžta? Pristatytas naujas superautomobilis demonstruoja pasiilgtą bruožą

Atsimerkiantys automobilių žibintai daugeliui žmonių visada patiko. Net sunku pasakyti, kodėl, nes realiai jie nėra tokie praktiški. Galbūt taip buvo todėl, kad uždarius žibintus automobilis atrodydavo aptakesnis ir elegantiškesnis? O galbūt pats žibintų atsidarymas kėlė nuostabą? Dabar šis išnykęs automobilių dizaino bruožas rengiasi sugrįžti – jis vėl pasirodė italų piešiniuose.

Daugybė geriausių visų laikų automobilių turėjo atsidarančius priekinius žibintus – Lamborghini Countach, Porsche 944, Ferrari F40, Chevrolet Corvette ir daugybė kitų. Visgi, 2005 metais atsimerkiantys žibintai išnyko dėl visos eilės priežasčių (jos vardinamos šiame straipsnyje). Dabar automobilių dizaino namai Ares Design, įsikūrė Modenoje, Italijoje, parodė savo idėją, kaip atrodytų moderni De Tomaso Pantera interpretacija. Ir šis modelis turi atsidarančius žibintus.



Aišku, žibintai yra tik vienas iš įspūdingų automobilio bruožų. Šis modelis, sukurtas ant Lamborghini Huracán platformos, įkvėpimo semiasi iš nuo 1971 metų gaminto De Tomaso Pantera superautomobilio. Tai matyti ir iš lempų, ir iš galinės automobilio dalies su išryškintais statramsčiais už galinio stiklo. Į akis krenta ir Pirelli P Zero padangos su raudonais užrašais – ši dizaino idėja atkeliavo tiesiai iš Formulės 1 trasos.

Visas automobilis atrodo išties gražiai, tačiau labiausiai laukiama atsidarančių žibintų sugrįžimo (Ares Design nuotrauka)

Nors bendras siluetas primena klasikinį De Tomaso, apžiūrinėdami Ares Panther pamatytumėte ir daugybę modernių detalių. Pavyzdžiui, durelės neturi rankenų, automobilis turi didelius modernaus dizaino ratlankius, o veidrodėliai yra kur kas elegantiškesni nei senosios Panteros. Automobilis naudosis Huracán mechanizmais, įskaitant ir V10 variklį, tačiau tikėtina, kad jis bus gerokai galingesnis nei standartinis 572 ag agregatas. Jokie 0-100 km/h laikai paskelbti nebuvo.

Pirelli padangų dekoras buvo įkvėptas F1 lenktynių. (Ares Design nuotrauka).

Ares Panther bus gaminamas Modenoje jau šiemet. Tai nėra pirmas Ares kūrinys – jau kurti įspūdingi modeliai ant Mercedes-Benz G klasės visureigio, Bentley Mulsanne ir Land Rover Defender bazių. Kol kas Panther bus greičiausias ir brangiausias dizaino namų kūrinys, tačiau teigiama, kad dar šiemet bus pristatytas ir įspūdingesnis modelis. Visgi, grįžkime prie tų atsidarančių žibintų.

Ares Panther bus pradėtas gaminti jau netrukus, tačiau šie automobiliai bus labai brangūs ir labai reti. (Ares Design nuotrauka)

Tai kaip Ares gali sau leisti kurti tokius žibintus? Visų pirma, reikalavimai labai mažomis apimtimis gaminamiems automobiliams yra kitokie. Huracán jau seniai atlaikė visus saugumo bandymus, o Ares, tikriausiai, niekas net nebandys. Todėl pėstiesiems keliamas atsidarančių žibintų pavojus lieka tik teorinis. Panther turi atskiras LED šviesas, todėl dienos metu galės važinėti užsimerkusi. Taigi, ir aerodinamikai stipriai pakenkta nebus.

Štai kaip atrodė klasikinis De Tomaso Pantera. (nakhon100, Wikimedia(CC BY 2.0)

Tačiau nereikėtų pamiršti, kad šiuos automobilius žmonės perka ne dėl jų greičio ir efektyvumo, o dėl išvaizdos. Todėl praktiniai pasvarstymai Ares negalioja. Kartu reikia pripažinti, kad Panther šios mados į automobilių dizainą nesugrąžins. O gaila…



Taip pat skaitykite:

Kur dingo atsimerkiančios automobilių šviesos?

7 gražiausi vairai automobilių istorijoje;

Porsche baldai darbo kambariui.

Vyras ir vėl 4 valandas skaptavo kriauklę ir vėl teigia, kad tai padaryti gali kiekvienas (Video)

Vyras ir vėl 4 valandas skaptavo kriauklę ir vėl teigia, kad tai padaryti gali kiekvienas (Video)

Gegužę rašėme apie The Samurai Carpenter YouTube kanalą ir jame publikuotą vaizdo įrašą kaip iš paprasto lauko akmens per 4 valandas galima išskaptuoti kriauklę. Kanalo kūrėjas neseniai įkėlė naują vaizdo įrašą, kuriame išskaptavo naują kriauklę. Kokias pamokas jis išmoko pirmąjį kartą ir kuo skiriasi naujasis metodas nuo senojo?

The Samurai Carpenter kanalo kūrėjas, galima sakyti, yra visų galų meistras. Jis išmano ir statybos darbus, užsiima įvairiais projektais iš medienos, tačiau ir akmuo jam nėra svetimas. Pirmąją kriauklę vyras skaptavo 4 valandas, dar šiek tiek laiko užtruko, kol buvo sumontuotas nutekėjimas. Naujoji kriauklė yra didesnė, tačiau ėjosi greičiau – per maždaug 4,5 valandos kriauklė buvo užbaigta.



Pats metodas yra labai panašus. Iš pradžių lazerinio gulščiuko pagalba nubrėžiama tiesi linija ten, kur vėliau bus kriauklės apačia. Ji turi būti plokščia, kad kriauklė stabiliai stovėtų ant spintelės. Tuomet ši plokštuma suformuojama benzininiu diskiniu pjūklu su deimantiniu disku. Pjūvis visą laiką laistomas vandeniu, kad pasišalintų akmens dalelės, dulkės, o pjovimo diskas išliktų vėsus.

Tuomet nubraižoma apytikslis kriauklės siluetas ir ta vieną tuo pačiu diskiniu pjūklu sudalinama į mažesnes dalis, kurias galima išdaužyti plaktuku ir kaltu. Procedūrą reikia kartoti tol, kol pasiekiamas norimas kliauklės dubens gylis ir išmatavimai. Tuomet ateina laikas paviršių išlyginti.

Čia ir pasimatė pamokos, išmoktos gaminant pirmąją kriauklę. Meistras šįkart naudojo brangesnį, bet tvirtesnį diskelį kampiniame šlifuoklyje. Pirmąjį kartą jis naudojo paprastą deimantinį diską, šįkart – skirta plokštiems paviršiams. Išgaubtas diskas leidžia geriau pasiekti visus kriauklės kampus ir formas. Kartu jis vienu metu pašalina daugiau akmens, todėl darbas einasi greičiau. Galiausiai, The Samurai Carpenter norėjo paviršių nušlifuoti, kad jis būtų glotnus kaip ir įprastos gamyklinės kriauklės, tačiau greitai šios minties atsisakė – su turimais šlifavimo diskais darbas tiesiog būtų per daug ilgai užtrukęs.

Kaip viskas vyko galite pamatyti vaizdo įraše

Pirmoji kriauklė YouTube portale susilaukė didžiulio susidomėjimo. Vaizdo įrašas buvo peržiūrėtas beveik 5 milijonus kartų, apie jį galite paskaityti šiame straipsnyje. Jame meistras ne kartą kartojo, kad tai gali atlikti bet kas – tereikia susirasti tvirtą, kietą akmenį be didelių įtrūkimų ir išsinuomoti keletą įrankių. Šįkart jis nepamiršo ir saugumo – visą laiką dėvėjo ne tik apsauginius akinius, bet ir kaukę nuo dulkių. Kurių, žinoma, tokiuose darbuose yra labai daug. Kietos akmens dulkės plaučiams labai kenkia, gali iššaukti net ir onkologines ligas.

Ar sutinkate, kad tokią kriauklę galėtų išsiskaptuoti kiekvienas, turintis tinkamus įrankius? Ar norėtumėte tokiu interjero elementu papuošti savo vonios kambarį?



Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.