Vienoje valstybėje važinėjama kairiąja kelio puse, kitoje – dešiniąja – kaip atrodo siena tarp jų? (Video)

Vienoje valstybėje važinėjama kairiąja kelio puse, kitoje – dešiniąja – kaip atrodo siena tarp jų? (Video)

Didžiojoje pasaulio dalyje eismas vyksta dešiniąja kelio puse, kaip ir Lietuvoje. Tačiau yra valstybių, kuriose važinėjama kairiąja kelio puse. Jos dažnai turi kaimynes, kuriose eismas vyksta priešinga kryptimi, todėl sienos kirtimas tarp tokių valstybių tikrai yra neįprastas. Kaip atrodo tokias šalis jungiantys greitkeliai?

Klausimas išties yra neeilinis ir labai svarbus. Į skirtingas puses judantys eismo srautai negali tiesiog susiduri automobiliams stengiantis pervažiuoti į kitą kelio pusę. Reikalingi unikalūs, speciliai sukurti eismo valdymo sprendimai. Pavyzdžiui, gana įdomiai atrodantys tiltai.



Iš tiesų, tokių sienų nėra daug. Jungtinėje Karalystėje važinėjama kairiąja kelio puse, tačiau į Prancūziją persikeliama keltu arba traukiniu, todėl į teisingas puses nukreipti eismo srautus nėra sunku. O štai Makao administracinį regioną su likusia Kinijos dalimi jungia tiltas, todėl atskirti ir į teisingas puses nukreipti automobilius yra kiek sunkiau. Makao yra palyginti nedidelė teritorija, kurioje eismas vyksta kairiąja kelio puse, kaip ir kaimyniniame Honkonge. Štai, kaip atrodo siena tarp Makao ir likusios Kinijos dalies:

Lotuso tiltas tarp žemyninės Kinijos ir Makao. (Google Earth)

Tai – Lotuso tiltas. Jis atrodo surištas tarsi mazgas, tačiau jį kirsti nėra labai sunku. Ši inžinerinė konstrukcija efektyviai ir saugiai atskiria eismo srautus ir leidžia automobiliams be ypatingų vairuotojo pastangų atsidurti reikiamoje kelio pusėje.

Kairiąja kelio puse važinėjama ir Gajanoje. Taip susiklostė istoriškai – tai buvusi britų kolonija. Aplinkinėse valstybėse, tarp jų ir Brazilijoje, važinėjama dešiniąja kelio puse. Taigi, sienos kirtimas reiškia ir eismo krypties pasikeitimą. Štai kaip tai atrodo:

 

Tokių pavyzdžių, žinoma, yra ir daugiau, tačiau inžineriniai sprendimai dažniausiai yra panašūs. Beje, Švedijoje iki 1967 metų rugsėjo 3 dienos taip pat buvo važinėjama kairiąja kelio puse. Eismo krypties pasikeitimas įvyko gana sklandžiai, daug avarijų nebuvo užfiksuota. Tačiau vairuotojams tikrai reikėjo priprasti, nes pasikeitimas įvyko staiga. Vieną dieną vairuotojai važinėja kairiąja kelio puse, o kitą turėjo atsiminti važiuoti dešiniąja. Reikėjo pakeisti ir kelio ženklus bei žymėjimą, iš naujo mokyti pėsčiuosius, ypač vaikus – juk svarbu, į kurią pusę pirmiausia pasižiūrima prieš kertant kelią.

1967 metų rugsėjo 3-ioji Stokholme, kuomet Švedijoje buvo pakeista eismo kryptis. (Jan Collsiöö, Wikimedia)

Beje, vairuotojai, kuriems dažnai tenka važinėti tarp valstybių, kuriose eismas vyksta skirtinga kryptimi, teigia, kad priprasti prie pasikeitimo nėra sunku. Padeda tai, kad galima sekti kitų eismo dalyvių pavyzdžiu, o automobilio pedalų eilės tvarka bei pavarų perjungimo schema automobiliuose su mechanine pavarų dėže yra tokios pat.



Taip pat skaitykite:

Kodėl dalis pasaulio važinėja dešiniąja kelio puse, o dalis – kairiąja?

5 įdomūs automobiliai, kuriuos dabar bus galima registruoti Lietuvoje;

Keisčiausias vilkikas pasaulio istorijoje?;

Kodėl seni filmų projektoriai skleidė tą tratėjimo garsą?

Kodėl dalis pasaulio važinėja dešiniąja kelio puse, o dalis – kairiąja? Eismo kryptį nulėmė istorinės aplinkybės

Kodėl dalis pasaulio važinėja dešiniąja kelio puse, o dalis – kairiąja? Eismo kryptį nulėmė istorinės aplinkybės

Dabar Lietuvoje jau galima registruoti automobilius su dešinėje pusėje sumontuotu vairu. Aišku, reikės papildomos įrangos, o mūsų keliuose tokį automobilį vairuoti vis tiek nebus labai patogu. Bet ar kada susimąstėte, kodėl mes važinėjame dešiniąja kelio puse? O kodėl Jungtinėje Karalystėje, Japonijoje, Australijoje ir ne vienoje kitoje šalyje važinėjama kairiąja puse? Kas nulėmė tokį pasirinkimą? Kaip visada, atsakymą rasime istorijoje.

Pasirodo, eismo kryptis buvo apspręsta dar gerokai iki automobilio išradimo. Iš tikrųjų, šių skirtingų tradicijų ištakos atsekamos iki Senovės Romos. Ten vadeliotojai vadžias laikę kaire ranka, kad dešiniąja galėtų laikyti ginklą. Natūraliai tai lėmė, kad buvo važinėjama kairiąja kelio puse, kad kitus žmones būtų galima sutikti iš dešinės – iš kardą laikančios rankos pusės.



Tokia logika tiko ne tik Antikos laikams, bet ir viduramžiams. Vyrai kardus laikė dešinėse rankose, todėl vadeles buvo patogiau laikyti kairėje. 1773 metais Didžioji Britanija išleido įstatymą, kuriuo galutinai įtvirtino savo dabartinę eismo kryptį. Visgi, Prancūzijoje tuo metu jau prasidėjo pokyčiai.

Eismas Londone – tereikia prisiminti, jog pavaros perjungiamos kairiąja ranka. (Daniel Case, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Prancūzai buvo linkę važinėti dešiniąja kelio puse. Kodėl? Viena vertus, Napoleonas buvo kairiarankis, todėl jam norėjosi kardą laikyti kairėje, o vadeles – dešinėje rankoje. Tačiau prancūzai taip pat suvokė, kad didžioji dalis kitų šalių kareivių juda kairiąja kelio puse. Taigi, judėdami dešiniąja kelio puse prancūzų kariai atrodė bauginančiai, juos pasitikti buvo sunkiau. Visgi, buvo ir kitų priežasčių.

Didžioji dalis pasaulio yra įpratę važinėti dešiniąja kelip puse. (Axion23, Wikimedia(CC BY 2.0)

Prancūzija ir Didžioji Britanija savo eismo kryptis išpopuliarino savo kolonijose – taip šios tradicijos paplito visame pasaulyje. Visgi, JAV dar 18 amžiuje pradėjo važinėti dešiniąja kelio puse. Tai lėmė krovininių vežimų vilkstinės. Sunkius vežimus tempė trys ir daugiau arklių. Vadeliotojas įsitaisydavo ant kairėje įkinkyto arklio, kad dešinia, dominuojančią, ranka lengviau kontroliuotų kitus arklius. Kairiarankiai, galima numanyti, būtų mieliau įsitaisę ant dešinėje įkinkyto arklio, tačiau dauguma žmonių visais laikais buvo dešiniarankiai. Taigi, įsitvirtino eismas dešiniąja kelio puse.

Raudonai žymimo šalys, kuriose eismas vykdomas dešiniąja kelio puse, o mėlynai žymimos tos, kuriose važinėjama kairia kelio puse. (Benjamin D. Esham, Wikimedia)

Didžioji pasaulio dalis važinėja dešiniąja kelio puse, kaip ir mes. Prisitaikyti prie naujos eismo krypties visais laikais buvo sudėtinga, ypač, važinėjant tam nepritaikytais automobiliais. Visgi, kai kurios mažesnės šalys vis dar ryžtasi tokiems pokyčiams. 2009 metais buvo paskelbta, kad Samoa, nedidelė sala Okeanijoje, keičia eismo kryptį. Priežastis – norima importuoti pigesnius automobilius iš Naujosios Zelandijos ir Australijos. Šiuo metu pasaulyje yra 76 šalys ir teritorijos, kuriose važinėjama kairiąja kelio puse.



Taip pat skaitykite:

5 įdomūs automobiliai, kuriuos dabar bus galima registruoti Lietuvoje;

Keisčiausias vilkikas pasaulio istorijoje?;

Kodėl seni filmų projektoriai skleidė tą tratėjimo garsą?

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.