Tesla Semi šiemet gatvėse nepasirodys – gamyba atidedama, o Muskas kalba apie investicijas į metalų gavybą

Tesla Semi šiemet gatvėse nepasirodys – gamyba atidedama, o Muskas kalba apie investicijas į metalų gavybą

Tesla Semi pirmuosius pirkėjus turėjo pasiekti dar šiemet. Modelis jau yra užbaigtas – belieka pradėti jo serijinę gamybą. Pirkėjų jam taip pat netrūksta. Tačiau Tesla Motors akcininkų susitikime kompanijos galva Elonas Muskas pripažino, kad sunkvežimių gamybos pradžia vėluos – pirkėjai turės laukti mažiausiai iki 2020-ųjų.

Tesla yra elektromobilių gamintojas. Ir ne šiaip elektromobilių – markės modeliai yra laikomi geriausiais rinkoje ir jau turi didžiulį gerbėjų ratą. Tačiau kompanija niekada negamino sunkvežimių, o tai – visiškai kitas verslas. Kita vertus, Tesla Semi stebina savo savybėmis – tai yra greitas ir pajėgus vilkikas, galintis krovinius gabenti pigiai ir patikimai. Tik, kodėl Tesla negali jo paleisti į rinką?



Elonas Muskas paaiškino, kad priežastis – baterijų gamybos sunkumai. Kompanijos automobiliai yra paklausūs kaip niekada, o norint imtis sunkvežimių gamybos reikia spartinti baterijų produkciją. Tam trūksta ne tik gamybinių pajėgumų, kuriuos pavyktų padidinti planuojamomis investicijomis, bet ir žaliavų. Elonas Muskas užsiminė, kad kompanija gali imti žvalgytis ir į metalų gavybą, kad pati užsitikrintų reikalingų medžiagų tiekimą.

Taigi, Tesla Semi vėluos bent 12 mėnesių, tačiau tai nėra programos nesėkmės ženklas – sunkvežimis tikrai bus gaminamas. Užsakymai ir toliau priimami – kompanijos gali prisidėti prie didžiausių Tesla Semi pirkėjų, tarp kurių yra Walmart, UPS, FedEx ir daug kitų garsių vardų. Pigiausia Semi versija, įveikianti maždaug 482 km, kainuos maždaug 150 tūkstančių dolerių, o brangesnė, kurios baterijos užtikrins 966 km kelionę tarp įkrovimų, kainuos 180 tūkstančių dolerių.

Tesla Semi vienu įkrovimu įveiks daugiau nei 900 km. (Korbitr, Wikimedia)

Kaina, beje, yra žymiai didesnė nei dyzelinių vilkikų, tačiau Tesla teigia, kad tai – tik nežymi investicija. Vieną milijoną mylių (1,6 milijonus km) įveikęs Semi savo savininkui bus sutaupęs apie 200 tūkstančių dolerių, kuriuos būtų tekę palikti degalinėse. Kadangi elektrinis sunkvežimis turės mažiau judančių dalių, mažiau kainuos ir techninė priežiūra. Elonas Muskas teigia, kad Semi bus gerokai patikimesnis už senamadiškus vilkikus su vidaus degimo varikliais.

Tik ar gamybos pradžios atidėjimas neatbaidys potencialių pirkėjų? Iš tikrųjų, neturėtų. Tai jau ne pirmas kartas, kai Tesla susiduria su tokiais sunkumais – sunkiai sekėsi ir Model 3 pradžia. Nerimą gali kelti tik gamybos atidėjimo priežastys – juk baterijas naudoja visi markės automobiliai. Kitais metais bus pristatytas ir Model Y, kompanija ruošia ir pikapą, ir superautomobilį Roadster. Tačiau, tikriausiai, nepatyrusi Tesla jau išmoko savo klaidų pamokas ir Semi į gatves tikrai išriedės kitų metų viduryje.



Taip pat skaitykite:

Sunkvežimių entuziastas pasižvalgė po Tesla Semi saloną;

Ar Tesla susitvarkys su elektrovilkiko gamyba?

Tesla Semi lanko savo pirkėjus;

Pirmasis tikras darbinis Tesla Semi reisas;

Pirmą kartą užfiksuotas bendro naudojimo keliuose bandomas Tesla Semi;

Ar Tesla Semi yra per brangus?

Kuo Tesla vilkiko dizainas neįtiko patyrusiems vairuotojams?

Pasaulį nustebinęs Tesla Semi pristatymas.

Elektriniai Rivian visureigiai niekur nedings – kompanija užsitikrino investicijas iš Amazon (Video)

Elektriniai Rivian visureigiai niekur nedings – kompanija užsitikrino investicijas iš Amazon (Video)

Naujos automobilių kompanijos taip dažnai pasirodo įvairiose parodose, o paskui iš karto išnyksta, kad į Rivian net neatkreipėme dėmesio. Praeitų metų lapkritį jauna ir negirdėta kompanija Los Andželo automobilių parodoje pristatė pikapą ir visureigį, kuriuos žurnalistai iš karto praminė „Tesla žudikais“. Tokių buvo labai daug ir visi jie pranyko vos pasirodę. Tačiau Rivian, pasirodo, išliks – už šio gamintojo nugaros atsistojo ir Amazon kompanija.

Iš tiesų, Rivian nustebino jau vien todėl, kad susiruošė gaminti ne šiaip automobilius, o tikrus visureigius. Kai Audi, Mercedes-Benz ir ta pati Tesla siūlo iš esmės parketinius SUV, Rivian modeliai atrodo neįtikėtinai. Nuo pat pradžių jie buvo kuriami aktyvų laisvalaikų propaguojantiems žmonėms, kurie savo automobiliais leidžiasi į rimtus žygius. Dar daugiau – Rivian nėra tik šiaip ką tik susibūrusių svajoklių grupelė. Kompanija savo modelius tyliai kūrė nuo 2009 metų.




Pernai rudenį Rivian pristatė abu savo vaikus – pikapą R1T ir visureigį R1S. Savaime aišku, šie elektromobiliai turi panašumų. Visų pirma, jie yra pagaminti naudojant plokščią Rivian sukurtą platformą, kuri leidžia baterijas ir elektros variklius sumontuoti labai žemai. Žemas svorio centras pagerina dinamines charakteristikas tiek važiuojant keliu, tiek ieškant nuotykių bekelėje.

Rivian R1S – pirmasis elektrinis markės visureigis. Ir tai yra tikras sudėtingoms sąlygoms paruoštas visureigis. (Rivian nuotrauka)

Abi mašinos turi po vieną elektros variklį kiekvienam ratui, išvystantį 147 kW galią. Tai leidžia automobiliams įsibėgėti iki 100 km/h per vos daugiau nei 3 sekundes. Sukimo momentas siekia 3500 Nm, todėl R1T ir R1S galės patempti rimtus krovinius.

Rivian automobiliai bus skirti nuotykių ieškotojams. (Rivian nuotrauka)

Aišku, kur kas labiau visus domina ne šių automobilių greitis, o nuvažiuojamas atstumas su pilnai įkrautomis baterijomis. Rivian teigia, kad bus siūlomi keli variantai – 180 kWh leis nuvažiuoti 640 km, 135 kWh – 480, o vėliau pasiūlyta 105 kWh – 370 km. Visi variantai turės ir greitojo įkrovimo galimybes – per pusvalandį bus galima įgyti pakankamai energijos keliems šimtams kilometrų.

Rivian R1T bus penkiavietis pikapas – būtent jis rinkoje pasirodys pirmas. (Rivian nuotrauka)

Akivaizdu, kad Rivian inžinieriai pasirūpino ne tik technologijomis, bet ir praktiškumu. Pavyzdžiui, penkiavietis R1T pikapas turi ir uždarą 350 litrų talpos krovinių skyrių, kur galima paslėpti slides ar golfo lazdas. Šios bagažinės durelės kartu yra ir pakopa, ant kurios pasilipus galima pasiekti stogą – čia bus galima užkelti dar daugiau daiktų. Tuo tarpu pagrindinis pikapo krovinių kėbulas turi automatinį dangtį, kuris leidžia apsaugoti krovinį nuo ilgapirščių ar pagerinti automobilio aerodinaminį efektyvumą. Čia taip pat yra ir apsaugos kamera bei pora užraktų smulkiems kroviniams. R1T ir R1S turi ir 330 litrų priekines bagažines – juk ten nėra variklio. Visureigis, aišku, turi ir didelę bagažinę gale.

Uždarame bagažo skyriuje tilps slidės ar golfo lazdų komplektas, o durelės pasitarnaus ir kaip pakopa. (Rivian nuotrauka)

Rivian mašinos taip pat yra pakankamai protingos. Jos turi trečio lygio autonominio vairavimo sistemas ir dirbtinio intelekto algoritmą, kuris įsimena vietovę, kurioje buvo automobilis, ir kitą kartą paruošia optimalius automobilio parametrus. Taigi, apibendrinant, Rivian pateikė porą įdomių prototipų su pažadu, kad jie pateks į rinką.

Rivian visureigyje – trys sėdynių eilės ir daug vietos bagažui. (Rivian nuotrauka)

Rivian pernai metų lapkritį pažadėjo, kad R1T pikapas pirmuosius klientus pasieks 2020 metų pabaigoje, o R1S visureigis – šiek tiek vėliau. Akivaizdu, kad žengimo į rinką datos buvo pasirinktos neatsitiktinai. Dar šiemet savo pikapą turėtų pristatyti Tesla, tačiau jo dar nematėme – R1T pristatymas jau įvyko. Tačiau Tesla žudikų matėme ir anksčiau ir jų buvo tikrai neprastų. Tai kuo ypatingi šie rinkos naujokai?

Rivian R1T tikriausiai bus tiesioginis konkurentas Tesla pikapui, bet rinkoje pasirodys pirmiau. (Rivian nuotrauka)

Ogi tuo, kad užsitikrino didžiules investicijas. Pastarasis investicijų roundas kompanijai atnešė 700 miljonų dolerių įplaukas. Vienas iš šaltinių – Amazon. Kaip vienas iš potencialių investuotojų buvo minima ir General Motors kompanija, tačiau panašu, kad paskutinę akimirką automobilių pramonės senbuviai persigalvojo. Nepaisant to, jau vien Amazon vardas reiškia labai daug.

Apie tai, kas yra Rivian – video siužete

Kodėl kompanijos taip noriai investuoja į Rivian? Na, visų pirma, elektrinė visureigių ir pikapų revoliucija jau visai ant nosies. Elektrinį pikapą ruošia ne tik Tesla – net ir legendinis Ford F-150 greitai turės elektra varomą versiją. Šios naujos pramonės šakos riekės norės daugybė kompanijų. Kita priežastis – Rivian išskirtinumas. Nuo pat pradžių Rivian savo pozicionavo kaip aktyviems žmonėms skirtų visureigių gamintoją. Tikrų visureigių ir tikrų pikapų. Ir automobilių dizainas demonstruoja šį požiūrį. Taigi, telieka pasidžiaugti, kad elektromobilių rinkos naujokas niekur nedings ir įdomių modelių ateityje bus daugiau. Kas žino – gal jais dar bus ir prekiaujama per Amazon platformą.



Taip pat skaitykite:

Tesla Semi vienu įkrovimu nuvažiuos dar toliau nei planuota iš pat pradžių;

L’Œuf Electrique – 1942-ųjų kiaušinio formos elektromobilis;

100 m/h ribą pirmasis įveikė elektromobilis;

Pirmieji elektromobiliai pasirodė prieš pirmuosius automobilius su vidaus degimo varikliais;

Pirmasis Honda automobilis buvo mažytis pikapas;

Ford 1966 metais kūrė pikapą jaunimui.

Elektrinis Kiaušinis – daugelis nustemba sužinoję kada ir kur buvo sukurtas šis gražus elektromobilis

Elektrinis Kiaušinis – daugelis nustemba sužinoję kada ir kur buvo sukurtas šis gražus elektromobilis

Paryžius 1942-aisiais nepriminė to žavaus gėlėto miesto, kokį visi pažinojo. Okupuotos Prancūzijos sostinės gatvėmis važinėjo vokiški kariniai automobiliai, lėtai kulniavo arkliai, kartais pro šalį pralėkdavo ir vienas kitas senas automobilis iš tų anų, geresnių laikų. Tačiau tuomet dėmesį ėmė traukti keistas elektrinis burbulas. Net ne burbulas, o kiaušinis! Kas tai per stiklinis automobilis ir iš kur jis tokiu metu atsirado?

Tai – L’Œuf Electrique (Elektrinis Kiaušinis). Poliruoto metalo ir permatomo plastiko korpusu pasidabinusi mašina net dabar atrodo kaip kažkoks futuristiškas išradimas, o ką jau kalbėti apie tuos 1942-uosius. Tik nedidelis miestiečių ratas iš karto suprato, kas tai. Juk tai – Paulo Arzenso kūrinys!



Paulas Arzensas 1903 metais gimė Paryžiuje. Baigęs meno studijas jis greitai tapo žinomu menininku. Buvo teigiama, kad Arzensas yra lengviau atpažįstamas iš jo piešinių nei iš veido. Keli parduoti darbai Arzensui suteikė pinigų, o kartu ir laisvės pasinerti į dizainą bei inžineriją. 1935 metais Arzensas sukūrė šešių laipsnių automatinę pavarų dėžę. Robertas Peugeotas išbandė šią transmisiją ir liko ja sužavėtas, tačiau Peugeot automobiliai Arzenso kūrinio taip niekada ir nenaudojo.

1938 metais Arzensas sukūrė pirmąjį savo automobilį La Baleine (Banginis). Tai – ant Buick kėbulo pagamintas didelis kabrioletas, išsiskyręs savo išvaizda. Dizaineris manė, kad būtent taip automobiliai atrodys šeštajame-septintajame dešimtmečiuose. Tačiau, nors buvo akivaizdu, kad Arzensas turi didžiulį talentą, prasidėjusi vokiečių okupacija spaudė jaunąjį kūrėją žemyn.

Kai 1940 metais Prancūziją užėmė Trečiasis Reichas ir gyvenimas suprastėjo. Benzinas civiliams prancūzams tuomet buvo sunkiai prieinamas, tačiau Arzensas nenustojo kurti. Seno lengvo Fiat pagrindu jis pagamino elektrinį La Baleine, kuris vienu įkrovimu galėjo įveikti maždaug 200 km, o maksimalus greitis siekė maždaug 65-70 km/h. Tai buvo neblogas elektromobilis, tačiau šis straipsnis ne apie jį.

1942 metais Arzensas užbaigė L’Œuf. Kiaušiniu pavadintas elektromobilis buvo sukurtas taip, kad naudotų kiek įmanoma mažiau medžiagų, tačiau kartu būtų gražus ir praktiškas. Mažyčio triračio rėmas buvo pagamintas iš aliuminio, o kėbulo dalys – iš akrilo stiklo, kurio atsargų Arzensas dar turėjo. Net durelės buvo visiškai permatomos, o likusi kėbulo dalis buvo rūpestingai suformuota rankomis ir nupoliruota. L’Œuf tuomet atrodė kaip kažkas įspūdingo ir netikėtai gražaus.

L’Œuf électrique yra visiškai unikalus automobilis – toks yra tik vienas. (Claus Ableiter, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Dėmesį traukė ir mažyčiai L’Œuf ratai, beveik visiškai paslėpti po aliumininiu kėbulu. Automobilis atrodė neįtikėtinai, tačiau tokį jį Arzensas sukūrė taupydamas medžiagas. Kėbulas svėrė vos 60 kg. Dar 30 kg svėrė galinį ratą sukantis elektros variklis. Pridėjus kuklius salono komponentus, apdailą, žibintus ir, aišku,  baterijas automobilio svoris išaugo iki maždaug 350 kg.

Paulas Arzensas su savo Elektriniu Kiaušiniu.

Automobilio pavadinimas greitai išaugo iki  L’Œuf Electrique, pabrėžiant elektrinę jo širdį. Viduje ant vientisos sėdynės tilpo du žmonės, tačiau vietos bagažui beveik nebuvo – Elektrinis Kiaušinis buvo tikras miesto automobilis. L’Œuf Electrique buvo pakankamai lengvas ir aerodinamiškas, todėl kartą įkrautas galėjo nuvažiuoti net 100 km, važiuojant 70 km/h greičiu. Tiesa, įsibėgėti iki tokio greičio reikėjo drąsos – juk tai labai mažas triratis. Su dviem keleiviais greitis nukrisdavo iki maždaug 60 km/h.

Galinę L’Œuf électrique kėbulo dalį sudarė poliruotas aliuminis. (Claus Ableiter, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Po karo Arzensas  ėmėsi kurti lokomotyvų dizainą, tačiau savo L’Œuf Electrique nepamiršo. Savo Elektriniu Kiaušiniu Arzensas kartais išvažiuodavo pasivažinėti ir nesutiko jo parduoti. Tiesą sakant, Arzensas apskritai nemėgo pardavinėti savo kūrinių – turėjo labai didelę savo paties piešinių kolekciją. Kūrėjas mirė 1990 metais, tuomet jo automobiliai atiteko Cite de L’Automobile muziejui Miulūze, kur yra saugomi iki šiol.

Du Paulo Arzenso La Baleine kūriniai muziejuje. (Arnaud 25, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

L’Œuf Electrique pasižymėjo laikmenį pralenkusiu dizainu – ir šiandien automobilis atrodo tarsi nužengęs iš ateities. Tačiau tikriausiai nemaža dalis Elektrinio Kiaušinio magijos yra tame, kad jis – vienintelis. Panašių automobilių vėliau buvo nemažai, tačiau būtent tokį pagamino tik Paulas Arzensas.



Taip pat skaitykite:

100 m/h ribą pirmasis įveikė elektromobilis;

Pirmieji elektromobiliai pasirodė prieš pirmuosius automobilius su vidaus degimo varikliais;

Triratis mažylis Brütsch Mopetta;

Automobilių pasaulio varlė Baldi Frog;

Gatvių užtrauktukas Zoe Zipper;

Prancūziškasis italas Vespa 400;

Keisčiausių durelių savininkas lenkų SMYK;

Į sūrį panašus Bond Bug.

100 kilometrų per valandą kadaise buvo tik svajonė – kaip dar 1899 m. buvo pasiektas toks greitis?

100 kilometrų per valandą kadaise buvo tik svajonė – kaip dar 1899 m. buvo pasiektas toks greitis?

Šiais laikais 100 km/h greitis yra visiškai įprastas dalykas, tačiau automobilių eros pradžioje tai buvo tik tolima svajonė. Nors įprasti kasdieniai automobiliai tokio greičio neišvystydavo dar keliasdešimt metų, ši riba buvo peržengta 1899-aisiais. Tai pavyko pasiekti belgų inžinieriaus sukurtam La Jamais Contente automobiliui, kuris, beje, buvo varomas elektra.

Galbūt dabar šis faktas stebina, tačiau iš tiesų La Jamais Contente gerino kitiems elektromobiliams priklausiusius rekordus. 1898 metais prancūzas Gastonas de Chasseloup-Laubatas greituoju Jeantaud Duc elektromobiliu pasiekė 63,15 km/h greitį. Jau 1899 metų sausio 17 dieną belgo Camille’as Jenatzy vairuojamas GCA Dogcart įsibėgėjo iki 66,66 km/h, bet Laubatas dar tą pačią dieną suskubo atsiimti rekordą, pasiekdamas 70,31 km/h. Po 10 dienų Jenatzy savo Dogcart išspaudė 80,35 km/h. Įspūdingose varžybose vyrai varžėsi visą sausį, tačiau kai kovo pradžioje Laubatas pagerintu Jeantaud Duc Profilée pasiekė 92,78 km/h greitį, Jenatzy pasijuto įspraustas į kampą – kažkam reikia pasiekti tą nelemtą 100!



Camille’as Jenatzy visada domėjosi inžinerija ir, ypač, elektrinėmis transporto priemonėmis. Paryžiuje jis įkūrė gamyklą, kurioje ketino gaminti elektromobilius, todėl Jeantaud markę tuomet matė kaip pagrindinę konkurentę. Greičio rekordas pašėlusiam belgui turėjo atnešti ne tik šlovę, bet ir komercinę sėkmę. Jis tikėjo, kad laikraščiuose perskaitę apie labai greitus jo sukurtus elektromobilius, jų užsinorės visi miestiečiai. Aišku, Gastonas de Chasseloup-Laubatas stovėjo jo kelyje, tačiau iš pradžių abu varžovai mėgavosi konkurencija. Juk apie juos ir taip visi rašė, o pergalė yra kur kas saldesnė, kai varžovai yra stiprūs.

Visgi, kai Jeantaud Duc Profilée elektromobilis pasiekė 92,78 km/h, Jenatzy buvo priverstas pergalvoti strategiją. Jo Dogcart tokio greičio niekada nebūtų išvystęs, tačiau pašėlęs belgas neketino pasiduoti. Jis manė, kad greičiausiam pasaulio automobiliui reikia geresnio, greitesnio kėbulo. Todėl Jenatzy pagamino kadaise Rothschild kompanijos sugalvotą pailgo smailaus cilindro formos kėbulą.

La Jamais Contente – pirmasis automobilis, peržengęs 100 km/h ribą. (Wikimedia)

La Jamais Contente pavadintas automobilis įgijo labai aptakų, torpedą primenantį aliuminio, volframo ir magnio lydinio kėbulą. Prastas tų laikų supratimas apie aerodinamiką nulėmė, kad po šiuo kėbulu matėsi oro pasipriešinimą didinančios ašys ir kiti važiuoklės komponentai, o ir pats vairuotojas iš esmės sėdėjo lauke. La Jamais Contente buvo varomas dviem 25 kW elektros varikliais, tiesiogiai sukančiais galinius ratus. Pirmasis specialiai rekordams sukurtas automobilis svėrė 1450 kilogramų.

Camille’as Jenatzy su žmona ir rekordininku La Jamais Contente. (Wikimedia)

Camille’as Jenatzy greičio rekordą sumušo balandžio 29 dieną – pasilenkęs savo La Jamais Contente torpedoje Raudonuoju Velniu pravardžiuotas Jenatzy peržengė 100 km/h ribą ir įsibėgėjo net iki 105,882 km/h, tapdamas greičiausiu žmogumi Žemėje. Tai buvo didis pasiekimas – šis rekordas buvo sudaužytas tik 1902 metais. Po to šioje srityje įsivyravo automobiliai su vidaus degimo varikliais.

La Jamais Contente replika – originalas saugomas muziejuje Kompjenėje. (Alexander Migl, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Pats Camille’as Jenatzy taip pat pamėgo benzininius Mercedes-Benz. Jis netgi pranašavo, kad tikriausiai viename šios markės automobilyje ir mirs. Ši pranašystė išsipildė jau 1913 metais. Medžioklėje su draugais pramogavęs Jenatzy nusprendė pajuokauti – pasislėpęs už krūmų pamėgdžiojo gyvūnų balsus. Vienas iš medžiotojų patikėjo apgaule ir paleido šūvį. Jenatzy nukraujavo automobilyje pakeliui į ligoninę. Tuo metu automobilių greičio rekordas priklausė jau prancūzui Victorui Hémery, kuris su Benz No 1 dar 1909 metais pasiekė 202,68 km/h greitį.



Taip pat skaitykite:

Pirmieji elektromobiliai pasirodė prieš pirmuosius automobilius su vidaus degimo varikliais;

Kadaise pieno išvežiojimo furgonai gerino elektrinių transporto priemonių statistiką;

Elektriniai sunkvežimiai važinėjo dar prieš 100 metų;

Senas elektrinis mikroautomobilis Zagato Zele;

Dakaro ralį yra įveikęs ir vienas elektrinis visureigis;

Motorizuoti paspirtukai nėra nauja mada – tokiais važinėta dar prieš 100 metų.

Daug kas tuo netiki, bet pirmieji elektromobiliai pasirodė dar prieš Karlo Benzo mašiną su vidaus degimo varikliu

Daug kas tuo netiki, bet pirmieji elektromobiliai pasirodė dar prieš Karlo Benzo mašiną su vidaus degimo varikliu

Elektromobiliai šiais laikais jau nieko nebestebina. Vis daugiau kompanijų ryžtasi pabandyti sukurti dar praktiškesnį, dar greitesnį ir dar patrauklesnį elektromobilį ir daugelis juos laiko asmeninio transporto ateitimi. Taip neabejotinai ir yra, tačiau elektromobiliai taip pat yra ir labai sena transporto priemonė, kurios istorija tęsiasi jau daugiau nei 135 metus. Netikite? Pirmasis elektromobilis pasirodė dar prieš garsųjį Benz Patent-Motorwagen!

Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad Benz Patent-Motorwagen nėra tikras pirmasis automobilis su vidaus degimo varikliu. Tai – ganėtinai paini ir miglota istorija, nes tuo metu prie automobilių kūrimo dirbo ne vienas inžinierius ir įvairių bandomųjų transporto priemonių tikrai buvo. Tačiau būtent 1885 metais sukurtas Benz Patent-Motorwagen yra pirmasis praktiškas, užpatentuotas ir komerciškai pardavinėtas automobilis. Šio triračio automobilio gamyba prasidėjo 1886 metais ir tęsėsi 7 metus. Tačiau, kad ir koks svarbus būtų Karlo Benzo išradimas, elektromobiliai važinėjo dar prieš jo sukūrimą.



1827 metais vengrų išradėjas, fizikas ir inžinierius Ányosas Jedlikas sukūrė vieną iš ankstyviausių elektros variklių. Kurį laiką Jedlikas jį tobulino, tačiau jis iš esmės buvo tinkamas tik principo pademonstravimui. Kai inžinieriui pagaliau pavyko sukurti sklandžiai veikiantį variklį, jis sugalvojo pagaminti mažą automobilio modelį, kad įrodytų, jog jo variklis yra pajėgus nudirbti šiokį tokį darbą. Jedliko modelis galėjo važiuoti tik su prijungtais laidais, tačiau įrodė, kad variklis veikia. Tuo tarpu 1834 metais amerikietis kalvis Thomas Davenportas, kuris sukūrė pirmąjį JAV nuolatinės srovės variklį, pagamino panašų modelį, tačiau jo automobilis energijos sėmėsi iš metalinių bėgių, kuriais tekėjo elektros srovė. Tais pačiais metais olandas Sibrandusas Stratinghas sukūrė pirmąjį baterijų energiją varomą automobilio maketą.

Vienas pirmųjų Ányoso Jedliko elektros variklių. (Jedliktarsasag.hu, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Taigi, nuo pirmojo praktiško elektros variklio sukūrimo iki pirmųjų baterijomis varomų modelių praėjo vos 7 metai. Tai parodo, kad ši technologija vystėsi labai sparčiai. Po automobilių maketų sekė elektriniai lokomotyvai – pirmasis pasirodė 1837 metais. Jau tada buvo aišku, kad į pasaulį greitai pasibels ir tikras pirmasis praktiškas elektromobilis, tačiau tam reikėjo geresnių akumuliatorių.

Pirmuoju elektromobiliu galime laikyti tik tokią mašiną, kuri gali važinėti savarankiškai, be jokių laidų ar elektrinių bėgių. Elektromobilis taip pat turėtų būti tinkamas susisiekimui, o ne tik važinėti kelių metrų atstumu kieme. Taigi, tikruoju pirmuoju elektromobiliu galime laikyti tik tą, kuri naudoja baterijas. 1859 metais prancūzų fizikas Gastonas Planté išrado rūgštinį švino akumuliatorių. Jau 1881 metais kitas prancūzas Camille’as Alphonse’as Faure pagerino akumuliatorių technologiją, leisdamas komerciškai pardavinėti šiuos elektros energijos kaupimo įrenginius ir taip atverdamas duris elektromobiliams.

1867-ųjų Pasaulinėje parodoje Paryžiuje austras Franzas Kravoglas pademonstravo savo elektrinį motociklą. Jis buvo sutiktas su didžiuliu smalsumu, tačiau pats Kravoglas teigė, kad keliais jo transporto priemonė nepavažiuotų. Tačiau jau 1881 metais pasirodė tai, ką prancūzai laiko pirmuoju elektriniu automobiliu – Gustave’o Trouvé triratis. Inžinierius pagerino Siemens elektros variklį ir jį sumontavo Jameso Starley triratyje. Taip atsirado pirmoji tikra elektrinė transporto priemonė, kuria Trouvé važinėjo po Paryžių. Tačiau tai tikrai nebuvo praktiška mašina.  Trouvé  triratis priminė tik paprastą dviratį su vienu dideliu varančiuoju ratu. Pirmą praktišką elektromobilį sukūrė britas Thomas Parkeris.

Elektrinis Gustave’o Trouvé triratis 1881-aisiais. (Jacques CATTELIN, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Thomas Parkeris buvo neeilinė asmenybė. Šis inžinierius buvo atsakingas už Londono metro elektrifikaciją ir  Liverpulio bei Birmingamo tramvajus. 1882 metais jis su verslo partneriu įkūrė Elwell-Parker kompaniją, kuri gamino elektrinius tramvajus. Ši įmonė ir tapo pirmojo elektromobilio namais. Parkeris pasinaudojo savo pagerintomis baterijomis ir 1884 metais sukūrė pirmąjį praktišką elektromobilį. Jis buvo gana mažas, tačiau tai buvo tikras automobilis.

Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad Parkerio sukurtas automobilis iš karto nesulaukė komercinės sėkmės, tačiau Parkeris ir toliau gamino elektrinius automobilius, kurie naudojo pažangias išradėjo baterijas. Tai tikrai prisidėjo prie elektromobilių plitimo Didžiojoje Britanijoje ir Prancūzijoje. 1888 metais pasirodė pirmasis vokiškas keturratis elektromobilis Flocken Elektrowagen. Tai buvo vos 400 kg sverianti mašina su 0,9 kW varikliu, pasiekianti 15 km/h greitį.

1888 metais sukurtas Flocken Elektrowagen – pirmasis vokiškas praktiškas elektromobilis. (Franz Haag, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Tokia buvo pradžia. Vienas po kito visur ėmė rodytis elektromobiliai. Jie labai paplito miestuose, tačiau buvo naudojami ir nuošalesnėse vietose. Pavyzdžiui, elektriniai transporteriai buvo naudojami anglies kasyklose, nes, priešingai nei vidaus degimo ar garo variklius naudojančios transporto priemonės, jie nenaudojo labai brangaus kalnakasiams reikalingo deguonies.

Iš pradžių elektromobilių įsigalėjimui trukdė infrastruktūra – juk net ne visi namai turėjo elektros įvadus. Tačiau elektromobiliai iš pat pradžių konkuravo ne su benzininiais automobiliais. Iš tiesų kitame ringo kampe stovėjo garo varikliais ginkluotos mašinos. Automobiliai su vidaus degimo varikliais tuo metu buvo nepraktiški jau vien dėl to, kad juos užvesti buvo pakankamai sunku. Tuo tarpu garo varikliams reikėjo laiko įkaisti. Per naktį įkrautas elektromobilis galėjo dirbti iš karto, o ir pastačius jį mieste buvo galima jį palikti, pasivaikščioti, o tada sugrįžus iš karto važiuoti namo. 20 amžiaus pradžioje  40 % JAV automobilių buvo varomi garo varikliais, 22 % – benzinu, o 38 % – elektra.

1912-ųjų Detroit Electric reklama – elektromobilių reklamose dažnai vaizduotos moterys, nes jiems nereikėjo stiprių rankų ar mechanikos žinių. (Franz Haag, Wikimedia)

Atsiradęs elektrinis starteris ir pagerėjusi kelių infrastruktūrą išstūmė elektromobilius iš rinkos. Tuomet ir prasidėjo vidaus variklio dominavimas. Dabar, kai elektromobiliai sugrįžta į kasdienybę, įdomu žinoti, kad pirmasis elektromobilis buvo išrastas dar prieš garsųjį Benz Patent-Motorwagen.



Taip pat skaitykite:

Kadaise pieno išvežiojimo furgonai gerino elektrinių transporto priemonių statistiką;

Elektriniai sunkvežimiai važinėjo dar prieš 100 metų;

Senas elektrinis mikroautomobilis Zagato Zele;

Dakaro ralį yra įveikęs ir vienas elektrinis visureigis;

Motorizuoti paspirtukai nėra nauja mada – tokiais važinėta dar prieš 100 metų.

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.