Ar riedant nuo kalno geriau išjungti pavarą ar stabdyti varikliu? Kuris metodas sutaupo degalų? (Video)

Ar riedant nuo kalno geriau išjungti pavarą ar stabdyti varikliu? Kuris metodas sutaupo degalų? (Video)

Automobiliai pirmiausia yra transporto priemonės. Tai – įrankis, kurį naudojame tam, kad nusigautume iš vieno taško į kitą. Taip, automobilius supa ištisa įvairialypė ir pilnavertė kultūra, tačiau jos centre – transporto priemonė. O įrankiai turi būti efektyvūs, reikia mokėti jais naudotis taip, kad jie tokiais būtų. Tai kaip reikia važiuoti kalnais, kad sutaupytume degalų?

Klausimas labai paprastas – ar leidžiantis nuo kalno reikia palikti įjungtą pavarą ir stabdyti varikliu ar geriau jau leisti automobiliui riedėti laisva pavara? Kuris iš šių variantų garantuos žemesnes kuro sąnaudas?



Visų pirma, reikia pasakyti, kad saugumo atžvilgiu atsakymas yra vienareikšmis – negalima leisti automobiliui laisvai riedėti be įjungtos pavaros. Taip tik šaukiamės nelaimės, nes automobilį yra nelyginamai lengviau kontroliuoti tuomet, kai pavara yra įjungta. Vairavimo instruktoriai pataria vengti įpročio važiuoti laisva pavara, nes tai gali būti pavojinga, bet kartais tokių vairuotojų galima pamatyti. Tiesą sakant, anksčiau buvo galima pamatyti ir autobusų vairuotojus, kurie autobusui riedant nuo kalno pasirinkdavo laisvą pavarą. Tikriausiai tokį sprendimą vairuotojai priima vedini ekonominių motyvų – bandydami sutaupyti degalų.

Ar važiuodami tokiu keliu susigundytumėte išjungti pavarą? (Aubrey Dale, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Tačiau riedėti nuo kalno su įjungta pavara yra kur kas ekonomiškiau – degalai nėra deginami apskritai. Nemažai žmonių pamanys, kad tai nesąmonė, nes riedant su įjungta pavara variklio sūkiai laikysis palyginti aukštai, o štai su laisva – labai žemai. Tačiau ne variklio sūkiuose esmė.

Riedant nuo kalno su įjungta pavara ir neliečiant akceleratoriaus pedalo (tai vadinama stabdymu varikliu) variklį suks ratai, o ne atvirkščiai. Kitaip tariant, gravitacijos jėga trauks automobilį žemyn, todėl suksis automobilio ratai, kurie yra sujungti su pavarų dėže. Ši, kadangi bus įjungta pavara, suks variklį. Tai – pakankamai primityvus paaiškinimas, tačiau tokia yra tiesa – variklis nenaudos kuro (arba naudos visai visai mažai), nes jo sūkiams palaikyti nebus reikalinga papildoma energija – viską kompensuos Žemės trauka. Dar daugiau – priklausomai nuo nuokalnės statumo ir ilgio, tikriausiai degalų nenaudosite net su įjungtu oro kondocionieriumi.

Tuo tarpu riedant žemyn su laisva pavara variklio sūkiams palaikyti bus reikalingas nedidelis kiekis degalų. Lygiai taip, lyg automobilis stovėtų užkurtas. Aišku, šis degalų kiekis yra nežymus, tačiau tiesa ta, kad kuro sąnaudos riedant laisva pavara yra aukštesnės nei važiuojant su įjungta pavara nespaudžiant akceleratoriaus.

Kai kuriose šalyse galima pamatyti kelio ženklų, perspėjančių prieš nuokalnę rinktis žemesnę pavarą. (lbert Bridge, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Praktiškai vienintelė situacija, kuomet važiavimas laisva pavara yra efektyvesnis nei važiavimas su įjungta pavara, yra ta, kuomet nuriedėję nuo vieno kalnelio galime įriedėti į kitą nepaspausdami akceleratoriaus pedalo. Važiuodami su įjungta pavara mes efektyviai stabdome automobilį, todėl važiuojant į įkalnę, net jei ji mažesnė už nuokalnę nuo kurios nuvažiavome, reikės spustelti akceleratorių.

Jei jums sunku įsivaizduoti, kaip tai atrodo, siūlome peržiūrėti šį Engineering Explained vaizdo įrašą

Taigi, sutaupysite degalų neišjungdami pavaros, o kartu važiavimas bus ir kur kas saugesnis.



Štai dar keli straipsniai apie automobilius žaliems:

Paprastai apie tai, kas yra hidrosmūgis ir kodėl nereikėtų važiuoti net per menkai apsemtas gatves (Video)

Ar stabdymas varikliu gadina jūsų automobilį ir trumpina variklio ar kitų detalių gyvenimą? (Video)

Galia prieš sukimo momentą – ką reiškia šie skaičiai ir į kurį reikėtų labiau atkreipti dėmesį?

Ar stabdymas varikliu gadina jūsų automobilį ir trumpina variklio ar kitų detalių gyvenimą? (Video)

Ar stabdymas varikliu gadina jūsų automobilį ir trumpina variklio ar kitų detalių gyvenimą? (Video)

Stabdymas varikliu yra nemaža automobilių mėgėjų diskusijų tema. Vieni teigia, kad tai – reikalingas įgūdis ir normali praktika, kiti sako, kad taip gadinamas variklis, trumpinamas jo darbinis gyvenimas. Tai kaip yra iš tikrųjų? Ar vairuotojai turėtų vengti stabdymo varikliu automobiliuose su mechanine pavarų dėže?

Visų pirma, reikia išsiaiškinti, kas laikoma stabdymu varikliu. Kai kurie žmonės galvoja, kad stabdymas varikliu yra veiksmas, kuomet vairuotojas siekdamas sumažinti automobilio greitį transmisiją perjungia į žemesnę pavarą ir lėtai atleidžia sankabą, taip efektyviai stabdydamas variklį. Toks stabdymas neabejotinai yra žalingas automobiliui – be reikalo dėvima sankaba. Dar daugiau – taip galima sujaukti automobilio balansą, jis tokio stabdymo metu nebus stabilus, ypač jei važiuosite vingiuotu keliu.



Tikrasis stabdymas varikliu yra veiksmas, kuomet vairuotojas nespaudžia akceleratoriaus pedalo (ir jokių kitų pedalų), kuomet automobilis rieda su įjungta pavara. Kadangi, paprastai kalbant, tuo metu automobilio ratai yra tiesiogiai sujungti su varikliu, o vairuotojas nekelia apsisukimų akceleratoriaus pedalu, automobilis sparčiai lėtėja. Tikriausiai taip daro dauguma vairuotojų, nors kai kurie teigia, kad tokia praktika yra žalinga ir vengtina – esą ji gadina variklį, pavarų dėžę ar kitus komponentus.

Stabdyti varikliu greitai jungiant vis žemesnes pavaras nepatartina – dėvisi sankaba ir automobilis per sekundę gali prarasti stabilumą. (kallerna, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Iš tikrųjų, akceleratoriaus pedalo atleidimas sumažina oro ir degalų kiekį, patenkantį į cilindrus. Kai kurie naujesni automobiliai visiškai nutraukia degalų įpurškimą, taip pagerindami sąnaudas. Toks sulėtinimo būdas niekaip varikliui nekenkia ir tikrai netrumpina jo gyvenimo. Stabdydami įprastais stabdžiais mes kinetinę energiją paverčiame karščiu. Lygiai tas pats vyksta ir stabdant varikliu, juk kinetinė energija turi kažkur pasišalinti. Tačiau variklis turi gerą aušinimo sistemą ir dėl to bėdų vien dėl stabdymo varikliu tikrai nekils.

Dar daugiau – kartais varikliu stabdyti yra tiesiog geriau. Tas karštis, apie kurį ką tik kalbėjome, mažina stabdžių efektyvumą, jei stabdžių diskai perkaista. Važiuojant nuo ilgo kalno geriau automobilį palikti žemesnėje pavaroje ir stabdyti varikliu. Taip išvengsite stabdžių perkaitimo ir išlaikysite automobilio stabilumą.

Apie tai kalba labai populiaraus YouTube kanalo kūrėjas Jasonas Fenske

Taigi, stabdymas varikliu nėra įgūdis – greičiausiai jūs tai darote pakankamai dažnai. Staigus pavarų žeminimas gali sujaukti automobilio balansą, trumpina sankabos gyvavimą ir nėra naudinga praktika, tačiau tai nėra tas stabdymas varikliu, apie kurį kalba inžinieriai ir vairavimo ekspertai.


Ar galima vairuojant automobilį su mechanine transmisija praleidinėti pavaras? (Video)

Ar galima vairuojant automobilį su mechanine transmisija praleidinėti pavaras? (Video)

Automobilis su mechanine pavarų dėže yra tikras džiaugsmas vairavimo entuziastui. Smagu jausti, kaip tu pats kontroliuoji automobilį, renkiesi pavaras ir, žinoma, darai klaidas. Tačiau mechaninės transmisijos, deja, nyksta ir vis daugiau žmonių jomis net nemoka naudotis. Kita vertus, žinias pagilinti verta visiems – ar galima praleidinėti pavaras vairuojant automobilį su mechanine pavarų dėže?

Klausimas ne toks jau paprastas, kaip atrodo. Nors pačiam perjunginėti pavaras tikrai yra smagu, tai ir nemaža atsakomybė. Apgadinti mechaninius automobilio mazgus yra labai lengva, o nepatyrimas stipriai sumažins ir sankabos disko gyvavimo laiką. Nesunku įsivelti ir į pavojingas situacijas. Tačiau iš tikrųjų praleisti pavaras galima, jei tai daroma protingai.



Tarkime, kad jūs ką tik pradėjote važiuoti ir greitėjate. Tikrai nieko baisaus nenutiks, jei iš, tarkim, pirmos pavaros šoksite į ketvirtą. Reikės lėčiau atleisti sankabos pedalą, nes kitaip automobilis gali sutrūkčioti. Iš esmės, nieko blogo tikrai nenutiks. Jei sankabos pedalą praleisdami pavarą paleisite greičiau, automobilis sutrūkčios todėl, kad variklis suksis kur kas greičiau nei pavarų dėžė. Atleidžiant sankabą ir leidžiant varikliui ir pavarų dėžei susijungti, variklio greitis staiga nukris ir, jei apsukos bus per žemos, jis paprasčiausiai užges.

Apie pavarų praleidinėjimą papasakojo pats Jason Fenske, YouTube kanalo Engineering Explained kūrėjas:

 

Tuo tarpu jungiant žemesnes pavaras reikia būti atsargesniems. Daugelis vairuotojų lėtėdami pavaras praleidžia be didesnių bėdų, tačiau važiuojant labiau entuziastingai problemų tikrai gali kilti. Visų pirma, jei važiuojate didelėmis apsukomis ir staiga nuspręsite pasirinkti kur kas žemesnę pavarą, galite stipriai apgadinti variklį, nes pavaros sukimosi greitis bus kur kas didesnis už variklio.

Tačiau taip gali nutikti tik netyčia, dažniau žemesnės pavaros jungiamos tik lėtėjant. Tuomet svarbu prieš atleidžiant sankabą truputį kilstelti variklio apsukas, kad jos sutaptų su pavaros sukimosi greičiu – anglų kalboje ši praktika vadinama rev matching. Tai – įgūdis, kurį reikėtų suprasti visiems vairuotojams, bet geriau nesipraktikuoti bendro naudojimo keliuose.

 

Taigi, praleidinėti pavaras tikrai galima, bet tik tuomet, kai žinote, ką darote. Jei jau vairuojate automobilį su mechanine pavarų dėže, tai geriau juo ir mėgaukitės, tobulinkite įgūdžius ir gilinkite žinias.




Žieminės padangos vasarą greičiau dėvisi, bet ar tai reiškia, kad jos suteikia geresnį sukibimą? (Video)

Žieminės padangos vasarą greičiau dėvisi, bet ar tai reiškia, kad jos suteikia geresnį sukibimą? (Video)

Klausimas iš pažiūros tikriausiai daugeliui tikriausiai pasirodė kvailas. Tačiau iš tikrųjų viskas ne taip jau paprasta. Ne vienas vairuotojas nenaujas žiemines padangas naudoja ištisus metus, taip nepirkdamas vasarinių padangų ir sutaupydamas šiek tiek pinigų. Tokio sprendimo logika tokia – jei žieminė padanga nebetinka šaltajam sezonui, ja dar galima pavažiuoti vieną vasarą. Juk nesvarbu, kad padanga greičiau dėvisi, jei jos ilgai naudoti nebesiruošiate. Bet ar tai saugu?

Daugelis žino, kuo skiriasi žieminės ir vasarinės padangos. Žieminės turi kur kas minkštesnį gumos mišinį, todėl nesukietėja prie žemų temperatūrų. Kietos padangos beveik visada reiškia, kad sukibimas bus prastesnis, o tai žiemą yra labai svarbu.

Egzistuoja labai plačiai paplitęs mitas, kad žieminės padangos yra reikalingos tik dėl sniego ir ledo. Esą,  jei važinėjama švariai nuvalytais keliais, žieminės padangos nėra reikalingos. Tačiau būtent temperatūra ir drėgmė ant kelio dangos yra pagrindinė priežastis, kodėl žieminės padangos yra būtinos. Jos turi gilesnius griovelius, kurie padeda sklaidyti vandenį, ir minkštesnį gumos mišinį, kuris garantuoja gerą sukibimą žiemos sąlygomis. Taigi, net jei visą žiemą nesninga, žieminės padangos yra būtinos.

Vasarinių padangų guma yra kietesnė, jos geriau tinka aukštesnei temperatūrai – įšilusios jos suminkštėja ir suteikia gerą sukibimą. Žieminės padangos ir taip yra minkštos, todėl vasarą labai greitai nusidėvi. Tai žino dauguma vairuotojų, todėl to visai vengia arba žiemines padangas taip tiesiog pribaigia, kai jos nebėra tinkamos žiemai, bet dar turi tinkamą protektoriaus gylį vasarai.




Bet ar tai saugu? Visiškai tikslaus atsakymo būti negali, viskas priklauso nuo vairavimo stiliaus, kaip dažnai automobiliu važinėjama ir nuo daugybės kitų veiksnių. Tačiau savaime aišku, kad žieminės padangos vasarai netinka taip gerai kaip tinka vasarinės. Jų mišinys yra per minkštas, automobilis plaukioja ir neturi labai gero sukibimo su kelio danga.

YouTube kanalas Engineering Explained atliko keletą bandymų, kad įsitikintų, ar teorija atitinka praktiką. Galbūt žieminės padangos vasarą prasčiau veikia tik posūkiuose, o tiesiosiose gali automobilį sustabdyti gana efektyviai? Juk minkštesnės padangos dažnai garantuoja geresnį sukibimą. Visgi, bandymai atskleidė, kad žieminės padangos nėra tokios efektyvios stabdant, vadinasi, yra ne tokios saugios.

Taigi, žieminės padangos vasarą žymiai greičiau dėvisi ir neužtikrina tokio gero sukibimo kaip vasarinės – jokių staigmenų ir sensacijų. Visgi, galutinį sprendimą priima pats vairuotojas. Svarbu pasverti visus už ir prieš, ir žinoti, kad automobilis gali elgtis kitaip. Jei vairuojate daug, dažnai leidžiatės į tolimas keliones ar mėgstate agresyvesnį vairavimo stilių, visada geriau pasirūpinti geromis, konkrečiam sezonui puikiai tinkančiomis padangomis.

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.