10 įdomių atsitiktinių faktų, kurių galbūt negirdėjote: tikrasis Laikos vardas, naujas greičiausias automobilis ir sportinės dvikovos pistoletais (Video)

10 įdomių atsitiktinių faktų, kurių galbūt negirdėjote: tikrasis Laikos vardas, naujas greičiausias automobilis ir sportinės dvikovos pistoletais (Video)

Kaip praėjo jūsų pirmadienis? Nodum kaip ir kiekvieną pirmadienį siūlo pradėti darbo savaitę įdomių faktų dešimtuku. Štai ką paruošėme šį kartą. Tiesa, jei to dar nepadarėte, kviečiame sekti NODUM Facebook puslapį, kur įdomūs skaitiniai ir faktai skelbiami kasdien.

Kaip aiškinatės savo ginčus? Tikriausiai žinote, kad tolimoje praeityje kai kurie ginčai buvo sprendžia dvikovose. Aišku, ginklas nėra pats geriausias argumentas savo teisumui įrodyti, tačiau tai buvo istorinė realybė. Visgi, ne tokia tolima kaip atrodo.



Nors pastaraisiais amžiais dvikovos vyksta labai retai, būta siūlymų dvikovą pistoletais įtraukti į Olimpines žaidynes. Kaip tai atrodytų? Ogi labai paprastai – dalyviai dėvėtų šarvus ir veido apsaugą ir šaudytų vienas į kitą vaškinėmis kulkomis. Bent jau tokia forma buvo siūloma dar 1908-ųjų Londono vasaros olimpinėse žaidynėse. Daugiau apie dvikovas (bei paskutinę užfiksuotą ir įkeltą į YouTube) – šiame straipsnyje.

Sportinė dvikova pistoletais 1908 m. Londono vasaros Olimpinėse žaidynėse

Bet šokime iš praeities į ateitį. Tiksliau dabartį, nes Volvo iki šių metų pabaigos nori baigti testuoti naują šiukšliavežių sistemą, kurioje sunkvežimis pats atbulas manevruotų siaurose gatvėse, kol jo vairuotojas surinkinėtų konteinerius. Tai – gana sudėtinga sistema, tačiau Volvo Truck tai jau daro ne pirmą kartą. Iš esmės ta pati technologija Švedijoje jau yra išbandoma požeminėse kasyklose. Daugiau apie tai ir kodėl sunkvežimis važiuoja atbulas – šiame straipsnyje.

Sunkvežimis važiuodamas atbulas seka priešais einantį vairuotoją. (Volvo Trucks)

Praeitą savaitę trečiadienį nedirbome, nes tą dieną daugybė žmonių skubėjo į kapines. Galima būtų be galo ilgai diskutuoti dėl šios dienos reikšmės ir keisto lietuvių santykio su kapinėmis ir mirusiaisiais. Tačiau vietoj to prisiminėme, kad lapkričio pirmoji yra ir Pasaulinė veganų diena, pradėta minėti 1994 metais Jungtinėje Karalystėje.
Nuotraukoje – veganiški „šonkauliukai“, ruošti kepsninėje ant ugnies. Atrodo skaniai net ir užkietėjusiam mėsėdžiui, tačiau į kitą barikadų pusę pereiti nekviečia.

Veganiškas BBQ – tai, kas panašu į mėsą yra pagaminta iš tampe. (Tony Webster, Wikimedia(CC BY 2.0)

Laisvės statula – vienas garsiausių statinių JAV. Sukurta Prancūzijoje ir padovanota 100-ojo JAV gimtadienio proga Laisvės statula yra ne tik įspūdingas ir reikšmingas paminklas, bet ir sudėtingas inžinerinis galvosūkis. Juk statula buvo gaminama Prancūzijoje, o statoma Niujorke. Ji turi atlaikyti stiprius vėjus ir būti ilgaamže. Todėl Laisvės statulos korpusas yra pagamintas iš itin plonų vario lakštų. Tiesą sakant, 46 metrų aukščio statula nėra tokia jau masyvi – pardavus ją į metalo laužo supirktuvę gautumėte maždaug 227 610 JAV dolerių. To niekas nedarys, ji kur kas vertingesnė tokia, kokia yra.

Laisvės statula buvo skirta JAV nepriklausomybės šimtmečiui. (Elcobbola, Wikimedia)

Lapkričio 3 dieną minėjome ir kitą svarbią datą –  lygiai prieš 60 metų į dangų kilo Sputnik 2 palydovas su kalyte Laika. Šuo, kurio tikrasis vardas buvo Kudryavka (Garbanė?), buvo 6 kg sverianti kalytė, atrinkta iš 10 kandidatų. Ji buvo pasirinkta todėl, kad buvo ramiausia ir paklusniausia. Patogumų kapsulėje didelių nebuvo – ruošiantis skrydžiui Laika galėjo atsistoti ir atsigulti, tačiau buvo pritvirtinta ir pajudėti labiau negalėjo, nes buvo pritvirtinta specialiais diržais. Prie jos buvo pritvirtinti ir elektrodai, stebintys gyvybines funkcijas. Laika kosmose buvo šeriama

Laika – pirmasis kosmonautas šuo. (Wikimedia)

ir girdoma. Nors greitai duomenys iš kapsulės vidaus nebebuvo gaunami, jau trečiame rate aplink Žemę temperatūra Sputnik 2 viduje pasiekė 43 laipsnius pagal Celsijų.

Sovietai ilgą laiką, savaime aišku, melavo, kad Laika orbitoje išgyveno savaitę, tačiau dabar jau žinoma, kad ji greitai perkaito ir žuvo. Pasaulyje nuvilnijo prieštaringų nuomonių banga. Vieni Laiką paminėjo tylos minute, kiti ragino protestuoti prieš tokį nevykusį gyvūnų panaudojimą moksliniams tyrimams. Tuo tarpu Sovietų sąjungoje žmonių, kurie kvestionavo šuns pasiuntimą į neišvengiamą mirtį, buvo mažiau – niekas programos garsiai nekritikavo, nors buvo akivaizdu, kad Sputnik 2 palydovas keltas skubotai, kad tik šioje srityje būtų aplenkti amerikiečiai. Kita vertus, Laikos paaukojimas prisidėjo prie vėlesnių žmonių kelionių į kosmosą.




Lapkričio dieną laukėme lietuvių kilmės UFC kovotojos Rose Namajunas pasirodymo ringe. Tai buvo labai svarbi kova – Namajunas priešininkė lenkė Joanna Jedrzejczyk kumščiais dirba geriau nei kai kurie UFC vyrai. Buvo kovojama dėl čempionės titulo. Jedrzejczyk kartojo, kad apgins savo čempionės diržą ir Namajunas žadėjo skausmą. Tačiau kova nebuvo tokia jau ilga – kova buvo sustabdyta ties 3:03 atžyma pirmame raunde ir Namajunas ranka kilo į viršų.

 

Galiausiai, praeitą savaitę pasikeitė greičiausias pasaulio automobilis. Šį rekordą nuo 2010 metų laikė Bugatti Veyron Super Sport, tačiau dabar uždarytoje greitkelio atkarpoje Nevadoje švediškas Koenigsegg Agera RS pasiekė net 447,2 km/h. Apie tai skaitykite Technologijos.lt straipsnyje ir žiūrėkite vaizdo įrašą:

 

O straipsnio pabaigai dar trys smulkūs atsitiktiniai faktai:

Populiariausias vaizdo įrašas YouTube – Despacito. Pirmame dešimtuke tėra vienas nemuzikinis vaizdo klipas – viena Mašos ir Lokio serija.

Aukščiausia statula Europoje – Tėvynės monumentas Ukrainoje (62 metrų aukštis) arba Tėvynė šaukia Volgograde (85 m) – priklauso nuo to, ką laikytume Europa.

Ilgiausias paplūdimys pasaulyje – Praia do Cassino Brazilijoje – jo ilgsi siekia daugiau nei 210 km.



Tiek faktų šiam pirmadieniui. Kviečiame paskaityti ir anksčiau skelbus atsitiktinių faktų dešimtukus:

Pirmoji savaitė – didžiausia medinė arena, ilgiausias kelių traukinys, BMW E30 įdomybės ir t. .t

Antroji savaitė – mažiausias branduolinis ginklas, Dole Air Race katastrofa, seniausias vaizdo įrašas YouTube portale ir t. t.

Trečioji savaitė – Audi geležinkeliai, ilgiausias laivas pasaulio istorijoje, mechanizmas, kuris nieko nedaro ir t. t.

Ketvirtoji savaitė: Toyota ir AN-2 gimtadieniai, ilgiausias Ferrari paradas, aukščiausiai skraidantys paukščiai, didžiausia musė ir t. t.

Penktoji savaitė – mažiausia šunų veislė, pirmoji savitarnos parduotuvė, ilgiausia kirmėlė ir kur kas daugiau.

Šeštoji savaitė – Shuttle ant 747 nugaros, didžiausias Liebherr mobilus teleskopinis kranas, Lamborghini traktoriai ir t. t.

Septintoji savaitė – cinamono medis, Kolumbijos narkotikų kontrabandininkų laivai, Šiaurės Korėjos avialinijų maistas ir t. t. 

Aštuntoji savaite – mažiausių kačių veislė, Ferrari traktoriai, didžiausias vienaląstis, Laisvės statulos vidus, paukščių lizdas-daugiabutis ir kur kas daugiau.

Devintoji savaitė – didžiausia skruzdė, Koenigsegg Agera RS rekordas, Audi Rosemeyer koncepcinis automobilis, žemės riešutų auginimas ir t. t.

Dešimtoji savaitė – ilgiausias dviratis, mažų skylučių baimė, greičio rekordai ir pirmasis sabotažas aviacijos istorijoje.

Vienuoliktoji savaitė – didžiausias arklys, greičiausias šuo ant priekinių letenų, seniausias paukštis ir astronautė Felicette.

Dvyliktoji savaitė – mažiausias pasaulio chameleonas, pora keistų automatinių pavarų dėžių ir ilgiausia muilo burbulų grandinė.

Kiek kainuotų Laisvės statula, jei ją priduotume į metalo laužą? Pasirodo, ne tiek daug, kiek daugelis spėtų

Kiek kainuotų Laisvės statula, jei ją priduotume į metalo laužą? Pasirodo, ne tiek daug, kiek daugelis spėtų

Ar kada keliaudami pažiūrite į kokią nors statulą ir pagalvojate – „Kažin, kiek pinigų gautume ją pardavę metalo supirktuvei“? Ne? Žinoma, visų pirma visi žiūri į skulptūrų meninę vertę, grožį, santykį su aplinka ir reikšmę. Juk niekas įspūdingiausių žmonijos meno kūrinių tikrai neketina atiduoti į metalo laužą. Tačiau kartais įdomūs ir teoriniai pasvarstymai. Pavyzdžiui, kiek kainuotų garsioji Niujorko Laisvės statula, jei ji būtų parduota matalo laužo supirktuvei?

Kanados metalurgijos įrangos ir konsultavimo paslaugų tiekėjas 911 Metallurgist nusprendė paskaičiuoti, kiek būtų galia uždirbti pardavus dideles ir garsias statulas į metalo laužą. Aišku, buvo skaičiuojama tik metalo vertė, neskaitant meninės vertės, logistikos, darbo ir pan. Štai ką 911 Metallurgist pasakė apie garsiąją Niujorko puošmeną.



Laisvės statula yra pagaminta iš plieninio rėmo, kurį suprojektavo garsus prancūzų inžinierius Gustavas Eiffelis, ir labai plonų rankomis suformuotų vario lakštų. Vos 2,4 mm storio variniai statulos elementai iš vidaus yra padengti asbestu, kad nesiliestų prie plieninių rėmo dalių – taip bandoma išvengti korozijos. Beje, statulos viduje dabar yra įrengtas apšvietimas, kuris pabrėžia vidines konstrukcijos formas. Štai kaip Laisvės statula atrodo iš vidaus:

Iš vidaus ploni vario lakštai yra padengti asbestu. (Rob Young, Wikimedia(CC BY 2.0)

Įdomu ir tai, kad dabar mažai žinoma apie Laisvės statulos vario kilmę. Teigiama, kad didelę dalį statulai panaudoto vario padovanojo prancūzų pramonininkas Eugène Secrétan. Manoma, kad nemažai šio vario galėjo atkeliauti iš kasyklų Norvegijos – Visnes miestelis netgi turi mažą Laisvės statulos kopiją. 911 Metallurgist skaičiuoja, kad iš viso Laisvės statuloje yra daugiau nei 28 122,7 kg vario ir 113 398 kg plieno. Beje, ir dėl šių skaičiavimų galima ginčytis – kai kurie šaltiniai nurodo gerokai didesnį vario kiekį.

Laisvės statula buvo skirta JAV nepriklausomybės šimtmečiui. (Elcobbola, Wikimedia)

911 Metallurgist duomenimis į metalo laužą atiduotas toks kiekis vario ir plieno kainuotų maždaug 227 610 JAV dolerių (195 097 eurų). Nors vario laužo svoris būtų bent keturis kartus mažesnis nei plieno, jis atneštų didesnį pelną – 192 172 JAV dolerių (164 721 eurą). Taigi, statula yra visai nevertinga kaip metalo laužas. Turint omeny logistinius sunkumus, jos perdirbimas atneštų labai mažai pelno, jei jo būtų apskritai (ypač turint omenyje minėtą asbesto sluoksnį).

Beje, skaičiuojant pagal paprastose Lietuvos metalo supirktuvėse vyraujančias kainas (pagal www.metalukainos.lt), už statulą gautume dar mažiau – 119 521, 475 eurus už varį ir 22 679,6 eurus už plieną.

Kasmet Laisvės statulą aplanko daugiau nei 3 milijonai žmonių, nemažai jų susigundo apsilankyti ir jos karūnoje. Turint omenyje bilietų kainas, papildomas siūlomas paslaugas, statula yra nelyginamai kur kas pelningesnė kaip turistų traukos centras. Todėl, nors tokie statistiniai pasvarstymai ir įdomūs, praktiškai jų išsiaiškinti niekada nereikės.

Auksinis Buda yra sudarytas iš 9 dalių – auksinė statula sveria 5,5 tonas. (Kushal Das, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Beje, pagal šį 911 Metallurgist tyrimą brangiausia metalinė, neauksinė statula pasaulyje – Vienybės statula Indijoje, kuri bus užbaigta jau kitais metais. Tris metus statyta statula kainavo daugiau nei 460 milijonų dolerių, tačiau jos vertė metalo lauže siektų beveik 193 milijonus dolerių. Tuo tarpu 5,5 tonas sverianti Auksinis Buda, saugoma šventykloje Tailande, kainuotų bent 226 milijonus dolerių.




10 atsitiktinių faktų, kurių galbūt nežinojote – kaip atrodo dviratis, kuriuo galima pasiekti 223 km/h? (Video)

10 atsitiktinių faktų, kurių galbūt nežinojote – kaip atrodo dviratis, kuriuo galima pasiekti 223 km/h? (Video)

Visko žinoti tikrai neįmanoma, tačiau savaitės pradžioje visada smagu pamiklinti smegenis. Ir šįkart kviečiame paskaityti 10 faktų, kurių galbūt nežinojote. Dalis jų jau buvo skelbti NODUM Facebook puslapyje, dalis yra negirdėti. Kviečiame skaityti ir dalintis su draugais.

Tai – jau dvyliktasis pirmadienis, kuomet skelbiame įdomius faktus. Kviečiame paskaityti ir praeitos savaitės dešimtuką.




Ar žinojote, kurie seniausi pasaulio lėktuvai yra vis dar tinkami skrydžiui? Tai – keli Blériot XI egzemplioriai. Nors nuo žemės aukštai jie nebekyla, džiugu žinoti, kad šimtamečiai paukščiai vis dar išskleidžia sparnus. 1911 metų spalio 23 dieną Blériot XI lėktuvas tapo pirmuoju panaudotu karinėms reikmėms. Būtent nuo tos dienos reikėtų skaičiuoti karinės aviacijos istoriją. O kuris šiandienos karinis lėktuvas skraidys po šimto metų? Daugiau apie Blériot XI galite paskaityti šiame straipsnyje.

Blériot XI kadaise buvo greičiausias lėktuvas pasaulyje. (J.Klank, Wikimedia(CC BY 3.0)

Vaikystėje daugelis mūsų žaidė muilo burbulais. Jie žaismingai skrajoja ore, o ir pasiekti kiemo rekordą buvo didelis pasiekimas. Visgi, burbulais žaidžia ir suaugusieji. Štai Stefano Righi šių metų pradžioje pasiekė įspūdingą Gineso rekordą – sudarė 40 muilo burbulų grandinę.

Tikriausiai esate skridę dvimotoriu lėktuvu, tačiau galima užtikrintai pasakyti, kad nesate skridę tokiu, kurio varikliai yra išdėstyti vienas už kito ir turi atskirus propelerius. Būtent toks ir buvo Dornier Do 335, pirmam skrydžiui pakilęs 1943 metų spalio 26 dieną. Šis sunkusis naikintuvas turėjo du propelerius – vienas stūmė, o kitas traukė orlaivį pirmyn. Yra teigiančių, kad tai – greičiausias nemodifikuotas (gamyklinis) propelerinis lėktuvas pasaulyje. Daugiau apie greičiausius propelerinius lėktuvus – šiame straipsnyje.

Dornier Do 335 Pfeil turėjo du variklius ir du propelerius – vieną stumiantį ir vieną traukiantį. (Guinnog, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Kitąmet Estija, kaip ir Lietuva, švęs valstybės šimtmetį. Ta proga rengiama daugybė įvairių koncertų, bus leidžiamos filmai, knygos, filmuojamos televizijos laidos. Tačiau vienas originalus Estijos žmonių pasveikinimas jau pasirodė. Tai – šie Premia ledai. Jei lankysitės Estijoje, būtinai nusipirkite, paragaukite, ir pasakykite, ar yra tokie skanūs, kaip ir atrodo.

Estijos valstybės jubiliejui skirti ledai (Premia jäätis, Facebook)

Pasaulyje yra daugybė mažų gyvūnų, kurie gali nužudyti žmogų. Įvairūs nuodingi skorpionai, vorai, o kur dar vabzdžiai, kuriems žmonės gali būti alergiški. Tačiau, pasirodo, daugiausia gyvybių nusineša uodai. Taip yra todėl, kad jie platina maliariją, kuri kasmet pražudo daugiau nei milijoną žmonių.



Tikriausiai pastebėjote, kad elektriniai ir hibridiniai automobiliai neturi mechaninės pavarų dėžės. Teoriškai, tai yra įmanoma, tačiau toks sprendimas būtų nepraktiškas – elektromobiliams pavarų dėžė nėra reikalinga, o hibridiniai automobiliai veikia efektyviau su automatinėmis transmisijomis. Visgi, yra poras sprendimų, kurie, kad ir nepraktiški, yra visai įdomūs. Pavyzdžiui, šis Kilduff pavarų perjungimo mechanizmas automatinėms General Motors transmisijoms (apie kurį galite paskaityti čia):

Tai – vienas iš populiariausių Killduff gaminamų pavarų perjungimo mechanizmų. (Killduff)

O štai kaip Toyota sugalvojo automatinę transmisiją priartinti prie mechaninės – kompiuterinis mechanizmas veikia kaip mechaninės transmisijos perjungimo mechanizmas, nors sankabos pedalo ir nėra (straipsnį apie šį automobilį skaitykite čia):

Toyota to Unveil GR HV SPORTS pavarų perjungimo mechanizmas, skirtas automatinei transmisijai. (Toyota)

O vakar buvo pakankamai ypatinga diena. 1960 metų spalio 29 dieną Casius Clay laimėjo pirmąją savo profesionalią bokso dvikovą prieš Tunney Hunsaker. Vėliau jo karjera pasiekė iki tol neregėtas aukštumas. Casius Clay vėliau pasikeitė vardą ir tapo Muhammadu Ali. Savo ilgoje profesionalo karjeroje jis laimėjo 56 kovas ir 5 pralaimėjo. Muhammadas Ali taip pat aktyviai kovojo su rasizmu, rasiniais stereotipais ir už pasirinkimo laisvę. Paskutiniame gyvenimo etape jis nemažai paaukojo Parkinsono sindromo tyrimams – šia liga sirgo ir pats dėl patirtų smegenų sužalojimų.

Muhammadas Ali smūgiuoja Brianui Londonui, 1966-ieji. (Wikimedia)

Žinome, kad greičiausi pasaulio automobiliai įsibėgėja iki didesnio nei 430 km/h greičio. Tačiau greičiausias pasaulio kateris iš tokio greičio juokiasi. Spirit Of Australia 1978 metais pasiekė 511.121 km/h greitį, kuris iki šiol tebėra rekordinis. Beje, šis kateris buvo medinis, pagamintas entuziasto Ken Warby kieme.

Spirit of Australia – greičiausias kateris pasaulyje. ( Matilda, Wikimedia(CC BY-SA 2.5)

Ar mėgstate važinėti dviračiu? Tikriausiai smagiausia yra lėkti nuo kalniuko, tačiau Lietuvoje nėra tokių kalnų, nuo kurių važiuodami galėtume sulaužyti pasaulio greičio rekordus. Aišku, tam ir dviračio reikia ne bet kokio. Galite pažiūrėti dabartinį rekordą ir būtinai atkreipkite dėmesį į dviratį ir dviratininko aprangą.

 

Brookesia micra – mažiausias pasaulio chameleonas ir vienas iš mažiausių roplių. Šios rūšies gyvūnai, kurie gyvena Nosy Hara saloje Madagaskare, gali užaugti iki 29 mm dydžio, tačiau dažnai būna mažesni.

Brookesia micra – mažiausias ir labai retas chameleonas (Glaw F, Köhler J, Townsend TM, Vences M, Wikimedia(CC BY 2.5)



Tiek faktų šiam pirmadieniui. Kviečiame paskaityti ir anksčiau skelbus atsitiktinių faktų dešimtukus:

Pirmoji savaitė – didžiausia medinė arena, ilgiausias kelių traukinys, BMW E30 įdomybės ir t. .t

Antroji savaitė – mažiausias branduolinis ginklas, Dole Air Race katastrofa, seniausias vaizdo įrašas YouTube portale ir t. t.

Trečioji savaitė – Audi geležinkeliai, ilgiausias laivas pasaulio istorijoje, mechanizmas, kuris nieko nedaro ir t. t.

Ketvirtoji savaitė: Toyota ir AN-2 gimtadieniai, ilgiausias Ferrari paradas, aukščiausiai skraidantys paukščiai, didžiausia musė ir t. t.

Penktoji savaitė – mažiausia šunų veislė, pirmoji savitarnos parduotuvė, ilgiausia kirmėlė ir kur kas daugiau.

Šeštoji savaitė – Shuttle ant 747 nugaros, didžiausias Liebherr mobilus teleskopinis kranas, Lamborghini traktoriai ir t. t.

Septintoji savaitė – cinamono medis, Kolumbijos narkotikų kontrabandininkų laivai, Šiaurės Korėjos avialinijų maistas ir t. t. 

Aštuntoji savaite – mažiausių kačių veislė, Ferrari traktoriai, didžiausias vienaląstis, Laisvės statulos vidus, paukščių lizdas-daugiabutis ir kur kas daugiau.

Devintoji savaitė – didžiausia skruzdė, Koenigsegg Agera RS rekordas, Audi Rosemeyer koncepcinis automobilis, žemės riešutų auginimas ir t. t.

Dešimtoji savaitė – ilgiausias dviratis, mažų skylučių baimė, greičio rekordai ir pirmasis sabotažas aviacijos istorijoje.

Vienuoliktoji savaitė – didžiausias arklys, greičiausias šuo ant priekinių letenų, seniausias paukštis ir astronautė Felicette.

Įdomūs faktai – Savaitė #11. 10 įdomių faktų apie seniausią paukštį, astronautę katę ir aukščiausią arklį (Video)

Įdomūs faktai – Savaitė #11. 10 įdomių faktų apie seniausią paukštį, astronautę katę ir aukščiausią arklį (Video)

Prasideda ketvirtoji antrojo rudens mėnesio savaitė. Lauke darosi šalta ir niūru, tačiau nusiminti nėra ko. Karšto gėrimo puodelis, darbinga nuotaika, šviesūs tikslai priešakyje ir įdomūs skaitiniai ekrane yra viskas ko reikia rudeniškam pirmadieniui praskaidrinti. Kaip ir kiekvieną pirmadienį, kviečiame paskaityti 10 įdomių faktų.

Įdomius faktus skelbiame kasdien. Juos geriausia sekti mūsų Facebook puslapyje. Kviečiame prisijungti prie gausėjančio Nodum.lt skaitytojų būrio. O dabar, praeitos savaitės faktai.



Pirmadienis – greičiausias paukštis pasaulyje. Gepardas yra laikomas greičiausiu bėgančiu organizmu Žemėje, nes gali pasiekti 120 km/h greitį. Tačiau sakalas keleivis ore šį rekordą daužo į šipulius. Kartais nerdamas link grobio šis paukštis pasiekia ir 389 km/h. Sakalai keleiviai maitinasi mažesniais paukščiais, tokiais kaip balandžiai, antys ir panašiai. Šių paukščių sparnų mojis gali siekti 120 cm, tačiau dažnai yra mažesnis. Mokslininkai yra apskaičiavę, kad sakalo kūnas galėtų atlaikyti ir didesnį greitį (400 km/h žemesniame aukštyje ir net 625 km/h aukščiau, kur oras yra retesnis), tačiau kiti paukščiai yra žymiai lėtesni ir sakalams juos medžioti nėra taip sunku, kad reikėtų laužyti ir taip įspūdingą greičio rekordą.

Sakalas keleivis nerdamas link grobio pasiekia didesnį nei 380 km/h greitį. (Juan lacruz, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Beje, sakalai keleiviai migruodami kartais pasirodo ir Lietuvos padangėje, nors čia nei peri, nei gyvena.

Antradienis – didysis Londono alaus potvynis. Tai – 1814 metų spalio 17 dieną Londone įvykusi nelaimė, kuomet iš vienos alaus daryklos išsiliejo 1,47 milijonai litrų alaus. Po griuvėsiais ar nuskendę žuvo 8 žmonės. Apie šį įvykį turime atskirą straipsnį, kviečiame paskaityti.

Londono alaus potvynis – istorija kaip beveik pusantro milijono litrų alaus pražudė 8 žmones

Trečiadienis – motyvacinė benamės katės Felicette istorija. Felicette buvo paprasta benamė Paryžiaus katė. Vaikoma šunų ir žmonių, ji, kaip ir nemažas būrys kitų benamių gyvūnų, maitinosi šiukšlėmis ir miegojo šlapiuose miesto akligatviuose. Tačiau likimas Felicette buvo numatęs nuostabų nuotykį. Septintojo dešimtmečio pradžioje ji pateko į mokslininkų rankas ir pradėjo treniruotis. Šiai katei teko įrodyti savo tvirtumą centrifūgose ir slėgio kamerose, bet 1963 metų spalio 18 diena viską atpirko.

Felicette – pirmoji ir vienintelė katė astronautė (Wikimedia)

Tądien Felicette tapo pirmąja ir kol kas vienintele kate astronaute. Raketa Véronique kapsulę su Felicette iškėlė į 156 km aukštį. Vėliau kapsulė saugiai parašiutu nusileido į žemę.




Ketvirtadienis – kam reikalinga skylutė pakabinamos spynos apačioje? Tikriausiai esate pastebėję mažą skylutę pakabinamos spynos apačioje, netoli angos raktui. Nors kai kurie spėlioja, kad į ją įkišus kokį nors vielos galą galima atrakinti spyną, taip nėra. Ši skylutė reikalinga vandeniui iš spynos pasišalinti. kuomet spyna yra naudojama lauke. Vanduo gali sugadinti spynos mechanizmą, ypač jei užšąla. Toks mažas konstrukcinis sprendimas yra skirtumas tarp spynos, kuri veikia puikiai, ir tokios, kuri žiemą neatsirakina. Taip pat per šią skylę galima įpilti alyvos, nors, jei spyna naudojama ne pačioje švariausioje vietoje, persistengti nereikėtų – prie suteptų dalių lengviau prilimpa purvas, kuris ilgainiui gali prisidėti prie spynos užsikirtimo.

Skylutė pakabinamos spynos apačioje yra reikalinga vandeniui ištekėti. (Dori, Wikimedia(CC BY 2.5)

Penktadienis – Sidnėjaus operos teatro gimtadienis. Tikriausiai būtų sunku surasti žmonių, kurie nežinotų šio bures primenančio pastato. Elegantiškas statinys jau kelis dešimtmečius yra Sidnėjaus ir visos Australijos simbolis. Jį suprojektavo danų architektas Jørn Utzon, o statybos prasidėjo 1959 metų kovo 1 dieną. Oficialia jų užbaigimo data laikoma 1973 spalio 20 dieną, kuomet Karalienė Elžbieta II oficialiai atidarė šį teatrą.

Sidnėjaus operos teatras yra vienas iš žinomiausių pastatų pasaulyje. (John Hill, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Beje, operos teatru šį įspūdingą statinį galima vadinti tik sąlyginai. Iš tikrųjų, tai – daugiafunkcis renginių centras, kuriame vyksta įvairūs kultūriniai renginiai. Šiame pastate kasmet įvyksta bent 1500 skirtingų renginių, kuriuose apsilanko daugiau nei milijonas žmonių. Vienas iš populiariausių reguliarių renginių Sidnėjaus operos teatre yra ekskursijos – pats pastatas tapo savo repertuaro kūrėju. Šiose ekskursijose, kuriose aprodomos salės, užkulisiai ir kitos svarbiausios pastato erdvės, kasmet sudalyvauja 350 tūkstančių žmonių. Galima tik įsivaizduoti, kiek turistų fotografuoja Sidnėjaus operos teatrą iš išorės – tai yra vienas iš įspūdingiausių modernios architektūros šedevrų. 2007 metais Sidnėjaus operos teatras pripažintas UNESCO Pasaulio paveldo objektu.

Štai kaip atrodo fasadinė teatro pusė (Greg O’Beirne, Wikimedia(CC BY 2.5)

Penktadienį taip pat skelbėme ir kitą įdomybę – Opel salonuose slepiamus ryklio simbolius. Tai – vienas iš populiariausių praeitos savaitės straipsnių, todėl kviečiame sužinoti, kodėl naujesniuose Opel yra tokie paslėpti ženklai.

Šeštadienis – Thomas A. Edisonas užpildo patentą savo kaitrinei elektros lemputei. 1879 metų spalio 21 dieną Thomas Edisonas užpildė patentą savo kaitrinei lemputei, tačiau tai nebuvo pirmasis patentas ir Edisonas lemputės neišrado. Kaitrinę lemputę pirmasis užpatentavo Frederickas de Moleynsas dar 1841 metais. Tačiau ir jis, techniškai kalbant, nebuvo pirmasis. Marcellinas Jobardas, belgų išradėjas, kaitrinę lemputę su elementu vakuuminėje kapsulėje sukūrė dar 1838 metais, o ir anksčiau būta panašių bandymų. Manoma, kad pirmasis kaitrinės lemputės veikimo principą pademonstravo JAV mokslininkas Ebenezeris Kinnersley, kuris 1761 metais parodė, kad elektra įkaitinta metalinė viela šviečia. Po to XIX amžiaus pradžioje daugybė mokslininkų eksperimentavo su šia mintimi, kol Marcellinas Jobardas įrodė, kad vakuuminė kamera aplink šviečiantį metalinį siūlą gali prailginti jo gyvavimo laiką. Edisonui priklauso tik pirmasis praktiškas dizainas, masinės gamybos ištobulinimas ir komercializacijos pasiekimas, tačiau ir to nuvertinti nereikėtų.

Originalus Edisono lemputės dizainas. (Terren, Wikimedia(CC BY 2.0)

Kaitrines lemputes ilgą laiką naudojo ir žmonės savo namuose, ir miestai gatvėms apšviesti, ir įvairios įstaigos. Jos buvo pakeistos pakankamai neseniai. Iš pradžių paplito halogeninės lemputės, kurios skleidžia gana nemalonią šviesą, tačiau ilgiau tarnauja, o dabar jos savo vietą užleidžia LED analogams, kurie yra brangesni, tačiau tarnauja labai ilgai, o ir šviesos spalvą bei intensyvumą yra lengva reguliuoti.

Thomas Alva Edisonas savo laboratorijoje. (Wikimedia)

Sekmadienis – seniausias gyvas paukštis pasaulyje. Tai – albatrosė Wisdom. Per savo gyvenimą ji nuskrido apie 5 milijonus kilometrų ir sudėvėjo jau ne vieną žiedą. Taip nutiko todėl, kad Wisdom yra seniausias paukštis pasaulyje. Ji išsirito dar 1951 metais, o pirmąjį žiedą gavo 1956-aisiais. Nuo tada ji visą laiką yra sekama.

Wisdom – seniausias gyvas paukštis pasaulyje. Albatrosė gimė 1951 metais. (John Klavitter/U. S. Fish and Wildlife Service, Wikimedia)

Šios rūšies albatrosai įprastai susiporuoja visam gyvenimui. Neįprastai ilgas Wisdom amžius lėmė, kad ji savo ankstesnį partnerį jau prarado, o tada kurį laiką buvo vieniša. Dabar Wisdom turi naują meilę ir kasmet deda kiaušinius.




Tiek faktų skelbėme praeitą savaitę. Kviečiame lankytis NODUM Facebook puslapyje, kur kasdien publikuojame įdomių skaitinių ir faktų. Na, o dabar pateikiame dar tris įdomius faktus, kad bendras skaičius pasiektų 10.

Greičiausias šuo ant priekinių letenų – Konjo, nubėgęs 5 metrus per 2,39 s. Rekordas gal ir keistas, tačiau matyti taip bėgantį šunį visai linksma.

 

Didžiausias gyvas arklys – Big Jake. Šis arklys, gimęs 2001 metais, yra pripažintas aukščiausiu gyvu arkliu – jo ūgis ties gogu siekia 210,19 cm.

 

Brangiausi kostiumai. Dažnas pasakytų, kad Hugo Boss, Armani ar kitų garsių vardų kostiumai yra labai brangūs, tačiau tikrą kokybę mėgstantys ir tai sau leisti galintys žmonės į tokius pigius daiktus nesižvalgo. Pavyzdžiui, Dormeuil  šeima yra sukūrusi kostiumą, kuriam panaudotos 6 iš rečiausių audinių pasaulyje. Tarp jų – ir vadinamasis dorsilkas – ypatingas vilnos ir šilko derinys. Toks kostiumas kainuoja apie 100 tūkstančių dolerių, tačiau viskas priklauso nuo pirkėjo fantazijos ir norų. Kita vertus, Stuartas Hughesas, žinomas prabangių daiktų kūrėjas, yra pardavęs ir deimantais inkrustuotą kostiumą, kuris kainavo beveik 900 tūstančių dolerių.



Tiek faktų šįkart. Užsukite paskaityti ir kitas šios straipsnių serijos dalis:

Pirmoji savaitė – didžiausia medinė arena, ilgiausias kelių traukinys, BMW E30 įdomybės ir t. .t

Antroji savaitė – mažiausias branduolinis ginklas, Dole Air Race katastrofa, seniausias vaizdo įrašas YouTube portale ir t. t.

Trečioji savaitė – Audi geležinkeliai, ilgiausias laivas pasaulio istorijoje, mechanizmas, kuris nieko nedaro ir t. t.

Ketvirtoji savaitė: Toyota ir AN-2 gimtadieniai, ilgiausias Ferrari paradas, aukščiausiai skraidantys paukščiai, didžiausia musė ir t. t.

Penktoji savaitė – mažiausia šunų veislė, pirmoji savitarnos parduotuvė, ilgiausia kirmėlė ir kur kas daugiau.

Šeštoji savaitė – Shuttle ant 747 nugaros, didžiausias Liebherr mobilus teleskopinis kranas, Lamborghini traktoriai ir t. t.

Septintoji savaitė – cinamono medis, Kolumbijos narkotikų kontrabandininkų laivai, Šiaurės Korėjos avialinijų maistas ir t. t. 

Aštuntoji savaite – mažiausių kačių veislė, Ferrari traktoriai, didžiausias vienaląstis, Laisvės statulos vidus, paukščių lizdas-daugiabutis ir kur kas daugiau.

Devintoji savaitė – didžiausia skruzdė, Koenigsegg Agera RS rekordas, Audi Rosemeyer koncepcinis automobilis, žemės riešutų auginimas ir t. t.

Dešimtoji savaitė – ilgiausias dviratis, mažų skylučių baimė, greičio rekordai ir pirmasis sabotažas aviacijos istorijoje.

Įdomūs faktai – Savaitė #10. 10 įdomių faktų apie 80 tūkstančių metų senumo medį, pirmąjį laikraštį, stebuklą ir tripofobiją (Video)

Įdomūs faktai – Savaitė #10. 10 įdomių faktų apie 80 tūkstančių metų senumo medį, pirmąjį laikraštį, stebuklą ir tripofobiją (Video)

Ko tikitės iš naujos darbo savaitės? Kokių didžiausių planų turite ir kas, tikėtina, jus pradžiugins labiausiai? Mes kaip ir kiekvieną savaitę pradedame įdomiais faktais apie mus supantį pasaulį, istoriją ir technologijas. Kviečiame paskaityti ir, galbūt, sužinoti ką nors naujo.

Tai – jau dešimtoji įdomių faktų savaitė. Kiekvieną dieną NODUM Facebook puslapyje skelbiame įdomius, mažai kam girdėtus faktus, o pirmadieniais visus juos susumuojame į bendrą straipsnį. Būtent tokį rašinį dabar ir skaitote, todėl pereikime prie praeitos savaitės faktų.



Pirmadienis – vienas iš pirmųjų laikraščių pasaulyje Relation aller Fürnemmen und gedenckwürdigen Historien. Šis leidinys platintas nuo 1605 metų. Visgi, ir anksčiau būta leidinių, kuriuose buvo surašomos naujienos. Pavyzdžiui, senovės Romoje šią funkciją atliko viešose vietose kabinamos raižytos metalo ar akmens plokštės. Akivaizdu, kad dažnai jos nepasirodydavo. Tuo tarpu modernybės pradžioje Venecija kitiems Italijos miestams siųsdavo laiškus, kuriuose informuodavo apie politinius ir karo reikalus. Kadangi šie leidiniai nebuvo prieinami plačiajai visuomenei ir aprėpė labai mažą temų spektrą, jie nėra laikomi tikrais laikraščiais.

Puslapis iš 1609-ųjų Relation aller Fürnemmen und gedenckwürdigen Historien. (University library of Heidelberg, Wikimedia)

Johannas Carolusas Strasbūre, kuris tuomet buvo laisvasis Šventosios Romos Imperijos miestas, pradėjo leisti vokišką Relation aller Fürnemmen und gedenckwürdigen Historien. Pirmojo laikraščio atsiradimui reikėjo žurnalistų ir, savaime aišku, spausdinimo preso.

Antradienis – pirmasis sabotažas aviacijos istorijoje. Sabotažas – tai išpuolis, kuriuo bandoma pakenkti įmonės reputacijai ar jos veiklai apskritai. 1933 metų spalio 10 dieną United Airlines kompanijos Boeing 247 su keturiais keleiviais ir trimis įgulos nariais sudužo po ore įvykusio tyčinio sprogimo. Lėktuvas su keliais sustojimais skrido iš Niuarko į Oklandą, tačiau sudužo po sprogimo ore tarp Klyvlando ir Čikagos. Liudininkai ant žemės teigia girdėję du sprogimus – vieną kai lėktuvas vis dar buvo ore, o antrą – kuomet jis sudužo. Tai patvirtino ir tyrimas – degalų bakai nebuvo susprogę, viskas buvo nustumta tolyn nuo bagažo skyriaus.

Sabotažo taikiniu tapo toks Boeing 247 lėktuvas. (San Diego Air & Space Museum Archives, Wikimedia)

Buvo spėliojama, kad taip bandyta pakenkti avialinijų reputacijai, tačiau jokie įtariamieji taip niekada ir nebuvo sulaikyti ir niekam nebuvo pareikšti įtarimai. Šis sprogimas iki šiol išlieka mįsle.

Trečiadienis – pirmasis JAV prezidentas skrenda lėktuvu. Aviacijos pradžioje, kuomet lėktuvai dar nebuvo tapę įprastomis transporto priemonėmis, skrydis buvo pašėlusių lakūnų privilegija. Vienas iš jų buvo Archibaldas Hoxsey, kuris pilotavo Wrightų lėktuvus. 1910 metų spalio 11 dieną Theodore Rooseveltas tapo pirmuoju JAV prezidentu, skridusiu lėktuvu. Tiesa, tuomet jis jau buvo buvęs prezidentas. Iš pradžių jis Hoxsey siūlymo paskraidyti atsisakė teigdamas, kad ore ir be jo yra pakankamai pakvaišėlių, tačiau vėliau visgi sėdo į keleivio vietą ir pakilo į orą. Skrydis truko vos keletą minučių, tačiau pademonstravo ir Roosevelto drąsą ir Hoxsey piloto įgūdžius.

Theodoreas Rooseveltas ir Archibaldas Hoxsey pasiruošę istoriniam skrydžiui (Wikimedia)

Archibaldas Hoxsey buvo neeilinis pilotas. Aviacijos aušroje jis greitai tapo Wright’ų pilotų mokyklos mokytoju, pirmuoju lakūnu skridusiu naktį, o 1910 metų gruodį pasiekė naują aukščio rekordą, kuomet pakilo į 3 497 m aukštį. Tų pačių metų pabaigoje, lyg pasiekimų 1910-aisiais jam nebūtų buvę gana, Hoxsey pabandė dar kartą pagerinti savo rekordą, tačiau nukrito iš 2 100 metrų aukščio ir žuvo.

Archibaldas Hoxsey –
vienas iš aviacijos pionierių(Wikimedia)

Ketvirtadienis – Voschod 1 tampa pirmuoju į orbitą iškėlusiu daugiau nei vieną žmogų. Šiuo sovietiniu erdvėlaiviu 1964 metū spalio 12 dieną į misiją skrido 3 kosmonautai. Atrodytų, didelis pasiekimas, tačiau tuo pačiu, kaip dažnai būna su sovietinėmis istorijomis, viskas galėjo baigtis ir prasčiau dėl valdžios įsikišimo. Voschod 1  buvo pritaikytas tik dviem kosmonautams, tačiau spaudimas nulėmė, kad į jį buvo įgrūsti trys. Tai reiškė, kad nebuvo vietos skafandrams – tai buvo pirmasis skrydis į kosmosą, kurio metu žmonės nedėvėjo skafandrų.

Voschod erdvėlaivis buvo sukurtas dviems kosmonautams, tačiau valdžios spaudžiami inžinieriai įspraudė ir trečią. (Andrew Gray, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Visgi, viskas baigėsi gerai, nors sovietų mokslininkai misiją laikė cirku – kosmonautams teko laikytis dietos, kad tilptų kapsulėje, o menkiausia klaida galėjo būti nebeištaisoma dėl skafandrų trūkumo. Tai taip pat buvo pirmoji misija į kosmosą pakėlusi gydytoją ir inžinierių. Pasiektas ir tuometinis aukščio rekordas – 336 km.  Šį pasiekimą pripažino ir NASA, teigdama, kad tai – didžiulis žingsnis kosmoso tyrimams ir valstybės prestižui. Voschod 2 jau turėjo tik du kosmonautus su skafandrais – šios misijos metu įvykdytas pirmasis išėjimas į atvirą kosmosą.




Penktadienis – 1917-ųjų Fatimos stebuklas. Tais metais Fatimoje, Portugalijoje, spalio 13 dieną didžiulė minia susirinko į lauką laukti Mergelės Marijos pasirodymo. Apie tai pranešė piemenys, o nemažai žmonių nusprendė pasidomėti, ar kas nors tikrai įvyks. Kai kurie ten ėjo iš smalsumo, o kiti – dėl to, kad buvo religingi. Vėliau laikraščiai paskelbė, kad stebuklas tikrai įvyko – saulė pradėjo šokti danguje, judėti zigzagu, spjaudytis vaivorykštėmis ir daryti kitus nesuprantamus veiksmus. Viskas tęsėsi apie 10 minučių, daug žmonių suklupo ir meldėsi. Vietoje buvę žurnalistai sakė viską matę ir patys, o iš viso liudininkų priskaičiuojama net 70 tūkstančių.

Daug žmonių suklupo prieš šokančią Saulę. Bent jau taip teigia žurnalistai. (Wikimedia)

Bažnyčia pradėjo tyrimą, apklausė liudininkus ir po kelių metų paskelbė, kad stebuklas yra tikėtinas. Pasirodė įvairių kalbų, tačiau daug žmonių tikėjo tuo, ką sako bažnyčia – stebuklas įvyko. Visgi, kritiškesni žmonės pastebi, kad liudininkų pasakojimai nesutampa, o tokias detales kaip vaivorykštė priešais saulę galima paaiškinti mokslu.

Penktadienį taip pat pristatėme naują originalų straipsnį apie mūsų apsilankymą Tomark Aero lėktuvų gamykloje. Čia galite jį paskaityti, o trumpai kai kuriuos mūsų išvystus vaizdus galite peržiūrėti šiame trumpame video.

Šeštadienis – tripofobija. Tai – paviršių su mažomis skylutėmis baimė. Tikriausiai esate apie ją girdėję, o gal ir patiems nepatogu matyti tokius daiktus kaip šis lotuso vaisius. Aiškinama, kad taip tikriausiai yra todėl, kad mus evoliucija išmokė baidytis vabzdžių ir kirmėlių – tokie maži sutvėrimai gali būti nuodingi, užteršti maistą, sukelti įvairių sveikatos problemų. Šiais laikais tripofobija pasižymi apie 15 % žmonių, tačiau gydytojai tokio sutrikimo nediagnozuoja.

Tripofobija – nediagnozuojama skylučių baimė. Tokie paviršiai, kaip šio lotuso vaisiaus, kai kuriems žmonėms kelia nemalonius jausmus. (KENPEI, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Sekmadienis – 1997-ųjų spalio 15 dieną pasiektas naujas greičio rekordas. Tą dieną dviem reaktyviniais varikliais ginkluotas ThrustSSC įsibėgėjo iki 1 228 km/h. ThrustSSC tapo pirmąja pripažinta žeme važiuojančia transporto priemone peržengusia garso greitį. Įdomu tai, kad ThrustSSC yra laikomas automobiliu – tai ratinė žeme važiuojanti transporto priemonė, nors jos varikliai ratų tiesiogiai ir nesuka. ThrustSSC tąkart pilotavo Andy Green, kuris vėliau siekė dar ne vieno pasaulio rekordo. Jam patikėtas ir Bloodhound SSC vairas – šis automobilis rekordo sieks kitąmet.

 

Tiek faktų paminėjome praeitą savaitę. Kviečiame sekti NODUM Facebook puslapį, dalintis juo su draugais ir pateikiame dar 3 įdomius negirdėtus faktus, kad kartu jų būtų visas dešimtukas.

Greičiausia žuvis pasaulyje – buriažuvė (Istiophorus). Tokį vardą ji gavo dėl didelio nugaros peleko. Buriažuvės vandenyje gali pasiekti apie 110 km/h greitį.

Ilgiausias dviratis pasaulyje – Nyderlandų dviračių organizacijos Mijl Van Mares Werkploeg 35,79 m tandemas. Tiesa, jis nėra tikras tandemas, nes priekyje sėdintis žmogus gali tik vairuoti dviratį. Jis yra pagamintas iš aliuminio sijų, įprastai naudojamų įvairiose konstrukcijose (pavyzdžiui, koncertų scenų apšvietimo įrangai kabinti). Gineso rekordų knyga jį pripažįsta todėl, kad jis važiuoja ir laikosi ant dviejų ratų.

Pando – smulkiadančių tuopų sistema, kuri, kaip rodo genetiniai tyrimai, iš tikrųjų yra vienas organizmas. Šis didžiulis organizmas Jutoje, JAV, yra laikomas vienu seniausių. Jo šaknų sistema tikriausiai yra bent 80 tūkstančių metų senumo, tačiau to tiksliai apibrėžti neįmanoma, nes kamienai per šį laiką ne kartą keitėsi – negalima suskaičiuoti rievių. Bendras šio organizmo svoris yra apie 6000 tonų.

Pando – vienas organizmas, nors apie tai buvo nežinoma ilgus metus. Nors kamienai atrodo jauni, šaknys yra tūkstančių metų senumo. (J Zapell, Wikimedia)



Tiek faktų šįkart. Raginame paskaityti ir kitas šios straipsnių serijos dalis:

Pirmoji savaitė – didžiausia medinė arena, ilgiausias kelių traukinys, BMW E30 įdomybės ir t. .t

Antroji savaitė – mažiausias branduolinis ginklas, Dole Air Race katastrofa, seniausias vaizdo įrašas YouTube portale ir t. t.

Trečioji savaitė – Audi geležinkeliai, ilgiausias laivas pasaulio istorijoje, mechanizmas, kuris nieko nedaro ir t. t.

Ketvirtoji savaitė: Toyota ir AN-2 gimtadieniai, ilgiausias Ferrari paradas, aukščiausiai skraidantys paukščiai, didžiausia musė ir t. t.

Penktoji savaitė – mažiausia šunų veislė, pirmoji savitarnos parduotuvė, ilgiausia kirmėlė ir kur kas daugiau.

Šeštoji savaitė – Shuttle ant 747 nugaros, didžiausias Liebherr mobilus teleskopinis kranas, Lamborghini traktoriai ir t. t.

Septintoji savaitė – cinamono medis, Kolumbijos narkotikų kontrabandininkų laivai, Šiaurės Korėjos avialinijų maistas ir t. t. 

Aštuntoji savaite – mažiausių kačių veislė, Ferrari traktoriai, didžiausias vienaląstis, Laisvės statulos vidus, paukščių lizdas-daugiabutis ir kur kas daugiau.

Devintoji savaitė – didžiausia skruzdė, Koenigsegg Agera RS rekordas, Audi Rosemeyer koncepcinis automobilis, žemės riešutų auginimas ir t. t.

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.