10 įdomių faktų apie autobusus, kurių galbūt nežinojote: smagračio variklis, 6500 km kelionė ir 16 metų vairuotojai (Video)

10 įdomių faktų apie autobusus, kurių galbūt nežinojote: smagračio variklis, 6500 km kelionė ir 16 metų vairuotojai (Video)

Autobusas yra išties puiki transporto priemonė. Šiuolaikiniai autobusai yra patogūs, saugūs ir patikimi, todėl net ir ilgesnės kelionės jais neprailgsta. Iš tikrųjų, autobusai yra bene svarbiausia viešojo transporto rūšis, bet ką apie juos ir jų istoriją žinome? Pristatome 10 įdomių faktų apie autobusus, kurių galbūt nežinojote.

Įdomius faktus apie įvairią techniką skelbiame kiekvieną pirmadienį. Štai praeitą pirmadienį pateikėme 10 įdomių faktų apie sunkvežimius. Kviečiame paskaityti ir tą straipsnį, o dabar pažvelkime, ką įdomaus galime sužinoti apie autobusus.



Pirmieji autobusai nebuvo sutikti maloniai. Autobusas – tai ne tik didelė transporto priemonė, talpinanti daug keleivių, bet ir viešojo transporto dalis. Taigi, autobusų pirmtakai buvo ilgi arklių traukiami vežimai, reguliariai važinėjantys Nante Prancūzijoje – jie į gatves išriedėjo 1823 metais. Jau ketvirtojo dešimtmečio pradžioje Anglijoje pasirodė garo varikliai varomi autobusai. Iš pradžių jie važinėjo tarp miestelių, o vėliau ir vietiniais Londono maršrutais. Garo varikliais varomi autobusai buvo patogesni, mažiau gadino kelio dangą, buvo pigiau išlaikomi. Visgi, didėjantys kelių mokesčiai juos išstūmė bent 30 metų. Vėliau 1861 metais garo varikliais varomi autobusai sugrįžo, bet jų potencialas buvo ribojamas ne tik technologinių galimybių, bet ir įstatymų, kurie jų greitį ribojo iki 8 km/h mieste ir 16 km/h užmiestyje. Pirmasis specialiai tam pagamintas autobusas su vidaus degimo varikliu buvo Daimler, darbą Londone pradėjęs 1898 metais, tačiau dar 1895 metais Vokietijoje važinėjo šešiavietis perdarytas Benz Viktoria.

Autobusas Švedijoje 1920 m. Vairuojantys ratai buvo užkelti ant slidžių, o ant varančiųjų buvo uždėtos grandinės – taip buvo tvarkomasi su žiemos sąlygomis. (Skellefteå museum, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Daugybė autobusų rūšių. Jei reikėtų išvardinti visas autobusų rūšis pagal jų formą, kiek jų pasakytumėte? Žinomi dviaukščiai, dvigubi (dažniausiai tiesiog vadinami autobusais su priekabomis), žemagrindžiai, mikroautobusai ir taip toliau. O kaip autobusas-puspriekabė? Tokie stipriai populiarėjo nuo 1920 iki maždaug penktojo dešimtmečio pradžios. Tikslas buvo mažesnėmis sąnaudomis pagaminti daugiau keleivių vežančias transporto priemones. Iš esmės pakanka ant turimos puspriekabės bazės pagaminti autobuso kėbulą. Dabar tokie autobusai dažniausiai naudojami tik besivystančiose šalyse. Tokie autobusai-puspriekabės iš tikrųjų gali sutalpinti didelį keleivių skaičių, bet turi stiprių trūkumų – dėl savo ilgio jiems sunkiau manevruoti miestuose, reikalingi bent du darbuotojai (vienas turi likti puspriekabėje), saugumo reikalavimai tokias transporto priemones daro brangiomis, todėl sutaupyti taip jau nebeįmanoma.

Karosa NO 80 autobusas Prahoje 1958 m. (Aktron, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Ką reiškia Autobusas? Žodis autobusas dabar vartojamas net nesusimąstant, ką jis reiškia. Aišku, jo pradžia auto– yra savaime suprantama, bet kaip –busas? Pirmasis arklių traukiamas autobuso pirmtakas 1823 metais Nante sustodavo priešais skrybėlininko parduotuvę pavadinimu Omnés, kas lotynų kalboje reiškia viskas. Ten kabojo ženklas Omnés Omnibus, nes Omnibus gali būti verčiama visiems (taigi, viskas visiems). Gyventojai laukdami savo transporto šį žodį sutapatino su nauja paslauga ir taip atsirado omnibusai, vėliau pavadinti autobusais dėl sąsajų su automobiliais.

Ilgiausias pasaulio autobusas Volvo. Dvigubi autobusai jau nieko nestebina, net ir Lietuvoje jau turime ir trigubų. Tačiau jie nėra tokie jau ilgi – Volvo Gran Arctic 300, pristatytas 2016 metais, yra ilgiausias pasaulio autobusas. Jo ilgis siekia 30 metrų, o viduje telpa net 300 keleivių – žymiai daugiau nei į didžiausią Boeing 737. Šis autobusas buvo specialiai sukurtas Rio de Žaneirui, kuris siekia pervežti kiek įmanoma daugiau keleivių, kiek įmanoma pigiau.

Tokią važiuoklę Volvo parengė 300 vietų autobusui (gamintojo nuotrauka)

Išoriškai valdomi autobusai. Ką gautume sukryžminę autobusą ir traukinį? Vienas iš atsakymų galėtų būti išoriškai valdomi autobusai. Tai gali būti atliekama skaitmeninėmis arba fizinėmis priemonėmis. Pavyzdžiui, kai kuriuose miestuose egzistuoja specialūs siauri autobusų keliai, kurie iš abiejų pusių turi aukštus bordiūrus. Į juos remiasi nedideli valdymo ritinėliai autobuso apačioje, kurie užtikrina, kad autobuso vairo mechanizmas seks teko kontūrus. Taip autobusai nesidalina keliais su kitais eismo dalyviais ir gali važiuoti kur kas greičiau, nevėluodami net per piko valandas. Tokie keliai yra kur kas pigesni, nes yra siauresni, tvirtesnė dalis turi būti tik po pačiais autobuso ratais. Kitos valdymo sistemos yra optinės (autobusas sekas ant kelio nubrėžtą punktyrą ar magnetinės, kuomet kelio dangoje yra paslėpta magnetų grandinė, kurią seka autobuse esanti elektronika).

Išoriškai valdomas autobusas Mančesteryje – vairuotojui net nereikia laikyti vairo. (Spsmiler, Wikimedia)

Smagračiu varomas elektrobusas be baterijų. Jei norite didelio elektra varomo autobuso, turite kelis pasirinkimus. Troleibusai yra plačiai naudojami, baterijomis varomi autobusai taip pat po truputį žengia į rinką. O kaip dėl smagračiais varomų elektrinių autobusų? Tokį praėjusio amžiaus penktajame dešimtmetyje sugalvojo šveicarų kompanija. Idėja gana paprasta. Autobusas trimis kontaktais prisijungia prie tinklo ir elektrinis variklis per maždaug 0,5-3 minutes įsuka kelias tonas sveriantį smagratį. Tuomet autobusas atsijungia ir gali važiuoti iki 6 km, kol besisukantis smagratis suka variklį ir gamina elektros energiją. Taip autobusas, važiuodamas 50-60 km per valandą greičiu gali važiuoti iki kitos stotelės, kur vėl pasikrauna. Tokie autobusai buvo bandomi Šveicarijoje, Konge, Belgijoje, technologija buvo tobulinama Švedijoje, JAV, Šveicarijoje, tačiau taip ir neprigijo.

Vienintelis išlikęs 1955 metais pagamintas smagračiu varomas autobusas – mechanizmas matomas autobuso centre. (Vitaly Volkov, Wikimedia(CC BY 2.0)

Smagratis veikė kaip giroskopas, todėl priešinosi krypties pakeitimui. Jis taip pat buvo labai sunkus – norint patogiai vežti 20 keleivių reikėjo bent 3 tonų smagračio. Šie autobusai buvo nepatikimi ir sunaudojo daugiau elektros energijos nei alternatyvos.




Vaikai ir mokykliniai autobusai. Tikriausiai esate bent filmuose matę geltonuosius JAV mokyklinius autobusus. Bet ar žinojote, kad kartais juos vairuodavo mokyklų mokiniai? Šiaurės ir Pietų Karolinų valstijose praktika uždrausta tik 1988 metais ir tik dėl įstatymų, reglamentuojančių vaikų darbą. Pavyzdžiui, Šiaurės Karolinos valstijoje 1986-87 metų mokslo metais dirbo 14 350 mokyklinių autobusų vairuotojai, maždaug 5 000 iš jų buvo 16-17 metų paaugliai. Jie tiesiog atvažiuodavo į mokyklą, pakeliui surinkdami mokinius iš nustatyto maršruto, ir tada eidavo į mokyklą. Kritikos šios normos susilaukė ne tik dėl vaikų darbo, bet ir dėl pasitaikančių avarijų ar greičio viršijimo. Kartą po mokyklinio autobuso ratais žuvo keturmetis, nes jaunas vairuotojas jo tiesiog negalėjo pastebėti iš savo pozicijos.

Madžaug tokius autobusus vairavo ir 16-17 metų sulaukę paaugliai. (Darren felon, Wikimedia(CC BY 2.0)

Autobusai-sunkvežimiai. Autobusai privalo būti ekonomiški, todėl pelno siekiama ir siuntinių pervežimais. Visgi, kai kurios kompanijos pasitelkia autobusų ir sunkvežimių hibridus, kurių galinė dalis yra skirta kroviniams ir dažnai turi keltuvą. Istoriškai tokios transporto priemonės keitė nepelningus traukinių maršrutus JAV, Kanadoje, Australijoje, Vokietijoje ir Skandinavijos šalyse. Skandinavija yra bene vienintelis regionas, kuriame tokios mašinos tebenaudojamos, nors nyksta ir ten.

Šiame autobuse telpa daugiau krovinio nei keleivių. (Øyvind Berg, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

6500 km kelionė autobusu? Tikriausiai jums yra tekę kelias valandas praleisti autobuse ir, spėjame, jums tai nepatiko. O kas jei autobuse reikėtų sėdėti 12 dienų? Tiek truktų kelionė iš Mirpuro, Kašmyro miesto Pakistano teritorijoje, į Birmingamą Jungtinėje Karalystėje, jei 6500 km kelionė bus patvirtinta. Šie planai, turintys suartinti du miestus ir paskatinti turizmą, buvo paskelbti dar 2012 metais, kuomet sakyta, kad bilietas į vieną pusę kainuos apie 130 svarų. Planai sunkiai skynėsi kelią per biurokratijos labirintus, bet dar pernai pavasarį buvo teigiama, kad kelionė bus pradėta siūlyti vos po kelių mėnesių. Teigiama, kad jai ryšis daugiausiai jauni nuotykių ieškotojai.

Naujienų pranešimas apie planuotą maršrutą

 

Ilgiausia karjera už autobuso vairo. Carlas Fisheris yra pripažintas ilgiausiai išdirbusiu autobuso vairuotoju. 1930 metais gimęs vyras vos sulaukęs 16 metų autobuso vairą perėmė iš savo tėvo ir jo nepaleido beveik 66 metus. Misūrio valstijoje dirbęs vyras per savo karjerą pakeitė 12 autobusų, nuvažiavo šimtus tūkstančių kilometrų ir pavežė ištisas šeimų kartas.



Tiek įdomių faktų šį pirmadienį. Taip pat kviečiame skaityti:

10 įdomių faktų apie sunkvežimius;

10 įdomių faktų apie Dakarą;

10 įdomių faktų apie oro balionus;

10 įdomių faktų apie kruizinius laivus;

10 įdomių faktų apie traukinius;

10 įdomių faktų apie traktorius;

10 faktų apie sunkvežimius, kurių galbūt nežinojote: nuo ko pradėjo Scania, kokiu greičiu važinėja sunkvežimiai JAV ir koks savivartis puošia pašto ženklą (Video)

10 faktų apie sunkvežimius, kurių galbūt nežinojote: nuo ko pradėjo Scania, kokiu greičiu važinėja sunkvežimiai JAV ir koks savivartis puošia pašto ženklą (Video)

Darbiniai arkliai, kurie judina ir kuria pasaulį. Be sunkvežimių pasaulis iš esmės sustotų. Sunkiojo transporto istorija yra labai tampriai susijusi su pačios žmonijos progresu, bet ką apie juos iš tikrųjų žinome? Pristatome 10 faktų apie sunkvežimius, kurių galbūt nežinojote.

10 įdomių faktų pristatome kiekvieną pirmadienį. Štai praeitą savaitę kalbėjome apie Dakaro ralį – šiame straipsnyje galite perskaityti įdomių detalių apie vieną didžiausių automobilių sporto renginių pasaulyje. Na, o dabar iš karto prie sunkvežimių.




JAV sunkvežimiai yra visiškai kitokie nei Europietiški. Apie tai, kodėl JAV ir Europos sunkvežimiai skiriasi, jau kalbėjome. Priežastys iš esmės yra tolimesnės kelionės ir sunkesni kroviniai. Skaičiuojama, kad 70 % produktų JAV yra transportuojama didžiaisiais vilkikais. Jų toje šalyje yra daugiau nei 1,9 milijonai, daugiausia jų registruoja Kalifornijoje, Floridoje ir Teksase. JAV turi daugiau sunkvežimių vairuotojų nei Lietuva gyventojų – daugiau nei 3,2 milijonus. Beje, vienas amerikietiškas vilkikas per metus vidutiniškai sudegina maždaug 77 600 litrus dyzelino.

Skonio reikalas, bet amerikietiški sunkvežimiai atrodo įspūdingiau nei europietiški. (PIERRE ANDRE LECLERCQ, Wikimedia)

Australijos kelių traukiniai yra įspūdingai sunkūs. Ne paslaptis, kad JAV sunkvežimių svoris yra įspūdingas – iki maždaug 36,29 tonų. Tačiau Australijoje važinėja kelių traukiniai – vienas vilkikas gali tempti ir keturias priekabas. Šis junginys gali sverti iki 136 tonų.

Tokių junginių mūsų keliuose nepamatysime, o Australijoje jų yra nemažai. (Francesco, Wikimedia(CC BY 2.0)

Vilkikas pavojingiausias be puspriekabės. Įprasta manyti, kad vilkikai yra pavojingiausi tuomet, kai tempia didžiausią svorį. Visgi, šiuolaikiniai sunkvežimiai yra gana saugūs dėl galybės elektronikos sistemų ir poilsio režimo stebėjimo. Tačiau jei jau norite palyginti, vilkikas be puspriekabės yra šiek tiek pavojingesnis. Be puspriekabės vilkiko valdymo charakteristikos yra visiškai kitokios. Iki ABS stabdžių įvedimo vadinamosios „žirklinės“ avarijos, kuomet puspriekabė atsiduria labai aštriu kampu vilkiko atžvilgiu ir į jį atsitrenkia, buvo didžiausia saugumo problema.

Vilkikai be puspriekabių nėra tokie stabilūs. (Alf van Beem, Wikimedia)

Sunkvežimius vežantis sunkvežimis. Europoje nauji vilkikai išvežiojami sunkvežimiais – ant vieno tralo gali būti pakrauti trys vilkikai. Tuo tarpu JAV nauji vilkikai sustatomi į sąstatą, kuriame vilkiko priekis yra užkeltas ant kito vilkiko galo. Aišku, plačiai naudojami ir mums įprastesni tralai.

Taip gabenami nauji vilkikai. (Adam850, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Didžiausias pasaulio sunkvežimis gaminamas visai netoli Lietuvos. Didžiausias pasaulio sunkvežimis yra baltarusiškas BelAZ 75710. Tai – karjerų savivartis, galintis pavežti 450 tonų krovinį. Jis turi dvi ašis, abi yra varomos, abi turi po 4 ratus. Maksimalus greitis – 64 km/h, tačiau darbe BelAZ 75710 tokiu greičiu važiuoja retai, nes tai yra gana neekonomiška. BelAZ sunkvežimiai gaminami netoli Minsko, taigi, netoli Lietuvos.

Didžiausias pasaulio sunkvežimis puošia ir pašto ženklą. (Baltarusijos paštas, Wikimedia)

Greičio apribojimai. Žinia, kad Europoje sunkvežimiai gali važiuoti maksimaliu 90 km/h greičiu. Elektroniniai ribotuvai užtikrina, kad vairuotojai šio greičio neviršytų. Tuo tarpu JAV vilkikams įprasta greitkeliais važinėti 113- 129 km/h greičiu. Maksimalus leistinas greitis sunkvežimiui Teksase yra 137 km/h, tačiau tik labai nedidelėje teritorijoje.



Sunkvežimiai su garo varikliais išgyveno ilgiau nei jūs manote. Garo variklis anksčiau buvo labai svarbus tiek pramonei, tiek transportui. Visgi, vidaus degimo variklis yra visomis prasmėmis pranašesnis. Vos tik buvo pradėti masiškai naudoti elektriniai starteriai, garo variklio dienos buvo suskaičiuotos. Manoma, kad paskutinius sunkvežimius su garo varikliu pagamino Sentinel anglies kasyklai Río Turbio mieste Argentinoje. Iš viso šiam klientui britų kompanija pagamino 100 garo varikliais aprūpintų sunkvežimių, paskutiniai kasyklas pasiekė 1950 metais. Sunku patikėti, kad taip vėlai pramonėje dar buvo naudojami sunkvežimiai su garo varikliais.

Tokie Sentinel sunkvežimiai su garo varikliais buvo gaminami ir po Antrojo pasaulinio karo. (Gillett’s Crossing, Wikimedia(CC BY 2.0)

Scania dviračiai. Scania – viena mėgstamiausių vilkikų vairuotojų markių. Bet ar žinote, kodėl Scania logotipas atrodo būtent taip? Tai – dviračio žvaigždė su grifono simboliu. Taip yra todėl, kad 20 amžiaus pradžioje Scana buvo dviračių gamintojas. Tik vėliau kompanija išsiplėtė į automobilių dalis, variklius, dulkių siurblius, automobilius ir sunkvežimius.

1903 metų Scania dviratis su varikliu – odiniu diržu sukamas galinis ratas. (Lars-Göran Lindgren Sweden, WikimediaGregg Godfrey )

Skraidantis vilkikas. Gineso rekordų knyga yra pilna keisčiausių pasiekimų. Tarp jų yra ir sunkvežimiais pasiektų rekordų. Štai Greggas Godfrey 2015 metais vilkiku atliko 50,6 m ilgio šuolį. Žinoma, be krovinio ir aikštelė buvo specialiai paruošta, bet drąsos tokiam išbandymui tikrai reikėjo. Nusileidimas irgi nebuvo švelnus.

 

Pirmąjį sunkvežimį su vidaus degimo varikliu išrado Gottliebas Daimleris. Šis išradimas pasaulį išvydo dar 1896 metais. Tam pačiam vokiečių inžinieriui turėtume būti dėkingi už benzininius motociklus ir vidaus degimo variklio progresą apskritai.



Tiek įdomių faktų šį pirmadienį. Taip pat kviečiame skaityti:

10 įdomių faktų apie Dakarą;

10 įdomių faktų apie oro balionus;

10 įdomių faktų apie kruizinius laivus;

10 įdomių faktų apie traukinius;

10 įdomių faktų apie traktorius;

10 faktų apie Dakaro ralį, kurių galbūt nežinojote – kodėl keitėsi pavadinimas, kuris bolidas laimėjo daugiausiai kartų ir kaip su Dakaru susijusi Margaret Thatcher šeima?

10 faktų apie Dakaro ralį, kurių galbūt nežinojote – kodėl keitėsi pavadinimas, kuris bolidas laimėjo daugiausiai kartų ir kaip su Dakaru susijusi Margaret Thatcher šeima?

Dakaro ralis jau sutraukė minias automobilių sporto gerbėjų. Lietuvoje Dakaras pastaraisiais metais neįtikėtinai išpopuliarėjo. Realiai, reikėtų sakyti, kad Dakaras dabar yra antras po krepšinio mūsų sporto gerbėjų širdyse. Tai – labai įdomu, nes pergalių šiose sudėtingose ištvermės lenktynėse neturime. Tai įrodo, kad mūsų sporto sirgalius vilioja ne tik tviskantis auksas – mokame pasidžiaugti ir dalyvavimu. Bet ar viską žinote apie Dakaro ralį? Iš atostogų sugrįžęs Nodum.lt pristato 10 faktų apie Dakaro ralį, kurių galbūt nežinojote.

Įdomių faktų dešimtukus vardinome kiekvieną pirmadienį jau praeitais metais. Nuo šios savaitės taip darysime ir šiemet. Tikimės, kad 2018-ieji mums atneš augimą, o Jums – įdomius skaitinius, pramogas ir naujus hobius. O dabar iš karto prie faktų apie Dakarą.



Paryžius-Dakaras. Dakaro ralis prasidėjo 1979 metais. Pavadinimas, aišku, pasirinktas neatsitiktinai – originaliai tai buvo lenktynės iš Prancūzijos sostinės į Dakarą, Senegalo sostinę. Pirmąsias lenktynes laimėjo Yamaha motociklas. Beje, prancūzai ilgą laiką dominuoja Dakaro ralyje, net jam persikėlus į Pietų Ameriką – jau vien Stéphane Peterhansel laimėjo 38 greičio ruožus motociklu ir 33 – automobiliu – iš viso 13 čempiono titulų sunkiausiose pasaulio lenktynėse dvejose klasėse. Tačiau net ir neskaičiuojant šios įstabios biografijos akivaizdžiai matyti, kad prancūzai jose dominuoja.

Lenktynėms paruošti automobiliai 1993 metais Paryžiuje. (Christos Vittoratos, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Mėgėjų ralis? Dažnai pabrėžiama, kad Dakaras – sunkiausios lenktynės planetoje, tačiau ar patikėtumėte, kad ten dalyvauja ne tik profesionalai? Skaičiuojama, kad apie 80% dalyvių rikiuotės sudaro mėgėjai. Tačiau nereikėtų į juos žiūrėti kreivai – jei jie sugeba surinkti komandą, treniruojasi ir į lenktynes žiūri rimtai, jie pasirodo pakankamai gerai.

Dakaro ralis – sunkiausios lenktynės planetoje. (Oficial site of Rally Dakar, Wikimedia)

Žuvo 70 žmonių. Nuo Dakaro lenktynių istorijos pradžios jau žuvo 70 žmonių – 28 dalyviai ir 42 lenktynėse nedalyvaujantys žmonės – daugiausia žiūrovai ir žurnalistai. Tarp žuvusiųjų – ir lenktynių sumanytojas  Thierry Sabine, kuris dar 1978 metais dalyvaudamas kitame ralyje pasiklydo Tenerės dykumoje ir sumanė ten surengti lenktynes. Sabine žuvo 1986 metais Malyje sudužus sraigtasparniui – tragedijoje iš viso žuvo 5 žmonės. Teigiama, kad staigiai prasidėjusi smėlio audrą sraigtasparnį nubloškė į smėlio kopą.

Pasiklydo net Margaret Thatcher sūnus. Kažin, ar garsioji Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Margaret Thatcher domėjosi automobilių lenktynėmis. Visgi, jos sūnus Markas Thatcheris buvo net 6 dienoms pasiklydęs 1982 metais. Visa trijų vyrų komanda rasta tik išžvalgius teritoriją lėktuvu, nei vienas įgulos narys nenukentėjo, nors, galima įsivaizduoti, tos kelios dienos buvo neramios.




Keturračių kategorija – palyginti jauna. Anksčiau keturračiai motociklai laikyti motociklų kategorijos dalimi, tačiau po to, kai Dakaras išsikėlė į Pietų Ameriką jie gavo atskirą kategoriją. Yamaha laimėjo visas lenktynes nuo pat 2009 metų. Antroje vietoje įprastai lieka Honda. Yra ir dar viena klasė, kurioje šturmanas ir vairuotojas sėdi vienas šalia kito – čia geriausiai pasirodė Polaris.

 

Kodėl Dakaras nebevyksta Dakare? Lenktynės iš įvairių Europos taškų į Dakarą vyko iki pat 2008 metų. Tuomet buvo planuojama, kad lenktynės prasidės Lisabonoje, tačiau dėl nerimo dėl saugumo Mauritanijoje buvo nuspręsta lenktynes apskritai atšaukti. Tuo pačiu metu Čilė ir Argentina pačios pasisiūlė rengti lenktynes jų teritorijose – šis pasiūlymas ir buvo priimtas. Tiesa, dėl to ne visi liko patenkinti – Europos komandoms dabar kelionė yra kur kas tolimesnė ir sudėtingesnė, o lenktynės dažnai vyksta tokiame aukštyje virš jūros lygio, kad automobilių galia sumažėja net 20 %.

Dakaras dažnai kritikuojamas dėl poveikio aplinkai. (Oficial site of Rally Dakar, Wikimedia)

Kodėl Dakaras kritikuojamas? Dakaras patinka ne visiems. Visų pirma, jį, aišku, kritikuoja aplinkosaugininkai, teigdami, kad transporto priemonės kai kuriuose gamtos kampeliuose važinėti neturėtų dėl daugelio priežasčių, įskaitant šiukšlinimą. Kai ralis vis dar vyko Afrikoje, vietiniai nelabai suprato, kokia jiems iš to turėtų būti nauda, nes dalyviai retai kada turėjo laiko ką nors nusipirkti. Kai kurie aktyvistai tai laikė likutinio kolonializmo ženklu. Tačiau Dakaras dažniausiai kritikuojamas dėl dviejų dalykų – gamyklinių komandų palaikymo ir saugumo.

Kelios Dakaro istorijoje įvykusios avarijos

 

Didžiausia legenda? Kokius gamyklinius Dakaro automobilius prisimenate? Tikrai atsiminsite dabar važiuojančius MINI, Peugeot, Toyota, galbūt atmintyje iškils ir Volkswagen Touareg, kurie kadaise skynė pergales. Bet ar kas atsimena Mitsubishi Pajero Evolution? Tai – automobilis, kuriam Dakaro ralį laimėti pavyko daugiausiai kartų – net 12. Tiesa, automobiliai visąlaik tobulėjo ir paskutinį kartą Mitsubishi laimėjo tik 2007 metais.

Mitsubishi Pajero Dakaro ralį laimėjo net 12 kartų. (Semnoz, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Kiek sveria Dakaro sunkvežimiai? Pagal taisykles – nuo 3500 kg. Tikriausiai pastebėjote ir dar vieną dalyką – automobilyje važiuoja vairuotojas ir šturmanas, o sunkvežimiuose būna net po tris žmones. Taip yra todėl, kad susitvarkyti su sunkvežimio gedimais ar įstrigimu reikia daugiau jėgos ir rankų, todėl įguloje būna ir mechanikas.

KAMAZ laimėjo 13 iš 17 pastarųjų Dakaro lenktynių. (Daniel Peppes Gauer, Wikimedia(CC BY 2.0)

Dakaras 2018. Šiemet lenktynes sudaro 14 ruožų, beveik 9000 km, 5 dienas dalyviams teks praleisti didesniame nei 3000 metrų aukštyje virš jūros lygio. Tai – 40-asis Dakaras apskritai ir 10-asis Dakaras Pietų Amerikoje.


Tiek įdomių faktų šį pirmadienį. Taip pat kviečiame skaityti:

10 įdomių faktų apie oro balionus;

10 įdomių faktų apie kruizinius laivus;

10 įdomių faktų apie traukinius;

10 įdomių faktų apie traktorius;

7 įdomūs faktai apie Audi.

10 įdomių faktų apie oro balionus: rekordinis aukštis, pirmieji keleiviai ir dvikova (Video)

10 įdomių faktų apie oro balionus: rekordinis aukštis, pirmieji keleiviai ir dvikova (Video)

Vėl pirmadienis ir vėl Jums atsipalaidavimui po darbų paruošėme įdomių techninių faktų rinkinį. Šįkart jis yra apie oro balionus. Šie lėtai ir grakščiai dangumi slenkantys orlaiviai vilioja į viską pažvelgti iš aukščiau. Bet ką apie juos žinome?

Šis straipsnis – tai serijos dalis, kurioje vardiname įvairius įdomių faktų dešimtukus. Taip pat kviečiame paskaityti 10 faktų apie traktorius, traukinius ir kruizinius laivus.




Pirmieji keleiviai – gaidys, antis ir avis. 1783 metais Prancūzijoje buvo bandomas brolių Joseph-Michel ir Jacques-Étienne Montgolfier sukurtas karšto oro balionas. Nors iš karto buvo planuojama, kad juo skraidys žmonės, pirmieji bandymai buvo atlikti su gyvūnais – gaidžiu, avimi ir antimi. Vėliau, kuomet pagaliau atėjo laikas naująją transporto priemonę išbandyti žmonėms, buvo siūloma, kad garbė atitektų kaliniams – jų gyvybė buvo vertinama mažiau nei mokslininkų.

Šiuolaikiniai karšto oro balionai pasižymi ryškiomis spalvomis ir išskirtinėmis formomis. (Tomas Castelazo, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Garsiosios Naskos linijos. Oro balionų, kaip transporto priemonių, išradimas tikriausiai pelnytai priskiriamas prnacūzams. Visgi, gali būti, kad senovės gentys, gyvenusios dabartinės Peru teritorijoje, turėjo karšto oro balionus. Toks spėjimas atsirado išnagrinėjus jų turėtas technologijas. Karšto oro balionai būtų padėję taip tiksliai nupiešti Naskos linijas – tik iš aukštai matomus piešinius.

Naskos piešiniai lengviausiai matomi pakilūs į didelį aukštį. (Wikimedia(CC BY-SA 2.5 es)

Geri išradimai – tiesiai į karą. Taigi, 1783 metų rugsėjį į dangų kilo ūkių gyvūnai, o žmonės – spalį-lapkritį. Iš pradžių nedrąsiai, pasinaudodami virvėmis ir kildami tik į nedidelį aukštį, o vėliau – vis aukščiau ir ilgiau. Jau 1784 metais karšto oro balionas pirmą kartą panaudotas karyboje – vykdė pirmąją žvalgybos iš oro operaciją Fleriuso mūšyje.

Paveikslas, vaizduojantis Fleriuso mūšį. Ar matote karšto oro balioną? (Jean-Baptiste Mauzaisse, Wikimedia)

Stiklinės grindys. 2010 metais viename renginyje buvo pademonstruotas oro balionas su stiklinėmis krepšio grindimis. Tai – tikriausiai šiurpiausias būdas kilti oro balionu, kuomet po kojomis matosi tolstanti žemė. Kartu tai ir psichologinės žmogaus tvirtybės išbandymas, nes sąmoningai suvokiama, kad stiklas tikrai nesubyrės.

 

Ne visi balionai turi krepšį. 19 amžiaus pabaigoje – 20 amžiaus pradžioje įvairiose mugėse išpopuliarėjo dūmų balionų pasirodymai. Jie buvo labai paprasti. Virš laužo buvo išskleidžiamas karšto oro balionas, prie kurio buvo pririšamas savamokslis kaskadininkas su parašiutu. Kuomet balionas prisipildydavo, jis būdavo atkabinamas nuo žemės ir šaudavo į viršų. Adrenalino mėgėjas aukščiausiame taške atsikabindavo ir parašiutu nusileisdavo žemyn, girdėdamas minios plojimus.




Yra ir kitokių balionų, kurie neturi krepšio. Štai vadinamieji Hopper tipo balionai yra vienviečiai, todėl mažesni ir manevringesni.

Hopper – vienvietis oro balionas be krepšio. (Rescher, Wikimedia(CC BY 2.5)

Balionų dvikova. Kaip jau esame rašę, dvikovos nėra toks jau senas reiškinys, ypač Prancūzijoje. Visgi, dviejų vyrų dvikova dėl operos dainininkės Tirevit širdies Paryžiuje 1808 metais sutraukė minias žiūrovų. Vyrai pakilo į miestą ir paleido po vieną šūvį. Vienas balionas buvo prakiurdytas ir nukrito, su savimi nusinešdamas keleivių gyvybes. Kito pilotas buvo nesužeistas ir saugiai nusileido.

Šampanas po nusileidimo. Jei kada ryšitės tokiam nuotykiui, pastebėsite, kad nusileidus geriamas šampanas. Tai – sena tradicija. Anksčiau šampanas buvo skirtas žemės savininkui už ištryptus laukus ar javus. Dabar tai  – tik sena istorinė tradicija.

 

Aukščiausiai pakilęs oro balionas. 2005 metais Dr Vijaypat Singhania pakilo į 21 027 metrų aukštį virš Mumbajaus.

Karšto oro balionai nekenčia lietaus. Vanduo ant karšto baliono gali stipriai įkaisti ir per kurį laiką net apgadinti jo medžiagą. Kompanijos taip pat atsisako vykdyti skrydžius lyjant, nes baiminamasi, kad audra įsismarkuos, o ir prastas matomumas trukdo mėgautis skrydžiu.

Geriausiai oro balionai jaučiasi giedrame ore be kritulių. (Tiia Monto, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Kaip pilotuojamas oro balionas? Beveik niekaip. Pilotas gali įjungti degiklius, kad dar labiau įkaitintų orą ir paskatintų balioną kilti. Jis taip pat gali atidaryti angą balione, kuri išleidžia dalį oro ir padeda balionui leistis. O apie krypties keitimą galvoti sunku. Tereikia mokytis meteorologijos ir klausytis orų prognozių – beveik viskas priklauso nuo vėjo.



Tiek įdomių faktų šį pirmadienį. Taip pat kviečiame skaityti:

10 įdomių faktų apie kruizinius laivus;

10 įdomių faktų apie traukinius;

10 įdomių faktų apie traktorius;

7 įdomūs faktai apie Audi;

7 faktai apie Voyager 1 kosminį zondą.

10 faktų apie kruizinius laivus, kurių galbūt nežinojote: kuris didžiausias ir kodėl Titanikas turėjo netikrą kaminą?

10 faktų apie kruizinius laivus, kurių galbūt nežinojote: kuris didžiausias ir kodėl Titanikas turėjo netikrą kaminą?

Kaip atrodo jūsų tobulos atostogos? Trumpas skrydis lėktuvu ir savaitė, praleista prie viešbučio baseino? O gal ilga kelionė automobiliu, suteikianti laisvę ir lankstumą jūsų pasirinktiems maršrutams? Nemažai žmonių tikriausiai pagalvojo ir apie kruizus. Lietuva – jūrinė valstybė, tačiau kruizinius laivus savo atostogoms renkasi nedaug žmonių. Galbūt šis straipsnis paragins pagalvoti apie tokią galimybę. Pristatome 10 įdomių faktų apie kruizinius laivus, kurių galbūt nežinojote.

Įdomių faktų rinkiniais pradedame kiekvieną darbo savaitę. Praeitą kartą vardinome 10 įdomių faktų apie traukinius – kviečiame paskaityti ir šį straipsnį.



Morgai. Stereotinis kruizinio laivo keleivis yra pagyvenęs žmogus. Tai nėra mitas – ramios kelionės patogiu laivu vyresniems nuotykių ieškotojams labai patinka. Kuo ilgesnė kelionė, tuo vidutinis laivo keleivių amžius yra didesnis. Taip yra todėl, kad senjorai turi mažiau įsipareigojimų, susijusių su darbu ar kita veikla ir gali sau leisti atostogauti ilgiau. Tačiau tai kartu reiškia, kad kartais įvyksta kai kas neišvengiamo.

Teigiama, kad per metus miršta maždaug 200 kruizinių laivų keleivių. Kruiziniai laivai turi morgus, juose yra vietos 1-3 kūnams. Visgi, juose jie laikomi tik laikiniai. Priklausomai nuo laivo padėties, jo paimti gali atskristi sraigtasparnis, kuris mirusįjį nugabena į paskutinį kruizinio laivo aplankytą uostą. Kartais aplinkybės susiklosto kitaip ir kūną tenka gabentis į kitą uostą maršrute.

Kruiziniai laivai yra viena iš alternatyvų ramių atostogų ieškotojams. (kees torn , Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Ligos. Žinau, kad straipsnis buvo skirtas paskatinti žmones pagalvoti apie poilsį kruiziniuose laivuose, tačiau pirmi du faktai vis tiek yra kiek tamsūs smalsumui patenkinti. Kruiziniuose laivuose žmonės gyvena labai arti vienas kito. Uždaros erdvės, susitikimai ir koncertai bei dalijimasis maistu yra puiki terpė virusams plisti. Aišku, medikų komandos budi pasiruošusios, tačiau kartais virusai nusiaubia ištisus laivus.

2013 metais noro virusas užklupo porą laivų. Šimtai keleivių viduriavo ir vėmė taip, kad keletą jų teko izoliuoti, kad virusas daugiau nebeplistų.

Įstabiais piešiniais papuoštas Norwegian Escape. (Arno Redenius, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Pasaulis. Egzistuoja privati gyvenamoji jachta The World (Pasaulis), kuri yra kiek kitoks kruizinis laivas. Visi 165 jos butai priklauso žmonėms, o ne laivą administruojančiai kompanijai. Laive galima gyventi, kol jis tiesiog keliauja aplink pasaulį. Kai kurie žmonės taip ir daro – tai jų gyvenamoji vieta.

The World turi keletą nuolatinių gyventojų, kurie taip ir gyvena keliaudami iš vieno uosto į kitą. (VirtualSteve, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Keturi Titaniko kaminai. Jei atsimenate garsųjį filmą, žinote, kad Titanikas turėjo keturis kaminus. Visgi, tikriausiai nežinojote, kad ketvirtasis buvo netikras – per jį dūmai nerūko. Pastatytas jis buvo tik dėl išvaizdos – su juo laivas atrodė simetriškesnis ir labiau subalansuotas.

Garsusis Titanikas su keturiais kaminais, paskutinis iš kurių buvo netikras. (Wikimedia)

Visgi, egzistavo ir kita paskirtis – marketingas. Laivas su keturiais kaminais žmonių sąmonėje buvo geresnis, galingesnis ir greitesnis. Na, o inžinieriai surado, kaip naudingai išnaudoti šią erdvę – kaminas buvo naudojamas ventiliacijai, o jo viduje buvo ir kopėčios, leidžiančios įgulos nariams pasiekti laivo viršų ir apsižvalgyti.

Vėliavos – ne tik papuošimas. Kruiziniai laivai dažnai plaukia su Liberijos, Panamos ar kitų neturtingų valstybių vėliavomis. Taip yra todėl, kad šiose šalyse galioja mažesni reikalavimai taršai ar žmonių atlyginimui. Buvo pasirodę pranešimų, kad kai kuriuose kruiziniuose laivuose žmonės dirba vergiškomis sąlygomis. Taip nutinka todėl, kad laivai yra registruojami tose šalyse, kur darbuotojų teisės yra ginamos silpniau.



Didžiausias kruizinis laivas. Harmony of the Seas yra didžiausias kruizinis laivas, kurio ilgis siekia 362,12 metrus. Įdomiausia tai, kad 1,2 milijardus dolerių kainavęs laivas buvo statomas pagal tas pačias specifikacijas kaip ir kitas tos pačios klasės laivas Oasis of the Seas, kuris yra šiek tiek trumpesnis. Per valandą toks laivas sudegina daugiau nei 9000 litrų kuro.

Didžiausias kruizinis laivas pasaulyje. (kees torn, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Išėjimas į pensiją. Ne vienas žmogus šiuo metu planuoja būtent taip išeiti į pensiją – išsikelti į kruizinį laivą. Tai – saugu ir ne daug brangiau nei gyvenimas prabangiuose slaugos namuose. Kasdien keičiama patalynė, tvarkomi kambariai, laive vyksta pramogos, o ką jau bekalbėti apie vietas, kurias galima lankyti iki gyvenimo pabaigos. Kai kurie skaičiuoja, kad gyvenimas kruiziniame laive gali būti net ir pigesnė alternatyva, tačiau, aišku, tai vis tiek sau leisti gali ne visi, o daugumai baugu parduoti namus ar kitą turtą.

Kruiziniuose laivuose būna įvairiausių pramogų. (Trondheim Havn, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Atliekos. Didieji kruiziniai laivai – tai miestai ant vandens. Jiems reikalinga visa infrastruktūra, įskaitant ir atliekų tvarkymą. Nors daugelis šalių turi įstatymus, kurie nurodo, kaip laivai turi valyti savo atliekas, dažnai leidžiama toliau nuo kranto kanalizacijos turiniu atsikratyti paprasčiausiu būdu. JAV ši riba yra vos 3 mylios nuo pakrantės laivybos zonos.

Prietarai. Jau vien pažiūrėję šias nuotraukas matote, kad kruiziniai laivai turi kelių aukštų (denių) struktūras. Jų gali būti ir 16, ir daugiau. Visgi, kildami liftu pastebėtumėte, kad skaičiaus 13 čia nėra. Nėra ir 13 numeriu pažymėto denio. Net nereikia aiškinti kodėl.

Liftai Costa Luminosa laive. (Trondheim Havn, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

O ar žinote, kodėl krikštijant laivus į jų korpusus daužomi šampano buteliai? Tai – sena tradicija. Anksčiau alkoholis arba kraujas buvo liejamas ant korpuso ir stiebų, o dabar pakanka šampano butelio. Reikėtų pasakyti, kad tai – auka, tačiau patys žmonės turi nuspręsti, kam ji skirta. Laikoma, kad nesudužęs butelis reiškia nelaimę, todėl visuomet stengiamasi šiam veiksmui jėgų negailėti.

Saugumo pamokos. Prieš kiekvieną skrydį palydovės rankų mostais parodo duris, pamoko užsisegti saugos diržą, kaip užsidėti kaukę ar gelbėjimosi liemenę, jei to prireiktų. Tai trunka vos porą minučių ir jums reikėtų atkreipti dėmesį. Tuo tarpu kruizinių laivų keleiviai turi išklausyti kur kas detalesnes pamokas, įsiminti gelbėjimosi laivų pozicijas, evakuacijos kelius ir procedūras. Kartais gali būti surengiamos ir pratybos. Tai – nejuokai. Už pažeidimus gali būti taikomos baudos, todėl, jei pakliūsite į tokias pamokas, klausykitės, mokykitės, ir darykite, kas jums pasakyta.



Tiek faktų šiam pirmadieniui. Siūlome paskaityti ir šiuos įdomių faktų rinkinius:

10 įdomių faktų apie traukinius;

10 įdomių faktų apie traktorius;

7 įdomūs faktai apie Audi;

7 faktai apie Voyager 1 kosminį zondą.

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.