10 įdomių faktų apie orus, kurių galbūt nežinojote: rekordinis sniegas, kiek spalvų turi vaivorykštė ir kodėl sniegas yra baltas?

10 įdomių faktų apie orus, kurių galbūt nežinojote: rekordinis sniegas, kiek spalvų turi vaivorykštė ir kodėl sniegas yra baltas?

Pastaruoju metu orais tikrai negalime skųstis. Šviečia saulė, šilta,  vandens temperatūra taip pat jau tinkama maudynėms. Tačiau kai kuriems žmonėms labiau patinka žiema, kai taip gražiai sninga ir sėdėti namie su karšto gėrimo puodeliu, atrodo, yra jaukiau. Štai 10 įdomių faktų apie orus, kurių galbūt nežinojote.

Įdomius faktus skaitytojams siūlome kiekvieną pirmadienį. Praeitą savaitę kvietėme paskaityti apie kates , o prieš tai publikavome 10 įdomių faktų apie į Lietuvą atvykstančias Formula Junior lenktynes. O šiandien paskaitykime apie orus.



Tai eiti ar bėgti lyjant lietui? Dažnai ginčijamasi, kas sušlaps mažiau – tas, kuris per lietų bėga, ar tas, kuris ramiai eina. Manoma, kad bėgantis žmogus pagauna daugiau lietaus lašų, tačiau ne vienas eksperimentas įrodė, kad mažiau visada sušlampa tie, kurie lietuje praleidžia mažiau laiko. Todėl reikia bėgti.

Nenorite sušlapti? Bėkite nuo lietaus. (Inge Maria, Wikimedia )

Didžiausia pasaulio dykuma. Sacharos dykuma pasaulyje tikrai nėra didžiausia. Dykuma vadinamos tos vietos, kur iškrenta itin mažai kritulių, todėl tikroji didžiausia pasaulio dykuma yra Antarktida. Taip, ją dengia iš vandens sudarytas ledas ir sniegas, tačiau kritulių ten per metus sulaukiama vos 200 mm. Palei krantus sninga dažniau, o štai žemyno centre krituliai visai reti.

Antarktidoje krituliai yra itin reti. (Wikimedia)

Debesys nėra besvoriai. Lėtai dangumi plaukiantys balti debesys patinka svajotojams ir dainų autoriams. Tačiau jie nėra besvoriai. Kamuoliniai debesys dažnai sveria daugiau nei 500 tonų. Tai – didžiulis svoris, kurį sunku suvokti. Tačiau atsiminkite, kad debesys yra dideli, todėl jų tankis yra visai nedidelis.

Kamuoliniai debesys yra labai sunkūs. Tuo pačiu jie yra dideli ir reti. (Bidgee, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Halai susidaro dėl kristalų. Saulės ir Mėnulio halai yra pakankamai reti reiškiniai. Tai – šviečiantys apskritimai aplink Saulę arba Mėnulį. Jie susidaro kai aukštai esančiuose debesyse būna ledo kristalų. Šviesa lūžta ir iš stebėtojo perspektyvos atrodo, kad vieną iš didžiųjų dangaus kūnų supa didelis šviečiantis žiedas.

Saulės ir Mėnulio halai susidaro dėl dideliame aukštyje esančių ledo kristalų. (CopyrightFreePhotos, Wikimedia)

Karščio bangos sudaro problemų infrastruktūrai. Dėl karščio gali išsikraipyti geležinkelių bėgiai, o ir elektros linijos nutįsta neįprastai žemai. Kai kurie keliai taip pat gali būti pažeisti dėl karščio. Asfaltas minkštėja ir garuoja, todėl oro užterštumas tik kyla, o automobiliai naudoja daugiau degalų. Tačiau daugelio šių problemų pavyksta išvengti tinkamai pasiruošus – tiltus, kelius ir geležinkelius galima paruošti temperatūros pokyčiams paliekant tarpus išsiplėtimui, laidai turi būti įrengiami pakankamai aukštai, o oro taršą galima sumažinti asfaltą laistant vandeniu. Aišku, jei tik jo netrūksta.




Kiek spalvų sudaro vaivorykštę? Greitai atsakykite – kiek spalvų galima suskaičiuoti vaivorykštėje? Tikriausiai atsakysite, kad 7, tačiau daugybė žmonių su jumis nesutiktų. Graikų poetas Homeras teigė, kad vaivorykštės būna tik violetinės, o tos pačios šalies filosofas Ksenofanas suskaičiavo net tris spalvas – violetinę, gelsvai žalią ir raudoną. Niutonas iš pradžių teigė matąs 5 spalvas, bet vėliau pridėjo dar porą. Kiek jų yra iš tikrųjų? Ogi tiek, kiek mato jūsų akys. Vaivorykštė yra nebloga spektro, kurį sudaro 100 žmogaus matomų spalvų, dalis. Taigi, ją būtų galima dalinti į daugybę dalių, priklausomai nuo to, kaip gerai jūsų akys skiria spalvas.

Vaivorykštės spalvų skaičius nėra galutinis – priklauso nuo to, kaip jos bus padalintos. (swinny.net, Wikimedia (CC BY 3.0)

Ar egzistuoja Mėnulio vaivorykštė? Vaivorykštės susidaro lūžtant Saulės šviesai, tačiau Mėnulis taip pat atspindi Saulės šviesą. Todėl Mėnulio vaivorykštės tikrai egzistuoja, tačiau jas labai sunku pamatyti dėl tamsos. Dažnai jos yra sukeliamos specialiai purškiant vandenį, kad nuotraukose pasimatytų gražus vaivorykštės efektas.

Mėnulio vaivorykštė, išgauta purškiant vandenį. (CalvinBradshaw, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Snaigės yra permatomos. Vanduo yra skaidrus, ledas yra skaidrus, tai kodėl sniegas yra baltas? Snaigės iš tikrųjų yra permatomos. Tačiau jų pakraščiai laužo šviesą tarsi įtrūkimas stikle. Sniego sluoksniai persidengia, todėl ledo kristalų netobulumai kuria visiškai balto paviršiaus įspūdį. Lygiai taip pat ir baltųjų meškų kailio plaukai yra permatomi, o pats kailis – baltas. Beje, visos snaigės turi 6 kraštines

Snaigės iš tiesų yra permatomos. (Michael, Wikimedia (CC BY-SA 2.0)

Stipriausias vėjas. Visi žino, kad uraganai ir tornadai sukelia stiprų vėją, bet ar žinojote, kokį greitį vėjas gali pasiekti per stiprų cikloną? Didžiausias vėjo greitis ne tornado ar uragano metu buvo užfiksuotas 1996 metais Australijoje, kur gūsis pasiekė 408 km/h greitį. Kaip galite įsivaizduoti, net paeiti prieš tokį vėją nėra įmanoma. Tačiau didžiuliai vėjai kartais kamuoja ir taikiąją Europą – štai kaip žmonėms Norvegijoje sekėsi vaikščioti miestų gatvėmis 2013 metais, kai siautė audra Ivar.

 

Sniego rekordas. Kaip manote, kuriame pasaulio krašte galėtų iškristi daugiausiai sniego? Gal kur nors Aliaskoje? O gal Skandinavijos šalyse? Visai ne – rekordas 2015 metais buvo užfiksuotas Kaprakotoje, Italijoje. Čia per 24 valandas iškrito 2,56 metrai sniego.



Tiek įdomių faktų šį pirmadienį. Taip pat kviečiame skaityti:

10 įdomių faktų apie kates;

10 įdomių faktų apie šunis;

10 įdomių faktų apie Formula Junior ;

10 įdomių faktų apie medžius;

10 įdomių faktų apie arklius;

10 įdomių faktų apie kruizinius laivus;

10 įdomių faktų apie tankus;

10 įdomių faktų apie motociklus;

10 įdomių faktų apie traukinius;

10 įdomių faktų apie traktorius;

10 įdomių faktų apie kates, kurių galbūt nežinojote: kodėl katės taip mėgsta dėžes, kodėl jos neatsiliepia šaukiamos ir kodėl jų vyzdžiai yra vertikalūs?

10 įdomių faktų apie kates, kurių galbūt nežinojote: kodėl katės taip mėgsta dėžes, kodėl jos neatsiliepia šaukiamos ir kodėl jų vyzdžiai yra vertikalūs?

Katės – gana juokingi gyvūnai, kuriuos labai myli ir vaikai, ir suaugusieji. Katės yra vieni iš populiariausių augintinių visame pasaulyje – jos kasdien įsitaiso ant milijonų pasaulio gyventojų kelių ir saldžiai murkdamos užmiega. Bet ką apie jas žinome? Pristatome 10 įdomių faktų apie kates, kurių galbūt nežinojote.

Įdomių faktų dešimtukus publikuojame kiekvieną savaitę. Štai praeitą pirmadienį dalinomės 10 įdomių faktų apie į Lietuvą atvykstančias Formula Junior lenktynes. Anksčiau esame kalbėję ir apie šunis – kviečiame paskaityti 10 įdomių faktų ir apie juos. Na, o dabar laikas katėms.



Kam žmonės prisijaukino kates? Tiksliai nėra žinoma, kada žmonės prisijaukino kates, tačiau manoma, kad tai įvyko maždaug prieš 9500-10 000 metų. Kadangi panašu, jok pirmiausia kates prisijaukino žemdirbiai, jos tikriausiai buvo auginamos graužikų kontrolei – šį vaidmenį jos vaidina visą šį laiką. Įdomu tai, kad priešingai nei šunys, katės jaukinimo proceso metu pasikeitė nedaug – naminių kačių elgesys skiriasi nedaug nuo, pavyzdžiui, laukinės Afrikos katės.

Tai – laukinė Afrikos katė. Panaši į naminę katę? Taip yra todėl, kad prijaukinimas jas pakeitė nedaug. (Vassil, Wikimedia)

Kodėl kačių akių vyzdžiai yra vertikalūs? Vienas iš labiausiai išskirtinių kačių bruožų yra jų akys su vertikaliais vyzdžiais – jos nė iš tolo neprimena žmonių ar net šunų akių. Kalifornijos Universiteto Berklyje mokslininkai nemažai laiko tyrinėjo įvairių gyvūnų akis, bandydami išsiaiškinti, kaip jos yra susijusios su gyvūnų elgesiu. Pasirodo, gyvūnai, kurie savo grobį puola iš pasalų dažnai turi vertikalius vyzdžius. Katės, kaip tikriausiai žinote, dažnai tyko savo grobio, o ne aktyviai jo ieško. Vertikalūs vyzdžiai taip pat yra labiau dinamiški – jie greičiau prisitaiko prie apšvietimo pokyčių.

Vertikalūs vyzdžiai gali greitai susiaurėti, kai aplink labai šviesu, ir išplatėti, kai tenka medžioti tamsoje. (Hisashi, Wikimedia (CC BY-SA 2.0)

Katės yra geresni medžiotojai nei šunys. Akivaizdu, kad naminis šuo gali būti didesnis už naminę katę. Neskaitant labai mažų veislių, šunys yra stipresni ir, dažnai, greitesni už kates. Tačiau evoliucine prasme kačių šeimos gyvūnai yra geresni medžiotojai už šuniškus konkurentus. Labai ilgą laiką laukinės katės sugebėjo susimedžioti tiek daug grobio, kad laukinių šunų skaičius nuolat mažėjo. Tai mokslininkai išsiaiškino ištyrę daugiau nei 2000 fosilijų. Laukinės katės (tiek didžiosios, tiek mažosios) teritorine prasme yra labiau paplitusios nei laukiniai šunys.

Katės turi labai daug kantrybės ir yra labai vikrios, todėl jos – puikios medžiotojos. (Jennifer Barnard, Wikimedia (CC BY 2.0)

Katės negali jausti saldumo. Katės yra vieni iš tų nedaugelio žinduolių, kurie negali pajusti saldumo. Tuo, beje, pasižymi ne tik naminė katė, bet ir tigrai, liūtai ir kitos kačių šeimos rūšys. Sunku pasakyti, dėl ko taip yra, bet katėms saldumo pojūčio ir nereikia, nes jos minta beveik vien mėsa. Tai kodėl tuomet kai kurios katės mielai sudoroja ne vietoje paliktus sausainius ar lyžteli neprižiūrimą pyragą? Dažnai jos užuodžia pieną ar kitas valgomas medžiagas. Tai, kad jos nejaučia saldumo, nereiškia, kad saldus maistas joms yra beskonis – jo skonis katėms tiesiog atrodo kitoks.

Katės liežuvis nėra pritaikytas jausti saldumui. (flickr.com/photos/amiebea, Wikimedia (CC BY 2.0)

Katę turintis vyras moterims atrodo patrauklesnis. Gerai, šis faktas yra kiek keistokas, tačiau jį patvirtina vienas tyrimas. Moterims patinka rūpestingi ir švelnūs vyrai, o šias savo būdo savybes galima pademonstruoti rūpinantis kate. Šunis laikantys vyrai moterims taip pat patinka, tačiau tai demonstruoja kitas būdo savybes.




Jūsų katė žino savo vardą, bet jai nerūpi. Ar pasitaiko, kad kviečiate savo katę vardu, o ji nei akių nepakelia? Šuo iš karto pastato ausis ir atbėga, o katė nesijudina, kad ir kiek laiko kartotumėte jos vardą. Vienas tyrimas parodė, kad katės iš tiesų žino savo vardus, tačiau jos nesivargina jūsų klausyti. Kates taip pat dresiruoti kur kas sunkiau (bet įmanoma). Taip yra todėl, kad katės nebuvo prijaukintos, kad klausytų žmonių. Šunys turėjo klausyti komandų ir sekti žmones į medžioklę. Tuo tarpu katės tiesiog turėjo gyventi šalia ir saugoti atsargas nuo graužikų – jos dirbo savarankiškai ir nebuvo visiškai priklausomos nuo žmonių suteikiamo maisto. Prieš tūkstančius metų katėms žmonių reikėjo tiek pat, kiek žmonėms kačių, todėl jos taip ir neišmoko stengtis patenkinti jūsų įgeidžių.

Katė žino, kad ją kviečiat. Jei tiesiog nerūpi. (Matteooettam , Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

Katės įkandimai – itin pavojingi. Naminė katė galbūt yra nedidelis gyvūnas, tačiau jos gali lengvai perkąsti žmogaus odą. Kačių dantys yra labai aštrūs, todėl jie prasiskverbia gana giliai, palikdami greitai užgyjančias durtines žaizdas. Tai, kad šios žaizdos greitai užsitraukia, nėra gerai – taip įkalinamos kačių burnos bakterijos. Kačių seilėse randama streptokokų ir stafilokokų bakterijų, kurios sukelia pavojingas infekcijas. Todėl kačių įkandimus būtina kruopščiai išplauti, dezinfekuoti ir užtvarstyti. Katė gali įkąsti ir žaisdama, todėl be reikalo jų erzinti tikrai nereikėtų.

Katės dantys yra aštrūs, o sąkandis – stiprus. Jos nesunkiai perkanda žmogaus odą. (Kevin Dooley, Wikimedia (CC BY 2.0)

Kodėl katės taip mėgsta žaisti? Tikriausiai pastebėjote, kad katės ir šunys žaidžia skirtingai. Šunys tiesiog dūksta ir laksto aplinkui, su šeimininku grumiasi dėl kokios virvės ar pagalio, kasa ar voliojasi purve. Tuo tarpu katės praktikuojasi savo medžioklės įgūdžius – jos vikriai griebia žaislus, juos kandžioja ir spardo. Katėms labiausiai patinka tie žaislai, kurie bent jau savo dydžiu ir forma primena grobį, todėl didžiausios sėkmės sulauksite įsigiję pūkuotą nedidelį už virvelės tampomą žaislą. Katės taip pat mielai vaikosi ir lazerio tašką – taip yra todėl, kad katės dažnai medžioja ir ryškius vabalus.

Katės žaidžia ne šiaip sau – jos treniruojasi medžioklei. (Stephan Czuratis, Wikimedia (CC BY-SA 2.5)

Kodėl katės mėgsta miegoti dėžėse? Norite tikėkite, norite ne, bet mokslininkai tiksliai nežino, kodėl katės taip mėgsta miegoti dėžėse. Kartais žmonės sako, kad taip yra todėl, kad maži kačiukai dažnai dėžėse užauga. Tačiau dėžes dievina ir didžiosios laukinės katės, įskaitant liūtus ir tigrus. Mokslininkai turi kelias teorijas. Pirma, katės mėgsta slėptis, nes yra tykančios plėšrūnės – jos geriausiai jaučiasi tada, kai yra nematomos. Antra, uždaros erdvės sumažina streso lygį. Katė yra gyvūnas, kuris vaikšto vienas, todėl kartais joms maloniau atsiskirti. Trečia, joms gali būti šalta – katės nemėgsta vėjo ir didelio šalčio (atsiminkite, kad katės kilo iš Afrikos). Susispaudus nedidelėje dėžėje galima išlaikyti aukštesnę kūno temperatūrą.

Dėžė – tai tarsi asmeninė katės erdvė, kurioje ji gali pasislėpti ir atsiskirti. (Lenora, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Seniausia pasaulio katė. Naminės katės įprastai sulaukia apie 15 metų amžiaus. Tai priklauso nuo daugelio faktorių – kiek jauniklių jos susilaukia (jei yra patelės), kuo minta, ar yra paskiepytos, ar turi galimybių būtų fiziškai aktyviomis ir taip toliau. Seniausia visų laikų pasaulio katė buvo Creme Puff – Teksase, JAV gyvenusi katė sulaukė net 38 metų amžiaus. Įdomu tai, kad prieš tai šį rekordą laikiusi katė priklausė tam pačiam savininkui.



Tiek įdomių faktų šį pirmadienį. Taip pat kviečiame skaityti:

10 įdomių faktų apie šunis;

10 įdomių faktų apie Formula Junior ;

10 įdomių faktų apie medžius;

10 įdomių faktų apie arklius;

10 įdomių faktų apie kruizinius laivus;

10 įdomių faktų apie tankus;

10 įdomių faktų apie motociklus;

10 įdomių faktų apie sunkvežimius;

10 įdomių faktų apie traukinius;

10 įdomių faktų apie traktorius;

10 įdomių faktų apie Formula Junior, kurių turbūt nežinojote: kam sukurta ši klasė, kokį vaidmenį ji vaidina dabar ir kokią galią išvysto Formula Junior bolidas?

10 įdomių faktų apie Formula Junior, kurių turbūt nežinojote: kam sukurta ši klasė, kokį vaidmenį ji vaidina dabar ir kokią galią išvysto Formula Junior bolidas?

Pirmąjį birželio savaitgalį Lietuvoje įvyks įdomus automobilių sporto renginys – Nemuno Žiedo trasoje Kačerginėje lenktyniaus Formula Junior bolidai. Formula Junior – tai lenktynės istoriniais vienviečiais bolidais atvirais ratais. Kadaise šis čempionatas buvo sugalvotas kaip pradedantiesiems skirtas būdas įžengti į formulių lenktynes be didžiulio biudžetai, tačiau Formula Junior nuolat keitėsi ir augo. Štai 10 faktų, kurių apie šią lenktynių klasę turbūt nežinojote.

Nodum.lt įdomiais faktais dalinasi kiekvieną pirmadienį. Štai praeitą savaitę kvietėme paskaityti apie šunis – siūlome prisiminti ir tą straipsnį. Bet jei norite daugiau žinių apie skirtingas automobilių sporto šakas, kviečiame paskaityti 10 įdomių faktų apie Dakaro ralį. Na, o dabar – iškart prie Formula Junior.



Pirminė idėja – pigi formulė. Formulės bolidai – tai vienviečiai lenktyniniai automobiliai su atvirais ratais. Savaime aišku, Formulės 1 lenktynės yra labai brangios, o į jas patenka tik geriausi. Tai ką daryti mėgėjams, kurie taip pat nori pasivaržyti? Šis klausimas sukosi italų grafo Giovanni Lurani galvoje, kuomet jam kilo mintis sukurti naują, lengvai prieinamą lenktyninių bolidų klasę. Taip 1958 metais buvo sukurta Formula Junior – paprasčiausia formulių kategorija, skirta mėgėjams ir pradedantiesiems. Pagrindinės taisyklės visuomet išliko tokios pat – pagrindiniai variklio komponentai, stabdžiai ir transmisija turėjo būti paimti iš įprastų masinės gamybos automobilių. Taip siekta išlaikyti žemą bolidų kainą.

Viduje vietos nedaug. (Duke le palois, Wikimedia)

Versijų – daugybė. Formula Junior nėra toks pat renginys kaip, tarkim, Formulė 1. Rengiamos įvairios lenktynės su savais niuansais. Rengti ir nacionaliniai Formula Junior čempionatai, ir regioninės lenktynės. Dabar Formula Junior yra tik istorinių automobilių lenktynės. Vyksta ir čempionatų etapai, ir parodomosios lenktynės, ir visiškai atskiri renginiai.

Kai kurie Formula Junior bolidai turi priekyje sumontuotą variklį, tačiau daug bolidų variklį turi viduryje. (Iain Cameron, Wikimedia (CC BY 2.0)

Septintojo dešimtmečio iššūkis. Formula Junior dabar nebėra tai, kas buvo anksčiau – tai jau supratote iš ankstesnio fakto. Taip nutiko todėl, kad septintajame dešimtmetyje keitėsi ir Formulė 1. Bolidų variklio tūris buvo sumažintas iki 1,5 litrų, dingo Formulė 2. Taip netikėtai Formula Junior tapo vienintele žemiau Formulės 1 esančia klase. Ką tai reiškia? Formula Junior staiga tapo profesionaliomis lenktynėmis, nepasiekiamomis mėgėjams. Garsūs gamintojai vis labiau veržėsi į čempionatą, kilo bolidų kaina. Mažesniems pavieniams gamintojams jau kurį laiką buvo sunku konkuruoti su dominuojančiais Lotus ir Cooper bolidais iš Didžiosios Britanijos. SAAB taip pat sukūrė savo Formula Junior bolidą, skirtą naujiems varikliams bandyti. Problema buvo labai ryški – mėgėjams ir pradedantiesiems ir vėl neliko lengviau pasiekiamos formulės. Todėl buvo sugrąžinta Formulė 2, kurios bolidams buvo leidžiama naudoti lenktyninių automobilių variklius, ir Formulė 3 – sušvelninta Formula Junior versija, kurioje lenktyniavo pradedantieji ir mėgėjai. Formula Junior galėjo išnykti, bet bolidų buvo tiek daug, kad jie ir toliau lenktyniavo kaip istorinių automobilių klasė.

Lotus 22 – vienas pajėgiausių visų laikų Formula Junior bolidų. (Richard Taylor, Wikimedia (CC BY 2.0)

Augino ir Formulės 1 pilotus. Gali atrodyti, kad Formula Junior – tik vaikams skirtas žaidimas. Tačiau kadaise šios lenktynės tapo pirmuoju laipteliu gana garsiems Formulės 1 pilotams. Pavyzdžiui, Jimas Clarkas karjerą formulėje pradėjo būtent nuo Formula Junior, o 1963 ir 1965 metų sezonuose tapo Formulės 1 čempionu.  Peter Arundell ir John Surtees, tikriausiai ne tokie garsūs vardai, taip pat lenktyniavo Formula Junior prieš pereidami į Formulę 1.

Jimas Clarkas Lotus Formulės 1 bolide Vokietijoje 1962 metais. (Lothar Spurzem, Wikimedia (CC BY-SA 2.0 de)

Lietuvoje Formula Junior lankosi švęsdama jubiliejų. Lietuvoje Formula Junior lankosi pasaulinio turo metu. Diamond Jubilee of Formula Junior prasidėjo dar 2016 metais ir yra skirtas deimantiniam FJ jubiliejui paminėti – šiemet šiai lenktynių klasei sukanka 60 metų. Pirmąjį birželio savaitgalį Formula Junior lankysis Kaune, 8-10 dieną – Rygoje, o 15-17 dieną Karlskogoje Švedijoje. Formula Junior įprastai pasirenka mažesnes trasas, tačiau kasmet apsilanko ir tokiose legendinėse vietose kaip Silverstonas ir Gudvudas.




Reikalavimai pakankamai laisvi. Formula Junior yra istorinių bolidų lenktynės, todėl reikalavimai yra gana laisvi. Formula Junior priskiriami bet kada istorijoje važinėję šios klasės bolidai, todėl tarp jų yra ir su varikliais priekyje, ir su varikliais gale, ir su 1, ir su 1,1 litro varikliais. Dabar į specialius Formula Junior renginius priimami ir istoriniai Formulės 4 bolidai. Aišku, čempionato dalyvių techninės charakteristikos yra labiau apibrėžiamos, kad kova būtų lygesnė ir iš tiesų Formula Junior lenktynėse gausu artimų lenkimų ir greičio.

Bandini Formula Junior bolidas. (Mr.choppers, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Savo benzino Formula Junior bolidams nesiūlykite. Nors šie bolidai naudoja įprastus masinės gamybos variklius, jie yra stipriai modifikuoti. Formula Junior bolidai įprastai degina benziną, kurio sudėtyje yra švino, o oktaninis skaičius siekia 100. Jokie priedai nėra leidžiami, nebent benzinas su švinu nėra prieinamas.

Lola Mk.5 Formula Junior bolidas. (kogo, Wikimedia (CC BY-SA 3.0 de)

Lotus dominavimas. Garsus britų sportinių automobilių gamintojas Lotus visa galva pasinėrė į Formula Junior lenktynes, kuriose ir dominavo. Lotus bolidus į rikiuotės viršų kėlė pažangios važiuoklės sistemos, puikiai sureguliuoti varikliai ir profesionalūs vairuotojai. Lotus taip pat anksti suprato aerodinamikos svarbą, todėl mažieji bolidai buvo labai aptakūs. Lotus padėjo ir technologijos vystomos Formulei 1. Kiti dominuojantys vardai buvo Lola, Brabham, Cooper, Stanguellini ir kiti.

Brabham bolidai iki šiol finišuoja aukštose pozicijose (Richard Taylor, Wikimedia (CC BY 2.0)

Jūsų automobilis yra galingesnis už Formula Junior bolidą. Kadangi Formula Junior bolidai sveria tik apie 400 kilogramų, jiems daug galios nereikia. Štai vienas sėkmingiausių Formula Junior bolidų Lotus 22 turi 1 litro variklį išvystantį lygiai 100 ag (70 kW). Jūsų automobilis beveik garantuotai turi daugiau galios. Kita vertus, Formula Junior bolidas iki 100 km/h įsibėgėja per maždaug 4,5 sekundes ir posūkius įveikia itin greitai.

Formula Junior bolidai yra greiti, bet nelabai galingi. (kogo, Wikimedia (CC BY-SA 3.0 de)

Formula Junior istorija – kupina paslapčių. Būta tiek daug įvairių Formula Junior komandų ir bolidų, kad visų jų neįmanoma suskaičiuoti. Tiesą sakant, net pati organizacija negali atpažinti kai kurių bolidų. Formulajunior.com yra skiltis pavadinta Mysteries, kurioje yra net keli iki šiol neatpažinti kažkur surasti bolidai.



Tiek įdomių faktų šį pirmadienį. Taip pat kviečiame skaityti:

10 įdomių faktų apie šunis;

10 įdomių faktų apie Dakaro ralį;

10 linksmų faktų apie automobilius;

10 įdomių faktų apie vandens motociklus;

10 įdomių faktų apie arklius;

10 įdomių faktų apie kruizinius laivus;

10 įdomių faktų apie povandeninius laivus;

10 įdomių faktų apie tankus;

10 įdomių faktų apie motociklus;

10 įdomių faktų apie sunkvežimius;

10 įdomių faktų apie traukinius;

10 įdomių faktų apie traktorius;

10 įdomių faktų apie šunis, kurių galbūt nežinojote: kurie šunys protingiausi, ar jie jaučia kaltę ir kokį neįprastą įgūdį turi šunys-vedliai?

10 įdomių faktų apie šunis, kurių galbūt nežinojote: kurie šunys protingiausi, ar jie jaučia kaltę ir kokį neįprastą įgūdį turi šunys-vedliai?

Šuo – geriausias žmogaus draugas. Jis saugo mūsų namus, mus pralinksmina ir leidžiasi su mumis į nuotykius. Kartu šuo – didelė atsakomybė, nes juo reikia tinkamai pasirūpinti. Šunys su žmonėmis gyvena jau tūkstančius metų, bet ką apie juos žinome? Pristatome 10 įdomių faktų apie šunis, kurių galbūt nežinojote.

Įdomių faktų dešimtukus publikuojame kiekvieną pirmadienį. Dažniausiai rašome apie įvairią techniką. Pavyzdžiui, praeitą savaitę siūlėme paskaityti 10 įdomių faktų apie vandens motociklus. Kviečiame paskaityti ir tą straipsnį, bet jei mieliau paskaitytumėte apie gamtą, užmeskite akį į keletą faktų apie pasaulio medžius. Na, o dabar – iš karto prie šunų.



Žmonės šunis prisijaukino ne šiaip sau. Dabar su žmonėmis gyvena visa gyvūnų rūšių eilė. Tačiau šunis žmonės prisijaukino pirmiausia. Seniausi žmogaus ir šuns draugystės įrodymai – prieš 14700 metų kartu su žmogumi palaidoti šuns palaikai, surasti Oberkaselyje, Bonoje. Tačiau žinoma, kad šunis žmonės prisijaukino gerokai anksčiau. Akivaizdu, kad žmogaus ir šuns draugystė yra senesnė nei mūsų žemdirbystė. Todėl tikėtina, kad žmonės šunis prisijaukino medžioklei, o vėliau juos naudojo ir apsaugai. Artimiausi šunų giminaičiai dabar yra pilkieji vilkai.

Šunys žmonės jau tūkstančius metų lydi į medžioklę. (August Carl Vilhelm Thomsen, Wikimedia)

Šuo pasaulį pažįsta visai kitaip nei žmogus. Šuns pojūčiai veikia visai kitaip nei žmogaus. Tai, kad šunys pasaulį mato juodai-baltą, tėra mitas. Iš tiesų jie mato spalvas, tik ne taip ryškiai kaip mes – aplinka jiems yra kur kas labiau mėlynas ir žaliai-geltonas. Tačiau šunys puikiai mato prietemoje – kur kas geriau nei žmogus. O štai su skonio receptoriais jiems nepasisekė – šuo turi tik 1700 skonio receptorių, kai žmogus turi apie 9000. Tuo tarpu šuns klausa yra neįtikėtinai puiki – jie ne tik girdi menkesnius garsus, bet ir aukštesnius tonus – šuo gali išgirsti ir 8000 Hz garsą, kai žmogui pasiseka, jei jis girdi 2000 Hz skambesį. Na, o uosle žmonės su šunimis negali lygintis nei iš tolo. Šunys turi papildomą Jacobsono organą ir skirtingai kvapą jaučia skirtingose šnervėse. Tai reiškia, kad jie gali lengviau nustatyti, iš kur sklinda kvapas. Įvairiais skaičiavimais šuns uoslė yra apie 100 000 kartų geresnė nei žmogaus.

Žmonės išmoko pasinaudoti neįtikėtina šuns uosle. (Bjwhite66212, Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

Kai kurie pirmykščiai instinktai dar nepamiršti. Šunys yra prijaukinti, visiškai naminiai gyvūnai, tačiau kai kurie jų laukinės prigimties bruožai tebėra lengvai pastebimi. Pavyzdžiui, jie dažnai miega susirietę į kamuoliuką – taip jie stengiasi išlaikyti kūno šilumą ir apsaugoti vidaus organus. Namie tai nėra būtina, o štai laukinėje gamtoje toks įprotis kadaise pravertė. Naminių šunų protėviai miegojo žolėje, todėl prieš miegą kelis kartus apsisukdavo, kad išmintų sau patogų guolį – nemažai naminių šunų iki šiol sukasi prieš atsiguldami. Net jei turite tik vieną šunį, jis tikriausiai mėgsta užkasti savo maistą ar žaislus – tai jis daro instinktyviai bandydamas apsaugoti tai, kas jam brangu. Galiausiai, šunys iki šiol mėgsta voliotis purve – kadaise taip buvo maskuojamas kvapas ir naikinami parazitai.

Šunys miegodami dažnai susisuka į kamuoliuką – kadaise jų protėviai taip tausojo šilumą ir saugodavosi nuo kitų plėšrūnų. (Lisa Risager, Wikimedia (CC BY-SA 2.0)

Dalmatino dėmelės. Dalmatinai puikiai atpažįstami dėl savo ypatingos išvaizdos – jie yra balti su ryškiais juodais taškais. Bet taip jie atrodo ne visada. Neseniai gimę itin jauni dalmatinai yra visiškai balti – dėmelės išryškėja tik vėliau. Jos taip pat neprivalo būti juodos – daugybė dalmatinų turi rudos spalvos dėmeles. Beje, dalmatinai kadaise buvo išvesti lydėti karietoms, todėl jie yra labai energingi – juk bėgti šalia eiklių žirgų nėra lengva. Todėl jiems reikia aktyvių, sportiškų šeimininkų.

Būna dalmatinų ir su šviesiai rudomis dėmelėmis. (Edult, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Šuns sąkandžio jėgos pakaktų jūsų delno kaulams sulaužyti. Vidutinis šuo gali sukąsti savo žandikaulius 145 kg jėga. Turint omenyje, kad saugę šunys turi 42 aštrius dantis, to daugiau nei pakaktų jūsų rankos kaulams sutrupinti. Kitaip tariant, jei kada sugalvosite užsimoti prieš savo šunį, prisiminkite, kad jam tereikia priimti sprendimą, kad jus sunkiai sužeistų.




Šunims dažnai karšta. Šunys turi pakankamai tankų kailį, todėl jiems šiltuoju metų laiku būna gana karšta. Jie vėsinasi dviem būdais – prakaituoja per pėdas ir lekuoja. Šunys negali prakaituoti per visą kūną, kaip žmonės, todėl jie prakaituoja tik per pėdų pagalvėles. Na ir, žinoma, jie lekuoja. Įprastai šuo įkvepia ir iškvepia 30-40 kartų per minutę, tačiau lekuojant šis skaičius gali pasiekti ir visus 400. Visgi, jei aplinka nėra labai karšta, o jūsų šuo vis tiek lekuoja, reikėtų sunerimti – tai gali būti ligos ar apsinuodijimo požymis.

Šunys prakaituoja tik per pėdų pagalvėles, todėl jiems tenka lekuoti, kad atsivėsintų. (xlibber, Wikimedia (CC BY 2.0)

Protingiausias šuo. Įvairiais skaičiavimais, suaugusio šuns intelektas prilygsta 2-4 metų vaikui. Protingiausi šunys atskiria net 200-250 žodžių ir išmoksta daugybę komandų. Jie netgi gali atlikti paprastas matematines užduotis. Patys protingiausi šunys pasaulyje – borderkoliai, kilę iš Didžiosios Britanijos. Tai – aviganiai, gebantys savarankiškai valdyti galvijų bandas.

Borderkoliai – protingiausių pasaulio šunų veislė. (Lenkahol, Wikimedia)

Šuns vilna – nepaprastai šilta. Šunys turi tankų kailį, kurį nusimeta keičiantis metų laikams. Savaime aišku, žmonės jau seniai norėjo pasinaudoti šiuo resursu, todėl šunų vilną pradėjo verpti. Ji, pasirodo, yra neelastinga ir net iki 80 % šiltesnė nei avies vilna. Geriausia vilna išgaunama iš šiaurinių veislių šunų kailio – niufaundlendų, čiau-čiau, norvegų elkhundų, samojedų. Iš šunų vilnos gaminami megztiniai, kojinės, kiti aprangos elementai, antklodės.

Samojedų veislės šunų kailis yra tinkamas vilnai verpti. (Alexander Patrikeev, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Šunys vedliai yra išmokyti ir atlikti reikalus pagal komandą. Šunys žmonėms labai padeda ne tik saugodami namus, ieškodami bombų ar ganydami avis, bet ir lydėdami akluosius. Tačiau šunys vedliai turi būti specialiai apmokyti – šie kursai prasideda kai jie būna dar visai maži. Viena iš pamokų – gamtinių reikalų atlikimas pagal komandą. Tai reikalinga tam, kad nematantys šeimininkai galėtų surinkti ir išmesti atliekas.

Šuo-vedlys darbe. (Hurricane Omega, Wikimedia)

Šunys nejaučia kaltės, bet jaučia pavydą. Manote, kad sugėdinę savo šunį privertėte jį jausti kaltę? Kartais taip atrodo – šuo nuleidžia galvą, nežiūri į šeimininką ir tikrai atrodo susigėdęs. Tačiau jis toks tikrai nėra – jam tiesiog liūdna, kad šeimininkas yra nepatenkintas. Šunys nejaučia kaltės ar gėdos jausmo. Tačiau jie jaučia pavydą – jiems gali būti nemalonu, kai šeimininkas kam nors kitam skiria daugiau dėmesio nei jiems.



Tiek įdomių faktų šį pirmadienį. Taip pat kviečiame skaityti:

10 įdomių faktų apie vandens motociklus;

10 įdomių faktų apie medžius;

10 įdomių faktų apie arklius;

10 įdomių faktų apie kruizinius laivus;

10 įdomių faktų apie povandeninius laivus;

10 įdomių faktų apie tankus;

10 įdomių faktų apie motociklus;

10 įdomių faktų apie sunkvežimius;

10 įdomių faktų apie traukinius;

10 įdomių faktų apie traktorius;

10 įdomių faktų apie vandens motociklus, kurių galbūt nežinojote: kas sukūrė pirmąjį, kur Lietuvoje galima jais pramogauti ir kaip dar naudojami vandens motociklai? (Video)

10 įdomių faktų apie vandens motociklus, kurių galbūt nežinojote: kas sukūrė pirmąjį, kur Lietuvoje galima jais pramogauti ir kaip dar naudojami vandens motociklai? (Video)

Lauke jau taip šilta, kad skaičiuojame dienas, kada savaitgaliais įsikursime prie vandens telkinių. Juose kartais pasirodys ir įdomios transporto priemonės – vandens motociklai. Vieniems jie – puiki pramoga, o kitiems – ramybės drumstėjų instrumentai. Tačiau ką apie juos žinome? Pristatome 10 įdomių faktų apie vandens motociklus, kurių galbūt nežinojote.

Įdomių faktų dešimtukus skelbiame kiekvieną pirmadienį. Štai praeitą savaitę pateikėme 10 linksmų faktų apie automobilius. Kviečiame prisiminti ir tą straipsnį, o jei norite paskaityti apie kitokį vandens transportą, užsukite pasižiūrėti į mūsų 10 faktų apie kruizinius laivus. Na, o dabar apie vandens motociklus.



Pirmasis vandens motociklas. Pirmąjį vandens motociklą sukūrė labai garsus, legendos statusą turintis britų motociklų gamintojas Vincent. Šeštajame dešimtmetyje jis pristatė sraigtu varomą vandens motociklą Amanda. Maždaug tuo pat metu panašią transporto priemonę sukūrė ir vokiečių inžinieriai. Keli tūkstančiai Amanda vandens motociklų iškeliavo į Australiją ir Aziją. Australijoje, kurioje paplūdimių kultūra yra labai stipri, vandens motociklai iš karto prigijo ir buvo patobulinti – ten pavojingas sraigtas buvo pakeistas vidiniu pompiniu varikliu.

Vincent Amanda – vienas pirmųjų vandens motociklų pasaulyje. (meriden.triumph, Wikimedia (CC BY 2.0)

Ant ankstyvų vandens motociklų reikėjo stovėti. Vienus populiariausių vandens motociklų pasaulyje gamina Kawasaki priklausanti Jet Ski markė. Pirmieji Jet Ski vandens motociklai, pasirodę 1972 metais, stipriai skyrėsi nuo šiuolaikinių – ant jų reikėjo stovėti. Toks sprendimas pasirinktas norint palengvinti vandens motociklų transportavimą – stovimas vandens motociklas susilankstydavo į gana kompaktišką korpusą. Tačiau lengviau valdyti įprastus sėdimus vandens motociklus ir tai yra kur kas saugiau.

Anksčiau vandens motociklų vairuotojams tekdavo stovėti. (Cdw1952, Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

Linksmintis vandens motociklu – sveika. Vandens motociklas valdomas ne tik vairu, bet ir visu kūnu. Vairuotojas sukiojasi į šalis, reaguoja į bangas, reikiamu metu turi pasvirti, kad posūkiai būtų atliekami sklandžiai ir saugiai. Tai – nebloga mankšta, sudeginanti nemažai kalorijų ir auginanti pilvo raumenis. Dar daugiau – specialistai teigia, kad energingas važinėjimas vandens motociklu gerina širdies sveikatą.

Vandens motociklas yra nebloga mankšta. (Milosspsnd, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Vandens motociklai kartais sukelia siaubingas traumas. Visi greitai lekiantys daiktai gali sukelti traumas – tai jums ne naujiena. Tačiau vandens motociklai kartais sukelia siaubingas traumas dėl savo variklio subtilybių. Vandens motociklas išstumia aukšto slėgio vandens srovę – taip jis stumiasi pirmyn. Yra pasitaikę atvejų, kuomet ši srovė pateko į žmogaus kūno angas, sukeldama labai sunkias traumas. Dėl to yra buvę ir teisminių procesų. 2006 metais teismas Kalifornijoje nusprendė, kad Polaris Industries turės sumokėti žmogui net 3,7 milijonus dolerių, nes vandens srovė iš vidaus išdraskė jo dubens organus. Žmogus išgyveno, tačiau visą likusį gyvenimą liks neįgalus.

Perspėjimas ant vandens motociklo apie aukšto slėgio vandens srovės pavojus. (Coolcaesar, Wikimedia)

Plaukioti vandens motociklu galima ne bet kur. Vandens motociklas yra greita, triukšminga ir aplinkai žalinga transporto priemonė, todėl juo pramogauti galima tikrai ne bet kur. Reikia, kad vandens telkinys būtų pakankamai didelis. Lietuvos Aplinkos apsaugos ministerija nurodo, kad mūsų šalyje vandens motociklu plaukioti legalu tik keturiuose vandens telkiniuose: Baltijos jūroje, Drūkšių ežere, Elektrėnų ir Kauno mariose. Tiesa, jei nusprendėte vandens motociklu pramogauti mažesniame telkinyje, jūs ne tik pažeidžiate įstatymus, bet tikriausiai dar ir erzinate kitus poilsiautojus.




Ne tik pramogoms. Vandens motociklas – puiki priemonė papramogauti, tačiau ar žinojote, kad juos naudoja ne tik poilsiautojai ir gelbėtojai? Jungtinių Valstijų karinės jūrų pajėgos vandens motociklus naudoja kaip taikinius pratybose, o štai Venecijoje jais patruliuoja policija.

Italijos policija Venecijoje. (111Alleskönner, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Keturatis vandens motociklas. Įprastai vandens motociklus reikia pervežti ant priekabų, tačiau egzistuoja ir tokių, kurie turi ratus. Tai – keturačių ir vandens motociklų hibridai. Jie kainuoja kelias dešimtis tūkstančių eurų, tačiau gali judėti ir žeme, ir vandeniu. Vienas toks buvo pasirodęs ir Top Gear laidoje.

Quadski prieš Alfa Romeo 4c

 

Akrobatika. Vandens motociklais galima atlikti ir paprastus akrobatinius triukus, pavyzdžiui, apsiversti salto. Daugiausia apsivertimų atgal be sustojimo atliko Rachel Macclugage – 2014 metais apsivertė net 36 kartus.

Vandens motociklu galima atlikti ir paprastus triukus. (Hounslow23, Wikimedia)

Vairavimui reikalingas akceleratorius. Žmonės, pastebėję, kad lekia į pavojų, instinktyviai nori stabdyti ar bent jau paleisti akceleratorių. Tačiau vandens motociklo vairo mechanizmas tiesiog nukreipia išstumiamo vandens srovę. Jei paleisite akceleratorių, motociklas niekur nepasisuks, kad ir kokiu greičiu lėksite ir kad ir kaip judinsite vairą. Tai pirmasis patarimas, kurį išgirsta pradedantieji vandens motociklų vairuotojai. Antrasis – atpalaiduokite rankas – taip mažiau skaudės ir galėsite plaukioti ilgiau.

Vandens motociklas plaukimo kryptį keičia tik su nuspaustu akceleratoriumi. (Барвенковский, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Vandens motociklai – švaresni nei bet kada anksčiau. Žaliosios tendencijos neaplenkia ir tokių nišinių transporto priemonių kaip vandens motociklai. Dabar jų išmetamosios dujos yra 75 % švaresnės nei prieš 20 metų. Dar daugiau – rinkoje jau pasirodė ir pirmieji elektriniai vandens motociklai, tačiau ir be jų vandens motociklai yra net 70 % tylesni nei 1998 metais. Taigi, kai kitą kartą skųsitės vandens motociklų keliamu triukšmu, prisiminkite, kad prieš porą dešimtmečių jie skleidė kur kas didesnį triukšmą.



Tiek įdomių faktų šį pirmadienį. Taip pat kviečiame skaityti:

10 linksmų faktų apie automobilius;

10 įdomių faktų apie kruizinius laivus;

10 įdomių faktų apie povandeninius laivus;

10 įdomių faktų apie arklius;

10 įdomių faktų apie tankus;

10 įdomių faktų apie motociklus;

10 įdomių faktų apie sunkvežimius;

10 įdomių faktų apie traukinius;

10 įdomių faktų apie traktorius;

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.