10 įdomių faktų apie pasaulinio garso korporacijas: kas gamina jūsų akinius, kurios oro linijos didžiausios ir kur dirba daugiausiai žmonių?

10 įdomių faktų apie pasaulinio garso korporacijas: kas gamina jūsų akinius, kurios oro linijos didžiausios ir kur dirba daugiausiai žmonių?

Kasdien mes naudojame įvairių gamintojų produktus ir per daug apie juos nesusimąstome. Kas pagamino įrenginį, kuriuo naudodamiesi skaitote šį straipsnį? Kam priklauso jūsų automobilio markė? O kas sukūrė jūsų prabangių akinių nuo saulės dizainą? Šiame straipsnyje pateiksime 10 stebinančių faktų apie didžiausias ir geriausiai žinomas korporacijas, kurių galbūt nežinojote.

Įdomių faktų rinkinius skelbiame kiekvieną pirmadienį. Štai praeitą savaitę kvietėme paskaityti apie hidroenergiją. Tai yra įdomi atsinaujinančios energetikos rūšis, todėl tikrai kviečiame paskaityti ir tą straipsnį. Tuo tarpu kelis įdomius faktus apie pasaulinį verslą neseniai publikavo ir Technologijos.lt – užmeskite akį ir ten. Na, o dabar iš karto prie korporacijų.



Jūsų prabangius akinius pagamino Lucottica. Ar esate girdėję apie kompaniją, vadinamą Luxottica? Tikriausiai, kad ne, bet ši Italijoje įsikūrusi bendrovė tikriausiai pagamino jūsų prabangius akinius nuo saulės. Iš kur tai žinome? Šiai korporacijai priklauso 80 % prabangių akinių rinkos. Ray Ban, Oakley, Persol ir kiti garsiausi vardai priklauso jai. Dar daugiau – būtent ji gamina dizainerių akinius – Dolce & Gabbana, Prada, Miu Miu, Polo, Chanel, Emporio Armani, Versace – visus šiuos ir daugybę kitų akinių kuria ir gamina Lucottica. Skamba kaip žiaurus monopolis? Na, ne visai taip, yra daug ir kitų gamintojų, o pigesni akiniai dažnai yra tokie pat geri kaip ir brangesni, todėl rinktis tikrai yra iš ko.

 

Volkswagen markės. Jūs žinote, kad Volkswagen korporacijai priklauso Audi, Škoda, Seat. Galbūt net prisimintumėte, kad jai priklauso Bentley ar Bugatti. Tačiau tai – tik ledkalnio viršūnė. Volkswagen taip pat priklauso Lamborghini, Scania, Ducati, MAN, Porsche, Italdesign Giugiaro. Tačiau tai yra įprasta. Pavyzdžiui, Fiat-Chrysler grupei priklauso ne tik pavadinime paminėtos markės, bet ir Abarth, RAM, SRT, JEEP, Ferrari, Maserati, Lancia ir Alfa Romeo. Automobilių rinkoje dominuoja vos kelios korporacijos.

Ne visi žino, kiek daug markių priklauso Volkswagen grupei. (Duhon, Wikimedia (CC BY 3.0)

Hyundai juokiasi iš Tesla bėdų. Tesla yra palyginti nauja automobilių kompanija, todėl jai reikia laiko įsitvirtinti. Tikslas pasiekti 5000 automobilių per savaitę ribą buvo pasiektas labai sunkiai ir iki šiol yra trapus. Palyginimui, pagrindinė Hyundai gamykla Pietų Korėjoje gali per dieną pagaminti 5600 automobilių. Teritorija tokia didelė ir užimta, kad čia veikia ligoninė, priešgaisrinė tarnyba, nuotėkų valymo įrenginiai. Hyundai priklauso ir uostas, kuriame vienu metu gali būti pakraunami net trys vandenynų autovežiai (apie juos rašėme čia).

Pagrindinė Hyundai gamykla Pietų Korėjoje per dieną gali pagaminti kelis tūkstančius automobilių. (Hyundai Motor Group, Wikimedia (CC BY 3.0)

Man sekasi! o Google – ne. Žinote mygtuką Google paieškos variklyje Man sekasi!? Jis leidžia apeiti paieškos langus ir nuveda tiesiai į geriausią rezultatą. Šis mygtukas kompanijai kasmet kainuoja daugiau nei 100 milijonų dolerių, nes apeidami paieškos rezultatų langą jūs nepamatote ir nemažai reklamų. Visgi, šis menkas nuostolis ir taip traukiasi, nes daugiau žmonių naudojasi paieška per naršyklės adreso langelį ar kitais būdais.

„Man sekasi!“ mygtukas Google neša tik nuostolius.

Facebook – viena didžiausių valstybių? Antrame šių metų ketvirtyje Facebook sulaukdavo 2,23 milijardus aktyvių naudotojų per mėnesį. Aišku, nemažai žmonių turi po kelias anketas, dažnai jos yra skirtos verslui. Tačiau ne mažiau įspūdinga yra tai, kad apie 1,15 milijardus žmonių savo Facebook tikrina kasdien mobiliuosiuose įrenginiuose. Kitaip tariant, jei Facebook būtų valstybė, ji būtų trečia pasaulyje pagal dydį. Beje, ketvirtadieniais ir penktadieniais Facebook naudotojai suaktyvėja, labiau spaudžia nuorodas, jomis dalijasi, komentuoja. Tikriausiai tai yra su artėjančiu savaitgaliu ir planais.




Amerikiečių oro linijos yra didžiulės. Keturios didžiausios oro linijos pagal naudojamų orlaivių skaičių yra amerikietiškos. Tarp jų yra ir trys pelningiausios oro linijos pasaulyje. American Airlines Group per metus susikrauna 41 milijardą dolerių pajamų, turi 950 orlaivių. Pagal pastarąjį rodiklį American Airlines yra didesnės už daugelį pasaulio karinių oro pajėgų.

American Airlines yra didžiausios oro linijos pagal pelną, keleivių skaičių ir flotilės dydį. (Sergey Kustov, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Zara – tikra pinigų kalykla. Amancio Ortega – antrasis Europietis pagal sukauptus turtus. Kadaise jis metė mokslus ir ėmėsi dirbti dvejose parduotuvėse, kur mokėsi mados ir verslo paslapčių. Vėliau jis ėmėsi verslo – gamino ir pardavinėjo vonios chalatus. Po to prasidėjo Zara era, sukrovusi jam 70 milijardų dolerių turtą. Beje, Zara jis savo prekės ženklą pavadino ne šiaip sau – įkvėpimo Ortega sėmėsi iš Kroatijos miesto Zadaro, kur su žmona leido medaus mėnesį. Tiesa, iš pradžių jis savo parduotuves norėjo pavadinti Zorba, bet taip jau vadinosi vienas netoli Ortegos namų buvęs pabas.

Zara parduotuvės jų savininką patalpino į turtingiausių pasaulio žmonių sąrašą. (Lollasp, Wikimedia)

Nafta – vis dar yra didžiulis verslas. Iškastinis kuras vis dar neša didžiulius pinigus. Saudi Aramco pernai gavo 455,5 milijardus dolerių pajamų ir pagal šį rodiklį jos niekas neaplenkė. 10 didžiausių naftos ir gamtinių dujų kompanijų pasaulyje pernai gavo 2,829 trilijonus dolerių. Tačiau tarp pačių turtingiausių pasaulio žmonių naftos pramonės atstovų beveik nėra – viršūnėje dominuoja technologinių kompanijų įkūrėjai.

Naftos pramonė yra labai pelninga, bet turtingiausių pasaulio žmonių nekuria. (Flcelloguy, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Kur dirba daugiausiai žmonių? Daugiausiai žmonių turi įdarbinęs Amerikietiškas parduotuvių tinklas Walmart – jam dirba 2,3 milijono žmonių. Tačiau tikrasis didžiausias darbdavys yra Jungtinių Valstijų gynybos departamentas, kuriam dirba daugiau nei 3 milijonai žmonių. Tačiau kitos įmonės darbuotojus dažnai keičia. Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad bent 1 iš 8 darbingo amžiaus žmonių JAV yra dirbęs McDonalds.

Walmart – didžiausias privatus darbdavys pasaulyje. (Walmart Corporate, Wikimedia(CC BY 2.0)

Seniausios pasaulio kompanijos veikia Japonijoje. Kongō Gumi – tai 578 metais Japonijoje įkurta kompanija, žinoma, kaip ilgiausiai nepriklausomai veikęs verslas. Kongō Gumi užsiėmė statybomis ir kaskart keliavo iš kartos į kartą. Sunkūs laikai Kongō Gumi 2006 metais pasiuntė į naujas rankas, todėl nepriklausoma dabar jos pavadinti negalima. Japonijoje veikia daugiau nei 60 % visų kompanijų, senesnių nei 200 metų. Kodėl? Dėl to, kad verslas ten siejamas su garbe ir dideli ekonominiai lūžiai vyksta retai. Net ir karai nenutraukė verslo istorijos.



Taip pat skaitykite:

10 įdomių faktų apie hidroenergiją;

10 įdomių faktų apie vėjo jėgaines;

10 įdomių faktų apie ledus;

10 įdomių faktų apie kruizinius laivus;

10 įdomių faktų apie motociklus;

10 įdomių faktų apie Islandiją;

10 įdomių faktų apie traukinius;

10 įdomių faktų apie tankus;

10 įdomių faktų apie sunkvežimius;

10 įdomių faktų apie pasaulio greitkelius.

10 įdomių faktų apie hidroenergiją, kurių galbūt nežinojote: kuo hidroelektrinės lenkia atomines jėgaines, kada pirmoji pastatyta Lietuvoje ir kaip hidroenergija virsta dyzelinu?

10 įdomių faktų apie hidroenergiją, kurių galbūt nežinojote: kuo hidroelektrinės lenkia atomines jėgaines, kada pirmoji pastatyta Lietuvoje ir kaip hidroenergija virsta dyzelinu?

Atsinaujinanti energetika mums yra labai svarbi. Jai skiriamos didžiulės investicijos, ji nuolat auga, o ir technologijos vis tobulėja. Pastebimiausia atsinaujinančios energetikos rūšis yra vėjo energija, tačiau ne ką mažiau svarbios yra ir hidroelektrinės. Štai 10 įdomių faktų apie hidroenergiją, kurių tikriausiai nežinojote.

Įdomius faktus NODUM stengiasi pateikti kiekvieną pirmadienį. Praeitą kartą siūlėme paskaityti kelias įdomybes apie ledus. Kviečiame prisiminti ir tą straipsnį. O jei norėtumėte daugiau sužinoti apie vėjo energiją, siūlome 10 įdomių faktų apie vėjo jėgaines. Na, o dabar – prie hidroenergijos.



Hidroenergija naudojama jau labai ilgą laiką. Hidroenergija – tai bet koks vandens judėjimo mechaninės energijos panaudojimas darbui dirbti. Dabar tą darbą suprantame tik kaip elektros energijos gamybą, tačiau anksčiau tai buvo malūnų, siurblių, kūlimo ir kitokių mašinų sukimas. Pirmieji duomenys apie hidroenergijos panaudojimą yra bent 2500 metų senumo – Indijoje vandens malūnuose buvo malami grūdai. Romos Imperijoje hidroenergija buvo naudojama ne tik miltams gaminti, bet ir medienai pjauti. Senovės Kinijoje vandens ratai suko primityvias vandens pompas. Buvo naudojami ne tik vandens ratai – prieš beveik 2000 metų iš vandens rezervuaro paleistos bangos leido atskirti iš kasyklų ištrauktus mineralus. Pirmosios hidroelektrinės pastatytos 1876-1881 metais Laufene, Vokietijoje ir Greisaide, Jungtinėje Karalystėje.

Anksčiau hidroenergija daugiau naudota malūnams ir kitiems įrengimams sukti. (Lisa Jarvis, Wikimedia (CC BY-SA 2.0)

Kada hidroenergija panaudota Lietuvoje? Lietuvoje nestinga upių ir upelių, bet jie nėra labai sraunūs. Visgi, jų pilnai pakanka nedideliems mechanizmams sukti. Pirmieji vandens malūnai tikriausiai atsirado 14 amžiuje, o 1841 metais Lietuvoje buvo 532 hidrojėgainės, sukančios įvairių fabrikų mechanizmus. Pirmoji prie tinklo prijungta hidroelektrinė Lietuvoje pastatyta 1910 metais Anykščiuose. Tačiau pirmasis hidrogeneratorius įrengtas dar 1903 metais prie Virvytės upės Kairiškių dvaro popieriaus fabrike.

Šiuo metu Lietuvoje galingiausia hidroelektrinė yra Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė. Ji naktį, kai elektros poreikis yra sumažėjęs, panaudoja perteklinę kitų elektrinių energiją vandeniui į viršutinį rezervuarą pumpuoti. Dienos metu vanduo per turbinas leidžiamas žemyn ir taip gaminama elektros energija. Įrengta Kruonio HAE galia siekia 900 megavatų.

Kruonio HAE yra galingiausia hidroelektrinė Lietuvoje. (Shimatonis, Wikimedia)

Ne visoms hidroelektrinėms reikia užtvankų. Įprastai hidroelektrinės turi dideles užtvankas, kurios suformuoja didelius dirbtinius rezervuarus. Iš šių tvenkinių bėgantis vanduo ir suka uždaras turbinas, kurios suka elektros generatorius. Tokios elektrinės turi daug privalumų. Visų pirma, dažnai jos yra labai galingos, o jų elektros gamybos apimtis galima reguliuoti. Kai elektros poreikis yra mažesnis, galima mažiau vandens nukreipti per turbinas, taip po truputį keliant vandens lygį rezervuare. Padidėjus elektros energijos poreikiui, šis vanduo būtų nukreipiamas į turbinas gaminant daugiau elektros. Kitaip tariant, galima elektros energiją pakeisti potencialia vandens energija.

Tačiau užtvankos kenkia gamtai, trukdo žuvų migracijai, užlieja didelius protus. Todėl egzistuoja ir natūralios upės tėkmės jėgainės. Jų turbinas suka tiesiog sraunios upės, dažnai be jokio tvenkinio

Upės tėkmės elektrinė Mičigane, JAV. (Chris857, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Hidroelektrinės gali prisidėti prie klimato kaitos. Atsinaujinanti energetika dažnai vadinama tiesiog žaliąja energetika, tačiau yra ne visai taip. Gerai apskaičiuota, suplanuota ir tinkamai įrengta hidroelektrinė gali padėti sumažinti klimato kaitą skatinančių dujų išsiskyrimą. Tačiau dauguma dabartinių tvenkinių yra seni ir, kaip tikriausiai galite atspėti, prastai suplanuoti. Tai reiškia, kad tvenkiniuose kaupiasi augmenija, kuri kuria netolygius, nereguliarius metano išsiskyrimus. Kitaip tariant, ne visos hidroelektrinės yra žaliosios. O ką kalbėti apie dažnai sudarkytą kraštovaizdį, prarastus miškus, natūralius krantus ir taip toliau.

Kavanakos hidroelektrinės rezervuaras Japonijoje. (Qurren, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Hidroenergija yra labiausiai naudojamas atsinaujinančios energetikos šaltinis. Ir tai nieko keisto – pasaulyje vis dar veikia nemažai įvairių mechaninių hidrojėgainių, kurios suka kokius nors mechanizmus. Šalia to dar pridėkite visas hidroelektrines, kurių gausu ir mūsų šalyje, ir suprasite, kad hidroenergija yra labiausiai naudojamas atsinaujinančios energijos šaltinis. Visgi, elektros energijos iš hidroelektrinių pakanka tik 28,3 milijonams žmonių visame pasaulyje. Skaičiuojama, kad panaudojus visą hidroenergijos potencialą, būtų galima užtikrinti net 40 % viso pasaulinio elektros energijos poreikio.




Niagaros kriokliai – ne tik turizmo objektas. Tikriausiai esate girdėję apie Niagaros krioklius – tai gražus gamtos objektas, gausiai lankomas turistų. Tačiau čia turizmas ir gamtosauga yra derinami su komercine veikla – čia yra kelios hidrojėgainės. Kartu jos gamina 4,4 gigavatus elektros energijos.

Viena iš hidroelektrinių Niagaros kriokliuose JAV pusėje. (Busfahrer, Wikimedia (CC BY 3.0)

Paragvajus eksportuoja nemažai savo hidroenergijos. Paragvajus beveik 100 % savo energijos poreikio patenkina vien tik hidroenergija ir labai daug jos eksportuoja į Argentiną ir Braziliją. Paragvajus yra vienas didžiausių elektros energijos eksportuotojų pasaulyje. Tai įmanoma dėl itin sraunių ir vandeniu turtingų upių. Europoje pagal šį požiūrį pirmauja Norvegija, kuri hidroenergija patenkina 98 % savo poreikių. Vėlgi, nemažai energijos yra eksportuojama į kaimyninę Švediją.

Yacyretá užtvanka – viena didžiausių hidroelektrinių Paragvajuje. (Eby gov py, Wikimedia (CC BY-SA 2.5)

Didžiausios hidroelektrinės yra nepalyginamai galingesnės už didžiausias atomines jėgaines. Manote, kad atominės jėgainės pagamina daug energijos? Žinoma. Štai Kashiwazaki-Kariwa, Japonijoje veikiančios galingiausios atominės elektrinės, galingumas siekia 7965 megavatų – tai yra išties daug. Tačiau galingiausia hidroelektrinė Trijų tarpeklių užtvanka Kinijoje gali pasigirti kur kas didesne galia – net 22500 MW. Galingiausių elektrinių sąraše Kashiwazaki-Kariwa užima šeštą vietą – pirmosios penkios priklauso hidroelektrinėms.

Trijų tarpeklių užtvanka savo galingumu daugiau nei dvigubai lenkia galingiausią pasaulio atominę jėgainę. (Le Grand Portage, Wikimedia (CC BY 2.0)

Kitokios hidroelektrinės. Energiją įmanoma išgauti ir iš kitokio vandens judėjimo, nebūtinai natūralios ūkių tėkmės. Egzistuoja potvynių, bangavimo ir povandeninių srovių jėgainės, kurios gali būti įrengiamos vandenynuose ir jūrose. Tiesa, šios technologijos sunkiai skinasi kelią, nes tokias jėgaines sunku prižiūrėti, jos nepasižymi dideliu efektyvumu.

Video reportažas apie bangų energetikos kilimą ir technologijas

 

Hidroenergija gali būti panaudota ir dyzeliui gaminti. Audi yra užsispyrusiai stengiasi gaminti sintetinius degalus, tačiau jiems reikia nemažai energijos. Laufenburge, Šveicarijoje, atliekami bandymai su hidroenergija. Kadangi hidrojėgainės nuolat gamina energiją, kurios poreikis naktį yra mažesnis, Audi nori ją panaudoti sintetiniam dyzelinui gaminti. Elektros energija elektrolizės būdų vandenį padalina į deguonį ir vandenilį. Vėliau vandenilis reaguoja su CO2, kurį galima paimti iš atmosferos ar gamtinių dujų. Galutiniame etape susidaro e-dyzelis (sintetinis dyzelinas) ir vaškai, kurie gali būti panaudoti kitose pramonės šakose.

Audi sintetinio dyzelino gamybos schema. (Audi nuotrauka)

Perteklinę hidrojėgainių energiją taip pat galima panaudoti hidroakumuliacinėmis elektrinėmis pumpuojant vandenį į aukštuminį rezervuarą. Taip pat galima įkrauti baterijas, tačiau šie būdai dažnai yra brangūs ir komerciškai nepelningi. Audi sumanymas, jei, aišku, jis veiktų kaip planuojama, leistų ne tik panaudoti perteklinę energiją, bet iš jos iš užsidirbti. Kartu dyzeliniai automobiliai mažiau kenktų aplinkai ir sumažėtų priklausomybė nuo iškastinio kuro.



Taip pat skaitykite:

10 įdomių faktų apie vėjo jėgaines;

10 įdomių faktų apie ledus;

10 įdomių faktų apie kruizinius laivus;

10 įdomių faktų apie motociklus;

10 įdomių faktų apie traukinius;

10 įdomių faktų apie traktorius;

10 įdomių faktų apie tankus;

10 įdomių faktų apie sunkvežimius;

10 įdomių faktų apie pasaulio greitkelius;

10 įdomių faktų apie ledus, kurių galbūt nežinojote: kas ledus išrado, kaip su jais susiję banginiai ir šokoladiniai ar vaniliniai atsirado pirmiau?

10 įdomių faktų apie ledus, kurių galbūt nežinojote: kas ledus išrado, kaip su jais susiję banginiai ir šokoladiniai ar vaniliniai atsirado pirmiau?

Dabar – vasara, o vasara yra neatskiriama nuo ledų. Šis šaltas desertas atgaivina karščiausią dieną ir gerina nuotaiką. Ledais gardžiuojamės beveik kasdien, kiekvienas turi savo mėgstamiausią skonį. Bet ką apie ledus žinome? Šį vakarą pristatome 10 įdomių faktų apie ledus, kurių galbūt nežinojote.

Įdomių faktų dešimtukus Nodum publikuoja kiekvieną pirmadienį. Štai praeitą savaitę siūlėme paskaityti apie Islandiją. Tai – puiki kryptis jūsų kitoms atostogoms, todėl siūlome paskaityti tą straipsnį. Na, o dabar – apie ledus.



Ledams – tūkstančiai metų. Senovės Graikijoje dar prieš 2500 metų buvo valgomas sniegas, sumaišytas su medumi ir vaisiais. Kiek vėliau Persijoje atsirado panašus desertas, tik medų keitė šafranas ir rožių vanduo. Maždaug 200 metų prieš mūsų erą Kinijoje jau gamintas šaldyto pieno ir ryžių desertas, primenantis šiuolaikinius ledus. 16-ame jau mūsų eros amžiuje indai gamino kulfį – tradicinius indiškus ledus. O 1668 metais užrašytas pirmasis ledų receptas.

Štai tokiuose pastatuose Irane kadaise buvo laikomi šalti produktai. (Pastaitaken, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Ledai ne visada buvo populiarūs. 19 amžiaus pabaigoje ledai po truputį ėmė populiarėti tarp vidurinės klasės europiečių, tačiau tikrasis populiarumas nebuvo pasiektas iki 20 amžiaus vidurio. Kodėl? Nes būtent tuomet šaldytuvai tapo pigūs ir prieinami visiems. Maždaug tuo metu šaldytuvas tapo įprasta kiekvienų namų dalimi, paplito ledainės ir ledų gamyklos, imta eksperimentuoti su skoniais.

Ledai ypač paplito 20 amžiaus viduryje. ( U.S. National Archives and Records Administration, Wikimedia)

Ledai vafliniame puodelyje paplito visai atsitiktinai. Ledams nereikia nevalgomo indelio – jei laimingi sėdi vafliniuose puodeliuose ir rageliuose. Tačiau taip buvo ne visada. Ledai su vafliais ėmė draugauti tik 19 amžiaus pabaigoje, o ypač paplito 1904 metų Pasaulinės parodos metu, kuomet vienas ledų pardavėjas pritrūko kartoninių indelių, o šalia buvusiam vaflių kioskui prastai ėjosi prekyba.

Ledai vafliniame ragelyje paplito tik pritrūkus kartoninių puodelių. (Alexander Baranov, Wikimedia (CC BY 2.0)

Pirmasis ledų receptas – su banginių vėmalais. Pirmasis ledų receptas buvo išspausdintas 1668 metais. Jo turinys – stebina, nes ledams skonio raginama suteikti ambra. Jūs tikriausiai net nežinote, kas yra ambra, nes mūsų kraštuose ši keista medžiaga sutinkama retai. Tai – jūros žinduolių virškinamajame trakte susidarančios sankaupos. Ambra yra degi, ji dažnai randama plūduriuojanti jūroje ar išmesta ant kranto. Įprastai ji naudota kvepalams, rečiau – maistui.

Ambra (banginio vėmalai) naudoti skaninti ledus. (Peter Kaminski, Wikimedia (CC BY 2.0)

Kas pirmiau – šokoladiniai ar vaniliniai ledai? Kadangi vaniliniai ledai tapo ne vieno kito skonio pagrindu, įprasta manyti, kad būtent vaniliniai ledai buvo pirmieji. Tačiau tai nėra tiesa – pirmiau atsirado šokoladiniai ledai. Dar prieš tai – vaisiniai ir medaus ledai. Vaniliniai ledai dabar yra populiariausi.




Kanadiečiai turi keistą požiūrį į ledus. Ledai populiariausi tropinio klimato šalyse, ypač Naujojoje Zelandijoje ir Australijoje. Visame pasaulyje, kaip ir Lietuvoje, daugiau ledų suvalgoma vasarą, kai lauke labai šalta. Išskyrus Kanadą – čia daugiau ledų suvalgoma žiemą, kai spigina stiprus šaltis.

Ledų kioskas Kanadoje – jis darbuojasi ištisus metus. (Rick Harris, Wikimedia (CC BY-SA 2.0)

Ledai turi ir sveikatos privalumų. Ledai, kaip ir kiti desertai, aišku, nėra sveikas maistas. Juose daug cukraus, saldiklių, kitų priedų, kurie gali būti žalingi žmogaus organizmui. Tačiau leduose taip pat yra nemažai kalcio, jie padeda apsisaugoti nuo perkaitimo ir suteikia energijos. Ledai taip pat gali nuraminti sudirgusią gerklę ir suteikti žvalumo.

Morkų ledai. (Joy, Wikimedia (CC BY 2.0)

Ledai ant pagaliuko buvo išrasti dėl patogumo. Nemažai ledų rūšių ilgą laiką buvo pardavinėjami nedideliuose kartoniniuose indeliuose, net po to, kai ėmė plisti vafliniai puodeliai. Tai reiškė, kad norint pasigardžiuoti ledais, reikalingos abi rankos. Todėl 1923 metais užpatentuoti šaldytų sulčių ledai ant pagaliuko, o po kelių savaičių – ir šokoladu dengti vaniliniai ledai ant pagaliuko.

Tokius ledus galima valgyti ir nepasitelkus abiejų rankų. (Santeri Viinamäki, Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

Minkšti ledai kadaise kėlė riziką sveikatai. Minkšti ledai, kokie yra pardavinėjami įvairiose mugėse tiesiai iš aparatų, yra labai populiarūs visame pasaulyje. Jie yra purūs, jų skonis lengviau atsiskleidžia burnoje. Visgi, anksčiau minkštuose leduose buvo žalių kiaušinių. Tai, žinoma, nebuvo pati geriausia idėja ir nemažai žmonių susirgo. Dabar produktai atrenkami atsakingiau ir ledai yra visiškai saugūs.

Minkšti ledai greičiau tirpsta, tačiau dėl to jų skonis greičiau atsiskleidžia. (Famartin, Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

Pigesni ledai yra lengvesni. Pirkdami pigesnius ledus jūs dažnai perkate mažiau ledų. Į ledus pučiamas oras, taip jie tampa puresni, juos lengviau valgyti ką tik ištrauktus iš šaldiklio. Kartu taip indeliui užpildyti reikia mažiau ledų. Būtent todėl pigiausi ledai yra minkštesni, o ant pakuotės rašomas ne svoris, o tūris.



Tiek įdomių faktų šį pirmadienį. Taip pat kviečiame skaityti:

10 įdomių faktų apie Islandiją;

10 įdomių faktų apie orus;

10 įdomių faktų apie kates;

10 įdomių faktų apie šunis;

10 įdomių faktų apie Formula Junior ;

10 įdomių faktų apie medžius;

10 įdomių faktų apie arklius;

10 įdomių faktų apie kruizinius laivus;

10 įdomių faktų apie motociklus;

10 įdomių faktų apie traukinius;

10 įdomių faktų apie Islandiją, kurių galbūt nežinojote: vienjuosčiai tiltai, vienintelis žinduolis ir ar tikrai Islandijoje nėra uodų?

10 įdomių faktų apie Islandiją, kurių galbūt nežinojote: vienjuosčiai tiltai, vienintelis žinduolis ir ar tikrai Islandijoje nėra uodų?

10 dienų, 3081 kilometras ir nesuskaičiuojama daugybė įspūdžių – taip trumpai galima susumuoti mūsų atostogas Islandijoje praėjusio birželio pabaigoje. Islandija jau yra pamėgta lietuvių atostogų kryptis – iš Vilniaus į Reikjaviką galima nuskristi tiesiogiai. Jei patys nesate buvę šioje nedidelėje įstabios gamtos šalyje, tikriausiai turite draugų, kurie yra ją aplankę, tačiau tikrai dar yra stebinančių faktų, kurių tikriausiai nežinote – štai 10 tokių.

Įdomių faktų dešimtukus publikuojame kiekvieną savaitę. Praeitą pirmadienį atostogavome, o prieš tai siūlėme paskaityti apie orus. Siūlome paskaityti ir tą straipsnį, o dabar – iš karto prie Islandijos.



Vienintelis vietinis sausumos žinduolis. Islandija visų pirma garsėja savo gamta. Ten dažnai lyja, temperatūra retai kada pakyla į mums įprastą vasarinį aukštį, o ugnikalnių suformuotas reljefas stebina savo formomis ir nuolat besikeičiančiu peizažu. Tačiau gamtinės sąlygos ir salos atskirtis nulėmė, kad vienintelis vietinis Islandijos sausumos žinduolis yra arktinė lapė – visus kitus žinduolius atsivežė žmonės. Dabar Islandijoje galite sutikti elnių, daugybę avių ir ožkų, kurios dažnai sukiojasi ant kelio, islandiškų arklių ir kitų gyvūnų. Lapę matėme ir mes, tačiau tai pavyksta retam turistui – jos dažnai vaikosi paukščius atokiau nuo žmonių.

Arktinės lapės vasarą yra rudos. Image credit: Andreas Tille via Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

Islandijoje nėra uodų? Mokslininkai nėra įsitikinę kodėl, bet Islandijoje nėra uodų. Manoma, kad tai nulėmė nepastovios žiemos, kuomet dėl Golfo srovės įtakos temperatūra staiga pakyla, o tada lygiai taip pat staiga nukrenta. Grenlandijoje uodų yra, o štai Islandijoje jų nerasite. Bet per daug nesidžiaukite – vabzdžių čia tikrai yra. Šalia vandens telkinių gyvena įvairių mažų muselių, tarp kurių yra ir tokių, kurios gelia žmonėms. Turistai taip pat dažnai nustemba pamatę kitus vabzdžius, kurie atrodo panašūs į uodus, tačiau tai nėra uodai ir jie dažniausiai negelia. Islandijoje taip pat nėra laumžirgių, sraigių ir varlių.

Šalia nedidelių vandens telkinių galima sutikti vabzdžių, bet tarp jų nėra uodų.

Vanduo iš čiaupo gali smirdėti, bet yra saugus gerti. Islandija naudojasi savo geoterminiais šaltiniais, kurie, kaip tikriausiai žinote, yra prisotinti siera. Tai reiškia, kad jie kvepia panašiai kaip supuvę kiaušiniai. Reikjavike karštas vanduo iš čiaupo turi pakankamai nemalonų sieros kvapą, kuris vėliau nepaleidžia bent porą valandų, nes lieka įsigėręs į plaukus. Šaltas vanduo taip pat gali smirdėti, dėl sieros likučių vamzdžiuose, tačiau jis yra visiškai saugus gerti. Jei kvapas labai stiprus, leiskite šaltam vandeniui šiek tiek nubėgti, o tada galite jį gerti. Kituose miestuose karšto vandens kvapo nepastebėjome.

Karštosios versmės kvepia siera, tuo kvapu pasižymi ir karštas vanduo iš čiaupo.

Islandijoje yra viena arklių veislė. Važinėdami Islandijoje pastebėsite, kad joje – labai daug arklių. Jie ganosi didelėmis bandomis ir pasižymi spalvingu kailiu. Visgi, visi šie arkliai yra vienos veislės, tai – Islandijos puskraujai arkliai. Jie buvo išvesti darbui avių fermose, yra gana žemo ūgio, bet pakankamai greiti. Jie gali išgyventi pakankamai atšiaurias žiemas, yra tinkami jodinėjimui ir darbui. Turistai jais noriai jodinėja, tačiau dažnai šie arkliai yra skirti tiesiog pievoms prižiūrėti ir dėl grožio. Islandijoje ir tėra šios veislės arklių – įvežti arklius į Islandiją griežtai draudžiama. Net ir išvežti arkliai sugrįžti nebegali.

Islandijos puskraujai arkliai buvo specialiai išvesti Islandijos klimatui.

Islandiška kava dažnai būna neskani. Šis faktas rašomas tik iš patirties ir gali nepasitvirtinti kai Islandijoje lankysitės patys. Islandijoje daug važinėjome automobiliu, lankėmės įvairiose kavinėse, restoranuose, valgėme maistą iš degalinių, prekybos centrų. Iš karto pastebėjome, kad kava labai dažnai būna neskani ir net prastai paruošta. Įprasta juoda kava iš degalinės buvo tokio pat prasto skonio kaip ir juoda kava restorane. Meniu pastebėję Swiss Mocha užrašą, dažnai rinkomės šį gėrimą, nes jis pasirodė esąs skaniausias. Tačiau viename prabangiame restorane darbuotojas vėliau atskleidė, kad jis nežinojo, kaip šią kavą paruošti, nes niekas anksčiau jos nebuvo užsisakęs.




Islandijoje visai nedaug žmonių. Islandija yra nedidelė šalis – nieko tai nestebina. Tačiau jei lankysitės toje šalyje, mažą gyventojų tankumą tikrai pastebėsite. Sostinės regione, kuris užima apie 1 % šalies ploto, gyvena 60 % šalies gyventojų. Todėl tolstant nuo Reikjaviko gyventojų darosi vis mažiau. Dar daugiau – mažėja ir turistų. Daugelis keliautojų atvyksta tik kelioms dienoms, todėl apsilanko tik labiausiai aprašytose turistinėse vietose šalies pietuose – vykdami į šiaurę turistų sutiksite gerokai mažiau ir kartais kelyje pasijausite visai vieniši.

Reikjavike vietinių ir turistų yra labai daug, o išvažiavus šiauriau tampa tuščia.

Vairavimo iššūkiai. Islandijoje yra vienas iš pavojingiausių pasaulio kelių – 622 maršrutas šalies šiaurės vakaruose. Jam būtinas pasiruošimas, visureigis ir patyręs vairuotojas. Tačiau Islandijoje ir daugiau sudėtingų kelių. Kartais kalnuotose vietovėse žvyrkeliai pasižymi itin stačiomis įkalnėmis, dažnai nusėtomis ženklais apie prastą matomumą. Islandiją geriausia pažinti nuomotu automobiliu ir mes rekomenduojame visureigį, net jei į pačius pavojingiausius kelius nevažiuosite. Keliuose taip pat dažnai pasitaiko vienos juostos tiltų be jokių pirmenybės ženklų – pirmenybę įveikti tiltą turi tas automobilis, kuris jį pasiekia pirmas. Galiausiai, reikia saugotis ant kelio vaikštinėjančių avių bei saugoti paukščius.

Siauri, dažnai statūs žvyrkeliai su prastu matomumu reikalauja koncentracijos, nes ant jų dažnai vaikštinėja avys.

Sudužęs lėktuvas visiškai atiduotas turistams. 1973 metu lapkričio 24 dieną Jungtinių Valstijų karinių jūrų pajėgų lėktuvas DC-3 buvo priverstas leistis avariniu būdu juodajame paplūdimyje netoli Viko. Visi įgulos nariai išgyveno, bet lėktuvas buvo nepataisomas. Dar daugiau – jis buvo paprasčiausiai apleistas, nes pasiimti lėktuvą iš atokios vietos buvo tiesiog per sunku. Dabar DC-3 yra gausiai lankomas turistų.

DC-3 liekanos dabar kasdien yra naikinamos turistų.

Prie tako, vedančio link lėktuvo liekanų, yra įspėjimas ant lėktuvo nelipti, tačiau turistai ne tik griauna šį istorinį objektą, bet dar ir pasižymi – ant lėktuvo liekanų yra ir užrašas Lietuva 100. Tik nei Lietuvai, nei sau garbės tokie turistai nedaro.

Gėdingas mūsų šalies vardo naudojimas.

Islandija – krioklių žemė. Kažin, ar pasaulyje yra kita tokia vieta, kurioje taip koncentruotai būtų tokia galybė krioklių. Jų tiesiog neįmanoma suskaičiuoti – tikslus skaičius iš tikrųjų nėra žinomas, nes mažesni kriokliai atsiranda ir dingsta tirpstant sniegui.

Vienas iš tūkstančių Islandijos krioklių.

Google nekonvertuoja Islandijos kronų į eurus. Jei dabar į Google įvestumėte 1500 EUR to BRL, sužinotumėte, kad 1500 eurų yra verti 4 515 Brazilijos realų. Taip konvertuoti galima daugybę valiutų, bet ne Islandijos kroną (ISK). Teks atsiminti, kad 1000 Islandijos kronų yra maždaug 8 eurai. Popieriniai banknotai Islandijoje yra beveik nereikalingi – visur galite atsiskaityti kortelėmis. Pagrindinė bėda yra monetos – mažiausios jos yra bevertės. Ir taip, gandai apie aukštas kainas Islandijoje yra tiesa – ten viskas brangu. Beje, alkoholio įprastose parduotuvėse nerasite – alkoholiniai gėrimai parduodami tik valstybei priklausančiose specializuotose parduotuvėse.



Tiek įdomių faktų šį pirmadienį. Taip pat kviečiame skaityti:

10 įdomių faktų apie orus;

10 įdomių faktų apie kates;

10 įdomių faktų apie šunis;

10 įdomių faktų apie Formula Junior ;

10 įdomių faktų apie medžius;

10 įdomių faktų apie arklius;

10 įdomių faktų apie kruizinius laivus;

10 įdomių faktų apie motociklus;

10 įdomių faktų apie traukinius;

10 įdomių faktų apie traktorius;

10 įdomių faktų apie orus, kurių galbūt nežinojote: rekordinis sniegas, kiek spalvų turi vaivorykštė ir kodėl sniegas yra baltas?

10 įdomių faktų apie orus, kurių galbūt nežinojote: rekordinis sniegas, kiek spalvų turi vaivorykštė ir kodėl sniegas yra baltas?

Pastaruoju metu orais tikrai negalime skųstis. Šviečia saulė, šilta,  vandens temperatūra taip pat jau tinkama maudynėms. Tačiau kai kuriems žmonėms labiau patinka žiema, kai taip gražiai sninga ir sėdėti namie su karšto gėrimo puodeliu, atrodo, yra jaukiau. Štai 10 įdomių faktų apie orus, kurių galbūt nežinojote.

Įdomius faktus skaitytojams siūlome kiekvieną pirmadienį. Praeitą savaitę kvietėme paskaityti apie kates , o prieš tai publikavome 10 įdomių faktų apie į Lietuvą atvykstančias Formula Junior lenktynes. O šiandien paskaitykime apie orus.



Tai eiti ar bėgti lyjant lietui? Dažnai ginčijamasi, kas sušlaps mažiau – tas, kuris per lietų bėga, ar tas, kuris ramiai eina. Manoma, kad bėgantis žmogus pagauna daugiau lietaus lašų, tačiau ne vienas eksperimentas įrodė, kad mažiau visada sušlampa tie, kurie lietuje praleidžia mažiau laiko. Todėl reikia bėgti.

Nenorite sušlapti? Bėkite nuo lietaus. (Inge Maria, Wikimedia )

Didžiausia pasaulio dykuma. Sacharos dykuma pasaulyje tikrai nėra didžiausia. Dykuma vadinamos tos vietos, kur iškrenta itin mažai kritulių, todėl tikroji didžiausia pasaulio dykuma yra Antarktida. Taip, ją dengia iš vandens sudarytas ledas ir sniegas, tačiau kritulių ten per metus sulaukiama vos 200 mm. Palei krantus sninga dažniau, o štai žemyno centre krituliai visai reti.

Antarktidoje krituliai yra itin reti. (Wikimedia)

Debesys nėra besvoriai. Lėtai dangumi plaukiantys balti debesys patinka svajotojams ir dainų autoriams. Tačiau jie nėra besvoriai. Kamuoliniai debesys dažnai sveria daugiau nei 500 tonų. Tai – didžiulis svoris, kurį sunku suvokti. Tačiau atsiminkite, kad debesys yra dideli, todėl jų tankis yra visai nedidelis.

Kamuoliniai debesys yra labai sunkūs. Tuo pačiu jie yra dideli ir reti. (Bidgee, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Halai susidaro dėl kristalų. Saulės ir Mėnulio halai yra pakankamai reti reiškiniai. Tai – šviečiantys apskritimai aplink Saulę arba Mėnulį. Jie susidaro kai aukštai esančiuose debesyse būna ledo kristalų. Šviesa lūžta ir iš stebėtojo perspektyvos atrodo, kad vieną iš didžiųjų dangaus kūnų supa didelis šviečiantis žiedas.

Saulės ir Mėnulio halai susidaro dėl dideliame aukštyje esančių ledo kristalų. (CopyrightFreePhotos, Wikimedia)

Karščio bangos sudaro problemų infrastruktūrai. Dėl karščio gali išsikraipyti geležinkelių bėgiai, o ir elektros linijos nutįsta neįprastai žemai. Kai kurie keliai taip pat gali būti pažeisti dėl karščio. Asfaltas minkštėja ir garuoja, todėl oro užterštumas tik kyla, o automobiliai naudoja daugiau degalų. Tačiau daugelio šių problemų pavyksta išvengti tinkamai pasiruošus – tiltus, kelius ir geležinkelius galima paruošti temperatūros pokyčiams paliekant tarpus išsiplėtimui, laidai turi būti įrengiami pakankamai aukštai, o oro taršą galima sumažinti asfaltą laistant vandeniu. Aišku, jei tik jo netrūksta.




Kiek spalvų sudaro vaivorykštę? Greitai atsakykite – kiek spalvų galima suskaičiuoti vaivorykštėje? Tikriausiai atsakysite, kad 7, tačiau daugybė žmonių su jumis nesutiktų. Graikų poetas Homeras teigė, kad vaivorykštės būna tik violetinės, o tos pačios šalies filosofas Ksenofanas suskaičiavo net tris spalvas – violetinę, gelsvai žalią ir raudoną. Niutonas iš pradžių teigė matąs 5 spalvas, bet vėliau pridėjo dar porą. Kiek jų yra iš tikrųjų? Ogi tiek, kiek mato jūsų akys. Vaivorykštė yra nebloga spektro, kurį sudaro 100 žmogaus matomų spalvų, dalis. Taigi, ją būtų galima dalinti į daugybę dalių, priklausomai nuo to, kaip gerai jūsų akys skiria spalvas.

Vaivorykštės spalvų skaičius nėra galutinis – priklauso nuo to, kaip jos bus padalintos. (swinny.net, Wikimedia (CC BY 3.0)

Ar egzistuoja Mėnulio vaivorykštė? Vaivorykštės susidaro lūžtant Saulės šviesai, tačiau Mėnulis taip pat atspindi Saulės šviesą. Todėl Mėnulio vaivorykštės tikrai egzistuoja, tačiau jas labai sunku pamatyti dėl tamsos. Dažnai jos yra sukeliamos specialiai purškiant vandenį, kad nuotraukose pasimatytų gražus vaivorykštės efektas.

Mėnulio vaivorykštė, išgauta purškiant vandenį. (CalvinBradshaw, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Snaigės yra permatomos. Vanduo yra skaidrus, ledas yra skaidrus, tai kodėl sniegas yra baltas? Snaigės iš tikrųjų yra permatomos. Tačiau jų pakraščiai laužo šviesą tarsi įtrūkimas stikle. Sniego sluoksniai persidengia, todėl ledo kristalų netobulumai kuria visiškai balto paviršiaus įspūdį. Lygiai taip pat ir baltųjų meškų kailio plaukai yra permatomi, o pats kailis – baltas. Beje, visos snaigės turi 6 kraštines

Snaigės iš tiesų yra permatomos. (Michael, Wikimedia (CC BY-SA 2.0)

Stipriausias vėjas. Visi žino, kad uraganai ir tornadai sukelia stiprų vėją, bet ar žinojote, kokį greitį vėjas gali pasiekti per stiprų cikloną? Didžiausias vėjo greitis ne tornado ar uragano metu buvo užfiksuotas 1996 metais Australijoje, kur gūsis pasiekė 408 km/h greitį. Kaip galite įsivaizduoti, net paeiti prieš tokį vėją nėra įmanoma. Tačiau didžiuliai vėjai kartais kamuoja ir taikiąją Europą – štai kaip žmonėms Norvegijoje sekėsi vaikščioti miestų gatvėmis 2013 metais, kai siautė audra Ivar.

 

Sniego rekordas. Kaip manote, kuriame pasaulio krašte galėtų iškristi daugiausiai sniego? Gal kur nors Aliaskoje? O gal Skandinavijos šalyse? Visai ne – rekordas 2015 metais buvo užfiksuotas Kaprakotoje, Italijoje. Čia per 24 valandas iškrito 2,56 metrai sniego.



Tiek įdomių faktų šį pirmadienį. Taip pat kviečiame skaityti:

10 įdomių faktų apie kates;

10 įdomių faktų apie šunis;

10 įdomių faktų apie Formula Junior ;

10 įdomių faktų apie medžius;

10 įdomių faktų apie arklius;

10 įdomių faktų apie kruizinius laivus;

10 įdomių faktų apie tankus;

10 įdomių faktų apie motociklus;

10 įdomių faktų apie traukinius;

10 įdomių faktų apie traktorius;

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.