Ferrari žirgas puošė ir limuziną? Taip ir labai gražų, bet tik vieną

Ferrari žirgas puošė ir limuziną? Taip ir labai gražų, bet tik vieną

Ferrari negamina keturdurių automobilių – jie tiesiog netinka markės charakteriui. Ferrari automobiliai – greiti, veržlūs ir stilingi. Jie neturi būti praktiški. Tiesa, Ferrari nevengia gaminti ir GT klasės mašinas, tačiau keturduriai sedanai šios markės nedomino. Tačiau vienas ypatingas Ferrari sedanas egzistuoja – susipažinkite su 1980-ųjų Pinin.

Ferrari kadaise buvo susikoncentravusi į automobilių sportą, todėl gamino labai veržlius, lengvus ir sportiškus automobilius. Perėjimas prie patogesnių GT nebuvo sudėtingas, tačiau žengti dar vieno žingsnelio į keturdurių automobilių pasaulį Ferrari, ačiū Dievui, nesiryžo. Dizaineriai piešė įvairių automobilių siluetus, tačiau jie visada atrodė per daug kasdieniški. Tiesa, šios nuostatos dabar keičiasi ir Ferrari kaip tik dabar kuria kažką, kas bus panašu į pirmąjį markės visureigį. Apie tai pakalbėsime kada nors vėliau, tačiau dabar pažvelkime į unikalų Ferrari Pinin.



Ferrari Pinin jums tikriausiai nėra girdėtas, tačiau geriau įsiskaitę į šio modelio pavadinimą atspėtumėte, kad tai – Pininfarina dizaino namų kūrinys. Pininfarina nuo pat pradžių palaikė glaudžius ryšius su Ferrari. Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje  Sergio Pininfarina, tuo metu vadovavęs dizaino namams, nusprendė, kad Ferrari turi turėti didelį ir prabangų keturdurį limuziną, kuris pranoktų Jaguar XJ, Mercedes-Benz 450SEL 6.9 ir, aišku, Maserati Quattroporte, kurio dizainą kūrė varžovas Giorgetto Giugiaro. Pats Pininfarina užduoties nesiėmė – ji buvo patikėta Leonardo Fioravanti ir jo komandai.

Fioravanti nusprendė, kad Ferrari limuzinas privalo būti varomas 12 cilindrų varikliu, kuris per mechaninę pavarų dėžę suktų galinius automobilio ratus. Dizainui, žinoma, buvo skiriamas aukščiausias prioritetas. Pinin turėjo būti įsimintinas ir palikti elegantiško automobilio įspūdį. Pro šalį važiuojant Ferrari limuzinui visi turėjo atsisukti, tačiau jis negalėjo būti per daug radikalus ar rėžiantis akį. Na, o laikmečio mados reikalavo tiesių linijų ir žemo silueto.

Ferrari Pinin pasirodė dar 1980-aisiais, bet iki šiol atrodo kaip modernus ir elegantiškas limuzinas. (Brian Snelson, Wikimedia(CC BY 2.0)

Nauji žibintai leido suformuoti labai žemą automobilio nosį su į išorę riestomis grotelėmis. Pinin priekis buvo paprastas, tačiau įsižiūrėjus geriau buvo galima pastebėti genialaus dizainerio prisilietimą. Limuzinas neturėjo ryškaus bamperio, o kapotą puošiančios linijos baigėsi ties grotelių apdaila. Ypač elegantiškai atrodo automobilio šoną puošianti gili linija, kuri slepia variklio gaubto ribas ir apatinę durelių rankenėlių dalį, o tada apsiveja aplink bagažinės dangtį. Gale buvo galima pamatyti kėbulo spalvos žibintus ir keturis išmetimo vamzdžius. Pinin buvo sidabrinės, o ne tradicinės raudonos Ferrari spalvos – juk automobilis turėjo būti subtiliai elegantiškas. Vidų puošė prabangios tabako spalvos odos apdaila.

Beje, kalbant apie Ferrari eleganciją, Pininfarina dizaineriai sugalvojo ir kaip limuzinui suteikti kupė automobilio išvaizdą. Priekinį ir centrinį statramsčius dengia tamsiai tonuotas stiklas, todėl ribos tarp durelių tarsi išnyksta. Taip kartu išryškinamas ir galinis statramstis bei stogo linija – Ferrari Pinin ir šiandien atrodo kaip modernus ir išties stilingas automobilis. Tik kodėl jis nepasiekė serijinės gamybos?

Gili automobilio šoną puošianti linija maskavo rankenėles, bagažinės ir variklio skyriaus dangčius. (Brian Snelson, Wikimedia(CC BY 2.0)

Pinin buvo pristatytas dar 1980-aisiais Turino automobilių parodoje. Pirmasis Ferrari sedanas traukė dėmesį – prie jo plūdo žurnalistai ir parodos lankytojai. Pats Enzo Ferrari demonstravo susižavėjimą Pinin dizainu ir ėmė kalbėti apie serijinę limuzino gamybą. Užkietėjęs lenktynininkas Enzo norėjo limuzino su Ferrari logotipu! Tačiau šie planai toliau nepasistūmėjo.

Tiesa yra ta, kad Ferrari automobiliai tais laikais turėjo trūkumų. Jie buvo nepatogūs, kai kur į kokybę buvo žiūrima pro pirštus. Pats Enzo Ferrari ne kartą yra sakęs, kad jam nesvarbu, jog automobilio kėbulas būtų tobulas. Tačiau Ferrari vadovybė suprato, kad tai, kas atleistina superautomobiliui, taps milžinišku limuzino trūkumu. Juk Pinin konkuruotų ir su Mercedes, ir net su Rolls-Royce automobiliais – Ferrari negalėjo prilygti limuzinų meistrų kokybei.

Koncepcinis Pinin galiausiai atiteko į privačias rankas. 2010 metais automobilis netgi paverstas važiuojančia mašina – parodose Pinin buvo demosntruojamas kaip muliažas be variklio, transmisijos ir svarbiausių važiuoklės komponentų. Šiuo metu unikalusis Ferrari Pinin gyvena kažkur Kalifornijoje.



Taip pat skaitykite:

Porsche C88 – tikriausiai pigiausias Porsche automobilis;

Yamaha OX99-11 – Formulės 1 įkvėptas superautomobilis;

Ferrari 308 GTB Vetroresina stebino gudriu numerio apšvietimo sprendimu;

Chevrolet Astro III atrodė kaip kažkas tarp automobilio ir reaktyvinio naikintuvo;

Ką reiškia keistas Mitsubishi Starion vardas? Ir kuo čia dėtas japoniškas akcentas?

FSO Syrena Sport – greičiausiai gražiausias lenkiškas automobilis, kurio nebuvo;

Škoda 110 Super Sport priminė mini superautomobilį;

Pirmoji Lamborghini Countach versija turėjo periskopą.

Naujasis Ferrari F1 bolidas nudažytas matiniais dažais, bet toks sprendimas priimtas ne dėl grožio

Naujasis Ferrari F1 bolidas nudažytas matiniais dažais, bet toks sprendimas priimtas ne dėl grožio

Pasikeitę reikalavimai Formulės 1 bolidams turėtų lenktynėms suteikti daugiau emocijų. Visi tikisi, kad supaprastėję aerodinaminiai komponentai užtikrins didesnį lenkimų skaičių ir, galbūt, didesnę intrigą. Todėl dabar visi įdėmiai apžiūrinėja kiekvieną pristatomą naujojo sezono bolidą. Štai Ferrari bolidas kaip visada yra raudonas, bet šiek tiek kitaip – jis matinis. Ir taip yra ne dėl grožio – matinė spalva pasirinkta norint bolidui suteikti pranašumą trasoje.

Reikalavimai Formulės 1 bolidams keitėsi nežymiai, tačiau tie pokyčiai yra pastebimi. Priekinis sparnas (spliteris) dabar yra platesnis, bet paprastesnis, o spoileris – aukštesnis. Supaprastintos ir priekinių stabdžių aušinimo angos, pasikeitė šoniniai aerodinaminiai komponentai. Visa tai turėtų užtikrinti didesnį lenkimų skaičių ir artimesnę kovą – to pasigenda ne vienas Formulės 1 entuziastas. Tačiau panašu, kad šie reikalavimai aerodinamikai pastūmėjo Ferrari ieškoti kitų sričių saviraiškai. Tai matyti 2019-iesiems paruošto SF90 bolido spalvose.



Naujasis Ferrari bolidas vis dar yra raudonas – tai niekada nesikeis. Tačiau jį dabar puošia daugiau juodos spalvos, o ir raudonos atspalvis bent jau iš pirmo žvilgsnio atrodo šiek tiek tamsesnis. Šiemet Ferrari mini 90 metų sukaktį, todėl buvo tikimasi, kad bolidas bus papuoštas istorinėmis spalvomis, tačiau į retro fantazijas Ferrari nesileido. Tačiau yra vienas didesnis pokytis – bolidas nuo šiol yra matinis.

SF90 bolidas turi daugiau juodos spalvos, bet visas kėbulas nuo šiol yra dengtas matiniais dažais. (Scuderia Ferrari)

Matiniai dažai automobilių pasaulyje yra retas, bet pastebimas svečias. Matiniais dažais kartais dažomi išskirtiniai modeliai, tačiau tokia danga turi trūkumų – ją sunkiau plauti ir prižiūrėti. Kita vertus, tokie automobiliai gatvėje tikrai atkreipia dėmesį jau vien dėl to, kad yra retesni. Tačiau Ferrari matinius dažus SF90 bolidui parinko tik dėl praktinių priežasčių – jie yra šiek tiek lengvesni.

Praeito sezono Ferrari bolidas vis dar buvo blizgus. (Lukas Raich, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Techniškai, visus dažus sudaro mikroskopinės pigmento dalelės, pagrindas, kuriame šios dalelės plūduriuoja, ir blizgumo suteikiantys komponentai. Pašalinus pastaruosius, dažai tampa lengvesni. Aišku, tai – labai primityvus paaiškinimas ir realybėje viskas yra sudėtingiau, bet faktas tas, kad matiniai dažai sveria mažiau. Matinių dažų sluoksnis taip pat gali būti plonesnis, nes padengimas yra lygesnis. Scuderia Ferrari, kaip ir kitos F1 komandos, taip pat stengiasi, kad rėmėjų logotipai būtų lygūs su automobilio paviršiumi – būdami bent šiek tiek iškilūs jie kenktų aerodinamianiam bolido efektyvumui. Taip, F1 inžinieriai turi pagalvoti ir apie tai. Mattia Binotto, Scuderia Ferrari komandos vadovas, viename interviu apie matinių dažų pasirinkimą sakė:

„Priežastys yra ne estetinės, o tik techninės. Pašalinus blizgius komponentus pavyko nuo bolido svorio nukirpti kelis šimtus gramų. Atrodo, nedaug, bet kai artėji prie galimybių ribos net tai yra reikšmingas pokytis“.

2019-ųjų Ferrari F1 bolidas. (Artes Max, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Lygiai tokį patį sprendimą 2016-aisiais priėmė Red-Bull komanda. Galbūt atrodo keista, kad komandos taip stengiasi sutaupyti gramus, tačiau kai viskas yra taip ištobulinta ir taip griežtai reglamentuota taisyklėmis, vietos tobulėjimui nebėra daug ir jos tenka ieškoti išoriniuose bolido sluoksniuose.



Taip pat skaitykite:

Ar įsivaizduojate tai šių dienų Formulėje 1? Anksčiau vairuotojai sustodavo pavežti varžovus;

10 įdomių faktų apie Dakaro ralį, kurių galbūt nežinojote;

10 įdomių faktų apie Formula Junior, kurių turbūt nežinojote;

Ferrari 308 GTB Vetroresina numerio apšvietimas yra sumontuotas nuimame variklio dangtyje, bet jokių laidų ten nėra;

Kodėl senieji automobiliai dėvėdavo padangas su baltais bortais?

Neįprasti automobiliai reikalauja neįprastų sprendimų – kaip veikė Ferrari 308 GTB Vetroresina numerio apšvietimas? (Video)

Neįprasti automobiliai reikalauja neįprastų sprendimų – kaip veikė Ferrari 308 GTB Vetroresina numerio apšvietimas? (Video)

Pagaminti net labai paprastą, kasdienį automobilį tikrai nėra lengva. Kiekvienas naujas modelis reikalauja daugybės tyrimų, didžiulių dizainerių ir inžinierių pastangų bei ilgų bandymų. Viskas užtrunka metų metus. Tačiau kartais vis tiek prireikia nestandartinių sprendimų. Kai Ferrari nusprendė gaminti 308 GTB su stiklo pluošto kėbulu, teko gerai pagalvoti, kaip apšviesti galinius valstybinius numerius.

Apie neįprastus automobilių dizaino sprendimus ir įdomias detales rašome nuolat. Štai neseniai NODUM buvo publikuotas straipsnis apie Tesla Model 3 savininkų skundus dėl lietaus vandens bagažinėje. O kiek anksčiau pasakojome, kaip atsirado tie keisti vieno stipino Citroën vairai. Jei žinote kokią automobilių keistenybę, apie kurią norėtumėte perskaityti Nodum.lt, komentuokite po šiuo įrašu mūsų Facebook puslapyje arba parašykite mums rašykite mums nodum2017@gmail.com.



Ferrari 308 GTB – tai vienas iš klasikinių Ferrari V8 superautomobilių. 308 GTB gamyba pradėta 1975 metais ir superautomobilis iš karto susilaukė liaupsių. Visų pirma visiems į akį krito dizainas – Leonardo Fioravanti iš Pininfarina dizaino namų savo darbą atliko kone tobulai. Tiems laikams 308 GTB atrodė modernus, o jo formos pabrėžė sportišką charakterį. Svarbiausia – net iš tolo buvo galima atpažinti, kad tai – Ferrari automobilis.

Aišku, ir dinaminės charakteristikos paliko neblogą įspūdį. 308 GTB buvo varomas viduryje sumontuotu 2,9 litrų V8 varikliu, išvystančiu 188 kW galią. Jis per 5 laipsnių mechaninę transmisiją suko galinius ratus. Kadangi Ferrari 308 GTB svėrė nedaug daugiau nei vieną toną, jis buvo labai smagus automobilis. Tiesa, lengviausi buvo pirmieji modeliai, gaminti 1975-1977 metais, nes jie turėjo stiklo pluošto kėbulus. Šios versijos vadinosi Ferrari 308 GTB Vetroresina.

Ferrari 308 GTB Vetroresina buvo labai gražus ir labai lengvas automobilis su stiklo pluošto kėbulu. (Thesupermat, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Stiklo pluoštas yra gera medžiaga automobilių kėbulams gaminti. Jis yra lengvas, pakankamai pigus, o ir formas galima išgauti pakankamai sudėtingas. Ferrari pasinaudojo šiomis savybėmis ir sukūrė lengvai nuimamą variklio dangtį. Kadangi V8 jėgainė buvo sumontuota už salono, ją pasiekti buvo pakankamai sunku, o pakeltas didelis variklio dangtis kilo aukštai virš automobilio stogo. Taigi, jei kas nors būtų sumanęs pakelti 308 GTB Vetroresina automobilį su atidarytu variklio gaubtu, šis galėjo pasiekti garažo lubas.

Variklio dangčio išmontavimo procedūra buvo neįtikėtinai paprasta. Tereikėjo ištraukti vieną variklio dangtį laikančios kojelės kaištį ir patraukti dvi virveles abejose pusėse. Ir viskas – superautomobilio variklio dangtis galėjo būti nukeltas per maždaug 20 sekundžių, užtikrinant lengviausią įmanomą priėjimą prie variklio skyriaus. Tačiau buvo viena problema – variklio dangčio gale buvo sumontuotas numerio apšvietimas, tai kaip iki jo atvesti laidus?

Valstybiniai numeriai buvo tvirtinami tarp Ferrari žirgo ir 308 GTB ženkliuko, o jų apšvietimas buvo sumontuotas nuimamame variklio gaubte. (Thesupermat, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Nemažai tuometinių 308 GTB Vetroresina savininkų stebėjosi – kaip taip lengvai numontuojamame ir tiek mažai sveriančiame variklio dangtyje esantys numerio apšvietimo žibintai gali veikti be jokių laidų? Sugrąžinti variklio dangtį buvo beveik taip pat paprast kaip jį nuimti ir jokių laidų sujunginėti nereikėjo. Tačiau Ferrari turėjo gudrybę – energiją numerio apšvietimo lemputėms perdavė per variklio dangčio fiksavimo kilpas. Jokių laidų tarp automobilio ir jo variklio dangčio iš tiesų nebuvo – pačios kilpos buvo panaudotos kaip elektros kontaktai. Tai – labai paprastas ir kartu genialus sprendimas. Apie tai – šiame vaizdo įraše nuo 4:04:

Taip Ferrari ne tik leido per kelias sekundes pašalinti variklio dangtį, bet kartu ir išlaikė žemesnį svorio centrą ir sutaupė, tikriausiai, kelis ar kelioliką gramų svorio. Tačiau Vetroresina versija gyvavo neilgai. Nors per porą metų parduoti net 808 stiklo pluošto automobiliai, pirkėjai skundėsi medžiaga, iš kurios buvo pagamintas kėbulas. Tai buvo pirmasis Ferrari automobilis su kompozitiniu kėbulu, tačiau pirkėjams atrodė, kad tai – pigus plastikas, nederantis prie markės įvaizdžio. Tačiau iš tiesų tai buvo brangus plastikas.

Kai 1977 metais Ferrari ėmė gaminti 308 GTB su plieniniu kėbulu, superautomobilio gamybos kaštai iš tikrųjų nukrito. Stiklo pluoštas reikalauja labai daug rankų darbo ir laiko, o plieniniai kėbulai gali būti gaminami pakankamai greitai ir nebrangiai. Metalinis variklio dangtis neįprasto numerių apšvietimo sprendimo nereikalavo, o ir kažin ar elektros kontaktus buvo galima saugiai įterpti į elektrai laidžius kėbulo komponentus. Kita vertus, plieninis Ferrari 308 GTB svėrė tik maždaug 150 kg daugiau, tačiau išlaikė gražias superautomobilio formas. Kelis kartus atnaujintas automobilis buvo gaminamas iki 1985-ųjų, kuomet jį pakeitė 328 GTB.



Taip pat skaitykite:

Kokią bendrą dizaino problemą turi ir Lamborghini Aventador ir Tesla Model 3?

Kodėl Citroën DS vairas turėjo tik vieną stipiną?

Kodėl Citroën C4 vairo vidurinė dalis nesisukiojo kartu su išorine?

Iš kur kilo tie dabar dažnai sutinkami dvigubi automobilių stogų kupolai?

Erzinančios netikros grotelės ir ventiliacijos angos;

Kaip atsirado ir paplito puodelių laikikliai?

Kodėl Mercedes-Benz EQC elektromobilis priekyje neturi bagažinės? 

10 linksmų faktų apie automobilius;

TOP10 mėgstamiausių išnykusių automobilių dizaino elementų;

Kodėl automobiliai vietoj durelių nenaudoja aviacijos stiliaus kabinos gaubtų?

Ferrari Sky Jump V95 – keistuolis traktorius su dvigubu vairavimo mechanizmu, vikšrais ir garsiu vardu (Video)

Ferrari Sky Jump V95 – keistuolis traktorius su dvigubu vairavimo mechanizmu, vikšrais ir garsiu vardu (Video)

Ferrari vardas žinomas dėl ypatingų superautomobilių, tačiau juo žymimi ir traktoriai. Tiesa, tai yra dvi skirtingos itališkos kompanijos, neturinčios nieko bendro. Ferrari traktorių gamoje yra daug mažų žemės ūkio mašinų, bet Ferrari Sky Jump V95 labiausiai krenta į akį. Šis traktorius, kuris dar visai neseniai buvo gaminamas, yra pusiau vikšrinis ir pasižymi įdomiu dvigubu vairavimo mechanizmu.

Ferrari Sky Jump V95, panašu, jau nebėra gaminamas. Gamoje išliko tik kitu vardu pavadintas analogiškas Vega STD V95 traktorius su panašiu vairavimo mechanizmu, bet be vikšrų. Visgi, Ferrari Sky Jump V95 išlieka vienu įdomiausių modernių mažųjų traktorių.



Sky Jump V95 yra varomas ir priekiniais ratais, ir vikšrais. 67 kW ir 420 Nm išvystantis keturių cilindrų variklis yra sumontuotas priekyje. Kabina yra didelė ir erdvi, matomumas iš jos turėtų būti labai geras. Tiesa, patekti į vidų gali būti šiek tiek sunkiau nei į įprastą modernų traktorių, nes durelių apačia yra gana siaura. Tai – neįprasto vairavimo mechanizmo rezultatas.

Ferrari Sky Jump V95 Dualsteer yra vairuojamas ir priekiniais ratais, ir besilankstančia baze. (Ferrari traktoriai)

Ferrari Dualsteer technologija buvo specialiai sukurta siekiant sumažinti apsisukimo spindulį. Pilnai susukus V95 vairą gaunamas net 70 laipsnių pokrypis. Tai pasiekta suderinus dvi vairo mechanizmo technologijas – priekiniai ratai sukiojasi įprastai, o ir pats traktorius lankstosi per pusę. Vairuotojui telieka sukioti vairą – hidraulinė sistema proporcingai veikia ir cilindrus, kurie traktorių lanksto per pusę, ir tuos, kurie sukioja priekinius ratus.

Nors iš nuotraukų taip gali ir neatrodyti, Ferrari Sky Jump V95 yra stebėtinai mažas traktorius. Jo plotis siekia 1,35 , o ilgis – 3,72 metrus. Šis traktorius sveria 2,9 tonas. Dvigubas vairo mechanizmas jam suteikia itin mažą apsisukimo spindulį. Tai reiškia, kad V95 gali laisvai darbuotis vynuogynuose, lengvai apsisukdamas tarp vynuogių eilių. Vikšrai šiam traktoriui taip pat reikalingi ne be reikalo. Jie sumažina slėgį į žemę ir padidina sukibimą. Ferrari Sky Jump V95 buvo specialiai sukurtas mažiems ūkiams, kuriuose laukai dažnai yra kalvoti – šis traktorius gali efektyviai veikti ir įkalnėse bei nuokalnėse.

Žemas svorio centras ir vikšrai leidžia dirbti labai kalnuotose vietovėse. (Ferrari traktoriai)

Ferrari Sky Jump V95 turi mechaninę 4 pavarų transmisiją. Jis yra varomas visais ratais, tačiau priekinius galima atjungti per elektrohidraulinį mechanizmą net neišlipant iš kabinos. Vairuotojo vieta yra pakankamai patogi, nors joje nėra vietos net vienam keleiviui. Vairo padėtis yra reguliuojama, galima atskirai stabdyti abiejų pusių ratus. čia nepamirštas ir saugumas. Vairuotojas turi saugos diržą, o virš jo galvos yra ir saugos lankai, saugantys apsivertimo atveju. Šis traktorius dažnai naudojamas chemikalams purkšti, todėl oras į kabiną leidžiamas tik per pažangų filtrą. Ferrari Sky Jump V95 keliais gali patogiai riedėti 40 km/h greičiu.

Ferrari Sky Jump V95 Dualsteer pristatymas vynuogyne Australijoje

 

Ferrari Sky Jump V95 yra tiesiog įdomus traktorius, kuris traukia dėmesį. Nedideliems ūkiams, kurių žemės yra nelygios, ir vynuogynams tai – geras pagalbininkas. Žemas svorio centras, geras balansas, patogi darbo vieta ir ypatingas vairo mechanizmas – didžiausi šio traktoriaus pliusai, leidžiantys jam ilgas valandas dirbti nelygiuose laukuose. Nors, panašu, ši versija nebėra gaminama, Ferrari vis dar gamina tokius traktorius be vikšrų – jie pasižymi beveik identiškomis savybėmis.



Taip pat skaitykite:

Į laukus važiuoja ne visi traktoriai – kuo ypatingi paplūdimių trauktoriai brendantys į jūrą?

Betmeno traktorius – kodėl šio Valtra priekiniai ratai pastumti taip toli į priekį?

Kaip atrodė pirmasis pasaulio traktorius?

Kodėl Challenger Terra Gator TG 8333 turi tik tris ratus?

Vienračiai traktoriai – kaip jie atrodė ir kam buvo skirti?

10 įdomių faktų apie traktorius, kurių galbūt negirdėjote;

Teisė taisyti – ūkininkai JAV bando išsikovoti teisę taisyti savo traktorius.

10 faktų apie traktorius, kurių galbūt nežinojote: Ferrari keistuolis, mechaniniai arkliai ir kodėl purkštuvai tokie aukšti (Video)

10 faktų apie traktorius, kurių galbūt nežinojote: Ferrari keistuolis, mechaniniai arkliai ir kodėl purkštuvai tokie aukšti (Video)

Nors ir ne visi esame prie žemės ūkio, galime įvertinti gerą mašiną. Štai traktoriai yra galingi žemdirbių įrankiai, kurių gamyboje šiais laikais pritaikomos įspūdingos technologijos. Traktoriai svariai prisideda prie maisto, kurį patogiai perkame miestų prekybos centrų parduotuvėse, užauginimo, todėl verta apie juos sužinoti šį tą naujo. Šiame straipsnyje pateikiame 10 įdomių faktų apie traktorius, kurių galbūt nežinojote.

Tai – jau 15-oji straipsnių serijos su dešimčia įdomių faktų dalis. Šįkart surinkome viena tema apjungtus faktus. Jei turite pasiūlymų apie tai, apie ką norėtumėte išgirsti kitą pirmadienį, juos galite pateikti komentaruose po šiuo pranešimu Facebook’e.



Pirmieji traktoriai buvo varomi garo varikliais. Tikriausiai nenustebsite sužinoję, kad traktoriai pasirodė 19-ojo amžiaus pirmoje pusėje. Tuomet tai buvo labiau jau mobilūs garo varikliai, kuriuos reikėjo arkliais pertempti iš vienos vietos į kitą. Jie galėjo sukti įvairią įrangą, tačiau laukuose iš jų buvo mažai naudos. Pirmas savaeigis traktorius dienos šviesą išvydo 1859 metais, o pirmasis benzininis – 1892-aisiais.

Vienas pirmųjų benzininių traktorių. (Wikimedia)

Traktoriai lėtai keitė arklius. Traktoriai, kaip ir pirmieji automobiliai, buvo labai brangūs, sunkiai įperkami mažesniems ūkininkams.  Jiems nepadėjo ir tai, kad žmonės jais nepasitikėjo – neturėdami mechanikos žinių, jie manė, kad traktoriui sugedus jie liks ne pagrindinio įrankio. Todėl traktoriai kelią skynėsi pamažu ir jiems reikėjo tiesiogiai pakeisti arklius. Tam buvo pasitelkti ir vienos ašies traktoriai, kurie buvo savotiškai kinkomi į arkliams skirtus vežimus ir kitus padargus bei valdomi vadelėmis.

Vienos ašies traktoriai tiesiogiai užėmė arklių vietą. (Detroit Tractor Company, Wikimedia)

T-25? Jei kas nors paminės T-25 traktorių, tai kaime užaugęs žmogus greičiausiai žinos, apie ką kalbama. Tai – gana mažas smulkesniems žemės ūko darbams skirtas traktorius, nuo 1966 metų gamintas Sovietų Sąjungoje. Tačiau jei T25 traktorių paminėsite kur nors toliau į vakarus, žmonės pagalvos apie Volvo T25, gamintą 1952-1959 metais. Abu šie traktoriai yra maži, bet nelabai panašūs. Vardas yra panašus todėl, kas jis yra labai paprastas – T reiškia traktorius, o 25 – galią sovietinio traktoriaus atveju arba Volvo modelio numerį.

Volvo T25 (Erik Christensen, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Dvi vairavimo technologijos, vikšrai ir Ferrari logotipas. Žemės ūkio technikos rinkoje galima rasti ir Ferrari, ir Lamborghini vardų. Net jei ryšių su automobilių kompanijomis nebeliko, šie traktoriai vilioja ir kokybe. Vienas įdomiausių Ferrari traktorių yra Sky Jump V95 Dualsteer – 67 kW ir 420 Nm išvystantis pusiau vikšrinis traktorius su labai keista vairavimo technologija. Šis traktorius lankstosi pusiau, tačiau priekiniai ratai taip pat sukiojasi į šalis. Jo paskirtis – nelygūs laukai, kuriuose reikia pridėtinio sukibimo ir mažo slėgio žemę.

Šis keistas traktorius neprimena superautomobilio, bet yra vadinamas Ferrari. (Ferrari traktoriai)

Švediški EPA traktoriai. EPA – tai pigių prekių parduotuvės Švedijoje, kurių pavadinimas dažnai asocijuotas su prasta kokybe. Antrojo pasaulinio karo metu šalyje trūko traktorių, todėl buvo perdaromi seni automobiliai. Buvo nupjaunama galinė kėbulo dalis, dažnai – ir stogas, sumontuojamos dvi transmisijos, kad mašina galėtų patraukti daugiau.

Ford automobilis tapęs EPA traktoriumi. (Per Larssons Museum, Wikimedia(CC BY 2.5)

Karui pasibaigus EPA traktoriai ir toliau buvo naudojami, bet vis dažniau kaip automobiliai, nes jiems nereikėjo vairuotojo pažymėjimo. EPA traktoriais galėjo važinėti visi sulaukę 16 metų. Galiausiai tokie perdaryti automobiliai buvo uždrausti, kas sukėlė nemažą protestų bangą – kai kurie netgi teigė, kad jiems EPA traktoriai yra geresni už automobilius ar gamyklinius traktorius.




Traktorių varžybos – galingiausias sportas pasaulyje. JAV, Australijoje, kai kuriose Europos šalyse ir Brazilijoje traktorių varžybos yra gana populiarus sportas. Šių lenktynių metu stipriai modifikuoti traktoriai turi kiek įmanoma greičiau ir kiek įmanoma toliau patraukti sunkią priekabą. Šis sportas laikomas vienu galingiausių pasaulyje, nes po kelis variklius turintys traktoriai išvysto ir 10 tūkstančių ir daugiau arklio galių.

 

Savaeigiai purkštuvai yra labai aukšti. Ar kada matėte tokį savaeigį purkštuvą? Tikriausiai pastebėjote du keistus dalykus. Visu pirma, jie tarsi stovi ant kojų – tarp ratų nematyti tiesioginės ašies. Tai pasiekti leidžia portalinės ašys su krumpliaračių mechanizmu arba kiti techniniai sprendimai. Antra, šie traktoriai turi įspūdingą prošvaistą – kam jiems ji? Ogi tam, kad jie purkšdami laukus per daug nenuniokotų aukštų javų ar kukurūzų.

Šis John Deere toks aukštas, kad į kabiną tenka lipti laiptais. (Bob Adams, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Trigubi ratai. Jei neužsiimate žemės ūkiu, tikėtina, kad nesate matę nieko panašaus. Kodėl apačioje nuotraukoje matomas traktorius turi 12 ratų ant vos dviejų ašių? Tam, kad jo svoris būtų pasiskirstęs didesniame plote ir žemė būtų suminama mažiau, o ir sukibimas būtų geresnis. Šis traktorius paskui save vienu metu traukia kultivatorių, sėjimo mašiną ir tręštuvą su trąšų cisternomis.

Šis John Deere tempia įspūdingą padargų grandinę. (Elcajonfarms, Wikimedia(CC BY 3.0)

Autonominiai traktoriai – jau realybė. Nors darbas su šiuolaikiniais traktoriais nėra toks sunkus kaip su senesnėmis žemės ūkio mašinomis, jis vis tiek gali varginti. Tačiau šiuolaikinės technologijos leidžia traktoriams nudribti kai kuriuos darbus patiems. Šiuo metu autonominių traktorių rinkoje lyderiauja Autonomous Tractor Corporation, Fendt, Case IH ir John Deere.

Šie traktoriai vynuogyne Teksase dirba be vairuotojo. (ASIrobots, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Elektriniai traktoriai. Nors autonominės funkcijos greitai skverbiasi į ūkius, elektriniai traktoriai dar tolima ateitis. Visgi, John Deere mano, kad jie puikiai tiks tiems ūkiams, kurie turi saulės ar vėjo jėgaines. Visgi, tik ateityje, nes prototipas vienu įkrovimu gali nuvažiuoti tik 55 kilometrus.

 

Kita vertus, traktoriai jau naudoja ekologiškas alternatyvas – Europos ūkiuose veikia biodyzeliną ar dujas deginantys traktoriai, kurie mažiau teršia aplinką nei įprastos mašinos.



Tiek faktų šiam pirmadieniui. Kviečiame paskaityti ir anksčiau skelbus atsitiktinių faktų dešimtukus:

Pirmoji savaitė – didžiausia medinė arena, ilgiausias kelių traukinys, BMW E30 įdomybės ir t. .t

Antroji savaitė – mažiausias branduolinis ginklas, Dole Air Race katastrofa, seniausias vaizdo įrašas YouTube portale ir t. t.

Trečioji savaitė – Audi geležinkeliai, ilgiausias laivas pasaulio istorijoje, mechanizmas, kuris nieko nedaro ir t. t.

Ketvirtoji savaitė: Toyota ir AN-2 gimtadieniai, ilgiausias Ferrari paradas, aukščiausiai skraidantys paukščiai, didžiausia musė ir t. t.

Penktoji savaitė – mažiausia šunų veislė, pirmoji savitarnos parduotuvė, ilgiausia kirmėlė ir kur kas daugiau.

Šeštoji savaitė – Shuttle ant 747 nugaros, didžiausias Liebherr mobilus teleskopinis kranas, Lamborghini traktoriai ir t. t.

Septintoji savaitė – cinamono medis, Kolumbijos narkotikų kontrabandininkų laivai, Šiaurės Korėjos avialinijų maistas ir t. t. 

Aštuntoji savaite – mažiausių kačių veislė, Ferrari traktoriai, didžiausias vienaląstis, Laisvės statulos vidus, paukščių lizdas-daugiabutis ir kur kas daugiau.

Devintoji savaitė – didžiausia skruzdė, Koenigsegg Agera RS rekordas, Audi Rosemeyer koncepcinis automobilis, žemės riešutų auginimas ir t. t.

Dešimtoji savaitė – ilgiausias dviratis, mažų skylučių baimė, greičio rekordai ir pirmasis sabotažas aviacijos istorijoje.

Vienuoliktoji savaitė – didžiausias arklys, greičiausias šuo ant priekinių letenų, seniausias paukštis ir astronautė Felicette.

Dvyliktoji savaitė – mažiausias pasaulio chameleonas, pora keistų automatinių pavarų dėžių ir ilgiausia muilo burbulų grandinė.

Tryliktoji savaitė – lietuvių kilmės kovotojos pergalė UFC, greičiausias pasaulio automobilis, sportinės dvikovos tikrais pistoletais ir kur kas daugiau.

Keturioliktoji savaitė – pirmoji Rentgeno nuotrauka, nuo vėjo subyrėjęs naujas tiltas, medkirčių varžybos, Elono Musko dovanos darbuotojams ir t. t.

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.