Dauguma ilgųjų limuzinų buvo sukurti Lincoln Town Car pagrindu – kodėl šis automobilis tam puikiai tiko?

Dauguma ilgųjų limuzinų buvo sukurti Lincoln Town Car pagrindu – kodėl šis automobilis tam puikiai tiko?

Ar pastebėjote, kad dauguma limuzinų yra vienodi? Tai – pailginti Lincoln Town Car automobiliai, kuriuos sukūrė tikrai ne Lincoln. Praktiškai visi ilgieji limuzinai yra sukurti atskirų kompanijų, nes didiesiems automobilių gamintojams tai padaryti būtų labai sunku dėl saugumo reikalavimų. Tačiau kodėl būtent Lincoln Town Car užsitarnavo limuzinų gamintojų palankumą? Tai tikrai nebuvo atsitiktinumas.

Lietuvoje limuzinai naudojami tik per įvairias šventes, dažniausiai – vestuves. Nelabai aišku kodėl, nes elegancijos ir klasės baltas limuzinas tokiems renginiams tikrai nesuteikia. Dauguma šių baltųjų limuzinų yra dviejų markių – Hummer ir Lincoln Town Car. Pastarasis automobilis labai ilgą laiką buvo populiariausiu ilgintu limuzinu pasaulyje ir taip buvo dėl dviejų priežasčių – Ford automobilių modifikavimo politikos ir Town Car konstrukcijos.



Pailginti automobilį nėra taip paprasta. Daugeliui atrodo, kad užtenka perpjauti turimą mašiną ir viduryje privirinti naują segmentą. Tačiau automobiliai iš tikrųjų yra pakankamai sudėtingi inžineriniai kūriniai su daugybe laidų, saugumo konstrukcijų, mechaninių jungčių ir kitų komponentų, jungiančių automobilio priekį ir galą. Automobilio tvirtumas priklauso nuo konstrukcijos stabilumo – perpjautas automobilis net suvirintas nebebus toks tvirtas, koks buvo, kai paliko gamyklą, nes kėbulo konstrukcija bus pažeista. Tačiau čia ir yra visas Lincoln Town Car grožis – šis automobilis kaip koks senas geras visureigis turi nuo kėbulo atskirą rėminę bazę.

Balti Lincol Town Car limuzinai buvusiose Sovietų sąjungos šalyse yra labai populiarūs per vestuves. (Andrew Butko, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Atskiras rėmas reiškia, kad automobilį perpjauti ir suvirinti yra kur kas lengviau. Pakako numontuoti kėbulą, kuris dėl tokios konstrukcijos nebuvo struktūriškai svarbus komponentas, ir perpjauti pakankamai paprastą plieninį rėmą. Kadangi ši platforma nepasižymėjo ypatingai moderniais sprendimais ar nematytomis medžiagomis ją perpjauti buvo labai lengva, o tada į jos vidurį tereikėjo įterpti porą tvirtų plieninių sijų. Šis darbas buvo kritiškai svarbus – juk kėbulas rėmui papildomo tvirtumo nesuteikė, o limuzinas buvo gerokai sunkesnis už įprastą sedaną.

Keistas pirmojo Town Car limuzinas – tokie buvo gaminami pagal specialius užsakymus. (Greg Gjerdingen, Wikimedia(CC BY 2.0)

Tuomet reikėjo perpjauti kėbulą, kuris išmontavus saloną buvo tik didelė plieninė dėžė. Aišku, iš pradžių reikėjo atjungti laidus, degalų linijas ir visą kitą, kas galėjo pasimaišyti pjūklo kelyje. Naujas centrinis segmentas būdavo gaminamas iš dar tvirtesnio plieno nei gamyklinės kėbulo dalys. Viskas turėjo būti suvirinta ir, kartais, papildomai sutvirtinta varžtais. Po to sekė mechaninės ir elektrinės dalies įrengimas bei apdailos darbai. Tai iš tiesų buvo pakankamai ilgas ir brangus procesas (o kas sakė, kad limuzinai būna pigūs), bet Lincoln Town Car tam tiko idealiai. Modifikuojami buvo visų Town Car kartų automobiliai, tačiau populiariausia šioje srityje buvo paskutinioji, gaminta nuo 1998 iki 2011 metų. Rinktis būtent šiuos automobilius limuzinų gamintojus skatino ir Ford Qualified Vehicle Modifier programa.

Senas ir nebereikalingas antrosios kartos Town Car – atkreipkite dėmesį, kad labiausiai surūdijo intarpas. (Riley, Wikimedia(CC BY 2.0)

Ford, kuriai priklauso Lincoln markė, pati nesiryžo gaminti ilgųjų limuzinų, nes jiems būtų reikėję papildomų bandymų, o ir įprasti gamybos linijų įrengimai tokio ilgio automobiliams būtų netikę. Tačiau tuo pat metu Ford stengėsi, kad kitos kompanijos nesusidurtų su sunkumais modifikuodamos Town Car automobilius. Tai limuzinams plačiai atvėrė duris, nes nereikėjo jaudintis dėl gamintojo garantijos praradimo. Jei modifikuoti automobiliai atitikdavo Ford standartus, jie Ford centruose būdavo aptarnaujami kaip ir visos kitos šios kompanijos mašinos.

Iš trečiosios Lincoln Town Car kartos automobilių tikriausiai buvo sukurta daugiausiai limuzinų. (Pavel Ševela, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Pagal Ford reikalavimus, intarpo ilgis turėjo atitikti vieną iš numatytų dydžių – 177,8, 216, 254, 304,8 cm. Limuzinų kūrėjai galėjo įsigyti specialius rinkinius, kuriuose buvo daug limuzinų gamybai reikalingų detalių – tvirtesnė važiuoklė, papildomi variklio ir transmisijos aušintuvai, galingesnis generatorius, geresnis akumuliatorius, ilgesnis laidų ryšulys. Ford taip užtikrino, kad Lincoln vardą nešiojantys limuzinai atitiktų kompanijos standartus ir negadintų markės reputacijos.

Prabangus juodas limuzinas Niujorke – dalis tarp priekinių ir galinių durelių yra ne Lincoln darbas. (Mic, Wikimedia(CC BY 2.0)

Lincoln Town Car limuzinai Šiaurės Amerikoje buvo labai populiarūs tiek tarp turtingų miestiečių, tiek tarp VIP taksi paslaugas teikiančių bendrovių. Ilgą laiką būtent Lincoln Town Car JAV ir Kanadoje buvo populiariausiu automobiliu, kurio savininkas sėdi ant galinės sėdynės. Pasinaudodamos Ford automobilių modifikavimo programa įvairios kompanijos taip pat gamino katafalkus ir kitas specializuotas transporto priemones.



Taip pat skaitykite:

Citroën CX turėjo keistą būgninį spidometrą;

Japonams vilnonis salonas yra prabangesnis už odinį;

Kodėl Citroën DS vairas turėjo tik vieną stipiną?

Kodėl Citroën C4 vairo vidurinė dalis nesisukiojo kartu su išorine?

Iš kur kilo tie dabar dažnai sutinkami dvigubi automobilių stogų kupolai?

Erzinančios netikros grotelės ir ventiliacijos angos;

Kaip atsirado ir paplito puodelių laikikliai?

Ferrari 308 GTB Vetroresina numerio apšvietimas yra sumontuotas nuimame variklio dangtyje, bet jokių laidų ten nėra;

Kokią bendrą dizaino problemą turi ir Lamborghini Aventador ir Tesla Model 3?

Pikapas jaunimui? Ford dar 1966 metais sukūrė naikintuvų įkvėptą išskirtinį prototipą

Pikapas jaunimui? Ford dar 1966 metais sukūrė naikintuvų įkvėptą išskirtinį prototipą

Septintasis praeito amžiaus dešimtmetis automobilių pramonėje atnešė nemažai pokyčių. Automobilių gamintojai ėmė kreipti dėmesį į jaunų žmonių poreikius ir skonį. Ford būtinybę įtikti jaunimui suvokė gana anksti ir su šia mintimi pristatė legendinį sportinį automobilį Mustang. Tačiau buvo norima ir kitų tipų automobilius paversti įdomiais jauniems žmonėms. O kad gali būti įdomiau JAV jaunimui nei stilingas pikapas?

Pikapai jau vien savo esme negalėjo būti stilingi. Jie buvo gaminami ūkininkams, statybininkams, įmonėms, kitiems asmenims ir organizacijoms, kuriems reikėjo praktiško darbinio arklio. Pikapai taip pat turėjo būti pakankamai pigūs, lengvai prižiūrimi ir tvirti. Tačiau jaunimui retai kada rūpi praktinė daiktų pusė – jie nori važinėti stilingai.



Taigi, Ford nusprendė sukurti specialiai jaunimui skirtą pikapą, kuris pasižymėtų futuristiniu dizainu, stilingais išvaizdos sprendimais, bet vis tiek būtų pakankamai praktiškas. Nuo pat pradžių buvo žinoma, kad toks pikapas nebus gaminamas, tačiau buvo manoma, kad kai kuriuos dizaino elementus bus galima pritaikyti kitiems automobiliams. Darbo ėmėsi neseniai pasamdytas Sydney Jay Mead, geriau žinomas tiesiog Syd Mead vardu. Jis Ford dirbo tik porą metų, o karjeros viršūnę pasiekė kurdamas futuristinį dizainą kino filmams, tarp kurių Tronas, Svetimi ir Bėgantis skustuvo ašmenimis. Bet grįžkime prie Ford.

Maed, būdamas didelis futurizmo mėgėjas, nusprendė, kad pikapas jaunimui turi būti panašus į reaktyvinį naikintuvą. Kodėl? Nes kodėl ne! Jo sukurta koncepcija turėjo smailią nosį, 2+1 kabiną su į priekį atsidarančiu dideliu stikliniu gaubtu (ar žinote, kodėl tokie nenaudojami dažniau?). Pats pikapas pasižymėjo labai žemu, lieknu siluetu, o palei krovinių kėbulo pakraštį buvo matyti ir netikri aerodinaminiai elementai. Tiesiog papildomiems stiliaus taškams.

Syd Maed sukūrė itin žemo, futuristiško pikapo koncepciją, bet iš karto po to paliko Ford. (Syd Mead, Ford nuotrauka)

Aišku, praktiškumas nebuvo pamirštas, tačiau tiek Maed, tiek Ford suvokė, kad jaunimui nereikia vežioti baldų ar statybinių medžiagų. Todėl krovinių skyriaus dydis buvo pritaikytas motociklui. Buvo planuojama, kad toks pikapas būtų gaminamas ant tuometinio Ford universalo bazės, o viduje turėtų oro kondicionierių, radiją ir kitus patogumus. Maed numatė, kad vos keli pakeitimai leistų šiam pikapui suteikti didesnį saloną krovinių skyriaus sąskaita.

Vos sukūręs koncepciją Maed paliko Ford. Jis norėjo užsiimti iliustratoriaus darbu ir ėmėsi knygų ir brošiūrų gamybos didelėms korporacijoms. Maed išėjimas nesužlugdė pikapo projekto, tačiau šis įgavo visai kitą atspalvį. 1966 metų Detroito automobilių parodoje pasirodęs pikapas nebeturėjo to liekno, itin žemo silueto ir mažos kabinos. Dabar jo nosis buvo dviguba, o kabina – neproporcingai didelė.

Maed išėjus Ranger II buvo visiškai pakeistas – prarado stiklinį gaubtą, smailią nosį ir mažą kabiną. (Ford nuotrauka)

Ford pametė gražų pikapo stilių, bet jį apdovanojo technologijomis. Vietoj gaubto pikapas gavo dvejas į viršų atsidarančias dureles, kurias atidarė hidraulinė sistema, valdžiusi ir variklio gaubto atidarymo mechanizmą. Po minėtu gaubtu slėpėsi V8 variklis su trimis karbiuratoriais. Buvo teigiama, kad pirkėjai galėtų užsisakyti vairo stiprintuvą, automatinę pavarų dėžę, sulankstomą vairą ir kitą patogumo įrangą. Krovinių skyrius buvo išklotas riešutmedžiu su aliumininiais bėgeliais kroviniui pastumti. Kabina, kaip ir anksčiau, galėjo būti išplėsta, tačiau pikapas, kuris vėliau buvo pavadintas Ranger II tiesiog prarado savo unikalią išvaizdą.

Reikia pripažinti, kad ir po Maed išėjimo Ranger II išliko įdomiu pikapu. (Ford nuotrauka)

Ranger II dvejus metus pasivažinėjo po šalį ir sulaukė įvairių reakcijų. Vieni gyrė pikapo dizainą, kiti manė, kad jo proporticjos atrodo keistai. Pats Maed manė, kad prototipas per toli nutolo nuo jo pirminės idėjos ir todėl sėkmės sulaukti negalėjo. Ford tai suprato, todėl Ranger II ir liko tik dizaino eksperimentas.



Taip pat skaitykite:

Steinwinter 2040 – itin žemo profilio vilkiko koncepcija;

Goliath GD 750 – pokario Vokietijos verslininkų džiaugsmas;

Kita istorinė itin žemo profilio vilkiko koncepcija – General Motors Bison;

E30 M3 pikapas ir kiti įdomūs faktai apie BMW;

Pirmasis Honda automobilis – mažytis pikapas T360.

Robotas-užpakalis – pora pavyzdžių kaip keisti robotai gali būti ir meno kūriniai, ir svarbūs įrankiai automobilių pramonėje (Video)

Robotas-užpakalis – pora pavyzdžių kaip keisti robotai gali būti ir meno kūriniai, ir svarbūs įrankiai automobilių pramonėje (Video)

Robotai yra kuriami tam, kad palengvintų žmonių darbą. Moksle jie padeda siekti naujų atradimų, pramonėje – gaminti tiksliau ir pigiau. O kur dar kelionės į kitas planetas, skverbimasis į žemės gelmes, nukenksminimo ir gelbėjimo darbai. Ar tas apvalus prietaisas, kuris savarankiškai išsiurbia jūsų namų kilimus – tai taip pat yra robotas. Tačiau ne visi robotai atrodo tokie rimti ir svarbūs – kai kurie paprasčiausiai atlieka užpakalio vaidmenį.

Taip, perskaitėte teisingai – pasaulyje yra ne vienas robotas-užpakalis. Ir jų kūrėjai visuomet pabrėžia, kad šie išradimai yra savaip svarbūs. Šiame straipsnyje papasakosime apie du labai skirtingus pavyzdžius – emocijas išreiškiantį robotą-užpakalį iš Japonijos ir Ford naudojamą robotą sėdynėms bandyti.



Tai – „Shiri“ (japonų kalboje šis žodis reiškia „sėdmenis). Realistiškas nejudrus robotas, sukurtas Elektrokomunikacijų Universitete Tokijuje, nėra kažkoks erotinis žaislas, nors žiūrint ganėtinai keistą vaizdo įrašą gali taip pasirodyti. Iš tikrųjų tai yra meno kūrinys, kuris kartu išbando ir žmonių reakcijas į neįprastai emocijas reiškiančius robotus. Žmonės, beje, emocijas taip pat dažnai nesąmoningai išreiškia įvairiais raumenų susitraukimais. Juos Shiri ir pamėgdžioja.

Prie projekto prisidėję mokslininkai pasakoja, kad  Shiri tikslas yra patyrinėti žmogaus bendravimo su robotais būdus. Užpakalis šioje vietoje yra tik simbolis, bandantis meno forma iššaukti žmonių reakcijas ir diskusiją. Pneumatiniai sėdmenys su minkšta silikonine oda reaguoja į švelnų masažą ar žaismingą pliaukštelėjimą.  Shiri kūrėjai sako, kad prie užpakalio prisilietę žmonės gali pajusti jo baimę ar atsipalaidavimą. Čia jums ir leisime viską pamatyti patiems.

 

Taigi, nors patys  Shiri kūrėjai apie tai nekalba, jų kūrinys neatrodo nei labai moksliškai, nei labai vertingai. Visgi, ateityje žmonėms reikės išmokti bendrauti su robotais. Tiksliau, robotams reikės turėti galimybes žmonėms suteikti visą informaciją ir tai daryti pakankamai natūraliai.

Bet gana apie šiurpą keliantį  Shiri robotą, egzistuoja ir kur kas naudingesnių robotizuotų užpakalių. Įvairios įrangos gamintojai, siekiantys sukurti patvarius produktus, juos išbando specialiais robotais. Pavyzdžiui, telefonų gamintojai taip išbando mygtukus juos paspausdami tūkstančius kartų. Ford neseniai pasidalino vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas kompanijos robotizuotas užpakalis.

Vairuotojo sėdynė yra vienas iš tų dalykų, kurie yra naudojami kaskart kur nors važiuojant. Ir šios sėdynės tikrai lengvai negyvena – vairuotojai sėdasi, stojasi, muistosi, kratosi, dėvi pakankamai abrazyvius džinsus ar kitus drabužius. Bet kaip išbandyti sėdynės gyvenimo ciklą neprašant žmogaus ant jos atsisėsti kelis šimtus ar tūkstančius kartų?

Tam yra skirtas specialus robotas, kurio tikslas – 25 tūkstančius kartų atsisėsti ir pakilti nuo automobilio sėdynės. Aišku, iš pradžių bandymai atliekami su žmonėmis – stebima, kaip jie sėda į automobilį, matuojami spaudimo taškai. Tuomet robotui telieka atkartoti šios veiksmus 25 tūkstančius kartų (tai turėtų atspindėti maždaug 10 įprasto naudojimo metų), o specialistams įvertinti kaip tai atlaikė sėdynės konstrukcija ir paminkštinimas.

Ford naudoja ir kitą robotą-užpakalį, tik šis skirtas ne patvarumui, o patogumui matuoti. Jis leidžia specialistams įvertinti sėdynės minkštumą ir įdubimą atsisėdus vidutinio sudėjimo vairuotojui. Aišku, atliekami ir kiti testai, kuriuos išvysite šiame video siužete.

 

Robotai gali būti juokingi, meniški, bet gali būti ir labai naudingi. Įdomu tai, kad automobilių pramonės robotizavimas iš esmės nesumažino darbo vietų skaičiaus. Žmonės vis dažniau dirba kartu su robotais surinkinėdami automobilius. Teigiama, kad tokie bendradarbiai gali pagerinti darbo sąlygas ir padėti žmonėms tausoti sveikatą. Na, o robotizuoti užpakaliai, reikia manyti, sukuria patogesnes sėdynes mūsų visų kelionėms.



5 keistos automobilių reklamos iš praeities: kaip reikia važinėti LADA ir kodėl Golf GTI nebuvo automobilis? (Video)

5 keistos automobilių reklamos iš praeities: kaip reikia važinėti LADA ir kodėl Golf GTI nebuvo automobilis? (Video)

Anksčiau, kai specialieji efektai dar nebuvo taip plačiai paplitę, reklamų kūrėjai turėjo rinktis kitus išraiškos būdus. Automobilių reklamose dominavo keisti, juokingi ir visada emocijos kupini siužetai. Kaip buvo reklamuojamas pasaulyje labai svarbus Ford Model T automobilis? O tvirtasis SAAB? Kurios klasikinio MINI savybės buvo pabrėžiamos, kai jis dar buvo visai naujas? Ir kaip reklamuota į vakarų šalis prasibrovusi LADA Niva?

Skrajūnas SAAB. Dabar plačiai žinomas tik vienas Švedijos automobilių gamintojas – tai Volvo. Koenigsegg žino tikrai ne visi, o dar smulkesnės automobilinės ambicijos retai pasiekia ir tikrų entuziastų akis. Tačiau anksčiau Švediją garsino ir SAAB automobiliai. Tvirti, patogūs, labai saugūs ir patikimi. Kompanija, kuriai priklausė SAAB Automobile gamino (ir iki šiol tebegamina) lėktuvus, todėl šie motyvai matomi ir SAAB reklamose. Štai kaip buvo reklamuojamas 900-asis modelis.

Atrodo keistai? Juk SAAB automobiliai su lėktuvais beveik neturėjo nieko bendro. Kartais SAAB reklamose pasirodydavo ir kitų gamintojų naikintuvai, o palyginimai būdavo skausmingai ištęsti. Nors šis vis tiek atrodo kaip keistas, bet kartu ir meniškas klipas

Volkswagen Golf GTI net nebuvo automobilis. Kaip jau rašėme, Volkswagen Golf GTI buvo vienas iš svarbiausių savo laiko karštųjų hečbekų. Jis leido važiuoti greitai ir mėgautis sportišku vairavimu už visai patrauklią kainą. Ir, galima sakyti, neturėjo neigiamų pusių. Golf išlaikė savo praktiškumą ir būdamas šiek tiek sportiškesnis. Štai kaip jis buvo reklamuojamas.

Linksma muzika, šonu slystantys Golf GTI ir keistas pareiškimas klipo pabaigoje. „Tai nėra automobilis. Tai – Volkswagen“ – ar tokia eilutė, pavartota neironiškai, būtų patvirtinta šių dienų marketingo specialistų?

MINI – visiems. MINI buvo mažas, pakankamai pigus ir gana sportiškas automobilis. Nors buvo labai mažas, jis buvo sukurtas taip, kad viduje būtų kiek įmanoma daugiau vietos keleiviams ir bagažui. MINI žmonėms labai patiko, tačiau BMC, kuriai tuomet priklausė ši markė, nenorėjo, kad atrodytų, kad MINI yra skirtas tik jaunimui. Todėl sukūrė reklamą pabrėžiančią, kad šis automobilis tinka visiems.

Rezultatas, kaip matote, yra gana komiškas. Kita vertus, visos gerosios MINI savybės yra paminėtos – lengvai uždaromi langai, puikus valdymas, taupumas, parkavimo paprastumas ir taip toliau. Taigi, reklama bent jau yra informatyvi ir tikrai įsimenanti.

Sportiškoji Lada Niva. Sovietų Sąjunga, o vėliau ir Rusija, gamino daug automobilių, tačiau dažniausiai jie nebuvo labai geri – jų tikrai negalima lyginti su vakarietiškomis transporto priemonėmis. Tačiau Lada Niva buvo pakankamai geras visureigis, kad sau vietos rastų ir Vakarų šalyse. Ši reklama buvo rodoma Švedijoje – ji jauniausia visame šiame straipsnyje.

Keista matyti greitai lekiantį Niva visureigį. Iš tikrųjų šie automobiliai nebuvo labai sportiški, o ir tipiniai jų vairuotojai nelabai mėgo tokį vairavimo stilių. Tačiau keisčiausia tai, kad kalbama ne apie Niva, o apie Lada apskritai. Sudaromas įspūdis, kad šios markės automobiliai dievino greitį, nors realybė buvo kitokia. Nors, juk vairuotojas renkasi stilių – kas dabar žino, galbūt kiekviena Niva norėjo būti važinėjama būtent taip?

Visureigis Ford Model T. Jei reikėtų išrinkti patį svarbiausią automobilį visoje istorijoje, tai tikriausiai turėtų būti Ford Model T. Būtent jis įrodė, kad turėti automobilį gali visi. Tačiau net tokiam populiariam gaminiui reikėjo reklamos – buvo būtina supažindinti žmones su geriausiomis Model T savybėmis. Pasirodo, viena iš jų buvo puikios bekelės įveikimo savybės.

Ford Model T buvo praktiškai visureigis. Tačiau tokiu jis turėjo būti. XX amžiaus pradžioje gerų kelių tikrai trūko, todėl visi automobiliai turėjo būti pakankamai tvirti ir neišsigąsti privažiavę kelio pabaigą. Ford Model T buvo įperkamas daugeliui, todėl juo važinėjo ir atokiuose vietose gyvenę žmonės. Štai todėl tokia ir reklama.

Ir šiais laikais kuriamos įdomios automobilių reklamos. Tačiau dažniausiai įspūdis kuriamas trankia muzika, šviesomis ir, žinoma, kompiuteriniais efektais. Technologijos nedaro reklamų blogesnėmis, tačiau įdomu pažiūrėti, kaip atrodė reklaminiai vaizdo klipai, kai specialieji efektai ir įmantrios montavimo technologijos dar nebuvo naudojamos.



Siūlome užmesti akį ir į kitus serijos straipsnius:

Klipus skirtus Audi 100, Golf MkII, Volkswagen Passat, Opel Calibra ir Fiat Multipla;

M5 (E39), Porsche, Ford Mustang, Mercedes-Benz ir Lamborghini reklamas;

Bei straipsnį su BMW E30, Volvo 145, Toyota pikapų, Fiat 128 ir Mazda MX-5 reklamomis

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.