Kodėl žinduoliai turi tik keturias kojas? Kodėl evoliucija mums nepadovanojo ratų? (Video)

Kodėl žinduoliai turi tik keturias kojas? Kodėl evoliucija mums nepadovanojo ratų? (Video)

Ar kada susimąstėte, kodėl Žemėje nėra gyvūnų, kurie vietoj kojų turėtų ratus? Galbūt klausimas ir netradicinis, tačiau juk mūsų planetos gyvybės įvairovė yra tokia plati ir čia egzistuoja tiek daug skirtingų būdų judėti. Taigi, atrodo, evoliucija kam nors turėjo padovanoti ratus. Kodėl taip nenutiko? Pasirodo, ratų gyvūnai neturi tikrai ne todėl, kad tokios galūnės yra per daug sudėtingos.

Iš tikrųjų, ratai yra kur kas paprastesnis mechanizmas nei kojos. Pažiūrėkite į mūsų robotus – paprastesni robotai visada turi ratus, nes pagaminti kojas yra kur kas sunkiau. Taip yra todėl, kad ratai neturi sąnariu – jie tik sukasi. Sukurti efektyviam vaikščiojimo mechanizmui reikalingi sąnariai ir visa eilė raumenų. Tai – sudėtinga geometrinė dėlionė, kurioje viena klaida gali pakeisti tiek daug. Taigi, su judėjimo mechanizmo sudėtingumu tai nėra susiję. Kita vertus, turint omenyje žinduolius ir roplius, sunku būtų įsivaizduoti patikimą raumenų struktūrą, kuri greitai suktų tokius ratus.



Jei gerai pažiūrėsite į robotus, kurie turi ratus, ir į mūsų transporto priemones, pastebėsite, kad visiems šiems daiktams reikalingi lygūs paviršiai patikimam judėjimui. Tose vietose, kuriose įstringa geriausi visureigiai, žmogus įprastai vis dar gali praeiti. Ratai negali peržengti kliūčių – jie juda tik vienoje savo ašių plokštumoje. Jei visureigiui suteiktume galimybę dar ir žingsniuoti savo ratais kaip pėdomis, mechanizmas jau būtų per daug sudėtingas.

Žmonės ir gyvūnai gamtos sąlygomis lygiais paviršiais vaikšto retai. Jie lipa į stačius paviršius, brenda per upelius, keliauja per tankius miškus – visose šiose situacijose labiau praverčia kojų suteikiamas lankstumas. Lygiai tas pats pasakytina apie lipimą medžiais ir įrankių naudojimą. Jūs savo kojomis galite nuveikti kur kas daugiau nei būtų įmanoma pora ratų.

Daugiau pasvarstymų šia tema – video siužete

 

Taigi, gyvūnai neturi ratų dėl kelių priežasčių – to neleistų įprasti raumenys, kojos geriau veikia raižytoje vietovėje, o bendra gyvūnų galūnių sistema leidžia naudoti įrankius, medžioti ir laipioti, todėl yra pranašesnė už bet kokią važiuoklę. Tačiau kodėl tuomet neturime šešių galūnių?

Pasaulyje nėra šešiakojo žinduolio. Vėlgi, taip yra dėl evoliucijos. Rūšys vystosi taip, kad biomechaniškai būtų kuo paprastesnės, bet vis tiek išliktų. Išmaitinti keturias ar penkias galūnes yra kur kas lengviau nei šešias. Žinduoliams šešios galūnės nėra reikalingos, nes pilnai pakanka keturių-penkių. Jūsų stalas yra stabilus stovėdamas ant keturių kojų, tai kodėl gamta turėtų suteikti šešias, tarkim, karvei?

Musės turi šešias kojas – jos joms padeda išsilaikyti ant vertikalių paviršių ir, kai reikia, porą kojų panaudoti kam nors kitam ir vis tiek išlaikyti pusiausvyrą. (Weirdmeister, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Vabzdžiai, žinoma, yra kita istorija – egzistuoja daug vabzdžių rūšių su šešiomis kojomis. Taip yra dėl to, kad jie turi gebėti nusileisti ant nehorizontalių paviršių – musė turi gebėti nusileisti ant jūsų kambario sienos. Musė taip pat turi galėti išlaikyti pusiausvyrą, kuomet naudoja priekines savo kojas, pavyzdžiui, akims nusivalyti. Žinduoliai savo galūnes naudoja visiškai kitaip, papildoma pora tiesiog nėra reikalinga.

Visgi, pabaigai reikėtų paminėti, kad organizmas su ratais mūsų planetoje egzistuoja, tačiau tai yra bakterijos. Ant ilgo žiuželio – citoplazminės judėjimui skirtos ataugos – yra pora biologinių ratų, kurie leidžia pakankamai greitai judėti skystyje ir kiek lėčiau ant kietų paviršių. Tačiau neskaitant šių bakterijų, kurios savo ratus naudoja kiek kitaip nei mes įsivaizduojame, biologinės važiuoklės mechanizmo Žemėje tikriausiai nerastume.


10 atsitiktinių faktų, kurių galbūt nežinojote – kaip atrodo dviratis, kuriuo galima pasiekti 223 km/h? (Video)

10 atsitiktinių faktų, kurių galbūt nežinojote – kaip atrodo dviratis, kuriuo galima pasiekti 223 km/h? (Video)

Visko žinoti tikrai neįmanoma, tačiau savaitės pradžioje visada smagu pamiklinti smegenis. Ir šįkart kviečiame paskaityti 10 faktų, kurių galbūt nežinojote. Dalis jų jau buvo skelbti NODUM Facebook puslapyje, dalis yra negirdėti. Kviečiame skaityti ir dalintis su draugais.

Tai – jau dvyliktasis pirmadienis, kuomet skelbiame įdomius faktus. Kviečiame paskaityti ir praeitos savaitės dešimtuką.




Ar žinojote, kurie seniausi pasaulio lėktuvai yra vis dar tinkami skrydžiui? Tai – keli Blériot XI egzemplioriai. Nors nuo žemės aukštai jie nebekyla, džiugu žinoti, kad šimtamečiai paukščiai vis dar išskleidžia sparnus. 1911 metų spalio 23 dieną Blériot XI lėktuvas tapo pirmuoju panaudotu karinėms reikmėms. Būtent nuo tos dienos reikėtų skaičiuoti karinės aviacijos istoriją. O kuris šiandienos karinis lėktuvas skraidys po šimto metų? Daugiau apie Blériot XI galite paskaityti šiame straipsnyje.

Blériot XI kadaise buvo greičiausias lėktuvas pasaulyje. (J.Klank, Wikimedia(CC BY 3.0)

Vaikystėje daugelis mūsų žaidė muilo burbulais. Jie žaismingai skrajoja ore, o ir pasiekti kiemo rekordą buvo didelis pasiekimas. Visgi, burbulais žaidžia ir suaugusieji. Štai Stefano Righi šių metų pradžioje pasiekė įspūdingą Gineso rekordą – sudarė 40 muilo burbulų grandinę.

Tikriausiai esate skridę dvimotoriu lėktuvu, tačiau galima užtikrintai pasakyti, kad nesate skridę tokiu, kurio varikliai yra išdėstyti vienas už kito ir turi atskirus propelerius. Būtent toks ir buvo Dornier Do 335, pirmam skrydžiui pakilęs 1943 metų spalio 26 dieną. Šis sunkusis naikintuvas turėjo du propelerius – vienas stūmė, o kitas traukė orlaivį pirmyn. Yra teigiančių, kad tai – greičiausias nemodifikuotas (gamyklinis) propelerinis lėktuvas pasaulyje. Daugiau apie greičiausius propelerinius lėktuvus – šiame straipsnyje.

Dornier Do 335 Pfeil turėjo du variklius ir du propelerius – vieną stumiantį ir vieną traukiantį. (Guinnog, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Kitąmet Estija, kaip ir Lietuva, švęs valstybės šimtmetį. Ta proga rengiama daugybė įvairių koncertų, bus leidžiamos filmai, knygos, filmuojamos televizijos laidos. Tačiau vienas originalus Estijos žmonių pasveikinimas jau pasirodė. Tai – šie Premia ledai. Jei lankysitės Estijoje, būtinai nusipirkite, paragaukite, ir pasakykite, ar yra tokie skanūs, kaip ir atrodo.

Estijos valstybės jubiliejui skirti ledai (Premia jäätis, Facebook)

Pasaulyje yra daugybė mažų gyvūnų, kurie gali nužudyti žmogų. Įvairūs nuodingi skorpionai, vorai, o kur dar vabzdžiai, kuriems žmonės gali būti alergiški. Tačiau, pasirodo, daugiausia gyvybių nusineša uodai. Taip yra todėl, kad jie platina maliariją, kuri kasmet pražudo daugiau nei milijoną žmonių.



Tikriausiai pastebėjote, kad elektriniai ir hibridiniai automobiliai neturi mechaninės pavarų dėžės. Teoriškai, tai yra įmanoma, tačiau toks sprendimas būtų nepraktiškas – elektromobiliams pavarų dėžė nėra reikalinga, o hibridiniai automobiliai veikia efektyviau su automatinėmis transmisijomis. Visgi, yra poras sprendimų, kurie, kad ir nepraktiški, yra visai įdomūs. Pavyzdžiui, šis Kilduff pavarų perjungimo mechanizmas automatinėms General Motors transmisijoms (apie kurį galite paskaityti čia):

Tai – vienas iš populiariausių Killduff gaminamų pavarų perjungimo mechanizmų. (Killduff)

O štai kaip Toyota sugalvojo automatinę transmisiją priartinti prie mechaninės – kompiuterinis mechanizmas veikia kaip mechaninės transmisijos perjungimo mechanizmas, nors sankabos pedalo ir nėra (straipsnį apie šį automobilį skaitykite čia):

Toyota to Unveil GR HV SPORTS pavarų perjungimo mechanizmas, skirtas automatinei transmisijai. (Toyota)

O vakar buvo pakankamai ypatinga diena. 1960 metų spalio 29 dieną Casius Clay laimėjo pirmąją savo profesionalią bokso dvikovą prieš Tunney Hunsaker. Vėliau jo karjera pasiekė iki tol neregėtas aukštumas. Casius Clay vėliau pasikeitė vardą ir tapo Muhammadu Ali. Savo ilgoje profesionalo karjeroje jis laimėjo 56 kovas ir 5 pralaimėjo. Muhammadas Ali taip pat aktyviai kovojo su rasizmu, rasiniais stereotipais ir už pasirinkimo laisvę. Paskutiniame gyvenimo etape jis nemažai paaukojo Parkinsono sindromo tyrimams – šia liga sirgo ir pats dėl patirtų smegenų sužalojimų.

Muhammadas Ali smūgiuoja Brianui Londonui, 1966-ieji. (Wikimedia)

Žinome, kad greičiausi pasaulio automobiliai įsibėgėja iki didesnio nei 430 km/h greičio. Tačiau greičiausias pasaulio kateris iš tokio greičio juokiasi. Spirit Of Australia 1978 metais pasiekė 511.121 km/h greitį, kuris iki šiol tebėra rekordinis. Beje, šis kateris buvo medinis, pagamintas entuziasto Ken Warby kieme.

Spirit of Australia – greičiausias kateris pasaulyje. ( Matilda, Wikimedia(CC BY-SA 2.5)

Ar mėgstate važinėti dviračiu? Tikriausiai smagiausia yra lėkti nuo kalniuko, tačiau Lietuvoje nėra tokių kalnų, nuo kurių važiuodami galėtume sulaužyti pasaulio greičio rekordus. Aišku, tam ir dviračio reikia ne bet kokio. Galite pažiūrėti dabartinį rekordą ir būtinai atkreipkite dėmesį į dviratį ir dviratininko aprangą.

 

Brookesia micra – mažiausias pasaulio chameleonas ir vienas iš mažiausių roplių. Šios rūšies gyvūnai, kurie gyvena Nosy Hara saloje Madagaskare, gali užaugti iki 29 mm dydžio, tačiau dažnai būna mažesni.

Brookesia micra – mažiausias ir labai retas chameleonas (Glaw F, Köhler J, Townsend TM, Vences M, Wikimedia(CC BY 2.5)



Tiek faktų šiam pirmadieniui. Kviečiame paskaityti ir anksčiau skelbus atsitiktinių faktų dešimtukus:

Pirmoji savaitė – didžiausia medinė arena, ilgiausias kelių traukinys, BMW E30 įdomybės ir t. .t

Antroji savaitė – mažiausias branduolinis ginklas, Dole Air Race katastrofa, seniausias vaizdo įrašas YouTube portale ir t. t.

Trečioji savaitė – Audi geležinkeliai, ilgiausias laivas pasaulio istorijoje, mechanizmas, kuris nieko nedaro ir t. t.

Ketvirtoji savaitė: Toyota ir AN-2 gimtadieniai, ilgiausias Ferrari paradas, aukščiausiai skraidantys paukščiai, didžiausia musė ir t. t.

Penktoji savaitė – mažiausia šunų veislė, pirmoji savitarnos parduotuvė, ilgiausia kirmėlė ir kur kas daugiau.

Šeštoji savaitė – Shuttle ant 747 nugaros, didžiausias Liebherr mobilus teleskopinis kranas, Lamborghini traktoriai ir t. t.

Septintoji savaitė – cinamono medis, Kolumbijos narkotikų kontrabandininkų laivai, Šiaurės Korėjos avialinijų maistas ir t. t. 

Aštuntoji savaite – mažiausių kačių veislė, Ferrari traktoriai, didžiausias vienaląstis, Laisvės statulos vidus, paukščių lizdas-daugiabutis ir kur kas daugiau.

Devintoji savaitė – didžiausia skruzdė, Koenigsegg Agera RS rekordas, Audi Rosemeyer koncepcinis automobilis, žemės riešutų auginimas ir t. t.

Dešimtoji savaitė – ilgiausias dviratis, mažų skylučių baimė, greičio rekordai ir pirmasis sabotažas aviacijos istorijoje.

Vienuoliktoji savaitė – didžiausias arklys, greičiausias šuo ant priekinių letenų, seniausias paukštis ir astronautė Felicette.

Įdomūs faktai – Savaitė #11. 10 įdomių faktų apie seniausią paukštį, astronautę katę ir aukščiausią arklį (Video)

Įdomūs faktai – Savaitė #11. 10 įdomių faktų apie seniausią paukštį, astronautę katę ir aukščiausią arklį (Video)

Prasideda ketvirtoji antrojo rudens mėnesio savaitė. Lauke darosi šalta ir niūru, tačiau nusiminti nėra ko. Karšto gėrimo puodelis, darbinga nuotaika, šviesūs tikslai priešakyje ir įdomūs skaitiniai ekrane yra viskas ko reikia rudeniškam pirmadieniui praskaidrinti. Kaip ir kiekvieną pirmadienį, kviečiame paskaityti 10 įdomių faktų.

Įdomius faktus skelbiame kasdien. Juos geriausia sekti mūsų Facebook puslapyje. Kviečiame prisijungti prie gausėjančio Nodum.lt skaitytojų būrio. O dabar, praeitos savaitės faktai.



Pirmadienis – greičiausias paukštis pasaulyje. Gepardas yra laikomas greičiausiu bėgančiu organizmu Žemėje, nes gali pasiekti 120 km/h greitį. Tačiau sakalas keleivis ore šį rekordą daužo į šipulius. Kartais nerdamas link grobio šis paukštis pasiekia ir 389 km/h. Sakalai keleiviai maitinasi mažesniais paukščiais, tokiais kaip balandžiai, antys ir panašiai. Šių paukščių sparnų mojis gali siekti 120 cm, tačiau dažnai yra mažesnis. Mokslininkai yra apskaičiavę, kad sakalo kūnas galėtų atlaikyti ir didesnį greitį (400 km/h žemesniame aukštyje ir net 625 km/h aukščiau, kur oras yra retesnis), tačiau kiti paukščiai yra žymiai lėtesni ir sakalams juos medžioti nėra taip sunku, kad reikėtų laužyti ir taip įspūdingą greičio rekordą.

Sakalas keleivis nerdamas link grobio pasiekia didesnį nei 380 km/h greitį. (Juan lacruz, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Beje, sakalai keleiviai migruodami kartais pasirodo ir Lietuvos padangėje, nors čia nei peri, nei gyvena.

Antradienis – didysis Londono alaus potvynis. Tai – 1814 metų spalio 17 dieną Londone įvykusi nelaimė, kuomet iš vienos alaus daryklos išsiliejo 1,47 milijonai litrų alaus. Po griuvėsiais ar nuskendę žuvo 8 žmonės. Apie šį įvykį turime atskirą straipsnį, kviečiame paskaityti.

Londono alaus potvynis – istorija kaip beveik pusantro milijono litrų alaus pražudė 8 žmones

Trečiadienis – motyvacinė benamės katės Felicette istorija. Felicette buvo paprasta benamė Paryžiaus katė. Vaikoma šunų ir žmonių, ji, kaip ir nemažas būrys kitų benamių gyvūnų, maitinosi šiukšlėmis ir miegojo šlapiuose miesto akligatviuose. Tačiau likimas Felicette buvo numatęs nuostabų nuotykį. Septintojo dešimtmečio pradžioje ji pateko į mokslininkų rankas ir pradėjo treniruotis. Šiai katei teko įrodyti savo tvirtumą centrifūgose ir slėgio kamerose, bet 1963 metų spalio 18 diena viską atpirko.

Felicette – pirmoji ir vienintelė katė astronautė (Wikimedia)

Tądien Felicette tapo pirmąja ir kol kas vienintele kate astronaute. Raketa Véronique kapsulę su Felicette iškėlė į 156 km aukštį. Vėliau kapsulė saugiai parašiutu nusileido į žemę.




Ketvirtadienis – kam reikalinga skylutė pakabinamos spynos apačioje? Tikriausiai esate pastebėję mažą skylutę pakabinamos spynos apačioje, netoli angos raktui. Nors kai kurie spėlioja, kad į ją įkišus kokį nors vielos galą galima atrakinti spyną, taip nėra. Ši skylutė reikalinga vandeniui iš spynos pasišalinti. kuomet spyna yra naudojama lauke. Vanduo gali sugadinti spynos mechanizmą, ypač jei užšąla. Toks mažas konstrukcinis sprendimas yra skirtumas tarp spynos, kuri veikia puikiai, ir tokios, kuri žiemą neatsirakina. Taip pat per šią skylę galima įpilti alyvos, nors, jei spyna naudojama ne pačioje švariausioje vietoje, persistengti nereikėtų – prie suteptų dalių lengviau prilimpa purvas, kuris ilgainiui gali prisidėti prie spynos užsikirtimo.

Skylutė pakabinamos spynos apačioje yra reikalinga vandeniui ištekėti. (Dori, Wikimedia(CC BY 2.5)

Penktadienis – Sidnėjaus operos teatro gimtadienis. Tikriausiai būtų sunku surasti žmonių, kurie nežinotų šio bures primenančio pastato. Elegantiškas statinys jau kelis dešimtmečius yra Sidnėjaus ir visos Australijos simbolis. Jį suprojektavo danų architektas Jørn Utzon, o statybos prasidėjo 1959 metų kovo 1 dieną. Oficialia jų užbaigimo data laikoma 1973 spalio 20 dieną, kuomet Karalienė Elžbieta II oficialiai atidarė šį teatrą.

Sidnėjaus operos teatras yra vienas iš žinomiausių pastatų pasaulyje. (John Hill, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Beje, operos teatru šį įspūdingą statinį galima vadinti tik sąlyginai. Iš tikrųjų, tai – daugiafunkcis renginių centras, kuriame vyksta įvairūs kultūriniai renginiai. Šiame pastate kasmet įvyksta bent 1500 skirtingų renginių, kuriuose apsilanko daugiau nei milijonas žmonių. Vienas iš populiariausių reguliarių renginių Sidnėjaus operos teatre yra ekskursijos – pats pastatas tapo savo repertuaro kūrėju. Šiose ekskursijose, kuriose aprodomos salės, užkulisiai ir kitos svarbiausios pastato erdvės, kasmet sudalyvauja 350 tūkstančių žmonių. Galima tik įsivaizduoti, kiek turistų fotografuoja Sidnėjaus operos teatrą iš išorės – tai yra vienas iš įspūdingiausių modernios architektūros šedevrų. 2007 metais Sidnėjaus operos teatras pripažintas UNESCO Pasaulio paveldo objektu.

Štai kaip atrodo fasadinė teatro pusė (Greg O’Beirne, Wikimedia(CC BY 2.5)

Penktadienį taip pat skelbėme ir kitą įdomybę – Opel salonuose slepiamus ryklio simbolius. Tai – vienas iš populiariausių praeitos savaitės straipsnių, todėl kviečiame sužinoti, kodėl naujesniuose Opel yra tokie paslėpti ženklai.

Šeštadienis – Thomas A. Edisonas užpildo patentą savo kaitrinei elektros lemputei. 1879 metų spalio 21 dieną Thomas Edisonas užpildė patentą savo kaitrinei lemputei, tačiau tai nebuvo pirmasis patentas ir Edisonas lemputės neišrado. Kaitrinę lemputę pirmasis užpatentavo Frederickas de Moleynsas dar 1841 metais. Tačiau ir jis, techniškai kalbant, nebuvo pirmasis. Marcellinas Jobardas, belgų išradėjas, kaitrinę lemputę su elementu vakuuminėje kapsulėje sukūrė dar 1838 metais, o ir anksčiau būta panašių bandymų. Manoma, kad pirmasis kaitrinės lemputės veikimo principą pademonstravo JAV mokslininkas Ebenezeris Kinnersley, kuris 1761 metais parodė, kad elektra įkaitinta metalinė viela šviečia. Po to XIX amžiaus pradžioje daugybė mokslininkų eksperimentavo su šia mintimi, kol Marcellinas Jobardas įrodė, kad vakuuminė kamera aplink šviečiantį metalinį siūlą gali prailginti jo gyvavimo laiką. Edisonui priklauso tik pirmasis praktiškas dizainas, masinės gamybos ištobulinimas ir komercializacijos pasiekimas, tačiau ir to nuvertinti nereikėtų.

Originalus Edisono lemputės dizainas. (Terren, Wikimedia(CC BY 2.0)

Kaitrines lemputes ilgą laiką naudojo ir žmonės savo namuose, ir miestai gatvėms apšviesti, ir įvairios įstaigos. Jos buvo pakeistos pakankamai neseniai. Iš pradžių paplito halogeninės lemputės, kurios skleidžia gana nemalonią šviesą, tačiau ilgiau tarnauja, o dabar jos savo vietą užleidžia LED analogams, kurie yra brangesni, tačiau tarnauja labai ilgai, o ir šviesos spalvą bei intensyvumą yra lengva reguliuoti.

Thomas Alva Edisonas savo laboratorijoje. (Wikimedia)

Sekmadienis – seniausias gyvas paukštis pasaulyje. Tai – albatrosė Wisdom. Per savo gyvenimą ji nuskrido apie 5 milijonus kilometrų ir sudėvėjo jau ne vieną žiedą. Taip nutiko todėl, kad Wisdom yra seniausias paukštis pasaulyje. Ji išsirito dar 1951 metais, o pirmąjį žiedą gavo 1956-aisiais. Nuo tada ji visą laiką yra sekama.

Wisdom – seniausias gyvas paukštis pasaulyje. Albatrosė gimė 1951 metais. (John Klavitter/U. S. Fish and Wildlife Service, Wikimedia)

Šios rūšies albatrosai įprastai susiporuoja visam gyvenimui. Neįprastai ilgas Wisdom amžius lėmė, kad ji savo ankstesnį partnerį jau prarado, o tada kurį laiką buvo vieniša. Dabar Wisdom turi naują meilę ir kasmet deda kiaušinius.




Tiek faktų skelbėme praeitą savaitę. Kviečiame lankytis NODUM Facebook puslapyje, kur kasdien publikuojame įdomių skaitinių ir faktų. Na, o dabar pateikiame dar tris įdomius faktus, kad bendras skaičius pasiektų 10.

Greičiausias šuo ant priekinių letenų – Konjo, nubėgęs 5 metrus per 2,39 s. Rekordas gal ir keistas, tačiau matyti taip bėgantį šunį visai linksma.

 

Didžiausias gyvas arklys – Big Jake. Šis arklys, gimęs 2001 metais, yra pripažintas aukščiausiu gyvu arkliu – jo ūgis ties gogu siekia 210,19 cm.

 

Brangiausi kostiumai. Dažnas pasakytų, kad Hugo Boss, Armani ar kitų garsių vardų kostiumai yra labai brangūs, tačiau tikrą kokybę mėgstantys ir tai sau leisti galintys žmonės į tokius pigius daiktus nesižvalgo. Pavyzdžiui, Dormeuil  šeima yra sukūrusi kostiumą, kuriam panaudotos 6 iš rečiausių audinių pasaulyje. Tarp jų – ir vadinamasis dorsilkas – ypatingas vilnos ir šilko derinys. Toks kostiumas kainuoja apie 100 tūkstančių dolerių, tačiau viskas priklauso nuo pirkėjo fantazijos ir norų. Kita vertus, Stuartas Hughesas, žinomas prabangių daiktų kūrėjas, yra pardavęs ir deimantais inkrustuotą kostiumą, kuris kainavo beveik 900 tūstančių dolerių.



Tiek faktų šįkart. Užsukite paskaityti ir kitas šios straipsnių serijos dalis:

Pirmoji savaitė – didžiausia medinė arena, ilgiausias kelių traukinys, BMW E30 įdomybės ir t. .t

Antroji savaitė – mažiausias branduolinis ginklas, Dole Air Race katastrofa, seniausias vaizdo įrašas YouTube portale ir t. t.

Trečioji savaitė – Audi geležinkeliai, ilgiausias laivas pasaulio istorijoje, mechanizmas, kuris nieko nedaro ir t. t.

Ketvirtoji savaitė: Toyota ir AN-2 gimtadieniai, ilgiausias Ferrari paradas, aukščiausiai skraidantys paukščiai, didžiausia musė ir t. t.

Penktoji savaitė – mažiausia šunų veislė, pirmoji savitarnos parduotuvė, ilgiausia kirmėlė ir kur kas daugiau.

Šeštoji savaitė – Shuttle ant 747 nugaros, didžiausias Liebherr mobilus teleskopinis kranas, Lamborghini traktoriai ir t. t.

Septintoji savaitė – cinamono medis, Kolumbijos narkotikų kontrabandininkų laivai, Šiaurės Korėjos avialinijų maistas ir t. t. 

Aštuntoji savaite – mažiausių kačių veislė, Ferrari traktoriai, didžiausias vienaląstis, Laisvės statulos vidus, paukščių lizdas-daugiabutis ir kur kas daugiau.

Devintoji savaitė – didžiausia skruzdė, Koenigsegg Agera RS rekordas, Audi Rosemeyer koncepcinis automobilis, žemės riešutų auginimas ir t. t.

Dešimtoji savaitė – ilgiausias dviratis, mažų skylučių baimė, greičio rekordai ir pirmasis sabotažas aviacijos istorijoje.

Įdomūs faktai – Savaitė #9. 10 įdomių faktų apie baisiausią Audi, didžiules skruzdes ir kiek laiko žmogus ištveria be vandens

Įdomūs faktai – Savaitė #9. 10 įdomių faktų apie baisiausią Audi, didžiules skruzdes ir kiek laiko žmogus ištveria be vandens

Kaip ir kiekvieną pirmadienį, taip ir šį parengėme įdomių faktų suvestinę. Tai – jau devintasis pirmadienis, kuomet skelbiame tokį straipsnį. NODUM Facebook puslapyje kasdien skelbiame po kokį nors įdomų faktą, o tuomet juos visus susumuojame į pirmadienio straipsnį.

Šįkart temos labai įvairios – svyruoja nuo keisčiausių gamtos kūrinių iki automobilinių greičio rekordų. Raginame išreikšti savo nuomonę, kokio tipažo straipsniai jums yra patys įdomiausi ir apie ką norėtumėte paskaityti dažniau. Tai galite padaryti štai po šiuo pranešimu Facebook’e.



Pirmadienis – dinoponera, vienos didžiausių skruzdžių pasaulyje. Dinoponera patelės dažnai užauga didesnės nei 3-4 cm. Šios skruzdės gyvena tik Pietų Amerikoje, jų kolonijos dažniausiai būna gana mažos – vidutiniškai jas sudaro vos 14 darbininkių. Dinoponera skruzdės, nors jas ir ėda, kas tik netingi, yra nuodingos. Žmonėms jų įgėlimas gali sukelti didžiulį 48 valandas trunkantį skausmą, kraują išmatose, padažnėjusį širdies ritmą ir skysčių kaupimąsi toje galūnėje, į kurią buvo įgelta.

Dinoponera australis – viena didžiausių pasaulio skruzdžių(Alex Wild, Wikimedia)

Antradienis – kivių auginimas. Kiviai auga kekėmis ant vijoklinių augalų. Kiviai auginami didžiulėse plantacijose Italijoje, Japonijoje, Naujojoje Zelandijoje, Čilėje ir kitose šalyse su šiltu klimatu. Dažniausiai mūsų parduotuves pasiekia itališki kiviai, nors pasitaiko atkeliaujančių ir iš kitų šalių. Kivių augalai reikalauja nemažai priežiūros – jie privalo būti nuolat genėjami, apsaugomi nuo bet kokios šalnos ir paremti stipriomis konstrukcijomis. Iš vieno hektaro galima pririnkti kelias tonas vaisių. Kiviai, savaime aišku, skinami rankomis

Kiviai auga ant vijoklių (A.j.morris, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Trečiadienis – kas sveria daugiau – suaugęs kolibris ar vieno euro cento moneta? Vidutinis kolibrio (Mellisuga helenae) svoris siekia vos 1,95 g, o vieno cento moneta sveria 2,3 gramus. 2 eurų moneta sveria kaip daugiau nei 4 kolibriai. Kolibriai yra vieninteliai paukščiai, galintys įskristi į stiklinį butelį. Jie nesunkiai išsilaiko vienoje vietoje ore ir gali pasiekti 54 km/h greitį.

Kolibris sveria mažiau už euro cento monetą (Charlesjsharp, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Ketvirtadienis – įspūdingas Koenigsegg Agera RS pasirodymas – 0-400-0 km/h per 36,44 s. Dar visai neseniai Volkswagen koncernas ir Bugatti džiaugėsi, kad Chiron pasiekė naują 0-400-0 rekordą –  41,96 s tikrai yra šis tas vertas pagyrų. Rekordą pasiekęs automobilis vėliau dalyvavo Frankfurto automobilių parodoje, jo groteles puošė iškalbingi skaičiai – 42. Tačiau Koenigsegg negalėjo leisti Bugatti šiuo rekordu pasidžiaugti nei mėnesį ir jį sudaužė į šipulius – Agera RS įsibėgėjo iki 400 km/h ir vėl sustojo vos per 36,44 s. Chiron savo rekordo siekė ant kur kas lygesnės trasos nei Agera. Vaizdo įraše – įspūdingas Koenigsegg Agera RS pasirodymas.

 

Penktadienis – MIG-29 gimtadienis. Tai – sovietinis dviejų variklių naikintuvas, pirmą kartą pakilęs 1977-ųjų spalio 6 dieną, o tarnybą pradėjęs 1982-ųjų liepą. Nepaisant garbaus amžiaus, MIG-29 dar tebėra naudojamas ne tik Rusijos, bet ir dar kelių šalių karinėse oro pajėgose. Jo manevringumas vertinamas ir aviacinių šou metu.

Akrobatiniams pasirodymams paruoštas MIG-29 (Dmitry Terekhov, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)




MIG-29 piloto darbo vieta. (IrasD, Wikimedia)

Šeštadienis – kaip auga žemės riešutai. O auga jie žemėje. Tai – valgomos sėklos, daugiausia auginamos tropiniuose ir subtropiniuose regionuose. Mažesniuose ūkiuose žemės riešutų derlius renkamas rankomis, tačiau dabar beveik visos komercinės plantacijos naudoja modernią techniką. Žemės riešutai naudojami ir pašarui, tačiau mes juos labiau pažįstame iš užkandžių ir riešutų sviesto. JAV pietuose, Indijoje, Kinijoje ir Afrikoje labai populiarūs virti žemės riešutai, o riešutų miltai dažnai naudojami patiekalams be glitimo gaminti.

Žemės riešutai ką tik išrauti iš žemės. (Nimvik, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Sekmadienis – Audi Rosemeyer koncepcinis automobilis. Tai – įdomi superautomobilio koncepcija, pasirodžiusi 2000 metais.  Rosemeyer buvo varomas visais keturiais ratais ir turėjo 8 litrų W16 variklį bei mechaninę pavarų dėžę. Ne vienas automobilių entuziastas Rosemeyer pakrikštijo vienu baisiausių Audi automobilių, o kitiems jo stilius visai patinka. Šis automobilis pavadintas Berndo Rosemeyero, Auto Union lenktyninko, vardu. Ar Audi Rosemeyer jums ką nors primena iš vėliau pasirodžiusių kūrinių? Jo dizainas ir kai kurie techniniai sprendimai padėjo kuriant Bugatti Veyron.

Ar esate matę prasčiau atrodantį Audi? O gal šis koncepcinis jums atrodo gražus? (Norbert Schnitzler, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Beje, tikriausiai pastebėjote, kad Rosemeyer žibintai buvo paslepiami – juos galėjo uždengti slankiojantis dangtelis. Paslepiami žibintai nebėra dažnai sutinkami automobilių pasaulyje, nes prideda nemažai svorio, o ir suteikiami privalumai nebenusveria trūkumų. Plačiau – šiame straipsnyje.

Audi Rosemeyer pamokos padėjo sukurti Bugatti Veyron (Lord van Tasm, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Tiek faktų skelbėme praeitą savaitę. Jei to dar nepadarėte, kviečiame prisidėti prie mūsų Facebook puslapio, kur kasdien rasite įdomių skaitinių ir faktų. Tam, kad turėtume apvalų dešimtuką, pridedame dar tris faktus.

Mažiausias pasaulio fortepijonas. Jį 2006 metais sukūrė japonų žaislų ir žaidimų kompanija Sega Toys Co. Mažytis fortepijonas turi 88 klavišus, visus tris pedalus ir automatinio grojimo funkciją. Jo plotis – vos 25 cm. Štai kaip skamba jo muzika.

 

Brangiausi pasaulyje obuoliai – Sekai-ichi. Šie obuoliai auginami Japonijoje, kuri yra žinoma dėl savo didžiulio polinkio į vaisius. Sekai-ichi medžiai yra laistomi vandeniu su medumi ir apdulkinami rankomis. Jie kruopščiai atrenkami, kad parduotuvių lentynas pasiektų tik tobulai atrodantys obuoliai. Vienas toks vaisius kainuoja apie 18 eurų.

Kiek laiko žmogus gali ištverti be vandens? Daugybė puslapių internete nurodys 3-7 dienas, tačiau viskas priklauso nuo aplinkybių. Mūsų kūnui reikalingas vanduo, bet, jei jį prarasime lėtai, be geriamo vandens ištversime ilgiau. Andreasas Mihaveczas 1979 metais beveik visiškai be geriamo vandens ištvėrė 18 dienų, kuomet policija jį pamiršo sulaikymo kameroje. Sakome beveik, nes jis laižė kondensatą nuo sienų, tačiau manoma, kad labiausiai jam padėjo aplinkos drėgmė. Šio rekordo pagerinti tikrai nelinkime.



Tiek faktų šįkart. Raginame paskaityti ir kitas šios straipsnių serijos dalis:

Pirmoji savaitė – didžiausia medinė arena, ilgiausias kelių traukinys, BMW E30 įdomybės ir t. .t

Antroji savaitė – mažiausias branduolinis ginklas, Dole Air Race katastrofa, seniausias vaizdo įrašas YouTube portale ir t. t.

Trečioji savaitė – Audi geležinkeliai, ilgiausias laivas pasaulio istorijoje, mechanizmas, kuris nieko nedaro ir t. t.

Ketvirtoji savaitė: Toyota ir AN-2 gimtadieniai, ilgiausias Ferrari paradas, aukščiausiai skraidantys paukščiai, didžiausia musė ir t. t.

Penktoji savaitė – mažiausia šunų veislė, pirmoji savitarnos parduotuvė, ilgiausia kirmėlė ir kur kas daugiau.

Šeštoji savaitė – Shuttle ant 747 nugaros, didžiausias Liebherr mobilus teleskopinis kranas, Lamborghini traktoriai ir t. t.

Septintoji savaitė – cinamono medis, Kolumbijos narkotikų kontrabandininkų laivai, Šiaurės Korėjos avialinijų maistas ir t. t. 

Aštuntoji savaite – mažiausių kačių veislė, Ferrari traktoriai, didžiausias vienaląstis, Laisvės statulos vidus, paukščių lizdas-daugiabutis ir kur kas daugiau.

Įdomūs faktai – Savaitė #1: 10 įdomių faktų, kurių galbūt nežinojote

Įdomūs faktai – Savaitė #1: 10 įdomių faktų, kurių galbūt nežinojote

Praeitą pirmadienį Nodum.lt Facebook paskyroje pradėjome naują tradiciją – kasdien skelbiame po kokį nors mažai girdėtą įdomų faktą. Stengiamės atrinkti tokias įdomybes, kurios nėra jau daugybė kartų kartotos visuose faktų puslapiuose. Šią veiklą tęsime ir toliau, o kiekvieną pirmadienį per savaitę paskelbtus faktus surašysime į štai tokią suvestinę, kurioje pateiksime daugiau informacijos.

Pirmadienis –  Nipro Hachiko Dome – vienas didžiausių medinių stadionų pasaulyje. Šis statinys stovi Japonijoje,  Odatės mieste, Akitos prefektūroje. Nipro Hachiko Dome buvo užbaigtas 1997 metais, jame telpa 15 tūkstančių žiūrovų. Įprastai čia rengiamos beisbolo varžybos, tačiau pasitaiko ir kitokių renginių.



Įdomu tai, kad šis stadionas stovi vietovėje, kur žiemą stipriai sninga ir stūgauja vėjai. Tai Nipro Hachiko Dome visai nebaisu, nes jis pasižymi aerodinamiška forma, o sniegą nuo kupolo nupurto tarp dviejų dangos sluoksnių cirkuliuojantis šiltas oras. Stadiono kupolui prireikė 25 tūkstančių kiparisų medienos, kuri buvo brandinama net 60 metų.

Nipro Hachiko Dome – vienas didžiausių medinių statinių pasaulyje. (Ebiebi2, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Antradienis – didžiausias lėktuvo propeleris priklausė Linke-Hofmann R.II bombonešiui. Šis orlaivis pirmam skrydžiui kilo 1919 metais ir savo laiku buvo stulbinančiai didelis. Jo sparnų mojis siekė net 41,16 m, o ilgis – 23,3 m. Į rekordų knygas buvo įrašytas lėktuvo propeleris, kurio skersmuo siekia net 6,9 metrus.

Linke-Hofmann R.II bombonešis – atkreipkite dėmesį į matomus žmonių siluetus. Wikimedia)

Didžiulį propelerį suko net keturi šešių cilindrų Mercedes varikliai. Buvo planuojama po karo pradėti keleivinių tokių lėktuvų gamybą, tačiau dėl Versalio sutarties tokie planai buvo pamiršti. Stebėtis, kad lėktuvas su didžiausiu propeleriu į dangų kilo Pirmojo pasaulinio karo metais, labai nereikėtų – juk greičiausi propeleriniai lėktuvai taip pat nėra nauji.

Trečiadienis – didžiausia bakterija. Thiomargarita namibiensis yra laikoma didžiausia bakterija pasaulyje – kartais ji užauga iki 0.75 mm. Dėl to Thiomargarita namibiensis bakteriją nesunku pamatyti ir plika akimi. Ji gyvena vandenyno dugne prie Namibijos krantų. Tiesa, pasaulyje egzistuoja ir šiek tiek ilgesnė bakterija,  Epulopiscium fishelsoni, tačiau ji yra plonesnė ir lengvesnė.

Didžiausia pasaulio bakterija – Thiomargarita namibiensis. (NASA, Wikimedia)

Ketvirtadienis – ilgiausias kelių traukinys pasaulyje buvo sudarytas iš 112 priekabų. Dar vienas dydžio rekordas – Mack vilkikas 2006 metais 100 metrų tempė 112 priekabų, kartu sveriančių net 1300 tonų. Tai buvo padaryta tik siekiant rekordo, tačiau kelių traukiniai Australijoje nėra toks jau retas vaizdas. Dėl itin tiesių, lygių kelių ir didžiulių atstumų prie vieno vilkiko kabinti kelias priekabas yra tiesiog efektyviau. Dažniausiai kelių traukinius sudaro 3-5 priekabos. Štai kaip atrodo vienas didžiausių kelių traukinių pasaulyje:

Penktadienis – BMW E30 M3 pikapas ir pirmasis Z serijos automobilis. Darbinės savaitės pabaigai pasidalinome visu faktų straipsniu apie BMW E30. Ar žinojote, kad šis automobilis buvo vienas svarbiausių šiuolaikinėje BMW istorijoje? Būtent E30 pagrindu buvo sukurtas pirmasis M3 sportinis automobilis, pirmasis Z serijos BMW, o pats E30 buvo pirmasis trečios serijos BMW, siūlomas ir kaip universalas, ir kaip sedanas. Gamykloje net 26 metus sukiojosi ir unikalus M3 pikapas. Faktų kur kas daugiau, siūlome paskaityti.

E30 M3 kėbulas yra išplatintas ir atrodo tikrai atletiškai, nors patinka ne visiems. (Rudolf Stricker, Wikimedia)

Šeštadienis – kodėl seni troleibusai turi tris pedalus, o nauji – tik du? Troleibusai, kaip ir beveik visos kitos elektrinės transporto priemonės, neturi pavarų dėžių. Tai kam jiems trys pedalai? Du iš jų yra stabdžiai – vienas stabdo elektriniu varikliu ir yra naudojamas norint prilėtinti, o kitas stabdo būgnais, kaip įprastame autobuse.




Šiuolaikiniuose troleibusuose abi šios stabdymo funkcijos yra sudėtos į vieną pedalą ir veikia priklausomai nuo to, kaip stipriai vairuotojas pedalą spaudžia. Daugiau informacijos apie iš Kauno gatvių besitraukiančius Škoda 14Tr troleibusus – šiame straipsnyje.

Škoda 14Tr vairuotojo darbo vieta. Vairas nėra reguliuojamas, sėdynė nepatogi, o apie kondicionierių nėra galimybės net pasvajoti.

Sekmadienis – status Mercedes-Benz bandymų poligono posūkis. Šiemet Mercedes-Bezn bandymų poligonas Štutgarte atšventė 50 metų jubiliejų. Vienas iš įdomiausių jo bruožų – itin status posūkis. Tačiau status jis ne tik tokia prasme, kaip galite pagalvoti – jis iš tikrųjų primena vertikalią sieną. Teoriškai automobiliai šį posūkį galėtų įveikti ir 200 km/h greičiu, bet vairuotojai to neištvertų. Vietoj to, šiuo posūkiu važiuojama 150 km/h greičiu vairuotojui-bandytojui net nelaikant vairo. Daugiau apie Mercedes-Benz bandymų poligoną – šiame straipsnyje.

Teoriškai šiuo aukštu posūkiu galima važiuoti ir 200 km/h greičiu, bet realiai vairuotojas to neištvertų. Daimler nuotrauka

Nors 7 yra mūsų mėgstamas skaičius, sąrašą pažadėjome išplėsti keliais papildomais faktais, tarkim, iki 10.

Skaitmeninė kamera gali užfiksuoti radiaciją. Radioaktyvūs spinduliai atsitrenkę į kameros jutiklį vaizdo įraše ar nuotraukoje palieka baltus taškus. Kuo šių taškų daugiau, tuo daugiau radiacijos yra aplinkoje. Štai ką užfiksuoja kamera, keliaudama per bagažo rentgeno aparatą oro uoste:

Žmogaus akių vokai atlieka tikrai daugiau nei vieną funkciją. Įprasta manyti, kad mūsų akių vokai apsaugo akis ir padeda jas drėkinti, tačiau jie daro kur kas daugiau. Visų pirma, jie veikia kaip valytuvai, pašalindami dulkes nuo akių obuolių ir išlygindami ašarų sluoksnį, kuris yra optiškai skaidrus ir padeda geriau matyti. Vokai taip pat pridengia akis nuo erzinančios šviesos ir reflekso vedami užsimerkia, jei jaučiame pavojų gauti smūgį. Daugiau apie vokus ir blakstienas, ir kas nutiktų jei jų neteiktume – Technologijos.lt straipsnyje.

Mažiausias pasaulio žinduolis, muskusinis etruskinis kirstukas, yra lengvesnis už mažiausią paukštį. (Trebol-a, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Mažiausias pasaulyje paukštis yra sunkesnis už mažiausią pasaulyje žinduolį. Mažiausias pasaulio paukštis, bitinis kolibris, vidutiniškai sveria 1,95 g, o mažiausias žinduolis, muskusinis etruskinis kirstukas, – vos 1,8 gramus.




Tiek faktų šį kartą. Raginame sekti mūsų FB puslapį ir juo dalintis su draugais – kuomet pasieksime pirmą tūkstantį, planuojame svetainės lankytojams ką nors padovanoti!

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.