Kas galingesnis – lokomotyvas ar lėktuvas? Klausimas, į kurį atsakyti yra pakankamai sunku

Kas galingesnis – lokomotyvas ar lėktuvas? Klausimas, į kurį atsakyti yra pakankamai sunku

Tikriausiai jums yra tekę sėdėti automobilyje prie pervažos ir skaičiuoti pralekiančio traukinio vagonus. Sunkus sąstatas, atrodo, niekada nesibaigs, o lokomotyvas jį traukia be didesnio vargo. Tuo tarpu lėktuvai vienu metu gabena šimtus keleivių į visai kitą pasaulio kraštą, bet sveria gerokai mažiau nei traukiniai. Tai kas iš tiesų turi daugiau galios – lokomotyvai ar lėktuvai?

Klausimas, žinoma, iš esmės yra bereikšmis, tačiau kartais juk smalsu panagrinėti ir tokias temas. Reikėtų pasakyti, kad galingiausi pasaulio lėktuvai yra varomi turboreaktyviniais varikliais, kurie lyginami ne pagal galią, o pagal jėgą. Kitaip tariant, lokomotyvai apibūdinami arklio galiomis ir kilovatais, o lėktuvai – kiloniutonais.



Traukinys yra galingesnis?

Lyginti reaktyvinių lėktuvų ir lokomotyvų galią yra pakankamai sudėtinga (ir visai beprasmiška, bet įdomu). Problema yra tai, kad reaktyviniai varikliai nėra lyginami pagal jų galią. Galite peržiūrėti Boeing, Airbus, CMF International (vienas didžiausių reaktyvinių variklių gamintojų) interneto puslapius, bet vis tiek nerasite jokių galios vienetų, tokių kaip arklio galios ar kilovatai. Taip yra todėl, kad  reaktyviniai varikliai lyginami ne pagal galią, o pagal jėgą, kuri matuojama kiloniutonais. Pavyzdžiui, vieno Boeing 737 MAX variklio jėga yra 119–130 kN. Aišku, tikriausiai jau pamanėte, kad kiloniutonus turėtų būti įmanoma paversti galios vienetais, bet tai nėra taip lengva.

Iš tikrųjų, galios formulė yra pakankamai paprasta – tai darbas (jėga padauginta iš atstumo) padalintas iš laiko. Tačiau reaktyvinių variklių galia nuolat kinta, priklausomai nuo oro sąlygų, naudojamų degalų ir kitų faktorių. Tačiau galima pabandyti pagalvoti bent jau teoriškai. Boeing 737 MAX 9 pakilimo metu gali sverti daugiau nei 88 tonas. Jo kreiserinis greitis siekia 839 km/h, kurį lėktuvas pasiekia labai greitai. Tačiau vienas galingiausių pasaulio lokomotyvų, elektrinis kinų HXD1  pats sveria apie 184 tonas, o už savęs dar traukia ir anglių pilnus vagonus, riedėdamas 70 km/h greičiu. Išjudinti milžinišką svorį ir palaikyti tokį greitį reikia didžiulės galios – vienu metu šis traukinys gabena gerokai didesnį svorį nei keli didžiausi pasaulio krovininiai lėktuvai. Turint tai omenyje 70 km/h greitis atrodo gana gerbtinas.

Boeing 737MAX variklių galia nėra skelbiama – reaktyviniai varikliai lyginami pagal jėgą. (Jeff Hitchcock, Wikimedia (CC BY 2.0)

HXD1 galia siekia 9600 kW. Dar daugiau – pora turboreaktyvinių variklių pritvirtintų prie traukinio viršaus jo net nepajudintų – dėl to nėra jokios abejonės. Vienas Boeing 737 MAX variklis sukuria 130 kN trauką (lėktuvas turi du tokius variklius), tai gal reikėtų palyginti jo ir HXD1 jėgą kiloniutonais?

Maksimali HXD1 elektros sistemos jėga siekia 760 kN kuomet reikia išjudinti stovintį sąstatą ir 494 kN riedant įprastu 70 km/h greičiu. Panašiai tokia jėga pasižymi ir Airbus A330 (du varikliai po 305-316 kN). Tuo tarpu didžiausias keleivinis lėktuvas pasaulyje Airbus A380 turi keturis variklius, vieno kurių trauka siekia 311 kN. Tačiau jei jau kalbame apie galią, praktiškai visi didieji lėktuvai yra gerokai galingesni už galingiausius pasaulio lokomotyvus.

Vienas galingiausių lokomotyvų pasaulyje. (DF40162, Wikimedia (CC BY 3.0)

Iš tiesų lėktuvas yra galingesnis

Kuznetsov NK-12 yra galingiausias pasaulio turbopropelerinis variklis, sukurtas sovietų sąjungoje ir naudotas bombonešiuose bei keleiviniuose laineriuose. Turbopropeleriniai varikliai, priešingai nei reaktyviniai, yra apibūdinami galios vienetais – NK-12 išspaudžia net 11 033 kW. Kitaip tariant, vienas toks variklis yra galingesnis už minėtą HXD1 traukinį, tačiau ir tai dar ne viskas. Šiuos variklius naudojo Antonov An-22, Tupolev Tu-95 ir Tu-114 – visi lėktuvai turėjo po keturis NK-12. Taigi, visi jie buvo galingesni už bet kokius traukinius. O juk tai buvo sena technologija ir net ne reaktyviniai varikliai.

NK-12 – galingiausi turbopropeleriniai varikliai pasaulyje. (Petebutt, Wikimedia)

Taigi, prisiminkite porą dalykų. Visų pirma, įprasti reaktyviniai varikliai niekada neapibūdinami galia. Šis dydis per daug kinta, kad būtų galima nusakyti maksimalią galią, todėl jie lyginami pagal jėgą, kuri matuojama kiloniutonais. Savo jėga vidutinio dydžio reaktyviniai keleiviniai lėktuvai nusileidžia galingiausiems traukiniams, o štai galia jie stipriai pirmauja. Tuo tarpu turbopropelerinių lėktuvų galia yra žinoma ir skelbiama – vos vienas galingiausias turbopropelerinis variklis yra galingesnis už galingiausius lokomotyvus, tačiau jie nenaudojami po vieną.



Taip pat skaitykite:

Automobilių galia prieš sukimo momentą – ką reiškia šie skaičiai ir į kurį reikėtų labiau atkreipti dėmesį?

Kodėl saugos diržai lėktuvuose yra visai kitokie nei automobiliuose?

10 faktų apie traukinius, kurių galbūt nežinojote;

10 įdomių faktų apie keleivinius lėktuvus;

Kas yra gretbėgiai ir kam jie skirti?

Kam skirta kartais tarp geležinkelio bėgių matoma dar viena pora tarpusavyje sujungtų bėgių?

Kam skirta kartais tarp geležinkelio bėgių matoma dar viena pora tarpusavyje sujungtų bėgių?

Kartais vaikštinėdami prie geležinkelio bėgių galite pastebėti įvairių įtaisų, kurių paskirtis jums gali būti nežinoma. Pavyzdžiui, ar esate pastebėję, kad kartais tarp geležinkelio bėgių būna sumontuoti papildoma bėgių konstrukcija, kuri neliečia pagrindinių bėgių, neturi judančių dalių ir įprastomis sąlygomis traukiniui niekaip nepadeda? Tai – gretbėgiai, bet kam jie skirti?

Gretbėgius galbūt esate matę, tačiau retas į juos atkreipia dėmesį. Jie dažnai įrengiami ant viadukų, tiltų, po pėsčiųjų tiltais, tuneliuose. Traukinys įprastomis sąlygomis gretbėgių visiškai neliečia. Tai – pasyvi saugumo konstrukcija, sukurta iš to paties plieno kaip ir kelio bėgiai.



Nors daugelis žmonių gretbėgių apskritai nepastebi, kiti spėlioja, kad jie numuša po traukiniais prilipusį sniegą ar kažkaip papildomai sutvirtina bėgius. Iš tiesų gretbėgiai yra saugumo konstrukcija, neleidžianti nuo bėgių nuvažiavusiam traukiniui apsiversti ir sukelti žymių nuostolių. Štai kaip atrodo gretbėgiai ant viaduko virš T. Masiulio gatvės Kaune:

Traukinio riedmuo nuriedėjęs nuo bėgio patenka tarp bėgio ir gretbėgio, todėl traukinys negali nurėdėti ir nusiversti nuo geležinkelio.

Gretbėgiai nesustabdo traukinio nuo nurėdėjimo nuo bėgių. Nuo bėgio nuriedėjęs traukinio riedmuo (ratas) patenka tarp bėgio ir gretbėgio – taip traukiniui neleidžiama nukrypti nuo kelio.  Kitaip tariant, gretbėgiai neleidžia traukiniui nuriedėti tolyn ir visiškai nusiversti nuo kelio. Šie įtaisai sumažina galimos avarijos žalą, todėl gretbėgiai įrengiami ant kai kurių vaidukų, tiltų, tuneliuose, po pėsčiųjų viadukais ir kitose vietose, kur nuvirtęs traukinys sukeltų didelę avariją. Pavyzdžiui, nuvirtęs traukinys nuo to viaduko virš T. Masiulio gatvės tikriausiai rimtai apgadintų paties viaduko konstrukciją, apačioje esantį kelią, tikrai nutrauktų troleibusų kontaktines linijas ir, pačiu blogiausiu atveju, užgriūtų ant automobilių, troleibusų ar žmonių. Tokios avarijos padarinius būtų labai sunku ir, reikia manyti, brangu likviduoti.

Gretbėgiai dažniausiai yra tokie pat ar šiek tiek lengvesnio tipo nei kelio bėgiai. Jie įrengiami pagal griežtus reikalavimus, nurodančius, kur gretbėgiai yra būtini, kaip jie turi būti pritvirtinti prie tašų ir koks atstumas turi būti tarp kelio bėgio ir gretbėgio. Pavyzdžiui, šiuose reikalavimuose nurodoma, kad sujungimai gretbėgiuose ir pagrindiniuose kelio bėgiuose negali būti vienoje linijoje.

Gretbėgius ateityje pakeis naujesni gretkampuočiai – ant naujai statomų ar perstatomų tiltų dabar montuojami tik jie kartu su priešstūminiais kampuočiais vietoje tašų. Tačiau dabar gretbėgius tikrai dar galite išvysti ne vienoje vietoje ir dabar žinosite, kad tai – apsauginė konstrukcija, skirta neleisti traukiniui nusiversti nuo bėgių ir taip sumažinanti galimos avarijos nuostolius.



Taip pat skaitykite:

10 įdomių faktų apie traukinius;

10 įdomių faktų apie sniego valymo mašinas;

Senieji Kauno troleibusai Škoda 14Tr ruošiasi į užtarnautą poilsį;

Kodėl oro uostai vis keičia pakilimo-tūpimo takų žymėjimą?

Kodėl į lėktuvus keleiviai dažniausiai laipinami iš kairės pusės?

10 įdomių faktų apie sniego valymo mašinas, kurių galbūt nežinojote: sniegą tirpdantis reaktyvinis variklis, arklių traukiami padargai ir kenkianti druska (Video)

10 įdomių faktų apie sniego valymo mašinas, kurių galbūt nežinojote: sniegą tirpdantis reaktyvinis variklis, arklių traukiami padargai ir kenkianti druska (Video)

Žiema mus lepina gražiai vaizdais ir pramogomis. Tačiau jai būtina tinkamai pasiruošti, ji sukelia galvos skausmą kelininkams ir geležinkelininkams. Bet ar kada susimąstėte, koks puikus išradimas yra sniego valymo mašinos? Sniego peiliais ginkluoti traktoriai ir sunkvežimiai kasdien mus vaduoja iš gamtos spąstų. Štai 10 faktų apie įvairias ne tik kelių sniego valymo mašinas, kurių galbūt nežinojote.

Įdomių faktų rinkinius skelbiame kiekvieną pirmadienį. Štai praeitos savaitės pradžioje kvietėme paskaityti apie sraigtasparnius. O šįkart domimės, kas mus vaduoja iš žiemos gniaužtų.



Pirmieji sniego peiliai. Tikriausiai niekas nenustebs perskaitęs, kad arklių traukiamų vežimų laikais keliai buvo kur kas prasčiau prižiūrimi. Kelių valymo tarnybos paprasčiausiai neegzistavo ir ištisi kaimai būdavo užsnigti, be galimybės pasiekti miestelius. Kita vertus, arkliai kur kas lengviau susitvarko su pusnimis nei šiandien mums įprasti automobiliai, todėl ir keliasdešimt centimetrų sniego jiems problemų nekėlė. Pirmieji sniego peiliai, skirti keliams valyti, buvo mediniai, tvirtinami po vežimu tarp dviejų jo ašių. JAV pirmasis patentas sniego valytuvui buvo išduotas traukiniui skirtam sniego peiliui – jis užpildytas dar devyniolikto amžiaus viduryje. To paties amžiaus pabaigoje užpatentuotas ir plieninis arklių traukiamas sniego peilis, o 1913 – pirmasis sniego peilis motorinėms transporto priemonėms. Visgi, specializuoti arklių traukiami sniego peiliai šiandien atrodo įdomiausiai.

Arklių traukiami sniego peiliai 1909 metais Švedijoje. (Malmström, Axel, Wikimedia)

Vienas pirmųjų sniego peilių automobiliams. Vieną pirmųjų automobiliams (taigi, ir sunkvežimiams) skirtų sniego peilių 1923 metais sukūrė norvegai Hansas ir Evenas Øveraasenai. Šie sniego peiliai valydavo sniegą tik priešais automobilio ratus. Tai buvo didelės Øveraasen kompanijos pradžia. Ši įmonė iki šiol gamina sniego valymo techniką. Štai kaip atrodė pirmasis prie automobilio montuojamas sniego peilis.

Pirmasis prie automobilio montuojamas sniego peilis pravalydavo kelią tik tiesiai priešais ratus (1923 m.) (Øveraasen)

Lokomotyvai dažnai sniego peilius vežiojasi ištisus metus. Traukinį sunku sustabdyti vien sniegu, tačiau ir nuo bėgių reikia reguliariai šalinti sniegą, kad traukiniai nevėluotų. Įdomu tai, kad lokomotyvai dažnai ištisus metus vežiojasi šiokius tokius sniego peilius. Kartais jie yra tvirtinami prie važiuoklės lokomotyvo apačioje (tai – tik nedidelės plieno plokštės nubloškiančios sniego sankaupas), o kartais atlieka ir kliūčių šalinimo vaidmenį. Tačiau tuomet, kai bėgius užkloja didesnis sniego kiekis tenka pasikliauti efektyvesnėmis priemonėmis – didesniais prikabinamais pleišto formos sniego peiliais. Jie gali būti tvirtinami prie įprastų lokomotyvų ar geležinkelių priežiūros mašinų. Galiausiai, ten, kur žiemos yra itin aršios, tenka kviestis ir štai tokius buldozerius:

Ten, kur pusnys yra itin aukštos, keliauja štai tokie sniegą valantys lokomotyvai (šis dirba Kanadoje). (Robert Taylor, Wikimedia(CC BY 2.0)

Rotorinį sniego valytuvą išrado dantistas. Ne visada įmanoma sniegą nuo bėgių tiesiog nustumti. Kai kuriuose itin šaltuose pasaulio kraštuose, kur sniego pusnys siekia ir kelių metrų aukštį, sniego tiesiog nėra kur nustumti. Todėl naudojamos kitokios sniego valymo mašinos, kurios sniegą tiesiog pūste pučia tolyn. Anksčiau bėgiai nuo labai didelio sniego kiekio buvo valomi štai tokiais rotoriniais sniego valytuvais, kurie keliais besisukančiais ašmenimis sniegą pjaustė ir pūtė tolyn. Įdomu, kad šią garo varikliu varomą mašiną 1869 metais išrado kanadietis dantistas  J.W. Elliotas.

Rotorinės sniego valymo mašinos skirtoms prasibrauti per itin gilias sniego sankaupas. (Dave Dugdale, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Uždrausti sniegą. 1992 metų pavasarį Syrakūzai, miestelis Niujorko valstijoje JAV, vadavosi iš sniegu turtingos žiemos. Jis iš ties buvo sukėlęs tiek rūpesčių, kad gyventojai nebenorėjo sniego net matyti sniego akyse. Taigi, natūraliai, sniegas buvo uždraustas iki pat kūčių (nes Kalėdos vis tiek turi būti su sniegu), kad gyventojams nebereikėtų tvarkytis su sniegu ir jie galėtų kaip reikiant pailsėti. Pasirodo, gamtai įstatymai nerūpi – pasnigo dvi dienos po šios rezoliucijos priėmimo, o kita žiema buvo apskritai rekordinė savo sniego kiekiu. Įstatymai nėra geras sniego valymo įrankis.




Oro uosto takų valymas yra toks sunkus darbas, kad jį geriau atliks vieni sunkvežimiai. Autonominiai sunkvežimiai yra pervežimų ateitis, tačiau jie jau dabar gali atlikti kai kuriuos darbus. Mercedes-Benz dar praeitais metais pradėjo bandyti naują oro uosto takų valymo sistemą, kurioje visas sunkvežimių konvojus važiuoja rikiuotėje vos su vienu vairuotoju. Šios technologijos tikslas – pagreitinti takų valymo procesą. Dabar prastas matomumas verčia vairuotojus palikti didesnį tarpą iki priekyje važiuojančio sunkvežimio, dažnai apgadinama takų infrastruktūra. Štai ši robotizuota sistema gali takus valyti bet kokiomis oro sąlygomis, sunkvežimiai idealiai seka nustatytą trajektoriją. Apie šią Mercedes-Benz technologiją skaitykite šiame straipsnyje.

Keturi sunkvežimiai, vienas vairuotojas – taip atrodė bandymai, tačiau sunkvežimių skaičių būtų galima išplėsti ir iki 14. (Daimler nuotrauka)

Kai kurie kelių valymo sunkvežimiai vienu metu sniegą šalina nuo dviejų juostų. Greitkelius valantis sunkvežimis negali būti labai platus – jis turi užimti vieną juostą ir lengvai manevruoti mieste. Tačiau yra tokių sniego valymo mašinų, kurios vienu metu gali valyti dvi kelio juostas. Puspriekabė su sniego valymo peiliu pasisuka į šoną, taip valydama papildomą eismo juostą. Pats mechanizmas yra gana sudėtingas, bet, kaip teigiama, patikimas, nors vairuotojams reikėjo laiko priprasti. Štai kaip tai atrodo:

 

Sniego valymas reaktyviniu varikliu. Kartais atrodo, kad sniegą būtų galima tiesiog ištirpdyti. Tai yra daroma – egzistuoja net reaktyviniais varikliais aprūpintų mašinų. Septintajame dešimtmetyje tokios mašinos naudotos Sovietų Sąjungoje ir Kanadoje, kuomet sniegas nenugalimai kaupėsi ant geležinkelio bėgių ir pagrindinių kelių. Vėliau panašios mašinos gamintos ir JAV. Kartais reaktyviniai sniego valytuvai naudojami ir šiandien, tačiau tiesiog nėra labai praktiški. Vieno nuvalyto geležinkelio kilometro kaina yra didžiulė lyginant su įprastais sniego valytuvais. Rusijoje tokiose mašinose dažnai naudojami seni reaktyviniai varikliai iš naikintuvų (pavyzdžiui, VK-1 iš MIG-15).

Reaktyvinis sniego valytuvas 2014 metais Niujorke. (Metropolitan Transportation Authority of the State of New York, Wikimedia(CC BY 2.0)

Sniegą reikia valyti ne tik  transporto priemonėms, bet ir nuo jų. Automobilių vairuotojai dažnai pamiršta nusivalyti sniegą nuo savo automobilių – nuvalomas tik priekinis stiklas. Toks elgesys labai pavojingas, nes krentantis sniegas gali sukelti autoįvykius. Dar blogiau, kai sniegas nenuvalomas nuo autobusų ar sunkvežimių – jie vežasi daugiau sniego. Dar šio mėnesio pradžioje Šveicarijoje buvo sustabdytas autobusas su 1,6 tonomis sniego ant stogo. Tiesiog buvo patingėta, tačiau kartais sniegą gali pašalinti ir automatinė įranga. Štai kaip sniegas šalinamas nuo mokyklinių autobusų JAV.

 

Ant kelių barstoma druska nepatinka ne tik jums. Druskos ir vandens mišinys net ir prie itin žemos temperatūros išlieka skystas, todėl druska yra geras ginklas kovoje su ledu. Daugelyje šalių į kelių druską dedami įvairūs priedai. Natrio ferocianidas neleidžia druskai sulipti į gumulus, o šalutiniai cukrinių runkelių pramonės produktai padeda druskai labiau sulipti su kelio danga ir taip lengvai nenusiplauti, todėl barstyti galima rečiau. Visgi, pati druska nepatinka automobilių savininkams dėl to, kad skatina koroziją. Dėl jos rūdi ne tik jūsų automobilis, bet ir atitvarai, tiltų konstrukcijos.

Pasirinkti druskos barstymo strategiją ne visada yra lengva. (Tench1970, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Aplinkosaugininkai teigia, kad druska nuo kelių patenka ir į gėlo vandens šaltinius, kenkia gyvajai gamtai. Tačiau kol kas geresnių išeičių sugalvota nėra, o žmonių saugumas tiesiog turi būti aukščiau visko.



Tiek įdomių faktų šį pirmadienį. Taip pat kviečiame skaityti:

10 įdomių faktų apie sraigtasparnius;

10 įdomių faktų apie arklius;

10 įdomių faktų apie motociklus;

10 įdomių faktų apie sunkvežimius;

10 įdomių faktų apie traukinius;

10 įdomių faktų apie traktorius;

10 faktų apie traukinius, kurių galbūt nežinojote: kaip Maskvoje keliauja benamiai šunys ir kas iš tikrųjų yra vaiduoklių traukiniai? (Video)

10 faktų apie traukinius, kurių galbūt nežinojote: kaip Maskvoje keliauja benamiai šunys ir kas iš tikrųjų yra vaiduoklių traukiniai? (Video)

Jei pagal svarbumą išdėliotumėte transporto priemones, kurioje vietoje atsidurtų traukiniai? Tai – labai patogi transporto priemonė, svarbi tiek keleiviams, tiek kroviniams, tačiau mažiau kas traukinius laiko nepakeičiamai svarbiais. Visgi, jų istorija yra labai ilga ir įdomi, o ir pačios technologijos stebina. Todėl šiandien pristatome 10 įdomių faktų apie traukinius.

Įdomius faktus Nodum.lt vardina kiekvieną pirmadienį. Praeitą savaitę žvilgtelėjome į darbščiuosius traktorius – siūlome perskaityti ir tą straipsnį. Na, o dabar iškart prie traukinių.




Nevėluojantys Japonijos traukiniai net per kieno nors lavoną. Tikriausiai esate girdėję, kad Japonijos traukiniai yra neprilygstamai tikslūs ir niekada nevėluoja. Bet juk negalima sakyti niekada, nes kartais pasitaiko ir liūdnų nelaimingų atsitikimų. Pavyzdžiui, savižudybių. Tai, aišku, stabdo traukinių linijos darbą ir traukinys yra priverstas vėluoti, nepriklausomai nuo to, kokia naši būtų sistema. Todėl tokias savižudybes būtina atgrasyti.

L0 Series – greičiausias traukinys pasaulyje, aišku, važinėjantis Japonijoje. ( Saruno Hirobano, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Pranešama, kad kai kurios traukinių stotys ir kompanijos į teismą paduoda nusižudžiusiojo šeimą. Kad ir kaip siaubingai tai skambėtų, didžiulė bauda ir nuostolių atlyginimas yra skirti atbaidyti žmones nuo tokių veiksmų. Manoma, kad atsakomybė prieš artimuosius yra geriausias būdas tai padaryti.

Hogvartso ekspresas. Pamenate tą ypatingą traukinį, kuris filmuose apie Harį Poterį vežį į Hogvartsą? Tai nėra koks išgalvotas garvežys. Tai – tikrų tikriausia geležinkelio linija Škotijoje, kuria vasarą važinėja tikras garvežys. Tai visada buvo populiari turistų atrakcija, bet dabar šios vietos populiarumas yra tiesiog neprilygstamas. Žmonėms ypač patinka ruožas, kuomet garvežys važiuoja Glenfinano viaduku.

Hogvartso ekspresas yra tikrų tikriausia geležinkelio linija, kuria vasara rieda garvežys. (de:Benutzer:Nicolas17, Wikimedia(CC BY-SA 2.5)

Tyčinis nuvažiavimas nuo bėgių. Kuomet per žinias išgirstate pranešimą, kad nuo bėgių nuvažiavo traukinys, žinote, kad įvyko didelė nelaimė. Taip visada ir būna, tačiau geležinkelio linijose yra prietaisų, kurie traukinius nuo bėgių nukreipia specialiai. Jie sumontuojami tose vietose, į kurias traukiniai negali įvažiuoti. Pavyzdžiui, tokie įrenginiai montuojami prieš įvairias sienas, pakeliamus tiltus ar ruožus, kuriuose dirba darbininkai. Kai kurie jų būna valdomi elektroniškai, o kai kurie yra nejudantys. Jų paskirtis labai paprasta – laikoma, kad nuo bėgių nuvažiavęs traukinys yra mažesnė problema nei, tarkim, įvažiavęs į sieną ar nušlavęs linijoje triūsiančius darbininkus.

Vienintelė šio mechanizmo paskirtis – nukreipti traukinį nuo bėgių. (Sean Lamb, Wikimedia(CC BY-SA 2.5)

Vaiduokliški traukiniai. Traukiniai-vaiduokliai nėra tik kokia nors juokinga pasaka vaikams, jie iš tikrųjų egzistuoja ir atlieka tam tikrą paskirtį. Kartais geležinkelio linijos būna labai mažai naudojamos, tačiau jų oficialiai uždaryti nenorima. Tuomet ir pasitelkiami be tvarkaraščio važiuojantys traukiniai, kurie neima keleivių – taip nepažeidžiamos taisyklės, nurodančios, kad kurį laiką nenaudojamos geležinkelio linijos turi būti paskelbiamos uždarytomis. Kartais vienas traukinys per savaitę, riedantis tokia beveik apleista linija, kainuoja mažiau nei kainuotu ją uždaryti.

Protingieji Maskvos benamiai šunys. Maskvos metro tinklas yra labai painus jo gerai nepažįstantiems žmonėms. Visgi, jį, panašu, perprato benamiai šunys, kurių Rusijos sostinėje yra daugiau nei 35 tūkstančiai. Jie išmoko vykti į tas vietas, kuriose gali lengviau rasti maisto. Panašu, kad žmonės jų metro vagonuose jau ir nepastebi – kartais šunys sausakimšame vagone užima net kelias sėdimas vietas, tačiau atkreipia tik turistų dėmesį.




Japonų gestai. Jei kada važiuosite traukiniu Japonijoje, kurio viduje iš keleivio pozicijos galėsite stebėti mašinisto darbą, pastebėkite jo judesius. Mašinistai Japonijoje mojuoja, bado pirštais į ženklus ir į prietaisus, net jei jų niekas nemato. Tokia sistema yra sukurta tam, kad darbuotojai lengviau atsimintų veiksmų seką ir nieko nepraleistų.

 

Audi geležinkeliai. Kartais sunku įsivaizduoti, kokios didelės gali būti automobilių gamyklos. Audi gamykla Ingolštate turi 18 km linijų, kurioje dirba 17 mašinistų ir galybė kitų specialistų. Jomis važinėjasi hibridiniai lokomotyvai, kurie yra skirti CO2 taršai sumažinti. Daugiau faktų apie Audi – šiame straipsnyje.

Hibridinis lokomotyvas Audi gamykloje. (Audi)

Bambukiniai Kambodžos traukiniai. Neramios Kambodžos istorijos pasekmė – apleistos geležinkelių linijos, kurios yra arba nenaudojamos, arba naudojamos itin lėtai riedančių traukinių. Vietiniai nusprendė išnaudoti vietines linijas ir iš bambuko pradėjo gaminti savadarbius traukinius, varomus arba žmogaus jėga, arba nedideliu motociklo varikliu. Primityvūs traukiniai labai traukia turistus ir net atgaivinus pagrindines linijas jie bus perkelti kur nors, kur jais ir toliau galės mėgautis nuotykių ištroškę keliautojai.

Taip atrodo savadarbis traukinys Kambodžoje. (Henry Flower, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Greičiausias traukinys pasaulyje. L0 Series, magnetinės levitacijos principu veikiantis elektrinis traukinys 2015 metais pasiekė 603 km/h greitį. Tai – aerodinaminių traukinio savybių ir itin mažos trinties rezultatas. Tačiau nestebina tai, kad rekordas pasiektas Japonijoje – ten buvo pasiekti 7 iš 10 pastarųjų traukinių greičio rekordų.

 

Garvežiai ir arklio galios. Ir šiandien variklio galią dažnai apibrėžiame arklio galiomis, bet ar žinojote, kad tai Jameso Watto darbo vaisius? Jis 18-ame amžiuje dirbo tobulindamas garo variklius. Tačiau jie, kaip ir visos naujos technologijos, tuomet atrodė nepatikimi. Reikėjo geros marketingo strategijos, todėl Wattas apytiksliai apskaičiavo kiek galios turi vienas gamykloje dirbantis arklys. Taip atsirado arklio galios, kurios tikrąją reikšmę įgavo 1804 metais pasirodžius pirmiesiems garvežiams.



Tiek įdomių faktų šį kartą. Kviečiame paskaityti ir šiuos straipsnius:

10 įdomių faktų apie traktorius;

7 įdomūs faktai apie Audi;

7 faktai apie Voyager 1 kosminį zondą.

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.